LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS TEISĖS AKADEMIJOS PAVADINIMO PAKEITIMO IR LIETUVOS TEISĖS UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO
2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2076
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos teisės akademijos senato 2000 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, nutaria:
1 straipsnis.
3 straipsnis.
4 straipsnis.
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. VIII-603 „Dėl Lietuvos teisės akademijos statuto patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 6-117).
Lietuvos Respublikos Seimo
2000 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. VIII-2076
1 priedėlis
LIETUVOS TEISĖS UNIVERSITETO
S T A T U T A S
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos teisės universitetas (toliau – Universitetas) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokslo ir studijų įstaiga. Jo buveinės adresas: Ateities g. 20, 2057 Vilnius.
3. Universiteto autonomija ir veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Aukštojo mokslo įstatymu, kitais įstatymais ir šiuo statutu.
6. Universitetas yra Lietuvos teisinės minties ugdymo centras bei neatskiriama pasaulio akademinės bendruomenės dalis.
7. Svarbiausi Universiteto tikslai:
7.1. sudaryti sąlygas įgyti aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį išsilavinimą, grindžiamą moksliniais tyrimais ir atitinkantį kultūros, mokslo bei naujausių technologijų lygį;
7.2. organizuoti mokslinius tyrimus ir studijas teisės, valdymo ir kitose mokslo ir studijų srityse;
7.6. plėtoti visuomenės teisinį švietimą, teikti konsultacijas gyventojams, teisėtvarkos, valdymo ir kitoms institucijoms;
8. Įgyvendindamas savo tikslus, Universitetas vadovaujasi šiais principais:
8.1. humanistinių ir tautinių vertybių, pilietiškumo, humanitarinės ir teisinės kultūros ugdymo, akademinių tradicijų puoselėjimo;
9. Universitete:
9.1. pripažįstamos Didžiosios Europos universitetų chartijos, Europos Sąjungos vieningos studijų erdvės bei kitos pažangios tarptautinės mokslo bei akademinės bendruomenės nuostatos;
9.3. skatinamas studentų aktyvumas, savivalda, dalyvavimas visuomeninėje, mokslinėje ir meninėje veikloje;
11. Universitetas informuoja visuomenę ir valdžios bei valdymo institucijas apie savo veiklą, studijų kokybės užtikrinimo priemones ir lėšų naudojimą.
12. Universitetas nustato savo organizacinę ir valdymo struktūrą, tvarko studijų, mokslo, leidybos, ūkio ir finansų reikalus, gali steigti savo veiklai reikalingus padalinius – fakultetus, institutus, kolegijas, bibliotekas, katedras, laboratorijas ir kita. Universiteto struktūrą rektoriaus teikimu tvirtina ir keičia Senatas. Universiteto padalinių veiklą reglamentuoja nuostatai. Gavęs Vyriausybės leidimą, Universitetas gali steigti ir juridinio asmens teises turinčius padalinius, tarp jų ir mokslo institutus. Jų įstatus registruoja Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija).
13. Universitetas gali sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos bei užsienio mokslo, studijų, teisėtvarkos, valdymo ir kitomis institucijomis bei piliečiais studijų, mokslo ir kitais klausimais, taip pat įstoti į asociacijas, tarp jų ir į tarptautines.
II SKYRIUS
UNIVERSITETO VALDYMAS
15. Pagrindinės Universiteto valdymo institucijos yra Senatas ir rektorius. Teisės universiteto valdymas grindžiamas demokratijos ir kompetencijos principais. Visi rinkimai vyksta slaptu balsavimu. Nutarimai priimami slaptu arba atviru balsavimu paprasta balsų dauguma, išskyrus šiame statute nurodytus atvejus.
PIRMASIS SKIRSNIS
SENATAS
16. Aukščiausioji akademinės savivaldos institucija yra Senatas. Senato veiklą reglamentuoja Universiteto statutas ir Senato reglamentas, kurį tvirtina Senatas.
17. Senatą renka Universiteto mokslininkų susirinkimas 5 metams. Mokslininkų susirinkimo nariai yra mokslo laipsnius ir (arba) pedagoginius vardus turintys darbuotojai, kurių pagrindinė darbovietė yra Universitetas. Susirinkimą šaukia rektorius arba Senato pirmininkas. Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau nei pusė mokslininkų. Senato rinkimus skelbia Universiteto taryba.
18. Senato nariais gali būti Universiteto mokslininkai, studentai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai. Profesoriaus pareigas einantys dėstytojai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę Senato narių. Studentai sudaro ne mažiau kaip 10 procentų Senato narių. Studentų atstovus į Senatą deleguoja studentų atstovybė. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas.
19. Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Senato pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jie gali būti atšaukti 2/3 visų Senato narių balsų dauguma. Rektoriumi ir Senato pirmininku negali būti tas pats asmuo.
20. Senatas vykdo šias pagrindines funkcijas:
20.2. priima kitus teisės aktus, reglamentuojančius Universiteto ir jo padalinių veiklą. Tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles bei akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;
20.3. skiria atstovus į Universiteto tarybą ir juos atšaukia. Visų Senato narių balsų dauguma pritaria rektoriaus prašymui pakeisti Universiteto tarybos pirmininką;
20.4. rektoriaus teikimu tvirtina Universiteto struktūrą, jos pakeitimus, nustato ir tvirtina etatų sąrašus;
20.5. rektoriaus teikimu priima sprendimus dėl terminuotų darbo sutarčių sudarymo su vyresniais kaip 65 metų dėstytojais;
20.6. iš profesorių paprasta balsų dauguma slaptu balsavimu renka rektorių. Jei renkant rektorių per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, surinkusių daugiausia balsų per pirmąjį balsavimą;
20.7. rektoriaus teikimu 5 metams tvirtina prorektorius, Universiteto sekretorių, fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, centrų direktorius, institutų direktorius. Prorektorių kadenciją riboja rektoriaus įgaliojimų trukmė;
20.8. visų Senato narių balsų dauguma gali atstatydinti rektorių, prorektorius, Universiteto sekretorių, dekanus, katedrų vedėjus, centrų direktorius, institutų direktorius;
20.9. nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo, kvalifikacijos kėlimo tvarką. Paprasta balsų dauguma tvirtina 5 metams išrinktus profesorius, docentus, lektorius ir asistentus;
20.10. Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus atitinkamas pareigas einantiems dėstytojams, taip pat Universiteto garbės vardus ir profesorių emeritų vardus;
20.12. pagal patvirtintą darbo užmokesčio fondą nustato darbuotojų darbo užmokestį ir papildomus priedus prie jo iš nebiudžetinių lėšų, taip pat tvirtina darbų normatyvus;
20.14. svarsto ir tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas bei aprobuoja struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti, atsižvelgdamas į Universiteto tarybos siūlymus. Tvirtina studijų planus;
20.15. teikia siūlymus Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo mokslo sričių, kurias plėtoja Universitetas, konsultacinei ir informacinei veiklai;
20.16. nustato tvarką, kuria remiantis valdomas, naudojamas Universiteto turtas ir juo disponuojama;
20.17. svarsto Universiteto plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavęs Universiteto tarybos išvadą, jį tvirtina bei teikia Ministerijai kartu su Universiteto tarybos išvada;
20.18. svarsto sutarties su Ministerija projektą ir, gavęs Universiteto tarybos išvadą, teikia jį Ministerijai kartu su šia išvada;
20.19. sudaro komisijas ir išklauso jų ataskaitas. Ūkinei ir finansinei veiklai kontroliuoti ir auditui atlikti Senatas steigia nuolatinę komisiją;
20.20. svarsto metines rektoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavęs Universiteto tarybos išvadą, jas tvirtina. Jei 2/3 visų Senato narių balsų dauguma nepatvirtinama metinė ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatų įvykdymo ataskaita, rektoriaus įgaliojimai nutrūksta. Iki naujo rektoriaus išrinkimo Senatas rektoriaus pareigas paveda eiti kitam Senato nariui;
21. Senato posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 narių. Senato nutarimai įsigalioja po to, kai juos paskelbia rektorius, jeigu pačiuose nutarimuose nenustatoma kita įsigaliojimo data. Rektorius Senato priimtą nutarimą ne vėliau kaip per mėnesį po įteikimo arba paskelbia, arba motyvuotai grąžina Senatui pakartotinai svarstyti. Jeigu nurodytu laiku Senato nutarimo rektorius negrąžina ir nepaskelbia, nutarimas įsigalioja po to, kai jį paskelbia Senato pirmininkas. Pakartotinai Senato apsvarstytas nutarimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo daugiau kaip 2/3 Senato narių. Šiuo atveju, jeigu rektorius nepaskelbia nutarimo, jį paskelbia Senato pirmininkas. Senato priimti nutarimai skelbiami viešai. Senato nutarimai yra privalomi visiems Universiteto darbuotojams, doktorantams, studentams, klausytojams.
22. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys. Neeilinis Senato posėdis gali būti šaukiamas ir rektoriaus siūlymu. Neeilinis Senato posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Senato pirmininkui.
ANTRASIS SKIRSNIS
REKTORIUS
24. Rektorius vadovauja Universitetui, veikia jo vardu ir jam atstovauja. Rektoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo negali būti renkamas rektoriumi daugiau negu dvi kadencijas iš eilės.
25. Rektorius:
25.1. leidžia įsakymus, privalomus visiems Universiteto darbuotojams, doktorantams, studentams ir klausytojams;
25.2. įstatymų ir Statuto nustatyta tvarka priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms eiti, skiria asmenis į šias pareigas bei atleidžia iš jų;
25.4. skatina darbuotojus ir studentus bei skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;
25.6. koordinuoja Universiteto bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių valstybinės valdžios ir valdymo institucijomis, teismais, aukštosiomis mokyklomis ir kitomis organizacijomis;
25.7. kontroliuoja Universiteto teikiamo išsilavinimo, mokslinių tyrimų, kultūrinės ir meninės veiklos lygį;
25.8. viešai skelbia ir teikia Senatui bei Ministerijai metinę Universiteto veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos vykdymo ataskaitą;
25.9. atstovauja Universitetui Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje, Tarptautinėje universitetų asociacijoje ir kitose institucijose;
25.10. atsižvelgdamas į konkursų komisijos rekomendacijas, teikia Senatui tvirtinti prorektorius, Universiteto sekretorių, fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, centrų direktorius, institutų direktorius. Tvirtina fakultetų prodekanus;
25.12. teikia siūlymus švietimo ir mokslo ministrui dėl trečdalio Universiteto tarybos narių skyrimo;
25.13. kartu su ministru atšaukia jų bendru sutarimu paskirtą Universiteto tarybos narį, netinkamai vykdantį Universiteto tarybos reglamente numatytas pareigas, jei dėl to kreipėsi tarybos pirmininkas;
25.15. išduoda leidimus valstybės ar savivaldybės institucijoms ir įstaigoms atlikti darbus Universiteto teritorijoje;
TREČIASIS SKIRSNIS
REKTORATAS
27. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, Universiteto sekretorius, fakultetų dekanai, padalinių, turinčių juridinio asmens teises, vadovai ir studentų atstovybės deleguotas narys.
III SKYRIUS
UNIVERSITETO TARYBA
29. Visuomeninės priežiūros ir globos institucija yra Universiteto taryba. Jos įgaliojimus nustato Aukštojo mokslo įstatymas.
30. Teisės universiteto taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš 15 narių. 5 jos narius skiria Universiteto Senatas, kitus 5 – ministras. Likusieji 5 Universiteto tarybos nariai skiriami bendru rektoriaus ir ministro sutarimu. Tarp Senato skirtų narių turi būti rektorius ir vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės. Tarybos sudėtis skelbiama ministro įsakymu. Tarybos pirmininką skiria ministras, atsižvelgdamas į rektoriaus siūlymą. Juo negali būti Universiteto darbuotojas.
IV SKYRIUS
FAKULTETAS
31. Fakultetą sudaro katedros, mokomosios ir mokslo laboratorijos bei kiti padaliniai. Universiteto senato sprendimu fakultetas gali turėti ūkinį ir finansinį savarankiškumą.
33. Fakulteto mokslininkų susirinkimo nariai yra mokslo laipsnius ir (arba) pedagoginius vardus turintys fakulteto darbuotojai. Fakulteto mokslininkai 5 metams renka fakulteto tarybą. Į fakulteto tarybos sudėtį įeina ir fakulteto studentų atstovybės pirmininkas arba nariai, išrinkti fakulteto studentų susirinkime.
35. Fakulteto taryba:
35.2. konkurso tvarka 5 metams renka dėstytojus ir mokslo darbuotojus ir teikia juos Senatui tvirtinti;
35.6. teikia rektoriui siūlymus dėl katedrų, laboratorijų bei kitų padalinių steigimo ar panaikinimo;
35.8. išklauso ir tvirtina fakulteto dekano metinės veiklos ataskaitą. Jeigu ji nepatvirtinama, fakulteto taryba teikia Senatui siūlymą dėl dekano atstatydinimo;
36. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia tarybos pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. 1/3 tarybos narių arba dekano siūlymu šaukiamas neeilinis tarybos posėdis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo.
37. Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru arba slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių. Tarybos nutarimus skelbia fakulteto dekanas.
39. Dekanas:
39.1. koordinuoja ir organizuoja studijų procesą fakultete, įgyvendina Senato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus;
39.2. leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams, doktorantams, studentams ir klausytojams;
39.3. atstovauja fakultetui, teikia rektoriui siūlymus dėl doktorantų, studentų ir klausytojų priėmimo bei šalinimo;
40. Dekanatas yra dekano vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, kurią sudaro dekanas, prodekanai ir katedrų vedėjai. Dekanatas svarsto fakulteto kompetenciją atitinkančius organizacinius, studijų, ūkio ir kitus klausimus, padeda įgyvendinti Senato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus.
41. Fakultetas, rengdamas specialistus policijai ir kitoms statutinėms tarnyboms, savo veiklą grindžia įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kuriais remiantis tvarkoma atitinkamų institucijų tarnyba, sutartimis, bendraisiais Universiteto veiklos principais, laikydamasis Universiteto statuto ir šių nuostatų:
41.1. dieninio skyriaus studentai pareigūno statusą įgyja ir aprūpinami uniforma, kai jiems pavedama vykdyti atitinkamas pareigas praktikos statutinėje tarnyboje metu;
41.2. programų, pagal kurias rengiami policijos pareigūnai, studentams, baigusiems pirmą kursą, suteikiama policininko kvalifikacija ir jie siunčiami dirbti policijos įstaigose. Po vienerių darbo metų jie gali konkurso tvarka tęsti studijas dieniniame arba neakivaizdiniame skyriuje;
V SKYRIUS
KATEDRA
42. Pagrindinis Universiteto studijų ir mokslo padalinys yra katedra. Prie katedrų gali būti steigiamos mokslo laboratorijos ir kiti mokslo padaliniai.
43. Katedra:
43.2. rengia ir tobulina mokymo dalykų programas, vadovėlius, mokymo priemones, konspektus, kitą studijoms būtiną metodinę medžiagą, dalyvauja rengiant ir tobulinant studijų programas;
43.5. analizuoja ir vertina studijų kokybę ir absolventų parengimą praktiniam darbui, rengia siūlymus dėl specialistų rengimo tobulinimo;
43.6. siūlo fakulteto tarybai kandidatus docento ir profesoriaus vardui gauti, kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms;
43.7. savarankiškai sudaro bendradarbiavimo sutartis (išskyrus tas, kurias gali sudaryti tik juridinis asmuo) su studijų, mokslo, teisėtvarkos, valdymo ir kitomis įstaigomis;
43.8. katedros vedėju gali būti skiriamas asmuo, turintis mokslo laipsnį ir (arba) pedagoginį vardą. Katedros vedėją rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Tas pats asmuo paprastai negali būti renkamas katedros vedėju daugiau negu dviem kadencijoms iš eilės;
VI SKYRIUS
UNIVERSITETO PERSONALAS
44. Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos tarnautojai ir kitas Universiteto veiklą užtikrinantis personalas.
45. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises ir pareigas Universitete nustato įstatymai, Universiteto statutas ir kiti teisės aktai, Senato aktai, vidaus tvarkos taisyklės.
46. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai į pagrindines pareigas kiekvienai 5 metų kadencijai priimami viešo konkurso tvarka. Konkursai eiti šias pareigas organizuojami, dėstytojai ir mokslo darbuotojai atestuojami įstatymų ir kitų teisės aktų bei Senato nustatyta tvarka. Kiti Universiteto darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo įstatymų nustatyta tvarka.
48. Universitetas gali kviesti kitų Lietuvos Respublikos bei užsienio mokslo ir studijų įstaigų dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotas sutartis įstatymų nustatyta tvarka.
49. Dėstytojai (išskyrus lektorius), turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (arba) taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje.
50. Sėkmingai dirbantys pedagoginį ir mokslinį darbą Universiteto dėstytojai Senato nutarimu kas 5 metai gali būti atleidžiami ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti ir savo mokslinei bei profesinei kvalifikacijai kelti.
51. Universiteto darbuotojams Senato nustatyta tvarka sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją, rengtis doktorantūros studijoms.
52. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai Senato pritarimu gali dirbti Universitete įstatymų nustatyta tvarka.
53. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui Senatas įstatymų nustatyta tvarka gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Jiems Senato nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dirbti pedagoginį ir mokslinį darbą naudojantis Universiteto baze.
VII SKYRIUS
MOKSLAS
55. Universitetas plėtoja fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, dalyvauja programose ir projektuose, diegia į praktiką mokslo rezultatus. Nustatant mokslinių tyrimų plėtros strategiją ir mokslinių tyrimų prioritetus, skatinami tyrimai, darantys tiesioginę įtaką Lietuvos pažangai ir jos integracijai į Europos Sąjungą, mokslo ir technologijų plėtros darbams, išsaugant mokslo potencialą, skatinant mokslininkų iniciatyvą bei garantuojant mokslinės veiklos nepriklausomumą nuo ideologijos, politinių institucijų bei žinybinių interesų.
56. Mokslinių tyrimų kryptis ir mastą, tematiką bei terminus nustato pats Universitetas, atsižvelgdamas į valstybės reikmes, tyrimų svarbą švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į Universiteto mokslo darbuotojų kvalifikaciją ir turimus finansinius išteklius. Universiteto tyrimų kryptys ir terminai nurodomi sutartyje su Ministerija.
57. Pagrindinė Universiteto mokslinės veiklos organizavimo grandis yra fakultetai, katedros, laboratorijos, institutai, centrai, kurių atlikti tyrimai sudaro kūrybinės veiklos ir studijų integracijos pagrindą ir yra doktorantūros studijų bei mokslinės kvalifikacijos kėlimo bazė.
58. Universitete skatinama studentų mokslinė veikla, veikia studentų mokslinė draugija, organizuojamos studentų mokslinės konferencijos, seminarai bei mokslo darbų konkursai.
59. Universitetas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia mokslo laipsnius ir pedagoginius vardus, inicijuoja steigti mokslo krypčių tarybą daktaro disertacijoms ginti.
60. Universitetas turi leidybos teises, leidžia mokslo darbų rinkinius, mokslo, metodinę, mokymo ir kitokią literatūrą, rengia mokslines konferencijas, seminarus ir kitus mokslinius bei mokslinius metodinius renginius.
61. Gali būti steigiami Universiteto mokslo institutai, kuriuose atliekami svarbūs kompleksiniai tyrimai, susiję su Universiteto veiklos profiliu, suteikiama mokslinė bazė studijoms ir mokslininkams rengti doktorantūroje, taip pat keliama dėstytojų mokslinė kvalifikacija.
62. Universiteto mokslo instituto direktorių iš mokslininkų 5 metų kadencijai viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka instituto taryba. Senatui pritarus, jį tvirtina rektorius.
63. Instituto veiklos metinę ataskaitą bei metinę pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą tvirtina Senatas, gavęs Universiteto tarybos išvadą. Jeigu visų Senato narių balsų dauguma instituto direktoriaus metinė ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmata nepatvirtinama, direktoriaus įgaliojimai nutrūksta.
VIII SKYRIUS
STUDIJOS
PIRMASIS SKIRSNIS
Studijų tipai, pakopos, formos ir trukmė
65. Universitete organizuojamos dviejų tipų studijos:
66. Nuosekliųjų universitetinių studijų pakopos yra:
68. Pagrindinės nuosekliųjų pirmosios pakopos studijų formos yra šios: dieninės, vakarinės ir neakivaizdinės studijos. Konkrečios nuosekliųjų studijų krypties formas, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas, patvirtintas Ministerijos.
69. Universitetas nuosekliosioms studijoms gali priimti Ministerijos ir Universiteto sutartyje nustatytą skaičių studentų, kurie, nepatekę atrankos konkurso tvarka į valstybės finansuojamas vietas, sutinka mokėti už studijas.
ANTRASIS SKIRSNIS
Studijų programos
72. Pagrindinių studijų programos skiriamos teoriniams profesijos pagrindams perteikti bei savarankiškam darbui būtiniems profesiniams įgūdžiams formuoti. Baigusiems pagrindines universitetines studijas Universitetas suteikia bakalauro laipsnį ir profesinę kvalifikaciją, baigusiems neuniversitetines pagrindines studijas – profesinę kvalifikaciją.
73. Magistratūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo darbui arba darbui, kuriam atlikti reikia daugiau mokslo žinių ir gebėjimų.
74. Nuosekliosios studijos vyksta pagal studijų programas, įtrauktas į studijų ir mokymo programų registrą.
75. Universitetas gali studentui suteikti sąlygas studijuoti pagal nustatyta tvarka sudarytą individualią studijų programą.
TREČIASIS SKIRSNIS
Tęstinis mokymasis
77. Visuomenės ir ūkio poreikiams tenkinti Universitetas gali organizuoti studijas asmeniui perkvalifikuoti, kvalifikacijai kelti, profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas studijų sutartyse nustatytomis sąlygomis.
IX SKYRIUS
STUDENTAI
79. Universiteto studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas, įskaitant doktorantus.
81. Universitete gali studijuoti ir nenuosekliųjų studijų klausytojai. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Universitetu.
PIRMASIS SKIRSNIS
Studentų teisės ir pareigos
82. Studentai turi teisę:
82.1. studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, kita studijų įranga bei priemonėmis;
82.2. pasirinkti studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai), studijuoti pagal individualias studijų programas, baigti studijas per trumpesnį laiką, pasirinkti kitų studijų programų modulius, įgyti gretutinę specialybę;
82.3. vertinti studijų programos ir jos įgyvendinimo kokybę bei kreiptis į fakulteto (prireikus ir Universiteto) administraciją dėl žinių įvertinimo;
83. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentai, be šio straipsnio 1 dalyje išvardytų teisių, turi ir šias teises:
84. Studentai privalo:
85. Universiteto vadovai arba jų įgalioti asmenys, gavę studentų raštiškus pareiškimus ar skundus dėl jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 30 dienų juos išnagrinėti ir atsakyti raštu.
86. Ginčus, kilusius tarp Universiteto administracijos ir studentų, sprendžia ginčų nagrinėjimo komisija, skiriama rektoriaus įsakymu. Į komisiją skiriami po lygiai Universiteto administracijos ir studentų atstovybės įgalioti asmenys. Ginčų nagrinėjimo komisija yra nuolatinė institucija, sudaryta iš 6 įgaliotų asmenų. Studentas turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją, jeigu yra nepatenkintas rektoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavo per 30 dienų. Apie ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą studentas informuojamas raštu. Balsavimo metu balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Universitete yra galutinis.
ANTRASIS SKIRSNIS
Drausminės nuobaudos studentams
87. Už studento pareigų pažeidimus Universitetas gali studentams skirti šias drausmines nuobaudas:
88. Drausminės nuobaudos skiriamos rektoriaus įsakymu. Skirti nuobaudas ir paskatinimus rektorius gali deleguoti ir kitiems asmenims.
89. Jei drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti skirta Senato sprendimu.
TREČIASIS SKIRSNIS
Studentų dalyvavimas Teisės universiteto savivaldoje
91. Universiteto studentų interesams atstovauja studentų atstovybė. Atstovybę sudaro visuotinės studentų konferencijos išrinkti studentai. Atstovybė veikia pagal studentų visuotinės konferencijos patvirtintus įstatus, kuriuos registruoja Universiteto rektorius.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
Studentų atstovybė
93. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Universiteto ir jo padalinių savivaldos institucijas tvarka. Studentų atstovai dalyvauja savivaldos institucijų veikloje su sprendžiamojo balso teise.
94. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto ir jo padalinių administracijos ir savivaldos institucijų visais studijų klausimais.
X SKYRIUS
TURTAS IR LĖŠOS
97. Universiteto turtą sudaro pastatai ir kitos materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektinio darbo produktai ir kitas įstatymų leidžiamas turtas. Universitetas valstybės ar savivaldybės jam perduotą turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise. Dovanotą, gautą kaip paramą arba pagal testamentą bei ne iš valstybės lėšų įgytą turtą Universitetas valdo, naudoja ir disponuoja juo vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis Senato nustatyta tvarka. Nusidėvėjęs arba nereikalingas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas nurašomas rektoriaus sprendimu. Universiteto darbuotojai, doktorantai, studentai ir klausytojai naudojasi tuo turtu laikydamiesi vidaus tvarkos taisyklių (nuostatų).
98. Universiteto lėšas sudaro biudžeto ir nebiudžetinės lėšos. Valstybės biudžeto lėšos skiriamos Universitetui numatytoms programoms įgyvendinti. Nebiudžetines lėšas sudaro studijuojančiųjų savo lėšomis įmokos, pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų, kitos teisėtai įgytos lėšos.
99. Universiteto institutų vykdomiems moksliniams tyrimams finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos kaip ir kitiems valstybiniams mokslo institutams.
100. Biudžetines ir nebiudžetines lėšas Universitetas tvarko pagal Senato patvirtintas sąmatas. Išlaidų apyskaitas pateikia institucijoms, iš kurių gavo finansavimą. Kasmet viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą.
101. Universiteto studijų, mokslo ir su jomis susijusios gamybinės veiklos pajamos neapmokestinamos. Universitetas nemoka žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių.
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Lietuvos Respublikos Seimo
2000 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. VIII-2076
2 priedėlis
LIETUVOS TEISĖS UNIVERSITETUI PERDUOTŲ NAUDOTIS PASTATŲ
S Ą R A Š A S
| Objektas |
Adresas |
| Centriniai rūmai |
Ateities g. 20, Vilnius |
| Pirmieji rūmai |
Valakupių g. 5, Vilnius |
| Bendrabutis |
Didlaukio g. 57, Vilnius |
| Kauno fakulteto administracinis pastatas 1A(4)p, 1a(1)b, 2a(1)b |
V. Putvinskio g. 70, Kaunas |
| Kauno fakulteto mokomasis korpusas 1C(3)p, 1C(1)p |
Donelaičio g. 68/Maironio g. 27, Kaunas |
| Bendrabutis 1A(3)p |
V. Putvinskio g. 68, Kaunas |
| Garažas 2G(1)b |
V. Putvinskio g. 68, Kaunas |
| Ūkinis statinys 3J(1)b |
V. Putvinskio g. 68, Kaunas |
| Bendrabutis 2C(4)p, 3C(4)p, 4C(2)p, 9G(1)p |
Maironio g. 27a, Kaunas |
| Bendrabutis 5C(3)p, 3C(3)p |
Maironio g. 29, Kaunas |
| Ūkinis korpusas 7F(1)p, 8F(1)p |
Maironio g. 29, Kaunas |
| Sandėliai 2H(2)p |
V. Putvinskio g. 70, Kaunas |
| Garažas 5G(1)b, 4G(1)b |
V. Putvinskio g. 70, Kaunas |
| Stalių dirbtuvė 3G(1)p |
V. Putvinskio g. 70, Kaunas |
| Sporto salė ir valgykla |
Ožeškienės g. 41, Kaunas |
| Mokomosios praktikos bazė |
Papilvės k., Prienų raj. |
______________