LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL PRIEŠGAISRINIŲ DARBŲ IR PASLAUGŲ ASOCIACIJOS YPATINGŲ STATINIŲ STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINIŲ SRIČIŲ VADOVŲ PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO EGZAMINŲ PROGRAMOS TVIRTINIMO

 

2013 m. rugpjūčio 29 d. Nr. D1-634

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2011, Nr. 72-3476) 10 straipsnio 11 dalimi ir statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir teritorijų planavimo specialistų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-601 (Žin., 2007, Nr. 120-4945; 2012, Nr. 3-77, Nr. 15-675), 35 ir 38 punktais,

t v i r t i n u Priešgaisrinių darbų ir paslaugų asociacijos statybos statybinės techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo egzaminų programas E-124-13-PDPA ir E-125-13-PDPA (pridedama).

 

Aplinkos ministras                                                        Valentinas Mazuronis

 

_________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. D1-634

 

PRIEŠGAISRINIŲ DARBŲ IR PASLAUGŲ ASOCIACIJOS YPATINGO STATINIO PROJEKTO GAISRINĖS SAUGOS DALIES IR YPATINGO STATINIO PROJEKTO GAISRINĖS SAUGOS DALIES VYKDYMO PRIEŽIŪROS VADOVŲ 

PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO EGZAMINŲ PROGRAMA

 

Programos žymuo: E-124-13-PDPA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ypatingo statinio projekto gaisrinės saugos dalies vadovo (toliau – SPDV) ir ypatingo statinio projekto gaisrinės saugos dalies vykdymo priežiūros vadovo (toliau – SPDVPV) profesinių žinių vertinimo egzaminų programos paskirtis – nustatyti privalomus profesinių žinių reikalavimus gaisrinės saugos specialistams, kad jie sugebėtų savarankiškai vertinti ypatingo statinio projekto gaisrinės saugos dalį ir statinio gaisrinės saugos dalį.

2. Statybos inžinieriams, pageidaujantiems gauti profesinių žinių įvertinimą ir įgyti ypatingo statinio projekto gaisrinės saugos dalies vadovo (toliau – SPDV), ypatingo statinio projekto gaisrinės saugos dalies vykdymo priežiūros vadovo (SPDVPV) kvalifikacijos atestatą, keliami šie pradiniai kvalifikaciniai reikalavimai:

2.1. išsilavinimas, įgytas baigus technologijos mokslų studijų srities gaisrinės saugos inžinerijos ir statybos inžinerijos krypties studijas;

2.2. darbo patirtis, kuri turi būti ne mažesnė kaip 3 metai, kaip nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir teritorijų planavimo specialistų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-601 (Žin., 2007, Nr. 120-4945; 2012, Nr. 3-77), 2 priede.

 

II. PROGRAMOS ANOTACIJA

 

3. Profesinių žinių vertinimo egzaminų programos tikslas – įvertinti statybos inžinierių profesines žinias, apimančias statybos procesą ir su ja susijusias sritis, nurodytas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, projektavimą, naudojimą ir statybos procesą reguliuojančius teisinius dokumentus ir normas, statybos produktus, medžiagas, gaminius, technologijas, naudojamas atliekant statybos darbus mūsų šalyje ir užsienyje, Europos Sąjungos statybos produktų direktyvą ir ją įgyvendinančius nacionalinius teisės aktus, nustatančius statybos produktų ir technologijų gaisrinės saugos reikalavimus, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo nuostatas; skatinti profesinės kvalifikacijos kėlimą ir sugebėjimą panaudoti įgytą patirtį dirbant savarankiškai.

 

III. PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO PROGRAMA

 

4. Profesinių žinių vertinimo programos turinys pateikiamas lentelėje.

 

Eil. Nr.

Temos pavadinimas

Vadovai ir specialistai

1

2

3

4.1.

Bendrosios žinios

 

4.1.1. Statinio projekto gaisrinės saugos dalies sudėtis ir privalomo rengimo atvejai.

 

4.1.2. Gaisro dinamika. Gaisro vyksmas ir dūmų ypatybės. Gaisro ir dūmų temperatūros poveikis.

 

4.1.3. Patalpų ir statinių kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų. Kategorijos nustatymas atsižvelgiant į patalpose esančių ar technologinio proceso metu naudojamų medžiagų gaisrinio pavojingumo rodiklius bei jų kiekį.

 

4.1.4. Išorės įrenginių kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų. Sprogimo ir gaisro pavojaus zonų nustatymas, jų dydžių skaičiavimas ir galimos pasekmės žmonėms ir turtui.

 

4.1.5. Gaisriniai skyriai. Projektavimo ypatumai. Gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimo pradiniai duomenys. Gaisrinio skyriaus ploto nustatymas skaičiuojant. Skaičiavimo pavyzdžiai.

 

4.1.6. Statinio, patalpos, gaisrinio skyriaus gaisro apkrova. Gaisro apkrovos dydžio skaičiavimas. Skaičiavimo pavyzdžiai.

 

4.1.7. Sprogimo ir gaisro pavojaus zonų nustatymas, jų dydžių, pavojingumo kategorijos skaičiavimai, galimų pasekmių žmonėms ir turtui numatymas. Prevencinės pavojų mažinančios priemonės.

 

4.1.8. Gaisro ar degimo produktų sklidimo ribojimas statiniuose. Pasyviosios ir aktyviosios ugnies ir dūmų plitimo stabdymo priemonės.

 

4.1.9. Projektinės gaisro galios nustatymas, gaisro plitimo skaičiavimai, siekiant nustatyti poveikį konstrukcijoms, žmonėms ar ugniagesiams gaisro metu.

 

4.1.10. Statinių atsparumo ugniai laipsniai, konstrukcijų projektavimas, ugnies poveikis konstrukcijoms, jų geba atlaikyti gaisro apkrovas ir vykdyti nustatytas funkcijas gaisro metu.

SPDV, SPDVPV

4.2.

Konstrukcijos ir statybinės medžiagos, konstrukcijų apsauga nuo gaisro

 

4.2.1. Statinių atsparumo ugniai laipsniai, konstrukcijų projektavimas, ugnies poveikis konstrukcijoms, jų geba atlaikyti gaisro apkrovas ir vykdyti nustatytas funkcijas gaisro metu.

 

4.2.2. Konstrukcijų ir medžiagų degumo klasės. Statinių priešgaisrinių užtvarų tipai. Angų užpildų (durų, vartų, liukų, vožtuvų, tambūrų ir šliuzų) priešgaisrinėse atitvarose parinkimas, atsižvelgiant į atsparumą ugniai ir pagrindines technines savybes (sandarinančias tarpines, uždarymo mechanizmus, automatinius slenksčius, duris).

 

4.2.3. Konstrukcijų atsparumo ugniai skaičiavimai, konstrukcijų ir konstrukcinių elementų atsparumo ugniai didinimo būdai ir priemonės.

 

4.2.4. Statybos produktų, naudojamų pastatų vidaus ir išorės apdailai bei šiltinimui, projektavimo ypatybės (statybos produktų degumo klasės, panaudojimo galimybės).

 

4.2.5. Gaisro plitimo ribojimas atitvarų, konstrukcijų ar tarpkonstrukcinėmis tuštumomis, fasadais. Sandarinimo sistemų projektavimo ypatybės.

 

4.2.6. Statybos produktų degumo klasės. Medžiagų degumo savybių nustatymas. Statybos produktų sertifikavimas. Atitikties įvertinimo dokumentai.

 

4.2.7. Gelžbetoninių konstrukcijų atsparumas ugniai, jų apsauga nuo gaisro.

 

4.2.8. Medinių konstrukcijų atsparumas ugniai, jų apsauga nuo gaisro.

 

4.2.9. Plieninių konstrukcijų atsparumas ugniai, jų apsauga nuo gaisro.

 

4.2.10. Plieninių ir betoninių konstrukcijų atsparumas ugniai, jų apsauga nuo gaisro.

 

4.2.11. Mūrinių konstrukcijų atsparumas ugniai, jų apsauga nuo gaisro.

 

4.2.12. Kitų konstrukcijų (stiklo, aliuminio ir kitų) atsparumas ugniai, jų apsauga nuo gaisro.

 

4.3.

Teritorijos ir pastato planavimo ypatybės gaisrinės saugos požiūriu

 

4.3.1. Atstumo iki artimiausios valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komandos vertinimas.

 

4.3.2. Gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbams skirtos technikos manevravimo, įvažiavimo į sklypą, privažiavimo prie statinių ir apsisukimo (jei reikia) aikštelių projektavimo ypatybės atsižvelgiant į statinių paskirtį ir jų tūrinius planinius sprendinius.

 

4.3.3. Saugūs atstumai tarp statinių.

 

4.3.4. Gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbams vykdyti projektuojamų priemonių (gaisrinių laiptų, kopėčių, liftų, išėjimo ant stogo, sausvamzdžių, elektros įrangos ir kitų) būtinybė ir joms keliami reikalavimai.

 

4.4.

Gaisrinės saugos inžinerinės sistemos

 

4.4.1. Lauko gaisrinio vandentiekio (gaisrinių hidrantų) tinklo ir kitų gaisrui gesinti naudojamų vandens telkinių (šaltinių) projektavimo ypatybės.

 

4.4.2. Statinio vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ypatybės.

 

4.4.3. Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos, jų veikimo principai, sudedamosios dalys, gesinimo medžiagos parinkimo aspektai. Sistemos tipo parinkimo analizė ir dažniausiai pasitaikančios klaidos.

 

4.4.4. Stacionariųjų gaisro gesinimo sistemų vandeniu projektavimo ypatybės ir aspektai.

 

4.4.5. Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos su putokšliais ir vandens rūko sistemos.

 

4.4.6. Vandens poreikio stacionariajai gaisro gesinimo sistemai skaičiavimai.

 

4.4.7. Stacionariųjų gaisro gesinimo sistemų dujomis projektavimo ypatybės ir aspektai. Sistemoms keliami reikalavimai.

 

4.4.8. Dūmų šalinimo sistemos, dūmų šalinimo sistemos įrenginių tipai, įrengimo būtinumas, tipo parinkimas ir jos parametrų skaičiavimas.

 

4.4.9. Šalinamo dūmų kiekio nustatymas pagal gaisro galią, gaisro apkrovą, dūmų rezervuaro plotą ir kitus parametrus. Skaičiavimo pavyzdžių nagrinėjimas.

4.4.10. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų tipai, būtinybė ir projektavimo aspektai.

4.4.11. Evakuacijos valdymo sistemos.

 

4.5.

Elektrotechniniai įrenginiai

 

4.5.1. Elektros tiekimo patikimumo kategorijos.

 

4.5.2. Elektros instaliacijai keliami reikalavimai (elektros imtuvų apsaugos laipsnis, kabelių degumas).

 

4.5.3. Elektros įrangos ir instaliacijos parinkimas sprogimo pavojaus patalpose ar zonose. Elektros imtuvų apsaugos lygiai, laipsniai, kategorijos, temperatūrinės klasės. Galimų avarinių situacijų pavyzdžiai ir numatomos saugos priemonės.

 

4.6.

Apsauga nuo žaibo

 

4.6.1. Apsaugos nuo žaibo sistemų tipai.

 

4.6.2. Pagrindiniai apsaugos nuo žaibo sistemos parametrai.

 

4.7.

Gaisro gesinimo priemonės

 

4.7.1. Pirminės gaisro gesinimo priemonės.

 

4.7.2. Gesintuvų parinkimo kriterijai.

 

4.8.

Evakuacija ir gelbėjimo darbai

 

4.8.1. Žmonių evakuacija gaisro metu, evakuacijos keliams ir išėjimams keliami reikalavimai. Evakuacijos kelių ilgių, pločių, evakuacinių išėjimų skaičiaus nustatymas statiniuose. Skaičiavimų pavyzdžiai ir pasitaikančių klaidų analizė.

 

4.8.2. Žmonių evakuacijos iš statinio kelių ilgių, pločių, evakuacinių išėjimų skaičiaus, evakuacijos laiko iš statinio ir atskirų statinio patalpų skaičiavimai. Skaičiavimų pavyzdžiai ir pasitaikančių klaidų analizė.

 

4.8.3. Evakuacijos reikalavimai (ypatybės) projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus.

 

4.8.4. Statiniuose esančių žmonių saugaus išėjimo ir gelbėjimo priemonės. Ugniagesių saugaus ir operatyvaus darbo užtikrinimas projektuojant statinius.

 

4.9.

Papildomos žinios

 

4.9.1. Statinio projektas: rengimo teisiniai ir procedūriniai aspektai, rengėjai, sudėtis.

 

4.9.2. Projekto rengimo tvarka.

 

4.9.3. Projektinė dokumentacija: pasirašymas, įforminimas, komplektavimas.

 

4.9.4. Projektinės dokumentacijos keitimo tvarka.

 

4.9.5. Statinio projekto ekspertizės sąvoka.

 

4.9.6. Statinio projekto vadovo teisės ir pareigos.

 

4.9.7. Statinio projekto dalies vadovo teisės ir pareigos.

 

4.9.8. Privalomieji statinio projekto parengimo dokumentai, įskaitant teritorijų planavimo dokumentus, techninę užduotį ir sudėtį.

 

4.9.9. Gaisrinės saugos statybos produktų privalomieji atitikties įvertinimo dokumentai.

 

4.9.10. Projektinės dokumentacijos keitimo tvarka.

 

4.9.11. Alternatyvūs projektavimo metodai. Sudėtingos gaisrinės inžinerijos ir gaisro plitimo scenarijų taikymas projektuojant.

 

4.9.12. Gaisro scenarijaus ir evakuacijos kompiuterinio modeliavimo metodai bei taikymo galimybės.

 

4.9.13. Gaisrinės saugos projektavimo ir statybos klaidos. Dažniausiai nustatomi teisės aktų reikalavimų pažeidimai.

 

4.9.14. Pasyviųjų ir aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių eksploatacija. Dažniausiai nustatomi pažeidimai.

 

 

IV. TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS

 

5. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

6. Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 123-5518);

7. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr.107-2391; 2004, Nr. 21-617);

8. statybos techninis reglamentas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773; 2001, Nr. 4-103, Nr. 44-1561, Nr. 53-1898);

9. statybos techninis reglamentas STR 2.01.01 (2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424; 2002, Nr. 96-4233);

10. statybos techninis reglamentas STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ (Žin., 2002, Nr. 43-1638);

11. statybos techninis reglamentas STR 2.02.07:2004 „Sandėliavimo, gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr. 54-1852; 2012, Nr. 50-2494);

12. statybos techninis reglamentas STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ (Žin., 2005, Nr. 80-2908);

13. statybos techninis reglamentas STR 2.02.11:2004 „Šaldomieji pastatai ir patalpos“ (Žin., 2004, Nr. 108-4060);

14. statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (Žin., 2004, Nr. 54-1851);

15. statybos techninis reglamentas STR 2.02.08:2005 „Automobilių saugyklų projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 24-787; 2012, Nr. 50-2495);

16. statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (Žin., 2004, Nr. 23-721);

17. statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 2005, Nr. 75-2729);

18. Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės (Žin., 2012, Nr. 3-96);

19. statybos techninis reglamentas STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 17-550);

20. statybos techninis reglamentas STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ (Žin., 2005, Nr. 28-895);

21. statybos techninis reglamentas STR 2.05.09:2005 „Mūrinių konstrukcijų projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 14-443);

22. statybos techninis reglamentas STR 2.05.11:2005 „Gaisro temperatūrų veikiamų gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 24-788);

23. statybos techninis reglamentas STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ (Žin., 2009, Nr. 138-6095);

24. statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2010, Nr. 115-5902);

25. statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (Žin., 2010, Nr. 116-5947);

26. Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai (Žin., 2010, Nr. 146-7510);

27. Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2011, Nr. 8-378);

28. Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2011, Nr. 23-1138);

29. Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2012, Nr. 21-990);

30. Automobilių saugyklų gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2012, Nr. 21-989);

31. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės (Žin., 2012, Nr.78-4085);

32. Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2011, Nr. 48-2343);

33. Stacionariųjų gaisro gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės (Žin., 2012, Nr.78-4085);

34. Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės (Žin., 2009, Nr. 63-2538);

35. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2005, Nr. 26-852; 2010, Nr. 99-5167);

36. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės (Žin., 2012, Nr. 18-816);

37. LST EN 1991-1-2:2004 „Eurokodas 1. Poveikiai konstrukcijoms. 1–2 dalis. Bendrieji poveikiai. Gaisro poveikiai konstrukcijoms“;

38. LST EN 13501-1:2007 Statybos gaminių ir statinio elementų klasifikavimas pagal degumą. 1 dalis. Klasifikavimas pagal atsako į ugnį bandymų duomenis“;

39. LST EN 13501-2:2008 Statybos gaminių ir statinio elementų klasifikavimas pagal degumą. 2 dalis. Klasifikavimas pagal atsparumo ugniai bandymų duomenis, išskyrus ventiliacijos įrangą“;

40. LST EN 13501-3:2006/P:2008 Statybos gaminių ir statinio elementų klasifikavimas pagal atsparumą ugniai. 3 dalis. Klasifikavimas pagal pastatų eksploatavimo įrenginiuose naudojamų gaminių ir elementų atsparumo ugniai bandymų duomenis: ugniai atsparūs kanalai ir priešgaisrinės sklendės“;

41. LST EN 13501-4:2007/P:2009 „Statybos gaminių ir statinio elementų klasifikavimas pagal atsparumą ugniai. 4 dalis. Klasifikavimas pagal dūmų kontrolės sistemų komponentų atsparumo ugniai bandymų duomenis“;

42. LST EN 13501-5:2006/P:2008  Statybos gaminių ir statinio elementų klasifikavimas pagal atsparumą ugniai. 5 dalis. Klasifikavimas pagal stogų išorinio ugnies veikimo bandymų duomenis“;

43. LST EN ISO 13943:2002 Priešgaisrinė sauga. Terminai ir apibrėžimai (ISO 13943:2000)“;

44. LST ISO/TR 13387-1:2002 „Priešgaisrinės saugos inžinerija. 1 dalis. Gaisro vyksmo koncepcijos taikymas projektavimo tikslams“;

45. LST ISO/TR 13387-2:2002 „Priešgaisrinės saugos inžinerija. 2 dalis. Gaisrų scenarijų ir modelių projektavimas“;

46. LST ISO/TR 13387-3:2002 „Priešgaisrinės saugos inžinerija. 3 dalis. Matematinių gaisro modelių vertinimas ir tikrinimas“;

47. LST ISO/TR 13387-4:2002 Priešgaisrinės saugos inžinerija. 4 dalis. Gaisro kilimas ir plėtojimasis bei gaisro produktų susidarymas“;

48. LST ISO/TR 13387-5:2002   Priešgaisrinės saugos inžinerija. 5 dalis. Degimo produktų judėjimas“;

49. LST ISO/TR 13387-6:2002 Priešgaisrinės saugos inžinerija. 6 dalis. Statybos konstrukcijų reagavimas ir liepsnos sklidimas už karkaso pradinių ribų“;

50. LST ISO/TR 13387-7:2002   Priešgaisrinės saugos inžinerija. 7 dalis. Aptikimas, paleidimas ir gesinimas“;

51. LST ISO/TR 13387-8:2002 Priešgaisrinės saugos inžinerija. 8 dalis. Gyvybės apsauga. Gyventojų elgsena, buvimo vieta ir sąlygos“.

 

V. ORGANIZACIJA, ATLIEKANTI PROFESINĮ VERTINIMĄ

 

52. Profesinių žinių vertinimą vykdo Priešgaisrinių darbų ir paslaugų asociacija, būstinė – Metalo g. 4, Vilnius. Asociacijos narių specializacija – techninių projektų gaisrinės saugos dalių rengimas, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų, įspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemų, stacionarių gaisro gesinimo sistemų, apsaugos sistemų, elektroninių ryšių, įeigos kontrolės, vaizdo stebėjimo, procesų valdymo ir automatizavimo sistemų projektavimas. Komisijos nariai, kurie vertins profesines žinias, yra statybos ir gaisrinės saugos specialistai ir atitinka kvalifikacinius reikalavimus.

53. Asociacija įsikūrusi savo narės UAB „Eugvilsta“ patalpose. Posėdžių salėje telpa iki 30 žmonių, yra įdiegta garso ir vaizdo įranga. Posėdžių salė atitinka higienos ir sveikatos reikalavimus.

 

VI. PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMAS

 

54. Profesinių žinių egzaminas vykdomas dviem etapais. I etapas – žinių patikrinimas testais. II etapas – egzaminuojamojo parengtos projekto dalies pristatymas.

54.1.Testą sudaro 20 klausimų. Į kiekvieną klausimą pateikti trys atsakymai, kurių vienas arba keli yra teisingi. Testui atlikti skiriama 30 min. Testui patikrinti taip pat skiriama 30 min. Jei egzaminuojamasis teisingai atsakė į ne mažiau kaip 16 testo klausimų, jo profesinių žinių vertinimas tęsiamas II etape.

54.2. II etape egzaminuojamasis profesinių žinių vertinimo komisijai pateikia įvertinti savo paskutinių dvejų metų darbų sąrašą ir pasirinktą paties parengtą vieno ypatingo statinio techninio projekto gaisrinės saugos dalį. Profesinio vertinimo komisijos nariai, peržiūrėję pateiktą techninio projekto gaisrinės saugos dalį ir išklausę pagrindinius gaisrinės saugos sprendimus, pateikia egzaminuojamajam klausimų.

55.Profesinių žinių komisija, vadovaudamasi profesinių žinių tikrinimo nuostatais, balsuoja ir priima sprendimą dėl statybos inžinieriaus profesinių žinių lygio.

56. Egzamino metu draudžiama naudotis literatūra, užrašais, konspektais ir kitomis informaciją teikiančiomis priemonėmis.

 

VII. PROFESINIO VERTINIMO KOMISIJA

 

56. Profesinių žinių vertinimo komisijos nariai turi tenkinti vieną iš šių kriterijų:

56.1. statybos specialistus rengiančios aukštosios mokyklos atstovas, turintis mokslinį laipsnį;

56.2. specialistas, kurio darbo patirtis vertinamoje gaisrinės saugos profesinių žinių srityje yra ne mažesnė kaip 20 metų;

56.3. nustatyta tvarka atestuotas statybos inžinierius, turintis ypatingo statinio projekto gaisrinės saugos dalies vadovo kvalifikacijos atestatą arba statinio dalies ekspertizės vadovo kvalifikacijos atestatą.

 

VIII. INFORMACIJOS SKELBIMAS

 

57. Priešgaisrinių darbų ir paslaugų asociacija informaciją apie profesinių žinių patikrinimo organizavimą (grafikai, egzaminavimo vieta, statybos inžinieriaus profesinio vertinimo rezultatai ir kita) skelbia savo tinklalapyje www.pdpa.lt.

 

IX. DOKUMENTAS, ĮRODANTIS TEIGIAMĄ PROFESINIŲ ŽINIŲ ĮVERTINIMĄ

 

58. Po profesinių žinių patikrinimo ir įvertinimo Asociacija statybos inžinieriui išduoda pažymėjimą, liudijantį, kad asmuo išlaikė profesinių žinių egzaminą. Pažymėjime nurodomas statybos inžinieriaus, išlaikiusio profesinių žinių egzaminą, vardas ir pavardė, statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigos, statiniai, darbo sritis, dokumento išdavimo data ir numeris, terminas, kurį galioja profesinių žinių įvertinimo rezultatai.

 

 

 

 

PARENGĖ:

Priešgaisrinių darbų ir paslaugų

asociacijos prezidentas Sigitas Maksimavičius

2013 m. balandžio 8 d. raštas Nr. B-23

 

 

ĮVERTINO:

VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras

2013 m. birželio 10 d. raštu Nr. 11861

 

_________________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. D1-634

 

PRIEŠGAISRINIŲ DARBŲ IR PASLAUGŲ ASOCIACIJOS STATINIO PROJEKTO GAISRINĖS SAUGOS DALIES EKSPERTIZĖS IR STATINIO GAISRINĖS SAUGOS DALIES EKSPERTIZĖS VADOVŲ PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO EGZAMINŲ PROGRAMA

 

Programos žymuo: E-125-13-PDPA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Statinio projekto gaisrinės saugos dalies ekspertizės vadovo (toliau ? SPDEV) ir statinio gaisrinės saugos dalies ekspertizės vadovo (toliau – SPDEV) profesinių žinių vertinimo egzaminų programos paskirtis – nustatyti privalomus profesinių žinių reikalavimus gaisrinės saugos specialistams, kad jie sugebėtų savarankiškai vertinti statinio projekto gaisrinės saugos dalį ir statinio gaisrinės saugos dalį.

2. Statybos inžinieriams, pageidaujantiems gauti profesinių žinių įvertinimą ir įgyti SPDEV ar SDEV kvalifikacijos atestatą, keliami šie pradiniai kvalifikaciniai reikalavimai:

2.1. išsilavinimas, įgytas baigus technologijos mokslų studijų srities gaisrinės saugos inžinerijos ir statybos inžinerijos krypties studijas;

2.2. darbo patirtis, kuri turi būti ne mažesnė kaip 5 metai, kaip nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir teritorijų planavimo specialistų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-601 (Žin., 2007, Nr. 120-4945; 2012, Nr. 3-77), 2 priede.

 

II. PROGRAMOS ANOTACIJA

 

3. Profesinių žinių vertinimo egzaminų programos tikslas – įvertinti statybos inžinierių profesines žinias, apimančias statybos procesą ir su ja susijusias sritis, nurodytas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, statinių projektavimą, naudojimą ir statybos procesą reguliuojančius teisinius dokumentus ir normas, statybos produktus, medžiagas, gaminius, technologijas, naudojamas atliekant statybos darbus mūsų šalyje ir užsienyje, Europos Sąjungos statybos produktų direktyvą ir ją įgyvendinančius nacionalinius teisės aktus, nustatančius statybos produktų ir technologijų gaisrinės saugos reikalavimus, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo nuostatas; skatinti profesinės kvalifikacijos kėlimą ir sugebėjimą panaudoti įgytą patirtį dirbant savarankiškai.

 

III. PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO PROGRAMA

 

4. Profesinių žinių vertinimo programa pateikiama lentelėje.

 

Eil. Nr.

Temos pavadinimas

Vadovai ir specialistai

1

2

3

4.1.

Bendrosios žinios

 

4.1.1. Statinio projekto gaisrinės saugos dalies sudėtis ir privalomo rengimo atvejai.

 

4.1.2. Gaisro dinamika. Gaisro vyksmas ir dūmų ypatybės. Gaisro ir dūmų temperatūros poveikis.

 

4.1.3. Patalpų ir statinių kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų. Kategorijos nustatymas atsižvelgiant į patalpose esančių ar technologinio proceso metu naudojamų medžiagų gaisrinio pavojingumo rodiklius bei jų kiekį.

 

4.1.4. Išorės įrenginių kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų. Sprogimo ir gaisro pavojaus zonų nustatymas, jų dydžių skaičiavimas ir galimos pasekmės žmonėms ir turtui.

 

4.1.5. Gaisriniai skyriai. Projektavimo ypatumai. Gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimo pradiniai duomenys. Gaisrinio skyriaus ploto nustatymas skaičiuojant. Skaičiavimo pavyzdžiai.

 

4.1.6. Statinio, patalpos, gaisrinio skyriaus gaisro apkrova. Gaisro apkrovos dydžio skaičiavimas. Skaičiavimo pavyzdžiai.

 

4.1.7. Sprogimo ir gaisro pavojaus zonų nustatymas, jų dydžių, pavojingumo kategorijos skaičiavimai, galimų pasekmių žmonėms ir turtui numatymas. Prevencinės pavojų mažinančios priemonės.

 

4.1.8. Gaisro ar degimo produktų sklidimo ribojimas statiniuose. Pasyviosios ir aktyviosios ugnies ir dūmų plitimo stabdymo priemonės.

 

4.1.9. Projektinės gaisro galios nustatymas, gaisro plitimo skaičiavimai, siekiant nustatyti poveikį konstrukcijoms, žmonėms ar ugniagesiams gaisro metu.

 

4.1.10. Statinių atsparumo ugniai laipsniai, konstrukcijų projektavimas, ugnies poveikis konstrukcijoms, jų geba atlaikyti gaisro apkrovas ir vykdyti nustatytas funkcijas gaisro metu.

 

4.1.11. Alternatyvūs projektavimo metodai. Sudėtingos gaisrinės inžinerijos ir gaisro plitimo scenarijų taikymas projektuojant.

 

4.1.12. Gaisro scenarijaus ir evakuacijos kompiuterinio modeliavimo metodai bei taikymo galimybės.

 

4.1.13. Pagrindiniai pradiniai rodikliai ir jų taikymas modeliuojant gaisrų vystymąsi.

 

4.1.14. Gaisrų vystymosi modeliavimo rezultatų vertinimo kriterijai.

SPDEV,  SDEV

4.2.

Konstrukcijos ir statybinės medžiagos, konstrukcijų apsauga nuo gaisro

 

4.2.1. Statinių atsparumo ugniai laipsniai, konstrukcijų projektavimas, ugnies poveikis konstrukcijoms, jų geba atlaikyti gaisro apkrovas ir vykdyti nustatytas funkcijas gaisro metu.

 

4.2.2. Konstrukcijų ir medžiagų degumo klasės. Statinių priešgaisrinių užtvarų tipai. Angų užpildų (durų, vartų, liukų, vožtuvų, tambūrų ir šliuzų) priešgaisrinėse atitvarose parinkimas, atsižvelgiant į atsparumą ugniai ir pagrindines technines savybes (sandarinančias tarpines, uždarymo mechanizmus, automatinius slenksčius, duris).

 

4.2.3. Konstrukcijų atsparumo ugniai skaičiavimai, konstrukcijų ir konstrukcinių elementų atsparumo ugniai didinimo būdai ir priemonės.

 

4.2.4. Statybos produktų, naudojamų pastatų vidaus ir išorės apdailai bei šiltinimui, projektavimo ypatybės (statybos produktų degumo klasės, panaudojimo galimybės).

 

4.2.5. Gaisro plitimo ribojimas atitvarų, konstrukcijų ar tarpkonstrukcinėmis tuštumomis, fasadais. Sandarinimo sistemų projektavimo ypatybės.

 

4.2.6. Statybos produktų degumo klasės. Medžiagų degumo savybių nustatymas. Statybos produktų sertifikavimas. Atitikties įvertinimo dokumentai.

 

4.2.7. Gelžbetoninių konstrukcijų atsparumas ugniai, jų apsauga nuo gaisro.

 

4.2.8. Medinių konstrukcijų atsparumas ugniai, jų apsauga nuo gaisro.

 

4.2.9. Plieninių konstrukcijų atsparumas ugniai, jų apsauga nuo gaisro.

 

4.2.10. Plieninių ir betoninių konstrukcijų atsparumas ugniai, jų apsauga nuo gaisro.

 

4.2.11. Mūrinių konstrukcijų atsparumas ugniai, jų apsauga nuo gaisro.

 

4.2.12. Kitų konstrukcijų (stiklo, aliuminio) atsparumas ugniai, jų apsauga nuo gaisro.

 

4.3.

Teritorijos ir pastato planavimo ypatybės gaisrinės saugos požiūriu

 

4.3.1. Atstumo iki artimiausios valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komandos vertinimas.

 

4.3.2. Gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbams skirtos technikos manevravimo, įvažiavimo į sklypą, privažiavimo prie statinių ir apsisukimo (jei reikia) aikštelių projektavimo ypatybės atsižvelgiant į statinių paskirtį ir jų tūrinius planinius sprendinius.

 

4.3.3. Saugūs atstumai tarp statinių.

 

4.3.4. Gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbams vykdyti projektuojamų priemonių (gaisrinių laiptų, kopėčių, liftų, išėjimo ant stogo, sausvamzdžių, elektros įrangos ir kitų) būtinybė ir joms keliami reikalavimai.

 

4.4.

Gaisrinės saugos inžinerinės sistemos

 

4.4.1. Lauko gaisrinio vandentiekio (gaisrinių hidrantų) tinklo ir kitų gaisrui gesinti naudojamų vandens telkinių (šaltinių) projektavimo ypatybės.

 

4.4.2. Statinio vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ypatybės.

 

4.4.3. Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos, jų veikimo principai, sudedamosios dalys, gesinimo medžiagos parinkimo aspektai. Sistemos tipo parinkimo analizė ir dažniausiai pasitaikančios klaidos.

 

4.4.4. Stacionariųjų gaisro gesinimo sistemų vandeniu projektavimo ypatybės ir aspektai.

 

4.4.5. Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos su putokšliais ir vandens rūko sistemos.

 

4.4.6. Vandens poreikio stacionariajai gaisro gesinimo sistemai skaičiavimai.

 

4.4.7. Stacionariųjų gaisro gesinimo sistemų dujomis projektavimo ypatybės ir aspektai. Sistemoms keliami reikalavimai.

 

4.4.8. Dūmų šalinimo sistemos, dūmų šalinimo sistemos įrenginių tipai, įrengimo būtinumas, tipo parinkimas ir jos parametrų skaičiavimas.

 

4.4.9. Šalinamo dūmų kiekio nustatymas pagal gaisro galią, gaisro apkrovą, dūmų rezervuaro plotą ir kitus parametrus. Skaičiavimo pavyzdžių nagrinėjimas.

 

4.4.10. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų tipai, būtinybė ir projektavimo aspektai.

 

4.4.11. Evakuacijos valdymo sistemos.

 

4.5.

Elektrotechniniai įrenginiai

 

4.5.1. Elektros tiekimo patikimumo kategorijos.

 

4.5.2. Elektros instaliacijai keliami reikalavimai (elektros imtuvų apsaugos laipsnis, kabelių degumas).

 

4.5.3. Elektros įrangos ir instaliacijos parinkimas sprogimo pavojaus patalpose ar zonose. Elektros imtuvų apsaugos lygiai, laipsniai, kategorijos, temperatūrinės klasės. Galimų avarinių situacijų pavyzdžiai ir numatomos saugos priemonės.

 

4.6.

Apsauga nuo žaibo

 

4.6.1. Apsaugos nuo žaibo sistemų tipai.

 

4.6.2. Pagrindiniai apsaugos nuo žaibo sistemos parametrai.

 

4.7.

Gaisro gesinimo priemonės

 

4.7.1. Pirminės gaisro gesinimo priemonės.

 

4.7.2. Gesintuvų parinkimo kriterijai.

 

4.8.

Evakuacija ir gelbėjimo darbai

 

4.8.1. Žmonių evakuacija gaisro metu, evakuacijos keliams ir išėjimams keliami reikalavimai. Evakuacijos kelių ilgių, pločių, evakuacinių išėjimų skaičiaus nustatymas statiniuose. Skaičiavimų pavyzdžiai ir pasitaikančių klaidų analizė.

 

4.8.2. Žmonių evakuacijos iš statinio kelių ilgių, pločių, evakuacinių išėjimų skaičiaus, evakuacijos laiko iš statinio ir atskirų statinio patalpų skaičiavimai. Skaičiavimų pavyzdžiai ir pasitaikančių klaidų analizė.

 

4.8.3. Evakuacijos reikalavimai (ypatybės) projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus.

 

4.8.4. Statiniuose esančių žmonių saugaus išėjimo ir gelbėjimo priemonės. Ugniagesių saugaus ir operatyvaus darbo užtikrinimas projektuojant statinius.

 

4.9.

Papildomos žinios

4.9.1. Statinio projektas: rengimo teisiniai ir procedūriniai aspektai, rengėjai, sudėtis.

4.9.2. Projekto rengimo tvarka.

4.9.3. Projektinė dokumentacija: pasirašymas, įforminimas, komplektavimas.

4.9.4. Projektinės dokumentacijos keitimo tvarka.

4.9.5. Statinio projekto ekspertizė, sąvoka.

4.9.6. Teisės aktai, reglamentuojantys statinio ekspertizę.

4.9.7. Statinio ekspertizės sąvoka.

4.9.8. Statinio ekspertizė ir jos rūšys.

4.9.9.  Statinio ekspertizės būtinybė.

4.9.10. Statinio ekspertizės sudėtis.

4.9.11. Statinio techninės būklės įvertinimas.

4.9.12. Pakartotinės statinio ekspertizės atvejai.

4.9.13. Statinio ekspertizės dalyviai.

4.9.14. Statinio ekspertizės užsakovo pareigos ir teisės.

4.9.15. Statinio ekspertizės rangovo pareigos ir teisės.

4.9.16. Statinio ekspertizės vadovo pareigos ir teisės.

4.9.17. Statinio ekspertizės trukmė.

4.9.18. Statinio ekspertizės rangovų veiklos ataskaita.

4.9.19. Statinio ekspertizės vadovo atsakomybė už įvertinimo teisėtumą bei techninį pagrįstumą ir jų pasekmes.

4.9.20. Ekspertizės akto sudėtis.

4.9.21. Statinio projekto vadovo teisės ir pareigos.

4.9.22. Statinio projekto dalies vadovo teisės ir pareigos.

4.9.23. Privalomieji statinio projekto parengimo dokumentai, įskaitant teritorijų planavimo dokumentus, techninę užduotį ir sudėtį.

4.9.24. Gaisrinės saugos statybos produktų privalomieji atitikties įvertinimo dokumentai.

4.9.25. Projektinės dokumentacijos keitimo tvarka.

4.9.26. Statinių tyrimai.

 

4.9.27. Gaisrinės saugos projektavimo ir statybos klaidos. Dažniausiai nustatomi teisės aktų reikalavimų pažeidimai.

 

4.9.28. Pasyviųjų ir aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių eksploatacija. Dažniausiai nustatomi pažeidimai.

 

 

IV. TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS

 

5. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

6. Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 123-5518);

7. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617);

8. statybos techninis reglamentas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773; 2001, Nr. 4-103, Nr. 44-1561, Nr. 53-1898);

9. statybos techninis reglamentas STR 2.01.01 (2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424; 2002, Nr. 96-4233);

10. statybos techninis reglamentas STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ (Žin., 2002, Nr. 43-1638);

11. statybos techninis reglamentas STR 2.02.07:2004 „Sandėliavimo, gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr. 54-1852; 2012, Nr. 50-2494);

12. statybos techninis reglamentas STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ (Žin., 2005, Nr. 80-2908);

13. statybos techninis reglamentas STR 2.02.11:2004 „Šaldomieji pastatai ir patalpos“ (Žin., 2004, Nr. 108-4060);

14. statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (Žin., 2004, Nr. 54-1851);

15. statybos techninis reglamentas STR 2.02.08:2005 „Automobilių saugyklų projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 24-787; 2012, Nr. 50-2495);

16. statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (Žin., 2004, Nr. 23-721);

17. statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 2005, Nr. 75-2729);

18. Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės (Žin., 2012, Nr. 3-96);

19. statybos techninis reglamentas STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 17-550);

20. statybos techninis reglamentas STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ (Žin., 2005, Nr. 28-895);

21. statybos techninis reglamentas STR 2.05.09:2005 „Mūrinių konstrukcijų projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 14-443);

22. statybos techninis reglamentas STR 2.05.11:2005 „Gaisro temperatūrų veikiamų gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 24-788);

23. statybos techninis reglamentas STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ (Žin., 2009, Nr. 138-6095);

24. statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2010, Nr. 115-5902);

25. statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (Žin., 2010, Nr. 116-5947);

26. statybos techninis reglamentas STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ (Žin., 2002, Nr. 55-2200);

27. Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai (Žin., 2010, Nr. 146-7510);

28. Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2011, Nr. 8-378);

29. Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2011, Nr. 23-1138);

30. Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2012, Nr. 21-990);

31. Automobilių saugyklų gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2012, Nr. 21-989);

32. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės (Žin., 2012, Nr. 78-4085);

33. Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2011, Nr. 48-2343);

34. Stacionariųjų gaisro gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės (Žin., 2012, Nr.78-4085);

35. Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės (Žin., 2009, Nr. 63-2538;

36. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2005, Nr. 26-852; 2010, Nr. 99-5167);

37. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės (Žin., 2012, Nr. 18-816);

38. LST EN 1991-1-2:2004 „Eurokodas 1. Poveikiai konstrukcijoms. 1–2 dalis. Bendrieji poveikiai. Gaisro poveikiai konstrukcijoms“;

39. LST EN 13501-1:2007 Statybos gaminių ir statinio elementų klasifikavimas pagal degumą. 1 dalis. Klasifikavimas pagal atsako į ugnį bandymų duomenis“;

40. LST EN 13501-2:2008 Statybos gaminių ir statinio elementų klasifikavimas pagal degumą. 2 dalis. Klasifikavimas pagal atsparumo ugniai bandymų duomenis, išskyrus ventiliacijos įrangą“;

41. LST EN 13501-3:2006/P:2008 Statybos gaminių ir statinio elementų klasifikavimas pagal atsparumą ugniai. 3 dalis. Klasifikavimas pagal pastatų eksploatavimo įrenginiuose naudojamų gaminių ir elementų atsparumo ugniai bandymų duomenis: ugniai atsparūs kanalai ir priešgaisrinės sklendės“;

42. LST EN 13501-4:2007/P:2009 „Statybos gaminių ir statinio elementų klasifikavimas pagal atsparumą ugniai. 4 dalis. Klasifikavimas pagal dūmų kontrolės sistemų komponentų atsparumo ugniai bandymų duomenis“;

43. LST EN 13501-5:2006/P:2008 Statybos gaminių ir statinio elementų klasifikavimas pagal atsparumą ugniai. 5 dalis. Klasifikavimas pagal stogų išorinio ugnies veikimo bandymų duomenis“;

44. LST EN ISO 13943:2002 Priešgaisrinė sauga. Terminai ir apibrėžimai (ISO 13943:2000)“;

45. LST ISO/TR 13387-1:2002 „Priešgaisrinės saugos inžinerija. 1 dalis. Gaisro vyksmo koncepcijos taikymas projektavimo tikslams“;

46. LST ISO/TR 13387-2:2002 „Priešgaisrinės saugos inžinerija. 2 dalis. Gaisrų scenarijų ir modelių projektavimas“;

47. LST ISO/TR 13387-3:2002 „Priešgaisrinės saugos inžinerija. 3 dalis. Matematinių gaisro modelių vertinimas ir tikrinimas“;

48. LST ISO/TR 13387-4:2002 Priešgaisrinės saugos inžinerija. 4 dalis. Gaisro kilimas ir plėtojimasis bei gaisro produktų susidarymas“;

49. LST ISO/TR 13387-5:2002   Priešgaisrinės saugos inžinerija. 5 dalis. Degimo produktų judėjimas“;

50. LST ISO/TR 13387-6:2002 Priešgaisrinės saugos inžinerija. 6 dalis. Statybos konstrukcijų reagavimas ir liepsnos sklidimas už karkaso pradinių ribų“;

51. LST ISO/TR 13387-7:2002   Priešgaisrinės saugos inžinerija. 7 dalis. Aptikimas, paleidimas ir gesinimas“;

52. LST ISO/TR 13387-8:2002 Priešgaisrinės saugos inžinerija. 8 dalis. Gyvybės apsauga. Gyventojų elgsena, buvimo vieta ir sąlygos“.

 

V. ORGANIZACIJA, ATLIEKANTI PROFESINĮ VERTINIMĄ

 

53. Profesinių žinių vertinimą vykdo Priešgaisrinių darbų ir paslaugų asociacija, būstinė – Metalo g. 4, Vilnius. Asociacijos narių specializacija – techninių projektų gaisrinės saugos dalių rengimas, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų, įspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemų, stacionarių gaisro gesinimo sistemų, apsaugos sistemų, elektroninių ryšių, įeigos kontrolės, vaizdo stebėjimo, procesų valdymo ir automatizavimo sistemų projektavimas. Komisijos nariai, kurie vertins profesines žinias, yra statybos ir gaisrinės saugos specialistai ir atitinka kvalifikacinius reikalavimus.

54. Asociacija įsikūrusi savo narės UAB „Eugvilsta“ patalpose. Posėdžių salėje telpa iki 30 žmonių, yra įdiegta garso ir vaizdo įranga. Posėdžių salė atitinka higienos ir sveikatos reikalavimus.

 

VI. PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMAS

 

55. Profesinių žinių egzaminas vykdomas dviem etapais. I etapas – žinių patikrinimas testais. II etapas – egzaminuojamojo parengtos projekto dalies pristatymas:

55.1. Testą sudaro 20 klausimų. Į kiekvieną klausimą pateikti trys atsakymai, kurių vienas arba keli yra teisingi. Testui atlikti skiriama 30 min. Testui patikrinti taip pat skiriama 30 min. Jei egzaminuojamasis teisingai atsakė į ne mažiau kaip 16 testo klausimų, jo profesinių žinių vertinimas tęsiamas II etape.

55.2. II etape egzaminuojamasis profesinių žinių vertinimo komisijai pateikia įvertinti savo paskutinių dvejų metų darbų sąrašą ir pasirinktą paties parengtą vieno ypatingo statinio techninio projekto gaisrinės saugos dalį. Profesinio vertinimo komisijos nariai, peržiūrėję pateiktą techninio projekto gaisrinės saugos dalį ir išklausę pagrindinius gaisrinės saugos sprendimus, pateikia egzaminuojamajam klausimų.

56. Profesinių žinių komisija, vadovaudamasi profesinių žinių tikrinimo nuostatais, balsuoja ir priima sprendimą dėl statybos inžinieriaus profesinių žinių lygio.

57. Egzamino metu draudžiama naudotis literatūra, užrašais, konspektais ir kitomis informaciją teikiančiomis priemonėmis.

 

VII. PROFESINIO VERTINIMO KOMISIJA

 

58. Profesinių žinių vertinimo komisijos nariai turi tenkinti vieną iš šių kriterijų:

58.1. statybos specialistus rengiančios aukštosios mokyklos atstovas, turintis mokslinį laipsnį;

58.2. specialistas, kurio darbo patirtis vertinamoje gaisrinės saugos profesinių žinių srityje yra ne mažesnė kaip 20 metų;

58.3. nustatyta tvarka atestuotas statybos inžinierius, turintis ypatingo statinio projekto gaisrinės saugos dalies kvalifikacijos atestatą arba statinio dalies ekspertizės vadovo kvalifikacijos atestatą.

 

VIII. INFORMACIJOS SKELBIMAS

 

59. Priešgaisrinių darbų ir paslaugų asociacija informaciją apie profesinių žinių patikrinimo organizavimą (grafikai, egzaminavimo vieta, statybos inžinieriaus profesinio vertinimo rezultatai ir kita) skelbia savo tinklalapyje www.pdpa.lt. 

 

IX. DOKUMENTAS, ĮRODANTIS TEIGIAMĄ PROFESINIŲ ŽINIŲ ĮVERTINIMĄ

 

60. Po profesinių žinių patikrinimo ir įvertinimo Asociacija statybos inžinieriui išduoda pažymėjimą, liudijantį, kad asmuo išlaikė profesinių žinių egzaminą. Pažymėjime nurodomas statybos inžinieriaus, išlaikiusio profesinių žinių egzaminą, vardas ir pavardė, statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigos, statiniai, darbo sritis, dokumento išdavimo data ir numeris, terminas, kurį galioja profesinių žinių įvertinimo rezultatai.

 

 

PARENGĖ:

Priešgaisrinių darbų ir paslaugų

asociacijos prezidentas Sigitas Maksimavičius

2013 m. balandžio 8 d. raštas Nr. B-23

 

 

ĮVERTINO:

VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras

2013 m. birželio 10 d. raštu Nr. 11861

 

_________________