Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL VILNIAUS TECHNIKOS KOLEGIJOS REORGANIZAVIMO

2008 m. liepos 23 d. Nr. 785

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715; 2002, Nr. 3-75) 8 straipsnio 4 dalimi ir 17 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Reorganizuoti Vilniaus technikos kolegiją prijungiant prie Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos.

2. Patvirtinti Vilniaus technikos kolegijos reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos būdu sąlygų aprašą (pridedama).

3. Pakeisti Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos pavadinimą – vadinti ją Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, patvirtinti Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos statutą (pridedama).

4. Įgalioti:

4.1. Vilniaus technikos kolegijos direktorių – iki 2008 m. rugsėjo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka išregistruoti iš Juridinių asmenų registro Vilniaus technikos kolegiją ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su 2 punkte nurodytame apraše numatytų reorganizavimo sąlygų įgyvendinimu ir Vilniaus technikos kolegijos išregistravimu iš Juridinių asmenų registro;

4.2. Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos direktorių – iki 2008 m. rugsėjo 1 d. pasirašyti ir Juridinių asmenų registrui pateikti Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos statutą ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos statuto registravimu ir 2 punkte nurodytame apraše numatytų reorganizavimo sąlygų įgyvendinimu.

5. Šio nutarimo 3 punktas įsigalioja nuo 2008 m. rugsėjo 1 dienos.

Susisiekimo ministras,

pavaduojantis Ministrą Pirmininką                                                               Algirdas Butkevičius

Švietimo ir mokslo ministras                                                                       Algirdas Monkevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 785

VILNIAUS TECHNIKOS KOLEGIJOS REORGANIZAVIMO PRIJUNGIMO PRIE VILNIAUS STATYBOS IR DIZAINO KOLEGIJOS BŪDU SĄLYGų aprašaS

1. Vilniaus technikos kolegijos reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos būdu sąlygų aprašas (toliau vadinama – šis aprašas) nustato reorganizuojamos įstaigos Vilniaus technikos kolegijos (toliau vadinama – reorganizuojama įstaiga) reorganizavimo prijungiant prie reorganizavime dalyvaujančios įstaigos Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos (toliau vadinama – reorganizavime dalyvaujanti įstaiga) tvarką. Šis aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.95–2.97 straipsniais, 2.99 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 138 straipsniu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 104-2322; 2000, Nr. 83-2511) 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 46-1120).

2. Duomenys apie reorganizuojamą įstaigą:

2.1. teisinė forma – valstybės biudžetinė įstaiga;

2.2. buveinė – Vilnius, Olandų g. 16;

2.3. juridinio asmens kodas – 111969158;

2.4. duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas), įregistravimo data – 2002 m. rugpjūčio 30 diena.

3. Duomenys apie reorganizavime dalyvaujančią įstaigą:

3.1. teisinė forma – valstybės biudžetinė įstaiga;

3.2. buveinė – Vilnius, Antakalnio g. 54;

3.3. juridinio asmens kodas – 111967673;

3.4. duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas), įregistravimo data – 2002 m. rugpjūčio 30 diena.

4. Reorganizavimo būdas – reorganizuojamos įstaigos prijungimas prie reorganizavime dalyvaujančios įstaigos. Visas reorganizuojamos įstaigos teises ir pareigas po reorganizuojamos įstaigos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro perima reorganizavime dalyvaujanti įstaiga, kurios pavadinimas keisis ir bus toks: „Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija“.

5. Sprendimą dėl reorganizavimo priima juridinių asmenų steigėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Sprendimas priimamas ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo viešo paskelbimo dienraštyje apie reorganizavimo sąlygų sudarymą.

6. Reorganizuojamo juridinio asmens turtas 2008 m. sausio 1 d. (pagal finansinės atskaitomybės dokumentus):

6.1. ilgalaikis materialusis turtas – 4783,9 tūkst. litų;

6.2. trumpalaikis materialusis turtas – 560 tūkst. litų.

7. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos 2008 metams:

7.1. specialistų rengimo programos lėšos – 4199,9 tūkst. litų;

7.2. specialiosios švietimo plėtros programos lėšos – 1350,9 tūkst. litų;

7.3. Mokslo ir studijų sistemos tobulinimo programos lėšos – 239 tūkst. litų.

8. Reorganizuojamas juridinis asmuo turi sąskaitą akcinėje bendrovėje „Hansa bankas“, kodas 73000, a.s LT237300010074226079.

9. Reorganizavime dalyvaujančio juridinio asmens turtas 2008 m. sausio 1 d. (pagal finansinės atskaitomybės dokumentus):

9.1. ilgalaikis materialusis turtas – 18313,6 tūkst. litų;

9.2. trumpalaikis materialusis turtas – 1636,9 tūkst. litų.

10. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos 2008 metams:

10.1. specialistų rengimo programos lėšos – 10707,3 tūkst. litų;

10.2. specialiosios švietimo plėtros programos lėšos – 666 tūkst. litų;

10.3. Mokslo ir studijų sistemos tobulinimo programos lėšos – 666 tūkst. litų.

11. Reorganizavime dalyvaujantis asmuo turi sąskaitą akcinėje bendrovėje „Hansa bankas“, kodas 73000, a.s. LT207300010074142810.

12. Reorganizavimo tikslas – efektyviai naudojant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, didinti kolegijų veiklos efektyvumą, užtikrinti kolegijų veiklos plėtrą darbo rinkos ir demografinių pokyčių sąlygomis.

13. Reorganizavimo metu papildomų teisių valdymo organams ir kitiems organams nesuteikiama.

14. Iki 2008 m. rugpjūčio 15 d. inventorizuojami reorganizuojamos įstaigos turtas ir atsiskaitymai, parengiami projektai teisės aktų dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio ir šiuo metu reorganizuojamos įstaigos patikėjimo teise valdomo turto perdavimo reorganizavime dalyvaujančiai įstaigai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise.

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 16 „Dėl Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 3-48; 2003, Nr. 13-504) nustatyta tvarka pagal 2008 m. rugsėjo 1 d. buhalterinės apskaitos duomenis reorganizuojamos įstaigos patikėjimo teise valdomas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentai, teisės ir prievolės perduodami po reorganizavimo tęsiančiai veiklą reorganizavime dalyvaujančiai įstaigai.

16. Reorganizuojamos įstaigos apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentus perima reorganizavime dalyvaujanti įstaiga. Apskaitos ir finansinės atskaitomybės, kitų dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą pasirašo reorganizuojamos įstaigos direktorius ir reorganizavime dalyvaujančios įstaigos direktorius.

17. Antspaudai su Lietuvos valstybės herbu, kuriais disponuoja reorganizuojama įstaiga, po to, kai pasirašomi turto ir dokumentacijos perdavimo ir priėmimo aktai, teisės aktų nustatyta tvarka sunaikinami (atsakingas asmuo – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktorius).

18. Reorganizuojant įstaigą, užtikrinamas jos veiklos tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, darbo santykių tęstinumas.

19. Po reorganizavimo numatomi šie reorganizavime dalyvaujančios įstaigos veiklos tikslai:

19.1. sudaryti sąlygas asmenims įgyti aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančius ūkio reikmes, mokslo ir naujausių technologijų lygį;

19.2. plėtoti taikomąją mokslinę, meninę veiklą ir tyrimus, konsultuoti valstybės valdžios ir ūkio subjektus;

19.3. ugdyti švietimui ir kultūrai imlius specialistus, gebančius savarankiškai dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis;

19.4. įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principus, sudaryti tęstinio mokymosi sąlygas, bendradarbiauti su ūkio subjektais organizuojant asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą;

19.5. imtis papildomos veiklos, padedančios plėtoti studentų praktinius įgūdžius, darbuotojų kompetenciją.

20. Po reorganizavimo numatomi šie reorganizavime dalyvaujančios įstaigos uždaviniai:

20.1. užtikrinti geros kokybės studijas, laiduojančias studijuojančiojo profesinę karjerą ir asmenybės ugdymą;

20.2. rengti ir įgyvendinti svarbias darbo rinkai formaliojo ir neformaliojo suaugusiųjų mokymo programas;

20.3. inicijuoti ilgalaikių sutarčių su šalies ir užsienio aukštosiomis mokyklomis, įmonėmis ir organizacijomis sudarymą;

20.4. skatinti ir remti darbuotojus, pageidaujančius tobulinti kvalifikaciją, sudaryti visapusiškos darbuotojų saviugdos ir kompetencijos plėtros sąlygas;

20.5. rengti projektus Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti;

20.6. kurti modernią šiuolaikinę mokymo bazę, plėtoti naujas technologijas; užtikrinti racionalų materialinių ir finansinių išteklių naudojimą;

20.7. plėtoti studijų kokybės užtikrinimo sistemą, viešai skelbti kolegijos ir visų padalinių savianalizės ataskaitas;

20.8. plėtoti tarptautines studijas.

21. Numatoma Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos struktūra: Statybos fakultetas, Dizaino fakultetas, Petro Vileišio geležinkelio transporto fakultetas, Technikos fakultetas.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 785

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJOS
STATUTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (toliau vadinama – kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, kurioje vyrauja neuniversitetinės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai, taikomoji mokslinė veikla ir profesionalusis menas. Kolegijos buveinės adresas: Vilnius, Antakalnio g. 54.

2. Kolegijos steigėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Kolegijos valstybinį reguliavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – ministerija). Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, teisinė forma – valstybės biudžetinė įstaiga. Kolegija turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose. Kolegija yra paramos gavėja.

4. Kolegija turi akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklos autonomiją, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) (toliau vadinama – Aukštojo mokslo įstatymas), kitų įstatymų ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos statuto (toliau vadinama – šis statutas).

5. Kolegija ir jos padaliniai gali turėti emblemas, vėliavas ir kitą atributiką.

6. Kolegijos dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracija, kiti darbuotojai ir studentai turi žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisvę ir ja naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų, šio statuto.

7. Kolegija gali būti įvairių asociacijų narė.

II. KOLEGIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VEIKLOS SRITYS

8. Kolegijoje plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai, konsultacinė veikla ir meninė kūryba. Kolegija gali sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo ir studijų, kitomis institucijomis, fiziniais asmenimis, bendrų studijų, mokymo, testavimo, egzaminavimo, tyrimo programų, kvalifikacijos tobulinimo, studentų ir dėstytojų akademinių mainų, kitais klausimais.

9. Kolegijos veiklos tikslai yra šie:

9.1. sudaryti sąlygas asmenims įgyti aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančius ūkio reikmes, mokslo ir naujausių technologijų lygį;

9.2. plėtoti taikomąją mokslinę, meninę veiklą ir tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus;

9.3. ugdyti švietimui ir kultūrai imlius specialistus, gebančius savarankiškai dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis;

9.4. įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principus, sudaryti tęstinio mokymosi sąlygas, bendradarbiauti su ūkio subjektais organizuojant asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą;

9.5. dalyvauti tarptautinėse, šalies ir regiono ekonominės, socialinės, edukacinės ir kultūrinės plėtros programose;

9.6. imtis papildomos veiklos, padedančios plėtoti studentų praktinius įgūdžius, darbuotojų kompetenciją.

10. Kolegijos uždaviniai yra šie:

10.1. užtikrinti geros kokybės studijas, laiduojančias studijuojančiojo profesinę karjerą ir asmenybės ugdymą;

10.2. rengti ir įgyvendinti svarbias darbo rinkai formaliojo ir neformaliojo suaugusiųjų mokymo programas;

10.3. inicijuoti ilgalaikių sutarčių su šalies ir užsienio aukštosiomis mokyklomis, įmonėmis ir organizacijomis sudarymą;

10.4. skatinti ir remti darbuotojus, pageidaujančius tobulinti kvalifikaciją, sudaryti visapusiškos darbuotojų saviugdos ir kompetencijos plėtros sąlygas;

10.5. kurti modernią šiuolaikinę mokymo bazę, plėtoti naujas technologijas; užtikrinti racionalų materialinių ir finansinių išteklių naudojimą;

10.6. plėtoti studijų kokybės užtikrinimo sistemą, viešai skelbti kolegijos ir visų padalinių savianalizės ataskaitas;

10.7. plėtoti tarptautines studijas.

11. Kolegijos pagrindinė veiklos sritis – švietimas.

12. Kolegijos pagrindinė veiklos rūšis – aukštasis neuniversitetinis mokslas, kodas 85.42.10.

13. Kitos veiklos, kurią gali vykdyti kolegija, rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):

13.1. moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, kodas 72;

13.2. techninis ir profesinis vidurinis mokymas, kodas 85.32;

13.3. sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas 85.51;

13.4. kultūrinis švietimas, kodas 85.52;

13.5. vairavimo mokyklų veikla, kodas 85.53;

13.6. kitas niekur nepriskirtas švietimas, kodas 85.59;

13.7. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60;

13.8. kita leidyba, kodas 58.19;

13.9. įstaigos mašinų ir įrengimų, įskaitant kompiuterius, nuoma ir išperkamoji nuoma, kodas 77.33;

13.10. baldų gamyba, kodas 31;

13.11. viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla, kodas 55.10;

13.12. kita apgyvendinimo veikla, kodas 55.90;

13.13. nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, kodas 68.20;

13.14. kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla, kodas 62;

13.15. kita profesinė, mokslinė ir techninė veikla, kodas 74;

13.16. bibliotekų ir archyvų veikla, kodas 91.01;

13.17. kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas 56.29;

13.18. architektūros ir inžinerijos veikla; techninis tikrinimas ir analizė, kodas 71;

13.19. kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba, kodas 59.11;

13.20. kita sportinė veikla, kodas 93.19;

13.21. variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas, kodas 45;

13.22. kita niekur nepriskirta profesinė, mokslinė ir techninė veikla, kodas 74.90;

13.23. verslininkų, darbdavių ir profesinių narystės organizacijų veikla, kodas 94.1.

14. Kolegijoje gali būti kuriamos įvairios darbuotojų, studentų asociacijos, profesinės sąjungos, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, šiam statutui ir kolegijos tikslams.

III. KOLEGIJOS STRUKTŪRA IR JOS KEITIMAS

15. Kolegijos struktūrą sudaro: Statybos fakultetas, Dizaino fakultetas, Petro Vileišio geležinkelio transporto fakultetas, Technikos fakultetas. Fakultetai – kolegijos mokslo ir studijų padaliniai, kurių pagrindinė veikla – studijos, taikomieji moksliniai tyrimai ir (ar) meninė veikla. Fakultetų tikslas – organizuoti ir vykdyti mokslo ir studijų procesą, užtikrinti tinkamą akademinės veiklos kokybę.

16. Kolegijos struktūros pakeitimus gali inicijuoti kolegijos akademinė taryba (toliau vadinama – akademinė taryba), kolegijos taryba arba kolegijos direktorius, tvirtina nustatytąja tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

IV. KOLEGIJOS VALDYMAS IR SAVIVALDOS INSTITUCIJOS

17. Kolegijoje veikia akademinė taryba, kolegijos taryba, fakultetų tarybos, kolegijos studentų atstovybė (toliau vadinama – studentų atstovybė), kurių veiklą reglamentuoja jų nuostatai. Politinės organizacijos savivaldoje nedalyvauja.

18. Akademinė taryba yra aukščiausioji kolegijos akademinės savivaldos institucija.

19. Akademinė taryba sudaroma ir veikia šiame statute ir akademinės tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka. Reglamentą tvirtina akademinė taryba.

20. Akademinė taryba sudaroma 5 metams.

21. Akademinę tarybą sudaro:

21.1. kolegijos direktorius – akademinės tarybos narys pagal pareigas;

21.2. fakultetų tarybų skirti dėstytojai, po 3 iš fakulteto;

21.3. studentų atstovybės skirti atstovai (po vieną iš kiekvieno fakulteto), kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų akademinės tarybos narių;

21.4. fakultetų tarybų pasiūlyti kitų mokslo ir studijų institucijų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų akademinės tarybos narių.

22. Kiekvienai kolegijos studijų sričiai akademinėje taryboje turi atstovauti ne mažiau kaip vienas mokslininkas.

23. Akademinės tarybos pirmininkas renkamas iš akademinės tarybos narių.

24. Kolegijos direktoriumi ir akademinės tarybos pirmininku negali būti tas pats asmuo.

25. Akademinės tarybos sudėtis ir jos pakeitimai skelbiami kolegijos direktoriaus įsakymu.

26. Akademinės tarybos pirmininko kadencija trunka tiek, kiek trunka jį išrinkusios akademinės tarybos įgaliojimai.

27. Akademinės tarybos narys ir pirmininkas atšaukiami iš pareigų šiais atvejais:

27.1. jeigu nutraukia darbo pagal pareigas, kurių pagrindu paskirtas arba išrinktas akademinės tarybos nariu, sutartį (studentai – nutraukę arba baigę studijas kolegijoje);

27.2. jeigu pažeidžia teisės aktus, reglamentuojančius akademinės tarybos narių veiklą ir elgesį;

27.3. 2/3 akademinės tarybos narių siūlymu;

27.4. savo noru.

28. Akademinės tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Posėdžius šaukia akademinės tarybos pirmininkas. Apie posėdžio vietą, laiką ir darbotvarkę akademinės tarybos nariai turi būti informuoti raštu ne vėliau kaip prieš mėnesį iki posėdžio dienos.

29. Akademinės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 akademinės tarybos narių. Akademinės tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma, išskyrus šio statuto 144 punkte numatytą atvejį, kai sprendimas priimamas ne mažiau kaip 2/3 visų akademinės tarybos narių balsų dauguma.

30. Neeilinis akademinės tarybos posėdis šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis akademinės tarybos narių. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas akademinės tarybos narys. Neeilinis posėdis gali būti šaukiamas ir kolegijos direktoriaus siūlymu.

31. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:

31.1. priima ir nustatytąja tvarka teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti šį statutą ir jo pakeitimus;

31.2. skiria atstovus į kolegijos tarybą;

31.3. kolegijos direktoriaus teikimu tvirtina padalinių vadovus;

31.4. nustato dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;

31.5. teikia ministerijai tvirtinti studijų programas;

31.6. nustato studijų kokybės užtikrinimo tvarką ir kontroliuoja studijų kokybę;

31.7. svarsto ir tvirtina taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) taikomosios mokslinės ir meninės veiklos plėtros programas;

31.8. nagrinėja kolegijos plėtros perspektyvinio plano projektą ir gavusi kolegijos tarybos pritarimą teikia jį ministerijai;

31.9. svarsto metines kolegijos direktoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas, jų įvykdymo ataskaitas ir gavusi kolegijos tarybos pritarimą jas tvirtina;

31.10. tvirtina kolegijos vidaus tvarkos taisykles ir akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;

31.11. kolegijos direktoriaus iniciatyva ar pareikalavus daugiau kaip pusei akademinės tarybos narių šaukia kolegijos akademinės bendruomenės (visų kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų) susirinkimus svarbiems kolegijos veiklos klausimams aptarti;

31.12. atlieka kitas funkcijas, numatytas šiame statute, akademinės tarybos darbo reglamente ir kituose teisės aktuose.

32. Akademinė taryba atlieka šias pareigas:

32.1. kartą per metus rengia ir teikia savo veiklos ataskaitą kolegijos akademinės bendruomenės susirinkime;

32.2. informuoja kolegijos bendruomenę apie savo sprendimus kolegijos informacinėje sistemoje ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo;

32.3. svarsto pasiūlymus dėl dekanų atleidimo iš pareigų, jeigu fakulteto taryba arba kolegijos direktorius nepatvirtina metinės dekano ataskaitos.

33. Akademinės tarybos teisės:

33.1. kolegijos direktoriaus ar padalinio vadovo argumentuotu teikimu rengti neeilinį dėstytojų ar mokslo darbuotojų atestavimą;

33.2. gauti iš kolegijos bendruomenės narių informaciją, kurios reikia jos funkcijoms atlikti;

33.3. kartą per metus išklausyti kolegijos tarybos ir fakultetų tarybų informaciją apie jų veiklą.

34. Kolegijos taryba yra visuomeninės priežiūros ir globos institucija.

35. Kolegijos taryba sudaroma iš 9 narių 4 metų kadencijai. Kolegijos taryba sudaroma iš 3 dalių: 3 narius skiria akademinė taryba; 3 (ne kolegijos darbuotojus), atstovaujančius mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms, skiria švietimo ir mokslo ministras (toliau vadinama – ministras); 3 narius bendru sutarimu skiria kolegijos direktorius ir ministras. Tarp akademinės tarybos skirtų narių turi būti kolegijos direktorius ir ne mažiau kaip vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės. Ministras įsakymu skelbia kolegijos tarybos sudėtį ir atsižvelgdamas į kolegijos direktoriaus siūlymą skiria jos pirmininką. Kolegijos tarybos pirmininku negali būti kolegijoje dirbantis asmuo.

36. Kolegijos tarybos nariais negali būti Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

37. Kolegijos taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Sprendimus priima visų savo narių balsų dauguma. Kolegijos tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jos narių. Kolegijos tarybos nariai apie posėdžio datą, laiką, darbotvarkę informuojami raštu ne vėliau kaip prieš mėnesį iki posėdžio dienos.

38. Kolegijos taryba atlieka šias funkcijas:

38.1. rengia išvadas dėl kolegijos plėtros perspektyvinio plano projekto;

38.2. teikia siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat struktūros pakeitimų, kurių reikia toms programoms įgyvendinti;

38.3. rūpinasi paramos teikimu kolegijai;

38.4. skelbia akademinės tarybos ir kolegijos direktoriaus rinkimus prieš 2 mėnesius iki kadencijos pabaigos arba per mėnesį po to, kai nutrūksta jų įgaliojimai nepasibaigus kadencijai, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais;

38.5. renka kolegijos direktorių;

38.6. svarsto ir rengia išvadas dėl metinių kolegijos direktoriaus ataskaitų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, jų įvykdymo ataskaitų;

38.7. vertina, kaip kolegija vykdo savo uždavinius ir prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;

38.8. vertina, kaip naudojamas kolegijos turtas, jai skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos; gali siūlyti ministerijai inicijuoti kolegijos ūkinės ir finansinės veiklos auditą;

38.9. atlieka kitas funkcijas, numatytas šiame statute, kolegijos tarybos darbo reglamente ir kituose teisės aktuose.

39. Kolegijos taryba atlieka šias pareigas:

39.1. viešai skelbia visuomenei kolegijos veiklos vertinimo rezultatus;

39.2. šaukia kolegijos bendruomenės (kolegijos bendruomenę sudaro visi kolegijos darbuotojai ir studentai) susirinkimus svarbiems kolegijos veiklos klausimams aptarti;

39.3. apie savo veiklą kolegijos tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka kasmet informuoja akademinę tarybą, akademinę bendruomenę ir visuomenę, teikia ataskaitas ministerijai;

39.4. svarsto kitus kolegijos direktoriaus ar akademinės tarybos pasiūlytus klausimus.

40. Kolegijos taryba turi šias teises:

40.1. gauti iš kolegijos ir ministerijos informaciją, kurios reikia jos funkcijoms atlikti;

40.2. siūlyti ministrui atleisti kolegijos direktorių iš pareigų nepasibaigus kadencijai, jeigu nustatoma, kad jis šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ir (ar) šį statutą;

40.3. dalyvauti visų kolegijos savivaldos institucijų posėdžiuose.

41. Jeigu akademinė taryba nepritaria kolegijos tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, jų įvykdymo ataskaitų, kolegijos taryba juos svarsto pakartotinai; jeigu tą patį sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas akademinei tarybai privalomas.

42. Jeigu kolegijos tarybos narys netinkamai vykdo kolegijos tarybos reglamente numatytas pareigas taryboje, kolegijos tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, akademinę tarybą ar kolegijos direktorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) kolegijos tarybos narį. Kolegijos direktorius, gavęs akademinės tarybos pritarimą, turi teisę pateikti ministrui prašymą pakeisti kolegijos tarybos pirmininką.

43. Kolegija turi suteikti kolegijos tarybai patalpas, techniškai ją aptarnauti ir padengti organizacines išlaidas.

44. Kolegijos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė, veikianti pagal studentų konferencijos patvirtintus įstatus. Studentų atstovybę sudaro studentų konferencijos išrinkti studentai.

45. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745) ir kitais teisės aktais, jeigu Aukštojo mokslo įstatymas nenustato kitaip, taip pat šiuo statutu ir studentų konferencijos patvirtintais įstatais.

46. Studentų konferenciją sudaro kolegijos fakultetų studentų deleguoti studentai, balsų dauguma išrinkti fakultetų studentų visuotiniuose susirinkimuose. Studentų konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė konferencijos delegatų. Studentų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvaujančių studentų.

47. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus studijų klausimais iš kolegijos administracijos, savivaldos ir visuomeninio reguliavimo institucijų, reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir jos narių balsų dauguma pareikalauti kolegijos savivaldos ir visuomeninio reguliavimo institucijų dar kartą svarstyti priimtus sprendimus. Rašytinis reikalavimas turi būti pateiktas kartu su studentų atstovybės susirinkimo protokolo išrašu.

48. Studentų atstovybė gali jungtis į asociacijas ar kitas sąjungas, dalyvauti studentų tarptautinių organizacijų veikloje įstatymų nustatyta tvarka.

49. Kolegija remia studentų atstovybę, skiria patalpas jos veiklai ir pagal galimybes – lėšų atstovybės veiklai finansuoti.

50. Kolegijos direktorius yra vienasmenis valdymo organas, kuris vadovauja kolegijai, veikia jos vardu ir atstovauja jai.

51. Kolegijos direktorių ministerijos nustatyta tvarka 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka kolegijos taryba. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį balsuoja ne mažiau kaip pusė visų kolegijos tarybos narių. Konkurse kolegijos direktoriaus pareigoms eiti gali dalyvauti organizacinį ir pedagoginį darbą dirbęs asmuo, paprastai turintis mokslo laipsnį.

52. Kolegijos direktorius pradeda eiti pareigas, kai jį patvirtina ministras. Jeigu ministras nepatvirtina išrinkto kolegijos direktoriaus, kolegijos taryba skelbia naujus kolegijos direktoriaus rinkimus.

53. Kolegijos direktorius atlieka šias funkcijas:

53.1. užtikrina, kad kolegijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, šį statutą, kitus teisės aktus;

53.2. atsako už kolegijos finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;

53.3. rūpinasi studijų kokybe ir kolegijos teikiamo aukštojo išsilavinimo lygiu;

53.4. priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus dėstytojų pareigoms eiti, skiria į šias pareigas ir atleidžia iš jų;

53.5. skiria pavaduotojus savo kadencijos laikotarpiui;

53.6. nustatytąja tvarka svarsto ir tvirtina kolegijos direktoriaus pavaduotojų metines ataskaitas;

53.7. sudaro stojančiųjų į kolegiją atrankos konkurso komisiją, priima ir dekanų teikimu šalina studentus;

53.8. skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;

53.9. leidžia įsakymus;

53.10. atlieka kitas šiame statute ir kituose teisės aktuose jam priskirtas funkcijas.

54. Kolegijos direktorius atlieka šias pareigas:

54.1. nustato kolegijos padalinių ir tarnybų veiklos principus;

54.2. teikia klausimus kolegijos tarybai ir akademinei tarybai, prireikus inicijuoja kolegijos tarybos ir akademinės tarybos posėdžių sušaukimą;

54.3. teikia tvirtinti akademinei tarybai padalinių vadovų kandidatūras;

54.4. dekanų teikimu skiria prodekanus;

54.5. atstovauja kolegijai Lietuvos kolegijų direktorių konferencijoje, šalies, užsienio ir tarptautinėse organizacijose;

54.6. kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos teikia kolegijos tarybai, akademinei tarybai ir ministerijai metinę kolegijos veiklos ataskaitą, metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą ir viešai jas skelbia kolegijos informacinėje sistemoje.

55. Jeigu visų akademinės tarybos narių balsų dauguma nepatvirtinama kolegijos direktoriaus metinė ataskaita arba metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, taip pat nustatoma, kad kolegijos direktorius šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ar šį statutą, kolegijos tarybos siūlymu ministras gali atleisti kolegijos direktorių iš pareigų ir įpareigoti kolegijos tarybą skelbti naujo kolegijos direktoriaus rinkimus. Ministras, atšaukęs kolegijos direktorių iš pareigų, iki naujo kolegijos direktoriaus išrinkimo paveda jo pareigas laikinai eiti vienam iš akademinės tarybos narių.

56. Kolegijos direktorius įsakymu dalį savo funkcijų gali pavesti pavaduotojams.

57. Kolegijos direktoriaus pavaduotojai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, padeda kolegijos direktoriui įgyvendinti kolegijos tikslus ir uždavinius.

58. Kolegijos direktoriaus pavaduotojai direktoriaus nustatyta tvarka teikia jam ataskaitas. Jeigu kolegijos direktorius nepatvirtina savo pavaduotojų metinės ataskaitos arba nustatoma, kad direktoriaus pavaduotojas šiukščiai pažeidė įstatymus ar šį statutą, kolegijos direktorius gali atleisti savo pavaduotoją iš pareigų.

59. Kolegijos direktoriumi ir jo pavaduotojais paprastai skiriami ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresni kaip 65 metų asmenys gali eiti šias pareigas, jeigu tam pritaria akademinė taryba, kolegijos taryba ir studentų atstovybė.

60. Kolegijos direktoratas yra kolegijos direktoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, analizuojanti ir sprendžianti einamuosius studijų, organizacinius ūkinius ir kitus klausimus. Direktoratą sudaro kolegijos direktorius, jo pavaduotojai, fakultetų dekanai ir padalinių vadovai. Direktorato sudėtį tvirtina kolegijos direktorius įsakymu.

V. KOLEGIJOS PADALINIAI IR JŲ KOMPETENCIJA, PADALINIŲ VADOVŲ RINKIMas AR SKYRIMas, JŲ PAREIGOS IR FUNKCIJOS

61. Fakultetas – kolegijos mokslo ir studijų padalinys, kurio pagrindinė veikla – studijos, taikomieji moksliniai tyrimai ir (ar) meninė veikla. Fakulteto tikslas – organizuoti ir vykdyti mokslo ir studijų procesą, užtikrinti tinkamą akademinės veiklos kokybę.

62. Fakultetą sudaro katedros, laboratorijos, skyriai.

63. Fakulteto veiklą reglamentuoja šis statutas ir kolegijos direktoriaus patvirtinti fakulteto veiklos nuostatai.

64. Fakulteto veiklai vadovauja dekanas.

65. Aukščiausioji fakulteto savivaldos institucija – fakulteto taryba. Fakulteto tarybos nariai – kolegijos dėstytojai, kurių pagrindinė pedagoginė veikla yra tame fakultete. Studentų atstovybė skiria savo atstovus į fakulteto tarybą. Studentų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų fakulteto tarybos narių.

66. Fakulteto tarybos veiklą reglamentuoja fakulteto tarybos nuostatai, kuriuos tvirtina kolegijos direktorius.

67. Fakulteto taryba:

67.1. svarsto ir teikia akademinei tarybai tvirtinti fakulteto studijų planus ir programas;

67.2. svarsto ir teikia dekanui siūlymus dėl studijų kokybės fakultete;

67.3. teikia siūlymus dėl katedrų, laboratorijų ir kitų padalinių steigimo;

67.4. svarsto ir teikia kolegijos atestacijos komisijai rekomendacijas, susijusias su fakulteto dėstytojų atestavimu rengiant konkursą pareigoms eiti;

67.5. svarsto fakulteto plėtros programą, dekano metinės veiklos ataskaitą ir teikia akademinei tarybai išvadas dėl tvirtinimo;

67.6. rengia ir teikia kolegijos direktoriui tvirtinti fakulteto nuostatus;

67.7. nagrinėja kitus fakultetui svarbius klausimus.

68. Kitos funkcijos apibrėžtos fakulteto tarybos nuostatuose.

69. Fakulteto taryba kartą per metus atsiskaito fakulteto bendruomenei (fakulteto bendruomenę sudaro visi fakulteto darbuotojai ir studentai).

70. Fakulteto tarybos veiklai vadovauja fakulteto tarybos pirmininkas. Fakulteto tarybos pirmininką renka fakulteto tarybos nariai ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Fakulteto dekanas ar prodekanas negali būti tarybos pirmininku.

71. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia fakulteto tarybos pirmininkas ne rečiau kaip 2 kartus per semestrą. 1/3 fakulteto tarybos narių pareikalavus arba dekanui pasiūlius, šaukiamas neeilinis fakulteto tarybos posėdis. Posėdis, pateikus siūlymus, šaukiamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.

72. Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 fakulteto tarybos narių.

73. Fakulteto dekaną kolegijos direktoriaus teikimu tvirtina akademinė taryba.

74. Jeigu visų fakulteto tarybos narių balsų dauguma ar kolegijos direktoriaus sprendimu nepatvirtinama dekano metinė ataskaita arba nustatoma, kad dekanas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ar šį statutą, kolegijos direktorius, pritarus akademinei tarybai, gali atleisti dekaną iš pareigų.

75. Fakulteto dekanas atlieka šias funkcijas:

75.1. vadovauja fakultetui, veikia jo vardu ir jam atstovauja pagal kompetenciją;

75.2. koordinuoja ir organizuoja akademinę veiklą fakultete, įgyvendina akademinės tarybos, fakulteto tarybos nutarimus ir vykdo kolegijos direktoriaus įsakymus ir pavedimus;

75.3. rūpinasi fakultete organizuojamų studijų kokybe;

75.4. atsako už kolegijos fakultetui patikėto turto tinkamą naudojimą;

75.5. teikia kolegijos direktoriui siūlymus dėl fakulteto studentų priėmimo ir pašalinimo;

75.6. rekomenduoja kolegijos direktoriui skatinti darbuotojus ir studentus, skirti jiems drausmines nuobaudas;

75.7. plėtoja fakulteto bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijomis.

76. Fakulteto dekanas atlieka šias pareigas:

76.1. direktoriaus nustatyta tvarka už fakulteto veiklą atsiskaito fakulteto tarybai ir kolegijos direktoriui;

76.2. rengia fakulteto struktūros ir etatų sąrašo projektus;

76.3. analizuoja ir apibendrina akademinius studijų rezultatus.

77. Dekanatas yra dekano vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Dekanatas svarsto fakulteto kompetenciją atitinkančius organizacinius, studijų, ūkio ir kitus klausimus ir priima atitinkamus sprendimus, koordinuoja fakulteto darbą, teikia siūlymus akademinei tarybai ir kolegijos direktoriui. Dekanatą sudaro dekanas, prodekanai, katedrų vedėjai ir kitų fakulteto padalinių vadovai.

78. Katedra yra kolegijos fakulteto padalinys. Ji gali būti sudaroma dalykiniu arba studijų programų principu.

79. Katedra atlieka šias funkcijas:

79.1. organizuoja katedros dėstytojų ir mokslo darbuotojų metodinį darbą, taikomuosius mokslinius tyrimus ir (ar) meninę veiklą ir atsako už ją;

79.2. sudaro dalykų studijų programas, atsako už jų vykdymo kokybę, rūpinasi metodinės medžiagos rengimu ir tobulinimu, mokymo priemonėmis, teikia siūlymus dėl studijų plano ir programų;

79.3. inicijuoja studijų programų rengimą, tobulinimą ir vykdymą;

79.4. planuoja katedros dėstytojų pedagoginę veiklą;

79.5. planuoja ir analizuoja katedros dėstytojų dalykinės, pedagoginės, vadybinės kvalifikacijos tobulinimą;

79.6. bendradarbiauja su socialiniais partneriais ir teikia fakulteto dekanui projektus bendradarbiavimo sutartims sudaryti;

79.7. analizuoja ir tobulina praktinio mokymo efektyvumą;

79.8. organizuoja studijų kryptį atitinkančias konferencijas, seminarus ir kitus renginius;

79.9. teikia fakulteto dekanui siūlymus dėl studijų programų materialinių sąlygų tobulinimo;

79.10. rūpinasi mokslo ir mokomosios literatūros leidyba ir užsakymais;

79.11. atlieka kitas funkcijas, apibrėžtas katedros nuostatuose.

80. Katedros sudėtį kiekvienais mokslo metais fakulteto dekano teikimu tvirtina kolegijos direktorius įsakymu.

81. Katedros veiklą reglamentuoja katedros nuostatai, tvirtinami kolegijos direktoriaus.

82. Katedros vedėją kolegijos direktoriaus teikimu tvirtina akademinė taryba.

83. Katedros vedėjas atlieka šias funkcijas:

83.1. planuoja ir organizuoja katedros veiklą;

83.2. atsiskaito dekanui už katedros veiklos rezultatus;

83.3. koordinuoja ir kontroliuoja katedros dėstytojų ir mokslo darbuotojų metodinę, mokslinę ir (ar) meninę, projektinę veiklą;

83.4. atlieka kitas funkcijas, apibrėžtas kolegijos direktoriaus tvirtinamuose katedros nuostatuose.

VI. KOLEGIJOS PERSONALAS

84. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos darbuotojai (kolegijos direktorius, pavaduotojai, dekanai, prodekanai, katedrų vedėjai) ir kiti darbuotojai, kurių reikia kolegijos akademinės ir ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Su kolegijos darbuotojais sudaromos darbo sutartys Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka ir jiems užtikrinamos šių įstatymų ir kitų teisės aktų numatytos darbo sąlygos ir socialinės garantijos.

85. Kolegijos darbuotojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato pati kolegija.

86. Į kolegijos ir jos administracinių padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas paprastai renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresni kaip 65 metų asmenys gali būti renkami (skiriami) į kolegijos ir jos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas, jeigu tam pritaria akademinė taryba, kolegijos taryba, studentų atstovybė. Vyresni kaip 65 metų asmenys, kurie eina kolegijos ar jos padalinių vadovų ar šių vadovų pavaduotojų pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, gali dirbti iki kadencijos pabaigos.

87. Kolegijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas. Dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (ar) taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje; meno studijų dėstytojai – mokslinėje ir (ar) profesionalioje meninėje, taip pat metodinėje veikloje.

88. Kolegijos dėstytojai savo darbe vadovaujasi kolegijos dėstytojų etikos kodeksu, kurį tvirtina akademinė taryba.

89. Į kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas (išskyrus mokslininkų stažuotojų) asmenys skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Prieš 2 mėnesius iki kolegijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos skelbiamas viešas konkursas šias pareigas eiti. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Kiti kolegijos darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo įstatymų nustatyta tvarka.

90. Akademinės tarybos sprendimu gali būti rengiama neeilinė kolegijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų numatyta tvarka.

91. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ar mokslo darbuotojai gali dirbti kolegijoje, jeigu akademinė taryba pritaria, kad su jais būtų sudarytos terminuotos darbo sutartys ne ilgiau kaip 3 metams. Tokia sutartis akademinės tarybos sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.

92. Kolegijos direktorius ne ilgiau kaip vienerius metus eiti ne pagrindines pareigas gali be konkurso priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems dėstytojams netaikomas reikalavimas vykdyti mokslinius tyrimus.

93. Kolegija gali kviesti iš kitų valstybių mokslo ir studijų institucijų dėstytojus ir mokslo darbuotojus ne ilgiau kaip 2 metus dirbti pagal terminuotas darbo sutartis. Šių dėstytojų darbas apmokamas šalių susitarimu, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų.

94. Kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) pareigybių reikalavimus, konkursų šias pareigas eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) atestavimo tvarką nustato ir tvirtina akademinė taryba, laikydamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos.

95. Kolegijos dėstytojai kas 5 metai gali būti atleidžiami nuo pedagoginio darbo ne ilgiau kaip vieneriems metams atlikti taikomųjų mokslinių tyrimų ir tobulinti mokslinės ir profesinės kvalifikacijos. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

96. Mokslo darbuotojai yra mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas, mokslininkai stažuotojai, taip pat asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą ir einantys jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas. Mokslo darbuotojai dalyvauja studijų procese akademinės tarybos nustatyta tvarka.

97. Kolegijos dėstytojas ir mokslo darbuotojas turi teisę:

97.1. mokytis ir tobulinti kvalifikaciją;

97.2. darbo vietoje naudotis kolegijos materialine technine baze;

97.3. išvykti laikinai stažuotis, dirbti pedagoginio ar mokslinio tiriamojo darbo kitose Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose;

97.4. pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

97.5. teikti siūlymus dėl studijų programų, studijų organizavimo ir kitos veiklos tobulinimo;

97.6. dalyvauti kolegijos savivaldoje;

97.7. burtis į profesines sąjungas, asociacijas ir kitas organizacijas, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

97.8. dalyvauti taikomojoje mokslinėje, techninėje ir kūrybinėje, meninėje veikloje, skelbti savo darbo rezultatus.

98. Kolegijos dėstytojų pareigos:

98.1. analizuoti savo laimėjimus, nuolat tobulinti žinias, gebėjimus, kvalifikaciją;

98.2. dalyvauti popaskaitinėje veikloje, tenkinančioje studentų saviraiškos ir saviugdos, kultūrinius poreikius;

98.3. dalyvauti mokslo taikomojoje ir (ar) profesionalioje meninėje, konsultacinėje ar projektinėje veikloje ir apibendrinti šio darbo rezultatus;

98.4. rengti, nuolat tobulinti ir teikti studentų savarankiškoms studijoms skirtą metodinę medžiagą;

98.5. diegti naujus mokymo ir mokymosi metodus, domėtis pedagoginėmis naujovėmis;

98.6. rengti dėstomų dalykų programas, tobulinti jų turinį;

98.7. nuolat kaupti dalykines, pedagogines, psichologines žinias;

98.8. taisyklingai kalbėti ir rašyti, naudotis informacinėmis technologijomis;

98.9. skaityti mokslinius pranešimus tarptautinėse ar vietinėse mokslinėse konferencijose, dalyvauti švietėjiškoje veikloje;

98.10. bendradarbiauti su specialistais, praktikais, darbdaviams atstovaujančiomis asociacijomis ir universitetų mokslininkais vykdant taikomąją mokslinę, profesionalią meninę veiklą ir (ar) bendrus projektus;

98.11. gerbti kolegijos bendruomenės narius;

98.12. objektyviai vertinti studentų žinias;

98.13. laikytis kolegijos nuostatų, vidaus tvarkos taisyklių, dėstytojų etikos kodekso ir darbo drausmės;

98.14. ugdyti studentams tvirtas doros ir pilietines nuostatas, propaguoti sveiką gyvenseną, formuoti studentų darbo higienos įgūdžius;

98.15. perteikti studentams naujausias žinias, formuoti jų įgūdžius, sėkmingai profesinei karjerai ir asmenybės raidai būtinus gebėjimus ir nuostatas.

99. Dėstytojas ir mokslo darbuotojas atsako už:

99.1. dalykinį ir profesinį studentų parengimą;

99.2. atliekamų darbų kokybę;

99.3. materialines vertybes ir priemones, perduotas naudotis darbe.

100. Už Aukštojo mokslo įstatyme, šiame statute ir kituose norminiuose teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą kolegijos darbuotojai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

VII. STUDIJOS

101. Studijų kolegijoje tvarką reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas, šis statutas, akademinės tarybos tvirtinami studijų nuostatai.

102. Kolegijoje vykdomos nuosekliosios ir nenuosekliosios studijos, taip pat rengiami kursai ir paskaitų ciklai profesinei kvalifikacijai tobulinti. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kolegijoje gali būti vykdomos pagrindinio profesinio mokymo programos.

103. Nuosekliosios studijos kolegijoje vyksta pagal studijų programas, kurias tvirtina ministerija akademinės tarybos teikimu. Kolegija ministerijos nustatyta tvarka studijų programas periodiškai teikia vertinti Studijų kokybės vertinimo centrui.

104. Nuosekliųjų studijų formos yra šios: dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė. Konkrečios nuosekliųjų studijų krypties formas, dėstomus dalykus, jų santykį ir trukmę nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas.

105. Asmeniui, išėjusiam nuosekliųjų studijų programą, išduodamas tai patvirtinantis nustatytosios formos aukštojo mokslo diplomas. Asmeniui, studijavusiam kolegijoje pavienius dalykus arba dalykų ciklą (modulius), bet neišėjusiam kurios nors nuosekliųjų studijų visos programos, taip pat studijavusiam nenuosekliosiose studijose, išduodamas tai patvirtinantis kolegijos nustatytos formos pažymėjimas.

106. Kolegijoje gali būti sudarytos sąlygos studentams studijuoti pagal individualią studijų programą, sudarytą vadovaujantis akademinės tarybos patvirtintais studijų nuostatais.

107. Kolegijoje ministerijos nustatyta tvarka gali būti įskaitomi studijų rezultatai, įgyti kitose mokslo ir studijų institucijose.

108. Kolegija gali vykdyti jungtinių studijų programas kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir teikti jungtinį kvalifikacinį laipsnį, vadovaudamasi ministerijos nustatytais bendraisiais jungtinių studijų programų reikalavimais.

109. Tenkindama visuomenės ir ūkio poreikius, kolegija gali organizuoti studijas asmenims perkvalifikuoti, jų kvalifikacijai ir profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas kolegijos nustatytomis sąlygomis.

110. Tęstiniai studijų rezultatai kolegijos nustatyta tvarka gali būti įvertinami kreditais. Asmenims, tęstinėse studijose surinkusiems pagal atitinkamą studijų programą reikiamą kreditų skaičių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti pripažįstamas aukštasis išsilavinimas ir suteikiama kvalifikacija.

111. Į kolegiją priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Priėmimo į kolegiją taisykles, suderintas su ministerija, tvirtina kolegijos direktorius.

112. Studijų kaina nurodoma priėmimo į kolegiją taisyklėse ir studijų sutartyje.

113. Kolegijoje dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis gali būti dėstoma tais atvejais, kai: studijų programos turinys siejamas su kita kalba; paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai ir kitų užsienio institucijų specialistai; to reikia dėl studijų tarptautinių mainų.

VIII. STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI

114. Kolegijos studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas.

115. Klausytojai yra asmenys, kurie studijuoja pagal nenuosekliųjų studijų programas. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su kolegija.

116. Kolegijos studentai turi teisę:

116.1. studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, kita studijų įranga ir priemonėmis;

116.2. pasirinkti studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai), studijuoti pagal individualias studijų programas;

116.3. vertinti studijų programas ir jų vykdymo kokybę, kreiptis į fakulteto, kolegijos administraciją žinių vertinimo klausimais;

116.4. siūlyti į studijų programą įtraukti naujus dalykus, steigti naujas šakas;

116.5. nutraukti ir atnaujinti studijas:

116.5.1. pagal gydytojų komisijos rekomendacijas išeiti akademinių atostogų iki vienerių metų;

116.5.2. įvykus nelaimei šeimoje, pablogėjus materialinei padėčiai arba kitais svarbiais atvejais gauti pertrauką moksle iki dvejų metų;

116.5.3. atnaujinti studijas, jeigu įvykdomos studijų nuostatuose nustatytos studijų atnaujinimo sąlygos;

116.6. kreiptis į Ginčų nagrinėjimo komisiją dėl savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo;

116.7. gauti su studijomis susijusią informaciją;

116.8. dalyvauti kolegijos savivaldoje;

116.9. rinkti studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją;

116.10. laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras;

116.11. laisvai burtis į asociacijas, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

116.12. gauti stipendiją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

116.13. gauti kitą paramą, kuri teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

116.14. dalyvauti mokslo tiriamojoje, techninėje, kūrybinėje ir meninėje veikloje;

116.15. dalyvauti saviveiklos ir sporto būrelių veikloje;

116.16. sudaryti sutartis su būsimais darbdaviais, gauti jų stipendiją;

116.17. vykti į studijas užsienio aukštosiose mokyklose pagal tarptautines studentų mainų programas;

116.18. naudotis Lietuvos Respublikos įstatymų, šio statuto bei kitų teisės aktų nustatytomis teisėmis.

117. Studentų pareigos:

117.1. vykdyti studijų programoje numatytas užduotis;

117.2. laikytis Aukštojo mokslo įstatymo, šio statuto, vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatų;

117.3. vykdyti kolegijos dėstytojų teisėtus reikalavimus, savivaldos institucijų sprendimus ir kolegijos direktoriaus įsakymus;

117.4. teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti suteiktas paskolas;

117.5. laikytis Studentų etikos kodekso, kurį pagal ministerijos parengtas rekomendacijas parengia ir tvirtina kolegijos direktorius, suderinęs su studentų atstovybe ir gavęs akademinės tarybos pritarimą;

117.6. gerbti kolegijos bendruomenės narius ir tinkamai atstovauti kolegijai viešajame gyvenime;

117.7. sistemingai ir stropiai studijuoti, lavinti savo gebėjimus, plėsti kultūrinius interesus.

118. Už studento pareigų pažeidimus kolegijos direktorius dekano teikimu ne vėliau kaip per mėnesį nuo nusižengimo nustatymo gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas:

118.1. pastabą;

118.2. papeikimą;

118.3. griežtą papeikimą;

118.4. pašalinti iš kolegijos.

119. Studentas gali būti pašalintas iš kolegijos direktoriaus įsakymu, jeigu:

119.1. šiurkščiai pažeidžia šį statutą ir vidaus tvarką reglamentuojančius dokumentus;

119.2. nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų.

120. Prieš skiriant studentui drausminę nuobaudą turi būti pareikalauta, kad šis per rašte nurodytą terminą pasiaiškintų raštu. Jeigu per nustatytą terminą studentas be svarbių priežasčių atsisako pasiaiškinti arba pasiaiškinimo nepateikia, drausminė nuobauda skiriama be pasiaiškinimo.

121. Studentai iš kolegijos pašalinami dekano teikimu kolegijos direktoriaus įsakymu.

122. Jeigu drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus tuos atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda studentų atstovybės nariui gali būti paskirta akademinės tarybos sprendimu.

123. Pašalinti iš kolegijos studentai, norintys gauti akademinę pažymą apie studijas kolegijoje, turi nustatytąja tvarka atsiskaityti su kolegija.

IX. GINČŲ NAGRINĖJIMAS

124. Kolegijos direktorius ar jo įgalioti asmenys, gavę rašytinius kolegijos studentų pareiškimus dėl šio statuto ar kitų teisės aktų nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 30 dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.

125. Kolegijoje veikia dvi ginčų nagrinėjimo komisijos:

125.1. Darbo ginčų komisija, kuri sprendžia ginčus tarp kolegijos administracijos ir darbuotojų;

125.2. Ginčų nagrinėjimo komisija, kuri sprendžia ginčus tarp kolegijos administracijos ar dėstytojų ir studentų.

126. Darbo ginčų komisija sudaroma ir veikia pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (Žin., 2002, Nr. 64-2569).

127. Į Ginčų nagrinėjimo komisiją, nagrinėjančią ginčus tarp kolegijos administracijos ar dėstytojų ir studentų, po lygiai skiriami kolegijos administracijos ir studentų atstovybės įgalioti asmenys. Ginčų nagrinėjimo komisijos sudėtį tvirtina akademinė taryba. Komisijos pirmininką renka Ginčų nagrinėjimo komisijos nariai. Ginčų nagrinėjimo komisija sudaroma ne ilgiau kaip 3 metams.

128. Į Ginčų nagrinėjimo komisiją studentai kreipiasi raštu dėl jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų arba tada, kai nepatenkinti kolegijos administracijos, jos įgalioto asmens ar dėstytojo atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negauna per 30 dienų. Ginčų nagrinėjimo komisija gautą skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo gavimo.

129. Ginčų nagrinėjimo komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių.

130. Ginčų nagrinėjimo komisijos nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių komisijos narių.

131. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, nutarimas priimamas pagal Ginčų nagrinėjimo komisijos pirmininko sprendimą, o jam nedalyvaujant – posėdžio pirmininko sprendimu.

132. Ginčų nagrinėjimo komisija, kuri sprendžia ginčus tarp administracijos ar dėstytojų ir studentų, veikia pagal akademinės tarybos patvirtintus nuostatus.

X. TURTAS IR LĖŠOS

133. Kolegija jai perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

134. Kolegijos lėšas sudaro:

134.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos:

134.1.1. studijoms organizuoti ir plėtoti pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką;

134.1.2. studentų stipendijoms;

134.1.3. Valstybės investicijų programai ir kitoms programoms įgyvendinti;

134.1.4. tarptautiniams projektams ir mainams plėtoti;

134.2. kitos valstybės lėšos;

134.3. pajamos iš taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) meninės veiklos;

134.4. pajamos iš ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

134.5. lėšos, gautos iš tarptautinių ir kitų fondų bei organizacijų;

134.6. studentų studijų įmokos;

134.7. lėšos, gautos iš asmenų, mokančių visą studijų kainą;

134.8. paramos ir kitos teisėtai įgytos lėšos.

135. Kolegijos lėšos, gautos kaip studijų įmokos, taip pat lėšos, gautos iš asmenų, mokančių visą studijų kainą, ir pajamos iš mokslinės, meninės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto apskaitą, tačiau naudojamos kolegijos specialiosioms programoms finansuoti. Kolegija šiame statute numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti specialiųjų programų lėšas valdo, naudoja ir jomis disponuoja teisės aktų nustatyta tvarka.

136. Kolegija privalo sudaryti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gaunamų lėšų naudojimo sąmatą. Pajamas ir išlaidas kolegija tvarko Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

137. Kolegija už lėšų ir turto naudojimą atsiskaito Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

138. Kolegijos direktorius kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos viešai kolegijos informacinėje sistemoje skelbia praėjusių finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą.

139. Kolegijos direktorius, suderinęs su akademine taryba ir vadovaudamasis Aukštojo mokslo įstatymu ir kitais teisės aktais, nustato įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, taip pat už mokamas studijas mokėjimo tvarką ir dydžius.

140. Už Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų panaudojimą atsiskaitoma teisės aktų nustatyta tvarka.

141. Kolegijos finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

XI. STATUTO PRIĖMIMAS IR KEITIMAS

142. Šį statutą ir jo pakeitimus priima akademinė taryba ne mažiau kaip 2/3 visų akademinės tarybos narių balsų dauguma, o tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

_________________