LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL VYKDOMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKOS ORUI VERTINIMO ATASKAITŲ RENGIMO, SUDĖTIES NUSTATYMO IR ĮFORMINIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2001 m. sausio 25 d. Nr. 64
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540; 2000, Nr. 39-1093, Nr. 90-2773), Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 98-2813), Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 112-2824), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 11 30 įsakymu Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 106-3087):
1. Tvirtinu Vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitų rengimo, sudėties nustatymo ir įforminimo nuostatus (pridedama).
2. Nustatau, kad, įsigaliojus šiam įsakymui, Įmonių leistinos taršos (LT) į atmosferą normatyvų projekto sudarymo ir įforminimo nurodymai netaikomi.
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „atmosfera“, „monitoringas“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2001 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 64
VYKDOMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKOS ORUI VERTINIMO ATASKAITŲ RENGIMO, SUDĖTIES NUSTATYMO IR ĮFORMINIMO nuostatai
I. TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS
1. Aplinkos ministerijos normatyviniame dokumente [4.3] nustatytus kriterijus ir sąlygas atitinkantys veikiantys ūkinės veiklos objektai, rengdami vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitas (toliau – PAOV ataskaita):
1.1. užtikrina laiku ir detalų stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizavimą;
1.2. nustato įmonės poveikio zonoje aplinkos oro užterštumo lygį, įvertinus ir foninį aplinkos oro užterštumą, inventorizavimo momentui bei PAOV ataskaitos galiojimo laikotarpiui;
1.4. nustato šių taršos šaltinių išmetamo teršalų kiekio ir sudėties poveikį nustatytų ribinių ar kitų užterštumo verčių viršijimui;
1.5. nustato iš visų įmonės stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų leistinos taršos į aplinkos orą normatyvus;
1.6. nustato veiksmingas aplinkos oro taršos prevencijos ir mažinimo priemones, taip pat priemones, kurių reikia imtis esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, siekiant sumažinti į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį, išvengti ribinių ar kitų nustatytų užterštumo verčių viršijimo bei sušvelninti aplinkai daromą neigiamą poveikį;
2. Šiuo dokumentu nustatoma unifikuota PAOV ataskaitų sudėtis ir įforminimas bei šių ataskaitų užsakovų (ūkinės veiklos objektų), vykdytojų (sutarčių pagrindu dirbančių organizacijų) bei aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų veiksmai rengiant ir derinant PAOV ataskaitas.
3. Nuostatai taikomi juridiniams ir fiziniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių (toliau – asmenys), kurių ūkinės veiklos objektams pagal [4.3] privaloma rengti leistinos taršos į aplinkos orą normatyvų projektus, t. y. PAOV ataskaitas, taip pat šias ataskaitas (ar atskiras jų dalis pagal sutartis) rengiančioms, derinančioms bei kontroliuojančioms institucijoms.
II. NUORODOS
4. Šiame dokumente pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus ir normatyvinius dokumentus:
4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymą (Žin., 1999, Nr. 98-2813);
4.2. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 112-2824);
4.3. Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarką LAND 32-99 (Žin., 1999, Nr. 106-3087);
4.4. Metodinius nurodymus dėl teršiančių medžiagų išmetimo į atmosferą šaltinių inventorizacijos, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 126;
4.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. 1 „Dėl leidimų išdavimo aplinkos ir jos taršos šaltinių laboratoriniams matavimams atlikti“ (Žin.,1999, Nr. 3-89);
4.6. Stacionarių atmosferos taršos šaltinių valstybinės laboratorinės kontrolės instrukciją, patvirtintą 1992 m. spalio 19 d. Aplinkos apsaugos departamento įsakymu Nr. 97, ir jos pakeitimus ir papildymus (Žin., 1996, Nr. 120-2837; 1998, Nr. 45-1251);
4.7. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1998 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 69 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinių dokumentų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 47-1298);
4.8. Atmosferos užterštumo kontrolės vadovą. RD 52.04.186-89. Leningradas. 1991. (Rukovodstvo po kontroliu zagriaznienija atmosfiery. L. Goskommeteoizdat. 1991);
4.9. Lietuvos higienos normą HN 35: 1998 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija“ (Žin., 1999, Nr. 3-70);
4.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 03 31 nutarimą Nr. 369 „Dėl įgaliojimų Sveikatos apsaugos ministerijai suteikimo“;
4.11. Įmonių išmetamų teršalų koncentracijų atmosferoje skaičiavimo metodiką. Leningradas. 1987. (Mietodika rasčiota koncientracii v atmosfiernom vozduchie vriednych vieščiestv, sodieržaščichsia v vybrosach priedprijatij. OND-86. Goskomgidromiet. Leningrad. Gidrometeoizdat. 1987);
4.12. Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarką (Žin., 2000, Nr. 8-213);
4.13. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1993 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 74 patvirtintas teršalų emisijos į atmosferą valstybinės pirminės apskaitos formas PA-1 ir PA-2 (forma PA-1 „Stacionarių atmosferos teršimo šaltinių charakteristikų registracijos žurnalas“);
4.14. Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatus (Žin., 2000, Nr. 57-1697);
4.15. organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.05.05:2000 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalies sudėtis“ (Žin., 2000, Nr. 67-2031);
III. Bendrosios NUOSTATOS
5. PAOV ataskaitos rengiamos ir visų taršos šaltinių bei iš jų išmetamų teršalų leistinos taršos normatyvai pagal [4.3] nustatomi ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
6. PAOV ataskaitų parengimą ir, esant reikalui, jų tikslinimą bei derinimą savo lėšomis organizuoja ir už galutinius rezultatus atsako asmenys, kurių ūkinės veiklos objektams pagal [4.3] jas privaloma rengti.
7. Išsami PAOV ataskaita gali būti parengiama:
- ūkinės veiklos objekto pajėgomis, t. y. kai taršos šaltinių teršalų emisijos į aplinką inventorizaciją, reikalingus skaičiavimus, vertinimus, prognozes bei įforminimą atlieka tik atsakingi ūkinės veiklos objekto darbuotojai;
- ūkinės veiklos objekto pajėgomis, pasitelkiant pagal sutartis dirbančias organizacijas, išskyrus vykdančias valstybinę kontrolę, tik atskiroms PAOV ataskaitos dalims parengti (pvz.: stacionariems taršos šaltiniams inventorizuoti, teršalų sklaidai pažemio sluoksnyje apskaičiuoti ar kt.);
- pagal sutartį dirbančios kitos organizacijos, gebančios parengti tokias ataskaitas, kai stacionarių taršos šaltinių inventorizacijos duomenis jiems pateikia suinteresuotas ūkinės veiklos objektas;
- pagal sutartį dirbančios kitos organizacijos, gebančios parengti tokias ataskaitas, įskaitant ir stacionarių taršos šaltinių inventorizavimą.
Pastaba. Aplinkos ir jos taršos šaltinių laboratorinius matavimus gali atlikti tik [4.5] nustatyta tvarka leidimus turinčios laboratorijos. Sudarant su šiuos reikalavimus atitinkančia laboratorija sutartis, jose būtina nurodyti, jog matavimai atliekami pagal PAOV ataskaitoje patvirtintą grafiką.
8. Ūkinės veiklos objektas, pagal sutartį PAOV ataskaitą ar atskirą jos dalį rengiančiai organizacijai paprašius, oficialiai pateikia:
- naujausius visų taršos šaltinių inventorizacijos duomenis, nustatytus vadovaujantis [4.4], jei sutartyje dėl PAOV ataskaitos parengimo nenumatytas visas ar dalinis (pasikeitus išmetimų rodikliams tik iš atskirų taršos šaltinių) taršos šaltinių inventorizacijos atlikimas;
- ūkinės veiklos objekto apylinkių situacijos planą, apimantį ne mažesnę kaip 2 km spindulio teritoriją nuo objekto;
- stacionarių taršos šaltinių, nurodant kiekvieno jų numerį pagal [4.4], išdėstymo schemą;
- duomenis apie neorganizuotus taršos šaltinius, galimą ūmų teršalų išmetimą;
- duomenis apie sanitarinę apsaugos zoną (pagal [4.10] nustatytą tvarką);
- informaciją apie galimybes patiems objektams (vadovaujantis [4.5]) vykdyti nustatytų LT normatyvų kontrolę arba pagal sutartis samdyti [4.5] reikalavimus atitinkančią laboratoriją;
- numatomą ūkinės veiklos, susijusios su aplinkos oro teršimu, vykdymo perspektyvą 5 metams arba tokiam trumpesniam laikotarpiui, kuris numatytas rengiamoje PAOV ataskaitoje;
- planuojamas konkrečias aplinkos oro taršos prevencijos ir mažinimo priemones, pagrįstus jų įgyvendinimo terminus, planuojamą išmetamo atskirų teršalų kiekio sumažėjimą;
- planuojamas aplinkos oro taršos mažinimo priemones, esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms;
- iš atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – RAAD) gautas vietovės, kurioje yra ūkinės veiklos objektas, aplinkos oro foninio užterštumo vertes arba duomenis šioms vertėms apskaičiuoti (šalia esančių ūkinės veiklos objektų sąrašą, šių objektų taršos šaltinių parametrus ir išmetamą teršalų kiekį) bei meteorologines šios vietovės charakteristikas (vadovaujantis [4.3]).
9. Už visų PAOV ataskaitai parengti duomenų (išskyrus aplinkos oro foninio užterštumo vertes arba duomenis šioms vertėms apskaičiuoti ir meteorologines charakteristikas) išsamumą ir patikimumą atsako ūkinės veiklos objekto vadovai.
10. Ūkinės veiklos objektams, sudarantiems PAOV ataskaitų ar atskirų jų dalių rengimo sutartis su kitomis organizacijomis, rekomenduojama jose numatyti šių organizacijų atsakomybę už jų parengtų PAOV ataskaitų ar atskirų jų dalių koregavimą iki visiško PAOV ataskaitos suderinimo, kaip nustatyta [4.3] normatyviniame dokumente, su atitinkamu RAAD.
11. Jei ūkinės veiklos objekto atskiri gamybos padaliniai yra išsidėstę tame pačiame mieste, bet ne vienoje teritorijoje – PAOV ataskaita rengiama viena visam objektui, tačiau jeigu kiekvieno iš šių padalinių išmetamų teršalų poveikio zonos nepersidengia, t. y. šie padaliniai yra pakankamai toli vienas nuo kito, teršalų koncentracijų pažemio sluoksnyje skaičiavimai atliekami kiekvieno padalinio išmetamų teršalų atskirai ir siūlomų LT į aplinkos orą normatyvų lentelė kiekvienam padaliniui pateikiama taip pat atskirai.
12. PAOV ataskaitos tekstas turi būti išspausdintas vadovaujantis raštvedybą reglamentuojančiais teisės aktais. Naudojami terminai, apibrėžimai ir santrumpos turi atitikti Lietuvoje galiojančių teisės aktų ir kitų normatyvinių dokumentų nuostatas.
13. Visi dokumento puslapiai, įskaitant priedus, atskiruose puslapiuose išdėstytas lenteles, schemas ir pan., turi turėti bendrą numeraciją.
14. Parengta PAOV ataskaita turi būti pasirašoma ūkinės veiklos objekto vadovo ir patvirtinama antspaudu bei, kaip nustatyta [4.3], suderinama su atitinkamu RAAD.
15. Turi būti parengiami ir suderinami ne mažiau kaip du išsamios sudėties PAOV ataskaitos egzemplioriai, iš kurių vienas privalo likti RAAD, kitas – ūkinės veiklos objekte.
16. PAOV ataskaitos RAAD derinti teikiamos oficialiu raštu. RAAD jos registruojamos ir ne daugiau kaip per 25 darbo dienas nuo registravimo datos turi būti išnagrinėjamos. Apie suderinimą arba motyvuotą nederinimą RAAD ūkinės veiklos objektą informuoja raštu.
17. Pagal suderintą PAOV ataskaitą [4.3] nustatyta tvarka išduodamas (naujas ar pakoreguotas) gamtos išteklių naudojimo leidimas, t. y. atitinkama jo dalis. Išduoto gamtos išteklių naudojimo leidimo numeris turi būti užrašomas PAOV ataskaitos, kuri yra neatsiejama minėto leidimo dalis, tituliniame lape.
18. Jeigu iki PAOV ataskaitos (ar anksčiau nustatyta tvarka parengto ir galiojančio LT normatyvų projekto) galiojimo pabaigos ūkinės veiklos objekto vadovai raštu patvirtina, kad minėtas galiojantis dokumentas ir jame nustatyti LT normatyvai visiškai atitinka esamą padėtį, ir nurodo pagrįstą tolesnį jų galiojimo laikotarpį, RAAD oficialiu raštu gali pratęsti šio dokumento galiojimą. Įvykus PAOV ataskaitos galiojimo laikotarpiu esminiams pokyčiams, dėl kurių pasikeitė objekto ūkinės veiklos poveikis aplinkos orui, RAAD turi teisę nurodyti rengti naują (arba papildyti galiojančią) PAOV ataskaitą.
19. Kai ūkinės veiklos objekte, vadovaujantis [4.14] ar [4.15], buvo atliktas planuojamos ūkinės veiklos, įvertinus esamą padėtį bei foninį aplinkos oro užterštumą, poveikio aplinkai vertinimas (PAV) ir galioja priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, ūkinės veiklos objekto vadovams raštu patvirtinus, kad PAV ataskaitos ar statinio projekto aplinkos apsaugos dalies nuostatos bei juose nustatyti LT normatyvai visiškai atitinka esamą padėtį, RAAD priima sprendimą (atsako oficialiu raštu) dėl PAOV ataskaitos rengimo. Tuo atveju, kai priimamas sprendimas PAOV ataskaitos nerengti, gamtos išteklių naudojimo leidimas išduodamas pagal paraišką, užpildytą vadovaujantis minėtais galiojančiais dokumentais (PAV ataskaita ar statinio projekto aplinkos apsaugos dalimi), kurioje turi būti pateikiami ir ūkinės veiklos objekto vadovo patvirtinti šių nuostatų 3 priedėlyje nurodyti stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių kontrolės grafikas bei poveikio aplinkos orui monitoringo programa (pastaroji pateikiama tų ūkinės veiklos objektų, kurie tenkina šių nuostatų 21.10.2 punkte nustatytas sąlygas).
IV. PAOV ataskaitOS struktūros ir ĮforminimO reikalavimai
20. PAOV ataskaita turi būti sudaryta iš dviejų savarankiškų dalių: pirmojoje dalyje pateikiami šiais nuostatais nustatyti darbų rezultatai, antrojoje – papildomi dokumentai, tarp jų – ir susirašinėjimo su suinteresuotomis organizacijomis, kuriais buvo naudojamasi rengiant ir derinant PAOV ataskaitą, išmetamo teršalų kiekio skaičiavimai bei šių skaičiavimų pagrindimas, atskirų teršalų užterštumo lygio verčių skaičiavimai, leidimų, sutarčių kopijos bei kiti priedai.
Pastaba. Priklausomai nuo vietovės, kurioje yra ūkinės veiklos objektas, aplinkos oro užterštumo rodiklių, šio objekto išmetamų teršalų pavojingumo, jų išmetamo kiekio, galimybių šį kiekį ir sudėtį reguliuoti, RAAD gali leisti iš dalies pakoreguoti PAOV ataskaitos apimtį, tačiau turi būti reikalaujama išsamios ir aiškios informacijos apie įmonę, kaip aplinkos oro taršos šaltinį, jos gamybos procesų metu išmetamų teršalų poveikį aplinkos oro užterštumui, numatomą išmetamo teršalų kiekio bei sudėties kontrolę.
21. PAOV ataskaitos struktūra ir įforminimas:
21.1. TITULINIS LAPAS. Tai pirmasis PAOV ataskaitos puslapis, kuriame turi būti: ataskaitos pavadinimas su tiksliu ūkinės veiklos objekto pavadinimu; objekto kodas; inventorizacijos, kurios pagrindu parengta PAOV ataskaita, atlikimo metai; PAOV ataskaitos rengimo metai; ūkinės veiklos objekto vadovo pareigos, vardas, pavardė, parašas bei šį parašą patvirtinantis antspaudas. Tituliniame lape užrašomas ir pagal šią ataskaitą išduoto gamtos išteklių naudojimo leidimo numeris.
21.2. RENGĖJŲ SĄRAŠAS. Į šį sąrašą turi būti įrašyti visi asmenys, įskaitant ir ūkinės veiklos objektą, ir jų atsakingi rengėjai, kurie rengė PAOV ataskaitą ar atskirą jos dalį. Jei šį dokumentą rengė ne viena organizacija – nurodoma, kokią jo dalį, kokia organizacija (sutarties kopija turi būti pateikiama priede) ir kada parengė. Visi rengėjai tai patvirtina savo parašais.
21.3. ANOTACIJA. Anotacijoje turi būti pateikiamas trumpas, bet išsamus viso PAOV ataskaitos turinio išdėstymas. Turi būti pateikiama: ūkinės veiklos objekto gamybos rūšių, dėl kurių į aplinkos orą išmetami teršalai, sąrašas; į aplinkos orą išmetamų teršalų sąrašas; teršalų, kurių koncentracijos aplinkos ore viršija ribines užterštumo vertes, sąrašas, nurodant konkrečius viršijamus dydžius, ir šiems teršalams nustatytų leistinų taršos dydžių pasiekimo terminai; priemonės, kuriomis bus mažinamas išmetamas teršalų kiekis.
21.4. TURINYS. Turinyje nurodomi visų skyrių ir juos sudarančių poskyrių bei pridedamų priedėlių ir priedų pavadinimai, taip pat puslapių numeriai.
21.6. BENDRI DUOMENYS APIE ŪKINĖS VEIKLOS OBJEKTĄ:
21.6.1. pavadinimas; adresas; teritorinis išsidėstymas (vienoje ar keliose teritorijose išsidėstęs), nurodant visų besiribojančių teritorijų paskirtį, taip pat, jei yra, valstybės ir savivaldybių saugomas teritorijas;
21.6.2. ūkinės veiklos objekto sklypo planas, kuriame būtų pažymėti stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai, nurodant kiekvieno jų numerį pagal [4.4]. Greta kiekvieno taršos šaltinio numerio sutartiniais ženklais, kurių paaiškinimas pateikiamas eksplikacijoje, turi būti pažymima, ar šioje ataskaitoje numatyta iš atitinkamo taršos šaltinio išmetamų teršalų laboratorinė kontrolė, ar ne. Kai stacionariame taršos šaltinyje yra įrengta nuolat veikianti teršalų emisijos monitoringo sistema, apie tai sklypo plane pažymima skirtingu sutartiniu ženklu.
Pastaba. Kai sklypo planas yra labai „perkrautas“, tam, kad visa šiame punkte reikalaujama plane pateikti informacija būtų aiški ir suprantama, ją galima išdėstyti atskirame puslapyje. Tokiu atveju sklypo plane turi būti pažymimi tik taršos šaltinių numeriai, o atskirame puslapyje pateikiami tie patys taršos šaltinių numeriai ir šalia jų – visa kita šiame punkte reikalaujama plane pateikti informacija;
21.6.3. teritorijos, kurioje yra ūkinės veiklos objektas, apylinkių situacijos planas. Šiame plane turi būti pažymėta ūkinės veiklos objekto teritorija, atstumai iki gyvenamosios aplinkos, kiti ūkinės veiklos objektai, kurių išmetami teršalai įvertinti nustatant LT normatyvus. Jeigu aprašomoje teritorijoje yra stacionarus aplinkos oro kokybės stebėjimo postas, jį taip pat būtina nurodyti.
21.7. ŪKINĖS VEIKLOS OBJEKTO, KAIP APLINKOS ORO TARŠOS ŠALTINIO, CHARAKTERISTIKA:
21.7.1. pateikiamas atskirų ūkinės veiklos objekto gamybų, kurių metu į aplinkos orą yra išmetami teršalai, aprašymas. Jame turi būti nurodyta gaminama produkcija, jai pagaminti naudojamos medžiagos ir žaliavos, energetinių įrenginių pajėgumas ir jų naudojamo kuro rūšys bei jų kiekiai. Rekomenduojama pateikti būtinus produkcijos vienetui pagaminti ir(arba) energijos vienetui generuoti deklaruojamus žaliavų, medžiagų bei kuro kiekius. Kiekvienas ūkinės veiklos objekte vykdomas gamybos procesas turi būti apibūdinamas, nurodant konkrečius į aplinkos orą išmetamus teršalus. Neorganizuoti stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai apibūdinami atskirai. Rekomenduojama informaciją teikti laisvos formos lentelėse;
21.7.2. pagal galimybes pateikiamas ūkinės veiklos objekto vykdomų veiklos rūšių įvertinimas pagal geriausią aplinkosaugos praktiką, geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB) Europos Sąjungoje bei Helsinkio komisijos (HELCOM) rekomendacijas (rekomenduojama įvertinimą pateikti laisva lentelės forma, nurodant palyginamuosius rodiklius bei vienetus ir konkrečias ribines vertes);
21.7.3. ūkinės veiklos, susijusios su aplinkos oro teršimu, vykdymo perspektyva PAOV ataskaitos galiojimo laikotarpiu. Pateikiami duomenys apie gamybos pajėgumų, naudojamos kuro bei žaliavų rūšies numatomą kitimą, planuojamą rekonstrukciją, dėl kurios bus modernizuojami, įrengiami nauji ar likviduojami esami aplinkos oro taršos šaltiniai (jeigu yra tai patvirtinantys teisės aktai ar kiti dokumentai – jų kopijos pridedamos);
21.7.4. 1 lentelėje (visos lentelės pateikiamos nuostatų 1 priedėlyje) pateikiami į aplinkos orą išmetami teršalai bei jiems normatyviniu dokumentu [4.9] nustatytos užterštumo lygio vertės (didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) arba orientacinis nepavojingas lygis (ONL) ir pavojingumo klasės bei metinis kiekvieno išmetamo teršalo kiekis, nustatytas įvertinus visų tą teršalą išmetančių taršos šaltinių technologinius gamybos faktorius bei veikimo režimą.
Pastaba. Visose lentelėse teršalų, valymo įrenginių bei gamybų kodai ir pavadinimai surašomi pagal [4.12];
21.7.5. 2 lentelėje pateikiami duomenys apie ūkinės veiklos objekte galimą ūmų teršalų išmetimą, t. y. technologiškai pagrįstą staigų išmetamo į aplinkos orą teršalų kiekio padidėjimą. Trumpai po lentele aprašomos ūmių išmetimų susidarymo sąlygos;
21.7.6. 3 lentelėje pateikiami duomenys LT į aplinkos orą normatyvams nustatyti. Turi būti aprašomi visi organizuoti ir neorganizuoti stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai bei iš jų išmetami teršalai;
21.7.7. pateikiamas išsamus 3 lentelės duomenų (vienkartinio ir metinio išmetamo teršalų kiekio) pagrindimas. Nurodoma, iš kur šie duomenys gauti ([4.4], [4.12] ar [4.13]), jų nustatymo būdas (laboratoriniai matavimai, skaičiavimai pagal galiojančias metodikas ar balansiniai skaičiavimai) ir normatyviniai dokumentai bei metodikos, reglamentuojantys ėminių ėmimą, analizių atlikimą bei į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio nustatymą.
Pastaba. Duomenims, gautiems skaičiuojant pagal galiojančias metodikas ar balansiniu metodu, pagrįsti PAOV ataskaitoje rekomenduojama pateikti ir pačius skaičiavimus;
21.7.8. aprašomi ūkinės veiklos objekte eksploatuojami teršalų valymo įrenginiai bei vykdomos aplinkos oro taršos prevencijos priemonės. Turi būti pateikiama informacija apie valymo įrenginiuose surenkamus (nukenksminamus) teršalus ir jų veikimo efektyvumą, nurodant šaltinį, iš kurio buvo paimti duomenys. Užpildoma 4 lentelė.
21.8. APLINKOS ORO UŽTERŠTUMO LYGIO ĮVERTINIMAS IR SIŪLYMAI LT NORMATYVAMS NUSTATYTI:
skyriuje turi būti pateikiama:
21.8.2. skaičiavimui būtinų koeficientų vertės ir meteorologinės skaičiuojamosios vietovės charakteristikos, darančios poveikį teršalų išsisklaidymui ir aplinkos oro užterštumo lygiui;
21.8.3. teršalų užterštumo lygių skaičiavimo (pagal [4.11] ar kt.) rezultatai (visi skaičiavimai turi būti pridedami PAOV ataskaitos priede) ir jų analizė. Turi būti atliekamas esamos ir perspektyvinės padėties, išmetamo į aplinkos orą teršalų kiekio iš atskirų stacionarių taršos šaltinių požiūriu, vertinimas. Skaičiavimai abiem atvejais turi būti atliekami ūkinės veiklos objekto išmetamiems teršalams bei įvertinus ir foninį aplinkos oro užterštumo lygį bei galimybę, kaip nurodyta [4.9], sudaryti aplinkos ore mišinius. Skaičiavimų rezultatai pateikiami 5 lentelėje, kartu nurodant ir taršos šaltinius, turinčius didžiausią poveikį atskirų teršalų aplinkos oro užterštumo lygiui.
Pastaba. Jei ūkinės veiklos objekto išmetami teršalai turi poveikį greta esančioms teritorijoms, kurioms nustatytos specialiosios aplinkos oro užterštumo lygio sąlygos, skaičiuojant atskirų teršalų užterštumo lygius, būtina įvertinti šias sąlygas. Į dokumentus, reglamentuojančius minėtąsias sąlygas, būtina pateikti nuorodą, o pagal galimybes priede pateikti ir jų kopijas;
21.8.4. vadovaujantis [4.3], pateikiami siūlomi visų taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų LT normatyvai:
- tais atvejais, kai atlikus skaičiavimus gyvenamojoje aplinkoje užterštumo verčių viršijimų nenustatyta, nurodoma, kad iš stacionaraus taršos šaltinio išmetamas atskirų teršalų kiekis, pateiktas 3 lentelėje, yra didžiausios leistinos taršos (DLT) normatyvas, ir nurodomas šio normatyvo galiojimo laikas. Kitiems stacionariems taršos šaltiniams ir iš jų išmetamiems teršalams, kai atlikus skaičiavimus nustatomas ribinių užterštumo verčių viršijimas, nustatomas laikinai leistinos taršos (LLT) normatyvas (normatyvų rūšys (DLT ar LLT) ir jų galiojimo laikas įrašomi grafoje „pastabos“);
- tais atvejais, kai atlikus skaičiavimus gyvenamojoje aplinkoje nustatomas ribinių užterštumo verčių viršijimas (arba dėl kitų priežasčių, siekiant gerinti aplinkos oro kokybę), vadovaujantis [4.3], DLT (ar mažesniems LLT) normatyvams pasiekti turi būti numatomos konkrečios aplinkos oro taršos mažinimo priemonės, kurios įrašomos į 6 lentelę. Tiems teršalams, kurių išmetamą kiekį numatoma sumažinti, siūlomi LT normatyvai (DLT ar mažesni LLT) įrašomi į 6 lentelės 11-13 grafas, o normatyvo rūšis nurodoma grafoje „pastabos“;
21.9. APLINKOS ORO TARŠOS REGULIAVIMAS ESANT NEPALANKIOMS TERŠALŲ IŠSISKLAIDYMO SĄLYGOMS:
21.9.1. nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos (toliau – NTIS) – meteorologinės sąlygos, nepalankios išsisklaidyti į aplinkos orą patekusiems teršalams ([4.1]);
21.9.2. vykdant [4.1], turi būti parengiama aplinkos oro taršos mažinimo programa (toliau – programa), kurioje, vadovaujantis šių nuostatų 4 priedėlyje pateiktomis rekomendacijomis, turi būti numatomos priemonės išmetamam teršalų, susidarius NTIS, kiekiui mažinti. Aplinkos oro taršos reguliavimas, esant tokioms sąlygoms, yra trumpalaikis, bet efektyvus organizacinio ir techninio pobūdžio priemonių įgyvendinimas, siekiant sumažinti teršalų išmetimą į aplinkos orą;
21.9.3. programa, patvirtinta ūkinės veiklos objekto vadovo parašu ir antspaudu, pateikiama 2 priedėlyje pateiktoje lentelėje;
21.10. APLINKOS ORO (STACIONARIŲ APLINKOS ORO TARŠOS ŠALTINIŲ IR POVEIKIO aplinkos orUI) MONITORINGAS:
21.10.1. vadovaujantis [4.6], stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių kontrolę privalo vykdyti ūkinės veiklos objektai, kurie veiklos metu iš stacionarių taršos šaltinių išmeta teršalus į aplinkos orą;
21.10.2. ūkinės veiklos objektai, kurie atitinka normatyvinio dokumento [4.3] 4.16 punkto dalyje, aprašančioje ūkio subjektų aplinkos monitoringą, nustatytus kriterijus ir kurie rengia LT į aplinkos orą normatyvų projektus, t. y. PAOV ataskaitas, privalo vykdyti ir teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimus, t. y. poveikio aplinkos orui monitoringą;
21.10.3. ūkinės veiklos objektai, kurie privalo rengti PAOV ataskaitas, stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių kontrolę vykdo pagal PAOV ataskaitose nustatytą stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių kontrolės grafiką, parengtą vadovaujantis [4.6] bei [4.16.];
21.10.4. ūkinės veiklos objektai teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimus atlieka pagal PAOV ataskaitose pateiktą poveikio aplinkos orui monitoringo programą, parengtą vadovaujantis [4.16.];
21.10.5. teršalų koncentracija aplinkos ore turi būti matuojama įmonės parinktuose ir su RAAD suderintuose, nepalankiausiuose galimo oro užterštumo lygio požiūriu, įskaitant ir nepalankias teršalų išsisklaidymo sąlygas, kontroliniuose taškuose (arba jos įrengtuose stacionariuose postuose), esančiuose jos išmetamų teršalų labiausiai veikiamoje gyvenamojoje aplinkoje;
21.10.6. kartu su poveikio aplinkos orui monitoringo programa PAOV ataskaitoje rekomenduojama pateikti ir kontrolinių taškų išdėstymo schemą, nurodant joje kontrolinių taškų numerius ir koordinates vietos koordinačių sistemoje;
21.10.7. stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių kontrolės grafikas bei poveikio aplinkos orui monitoringo programa, patvirtinti ūkinės veiklos objekto vadovo, pateikiami 3 priedėlio 1 ir 2 lentelėse;
21.10.8. PAOV ataskaitos derinimo RAAD metu, grafikas ir programa turi būti vertinami Valstybinės analitinės kontrolės skyriuje, atsižvelgus į įmonę kontroliuojančio aplinkos apsaugos inspektoriaus siūlymus; grafiką derina Valstybinės analitinės kontrolės skyrius, o programą – [4.16.] nustatyta tvarka derina Aplinkos ministerijos Jungtinis tyrimų centras, atsižvelgęs į Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus raštu pateiktą programos įvertinimą.
1 priedėlis (normatyvinis)
Į APLINKOS ORĄ IŠMETAMI TERŠALAI
1 lentelė
| Teršalai* |
Užterštumo lygio vertės, mg/m3 |
Pavojingumo klasė |
Išmetamas teršalų kiekis, t/m |
||
| pavadinimas |
kodas |
DLK |
ONL |
||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
Pastaba. * Teršalų sąrašo pabaigoje (arba atskirai po lentele) pateikiamas pagal [4.9] galimų teršalų mišinių sąrašas.
TARŠOS ŠALTINIAI, IŠ KURIŲ GALIMAS ŪMUS TERŠALŲ IŠMETIMAS
2 lentelė
| Gamybos rūšies pavadinimas, taršos šaltinio pavadinimas ir Nr. |
Teršalai |
Išmetamas teršalų kiekis,* g/s arba mg/Nm3 |
Ūmių išmetimų pasikartojimo dažnis, kartai/metus |
Ūmių išmetimų trukmė, val., min. |
Teršalų kiekis, išmetamas ūmių išmetimų metu, t/m |
||
| pavadinimas |
kodas |
nusistovėjusio technologinio režimo metu |
ūmaus išmetimo metu |
||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
Pastaba. * Išmetamas atskirų teršalų kiekis gali būti pateikiamas arba g/s, arba mg/Nm-3. Nereikalingi vienetai turi būti išbraukti.
DUOMENYS LEISTINOS TARŠOS (LT) Į APLINKOS ORĄ NORMATYVAMS NUSTATYTI
3 lentelė
| Cecho, baro ar kt. pavadinimas, gamybos rūšies pavadinimas |
Teršalų išsiskyrimo šaltiniai |
Taršos šaltiniai |
|||||||||||||
| pavadinimas |
numeris |
darbo laikas, val. |
išsiskyrę teršalai |
numeris |
aukštis |
Išėjimo angos matmenys, m |
Koordinatės vietos koordinačių sistemoje |
||||||||
| per parą |
per metus |
pavadinimas |
kodas |
kiekis t/metus |
taškinio šaltinio arba linijinio šaltinio pradžia |
linijinio šaltinio pabaiga |
|||||||||
| X |
Y |
X |
Y |
||||||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
|
3 lentelės tęsinys
| Išmetamųjų dujų rodikliai pavyzdžio paėmimo (matavimo) vietoje |
Išmetami teršalai |
Pastabos |
|||||||
| srauto greitis, m/s |
temperatūra, ° C |
tūrio debitas, Nm3/s |
kodas |
kiekis |
Metinis, t/metus |
||||
| vienkartinis (kontrolinis) |
|||||||||
| g/s |
mg/Nm3 |
||||||||
| maks. |
vid. |
maks. |
vid. |
||||||
| 16 |
17 |
18 |
19 |
20 |
21 |
22 |
23 |
24 |
25 |
Pastabos:
1. * Teršalų išsiskyrimo ir taršos šaltinių numeriai užrašomi pagal [4.4].
2. 7 ir 19 grafose tų pačių teršalų kodai pateikiami vienoje eilutėje.
APLINKOS ORO TERŠALŲ VALYMO ĮRENGINIAI IR KITOS TARŠOS PREVENCIJOS PRIEMONĖS
4 lentelė
| Teršalų išsiskyrimo šaltinio Nr. |
Teršalų valymo įrenginiai |
Įrenginių surenkami (nukenksminami) teršalai |
Teršalų kiekis** |
Įrenginio valymo efektyvumas, % |
Įrenginio eksploatacijos pradžia (metai) |
Kitos taršos prevencijos priemonės |
||||||
| pavadinimas(*) |
pavadinimas |
pavadinimas |
kodas |
patenkantis į valymo įrenginį |
išeinantis po valymo įrenginio |
projektinis |
faktinis |
|||||
| g/ s |
mg/Nm3 |
g/s |
mg/Nm3 |
|
|
|||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
Pastabos:
1. (*) Teršalų valymo įrenginių pavadinimai pateikiami konkretesni, labiau detalizuojantys valymo įrenginį, nei nurodyta [4.12].
2. ** Patenkantys ir išeinantys teršalų kiekiai nurodomi vienais iš pateiktų vienetų, t. y. pildomos tik 6 ir 8 arba 7 ir 9 grafos. Nepildomose grafose rašoma „-“.
UŽTERŠTUMO LYGIŲ SKAIČIAVIMO REZULTATAI
5 lentelė
| Teršalai |
Poveikis užterštumo lygiui (ribinės vertės dalimis) |
Pastabos(** *) |
||||||||
| tik ūkinės veiklos objekto išmetamų teršalų |
įvertinus ir foninį užterštumo lygį |
|||||||||
| pavadinimas (arba mišinio pagal [4.9] šaltinių Nr. pavadinimas) |
kodas |
artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje |
didžiausią poveikį turinčių taršos šaltinių Nr. |
artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje |
didžiausią poveikį turinčių taršos |
|||||
|
|
EP(*) |
P(**) |
EP |
P |
EP |
P |
EP |
P |
||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
Pastabos:
1. * EP – esama padėtis, t. y. padėtis stacionarių taršos šaltinių inventorizavimo metu.
2. ** P – perspektyva, t. y. rezultatai įgyvendinus taršos mažinimo ar kitas prevencines priemones.
3. *** Nurodoma, kas sąlygoja aplinkos oro užterštumo lygio sumažėjimą.
APLINKOS ORO TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS IR SIŪLOMI LEISTINOS TARŠOS (LT) Į APLINKOS ORĄ NORMATYVAI
6 lentelė
| Gamybos rūšies pavadinimas |
Taršos šaltinio Nr. |
Priemonė |
Sąmatinė vertė, tūkst. Lt |
Teršalai |
Iki priemonės įdiegimo išmetamas teršalų kiekis |
Po priemonės įdiegimo išmetamas teršalų kiekis – siūlomas LT normatyvas |
Pastabos |
||||||
| visas pavadinimas |
įvykdymo data |
pavadinimas |
kodas |
vienkartinis (kontrolinis)(*) |
metinis t/m
|
vienkartinis (kontrolinis) * |
metinis t/m |
||||||
| dydis |
vnt. |
dydis |
vnt. |
||||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
Pastaba. 8 ir 11 grafose įrašomos skaitmeninės vienkartinių (kontrolinių) kiekių vertės, o 9 ir 12 grafose įrašoma, kokiais vienetais šie kiekiai nurodyti (g/s arba mg/Nm-3).
ATSKIRŲ TERŠALŲ LEISTINOS TARŠOS (LT) Į APLINKOS ORĄ NORMATYVAI
7 lentelė
| Eil. Nr. |
Teršalai |
Metiniai leistinos taršos normatyvai (t/m) |
||||||||||
| __________ m. |
__________ m. |
__________ m. |
__________ m. |
__________ m. |
||||||||
| pavadinimas |
kodas |
dydis |
rūšis |
dydis |
rūšis |
dydis |
rūšis |
dydis |
rūšis |
dydis |
rūšis |
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
| 1 |
Anglies monoksidas (CO) |
177 5917 6069 |
|
XXXX XXXX XXXX |
|
XXXX XXXX XXXX |
|
XXXX XXXX XXXX |
|
XXXX XXXX XXXX |
|
XXXX XXXX XXXX |
|
|
|
Iš viso: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Azoto oksidai (NOx) |
250 5872 6044 |
|
XXXX XXXX XXXX |
|
XXXX XXXX XXXX |
|
XXXX XXXX XXXX |
|
XXXX XXXX XXXX |
|
XXXX XXXX XXXX |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Sieros dioksidas (SO2) |
1753 5897 6051 |
|
XXXX XXXX XXXX |
|
XXXX XXXX XXXX |
|
XXXX XXXX XXXX |
|
XXXX XXXX XXXX |
|
XXXX XXXX XXXX |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
K. dalelės (deginant) K. dalelės |
6493 6486 4281 |
|
XXXX XXXX XXXX |
|
XXXX XXXX XXXX |
|
XXXX XXXX XXXX |
|
XXXX XXXX XXXX |
|
XXXX XXXX XXXX |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. |
Vanadžio pentoksidas |
2023 6037 |
|
XXXX XXXX |
|
XXXX XXXX |
|
XXXX XXXX |
|
XXXX XXXX |
|
XXXX XXXX |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kt. teršalai*: |
XXXX |
XXXX |
XXXX |
XXXX |
XXXX |
XXXX |
XXXX |
XXXX |
XXXX |
XXXX |
XXXX |
| 6. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 7. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| ... |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastabos:
1. Užbrūkšniuoti langeliai nepildomi.
2. * Kiti teršalai surašomi abėcėlės tvarka.
______________
2 priedėlis (normatyvinis)
TVIRTINU
A. V.
_____________________________________
(ūkio subjekto vadovo vardo raidė, pavardė)
_____________________________________
(parašas) (data)
__________________________________________________________
(ūkio subjekto pavadinimas)
APLINKOS ORO TARŠOS MAŽINIMO, ESANT NEPALANKIOMS TERŠALŲ IŠSISKLAIDYMO SĄLYGOMS, PROGRAMA
| Gamybos rūšies pavadinimas |
Aplinkos oro taršos mažinimo priemonės pavadinimas |
Teršalai(*) |
Taršos šaltinių, iš kurių išmetamas teršalų kiekis yra mažinamas, charakteristikos ir išmetamųjų dujų rodikliai |
Išmetamas teršalų kiekis**, g/s arba mg/Nm3 |
Priemonės veiksmingumas, % |
||||||||
| pavadinimas |
kodas |
numeris |
darbo grafikas |
aukštis, m |
angos skersmuo, m |
greitis, m/s |
temperatūra, ° C |
tūrio debitas, m3/s |
iki priemonės |
priemonės vykdymo metu |
|||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
Pastabos:
1. * Įrašomi tik tie teršalai, kurių išmetamas kiekis yra mažinamas.
2. (**) 12 ir 13 grafose įrašomi išmetamų teršalų kiekiai g/s arba mg/Nm-3. Nereikalingi vienetai turi būti išbraukti.
SUDARĖ:
__________________________________________________________________________
(vardo raidė, pavardė, pareigos, parašas, tel. Nr.)
______________
3 priedėlis (normatyvinis)
TVIRTINU
A. V.
_____________________________________
(ūkio subjekto vadovo vardo raidė, pavardė)
_____________________________________
(parašas) (data)
__________________________________________________________
(ūkio subjekto pavadinimas)
STACIONARIŲ APLINKOS ORO TARŠOS ŠALTINIŲ KONTROLĖS GRAFIKAS
1 lentelė
| Gamybos pavadinimas |
Kontroliuojamas taršos šaltinis(*) |
Kontroliuojami teršalai |
Kontrolės periodiškumas |
Kontrolės periodiškumas esant NTIS(**), kart./parą |
Matavimo metodas (***) |
||
| Nr. |
pavadinimas |
pavadinimas |
kodas |
||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastabos:
1. * Įtraukiami ir tie stacionarūs taršos šaltiniai, kuriuose įrengta nuolat veikianti teršalų emisijos monitoringo sistema.
2. ** Ši grafa pildoma tuo atveju, kai esant NTIS [4.16] nustatyta tvarka numatoma vykdyti kontrolę.
3. *** Gali būti nurodomas galiojantis normatyvinis dokumentas, kuriuo įteisintas matavimo metodas.
SUDARĖ: SUDERINTA:
____________________________________
(vardo raidė, pavardė, pareigos, Aplinkos ministerijos ______________ regiono
parašas, tel. Nr.) aplinkos apsaugos departamento Valstybinės
analitinės kontrolės skyriaus
viršininko (-ės) vardo raidė, pavardė, parašas
Galioja iki___________ m. ______________ d.
______________
TVIRTINU
A. V.
_____________________________________
(ūkio subjekto vadovo vardo raidė, pavardė)
_____________________________________
(parašas) (data)
__________________________________________________________
(ūkio subjekto pavadinimas)
POVEIKIO APLINKOS ORUI MONITORINGO PROGRAMA
2 lentelė
| Aplinkos oro kokybės tyrimo būdai (stacionarūs, maršrutiniai, netiesioginiai ar kt.) |
Kontroliuojami teršalai |
Bandinių ėmimo vieta (atstumas nuo taršos šaltinio) |
Bandinių ėmimo (matavimo) periodiškumas |
Bandinių ėmimo (matavimo) periodiškumas, esant NTIS(*) |
Analizės metodas |
Nuoroda į dokumentus(**) (žymuo, pavadinimas), pagal kuriuos atliekami matavimai ir vykdomas jų kokybės užtikrinimas bei kokybės kontrolė |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
Pastabos:
1. * Ši grafa pildoma tuo atveju, kai esant NTIS [4.16] nustatyta tvarka numatoma papildoma kontrolė.
2. ** Jeigu tokių dokumentų nėra, būtina detaliai aprašyti numatomas naudoti procedūras ir jas nurodyti papildomai.
SUDARĖ: SUDERINTA:
____________________________________
(vardo raidė, pavardė, pareigos, Aplinkos ministerijos ______________ regiono
parašas, tel. Nr.) aplinkos apsaugos departamento Valstybinės
analitinės kontrolės skyriaus
viršininko (-ės) vardo raidė, pavardė, parašas
Galioja iki___________ m. ______________ d.
______________
4 priedėlis (rekomenduojamasis)
REKOMENDACIJOS APLINKOS ORO TARŠOS MAŽINIMO PROGRAMAI PARENGTI
1. Čia pateikiamos esminės rekomendacijos ūkinės veiklos objektų į aplinkos orą išmetamam teršalų kiekiui, susidarius nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms (toliau – NTIS), sumažinti.
2. Taršos mažinimo priemonės turi būti pakankamai veiksmingos, praktiškai įgyvendinamos ir dėl jų neturėtų sumažėti gamybos apimtys (pvz., gamyba tęsiama naudojant švaresnį kurą ar žaliavas).
3. Numatant aplinkos oro taršos mažinimo priemones ir jų įdiegimo galimybes, būtina atsižvelgti į atskirų taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų poveikį (įtaką) užterštumo lygiui ir pirmiausia mažinti išmetamą teršalų kiekį:
3.1. iš žemų, didelio skaičiaus smulkių ir išsklaidytų bei neorganizuotų (mažesnių kaip 10 m aukščio ir išsidėsčiusių visoje ūkinės veiklos objekto teritorijoje) taršos šaltinių;
3.2. iš „šaltųjų“ („šaltaisiais“ taršos šaltiniais vadinami tokie taršos šaltiniai, iš kurių išmetamųjų dujų temperatūra yra ne didesnė už aplinkos oro temperatūrą) taršos šaltinių;
4. Numatomos diegti aplinkos oro taršos mažinimo priemonės turi būti įvertinamos organizacinio ir (ar) technologinio pobūdžio aspektais:
4.1. organizacinėmis priemonėmis įgyvendinti neturėtų būti didelių sąnaudų, priemonės turėtų būti greitai įvykdomos (pvz.: sustiprinama oro teršalų valymo įrenginių veikimo kontrolė; šie įrenginiai neatjungiami remontuoti ar profilaktiškai apžiūrėti; technologiniai įrenginiai sustabdomi remontuoti (tuo atveju, kai planinis šių įrenginių remontas numatytas palyginti greitai); imamasi priemonių sumažinti garavimą naudojamų medžiagų ar žaliavų, turinčių savo sudėtyje daug lakiųjų komponentų; nevykdomi remonto ar technologinių įrenginių priežiūros darbai, kurių metu į aplinkos orą išmetami teršalai; koreguojamas darbo laikas tų technologinių įrenginių, iš kurių į aplinkos orą išmetamas teršalų kiekis turi didžiausią poveikį aplinkos oro užterštumui ir kurie nėra naudojami vieno bendro nuolat vykstančio technologinio proceso metu ar kt.);
4.2. technologinio pobūdžio priemonės turi būti numatomos įvertinus konkrečias vykdomos veiklos technologines galimybes bei gamybos būdą (pvz., pagal galimybes apribojama ar nutraukiama stacionarių taršos šaltinių, turinčių didžiausią poveikį aplinkos oro taršai, veikla; sustabdoma technologinių įrenginių veikla, sugedus oro teršalų valymo įrenginiams, nukenksminantiems iš šių įrenginių išsiskiriančius teršalus; nevykdomi technologiniai procesai, dėl kurių susidaro ūmūs teršalų išmetimai į aplinkos orą, ar kt.).
______________