LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

P O T V A R K I S

1992 m. birželio 2 d. Nr. 554p

Vilnius

1. Pritarti Stichinių ir katastrofinių hidrometeorologinių reiškinių kriterijams Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Baltijos jūros ekonominėje zonoje (pridedama).

2. Įpareigoti Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamentą ir Lietuvos hidrometeorologijos valdybą patvirtinti pranešimo Lietuvos Respublikos valdymo organams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, taip pat gyventojams apie stichinius ir katastrofinius hidrometeorologinius reiškinius schemą ir išplatinti ją suinteresuotiems valdymo organams.

3. Pavesti Lietuvos radijui ir televizijai, gavus informaciją iš Lietuvos hidrometeorologijos valdybos, pranešti apie artėjančius stichinius ar katastrofinius hidrometeorologinius reiškinius ne vėliau kaip per 15 minučių.

4. Miestų ir rajonų valdybos, gavusios perspėjimą apie numatomus stichinius ar katastrofinius hidrometeorologinius reiškinius, turi pasirengti juos likviduoti, o šiems reiškiniams praėjus – organizuoti padarinių likvidavimą ir vadovauti šiam darbui.

Miestų ir rajonų valdybos nedelsdamos praneša apie stichinius ar katastrofinius hidrometeorologinius reiškinius Lietuvos hidrometeorologijos valdybai ir Krašto apsaugos ministerijai (apskrities civilinės saugos skyriui), taip pat teikia informaciją apie šių reiškinių pasekmes bei nuostolius mieste esančios meteorologijos stoties ar rajono hidrometeorologijos posto darbuotojui.

Šiems reiškiniams praėjus, ne vėliau kaip per 3 dienas duomenys apie stichinių ar katastrofinių hidrometeorologinių reiškinių pobūdį, išplitimo zonas, padarytą žalą, taip pat apie pajėgas, pasitelktas padariniams likviduoti, pateikiami Lietuvos hidrometeorologijos valdybai ir Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamentui.

5. Pavesti Lietuvos hidrometeorologijos valdybai ir Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamentui nuolat informuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie stichinių ir katastrofinių hidrometeorologinių reiškinių pobūdį, jų išplitimo zonas, padarytą žalą, padarinių likvidavimą, o šiems reiškiniams pasibaigus, per 6 dienas pateikti ataskaitą apie jų padarinius.

6. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 27 d. potvarkį Nr. 264p.

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRAS PIRMININKAS                               G. VAGNORIUS

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. birželio 2 d. potvarkiu Nr. 554p

STICHINIŲ IR KATASTROFINIŲ HIDROMETEOROLOGINIŲ REIŠKINIŲ KRITERIJAI LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE IR BALTIJOS JŪROS EKONOMINĖJE ZONOJE

1. Stichiniams hidrometeorologiniams reiškiniams priskiriami tokie reiškiniai, kurie intensyvumu, išplitimo zona ir trukme gali padaryti žalos Lietuvos Respublikos ūkiui, gyventojams ir sukelti stichines nelaimes. Stichiniai hidrometeorologiniai reiškiniai yra šie:

1.1. vėjas (škvalas, viesulas), kurio maksimalus greitis 30 m/s ir didesnis;

1.2. smarkus lietus, kai per 12 valandų ir trumpesnį laiką iškrinta 50 mm ir daugiau kritulių;

1.3. smarkus snygis, kai per 12 valandų ir trumpesnį laiką iškrinta 20 mm ir daugiau kritulių, o sniego dangos storis padidėja 20 cm ir daugiau;

1.4. smarki pūga, trunkanti 12 valandų ir ilgiau, kai vidutinis vėjo greitis 15 m/s ir didesnis;

1.5. smarki lijundra, kai ant standartinio lijundros stovo laidų susidaro 20 mm skersmens ir storesnis apšalas;

1.6. 35 mm skersmens ir storesnis sudėtinis apšalas;

1.7. smarkus speigas, kai temperatūra minus 30 ^oC ir žemesnė;

1.8. tirštas rūkas, kai 12 valandų ir ilgiau matoma 100 m ir mažesniu nuotoliu;

1.9. ypač didelis gaisrų pavojus, kai gaisringumo rodiklis – daugiau kaip 10000 ^oC.

2. Stichinių hidrologinių reiškinių (esant potvyniui, lietaus poplūdžiui, sangrūdai, vėjinei sampūtai), dėl kurių gali būti pragraužtos dambos, apsemtos žemesnės miestų, gyvenviečių, žemės ūkio kultūrų pasėlių, automobilių kelių dalys arba apgadinti dideli pramonės ir transporto objektai, kriterijus yra vandens lygis, nustatomas šia tvarka:

Vandens objektas	Punktas	Vandens lygis virš posto „O“, cm
Nemunas	Druskininkai	1050
Nemunas	Prienai	500
Kauno marios	Birštonas	950
Nemunas	Kaunas	750
Nemunas (Atmatos atšaka)	Rusnė	450
Neris	Vilnius	820
Šventoji	Ukmergė	400
Nevėžis	Kėdainiai	450
Jūra	Tauragė	850
Minija	Kartena	610
Minija	Lankupiai	830
Baltijos jūra	Klaipėda	650
Kuršių marios	Nida	650
Kuršių marios	Juodkrantė	650
Kuršių marios	Ventė	650

3. Stichiniai hidrometeorologiniai reiškiniai, išplitę didesnėje nei trečdalis Lietuvos Respublikos teritorijoje, sukelia gaivalines nelaimes, kitais atvejais tai vietinės reikšmės stichiniai hidrometeorologiniai reiškiniai.

4. Prie stichinių jūros hidrometeorologinių reiškinių priskiriami:

4.1. smarkus traukūnas Klaipėdos uoste, kai mareografo juostoje vandens lygio trumpalaikiai svyravimai 50 cm ir didesni;

4.2. atsiradęs ledas, kurio laivai Klaipėdos uoste negali perplaukti ilgiau kaip 3 paras;

4.3. laivų apledėjimas Baltijos jūros akvatorijoje 0,7 cm/h ir storesniu ledo sluoksniu;

4.4. bangavimas (6 m bangos ir aukštesnės) Baltijos jūros akvatorijoje;

4.5. žemas vandens lygis (400 cm aukščio) Kuršių mariose (virš posto „O“).

Katastrofinių hidrometeorologinių reiškinių kriterijai Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Baltijos jūros ekonominėje zonoje

5. Katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai yra šie:

5.1. smarkus vėjas (škvalas, viesulas), kurio maksimalus greitis 35 m/s ir didesnis;

5.2. smarkus lietus, kai per 12 valandų ir trumpesnį laiką iškrinta 80 mm ir daugiau kritulių;

5.3. smarkus snygis, kai per 12 valandų ir trumpesnį laiką iškrinta 30 mm ir daugiau kritulių;

5.4. smarkus speigas, kai minimali temperatūra žemesnė nei minus 30 ^oC 3 paras ir ilgiau;

5.5. smarki pūga, trunkanti parą ir ilgiau, kai vidutinis vėjo greitis 20 m/s ir didesnis.

Meteorologiniai reiškiniai laikomi katastrofiniais ir gali sukelti ypatingą situaciją tais atvejais, kai nurodytieji reiškiniai išplinta trečdalyje Lietuvos Respublikos teritorijos.

6. Katastrofinių hidrologinių reiškinių kriterijus – vandens lygis, nustatomas šia tvarka:

Vandens objektas	Punktas	Vandens lygis virš posto „O“, cm
Kauno marios	Birštonas	970
Nemunas	Kaunas	850
Nemunas	Rusnė	470

______________