LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL NEBRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTŲ, ŽEMĖS IR PASTATŲ, UŽTERŠTŲ RADIONUKLIDAIS, DEZAKTYVAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2006 m. kovo 20 d. Nr. D1-124

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 50-1600) 7 straipsnio 2 punktu,

Tvirtinu Nebranduolinės energetikos objektų, žemės ir pastatų, užterštų radionuklidais, dezaktyvavimo taisykles (pridedama).

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2006 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. D1-124

NEBRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTŲ, ŽEMĖS IR PASTATŲ, UŽTERŠTŲ RADIONUKLIDAIS, DEZAKTYVAVIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nebranduolinės energetikos objektų, žemės ir pastatų, užterštų radionuklidais, dezaktyvavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato radiologinės avarijos padarinių, kai radionuklidais užteršiami nebranduolinės energetikos objektai, žemė, pastatai, įranga ar kiti daiktai (toliau – Radionuklidais užteršti objektai), likvidavimo ar sušvelninimo, atliekant jų dezaktyvavimą, reikalavimus.

2. Šių Taisyklių reikalavimai taikomi ir nelegalių Radionuklidais užterštų objektų tvarkymo atvejais, kai nustatomas jų užterštumas radionuklidais.

3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

3.1. dezaktyvavimo darbai – radioaktyviosios taršos įvertinimas ir jos plitimo sustabdymas, radionuklidų šalinimas nuo Radionuklidais užterštų objektų, dezaktyvavimo metu susidariusių radioaktyviųjų atliekų surinkimas ir perdavimas Valstybės įmonei Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrai;

3.2. specializuota dezaktyvavimą atliekanti įmonė – įmonė, turinti Radiacinės saugos centro išduotą licenciją tvarkyti radioaktyviąsias atliekas, suteikiančią teisę teikti Radionuklidais užterštų objektų dezaktyvavimo paslaugas;

3.3. licencijos turėtojas – juridinis asmuo, turintis Radiacinės saugos centro išduotą licenciją, suteikiančią teisę verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais;

3.4. radiologinių avarijų prevencijos ir padarinių likvidavimo planas – aprašymas reikalavimų, veiksmų, pareigų ir įgaliojimų radiologinei avarijai išvengti, o jai įvykus – padariniams likviduoti ar sušvelninti, parengtas pagal Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 205 (Žin., 2004, Nr. 30-991), reikalavimus;

3.5. kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 11-239), Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 119-2771), Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 50-1600), Lietuvos higienos normoje HN 73: 2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ (Žin., 2002, Nr. 11-388) vartojamas sąvokas.

4. Visuomenė, savivaldybės, įgaliotosios valstybės institucijos apie numatomus vykdyti, vykdomus bei įvykdytus dezaktyvavimo veiksmus informuojamos pagal Informacijos apie ekstremalias situacijas teikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 138 (Žin., 2001, Nr. 22-738), reikalavimus.

II. BENDRIEJI DEZAKTYVAVIMO REIKALAVIMAI

5. Radionuklidais užterštų objektų dezaktyvavimo darbus organizuoja licencijos turėtojas.

6. Licencijos turėtojas savo jėgomis atlieka tuos dezaktyvavimo darbus, kurie nurodyti radiologinių avarijų prevencijos ir padarinių likvidavimo plane. Kitais atvejais dėl Radionuklidais užterštų objektų dezaktyvavimo licencijos turėtojas privalo kreiptis į valstybės įmonę Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrą ar kitą specializuotą dezaktyvavimą atliekančią įmonę.

7. Kartu su prašymu atlikti dezaktyvavimą licencijos turėtojas turi pateikti parengtą pagal šių Taisyklių 18 punkto reikalavimus radioaktyviosios taršos įvertinimo protokolą.

8. Licencijos turėtojas, įvykus radiologinei avarijai, pagal radiologinių avarijų prevencijos ir padarinių likvidavimo plano reikalavimus, privalo:

8.1. iš radionuklidais užterštų patalpų nedelsiant išvesti darbuotojus, išjungti ventiliaciją, uždaryti langus ir duris;

8.2. imtis visų priemonių siekiant sustabdyti radioaktyviosios taršos plitimą;

8.3. radionuklidais užterštus prietaisus, įrenginius, daiktus išmontuoti (jei tai yra įmanoma) ir uždengti ar sudėti į tinkamas talpyklas (plastikinius maišus, uždaromas talpyklas);

8.4. organizuoti patekimo į radionuklidais užterštą patalpą ar teritoriją kontrolę;

8.5. nustatyti užteršimo radionuklidais mastą (plotą, ribas ar perimetrą);

8.6. aplink radionuklidais užterštus pastatus, teritorijas nedelsiant įrengti inžinerinius barjerus, apsaugančius nuo taršos plitimo;

8.7. Radionuklidais užterštą objektą (teritorijos ribas, perimetrą) paženklinti standarte LST ISO 361: 1998 nustatytu pagrindiniu jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu. Ženklinamo radionuklidais užteršto objekto pavojingumui pabrėžti ženklas turi būti papildytas užrašais („Atsargiai! Jonizuojančioji spinduliuotė“, „Dėmesio! Pavojinga zona“, „Eiti draudžiama“) ir užrašytas atsakingo už radiacinę saugą asmens vardas ir pavardė bei telefono numeris.

9. Licencijos turėtojas, savo jėgomis dezaktyvuodamas Radionuklidais užterštus objektus, privalo:

9.1. atsižvelgiant į taršą sukėlusių šaltinių pavojingumą, aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, apsaugančiomis nuo radioaktyviosios taršos kvėpavimo organus, virškinimo traktą, odą ir akis;

9.2. prižiūrėti Radionuklidais užterštų objektų dezaktyvavimui skirtų asmeninių apsauginių priemonių saugojimo ir išdavimo tvarkos reikalavimų vykdymą;

9.3. užtikrinti, kad kiekviena darbuotojams išduodama asmeninė apsauginė priemonė atitiktų jai keliamus techninius ir naudojimo reikalavimus;

9.4. aprūpinti darbuotojus dezaktyvavimo atlikimui reikalingomis priemonėmis;

9.5. aprūpinti darbuotojus kitomis radiologinių avarijų prevencijos ir padarinių likvidavimo plane numatytomis priemonėmis.

10. Licencijos turėtojas arba specializuota dezaktyvavimą atliekanti įmonė dezaktyvavimo metu turi:

10.1. skaitmeniniais dozimetrais ir dozės galios matuokliais kontroliuoti darbuotojų individualią apšvitą. Jei yra tikimybė radionuklidams patekti į organizmą, tiesioginiais ir netiesioginiais matavimais kontroliuoti radionuklidų savitąjį aktyvumą darbuotojų organizme;

10.2. dozės galios ir paviršių taršos matuokliais kontroliuoti dezaktyvavimo efektyvumą;

10.3. atsižvelgus į teršalų fizinį būvį ir cheminę sudėtį bei Radionuklidais užteršto objekto paviršiaus savybes, taikyti būdus ir priemones, sumažinančias susidarančių radioaktyviųjų atliekų kiekį bei neapsunkinančias tolesnio jų apdorojimo;

10.4. dezaktyvavimo darbo vietas išdėstyti taip, kad būtų išvengta darbuotojų tarpusavio taršos galimybės;

10.5. kai dezaktyvavimo darbai atliekami ištisą parą, įrengti darbuotojų poilsio ir maitinimosi vietas;

10.6. įrengti laikinas dezaktyvavimo metu susidariusių radioaktyviųjų atliekų saugyklas;

10.7. atliekant teritorijos arba pastatų dezaktyvavimą tamsiu paros laiku, būtina:

10.7.1. apšviesti dezaktyvavimo darbų atlikimo vietą;

10.7.2. aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apšvietimo priemonėmis;

10.7.3. nustatyti privalomus dezaktyvavimą atliekančių darbuotojų judėjimo maršrutus užterštoje teritorijoje;

10.7.4. sustiprinti patekimo į radionuklidais užterštą teritoriją kontrolę;

10.8. atliekant teritorijos arba pastatų dezaktyvavimą žiemą, būtina:

10.8.1. apsaugoti darbuotojus nuo nušalimo;

10.8.2. naudoti neužšąlančias dezaktyvacijos priemones;

10.8.3. atlikti kitus veiksmus, nurodytus radiologinių avarijų prevencijos ir padarinių likvidavimo plane.

11. Baigęs dezaktyvavimą, licencijos turėtojas arba specializuota dezaktyvavimą atliekanti įmonė turi:

11.1. atlikti naudotos įrangos, priemonių (prireikus ir žmonių) dezaktyvavimą;

11.2. surinktas dezaktyvavimo metu susidariusias radioaktyviąsias atliekas perduoti valstybės įmonei Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrai.

12. Licencijos turėtojas arba specializuota dezaktyvavimą atliekanti įmonė privalo užtikrinti, kad dezaktyvavimą atliekantys darbuotojai:

12.1. būtų apmokyti atlikti dezaktyvavimo darbus;

12.2. vykdytų radiacinės saugos, saugos darbe instrukcijų, dezaktyvavimo procedūrų aprašymų reikalavimus;

12.3. paskirtose vietose apsirengtų ir viso darbo metu dėvėtų asmenines apsaugines priemones;

12.4. stebėtų, kad darbo metu asmeninės apsauginės priemonės nebūtų pažeidžiamos (pažeistas nedelsiant pakeisti);

12.5. stebėtų, kad dezaktyvacijos tirpalai nepatektų po asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis;

12.6. nedėtų dezaktyvacijos priemonių ir įrankių ant užterštų paviršių;

12.7. nesiliestų prie užterštų daiktų, į rankas imtų tik dezaktyvuotus daiktus;

12.8. nusiimtų, nusivilktų (atsisagstytų) asmenines apsaugines priemones tik tam skirtose vietose;

12.9. darbo vietoje nevykdytų jokių veiksmų (negertų, nevalgytų, nerūkytų ir kt.), galinčių sukelti vidinę taršą.

13. Atliekant radionuklidais užterštos įrangos ar kitų daiktų dezaktyvavimą:

13.1. išmontuota įranga ar kiti daiktai, užteršti trumpaamžiais radionuklidais, turi būti išlaikomi iki nebekontroliuojamųjų (švarumo) lygių, o užteršti ilgaamžiais radionuklidais – dezaktyvuojami;

13.2. organiniai tirpikliai gali būti naudojami tik esant būtinam reikalui, o dezaktyvavimo metu susidariusios atliekos turi būti tvarkomos kaip radioaktyviosios ir cheminės atliekos;

13.3. jei tris kartus atlikus Radionuklidais užteršto objekto dezaktyvavimą liekamasis užterštumas viršija nebekontroliuojamuosius lygius, radionuklidais užteršta įranga ar kiti daiktai turi būti tvarkomi kaip radioaktyviosios atliekos.

14. Atliekant radionuklidais užterštų patalpų dezaktyvavimą:

14.1. pradedama nuo perimetro centro link;

14.2. kai išpiltas nedidelis skysčio kiekis – turi būti naudojamas sugeriamasis popierius, audeklas, sugeriantys milteliai;

14.3. prieš plaunant išbyrėjusius miltelius būtina įsitikinti, kad vanduo nesukels cheminių reakcijų, skatinančių taršos plitimą;

14.4. kai patalpų oras yra užterštas radioaktyviosiomis dujomis, aerozoliais ir filtruojamosios asmeninės apsauginės priemonės (dujų filtrai, sudėtiniai filtrai ir kt.) nebeužtikrina reikiamos kvėpavimo takų apsaugos, turi būti naudojami izoliuojamieji kostiumai su kvėpavimo įtaisais.

15. Specializuotai dezaktyvavimą atliekančiai įmonei atliekant radionuklidais užterštos teritorijos dezaktyvavimą:

15.1. pirmiausia dezaktyvuojami privažiavimo keliai ir pastatai. Teritorijos su kieta danga turi būti dezaktyvuojamos mechaniniu būdu (nusiurbiant arba palaistytą plotą šluojant). Asfaltuoti praėjimai, pravažiavimai dezaktyvuojami vandens srove;

15.2. kad būtų laikinai sustabdytas radioaktyviosios taršos plitimas, užteršta teritorija turi būti uždengta plastikine plėvele. Jei teritorijos dezaktyvavimas numatomas vykdyti po ilgesnio laikotarpio, radionuklidais užterštas gruntas turi būti apkastas švaraus dirvožemio sluoksniu, prieš tai uždengus plastikine plėvele;

15.3. radionuklidais užterštas gruntas turi būti nukasamas ir tvarkomas kaip radioaktyviosios atliekos. Radionuklidais užterštas gruntas surenkamas ir pakraunamas į transporto priemones kasimo technika (negalima naudoti rankų darbo);

15.4. prieš kasant radionuklidais užterštą gruntą, jis turi būti sudrėkinamas, kad nedulkėtų;

15.5. vežant radionuklidais užterštą gruntą į nustatytas laikino saugojimo vietas, sunkvežimių kėbulai turi būti uždengti;

15.6. teritorija laikoma tinkama naudoti, kai jos likutinė tarša kritinės grupės nariams negali sukelti metinės apšvitos dozės (įskaitant visus galimus patekimo kelius), didesnės nei 0,2 mSv.

16. Specializuotai dezaktyvavimą atliekančiai įmonei atliekant radionuklidais užterštų pastatų dezaktyvavimą:

16.1. aplink pastatus turi būti įrengti inžineriniai barjerai (grioviai, pylimai ir kt.), neleidžiantys plisti radioaktyviajai taršai;

16.2. kai užterštas visas pastatas, pirmiausia dezaktyvuojamas stogas, po to turi būti dezaktyvuojamos sienos. Ypač kruopščiai būtina dezaktyvuoti langus, konstrukcijų sujungimus ir pan., kur kaupiasi radioaktyviosios medžiagos;

16.3. jei dezaktyvavimas vandeniu ar dezaktyvacijos tirpalais neduoda reikiamo rezultato, turi būti naudojami mechaniniai užterštų paviršių pašalinimo būdai;

16.4. turi būti įrengti dezaktyvavimui panaudoto vandens ar dezaktyvacijos tirpalų surinkimo rezervuarai.

17. Specializuotai dezaktyvavimą atliekančiai įmonei atliekant radionuklidais užterštų transporto priemonių dezaktyvavimą:

17.1. pirminis dezaktyvavimas turi būti atliekamas transporto priemonės stovėjimo vietoje. Dezaktyvavimas pradedamas nuo sunkvežimio ar lengvojo automobilio kėbulo viršaus. Kabinos ar kėbulo viršus, priekinis stiklas, purvasargiai turi būti nušluojami ir nušluostomi. Po to turi būti dezaktyvuojamas kabinos vidus;

17.2. galutinis transporto priemonės dezaktyvavimas turi būti atliekamas vandeniu ar dezaktyvacijos priemonių tirpalais specialioje aikštelėje. Ratai plaunami dezaktyvacijos priemonių tirpalais, kėbulai – vandens srove trinant šepečiais.

III. DEZAKTYVAVIMO DOKUMENTAI

18. Įvykus radiologinei avarijai, kurios metu radionuklidais užteršiami objektai, licencijos turėtojas per 3 darbo dienas turi parengti radioaktyviosios taršos įvertinimo protokolą, kurio vienas egzempliorius pateikiamas Radiacinės saugos centrui, o kitas – dezaktyvavimą atliekančiai įmonei (jeigu licencijos turėtojas nepajėgus atlikti dezaktyvavimo). Protokole pateikiami šie duomenys:

18.1. Radionuklidais užteršto objekto savininkas (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas);

18.2. Radionuklidais užteršto objekto apibūdinimas, jo paviršiaus savybės (metalas, plastikas, dažyti paviršiai, betonas, asfaltas, dirvožemis ir pan.);

18.3. teršalų apibūdinimas (radionuklidai, jų aktyvumas, fizinis būvis ir cheminė sudėtis);

18.4. teršalų kiekis ir užteršto objekto dydis;

18.5. galimi papildomi pavojai žmonėms (elektros srovė, gaisras, cheminis, biologinis pavojai);

18.6. veiksniai, galintys nulemti taršos plitimą.

19. Licencijos turėtojas arba dezaktyvavimą atliekanti įmonė, prieš pradėdama Radionuklidais užteršto objekto dezaktyvavimą, per 3 darbo dienas turi sudaryti Radionuklidais užteršto objekto dezaktyvavimo darbų planą, kuriame pateikiami šie duomenys:

19.1. asmuo, atsakingas už dezaktyvavimo darbų atlikimą (vardas ir pavardė, pareigos, telefono numeris);

19.2. darbų vykdytojai (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas);

19.3. dezaktyvavimo vieta;

19.4. darbuotojų radiacinės saugos ir individualiosios apšvitos kontrolės reikalavimai;

19.5. nebekontroliuojamieji (švarumo) lygiai, iki kurių turi būti dezaktyvuoti Radionuklidais užteršti objektai;

19.6. dezaktyvavimo metodai;

19.7. dezaktyvavimo cheminiai reagentai, priemonės, įranga.

20. Atlikus dezaktyvavimą, licencijos turėtojas arba dezaktyvavimą atlikusi įmonė per 10 darbo dienų turi parengti dezaktyvavimo darbų ataskaitą, kurios vienas egzempliorius pateikiamas Radiacinės saugos centrui, o antras – dezaktyvuoto objekto savininkui. Ataskaitoje pateikiami šie duomenys:

20.1. Radionuklidais užteršto objekto dezaktyvavimą atlikusi įmonė (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas);

20.2. atliktų darbų apibūdinimas;

20.3. dezaktyvuoto objekto likutinės paviršių taršos ir dozės galios matavimų rezultatai;

20.4. dezaktyvuoto objekto tolesnio naudojimo, perdirbimo galimybė ar laidojimas kaip radioaktyviosios atliekos;

20.5. dezaktyvavimo metu susidariusių radioaktyviųjų atliekų kiekis, fizinis būvis, cheminė ir radionuklidinė sudėtis;

20.6. Radionuklidais užteršto objekto dezaktyvavimo metu susidariusių radioaktyviųjų atliekų saugojimo vieta.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21. Radionuklidais užterštų objektų dezaktyvavimo darbų, jų metu susidariusių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo bei kitų su dezaktyvavimu susijusių darbų išlaidas apmoka licencijos turėtojas.

______________