KOMISIJA PRIVALOMAM REGISTRUOTI TURTUI ĮVERTINTI PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS

N U T A R I M A S

DĖL PRIVALOMO REGISTRUOTI NEKILNOJAMOJO IR KILNOJAMOJO TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1998 M. GEGUŽĖS 1 D.

1998 m. balandžio 8 d. Nr. 2

Vilnius

Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šiuo nutarimu brangaus turto bei paveldimo ar dovanojamo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuriam nustatyta teisinė registracija arba numatyta dovanojimo sutarties sudarymo notarinė forma, vidutinės rinkos kainos patvirtintos vykdant Lietuvos Respublikos 1993 m. gruodžio 9 d. įstatymą „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1304; 1995, Nr. 44-1075) ir Lietuvos Respublikos paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymą (Žin., 1995, Nr. 53-1277; 1996, Nr. 62-1462).

Komisija nutaria:

1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 103 (Žin., 1996, Nr. 7-182) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1008 (Žin., 1997, Nr. 86-2168), patvirtinti žemiau pridedamame sąraše nurodytas privalomo registruoti brangaus turto ir paveldimo ar dovanojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas 1998 m. gegužės 1 d.

2. Atsižvelgdama į suvestinį vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksą, kuris 1998 m. kovo mėn., palyginus su 1995 m. balandžio mėn., sudarė 1,499, patvirtinti minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį 1998 m. gegužės 1 d. 45 000 litų.

KOMISIJOS PIRMININKĖ                                                                                         J. KUMPIENĖ

PATVIRTINTA

Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti

1998 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 2

PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO IR PAVELDIMO AR DOVANOJAMO NEKILNOJAMOJO IR KILNOJAMOJO TURTO VIDUTINĖS RINKOS KAINOS

1998 m. gegužės 1 d.

I. PASTATAI

1 lentelė

Pastato pavadinimas	Ploto arba tūrio vienetas	Naujo pastato 1 m^3 (1 m^2) vidutinė rinkos kaina (įskaitant statybinių medžiagų vertę) (litais)	Kasmetinis eksploatuojamo pastato kainos sumažinimo procentas (%)
A	1	2	3
1. Butai daugiabučiuose pastatuose	1 m^2 bendrojo ploto
1.1. mūriniai arba mišrių konstrukcijų		1575	0,8
1.2. stambiaplokščiai		1371	0,8
1.3. monolitiniai		1628	0,7
1.4. rąstų		682	1,5
1.5. karkasiniai, žiogriniai		472	2,5
1.6. žiogriniai apmūryti		715	2,5
2. Gyvenamieji namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus, išvardytus 1 ir 3 punktuose)
2.1. gyvenamieji namai	1 m^3
2.1.1. skydiniai – rąstų
2.1.1.1. iki 200 m^3		256	1,5
2.1.1.2. daugiau kaip 200 m^3		193	1,5
2.1.2. mūriniai vieno aukšto
2.1.2.1. iki 150 m^3		256	0,8
2.1.2.2. daugiau kaip 150 m^3		174	0,8
2.1.3. mūriniai dviejų aukštų		156	0,8
2.1.4. mūriniai daugiaaukščiai		273	0,8
2.1.5. stambiaplokščiai		222	0,8
2.1.6. karkasiniai, žiogriniai		179	2,5
2.1.7. plūkto molio, keramzitbetonio, skydiniai (senos statybos)		140	2,0
2.1.8. Alytaus ENSK (senos statybos)		325	1,5
2.1.9. šlakbetonio		125	0,8
2.2. gyvenamųjų namų priestatai	1 m^3
2.2.1. mūriniai		228	1,2
2.2.2. blokiniai		174	1,2
2.2.3. mediniai karkasiniai		170	3,6
2.3. sodo nameliai	1 m^3
2.3.1. mediniai		240	1,5
2.3.2. mūriniai		193	1,2
2.3.3. karkasiniai, žiogriniai		179	2,5
2.4. garažai, garažų boksai	1 m^3
2.4.1. mūriniai		169	1,2
2.4.2. blokiniai		206	1,2
2.4.3. metaliniai neapšiltinti		70	2,0
2.4.4. metaliniai apšiltinti		99	2,0
2.5. ūkiniai pastatai	1 m^3
2.5.1. mūriniai		152	1,2
2.5.2. blokiniai		76	1,2
2.5.3. mediniai karkasiniai apšiltinti		135	3,0
2.5.4. mediniai karkasiniai neapšiltinti		80	3,0
2.5.5. rąstų		142	2,0
2.6. ūkinių pastatų priestatai	1 m^3
2.6.1. plytų ir blokų		115	1,2
2.6.2. mediniai karkasiniai apšiltinti		135	3,0
2.6.3. mediniai karkasiniai neapšiltinti		80	3,0
2.7. verandos	1 m^3
2.7.1. mūrinės vieno aukšto		169	1,2
2.7.2. mūrinės dviejų aukštų (įskaitant mezoninus)		145	1,2
2.7.3. medinės, karkasinės vieno ir dviejų aukštų, atviros medinės vieno aukšto		193	2,5
2.7.4. atviros mūrinės dviejų aukštų		99	1,2
2.7.5. atviros medinės dviejų aukštų		115	2,5
2.8. rūsiai	1 m^3	145	kaip pagr. past.
2.8.1. pusrūsiai		121	kaip pagr. past.
2.8.2. kiemo mūriniai		222	1,2
2.9. mansardos	1 m^3
2.9.1. mūrinės		140	kaip pagr. past.
2.9.2. medinės		135	kaip pagr. past.
2.10. kiemo statiniai ir įrenginiai (stoginės, terasos, tualetai ir kt.)
2.10.1. mūriniai, betoniniai, šlakbetonio, metaliniai	1 m^2	187	2,0
2.10.2. mediniai rąstų, iš molio	1 m^2	184	3,0
2.10.3. mediniai karkasiniai	1 m^2	66	5,0
2.10.4. šulinys iš surenkamų gelžbetoninių žiedų	1 m	262	1,2
2.10.5. tvora iš sukaltų lentų, nedažyta	1 m^2	32	5,0
2.10.6. tvora iš sukaltų lentų, dažyta	1 m^2	52	5,0
2.10.7. tvora iš metalinių kampuočių, dažyta	1 m^2	53	3,0
2.10.8. tvora iš metalinio tinklo ant gelžbetoninių stulpelių, dažyta	1 m^2	37	3,0
2.10.9. tvora iš metalinio tinklo ant medinių stulpelių, dažyta	1 m^2	26	5,0
2.10.10. metalinio tinklo vartai ant betoninių stulpelių, dažyti	1 m^2	104	3,0
2.10.11. tvora iš g/b elementų	1 m^2	98	2,0
2.10.12. metalinio tinklo vartai ant medinių stulpelių, dažyti	vnt.	211	3,0
2.10.13. vartai iš lentų, nedažyti	vnt.	211	5,0
2.10.14. vartai iš lentų, dažyti	vnt.	301	5,0
2.10.15. asfaltbetonio danga ant skaldos pasluoksnio	1 m^2	26	3,0
2.10.16. šaligatvio plytelių danga ant smėlio	1 m^2	37	3,0
	1 m^2	8	3,0
2.10.18. bordiūrai	1 m	26	3,0
2.11. šiltnamiai	1 m^2
2.11.1. metalinio rėmo įstiklinti		92	3,0
2.11.2. medinio rėmo įstiklinti		75	5,0
2.11.3. medinio rėmo dengti plėvele		36	5,0
3. Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (be įrengimų vertės) – (valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, UAB gamybiniai, administraciniai ir kt. pastatai, statiniai bei patalpos)
3.1. arkiniai metaliniai sandėliai	1 m^3
3.1.1. neapšiltinti		67	2,0
3.1.2. apšiltinti		126	2,0
3.2. kultūros paveldo objektai	1 m^3	374	1,2
3.3. administraciniai visuomeniniai	1 m^3
3.3.1. vieno aukšto plytų administraciniai		228	0,8
3.3.2. dviejų ir daugiau aukštų plytų ir blokiniai administraciniai		240	0,8
3.3.3. vieno aukšto plytų bankinės paskirties		296	0,8
3.3.4. dviejų aukštų plytų bankinės paskirties
3.3.4.1. iki 2000 m^3		286	0,8
3.3.4.2. 2001–3000 m^3		256	0,8
3.3.5. trijų aukštų plytų bankinės paskirties		289	0,8
3.3.6. keturių aukštų plytų bankinės paskirties		314	0,8
3.4. vieno aukšto parduotuvės, maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai	1 m^3
3.4.1. plytų		314	0,8
3.4.2. blokų		327	0,8
3.5. dviejų aukštų parduotuvės, maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai	1 m^3
3.5.1. plytų		282	0,8
3.5.2. blokų		299	0,8
3.6. gamybiniai mūriniai	1 m^3	140	1,2
3.7. sandėliai mūriniai	1 m^3	135	1,2
3.8. kuro rezervuarai	1 m^3
3.8.1. vienasieniai 1–10 m^3 talpos		113*	3,0
3.8.2. dvisieniai 15–50 m^3talpos		228*	3,0
3.9. kiti negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (išskyrus nurodytus 3.1–3.8 punktuose)	1 m^3	210	1,9

VIETOVĖS PATAISOS KOEFICIENTAI

2 lentelė

Vietovės pavadinimas	Butai daugiabučiuose pastatuose		Gyvenamieji namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus)			Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos
	vieno ir dviejų kambarių	trijų ir daugiau kambarių	gyv. namai ir kt. pastatai, išvardyti 1 lentelės 2.1–2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus	sodų nameliai, 1 lentelės 2.3 punktas	garažai, garažų boksai, 1 lentelės 2.4 punktas	prekybos ir maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai	gamybinės paskirties, buitinio aptarnavimo objektai	bankų pastatai ir jų centriniai filialai	Administracinės (biurų) patalpos		kitos paskirties objektai
									patalpos, priklausančios įmonės (įstaigos) pastatų kompleksui	atskirai įrengtos patalpos (butuose, namuose ir pan.)
A	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11
1. Vilnius
1.1. Senamiesčio, Žvėryno seniūnijos ir Naujamiesčio seniūnijoje Gedimino prospektas, Goštauto, Pamėnkalnio, Jasinskio, Tumo-Vaižganto, Kražių, Dainavos gatvės	1,65	1,50	2,10		1,20	1,70	1,40	1,90	1,50	1,60	1,30
1.2. Antakalnio seniūnija (išskyrus Kairėnų, Antavilių, Dvarčionių, Šilėnų, Karačiūnų, Vismaliūkų, Veržuvų mikrorajonus ir Balžių gatvę)	1,30	1,40	1,90	0,80	1,10	1,60	1,25	1,80	1,35	1,50	1,25
1.3. Pilaitės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Naujamiesčio (išskyrus gatves, paminėtas 1.1 punkte), Šnipiškių, Verkių seniūnijos	1,20	1,15	1,80	0,80	1,00	1,25	1,00	1,40	1,25	1,30	0,90
1.4. Lazdynų, Karoliniškių, Žirmūnų, Viršuliškių seniūnijos ir Antakalnio seniūnijoje Kairėnų, Antavilių, Dvarčionių, Šilėnų, Karačiūnų, Vismaliūkų, Veržuvų mikrorajonai ir Balžių gatvė	1,15	1,10	1,60	0,65	1,00	1,20	1,00	1,30	1,20	1,25	0,90
1.5. Panerių, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės, N. Vilnios seniūnijos	1,00	1,00	1,50	0,60	0,80	1,10	1,00	1,30	1,20	1,25	0,90
1.6. 1.1–1.5 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai											0,50
2. Kaunas
2.1. Naujamiestis (išskyrus Laisvės alėjos fasadinės pusės I aukštą), Senamiestis	1,05	1,00	1,60		1,25	1,50	0,70	1,75	0,75	1,10	0,65
2.2. Laisvės alėja (fasadinės pusės I aukštas)	1,20	1,15	1,75		1,30	1,70	1,00	1,95	1,05	1,25	0,95
2.3. Savanorių prospektas (fasadinės pusės I aukštas)						1,45	0,90	1,70	0,95	1,15	0,85
2.4. Žaliakalnis, 1–3 mikrorajonai	0,90	0,80	1,20–1,40		1,05	1,35	0,65	1,65	0,70	0,95	0,60
2.5. Eigulių, Kalniečių, Dainavos mikrorajonai	0,75	0,65	1,20	0,75	0,90	1,10	0,55	1,55	0,60	0,80	0,50
2.6. Šilainiai, Smėliai, Lampėdžiai	0,70	0,60	1,10	0,70	0,85	1,00	0,50	1,45	0,55	0,75	0,45
2.7. Panemunė, Senoji ir Naujoji Vilijampolė, Kaniūkai, Romainiai, Veršvai, Kleboniškis (išskyrus Briedžių taką), Sargėnai	0,65	0,60	0,95	0,70	0,80	0,95	0,50	1,35	0,55	0,70	0,45
2.8. Aleksotas, Linksmadvaris, 1,2 Aukštieji Šančiai, 1,2 Petrašiūnai, Freda	0,60	0,55	0,85	0,65	0,75	0,90	0,50	1,25	0,55	0,65	0,45
2.9. Vytėnai (tik kvartalas, apribotas Vytėnų gatve ir magistrale Vilnius–Kaunas)	0,60	0,50	0,95	0,60	0,70	0,85	0,45	1,15	0,50	0,65	0,40
2.10. Kiti gyvenamieji rajonai	0,50	0,40	0,70	0,50	0,65	0,80	0,40	1,05	0,45	0,55	0,35
2.11. 2.1–2.10 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai											0,35
3. Klaipėda
3.1. Senamiestis	1,00	0,95	1,00		0,90	1,20	0,90	1,30	0,90	1,00	0,80
3.2. Miško kvartalas, Alksnynės ir Pietinės gatvių rajonas	0,90	0,85	0,95		0,80	1,00	0,80	1,30	0,90	1,00	0,70
3.3. 3.1–3.2 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai											0,50
3.4. Senasis mikrorajonas	0,75	0,70	0,90	0,50	0,60	1,00	0,75	1,30	0,80	0,90	0,70
3.5. Naujasis mikrorajonas	0,70	0,65	0,90		0,60	0,80	0,45	1,10	0,60	0,75	0,40
3.6. 3.4–3.5 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai											0,40
4. Palanga
4.1. Senoji dalis	1,10	1,00	1,35		0,80	1,30 **	0,90	1,35	0,90	1,10	0,80
4.2. Naujasis mikrorajonas	0,90	0,80	1,00	0,80	0,80	1,10 **	0,75	1,35	0,80	1,00	0,70
4.3. 4.1–4.2 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai											0,50
4.4. Buvusios gyvenvietės	0,75	0,70	1,00	0,60	0,60	1,00 **	0,60	1,20	0,70	0,75	0,50
5. Neringa
5.1. Nidos ir Juodkrantės gyvenvietės	1,80	1,50	1,60		0,80	1,40 **	1,10	1,45	1,05	1,30	1,00
5.2. Kitos gyvenvietės	1,20	1,10	1,20		0,60	1,10 **	1,05	1,35	1,00	1,05	1,00
6. Šiauliai
6.1. Centras	0,60	0,50	1,20		0,50	1,00	0,75	1,35	0,80	0,90	0,70
6.2. Zoknių rajonas	0,40	0,40	0,70	0,30	0,45	0,70–0,80	0,50	1,00	0,60	0,70	0,30–0,40
6.3. Pietinis rajonas	0,55	0,50	1,00		0,50	0,80–1,00	0,60	1,25	0,70	0,65	0,50–0,60
6.4. Pėsčiųjų takas	1,00	0,90			0,50	1,20–1,50	1,10	1,75	1,25	1,50	1,10
6.5. Draugystės, Žemaitės, Vytauto, Aušros al. kvartalas	0,75	0,70	1,20		0,50	1,00–1,20	0,90	1,45	1,05	1,20	0,50–0,60
6.6. Pabalių, Vairo, Spindulio, Dubijos ir Medelyno rajonai	0,50	0,50	1,00	0,40	0,50	0,90	0,60	1,15	0,75	0,65	0,45
7. Panevėžys
7.1. Centras	0,65	0,60	0,50		0,50	0,70	0,55	1,10	0,70	0,70	0,50
7.2. Geležinkelio zona	0,50	0,45	0,50		0,40	0,65	0,55	1,00	0,65	0,65	0,50
7.3. Kiti rajonai	0,60	0,55	0,50	0,20	0,40	0,65	0,55	1,00	0,65	0,65	0,50
8. Alytus
8.1. Senamiestis	0,70	0,60	0,90		0,60	0,90	0,50	1,10	0,45	0,60	0,45
8.2. Vidzgirio mikrorajonas	0,65	0,50	0,80		0,60	0,80	0,50	1,00	0,45	0,50	0,45
8.3. Dainavos ir Putinų mikrorajonai	0,55	0,45	0,80		0,50	0,70	0,45	0,90	0,40	0,45	0,40
8.4. Pramonės ir geležinkelio stoties rajonai	0,50	0,40	0,70		0,40	0,50	0,45	0,80	0,40	0,40	0,40
8.5. Nauji kvartalai ir karinis miestelis	0,45	0,35	0,60	0,30	0,40	0,50	0,45	0,80	0,40	0,40	0,40
8.6. 8.1–8.5 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai											0,25
9. Marijampolė
9.1. Centras	0,70	0,60	0,70		0,60	0,80	0,55	1,00	0,50	0,80	0,50
9.2. Karinis miestelis	0,65	0,55	0,55		0,45	0,55	0,40	0,75	0,40	0,55	0,40
9.3. Kiti rajonai	0,65	0,60	0,55	0,35	0,45	0,60	0,40	0,80	0,40	0,60	0,40
10. Druskininkai
10.1. Centras	0,60	0,50	0,80		0,70	0,80	0,45	1,00	0,40	0,50	0,40
10.2. Kalviškių rajonas	0,55	0,40	0,70		0,60	0,70	0,45	0,90	0,40	0,40	0,40
10.3. Gardino gatvė	0,50	0,40	0,70	0,30	0,50	0,60	0,45	0,80	0,40	0,40	0,40
10.4. 10.1–10.3 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai											0,25
11. Birštonas	0,60	0,60	0,80	0,40	0,50	0,80	0,40	1,05	0,40	0,65	0,40
11.1. 11 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai											0,20
12. Visaginas	0,30	0,30	0,30	0,20	0,30	0,40	0,30	0,70	0,35	0,40	0,30
13. Utena
13.1. Centras	0,60	0,55	0,60		0,50	0,50	0,40	0,80	0,60	0,75	0,40
13.2. Kiti rajonai	0,50	0,50	0,50	0,40	0,35	0,45	0,35	0,80	0,45	0,65	0,35
14. Tauragė
14.1. Centras	0,50	0,40	0,70		0,50	0,60	0,40	0,80	0,40	0,60	0,40
14.2. Tarailių rajonas	0.35	0,25	0,50		0,30	0,45	0,30	0,70	0,30	0,45	0,30
14.3. Kiti rajonai	0,40	0,30	0,60		0,35	0,55	0,30	0,80	0,30	0,55	0,30
14.4. 14.1–14.3 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai											0,15
15. Telšiai
15.1. Vilniaus, Masčio, Luokės, Saulėtekio, Lygumų, Tulpių, Birutės, Kęstučio, Kauno gatvės	0,30	0,25	0,40		0,35	0,40	0,25	0,70	0,40	0,40	0,30
15.2. Respublikos gatvė, Turgaus aikštė	0,30	0,25	0,55		0,25	0,40	0,25	0,70	0,45	0,50	0,40
15.3. Kitos gatvės	0,30	0,25	0,40	0,20	0,25	0,40	0,25	0,70	0,40	0,40	0,30
15.4. 15.1–15.3 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai											0,15
16. Lazdijai	0,50	0,45	0,70	0,20	0,40	0,70	0,40	0,75	0,35	0,45	0,35
17. Varėna
17.1. I Varėna	0,35	0,30	0,50	0,25	0,20	0,40	0,30	0,60	0,30	0,30	0,30
17.2. II Varėna	0.50	0,40	0,60	0,25	0,40	0,50	0,35	0,75	0,30	0,40	0,30
18. Raseiniai	0,40	0,30	0,50	0,30	0,30	0,50	0,30	0,75	0,30	0,50	0,30
18.1. 18 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai											0,15
19. Kėdainiai	0,30	0,30	0,50	0,20	0,25	0,50	0,45	0,80	0,50	0,50	0,40
20. Jonava	0,35	0,35	0,40	0,20	0,45	0,40	0,30	0,70	0,35	0,40	0,30
20.1. 20 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai											0,15
21. Kaišiadorys	0,50	0,50	0,50	0,40	0,65	0,50	0,30	0,75	0,35	0,55	0,30
21.1. 21 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai											0,15
22. Prienai	0,40	0,40	0,60	0,30	0,30	0,60	0,40	0,80	0,45	0,45	0,40
22.1. 22 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai											0,20
23. Šakiai	0,50	0,40	0,55	0,25	0,30	0,50	0,40	0,75	0,35	0,60	0,35
24. Kupiškis	0,25	0,25	0,40	0,20	0,25	0,50	0,45	0,70	0,45	0,45	0,40
25. Biržai, Pasvalys	0,40	0,40	0,50	0,20	0,35	0,50	0,45	0,70	0,50	0,50	0,40
26. Pakruojis	0,30	0,30	0,50	0,20	0,30	0,50	0,30	0,70	0,35	0,35	0,30
27. Kelmė	0,35	0,35	0,50	0,20	0,30	0,50	0,30	0,70	0,35	0,35	0,30
28. Radviliškis
28.1. Laisvės alėja, Daukanto gatvė, Eibariškių mikrorajonas, Durpynas	0,30	0,30	0,50	0,20	0,30	0,50	0,30	0,75	0,35	0,35	0,30
28.2. Kitos gatvės	0,35	0,35	0,50	0,20	0,30	0,50	0,30	0,75	0,30	0,30	0,30
29. Joniškis	0,35	0,35	0,50	0,20	0,30	0,50	0,35	0,75	0,40	0,50	0,30
30. Šilalė	0,35	0,30	0,60	0,20	0,20	0,50	0,25	0,75	0,30	0,40	0,25
31. Jurbarkas	0,40	0,30	0,50	0,20	0,20	0,50	0,25	0,75	0,30	0,50	0,25
31.1. 31 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai											0,15
32. Plungė
32.1. Dariaus ir Girėno, Stoties, Birutės gatvės ir Parko alėja	0,30	0,25	0,40		0,30	0,40	0,25	0,65	0,40	0,40	0,30
32.2. Kitos gatvės	0,35	0,30	0,45	0,20	0,30	0,40	0,25	0,65	0,40	0,40	0,30
32.3. 32.1–32.2 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai											0,15
33. Anykščiai	0,40	0,35	0,50	0,25	0,30	0,50	0,35	0,75	0,30	0,40	0,30
34. Ukmergė
34.1. Centras, Pivonijos kvartalas	0,40	0,35	0,50		0,30	0,50	0,35	0,75	0,30	0,40	0,30
34.2. Kiti rajonai	0,35	0,30	0,50	0,25	0,30	0,50	0,35	0,75	0,30	0,40	0,30
35. Širvintos	0,40	0,35	0,50	0,30	0,30	0,50	0,35	0,75	0,30	0,40	0,30
36. Mažeikiai	0,40	0,35	0,55	0,30	0,40	0,55	0,35	0,75	0,40	0,40	0,30
36.1. 36 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai											0,20
37. Akmenė, Naujoji Akmenė	0,15	0,15	0,35	0,20	0,20	0,30	0,25	0,55	0,20	0,20	0,20
38. Venta	0,25	0,20	0,35	0,20	0,20	0,30	0,25	0,55	0,20	0,20	0,20
39. Skuodas	0,35	0,30	0,40	0,25	0,25	0,50	0,30	0,75	0,35	0,35	0,25
39.1. 39 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai											0,20
40. Trakai	0,80	0,80	0,90	0,35	0,50	0,80	0,45	0,90	0,70	0,80	0,80
41. Šalčininkai	0,35	0,35	0,50	0,20	0,20	0,55	0,35	0,70	0,50	0,50	0,30
42. Švenčionys	0,40	0,40	0,55	0,30	0,30	0,40	0,40	0,70	0,40	0,40	0,40
43. Vilkaviškis	0,50	0,50	0,55	0,30	0,30	0,60	0,50	0,75	0,45	0,60	0,45
44. Rokiškis	0,45	0,40	0,60	0,20	0,40	0,50	0,35	0,70	0,40	0,45	0,30
45. Kretinga
45.1. Centras ir Naujasis mikrorajonas	0.50	0,45	0,50		0,30	0,50	0,40	0,70	0,40	0,50	0,30
45.2. Kiti rajonai	0.35	0,35	0,40	0,20	0,20	0,40	0,35	0,70	0,35	0,35	0,30
46. Gargždai	0,45	0,40	0,50	0,20	0,30	0,50	0,35	0,70	0,40	0,45	0,30
47. Šilutė	0,35	0,35	0,40	0,20	0,20	0,50	0,35	0,70	0,35	0,40	0,30
48. Ignalina	0,50	0,30	0,50	0,20	0,20	0,50	0,25	0,70	0,30	0,45	0,30
49. Molėtai	0,50	0,35	0,50	0,30	0,20	0,50	0,35	0,70	0,35	0,45	0,30
50. Zarasai	0,30	0,30	0,50	0,20	0,20	0,50	0,30	0,70	0,35	0,35	0,30
51. Kiti rajonų centrai	0,35	0,35	0,50	0,20	0,20	0,50	0,35	0,70	0,35	0,40	0.25
52. Vilniaus r.
52.1. Gyvenvietės ir kaimai – Avižieniai, Buivydiškės, Bukiškės, Grigaičiai, Juodšiliai, Maišiagala, Nemenčinė, Nemėžis, D. Riešė, Rudamina, Sudervė, Trakų Vokė, Vaidotai, Pagiriai, Salininkai, Skaidiškės, Kalviškės, Galgiai, Zujūnai, Tarandė, Daniliškės, Salotė, Pilaitė, Kryžiokai, Gineitiškės, Bajorai, Antežeriai	0,70	0,70	0,90	0,50	0,45	0,80	0,50		0,70	0,60	0,45
52.2. Bezdonys, Buivydžiai, Dūkštos, Daržininkai, Airėnai, Kalveliai, Kyviškės, Dobromiškė, Kuprijoniškės, Pikeliškės, Vaičiūnai, Šumskas, Lavoriškės, Marijampolis, Medininkai, Mickūnai, Paberžė, Rukainiai, Gužionys, Pavilionys, Naujakiemis Trakų Vokės seniūnijoje, Riešės kaimas Avižienių seniūnijoje, Šatrininkai, Kreivalaužiai	0,35	0,35	0,50	0,35	0,25	0,60	0,40		0,35	0,35	0,30
52.3. Parudaminys, Glitiškės, Geišiškės, Raudondvaris, Karvys, D. Kabiškės, Skaisteriai, Rudausiai, Kena, Mostiškės, Vėriškės, Arvydai	0,25	0,25	0,35	0,20	0,20	0,40	0,30		0,30	0,25	0,20
52.4. Kitos kaimo vietovės	0,25	0,25	0,25	0,15	0,15	0,20	0,15		0,15	0,15	0,15
53. Kauno r.
53.1. Kačerginė, Kulautuva	0,40	0,40	0,60	0,40	0,30	0,70	0,40		0,45	0,45	0,40
53.2. Garliava, Raudondvaris, Jonučiai, Mastaičiai, Žiegždriai	0,55	0,45	0,55	0,30	0,30	0,60	0,40		0,45	0,60	0,40
53.3. Gyvenvietės ir kaimai – Alšėnai, Teleičiai, Senava, Naugardiškiai, Karmėlava, Ramučiai, Neveronys, Domeikava, Užliedžiai, Noreikiškės, Giraitė, Ringaudai	0,40	0,40	0,55	0,40	0,30	0,60	0,40		0,45	0,45	0,40
53.4. Vilkija, Girionys, Šlienava, Viršužiglis, Piliuona, Babtai, Čekiškė, Lapės, Šatijų sodas	0,30	0,30	0,40	0,40	0,30	0,40	0,30		0,35	0,35	0,30
54. Klaipėdos r.
54.1. Tauralaukio, Plytinės, Jakų, Rimkų, Paupio, Karklės, Sudmantų gyvenvietės	0,40	0,35	0,50		0,20	0,40	0,35		0,35	0,40	0,30
55. Kretingos r.
55.1. Vydmantai	0,40	0,35	0,50	0,20	0,20	0,50	0,35		0,35	0,40	0,30
56. Šiaulių r.
56.1. Vijolių, Ginkūnų, Kairių, Bridų, Sutkūnų, Dainių, Lieporių, Vinkšnėnų gyvenvietės, Gegužių kaimas	0,30	0,30	0,70	0,20	0,30	0,40–0,50	0,30		0,40	0,40	0,20–0,30
56.2. Naisiai, Ringuvėnai, Micaičiai, Bubiai, Einoraičiai, Aukštelkės gyvenvietė	0,20	0,20	0,45	0,20	0,30	0,30–0,40	0,30		0,30	0,30	0,20–0,25
56.3. Voveriškiai	0,25	0,25	0,40	0,20	0,30	0,30–0,40	0,40		0,40	0,40	0,20–0,30
56.4. Kuršėnų centras	0,35	0,30	0,45	0,20	0,25	0,50	0,40		0,40	0,40	0,30
56.5. Kuršėnų likusi dalis	0,25	0,20	0,35	0,20	0,20	0,35	0,35		0,30	0,30	0,25
56.6. Sveikatingumo kompleksas, Kurtuvėnų landšaftinis draustinis							0,40				0,40
57. Kelmės r.
57.1. Tytuvėnai	0,20	0,20	0,30	0,20	0,20	0,30–0,40	0,30		0,25	0,25	0,20–0,30
57.2. Užventis	0,15	0,15	0,20	0,20	0,20	0,30	0,25		0,20	0,20	0,20
58. Radviliškio r.
58.1. Baisogala, Šeduva	0,25	0,25	0,25	0,20	0,20	0,30	0,20	0,75	0,25	0,25	0,25
58.2. Tyruliai	0,20	0,20	0,20	0,20	0,20	0,30	0,20		0,20	0,20	0,20
59. Joniškio r.
59.1. Žagarė	0,20	0,20	0,20	0,20	0,20	0,30	0,20		0,25	0,25	0,20
60. Pakruojo r.
60.1. Linkuva	0,25	0,25	0,25	0,20	0,20	0,30	0,25		0,25	0,25	0,20
60.2. Jovarų, Pakruojo kaimai	0,20	0,20	0,30	0,20	0,20	0,30	0,25		0,25	0,25	0,20
61. Panevėžio r.
61.1. Gyvenvietės ir kaimai – Vaivadai, Staniūnai, Skynimai, Paliūniškis, Velžys, Piniava, Molainiai, Pažagieniai, Dembava, Stetiškės	0,35	0,35	0,35	0,20	0,30	0,40	0,35		0,40	0,40	0,30
62. Biržų r.
62.1. Gyvenvietės ir kaimai – Pabiržė, Biržų priemiestis	0,35	0,30	0,35	0,20	0,30	0,40	0,25		0,30	0,30	0,30
63. Lazdijų r.
63.1. Seirijai, Leipalingis, Gailiūnai	0,35	0,30	0,40	0,20	0,20	0,40	0,25		0,20	0,30	0,20
64. Varėnos r.
64.1. Merkinė, Neravai, Grūtas	0,35	0,35	0,40	0,20	0,20	0,40	0,25		0,20	0,30	0,20
65. Alytaus r.
65.1. Daugai, Simnas, Miklusėnų gyvenvietė	0,30	0,30	0,30	0,20	0,20	0,30	0,25		0,20	0,30	0,20
66. Marijampolės r.
66.1. Kumelionių gyvenvietė	0,45	0,45	0,50	0,25	0,25	0,40	0,30		0,30	0,40	0,30
66.2. Mokolų gyvenvietė	0,45	0,45	0,50	0,25	0,25	0,40	0,30		0,30	0,40	0,30
66.3. Kazlų Rūda	0,45	0,45	0,50	0,25	0,30	0,40	0,30	0,70	0,30	0,40	0,30
66.4. Kalvarija	0,45	0,45	0,50	0,25	0,30	0,40	0,30	0,70	0,30	0,40	0,30
67. Šakių r.
67.1. Kudirkos Naumiestis	0,35	0,35	0,35	0,20	0,25	0,40	0,30		0,30	0,40	0,30
67.2. Gelgaudiškis	0,35	0,30	0,35	0,20	0,25	0,40	0,30		0,30	0,40	0,30
68. Jurbarko r.
68.1. Jurbarkų gyvenvietė, Smalininkai	0,20	0,20	0,40			0,30	0,15	0,15			0,15
69. Tauragės r.
69.1. Taurų gyvenvietė, Tauragės dvaras	0,25	0,20	0,50		0,15	0,30	0,25				0,20
69.2. Skaudvilė	0,25	0,20	0,40		0,20	0,35	0,20				0,15
70. Telšių r.
70.1. Degaičių, Ryškėnų, Rainių, Viešvėnų gyvenvietės	0,25	0,20	0,30	0,20	0,20	0,25	0,20		0,20	0,25	0,20
70.2. Varnių m.	0,20	0,20	0,30	0,20	0,20	0,20	0,15		0,20	0,20	0,20
71. Plungės r.
71.1. Plateliai, Rietavas	0,25	0,20	0,30	0,20	0,20	0,20	0,15		0,20	0,20	0,20
71.2. Miesteliai Telšių ir Plungės rajonuose	0,20	0,15	0,20	0,20	0,15	0,20	0,15		0,15	0,20	0,20
72. Trakų r.
72.1. Grigiškės	0,70	0,60	0,80	0,60	0,60	0,70	0,60		0,60	0,60	0,50
72.2. Elektrėnai	0,40	0,40	0,50	0,25	0,35	0,45	0,40		0,40	0,40	0,40
72.3. Vievis	0,40	0,40	0,50	0,35	0,30	0,45	0,40		0,40	0,40	0,40
72.4. Lentvaris	0,60	0,60	0,80	0,50	0,50	0,60	0,60		0,50	0,50	0,50
72.5. Rūdiškės, Aukštadvaris, Senieji Trakai, Semeliškės, Onuškis	0,35	0,35	0,45	0,25	0,15	0,30	0,15		0,25	0,25	0,15
72.6. Trakų, Senųjų Trakų, Grigiškių, Vievio, Elektrėnų, Semeliškių, Grendavės, Rūdiškių, Aukštadvario, Lentvario, Onuškio seniūnijos	0,30	0,30	0,40	0,15	0,15	0,30	0,15		0,20	0,20	0,15
73. Švenčionių r.
73.1. Pabradė, Švenčionėliai	0,35	0,35	0,45	0,30	0,40	0,40	0,35		0,35	0,35	0,35
73.2. Gyvenvietės ir kaimai – Cirkliškės, Kaltanėnai, Adutiškės, Nagūnai, Svirkai, Strunaičiai, Sariai	0,30	0,20	0,30	0,20	0,20	0,20	0,25		0,25	0,25	0,25
74. Vilkaviškio r.
74.1. Kybartai	0,40	0,40	0,40	0,20	0,20	0,40	0,35	0,70	0,35	0,40	0,35
74.2. Virbalis	0,35	0,35	0,35	0,20	0,20	0,40	0,35	0,70	0,30	0,40	0,30
75. Šalčininkų r.
75.1. Eišiškės, Baltoji Vokė	0,30	0,30	0,30	0,20	0,20	0,30	0,25		0,20	0,20	0,20
75.2. Šalčininkų, Jašiūnų, Akmaninės, Dainavos, Eišiškių, Deveniškių, Gerviškių, Pobarės, Kalesninkų, Poškonių, Turgelių, Butrimonių seniūnijos	0,20	0,20	0,20	0,20	0,20	0,20	0,20		0,20	0,20	0,20
76. Rokiškio r.
76.1. Juodupė, Pandėlys	0,20	0,20	0,25		0,20	0,30	0,25		0,30	0,25	0,20
76.2. Obeliai	0,20	0,25	0,30		0,20	0,30	0,25		0,30	0,25	0,20
76.3. Kavoliškis	0,20	0,20	0,40		0,30	0,30	0,25		0,30	0,25	0,20
77. Šilalės r.
77.1. Kvėdarna	0,15	0,15	0,30	0,15	0,15	0,30	0,20				0,15
78. Ignalinos r.
78.1. Strigailiškių, Palūšės, Ginučių kaimai	0,30	0,20	0,40			0,35	0,20				0,20
79. Molėtų r.
79.1. Jaurų, Kirneilos, Kanapelkos, Ažubalių, Bebrusų, Pabebrusės, Palakajos, Šnėriškių, Pašekščių, Šniūriškio kaimai	0,20	0,20	0,35		0,20	0,25	0,20				0,20
80. Utenos r.
80.1. Klovinių, Nemeikščių, Naujasodžio, Šilinės, Mockėnų, Padbuožės, Grybelių, Atkotiškio kaimai	0,30	0,25	0,40	0,35		0,40	0,25				0,25
81. Akmenės r. kaimo tipo gyvenvietės	0,15	0,15	0,20	0,20	0,20	0,25	0,20		0,15	0,15	0,15
82. Kitos miesto tipo gyvenvietės	0,30	0,30	0,30	0,20	0,20	0,30	0,25	0,50	0,25	0,35	0,20
83. Miesteliai (tradiciniai)	0,25	0,25	0,30	0,20	0,20	0,30	0,25		0,25	0,30	0,20
84. Kitos kaimo tipo gyvenvietės
84.1. Visi veikiantys objektai	0,20	0,20	0,20–0,30	0,20	0,20	0,20–0,30	0,20		0,20	0,25	0,15–0,25
84.2. Visi neveikiantys objektai						0,05	0,05				0,05
84.3. Kultūros paveldo objektai							0,30				0,30

Pastabos:

1. Visų rūšių naujų pastatų statybinė vertė apskaičiuojama jų kubatūrą (kvadratūrą), nurodytą inventorizavimo byloje arba projekte, dauginant iš 1 m² (1 m³) kainos.

2. Pajamos, panaudotos pastatų ar statinių rekonstrukcijai ar perstatymui, deklaruojamos tais atvejais, kai po rekonstrukcijos ar perstatymo padidėjusi bendro ploto (tūrio) vertė, apskaičiuota padidėjusio ploto (tūrio) kvadratų (kubų) skaičių padauginus iš 1 m² (1 m³) kainos, viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą ši nuostata netaikoma).

3. Butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina, nesant jame visų patogumų, mažinama atitinkamai:

1) nesant vandentiekio – 8%;

2) nesant kanalizacijos – 5%;

3) nesant karšto vandens – 4%;

4) nesant centrinio šildymo įrangos – 6%;

5) nesant gamtinių dujų arba elektrinės viryklės – 5%;

6) jeigu butas įrengtas mansardoje – 8%;

7) jeigu butas įrengtas pusrūsyje – 15%;

8) jeigu butas įrengtas rūsyje – 25%;

9) jeigu butas su bendra virtuve ar bendrabučio tipo name – 20%. Jei gyvenamojo namo laiptinėje per visus aukštus iš bendrabučio tipo butai perdaryti į butus su visais patogumais – 3–5%;

10) jeigu butas yra pirmame arba paskutiniame (keturių ir daugiau aukštų) namo aukštuose – 5%;

11) esant nepatogiam buto išplanavimui (bent vienas kambarys pereinamas, įėjimas į kambarį per virtuvę, įėjimas į virtuvę per kambarį, kartu įrengti vonia ir tualetas, nėra balkono ar lodžijos, rūsyje nėra sandėliuko) – 4%;

12) jeigu butas be apdailos – 10%;

13) butų pradinė vidutinė rinkos kaina (pagal 3 pastabos 1–4 punktus) nemažinama, jeigu yra įrengti pagal šiuos punktus atitinkami vidaus inžineriniai tinklai;

14) butas monolitiniame name – 4%;

15) rekonstrukcijos metu panaikinus patogumus (pagal 3 pastabos 11 punktą) vidutinė rinkos kaina nemažinama.

4. Butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina didinama 20–50%, jeigu butas su pagerinta apdaila (parketo grindys, plytelės virtuvėje, vonioje, sanmazge, kietmedžio durys, langai ir pan.).

5. Gyventojai, įsigiję pastatus ir statinius, įskaitant ir pačių pasistatytus, deklaruodami pajamas jų įsigijimui, privalo mokesčių inspekcijoms pateikti pastato ar statinio valstybinės komisijos priėmimo aktą, atitinkamos apskrities viršininko įsakymą dėl pastato ar statinio nuosavybės teisių pripažinimo arba notarinę sutartį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą ši nuostata netaikoma).

6. Pajamos, panaudotos 1 lentelės 2.4–2.11 punktuose nurodytų pastatų ir statinių įsigijimui, deklaruojamos tik tais atvejais, kai šie objektai įeina į bendrą namų valdos sudėtį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą ši nuostata netaikoma).

7. * – Vakarų šalių gamybos rezervuarų kainos nustatymui 1 lentelės 3.8 punkte nurodytas kainas dauginti iš koeficiento 1,8.

8. Įvertinant kiemo statinius ir įrenginius (stogines, terasas, tualetus ir kt.), esančius prie negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų, taikomos kainos, nurodytos 1 lentelės 2.10 punkte (kiemo statiniai ir įrenginiai). Esant valdoje įvairios paskirties negyvenamiesiems pastatams, statiniams ir patalpoms, vietovės pataisos koeficientas kiemo statiniams ir įrenginiams taikomas toks pat kaip valdoje santykinai didžiausią vertę turintiems negyvenamiesiems pastatams, statiniams ir patalpoms.

9. Eksploatuojamų pastatų (t. y. perkamų-parduodamų, paveldimų, mainomų ir dovanojamų) vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos:

1) atitinkamo pastato pradinę kainą priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, pakoreguojant vietovės pataisos koeficientu (2 lentelė);

2) nustatant rinkos kainą butams daugiabučiuose rąstų, karkasiniuose, žiogriniuose ir žiogriniuose apmūrytuose pastatuose (1 lentelės 1.4, 1.5 ir 1.6 punktai), taikomi gyvenamųjų namų ir kitų pastatų vietovės pataisos koeficientai (2 lentelės 3 skiltis);

3) pradinę vidutinę pastato rinkos kainą, pakoreguotą atitinkamu pataisos koeficientu priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, po kiekvienų kalendorinių metų (pradedant nuo priėmimo eksploatacijon metų) sumažinant 1 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau neviršijant bendro 70% nusidėvėjimo. Išimtiniais atvejais, esant netolygiam (didesniam už normatyvinį) pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimui, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės filialų sprendimu butų daugiabučiuose pastatuose nusidėvėjimas gali būti vertinamas (nepriklausomai nuo eksploatacijos metų) iki 10% ir tuo pačiu procentu sumažinta pradinė vidutinė rinkos kaina;

4) lovų tipo bendrabučiuose butų kaina mažinama 50%, netaikant pastabų 3 punkto 9 papunktyje numatyto kainos mažinimo procento.

10. ** – nustatyti koeficientai, be nurodytų 6 skiltyje objektų, taikomi ir poilsio namams. Kitose vietovėse poilsio namams taikomi kitos paskirties objektų (2 lentelės 11 skiltis) vietovės pataisos koeficientai.

11. Suteikti teisę Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei ir jos filialams nustatyti koeficientus Komisijos nustatytose ribose:

gyvenamiesiems namams ir kitiems pastatams, išvardytiems 1 lentelės 2.1–2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus, 1,20–1,40 (žr. 2 lentelės 2.4 punkto 3 skiltį), prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, privačioms gydymo įstaigoms, grožio salonams 0,70–1,50 (žr. 2 lentelės 6.2, 6.3, 6.4, 6.5 punktų 6 skiltį), kitos paskirties objektams 0,30–0,60 (žr. 2 lentelės 6.2, 6.3, 6.5 punktų 11 skiltį). Kitose kaimo tipo gyvenvietėse gyvenamiesiems namams ir kitiems pastatams, išvardytiems 1 lentelės 2.1–2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus, 0,20–0,30 (žr. 2 lentelės 84.1 punkto 3 skiltį), prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, privačioms gydymo įstaigoms, grožio salonams 0,20–0,30 (žr. 2 lentelės 84.1 punkto 6 skiltį), kitos paskirties objektams 0,15–0,25 (žr. 2 lentelės 84.1 punkto 11 skiltį). Prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, privačioms gydymo įstaigoms, grožio salonams 0,30–0,50 (žr. 2 lentelės 56.1, 56.2, 56.3, 57.1 punktų 6 skiltį), kitos paskirties objektams 0,20–0,30 (žr. 2 lentelės 56.1, 56.2, 56.3, 57.1 punktų 11 skiltį).

12. Įkainojant nebaigtos statybos gyvenamuosius namus, esant pamatams, sienoms, pertvaroms, perdengimams ir stogui, jų vertę nustato Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės filialai (šis punktas taikomas nebaigtos statybos pirkimo, paveldėjimo, mainų ir dovanojimo atvejais).

13. Apskaičiuojant pačių gyventojų pasistatytų pastatų ar statinių vidutinę rinkos kainą, vietovės koregavimo koeficientai naujos statybos objektams netaikomi, jeigu objekto priėmimo naudoti aktas arba apskrities viršininko įsakymas dėl nuosavybės teisių pripažinimo išduotas po 1996 m. vasario 1 d. (įskaitant ir nebaigtos statybos objektus).

14. Įvertinant pastatus po rekonstrukcijos, kai nesikeičia pastato tūris ir plotas, tačiau pakeisti pagrindiniai elementai, pajamų deklaravimui vadovaujamasi pastato inventorizacinių verčių skirtumu po ir prieš rekonstrukciją. Vykdant ilgalaikę pastato rekonstrukciją, kai pastato tūris nesikeičia, taikyti Komisijos 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 7 (1996 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 4 redakcija (Žin., 1996, Nr. 105-2426)) 2 punkte išdėstytą tvarką ir koeficientus.

15. Parduodant, dovanojant, įkeičiant ar kitais būdais perleidžiant kitam asmeniui nebaigtus statyti (savo jėgomis ar rangos būdu) visų rūšių pastatus ar statinius (įskaitant butus), jų vidutinė rinkos kaina apskaičiuojama kaip ir pačių gyventojų pasistatytiems pastatams ar statiniams pagal Komisijos 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 7 (1996 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 4 redakcija (Žin., 1996, Nr. 105-2426)) papildomai dauginant iš statybos užbaigtumo procento.

16. Nustatant rinkos kainą veikiantiems inžineriniams tinklams taikyti vietovės pataisos koeficientą – 1,00, neveikiantiems – 0,50.

17. Bankinės paskirties patalpoms taikomi administracinių (biurų) patalpų vietovės pataisos koeficientai (žr. 2 lentelės 9,10 skiltis).

II. ŽEMĖ

(ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKU IR VANDENS TELKINIAIS)

3 lentelė

Žemės sklypo paskirtis	Bazinė kaina ir pataisos koeficientai
A	1
1. Ne žemės ūkio ir miškų paskirties žemės sklypai	Bazinė kaina – Lt/m^2
1.1. Vilniaus, Kauno, Palangos miestuose	40
1.2. Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestuose	20
1.3. Miestuose, kurių dydis 20 001 – 100 000 gyventojų	10
1.4. Miestuose, kurių dydis 5 001 – 20 000 gyventojų	5
1.5. Kituose miestuose, miesteliuose ir urbanizuotose kaimų teritorijose	2
1.6. Kitose vietovėse	1
	Pataisos koeficientai:
	K1 – žemės sklypas neužstatytas ir yra neparengtoje užstatymui teritorijoje (nėra pagrindinių inžinerinių komunikacijų)	-	0,4
	K2 – žemės sklypas yra arti miesto visuomeninio centro	-	1,6
	K3 – žemės sklypas yra arti miesto kvartalo centro arba (kai sklypas yra kaimo vietovėje) – arti (iki 2–5 km) nuo miesto	-	1,2
	K4 – žemės sklypas naudojamas (numatomas naudoti) ūkinei-komercinei veiklai	-	1,5
	K5 – žemės sklypas yra prie ežero arba kitoje rekreacijai tinkamoje teritorijoje	-	3,0
	K6 – toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla arba maža paklausa	-	0,6
	K7 – toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų paklausa	-	1,5
2. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai ir žemės ūkio paskirties žemė miestuose	Bazinė kaina – 150 Lt/a Pataisos koeficientai:
	K8 – žemės (sodo) sklype yra inžinerinės komunikacijos gyvenamajam namui įrengti	-	1,5
	K9 – žemės (sodo) sklypas yra mieste arba arti jo, kai gyventojų skaičius mieste: daugiau kaip 100 000 10 000 – 100 000	-	1,5 1,2
	K10 – toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa	-	0,5
3. Kiti kaimo vietovėje esantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai (įskaitant įsiterpusius miškus ir vandens telkinius)	Bazinė kaina – 1 500 Lt/ha Pataisos koeficientai:
	K11 – žemės sklypas yra arti (iki 2 km) nuo miesto arba iki 100 m nuo magistralinio kelio:
	parduodant su sodyba	-	2,0
	parduodant be sodybos	-	1,4
	K12 – žemės ūkio naudmenų našumo balas didesnis kaip 40	-	1,1
	K13 – žemės ūkio naudmenos sudaro (proc. nuo bendro žemės sklypo ploto):
	iki 50 proc.	-	1,0
	51–80 proc.	-	1,1
	daugiau kaip 80 proc.	-	1,2
	K14 – žemė yra prastos ūkinės vertės, toli nuo gerų kelių	-	0,6
	K15 – žemės sklypas yra iki 3 ha žemės ūkio naudmenų ir jame yra:
	gyvenamasis namas	-	1,2
	galimybė statyti pastatus (pakeičiant tikslinę paskirtį)	-	2,0
	numatoma ūkinės-komercinės paskirties objekto statyba	-	3,0
	K16 – žemės sklypas yra iki 3 ha žemės ūkio naudmenų ir išsidėstęs prie ežero arba kitoje rekreacijai tinkamoje teritorijoje	-	5,0
	K17 – toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa	-	0,5
	K18 – žemės sklypas yra į miestų administracines ribas įjungtoje teritorijoje	-	5,0
4. Miškų ūkio paskirties žemė (įskaitant stačiojo miško kainą)	Bazinė kaina – 3 000 Lt/ha Pataisos koeficientai:
	K19 – brandaus amžiaus miškas pagal vyraujančias medynų rūšis ir (arba) jame leidžiami pagrindiniai kirtimai:
	ąžuolynai, uosynai		5,0
	pušynai		4,0
	eglynai		3,5
	beržynai, juodalksnynai		2,0
	drebulynai		1,5
	K20 – kiti miškai:
	esant žemės paklausai		1,0
	nesant žemės paklausos		0,5

Pastabos:

1. Žemės rinkos kaina apskaičiuojama dauginant bazinę kainą iš atitinkamų koeficientų sandaugos. Šiuos koeficientus konkrečiam žemės sklypui pritaiko ir žemės savininkui arba Valstybinei mokesčių inspekcijai užsakius parengia (pažymos forma) Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė.

2. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei koeficientų parinkimui reikalingą medžiagą ir informaciją teikia:

2.1. apskričių viršininkų administracijos miestų (rajonų) žemėtvarkos skyriai – žemės (sodo) sklypų teritorijos, kuriose yra inžinerinės komunikacijos gyvenamajam namui įrengti, informaciją apie galimybę statyti pastatus pakeičiant tikslinę paskirtį arba neleidžiamą pastatų statybą, duomenis apie rekreacijai tinkamas teritorijas, kaupiamus žemės rinkos tyrimo duomenis;

2.2. savivaldybių architektai – teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose turi būti nustatyti miestų visuomeniniai centrai, miestų kvartalų centrai, užstatytos ir parengtos užstatymui teritorijos, teritorijos zonavimas pagal užstatymo pobūdį, rekreacinės teritorijos;

2.3. miškų urėdijos – informaciją apie miško brandumą ir (arba) jame leidžiamus kirtimus.

3. Nesant patikimos informacijos koeficientų K₁, K₂, K₃, K₅, K₆, K₇, K₈, K₁₀, K₁₄, K₁₅, K₁₆, K₁₇, K₁₈, K₁₉, K₂₀ reikšmės prilyginamos 1,00.

4. Miestuose ir rajonuose, kuriuose yra apskrities viršininko patvirtinta miesto, rajono teritorijos zonavimo pagal vidutinę rinkos kainą schema, vietoj 3 lentelėje nurodytų bazinės žemės kainos ir pataisos koeficientų naudojamos minėtoje schemoje nustatytos kainos.

III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

A. AUTOMOBILIŲ KAINOS PAGAL MARKES IR MODELIUS

4 lentelė

Automobilio	Variklio			Naujo automobilio
markė ir modelis	galingumas		darbinis	vidutinė rinkos
	AJ	kW	tūris, tūkst. cm^3	kaina (litais)
A	1	2	3	4
1. Opel
1.1. Opel markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
1.1.1. Corsa	54–60	40–44	1,0–1,4	37 473
1.1.2. Combo	60	44	1,4–1,7	40 150
1.1.3. Vectra	100	73	1,6	59 489
	115	85	1,8	79 204
1.1.4. Tigra	90	66	1,4	66 000
1.1.5. Frontera	115–136	85–100	2,0–2,5	89 445
1.1.6. Omega	136	100	2,0	69 850
	210	154	3,0	129 800
1.2. Opel markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
1.2.1. Opel	54–60	40–44	1,2–1,7	39 002
1.2.2. Opel	61–100	45–73	1,4–1,6	61 117
1.2.3. Opel	101–136	74–100	2,0–2,5	82 383
1.2.4. Opel	137–210	101–154	3,0	129 800
2. BMW
2.1. BMW markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
2.1.1. 3 serija	90–115	66–84	1,6–2,5	109 291
	116–150	85–110	1,8–2,5	127 132
	151–195	111–143	2,3–2,8	139 890
	321	236	3,0	177 415
2.1.2. 5 serija	140–150	103–110	2,0–2,5	147 094
	151–195	111–143	2,3–2,8	169 587
	196–235	144–173	3,5	204 641
	236–286	174–210	4,0	314 400
2.1.3. 7 serija	140–195	103–143	2,5–2,8	230 521
	196–235	144–173	3,5	264 212
	236–290	174–213	4,0	307 478
	291–330	214–243	5,0	401 584
2.1.4. 8 serija	286–290	210–213	4,0	351 322
	291–380	214–279	5,0	483 254
2.2. BMW markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
2.2.1. BMW	90–115	66–84	1,6–2,5	109 422
2.2.2. BMW	116–150	85–110	1,8–2,5	147 398
2.2.3. BMW	151–195	111–143	2,3–2,8	163 421
2.2.4. BMW	196–235	144–173	3,5	241 799
2.2.5. BMW	236–290	174–213	4,0	294 901
2.2.6. BMW	291–326	214–240	5,0	325 899
2.2.7. BMW	380	279	5,0	505 603
3. Peugeot
3.1. Peugeot markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
3.1.1. Peugeot 106	50–60	37–44	1,0–1,5	37 201
3.1.2. Peugeot 306	70–75	51–55	1,4–1,9	47 298
	90	65	1,6	48 782
	135	99	2,0	66 411
3.1.3. Peugeot 406 Berlin	75–90	55–65	1,6–1,9	60 834
	91–112	66–82	1,8–2,1	66 042
	135	99	2,0	66 487
	194	143	3,0	105 501
3.1.4. Peugeot 406 Break	75–112	55–82	1,8–1,9	65 500
	135	99	2,0	71 372
3.1.5. Peugeot 406 Familiale	110–135	81–99	2,0–2,1	74 883
3.1.6. Peugeot 605	110–135	81–99	2,0–2,1	90 837
	170	125	3,0	121 422
3.1.7. Peugeot 806	92	68	1,9	86 273
	123	90	2,0	84 698
3.1.8. Peugeot Partner	60–75	44–55	1,1–1,9	43 522
3.2. Peugeot markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
3.2.1. Peugeot	50–75	37–55	1,0–1,9	43 598
3.2.2. Peugeot	76–105	56–77	1,6–1,9	56 876
3.2.3. Peugeot	106–135	78–99	1,8–2,5	76 232
3.2.4. Peugeot	136–170	100–125	3,0	124 273
4. Hyundai
4.1. Hyundai markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
4.1.1. H 100	80	59	2,5	64 500
4.1.2. Accent	92	68	1,5	38 500
4.1.3. Sonata	105	77	2,0	63 500
4.1.4. Lantra	128	94	1,8	55 500
4.1.5. Coupe	140	103	2,0	67 000
4.2. Hyundai markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
4.2.1. Hyundai	80–105	59–77	1,5–2,5	55 500
4.2.2. Hyundai	106–140	78–103	1,8–2,0	61 250
5. Audi
5.1. Audi markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
5.1.1. A3	90–105	66–77	1,6–1,9	76 874
	110–125	81–92	1,8–1,9	82 231
	150	110	1,8	85 900
5.1.2. A4	90–110	66–81	1,6–1,9	97 423
	111–125	82–92	1,8	98 642
	150–165	110–121	1,8–2,6	118 576
	193	142	2,8	125 368
5.1.3. A6	110	81	1,9	116 489
	150	110	1,8–2,5	125 795
	165	121	2,4	136 194
	193	142	2,8	146 197
5.1.4. A8	193	142	2,8	235 422
	230	169	3,7	252 794
	300–340	220–250	4,2	339 422
5.2. Audi markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
5.2.1. Audi	90–110	66–81	1,6–1,9	89 424
5.2.2. Audi	111–125	82–92	1,8	90 833
5.2.3. Audi	126–150	93–110	1,8–2,6	112 641
5.2.4. Audi	151–193	111–142	2,4–2,8	165 722
5.2.5. Audi	194–230	143–169	3,7	252 025
5.2.6. Audi	231–300	170–220	4,2	302 773
5.2.7. Audi	301–340	221–250	4,2	357 599
6. Honda
6.1. Honda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
6.1.1. Preliude	133	98	2,0	92 950
	185	136	2,2	106 600
6.1.2. Civic 3D	90	66	1,4	52 289
	114	84	1,5	59 160
	160	118	1,6	73 600
6.1.3. Civic 4D Sedanas	90	66	1,4	56 500
	114	84	1,5	62 150
	160	118	1,6	80 100
6.1.4. Civic 5D Liftback	75–90	55–66	1,4	60 533
	114	84	1,5	68 100
	169	93	1,8	86 900
6.1.5. Accord	115	85	1,8	75 833
	131	96	2,0	85 200
	150	110	2,2	96 900
6.1.6. Shuttle	150	110	2,2	105 150
6.1.7. Legend	205	151	3,5	192 800
6.1.8. 4WD	128	94	2,0	94 528
6.2. Honda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
6.2.1. Honda	90–110	66–81	1,4	55 327
6.2.2. Honda	111–130	82–96	1,5–2,0	73 425
6.2.3. Honda	131–160	97–118	1,6–2,2	90 800
6.2.4. Honda	161–205	119–151	1,8–3,5	123 225
7. Nissan
7.1. Nissan markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
7.1.1. Micra	55	40	1,0	34 384
7.1.2. Almera	87	64	1,4	49 785
	100	73	1,6	54 324
7.1.3. Primera	90–100	66–73	1,6–2,0	67 241
	130	96	2,0	72 340
7.1.4. Maxima	140	103	2,0	90 232
	193	142	3,0	115 584
7.1.5. Patrol	115	84	4,2	123 698
7.1.6. Terano II	116	85	2,4	100 541
	118	87	2,4	114 692
	125	92	2,7	115 685
7.2. Nissan markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
7.2.1. Nissan	55–90	40–66	1,0–2,0	43 254
7.2.2. Nissan	91–100	67–73	1,6	58 798
7.2.3. Nissan	101–140	74–103	2,0–4,2	64 286
7.2.4. Nissan	141–193	104–142	3,0	115 632
8. Volvo
8.1. Volvo markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
8.1.1. S40	90–140	66–103	1,8–2,0	88 685
	160–200	118–147	1,9–2,0	94 750
8.1.2. S70	140	103	2,5	120 345
	170–193	125–142	2,5	125 240
	240–250	176–184	2,3	174 147
8.1.3. V70	193	142	2,5	149 660
	240–250	176–184	2,3	214 250
8.1.4. C70	240	176	2,3	250 450
8.1.5. 940S	134	98	2,3	121 350
8.1.6. S90	180–204	132–150	3,0	173 025
8.2. Volvo markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
8.2.1. Volvo	90–115	66–84	1,8–1,9	67 345
8.2.2. Volvo	116–140	85–103	2,0–2,5	111 768
8.2.3. Volvo	141–195	104–143	2,0–3,0	135 290
8.2.4. Volvo	196–250	144–184	1,9–3,0	169 399
9. Škoda
9.1. Škoda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
9.1.1. Felicia	58–68	43–50	1,3	31 200
	75	55	1,6–1,9	37 092
9.1.2. Felicia Combi	58–75	43–55	1,3–1,9	38 494
9.1.3. Octavia	75	55	1,6	49 400
	90–125	66–92	1,6–1,9	61 240
9.2. Škoda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
9.2.1. Škoda	55–65	40–48	1,3	31 475
9.2.2. Škoda	66–75	49–55	1,3–1,9	37 400
9.2.3. Škoda	76–125	56–92	1,6–1,9	61 240
10. Subaru
10.1. Subaru markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
10.1.1. Impreza	90	66	1,6	71 597
	115	84	2,0	88 159
10.1.2. Legacy	115	84	2,0	88 443
	155	114	2,5	118 551
10.1.3. Forester	115	84	2,0	103 200
10.2. Subaru markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
10.2.1. Subaru	90–110	66–81	1,6	71 576
10.2.2. Subaru	111–130	82–96	2,0	93 615
10.2.3. Subaru	131–155	97–114	2,5	118 587
11. Renault
11.1. Renault markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
11.1.1. Twingo	60	44	1,2	36 989
11.1.2. Clio	60	44	1,2	37 189
	75	55	1,4	43 069
11.1.3. Kangoo	55–75	40–55	1,2–1,9	45 065
11.1.4. Megane	65–90	48–65	1,4–1,9	47 543
11.1.5. Coupe	90–115	65–85	1,6–2,0	54 496
	150	110	2,0	70 094
11.1.6. Classic	65–75	48–55	1,4–1,9	48 889
	90	65	1,6	52 415
	115	85	2,0	57 099
11.1.7. Scenic	75–90	55–65	1,4–1,6	57 905
	100	73	1,9	65 828
	115	85	2,0	67 134
11.1.8. Laguna	85–95	62–70	1,8–2,2	63 694
	115	84	2,0	74 923
	140	103	2,0	81 239
11.1.9. Nevada	95	70	1,8	33 621
	115	84	2,0–2,2	74 156
11.1.10. Safrane	115–138	84–101	2,0–2,2	104 790
	170	125	2,5	117 558
11.1.11. Espace	115	84	2,0–2,2	110 685
	170	125	3,0	151 329
11.2. Renault markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
11.2.1. Renault	55–70	40–53	1,2–1,9	42 289
11.2.2. Renault	71–80	54–58	1,4	45 631
11.2.3. Renault	81–90	59–65	1,6–2,2	54 664
11.2.4. Renault	91–100	66–73	1,8	64 127
11.2.5. Renault	101–120	74–88	2,0–2,2	79 438
11.2.6. Renault	121–150	89–110	2,0	89 099
11.2.7. Renault	151–170	111–125	2,5–3,0	124 332
12. Mazda
12.1. Mazda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
12.1.1. 323 Mio	72–90	53–66	1,5–2,0	43 818
12.1.2. 323 Neo	90	66	1,5	46 046
12.1.3. Famillia	72–116	53–85	1,5–2,0	50 950
12.1.4. Forte	90–116	66–85	1,5–1,8	58 693
	144–147	106–108	1,9–2,0	75 395
12.1.5. 626 SDN	90–91	66–67	1,8	60 181
	116–118	85–118	2,0	71 164
12.1.6. 626 HB	91	67	1,8	62 178
	116–118	85–88	2,0	73 183
12.1.7. Xedos 9	167–170	123–125	2,5	129 043
12.1.8. 626 STW NEW	91	67	1,8	69 833
	118	88	2,0	84 440
12.2. Mazda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
12.2.1. Mazda	72–90	53–66	1,5–2,0	49 928
12.2.2. Mazda	91–115	67–85	1,8	65 468
12.2.3. Mazda	116–120	86–88	2,0–2,5	75 497
12.2.4. Mazda	121–140	89–103	2,0	82 349
12.2.5. Mazda	141–170	104–125	2,0–2,5	129 043
13. Chrysler ir Jeep
13.1. Chrysler ir Jeep markių automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
13.1.1. Jeep Cherokee	115–118	85–87	2,5	95 490
	178	131	4,0	111 644
13.1.2. Jeep Grand Cherokee	115–177	85–130	2,5–4,0	154 800
	212–241	156–177	5,2–5,9	194 682
13.1.3. Jeep Wrangler	118	87	2,5	74 684
	177	130	4,0	83 478
13.1.4. Chrysler Neon	115–133	85–98	1,8–2,0	68 126
13.1.5. Chrysler Stratus	133	98	2,0	94 208
	163	120	2,5	114 236
13.1.6. Chrysler Voyager	115–151	85–111	2,4–2,5	124 026
	178	131	3,3–3,8	141 086
13.1.7. Chrysler Grand Voyager	115–151	85–111	2,4–2,5	129 809
	158–178	116–131	3,3–3,8	146 900
13.1.8. Chrysler Viper	383	282	8,0	363 440
13.2. Chrysler ir Jeep markės automobiliai pagal šių markių variklio pagrindines charakteristikas
13.2.1. Chrysler ir Jeep	116–150	85–110	1,8–2,5	112 528
13.2.2. Chrysler ir Jeep	151–185	111–136	2,4–4,0	119 434
13.2.3. Chrysler ir Jeep	186–212	137–156	5,2	181 820
13.2.4. Chrysler ir Jeep	213–383	157–282	5,9–8,0	285 492
14. Volkswagen
14.1. Volkswagen markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
14.1.1. VW Passat	90–100	66–73	1,6–1,9	78 233
	110–125	81–92	1,8–1,9	84 060
	150	110	1,8–2,3	83 084
	193	142	2,8	105 311
14.1.2. VW Sharan	90–115	66–84	1,9–2,0	88 630
	174	128	2,8	114 455
14.1.3. Polo	50–65	37–48	1,0–1,9	43 766
	66–75	49–55	1,6	45 548
	76–100	56–73	1,4–1,9	52 354
14.1.4. Golf	90	99	1,8–1,9	66 565
	100	73	1,6–1,9	61 464
	110	81	1,9	71 451
14.2. Volkswagen markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
14.2.1. Volkswagen	50–89	37–65	1,0–1,9	44 252
14.2.2. Volkswagen	90–115	66–84	1,6–2,0	74 190
14.2.3. Volkswagen	116–125	85–92	1,8	74 819
14.2.4. Volkswagen	126–150	93–110	1,8–2,3	83 084
14.2.5. Volkswagen	151–193	111–142	2,8	109 883
15. Fiat
15.1. Fiat markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
15.1.1. Punto	55–75	40–55	1,1–1,2	34 660
15.1.2. Bravo	80–103	59–76	1,4–1,6	43 000
	147	108	2,0	64 000
15.1.3. Brava	80–118	59–87	1,4–1,8	46 466
15.1.4. Marea	103	76	1,6	51 950
	118	87	1,8	55 500
15.1.5. Coupe	113	83	1,8	91 000
	147	108	2,0	106 000
15.2. Fiat markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
15.2.1. Fiat	55–75	40–55	1,1–1,2	34 660
15.2.2. Fiat	76–100	56–73	1,4–2,5	42 450
15.2.3. Fiat	101–120	74–88	1,6–2,5	55 800
15.2.4. Fiat	121–150	89–110	2,0	85 000
16. Ford
16.1. Ford markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
16.1.1. Ka	60	44	1,3	33 528
16.1.2. Fiesta	60	44	1,3–1,8	38 009
	75	55	1,2	40 601
16.1.3. Escort	60–70	44–65	1,8	54 347
	90	66	1,6–1,8	56 460
	115	84	1,8	67 704
16.1.4. Mondeo	90	66	1,6–1,8	57 168
	115	84	1,8	63 551
	130	96	2,0	66 373
	170	125	2,5	78 724
16.2. Ford markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
16.2.1. Ford	60–90	44–66	1,3–1,8	49 350
16.2.2. Ford	91–115	67–84	1,8	66 080
16.2.3. Ford	116–130	85–96	2,0	71 935
16.2.4. Ford	131–170	97–125	2,5	88 710
16.2.5. Ford	171–210	126–154	2,9	132 240
17. Toyota
17.1. Toyota markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
17.1.1. Starlet	75	55	1,4	40 550
17.1.2. Corolla	72–86	53–63	1,3–2,0	53 364
	110	81	1,6	57 431
17.1.3. Avensis	90–110	66–81	1,6–2,0	78 393
	128	94	2,0	85 842
17.1.4. Celica	115	84	1,8	88 782
	175	128	2,0	122 817
17.1.5. Camry	130	95	2,2	104 063
	190	140	3,0	129 534
17.1.6. Lexus	227	167	3,0	200 503
	284	209	4,0	306 207
17.1.7. Previa	135	99	2,4	110 803
17.1.8. Land Cruiser	125–178	92–131	3,0–3,4	125 884
17.1.9. Rav 4	129	95	2,0	89 633
17.1.10. Hilux	79–90	58–66	2,4	81 677
17.2. Toyota markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
17.2.1. Toyota	70–90	37–65	1,3–2,4	62 131
17.2.2. Toyota	91–120	66–88	1,6–1,8	69 249
17.2.3. Toyota	121–130	89–96	2,0–2,2	92 720
17.2.4. Toyota	131–170	97–123	2,4	110 803
17.2.5. Toyota	171–215	124–158	2,0–3,4	127 064
17.2.6. Toyota	216–265	159–195	3,0–4,0	253 355
18. Citroen
18.1. Citroen markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
18.1.1. Saxo	60–70	44–51	1,1–1,5	39 789
	71–120	52–88	1,4–1,6	50 635
18.1.2. ZX	70–80	51–59	1,4–1,9	48 781
18.1.3. Xantia	70–92	51–68	1,6–1,9	64 969
	103–150	69–110	1,8–2,0	75 045
18.1.4. XM	130–150	69–110	2,0–2,5	118 237
	170	125	3,0	147 856
18.1.5. Evasion	123–150	90–110	2,0	102 789
18.2. Citroen markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
18.2.1. Citroen	60–70	44–51	1,1–1,5	39 983
18.2.2. Citroen	71–95	52–70	1,4–1,9	53 250
18.2.3. Citroen	96–120	71–88	1,6–1,8	63 464
18.2.4. Citroen	121–150	89–110	2,0	100 545
18.2.5. Citroen	151–170	111–125	3,0	147 901
19. Mercedes–Benz
19.1. Mercedes–Benz markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
19.1.1. A 168	90–102	66–75	1,4–1,7	75 716
19.1.2. C 202 (Sedan)	95–136	70–100	1,8–2,2	113 018
	137–170	101–125	2,4–2,5	131 166
	193	142	2,3–2,8	139 318
19.1.3. C 202 (T – modelis)	95–122	70–90	1,8–2,2	117 918
	136–170	100–125	2,0–2,5	134 756
	193	142	2,3–2,8	147 470
19.1.4. E 210 (Sedan)	95–136	70–100	2,0–2,9	137 279
	150–177	110–130	2,4–3,0	150 640
	193–220	142–162	2,8–3,2	188 739
	279	205	4,3	245 002
19.1.5. E 210 (T – modelis)	129–150	95–110	2,4–2,9	154 603
	170–204	125–150	2,4–3,0	179 301
	220	162	3,2	215 597
	279	205	4,3	258 104
19.1.6. S 140	177–231	130–170	2,8–3,2	249 660
	279–320	205–235	4,2–5,0	339 841
	394	290	6,0	520 713
19.1.7. SLK	136–193	100–142	2,0–2,3	140 482
19.1.8. SL	193–231	142–170	2,8–3,2	322 591
	320–394	235–290	5,6–6,0	490 871
19.1.9. CLK	136–193	100–142	2,0–2,3	143 393
	220	162	3,2	189 976
19.1.10. CL	279	205	4,2	389 408
	320	235	5,0	433 953
	394	290	6,0	567 005
19.2. Mercedes–Benz markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
19.2.1. Mercedes–Benz	90–129	66–95	1,4–2,9	111 765
19.2.2. Mercedes–Benz	130–136	96–110	2,0–2,5	132 864
19.2.3. Mercedes–Benz	137–197	111–145	2,3–3,0	247 444
19.2.4. Mercedes–Benz	198–231	146–170	2,8–3,2	228 930
19.2.5. Mercedes–Benz	232–279	171–205	4,2–4,3	307 947
19.2.6. Mercedes–Benz	280–320	206–235	5,0	392 174
19.2.7. Mercedes–Benz	321–394	236–290	6,0	541 894
20. Rover
20.1. Rover markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
20.1.1. Rover 200	75	90	1,4	51 500
	103	76	1,4	54 500
	111	82	1,6	58 800
20.1.2. Rover 400	103	76	1,4	59 750
	111	82	1,6	63 000
20.1.3. Rover 600	115	84	1,8	109 200
	131	96	2,0	119 700
	158–200	116–147	2,0–2,3	196 300
20.2. Rover markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
20.2.1. Rover	75–105	90–77	1,4	71 375
20.2.2. Rover	106–115	78–84	1,6–1,8	73 500
20.2.3. Rover	116–135	85–99	2,0	119 700
20.2.4. Rover	136–200	100–147	2,0–2,3	129 450
21. Daewoo
21.1. Daewoo markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
21.1.1. Daewoo Tico	42	31	0,8	26 230
21.1.2. Daewoo Nexia	78–90	57–66	1,5	43 915
21.1.3. Daewoo Espero	104	77	2,0	56 810
21.1.4. Daewoo Super Salon	133	98	2,0	88 810
21.2. Daewoo markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
21.2.1. Daewoo	42–100	31–73	0,8–1,5	35 117
21.2.2. Daewoo	101–105	74–77	2,0	56 943
21.2.3. Daewoo	106–135	78–99	2,0	88 822
22. Kia
22.1. Kia markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
22.1.1. Avella	70–91	51–66	1,3–1,5	34 482
22.1.2. Sephia	80–109	58–80	1,5–1,8	44 683
22.1.3. Clarus	116–133	85	1,8–2,0	54 604
22.1.4. Sportage	133	98	2,0	63 012
22.1.5. Pregio	113	83	2,7	59 065
22.2. Kia markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
22.2.1. Kia	70–95	51–70	1,3–1,5	36 993
22.2.2. Kia	96–133	71–100	1,8–2,7	57 228
23. Jaguar
23.1. Jaguar markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
23.1.1. Jaguar XJ8	240	176	3,2	289 000
	260	191	4,0	330 000
23.1.2. Jaguar XJR8	370	272	4,0	348 000
23.1.3. Daimler Eight	290	213	4,0	384 000
23.1.4. Daimler Super 8	370	272		448 000
24. Suzuki
24.1. Suzuki markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
24.1.1. Swift	53–68	39–50	1,0–1,3	38 005
24.1.2. Baleno	86–96	63–71	1,3–1,6	46 675
24.1.3. Baleno Wagon	96	71	1,6	55 505
	121	89	1,8	60 920
24.1.4. Vitara	87	64	2,0	95 610
24.1.5. Grand Vitara	150	106	2,5	91 800
24.1.6. Samurai	69	51	1,3	52 840
24.2. Suzuki markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
24.2.1. Suzuki	53–70	39–51	1,0–1,3	42 950
24.2.2. Suzuki	71–90	52–66	1,3–2,0	70 265
24.2.3. Suzuki	91–100	67–73	1,6	53 147
24.2.4. Suzuki	101–121	74–89	1,8	60 920
24.2.5. Suzuki	122–150	90–110	2,5	91 800

B. KITŲ AUTOMOBILIO MARKIŲ

(išskyrus išvardytas 4 lentelėje)

IR KITŲ KELIŲ EISME DALYVAUJANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KAINOS

5 lentelė

Transporto priemonės pavadinimas	Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (litais)
A	1
1. Lengvieji automobiliai
1.1. Vakarų valstybių gamybos lengvieji automobiliai
1.1.1. 51–60 AJ (38–44 kW)	38 000
1.1.2. 61–75 AJ (45–55 kW)	46 000
1.1.3. 76–90 AJ (56–66 kW)	57 000
1.1.4. 91–100 AJ (67–73 kW)	66 000
1.1.5. 101–115 AJ (74–85 kW)	68 000
1.1.6. 116–125 AJ (86–92 kW)	79 000
1.1.7. 126–135 AJ (93–99 kW)	86 000
1.1.8. 136–150 AJ (100–110 kW)	104 000
1.1.9. 151–175 AJ (111–128 kW)	123 000
1.1.10. 176–200 AJ (129–147 kW)	139 000
1.1.11. 201–250 AJ (148–184 kW)	230 000
1.1.12. 251–300 AJ (185–221 kW)	277 000
1.1.13. 301–350 AJ (222–257 kW)	357 000
1.1.14. 351–400 AJ (258–294 kW)	485 000
1.1.15. daugiau kaip 400 AJ (daugiau kaip 294 kW)	690 000
1.2. NVS gamybos lengvieji automobiliai
1.2.1. 51–200 AJ (38–147 kW)	38 000
1.2.2. 201–300 AJ (148–221 kW)	43 000
1.2.3. 301–400 AJ (222–294 kW)	58 000
2. Vakarų valstybių gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai
2.1. 61–80 AJ (45–59 kW)	47 000
2.2. 81–100 AJ (60–73 kW)	69 000
2.3. 101–150 AJ (74–110 kW)	90 000
3. Autobusai
3.1. Vakarų valstybių gamybos autobusai
3.1.1. iki 30 sėdimų vietų	224 000
3.1.2. 31–50 sėdimų vietų	851 000
3.1.3. daugiau kaip 50 sėdimų vietų	1 619 000
3.2. NVS gamybos autobusai
3.2.1. iki 30 sėdimų vietų	49 000
3.2.2. daugiau kaip 30 sėdimų vietų	124 000
3.3. Mikroautobusai
3.3.1. Vakarų valstybių ir NVS gamybos mikroautobusai
3.3.1.1. iki 9 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)	107 000
3.3.1.2. 10–17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)	117 000
4. Krovininiai automobiliai
4.1. Vilkikai
4.1.1. Vakarų valstybių gamybos vilkikai
4.1.1.1. iki 200 AJ (iki 147 kW)	108 000
4.1.1.2. 201–300 AJ (148–221 kW)	213 000
4.1.1.3. 301–400 AJ (222–294 kW)	368 000
4.1.1.4. 401–500 AJ (295–368 kW)	390 000
4.1.1.5. daugiau kaip 500 AJ (daugiau kaip 368 kW)	424 000
4.1.2. NVS gamybos vilkikai
4.1.2.1. iki 200 AJ (iki 147 kW)	66 000
4.1.2.2. 201–300 AJ (148–221 kW)	94 000
4.1.2.3. 301–400 AJ (222–294 kW)	123 000
4.1.2.4. 401–500 AJ (295–368 kW)	173 000
4.1.2.5. daugiau kaip 500 AJ (daugiau kaip 368 kW)	213 000
4.2. Sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai
4.2.1. Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai, furgonai
4.2.1.1. iki 3,5 t bendros masės	88 000
4.2.1.2. mikroautobusai–furgonai iki 3,5 t bendros masės	124 000
4.2.1.3. 3,6–6 t bendros masės	168 000
4.2.1.4. 6,1–10 t bendros masės	202 000
4.2.1.5. 10,1–20 t bendros masės	289 000
4.2.1.6. daugiau kaip 20 t bendros masės	339 000
4.2.2. NVS gamybos sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai
4.2.2.1. 6,1–10 t bendros masės	64 000
4.2.2.2. daugiau kaip 10 t bendros masės	84 000
4.3. Automobiliai-refrižeratoriai
4.3.1. Vakarų valstybių gamybos automobiliai-refrižeratoriai
4.3.1.1. iki 4 t bendros masės	100 000
4.3.1.2. 4,1–8 t bendros masės	127 000
4.3.1.3. daugiau kaip 8 t bendros masės	178 000
4.3.2. NVS gamybos automobiliai-refrižeratoriai
4.3.2.1. 4,1–8 t bendros masės	73 000
4.3.2.2. daugiau kaip 8 t bendros masės	87 000
5. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės
5.1. iki 10 t bendros masės	70 000
5.2. 10,1–20 t bendros masės	117 000
5.3. 20,1–30 t bendros masės	133 000
5.4. daugiau kaip 30 t bendros masės	175 000
6. Priekabos
6.1. Vakarų valstybių gamybos priekabos
6.1.1. 4,1–10 t bendros masės	87 000
6.1.2. daugiau kaip 10 t bendros masės	142 000
7. Puspriekabės-refrižeratoriai
7.1. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės-refrižeratoriai
7.1.1. iki 10 t bendros masės	97 000
7.1.2. 10,1–20 t bendros masės	145 000
7.1.3. 20,1–30 t bendros masės	176 000
7.1.4. daugiau kaip 30 t bendros masės	232 000
7.2. NVS gamybos puspriekabės–refrižeratoriai daugiau kaip 20 t bendros masės	72 000

Pastabos:

1. Transporto priemonių galingumas AJ perskaičiuotas į galingumą kW koeficientu 1 AJ = 0,735499 kW (1 kW = 1,35962 AJ).

2. Padėvėtų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant naujos transporto priemonės kainą: po pirmų eksploatacijos metų – 30%, po dvejų metų – 38%, po trejų metų – 46%, po ketverių metų – 54%, po penkerių metų – 67%, po šešerių metų – 80%, po septynerių ir daugiau metų – 94%.

3. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos ant bazinio automobilio įrangos sudėtingumo. Sumontuotos įrangos sudėtingumą įvertina techninių apžiūrų centrai. Bazinio automobilio, panaudoto šiai transporto priemonei, kaina koreguojama atitinkamu koeficientu priklausomai nuo bazinio automobilio panaudojimo laipsnio, kurį taip pat įvertina techninių apžiūrų centrai.

4. 4 lentelėje lengvųjų automobilių vidutinės rinkos kainos apskaičiuotos ne tik pagal markes, bet ir pagal modelius. Kitų, šioje lentelėje nenurodytų modelių, automobilių kainos prilyginamos analogiškų pagal variklio galingumą tos markės automobilių kainoms.

5. Kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių nurodytos kainos iš esmės skiriasi nuo taikomų muitinėse, nes muitinėse taikomos kainos neapima visų mažmeninės kainos komponentų. Pvz., naujiems automobiliams, įvežamiems iš užsienio, muitinėse taikoma gamyklų – gamintojų pardavimo kaina, o Komisijos nurodyta kaina – galutinė mažmeninė pardavimo Lietuvos rinkoje kaina, į kurią, be minėtos kainos, įeina transportavimo, draudimo išlaidos, firmos, prekiaujančios automobiliais, pelnas, PVM bei akcizo mokestis.

IV. VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS

6 lentelė

Vandens transporto priemonės pavadinimas	Naujos vandens transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (litais)	Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas (%)
A	1	2
1. Transportiniai laivai
1.1. Jūrų laivai
1.1.1. Keleiviniai, keleiviniai-krovininiai laivai, keltai
1.1.1.1. iki 3 000 t vandentalpos	24 000 000	6,25
1.1.1.2. 3 001–10 000 t vandentalpos	47 400 000	6,25
1.1.1.3. daugiau kaip 10 000 t vandentalpos	80 000 000	6,25
1.1.2. Universalūs sausakrūviai ir miškovežiai
1.1.2.1. iki 5 000 t vandentalpos	13 100 000	6,25
1.1.2.2. 5 001–10 000 t vandentalpos	20 000 000	6,25
1.1.2.3. daugiau kaip 10 000 t vandentalpos	23 000 000	6,25
1.1.3. Ro–Ro tipo laivai 5 000–10 000 t vandentalpos	20 000 000	6,25
1.1.4. Universalūs „upė-jūra“ tipo laivai 5 000–10 000 t vandentalpos	10 000 000	6,25
1.1.5. Transportiniai refrižeratoriai
1.1.5.1. iki 10 000 t vandentalpos	30 000 000	6,25
1.1.5.2. 10 001–20 000 t vandentalpos	35 000 000	6,25
1.1.6. Tanklaiviai 5 000–10 000 t vandentalpos	30 000 000	6,25
1.1.7. Kiti jūrų laivai
1.1.7.1. Vilkikai
1.1.7.1.1. 1 200 AJ	6 000 000	6,25
1.1.7.1.2. 3 000 AJ	20 000 000	6,25
1.1.7.1.3. 7 800 AJ	39 000 000	6,25
1.1.7.2. Locmanų kateriai	2 000 000	6,25
1.1.7.3. Naftos-šiukšlių surinktuvai	500 000	6,25
1.1.7.4. Reido kateriai	375 000	6,25
2. Žvejybiniai laivai
2.1. Didieji traleriai-šaldytuvai
2.1.1. iki 85 m ilgio	40 000 000	6,25
2.1.2. 86–105 m ilgio	60 000 000	6,25
2.1.3. 106–125 m ilgio	89 000 000	6,25
2.2. Vidutiniai traleriai-seineriai
2.2.1. iki 55 m ilgio	14 100 000	6,25
2.2.2. 56–65 m ilgio	35 000 000	6,25
2.3. Mažieji traleriai
2.3.1. iki 26 m ilgio	1 200 000	6,25
2.3.2. 27–35 m ilgio	6 000 000	6,25
2.4. Žuvies apdorojimo laivas 170 m ilgio	270 000 000	6,25
3. Pramoginiai laivai
3.1. NVS gamybos dvivietės guminės valtys	900	6,25
3.2. Medinės valtys	600	6,25
3.3. Suomijos Respublikos gamybos guminės valtys
3.3.1. QS 230	5 000	6,25
3.3.2. QS 260 ST	5 600	6,25
3.3.3. QS 270	5 800	6,25
3.3.4. QS 270 RLRIB	8 900	6,25
3.3.5. QS 300	6 100	6,25
3.3.6. QS 330	6 400	6,25
3.3.7. QS 330 E	7 000	6,25
3.3.8. QS 380	8 500	6,25
3.3.9. QS 380 E	8 900	6,25
3.3.10. QS 430	9 500	6,25
3.4. Vandens motociklas „Bombardier“	30 000	6,25

Pastabos:

1. 6 lentelėje pateiktos naujų vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujos priemonės kainą 6 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu.

2. Jeigu laivas po 10–15 metų eksploatacijos buvo atnaujintas (kapitališkai suremontuotas ir panašiai), tai konkretaus laivo vidutinė rinkos kaina Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono valdybos specialistais.

3. Kitų, 6 lentelėje nenurodytų, vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos nustatomos Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos ekspertų grupės, kuri išduos pirkėjui pažymą, reikalingą pristatyti mokesčių inspekcijai.

V. CIVILINIAI ORLAIVIAI

7 lentelė

1 dalis

Orlaivio tipas	Pagaminimo metai	Priskraidyta valandų	Variklio tipas	Variklio pagaminimo metai	Variklio priskraidytos valandos	Papildoma įranga	Vidutinė rinkos kaina (litais)
A	1	2	3	4	5	6	7
AN-2	1979	6215		1983	1920	-	9 956
AN-2	1979	6302		1976	3673	-	9 956
AN-2	1980	5488		1982	3591	-	11 196
AN-2	1980	4930		1981	1907	-	11 196
AN-2	1981	5315		1984	1997	-	11 196
AN-2	1982	5345		1970	4637	-	11 944
AN-2	1983	3857		1971	4991	-	12 444
AN-2	1984	3023		1984	3023	-	13 688
AN-2	1984	3754		1973	4956	-	13 688
AN-2	1984	3453		1988	6	-	20 000
AN-2	1985	2212		1976	3406	-	15 832
AN-2	1985	3210		1984	2060	-	15 432
AN-2	1986	2467		1979	3405	-	14 932
AN-2	1986	1830		1973	3309	-	20 688
AN-2	1986	1703		1979	2759	-	20 688
AN-2	1986	2295		1986	2295	-	20 688
CESSNA 172 K	1970	1985	Lyncoming 0-320	1970	1986	Atsakiklis	41 000
CESSNA 421 B	1972	6223	Continental GTSIO-520H (dviejų variklių)	1994	po 194		113 000

2 dalis

Laisvieji balionai (A klasė)	Poklasis	Vidutinė rinkos kaina (litais)	Kasmetinis eksploatuojamo baliono kainos sumažinimo procentas (%)
A	1	2	3
1200 m^3–1600 m^3	AX-6	72 000	8,3
1601 m^3–2200 m^3	AX-7	92 000	8,3
2201 m^3–3000 m^3	AX-8	100 000	8,3
4000 m^3–6000 m^3	AX-10	160 000	8,3
9000 m^3–12000 m^3	AX-12	220 000	8,3

Pastabos:

1. 7 lentelės 2 dalyje pateiktos naujų laisvųjų balionų vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų balionų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujo laisvojo baliono kainą 7 lentelės 2 dalies paskutinėje skiltyje nurodytu procentu.

2. Kitų, 7 lentelėje nenurodytų, civilinių orlaivių vidutinė rinkos kaina nustatoma Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju kartu su aviacijos specialistais.

VI. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA

8 lentelė

Žemės ūkio technikos pavadinimas	Variklio galingumas, AJ	Naujos technikos vieneto vidutinė rinkos kaina (litais)	Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas (%)
A	1	2	3
1. Traktoriai
1.1. NVS gamybos traktoriai
1.1.1. „Kirovec“ K-700A ir kt.	200–270	220 000	11
1.1.2. K-701M	350	350 000	11
1.1.3. T-150, T-150K ir kt.	150–165	150 000	11
1.1.4. MTZ-1221	130	132 000	11
1.1.5. MTZ-892	90	55 000	11
1.1.6. DT-75, DT-75ML ir kt.	80–90	100 000	11
1.1.7. MTZ-82UK	80	42 000	11
1.1.8. MTZ-552	57	42 000	11
1.1.9. MTZ-80UK	80	39 000	11
1.1.10. MTZ-820	81	54 000	11
1.1.11. MTZ-520	62	49 000	11
1.1.12. JuMZ-6AKL	60	40 000	11
1.1.13. LTZ-60AB	60	34 000	11
1.1.14. LTZ-55A	53	29 000	11
1.1.15. MTZ-220	20	33 000	11
1.1.16. T-30A-80	36	34 000	11
1.1.17. T-25A	31	18 000	11
1.1.18. ChTZ-25-11	25	17 000	11
1.1.19. MTZ-082	12,5	16 000	11
1.2. Lenkijos Respublikos gamybos traktoriai
1.2.1. Ursus-2812	38	47 000	6,7
1.2.2. Ursus-2802	38	46 000	6,7
1.2.3. Ursus-3514	47	71 000	6,7
1.2.4. Ursus-4512	60	64 000	6,7
1.2.5. Ursus-4514	60	78 000	6,7
1.2.6. Ursus-5314	66	88 000	6,7
1.2.7. Ursus-934	80	109 000	6,7
1.2.8. Ursus-1134	96	130 000	6,7
1.2.9. Ursus-1224	119	122 000	6,7
1.2.10. Ursus-1234	119	137 000	6,7
1.2.11. Ursus-1614	155	127 000	6,7
1.2.12. Ursus-1634	155	144 000	6,7
1.3. Čekijos Respublikos gamybos traktoriai
1.3.1. Zetor-3320	45	50 000	6,7
1.3.2. Zetor-4320	52	55 000	6,7
1.3.3. Zetor-4340	57	69 000	6,7
1.3.4. Zetor-5320	63	58 000	6,7
1.3.5. Zetor-5340	63	70 000	6,7
1.3.6. Zetor-6320	68	63 000	6,7
1.3.7. Zetor-6340	68	74 000	6,7
1.3.8. Zetor-7320	78	70 000	6,7
1.3.9. Zetor-7340	78	80 000	6,7
1.3.10. Zetor-8540	82	100 000	6,7
1.3.11. Zetor-9540	92	104 000	6,7
1.3.12. Zetor-10540	103	116 000	6,7
1.3.13. ZTS-16245	162	159 000	6,7
1.4. Suomijos Respublikos gamybos traktoriai
1.4.1. Valmet 255 GHC	53	100 000	6,7
1.4.2. Valmet 365 GHC	61	100 000	6,7
1.4.3. Valmet 465 GHC	70	110 000	6,7
1.4.4. Valmet 565 GHC	75	112 000	6,7
1.4.5. Valmet 665 GHC	80	117 000	6,7
1.4.6. Valmet 865 GHC	86	124 000	6,7
1.4.7. Valmet 6300D	85	147 000	6,7
1.4.8. Valmet 6400D	85	155 000	6,7
1.4.9. Valmet 6600D	105	166 000	6,7
1.4.10. Valmet 6800D	115	177 000	6,7
1.4.11. Valmet 8050D	110	178 000	6,7
1.4.12. Valmet 8150D	125	187 000	6,7
1.4.13. Valmet 8450D	140	200 000	6,7
1.4.14. Valmet 8550D	160	215 000	6,7
1.4.15. Valmet 8750D	190	224 000	6,7
1.5. Kitų užsienio valstybių gamybos traktoriai
1.5.1. New Holland Ford 8340	125	180 000	6,7
1.5.2. New Holland Ford 8360	135	235 000	6,7
1.5.3. New Holland Ford 8560	160	265 000	6,7
1.5.4. New Holland Ford 8770	190	390 000	6,7
1.5.5. John Deere 6400	100	210 000	6,7
1.5.6. John Deere 6900	130	280 000	6,7
1.5.7. John Deere 7710	155	300 000	6,7
1.5.8. John Deere 7810	175	320 000	6,7
1.5.9. John Deere 8200	211	416 000	6,7
1.5.10. John Deere 8300	230	447 000	6,7
1.5.11. Massey Ferguson 6180	120	237 000	6,7
1.5.12. Massey Ferguson 8130	155	295 000	6,7
1.5.13. Massey Ferguson 6180	160	306 000	6,7
1.5.14. Massey Ferguson 399	104	178 00g	6,7
1.5.15. Steyer	145	288 000	6,7
2. Ekskavatoriai
2.1. Boreks-1203		36 000	11
2.2. Boreks-2101		88 000	11
2.3. Boreks-2102		80 000	11
2.4. Boreks-2103		85 000	11
2.5. Boreks-2201		102 000	11
2.6. Boreks-2203		102 000	11
2.7. PE-F-1B, EO-2621		74 000	11
3. Buldozeriai
3.1. D-606, DZ-42		70 000	11
3.2. DT-75, DZ-162		118 000	11

Pastabos:

1. Padėvėtos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujos žemės ūkio technikos kainą 8 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau ne daugiau kaip 90 procentų.

2. Kitos, 8 lentelėje nenurodytos, žemės ūkio technikos vidutinėmis rinkos kainomis galima laikyti pagal variklio galingumą 8 lentelėje artimiausios tos markės žemės ūkio technikos kainas.

VII. ŠAUNAMIEJI GINKLAI

A. ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ KAINOS PAGAL MODELIUS

9 lentelė

Šaunamojo ginklo modelis	Šalis gamintoja	Naujo šaunamojo ginklo vidutinė rinkos kaina (litais)	Kasmetinis padėvėto šaunamojo ginklo kainos sumažinimo procentas (%)
A	1	2	3
1. Lygiavamzdžiai šautuvai
1.1. Merkel 201	Vokietija	11 000	5
1.2. Merkel 202E	Vokietija	20 000	5
1.3. Browning B 425 12 kal.	Belgija	8 600	5
1.4. Beretta 12 kal.	Italija	6 000	5
1.5. Benelli 12 kal.	Italija	6 900	5
1.6. E. Kettner 12 kal.	Vokietija	5 000	5
1.7. Benelli Rafaelo 12 kal.	Italija	7 600	5
1.8. Falkonet 12 kal.	Italija	7 100	5
1.9. Browning auto 12 kal.	Belgija	6 400	5
1.10. Franchi SPASS 12 kal.	Prancūzija	6 200	5
1.11. Browning Gold 12 kal.	Belgija	6 200	5
1.12. Antoniozoli Falcon 12 kal.	Italija	6 000	5
1.13. Merkel 40 12 kal.	Vokietija	6 000	5
1.14. Franchi Saus Bois	Italija	5 200	5
1.15. Franchi ASSO 12 kal.	Italija	3 900	5
1.16. Hunter SLF 12 kal.	Vokietija	3 700	5
1.17. Mossberg autom 12 kal.	JAV	3 100	5
1.18. Tikka 412 12 kal.	Suomija	6 000	5
1.19. TOZ-95-12	Rusija	2 600	5
1.20. Marlin 12 kal.	JAV	2 200	5
1.21. Brunner 12 kal.	Čekija	2 500	5
1.22. Winchester def. 12 kal.	JAV	2 200	5
1.23. IŽ-27 EM	Rusija	1 700	5
1.24. Mossberg 12 kal.	JAV	1 700	5
1.25. TOZ 34 EM	Rusija	1 600	5
1.26. IŽ-43 EM	Rusija	1 500	5
1.27. TOZ-34	Rusija	1 500	5
1.28. Maverick 12 kal.	JAV	1 500	5
1.29. IŽ-18EM	Rusija	600	5
1.30. TOZ-87	Rusija	2 600	5
1.31. TOZ-91-12	Rusija	2 700	5
1.32. TOZ-20-01	Rusija	800	5
1.33. TOZ-21-12	Rusija	1 600	5
1.34. IŽ-18	Rusija	600	5
1.35. IŽ-27M	Rusija	1 600	5
1.36. IŽ-43	Rusija	1 300	5
1.37. Saiga 410	Rusija	1 900	5
1.38. Saiga 410C	Rusija	2 000	5
1.39. SPASS-15	Prancūzija	6 500	5
2. Graižtviniai medžiokliniai šautuvai
2.1. Marlin 922 kal. 22 WMR	JAV	2 300	5
2.2. ZKM 611 kal. 22 WMR	Čekija	1 800	5
2.3. Marlin 70 kal. 22	JAV	1 200	5
2.4. Brunner BBP 500 kal. 12/30.06	Čekija	3 900	5
2.5. Frankonia kal. 12/7x65R	Vokietija	10 000	5
2.6. Simson kal. 20/30.06	Vokietija	19 000	5
2.7. Antoniozoli DRL kal. 12/30.06	Italija	20 000	5
2.8. Blaser kal. 30.06	Vokietija	19 300	5
2.9. Mauser M98 kal. 30.06	Vokietija	4 400	5
2.10. Mauser M96 kal. 30.06	Vokietija	3 200	5
2.11. Sauer 90 kal. 300 Win	Vokietija	11 300	5
2.12. Sauer 90 kal. 30.06	Vokietija	11 000	5
2.13. Sauer 202 kal. 30.06	Vokietija	10 300	5
2.14. Sauer 202 kal. 300 Win	Vokietija	11 300	5
2.15. Voere kal. 30.06	Austrija	9 800	5
2.16. Steyr-Mannlicher kal. 30.06	Austrija	8 000	5
2.17. Tikka M690 kal. 30.06	Suomija	4 700	5
2.18. ČZ-537 kal. 30.06	Čekija	2 400	5
2.19. ČZ-550 kal. 30.06	Čekija	2 800	5
2.20. Browning kal. 30.06	Belgija	7 900	5
2.21. Browning kal. 300 Win	Belgija	8 700	5
2.22. IŽ-94 Taiga kal. 12/7.62x53	Rusija	2 700	5
2.23. Sako kal. 300 Win	Suomija	6 000	5
2.24. Remington kal. 7x64	JAV	3 700	5
2.25. Remington kal. 300 Win	JAV	6 200	5
2.26. Winchester kal. 300 Win	JAV	3 800	5
2.27. Antoniozoli duxe kal. 300 Win	Italija	10 700	5
2.28. Antoniozoli kal. 12/9.3x74	Italija	6 900	5
2.29. Antoniozoli kal. 12/9.3x74R	Italija	14 600	5
2.30. Marlin 880S kal. 22	JAV	1 200	5
2.31. IW-15 kal. 22	Rusija	1 000	5
2.32. E. Kettner kal. 8	Vokietija	6 000	5
2.33. Antoniozoli kal. 7x64	Italija	3 700	5
2.34. Antoniozoli kal. 300 Win	Italija	3 700	5
2.35. Tikka M558/M658 kal. 308 Win	Suomija	2 300	5
2.36. Marlin kal. 30/30	JAV	3 000	5
2.37. Marlin kal. 22	JAV	1 800	5
3. Pistoletai
3.1. ČZ-92 kal. 6.35	Čekija	600	5
3.2. ČZ-83 kal. 7.65	Čekija	1 900	5
3.3. ČZ-83 kal. 9	Čekija	1 800	5
3.4. IJ70-17A kal. 9	Rusija	1 000	5
3.5. Daewoo kal. 9	P. Korėja	2 000	5
3.6. Feg R78 kal. 7.65	Vengrija	700	5
3.7. Bernardelli P6 kal. 7.65	Italija	1 900	5
3.8. Bernardelli P6 kal. 9	Italija	1 900	5
3.9. Bernardelli P8 kal. 7.65	Italija	2 300	5
3.10. Bernardelli M68 kal. 6.35	Italija	2 300	5
3.11. Bernardelli P8 kal. 9	Italija	2 300	5
3.12. Bernardelli M60 kal. 7.65	Italija	2 500	5
3.13. Beretta 84F kal. 9	Italija	4 000	5
3.14. Beretta 83F kal. 9	Italija	3 400	5
3.15. Beretta 81BB kal. 7.65	Italija	3 400	5
3.16. Feg Luger SMC 380 kal. 9 mm	Vengrija	1 100	5
3.17. Glock-25 kal. 9	Vokietija	2 100	5
3.18. Glock-28 kal. 9	Vokietija	2 100	5
3.19. Sig Sauer-P230 SL kal. 9	Vokietija	3 000	5
3.20. Sig Sauer-P232 SL kal. 9	Vokietija	3 000	5
3.21. Sig Sauer-P230 ALU kal. 9	Vokietija	2 600	5
3.22. Heckler & Koch P7K3 kal. 7.65	Vokietija	4 100	5
3.23. Heckler & Koch P7K3 kal. 9	Vokietija	4 100	5
3.24. Walther PP kal. 7.65	Vokietija	4 000	5
3.25. Walther PPK kal. 7.65	Vokietija	4 000	5
3.26. Taurus PT57SC kal. 7.65	Brazilija	2 600	5
3.27. Taurus PT58 kal. 9	Brazilija	2 600	5
3.28. Taurus PT51 kal. 6.35	Brazilija	1 200	5
3.29. Erma EP882 kal. 22	Vokietija	1 300	5
3.30. Erma EP882S kal. 22	Vokietija	1 900	5
3.31. Erma EP652 kal. 22	Vokietija	1 000	5
3.32. Erma EP752 kal. 22	Vokietija	1 400	5
3.33. Erma EP452 kal. 22	Vokietija	1 600	5
3.34. Erma EP422 kal. 22	Vokietija	3 400	5
3.35. Astra CUB kal. 6.35	Ispanija	700	5
4. Revolveriai
4.1. Arminius HW3 kal. 22	Vokietija	700	5
4.2. Arminius HW5 kal. 22	Vokietija	800	5
4.3. Arminius HW3 kal. 32	Vokietija	1 000	5
4.4. Arminius HW5 kal. 32	Vokietija	1 000	5
4.5. Rossi M20 kal. 32	Brazilija	1 200	5
4.6. Rossi M28 kal. 32	Brazilija	1 200	5
4.7. Rossi M89 kal. 32	Brazilija	1 200	5
4.8. Eusta 332 kal. 32	Brazilija	1 000	5
4.9. Eusta 432 kal. 32	Brazilija	1 000	5
4.10. Eusta 532 kal. 32	Brazilija	1 000	5
4.11. Taurus M73 kal. 22	Brazilija	1 400	5
4.12. Taurus M94 kal. 22	Brazilija	1 500	5
4.13. Taurus 85IS kal. 38	Brazilija	1 700	5
4.14. Taurus 82 kal. 38	Brazilija	1 500	5
4.15. Taurus 85S kal. 38	Brazilija	1 500	5

B. KITŲ ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ KAINOS

(išskyrus išvardytus 9 lentelėje)

10 lentelė

Šaunamojo ginklo pavadinimas	Naujo šaunamojo ginklo vidutinė rinkos kaina (litais)
A	1
1. Lygiavamzdžiai šautuvai
1.1. Rusijos respublikos gamybos	800
1.2. Čekijos respublikos gamybos	1 200
1.3. Vakarų valstybių gamybos	2 000
2. Graižtviniai medžiokliniai šautuvai
2.1. Rusijos respublikos gamybos	1 000
2.2. Čekijos respublikos gamybos	2 500
2.3. Vakarų valstybių gamybos	3 000
3. Pistoletai
3.1. Rusijos respublikos gamybos	800
3.2. Čekijos respublikos gamybos	1 000
3.3. Vakarų valstybių gamybos	1 500
4. Revolveriai
4.1. Rusijos respublikos gamybos	500
4.2. Čekijos respublikos gamybos	800
4.3. Vakarų valstybių gamybos	1 000

Pastabos:

1. Padėvėtų šaunamųjų ginklų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo šaunamojo ginklo kainą 9 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau ne daugiau kaip 90 procentų.

2. Kitų, 9 lentelėje nenurodytų, naujų šaunamųjų ginklų vidutinės rinkos kainos nustatomos pagal autentišką šalies, pagaminusios šaunamąjį ginklą, kainą, nurodytą 10 lentelėje.

3. Jeigu ginklo savininkas arba ginklo (ginklų) paveldėtojas nesutinka su 9, 10 lentelėse nurodytomis vidutinėmis ginklų kainomis (kai ginklas yra neįprastos konstrukcijos arba papuoštas vertingomis inkrustacijomis), asmuo (savininkas arba paveldėtojas) arba institucija, įvertinanti asmens turtą, dėl ginklo vertės nustatymo gali kreiptis į Ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisiją prie Lietuvos Respublikos ginklų fondo.

VIII. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI

11 lentelė

Potencialiai pavojingo įrenginio pavadinimas	Naujo įrenginio vieneto vidutinė rinkos kaina (litais)	Kasmetinis padėvėto įrenginio kainos sumažinimo procentas (%)
A	1	2
1. Kėlimo kranai
1.1. Ožiniai kranai 12,5 t kėlimo galios
1.1.1. 20 m ilgio angos	160 000	6,7
1.1.2. 32 m ilgio angos	175 000	6,7
1.2. Automobiliniai kranai
1.2.1. 6,3 t kėlimo galios	65 000	8,3
1.2.2. 10 t kėlimo galios	75 000	8,3
1.3. Tiltiniai kranai 10 t kėlimo galios
1.3.1. 10,5 m ilgio angos	109 000	6,7
1.3.2. 16,5 m ilgio angos	156 000	6,7
1.4. Bokštiniai kranai 10 t kėlimo galios	180 000	8,3
2. Liftai
2.1. Elektriniai (NVS gamybos)
2.1.1. keleiviniai
2.1.1.1. devynių sustojimų 0,4 t kėlimo galios	76 000	4,0
2.1.1.2. devynių sustojimų 0,5 t kėlimo galios	97 000	4,0
2.1.2. krovininiai
2.1.2.1. šešių sustojimų 1,0 t kėlimo galios	76 000	4,0
2.1.2.2. šešių sustojimų 2,0 t kėlimo galios	84 000	4,0
2.1.2.3. šešių sustojimų 5,0 t kėlimo galios	110 000	4,0
2.1.3. ligoninių
2.1.3.1. šešių sustojimų	84 000	4,0
2.1.3.2. devynių sustojimų	96 000	4,0
2.2. Hidrauliniai Schindler firmos 0,32 t kėlimo galios
2.2.1. dviejų sustojimų	75 000	4,0
2.2.2. trijų sustojimų	90 000	4,0
3. Užsienio valstybių (išskyrus NVS) garo ir vandens šildymo katilinių įrenginiai
3.1. 23 kW galingumo	5 000	5,0
3.2. 28 kW galingumo	7 000	5,0
3.3. 50 kW galingumo	13 000	5,0
3.4. 80 kW galingumo	21 000	5,0
3.5. 105 kW galingumo	30 000	5,0
3.6. 170 kW galingumo	41 000	5,0
3.7. 225 kW galingumo	52 000	5,0
3.8. 600 kW galingumo	140 000	5,0
3.9. 1000 kW galingumo	260 000	5,0
4. NVS gamybos 12 m^3 talpos autocisternos skystoms dujoms pervežti	140 000	5,0
5. Atrakcionai
5.1. Atrakcionų kompleksas „Lunaparkas“	900 000	6,7
5.2. Atrakcionas „Apžvalgos ratas“	150 000	5,0

Pastabos:

1. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai priskiriami įrenginiai, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1251 (Žin., 1994, Nr. 98-1943). Technikos priežiūros tarnybos prižiūrimų potencialiai pavojingų įrenginių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1995 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 32 (Žin., 1995, Nr. 25-574).

2. Padėvėtų įrenginių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo įrenginio kainą 11 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau ne daugiau kaip 70 procentų.

______________