VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

N U T A R I M A S

DĖL CENTRALIZUOTAI TIEKIAMOS ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS KAINŲ NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO

2003 m. liepos 8 d. Nr. O3-43

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254) 30 straipsniu, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutaria:

1. Patvirtinti centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodiką su 5 lentelėmis (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos 1997 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 6 „Dėl centralizuotos šilumos kainų nustatymo laikinosios metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 32-802; 1998, Nr. 28-758).

PIRMININKAS                                                                                 VIDMANTAS JANKAUSKAS

PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės

komisijos 2003 m. liepos 8 d. nutarimu

Nr. O3-43

Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Centralizuotai tiekiamos šilumos (toliau – šilumos) ir karšto vandens kainų nustatymo metodika (toliau – metodika) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos, Šilumos ūkio ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais. Ši metodika yra privaloma visiems juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka įgaliotiems Lietuvos Respublikoje vykdyti šilumos ir karšto vandens pardavimą.

2. Ši metodika nustato šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo bei karšto vandens bazinių kainų skaičiavimo tvarką. Bazinės kainos nustatomos ne trumpesniam kaip trejų ir ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, tai yra pradinis atitinkamų veiklų sąnaudų ir pajamų lygis nustatomas bazinių kainų galiojimo laikotarpiui ir naudojamas kasmet perskaičiuojant minėtąsias kainas, atsižvelgiant į koregavimo koeficientus. Nustatant bazines kainas, nustatomi ir šilumos bei karšto vandens gamybos ir perdavimo efektyvumo rodikliai.

3. Nustatomos vienanarės arba dvinarės bazinės šilumos ir (arba) karšto vandens kainos. Vartotojai pasirenka, ne trumpiau kaip vieneriems ar keleriems metams, kaip mokėti už suvartotą šilumą ir karštą vandenį.

II. SĄVOKOS

4. Atsiskaitomieji šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisai – vartotojams pateiktos šilumos ir (ar) karšto vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su tiekėju.

5. Bazinė šilumos kaina – ilgalaikė šilumos gamybos ir (ar) šilumos perdavimo kaina, apskaičiuota pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) patvirtintas šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikas, Komisijos nustatyta ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir naudojama kasmet perskaičiuojant šilumos gamybos ir (ar) šilumos perdavimo kainas.

6. Bazinė karšto vandens kaina – ilgalaikė karšto vandens tiekimo kaina, apskaičiuota pagal Komisijos patvirtintas šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikas, Komisijos nustatyta ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir naudojama kasmet perskaičiuojant karšto vandens tiekimo kainas.

7. Buitinis šilumos vartotojas – fizinis asmuo, vartojantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms.

8. Centralizuotai tiekiama šiluma – šilumnešio perdavimas šilumos tinklais į šilumos vartojimo įrenginius.

9. Grupiniai šilumokaičiai – karšto vandens ruošimo įrenginiai, skirti karšto vandens tiekimui ne mažiau kaip dviem gyvenamiesiems namams, prijungtiems išoriniais karšto vandens tinklais.

10. Išdalinimo šilumos ir (arba) karšto vandens apskaitos prietaisai – vartotojams pateiktos šilumos ir (arba) karšto vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis buitiniams šilumos ir (arba) karšto vandens vartotojams išdalijamas šilumos ir (arba) karšto vandens kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos ir (arba) karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis.

11. Karštas vanduo – geriamasis vanduo, pašildytas iki higienos normomis nustatytos temperatūros.

12. Karšto vandens tiekėjas – juridinis asmuo, tiekiantis karštą vandenį pagal karšto vandens pirkimo – pardavimo sutartį, arba šilumos tiekėjas, tiekiantis karštą vandenį pagal šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį.

13. Konkurencinis šilumos vartotojas – šilumos vartotojas, esantis šilumos tiekimo konkurencinėje zonoje, nustatytoje savivaldybės patvirtintu specialiuoju šilumos ūkio planu arba kiti Komisijos nustatyti šilumos vartotojai, kuriems šilumos kaina nustatoma individualių sąnaudų principu.

14. Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai – savivaldybių patvirtintuose sąrašuose numatytos įstaigos ar organizacijos, kurioms būtinas nenutrūkstamas aprūpinimas šiluma.

15. Nepriklausomas šilumos gamintojas – juridinis asmuo, gaminantis ir parduodantis šilumą ir (ar) karštą vandenį šilumos tiekėjui arba vartotojui, jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas turi šilumos tiekimo licenziją.

16. Pastato šildymo ir karšto vandens sistema – pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti.

17. Perskaičiuota šilumos ir (arba) karšto vandens kaina – kaina, kasmet perskaičiuojama pagal Komisijos nustatytas šilumos ir karšto vandens bazines kainas, vadovaujantis Komisijos nustatytais kainų koregavimo rodikliais ir metodikomis.

18. Šildymo sezonas – laikotarpis, kurio pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybių sprendimais pagal statybos techniniais reglamentais apibrėžtą lauko oro temperatūrą, kuriai esant privaloma pradėti ir galima baigti nustatytos paskirties savivaldybių pastatų šildymą.

19. Šilumnešis – specialiai paruoštas vanduo, geriamasis vanduo, garas, kondensatas, kitas skystis ar dujos, naudojami šilumai transportuoti.

20. Šilumos įrenginys – techninių priemonių kompleksas, skirtas šilumai ir (ar) karštam vandeniui gaminti, transportuoti ar kaupti.

21. Šilumos įvadas – šilumos perdavimo tinklo atšaka iki pastato šilumos punkto pirmųjų uždarančiųjų įtaisų, atskiriančių pastato šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklo.

22. Šilumos ir (arba) karšto vandens vienanarė kaina – šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo bei karšto vandens bazinė arba perskaičiuota kaina centais už šilumos kilovatvalandę ir (arba) litais už karšto vandens kubinį metrą.

23. Šilumos ir (arba) karšto vandens dvinarė kaina – šilumos gamybos, perdavimo ir (arba) pardavimo bei karšto vandens bazinė arba perskaičiuota kaina, sudaryta iš pastoviosios ir kintamosios dalies. Veiklos sąnaudos priskiriamos pastoviajai daliai.

24. Šilumos ir (arba) karšto vandens dvinarės kainos pastovioji dalis – kaina už vidutinę šilumos vartojimo galią litais už kW per mėnesį (ketvirtį arba metus) ar litais už gyvenamųjų patalpų bendrojo (naudingojo) šildomo ploto kvadratinį metrą per mėnesį atitinkamai šildymo ir nešildymo sezonams arba visiems metams.

25. Šilumos ir (arba) karšto vandens dvinarės kainos kintamoji dalis – kaina už šilumą, atsiskaitymams numatomą pagal apskaitos prietaisų rodmenis ct už kWh, ir (arba) karšto vandens suvartotą kiekį Lt už kub. m.

26. Šilumos ir (arba) karšto vandens perdavimo technologiniai nuostoliai – ūkio ministro nustatyta tvarka skaičiuojami šilumos nuostoliai per atitinkamų šilumos arba karšto vandens perdavimo tinklų izoliaciją ir su šilumnešio nuotėkiais šilumos arba karšto vandens tiekimo tinkluose.

27. Šilumos pardavimas – patiektos į pastatą šilumos pardavimas vartojimo vietoje (už tiekimo – vartojimo ribos).

28. Šilumos perdavimas – šilumos transportavimas šilumnešiu šilumos perdavimo tinklo vamzdynais.

29. Šilumos perdavimo tinklas – sujungtų vamzdynų ir įrenginių sistema, skirta transportuoti šilumnešiu šilumą iš gamintojo vartotojams.

30. Šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis ir pristatantis į pastato šildymo prietaisus.

31. Šilumos tiekėjas – juridinis asmuo, valdantis šilumos perdavimo tinklą, organizuojantis jo eksploatavimą, gaminant (perkant) šilumą ir tiekiant ją vartotojams.

32. Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams.

33. Šilumos tiekimo licencija – dokumentas, suteikiantis licencijos turėtojui teisę verstis šilumos tiekimu apibrėžtoje teritorijoje.

34. Šilumos tiekimo nutraukimas – šilumnešį perduodančio vamzdyno išardymas, padarant šilumos tiekimą techniškai negalimą.

35. Šilumos tiekimo sistema – organizacinis – techninis kompleksas, skirtas tiekti šilumos vartotojams šilumą, valdomas šilumos tiekėjo ir susidedantis iš šilumos perdavimo tinklo bei vieno ar daugiau prie tinklo prijungtų šilumos gamintojų.

36. Šilumos vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų.

37. Šilumos ūkis – energetikos ūkio sritis, tiesiogiai susijusi su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu.

38. Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis – sutartis tarp šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai.

39. Tiekimo – vartojimo riba – vieta šilumnešio vamzdynuose, iki kurios tiekėjas yra atsakingas už šilumos ar karšto vandens tiekimą.

40. Valdymo perdavimas – šilumos ūkio ar jo dalies valdymo teisės perdavimas ūkio subjektui nuomos, koncesijos ar kitų valdymo perdavimo sutarčių pagrindu.

41. Vidutinio vartojimo galia – centralizuotai tiekiamos šilumos bendra vartotojų galia, apskaičiuojama faktinį dviejų metų (prieš planuojamą) suvartotą šilumos kiekį sumuojant su planuojamu (normatyviniu) kiekiu ir dalijant iš trejų metų valandų skaičiaus.

III. ŽYMĖJIMAI

              Simboliai

A	–	šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų skaičius,
D	–	ilgalaikis ir trumpalaikis turtas,
G	–	vandens kiekis,
I	–	koregavimo koeficientas,
L	–	sąnaudų dalis,
N	–	vidutinė vartojimo galia,
NP	–	normatyvinis pelnas,
P	–	pajamos,
Q	–	šilumos kiekis,
S	–	sąnaudos,
T	–	kaina.

               Indeksai

1	–	gamyba,
2	–	perdavimas,
3	–	centralizuotai tiekiamos šilumos kaina vartotojams,
4	–	pardavimas,
5	–	šilumos apskaitos prietaisai butams,
6	–	karštas vanduo iš grupinių šilumokaičių,
7	–	karštas vanduo iš individualių šilumokaičių,
8	–	karšto vandens apskaitos prietaisai,
g.	–	gyventojai,
d	–	dvinarė kaina,
dn	–	daugiabučiai namai,
k	–	kintamosios sąnaudos,
kn	–	konkurenciniai vartotojai,
kv	–	karštas vanduo,
kiek.	–	kiekis,
kiti	–	kiti vartotojai,
nš	–	nuosavi šilumos gamybos šaltiniai,
p	–	pastoviosios sąnaudos,
pl	–	planas,
pš	–	pirkta šiluma,
pt	–	patiekta į tinklą,
sk	–	skaitikliai,
sr	–	savo reikmėms,
š	–	šiluma,
šv	–	šaltas vanduo, skirtas karštam vandeniui ruošti su nuotekų tvarkymu (Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka),
t	–	laikotarpis,
tn	–	normuoti technologiniai perdavimo nuostoliai,
v	–	vienanarė kaina,
vp	–	vandens pašildymui,
vart.	–	vartotojas,
veikl.	–	veiklos sąnaudos (be pardavimo sąnaudų).

IV. ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS KAINŲ TIKSLAI

42. Šilumos ir karšto vandens kainų skaičiavimo metodika ir kainų struktūra siekiama tokių tikslų:

42.1. mažiausių sąnaudų – kainos turi skatinti šilumos ir karšto vandens tiekėjus teikti paslaugas vartotojams mažiausiomis sąnaudomis;

42.2. sąnaudų aiškumo – kainos turi pagrįstai ir tiksliai atspindėti šilumos ir karšto vandens sąnaudas, teikiant paslaugas vartotojams;

42.3. sąnaudų padengimo – kainos turi užtikrinti pakankamas šilumos ir karšto vandens tiekėjų pajamas;

42.4. paprastumo – kainų struktūra turi būti suprantama vartotojams, kad leistų apskaičiuoti mokesčius bei numatyti veiksnius, sąlygojančius kainos pokyčius;

42.5. stabilumo – didelių ir dažnų kainos svyravimų vengimas;

42.6. lankstumo – kainų struktūra turi būti pakankamai lanksti, kad atitiktų sąnaudų pasikeitimus;

42.7. nediskriminacijos – kainos neturi diskriminuoti vartotojų ar jų grupių bei remtis kryžminiu subsidijavimu;

42.8. patrauklumo – skatinti naujų šilumos vartotojų prisijungimą prie šilumos tiekimo sistemų.

V. ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS KAINODARA

43. Šilumos ir karšto vandens kainos yra vienanarės arba dvinarės.

44. Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos gali būti diferencijuojamos pagal šilumos tiekimo sistemas, vartotojų grupes, šilumos vartojimo mastą, šilumnešius ir jų kokybę, tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą ir apskaitos būdus.

45. Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir rekonstravimo sąnaudos negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas.

46. Šilumos tiekėjas, valdantis šilumos tiekimo sistemas, esančias skirtingose savivaldybėse, Komisijai gali teikti nustatyti skirtingas bazines kainas šioms sistemoms. Šilumos tiekėjas, teikdamas siūlymą nustatyti skirtingas bazines kainas, privalo teikti jį dėl visų skirtingose savivaldybėse esančių šilumos tiekimo sistemų. Nustačius vienodą bazinę šilumos kainą skirtingose savivaldybėse, šilumos tiekėjas, valdantis šilumos tiekimo sistemas, esančias skirtingose savivaldybėse, nustato kainas įmonės įstatuose nustatyta tvarka.

47. Jeigu šilumos tiekėjas valdo daugiau kaip vieną šilumos tiekimo sistemą, kurioje realizuota ne mažiau kaip 5 GWh per metus šilumos, kiekvienos sistemos sąnaudos apskaitomos atskirai.

48. Jeigu šilumos tiekimo sistemoje, kurioje realizuojama ne mažiau kaip 5 GWh šilumos per metus, šilumos tiekėjas dar ir gamina šilumą bei tiekia karštą vandenį, jis privalo atskirai tvarkyti šilumos gamybos ir šilumos perdavimo bei karšto vandens sąnaudų apskaitą. Jeigu šilumos tiekėjas prižiūri šilumos vartotojų šildymo ir karšto vandens sistemas, šios veiklos sąnaudos apskaičiuojamos atskirai.

VI. ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS KAINŲ SKAIČIAVIMAS

49. Sąlygiškai pastovios ir joms prilygintos sąnaudos:

49.1. materialinės ir joms prilygintos sąnaudos skaičiuojamos, vadovaujantis galiojančiais normatyvais. Materialinėms sąnaudoms priskiriamos gamyboje sunaudotos žaliavos ir medžiagos, pusfabrikačiai ir komplektavimo gaminiai, atsarginės dalys (išskyrus kurą, elektros energiją ir vandenį, skirtą technologinėms reikmėms, kurie šioje metodikoje priskiriami prie kintamųjų sąnaudų), mažaverčiai instrumentai, specialieji drabužiai ir kitas inventorius; sąnaudos atsiskaitomiesiems šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisams įrengti, tikrinti ir eksploatuoti (išdalinimo šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų butuose įrengimo, patikros ir eksploatacijos sąnaudos į šilumos ir karšto vandens kainas neįskaičiuojamos; už šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų butuose įrengimą, patikrą ir eksploataciją imamas atskiras mokestis, kuris nustatomas šilumos pirkimo – pardavimo sutartimi), taip pat sąnaudos už kitų įmonių suteiktas transporto, ryšių, remonto ir kitas paslaugas, nuomos, informacijos apdorojimo, piniginių operacijų atlikimo, komandiruočių bei kitos sąnaudos, nurodytos norminiuose dokumentuose;

49.2. nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos apskaičiuojamos vadovaujantis teisės aktais;

49.3. sąnaudas darbui apmokėti sudaro įmonės personalo visų rūšių darbo užmokestis už atliktą darbą arba dirbtą laiką. Darbo užmokesčio sąnaudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu ir kitais teisės aktais;

49.4. apskaičiavus darbo apmokėjimo sąnaudas, nustatyta tvarka skaičiuojamos įmokos socialiniam draudimui bei garantiniam fondui;

49.5. mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius, už aplinkos teršimą, žemę, kelius bei turto mokestis apskaičiuojami vadovaujantis teisės aktais;

49.6. nustatant kainas, palūkanos už kreditus į centralizuotai tiekiamos šilumos sąnaudas neįskaičiuojamos, nes normatyvinis pelnas apskaičiuojamas nuo viso turto. Palūkanų sąnaudomis mažėja tiekėjui nustatytas pelnas;

49.7. sąnaudos šilumos pirkimui be kintamųjų sąnaudų (pastovioji dalis);

49.8. nuomotojas (operatorius) nuomos mokestį už išsinuomotą šilumos ūkio turtą rodo atskira eilute, kuris apskaičiuojamas pagal turto nuomos sutartyse nustatytas sąlygas.

50. Kintamosios sąnaudos susideda iš:

50.1. kuro sąnaudų šilumai pagaminti;

50.2. sąnaudų šilumai pirkti, kurios gali būti be sąlygiškai

pastovių sąnaudų;

50.3. elektros energijos sąnaudų technologinėms reikmėms;

50.4. vandens sąnaudų technologinėms reikmėms.

51. Apskaičiuojant kuro sąnaudas šilumos gamybai, pateikiamos kuro sąnaudos 1 kWh pagaminti, įskaitant jo transportavimo ir sandėliavimo sąnaudas iki pristatymo pirkėjui.

52. Numatomo sunaudoti natūralaus kuro kiekis (mazuto – tūkst. t, dujų – mln. m³) nustatomas atsižvelgiant į apskaičiuotą sąlyginio kuro kiekį, atskirų kuro rūšių kaloringumą ir kainas, planuojamą elektrinių ir katilinių darbo režimą, išteklių įsigijimo galimybes, teikiant prioritetą ekologiniams faktoriams.

53. Perkamos šilumos, elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms sąnaudos nustatomos tiesiogiai apskaičiuojant, pagal galiojančius normatyvus ir esant ekonominiam pagrindimui.

54. Kuro kainos planuojamos atsižvelgiant į faktines praėjusiųjų metų kainas ir kainų prognozes kuro rinkose.

55. Veiklos sąnaudos (bendrosios ir administracinės) yra per ataskaitinį laikotarpį turėtos sąnaudos, susijusios su įmonės valdymo bei sąlygų visos įmonės veiklai vykdyti ir plėtrai užtikrinti.

56. Visos veiklos sąnaudos paskirstomos gamybai, perdavimui ir pardavimui (jei tiekiamas karštas vanduo, tai ir karšto vandens tiekimui), proporcingai darbo apmokėjimo, socialinio draudimo įmokų ir amortizacinių atskaitymų sąnaudų sumai.

57. Pelno poreikis skaičiuojamas atskirai gamybai, perdavimui, pardavimui ir karšto vandens tiekimui, vadovaujantis įstatymais bei kitais teisės aktais.

58. Normatyvinis pelnas skaičiuojamas:

(1)

D – naudojamas ilgalaikis materialusis turtas (likutinė vertė) ir trumpalaikis turtas (atsargos bei nebaigtos vykdyti sutartys ir grynieji pinigai sąskaitoje bei kasoje) atitinkamoje grandyje (gamyboje, perdavime, pardavime ir karšto vandens tiekime). Operatoriams skaičiuojama papildomai ir nuo išsinuomoto turto;

n_p – metinė Vyriausybės obligacijų palūkanų norma, kuri yra lygi 3 metų trukmės Vyriausybės obligacijų, išleistų litais per kalendorinius metus, einančius prieš tuos metus, kuriais yra nustatomos kainos, metinių palūkanų normų pirminėje rinkoje vidurkiui;

r_m – verslo rizikos koeficientas (≤ 3) procentiniais punktais (nustato Komisija).

VII. ŠILUMOS KAINŲ SKAIČIAVIMAS

59. Šilumos energijos kainos nustatomos pagal technologinius etapus: gamybą ir perdavimą.

60. Visiems šilumos tiekėjams, kurie realizuoja ne mažiau kaip 5 GWh šilumos per metus, Komisija bazines šilumos ir (ar) karšto vandens kainas nustato ne trumpesniam kaip trejų ir ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

61. Pajamos už parduotą šilumą turi padengti šilumos gamybos, pirkimo, perdavimo ir pardavimo pastoviąsias, kintamąsias ir veiklos sąnaudas bei užtikrinti normatyvinį pelną. Šios pajamos surenkamos iš visų šilumos vartotojų. Ekonomiškai pagrįstų pajamų, gaunamų realizuojant šilumą, apimtys nustatomos pagal formulę:

(2)

P	–	norminės pajamos šilumos tiekėjo funkcionavimui ir plėtrai;
Sp	–	sąlygiškai pastovios sąnaudos;
Sk	–	kintamosios sąnaudos;
Sveikl.	–	veiklos sąnaudos;
NP	–	normatyvinis pelno dydis.

62. Planuojamos pajamos už parduotą šilumos energiją konkurenciniams vartotojams:

(3)

Pkn	–	planuojamos pajamos už parduotą šilumą konkurenciniams vartotojams;
Qkn	–	planuojamas parduoti konkurenciniams vartotojams šilumos kiekis;
Tkn	–	planuojamos kainos konkurenciniams vartotojams.

63. Planuojamos pajamos už vartotojams (išskyrus konkurencinius vartotojus) parduotą šilumą:

(4)

PL

–

planuojamos pajamos už vartotojams (išskyrus konkurencinius vartotojus) parduotą šilumą.

64. Atsižvelgiant į reikalingų pajamų apimtį pagal žemiau pateiktas formules apskaičiuojamos vidutinės šilumos kainos, kurios gali būti naudojamos įvairiems analizės, palyginimo tikslams.

65. Vidutinė šilumos kaina visiems vartotojams apskaičiuojama pagal formulę:

(5)

Tvid.

–

šilumos kaina visiems vartotojams.

66. Ekonomiškai pagrįstų pajamų apimtys ir atitinkamai mokesčio už šilumą lygis pagal šioje metodikoje pateiktas formules skaičiuojamas be PVM.

67. Šilumos kainų skaičiavimui nustatomi norminiai skaičiuotini šilumos kiekiai patalpų šildymui, karšto vandens pardavimui ir technologinėms reikmėms pagal šilumnešio rūšį ir vartotojų grupes.

68. Apskaičiuojant bazines šilumos kainas, planuojamas realizuoti šilumos kiekis skaičiuojamas taip: butų ir negyvenamųjų patalpų šildymui bei karšto vandens pardavimui šilumos kiekis nustatomas priešplanuojamo laikotarpio ketverių ir daugiau metų faktiškai suvartotos šilumos kiekio ir planuojamo laikotarpio normatyvinio kiekio sumą padalinus iš 5 ir atitinkamai daugiau. Kitų vartotojų planuojamas suvartoti šilumos kiekis nustatomas pagal šilumos ir karšto vandens pirkimo – pardavimo sutartis arba projektinius duomenis.

69. Prie numatomo parduoti šilumos kiekio pridėjus šilumos perdavimo technologinius nuostolius, apskaičiuotus pagal galiojančius normatyvus, gaunamas šilumos kiekis, būtinas patiekti į šilumos perdavimo tinklą.

(6)

Q2	–	namų ir kitų pastatų tiekimo – vartojimo riboje parduotos šilumos kiekių suma;
Qtn2	–	šilumos perdavimo normuoti technologiniai nuostoliai;

70. Į šilumos tinklą būtiną pateikti šilumos kiekį savo katilinėms, elektrinėms ir nepriklausomiems šilumos gamintojams paskirsto šilumos tiekėjas, mažiausiomis ilgalaikėmis sąnaudomis užtikrindamas kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams.

(7)

Qpt	–	į šilumos tinklą patiektos šilumos kiekis;
Q1	–	pagamintos savo šilumos šaltiniuose ir patiektos į tinklą šilumos kiekis;
Qpš	–	pirktos ir patiektos į tinklą šilumos kiekis.

71. Šilumos vartotojams gali būti apskaičiuojama dvinarė arba vienanarė šilumos kaina.

72. Dvinarė kaina:

72.1. už suvartotą šilumos kiekio vienetą (kWh);

72.2. už vidutinį vartojimo galios vienetą (kW) per mėnesį arba bendrojo naudingojo gyvenamojo ploto kvadratinį metrą (m²).

73. Vienanarė kaina – už suvartotą šilumos kiekio vienetą (kWh).

74. Šilumos vartotojai, sudarę su šilumos tiekėju šilumos pirkimo – pardavimo sutartį, atsiskaitymams už suvartotą šilumą (vieneriems ar keleriems metams) gali pasirinkti dvinarę arba vienanarę kainą.

75. Naujiems šilumos vartotojams, prisijungusiems prie šilumos tiekimo sistemos, ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, konkurenciniams šilumos vartotojams ir kitiems Komisijos nustatytiems vartotojams (laikotarpis neribojamas) nustatoma šilumos kaina, kuri turi padengti šilumos gamybos ir individualias perdavimo sąnaudas. Šią kainą nustato šilumos tiekėjas, suderinęs su Komisija. Jeigu nėra nustatyta kita kaina, konkurenciniai šilumos vartotojai už suvartotą šilumą atsiskaito kainomis, nustatytomis kaip ir kitiems šilumos vartotojams.

76. Skaičiuojant šilumos gamybos kainas (T₁), įvertinamos šios sąnaudos:

76.1. kuras šilumai pagaminti;

76.2. elektros energija, suvartota šilumos gamybai;

76.3. vandens sąnaudos technologijai;

76.4. sąlygiškai pastovios sąnaudos, būtinos katilinių eksploatacijai užtikrinti, įskaitant šilumos apskaitos prietaisus kolektoriuose;

76.5. veiklos sąnaudų dalis, priskirta gamybai.

77. Gamybos savo šaltinyje vienanarė kaina T_1nš (už patiektą į tinklą šilumos kiekį)

(ct už kWh) (8)

78. Patiektos į tinklą šilumos gamybos vidutinė vienanarė kaina T_pt:

(ct už kWh) (9)

79. Gamybos dvinarė kaina T_1dk

T_1dk – dvinarės kainos kintamoji dalis (už patiektą į tinklą šilumos kiekį).

(ct už kWh) (10)

T_1dp – dvinarės kainos pastovioji dalis (už patiektą į tinklą šilumos srauto galią)

(Lt už kW per mėnesį) (11)

80. Skaičiuojant dvinarę gamybos kainą dalis sąlygiškai pastovių sąnaudų gali būti įskaičiuotos kintamą kainą, tuo mažinant dvinarės kainos pastoviąją dalį.

81. Skaičiuojant planuojamas pajamas, taikant dvinarę kainą, pajamų ir pelno masė turi būti ne didesnė už pelno masę, skaičiuojant pajamas, taikant vienanarę kainą.

N_pt – pateiktos į tinklą šilumos srauto vidutinė galia, apskaičiuojama pagal priklausomybę:

(12)

8760 – valandų skaičius per metus.

82. Pirktos šilumos kainos T_pš iš nepriklausomų šilumos gamintojų nustatomos pirkimo – pardavimo sutartimis.

83. Šilumos tiekėjui atsisakius supirkti nepriklausomo šilumos gamintojo pasiūlytą, šilumos tiekėjo nustatytus reikalavimus atitinkančią šilumą, Komisija turi teisę įpareigoti šilumos tiekėją supirkti šilumą iš nepriklausomo šilumos gamintojo jo pasiūlytomis arba Komisijos nustatytomis kainomis.

84. Apskaičiuojant šilumos perdavimo kainas (T₂) įvertinamos šios sąnaudos:

84.1. kintamosios sąnaudos:

84.1.1. elektros energijos sąnaudos, užtikrinančios šilumnešio cirkuliaciją;

84.1.2. vandens sąnaudos technologijai, t. y. termofikacinio vandens papildymui;

84.2. sąlygiškai pastovios sąnaudos, būtinos šilumos tinklų ir šilumos apskaitos prietaisų, įrengtų pastatų šilumos įvaduose (punktuose), eksploatacijai užtikrinti;

84.3. veiklos sąnaudų dalis, priskirta perdavimui;

84.4. normuoti šilumos perdavimo technologiniai nuostoliai.

85. Perdavimo kaina už suvartotą šilumos kiekį T_2kiek.

(ct už kWh) (13)

T_pt – šilumos tiekėjo patiektos į šilumos perdavimo tinklą vienos kWh savikaina, apskaičiuojama pagal priklausomybę:

(cit už kWh) (14)

n – nepriklausomų šilumos gamintojų skaičius.

86. Perdavimo kaina už vidutinę vartojimo galią T_2p

(Lt už kW per mėnesį) (15)

N₂ – apskaičiuojamas pagal priklausomybę:

(16)

87. Šilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų), kaina T₃ yra šilumos gamybos T₁ ir perdavimo T₂ kainų suma. T₃ – šilumos kaina iki šilumos įvado.

88. Vienanarė kaina T_3v (už suvartotą šilumos kiekį)

(ct už Kwh) (17)

89. Dvinarės kainos pastovioji dalis T_3dp (už vidutinę vartojimo galią)

(Lt už kW per mėnesį) (18)

90. Dvinarės kainos kintamoji dalis T_3dk (už suvartotą šilumos kiekį)

(ct už kWh) (19)

91. Tam atvejui, kai gamybos ir pirkimo sąnaudos neskirstomos į kintamąją ir pastoviąją dalis.

91.1 Dvinarės kainos kintamoji dalis T_3dk` (už suvartotą šilumos kiekį)

(ct už kWh) (20)

91.2 Dvinarės kainos pastovioji dalis T_3dp` (už vidutinę vartojimo galią)

(Lt už kW ir (arba m²) per mėnesį) (21)

92. Nustatant dvinarę kainą, gali būti taikomos ir kitos kintamųjų ir pastoviųjų sąnaudų išdalinimo proporcijos.

93. Šilumos pardavimo sąnaudos – tai sąnaudos, susijusios su šilumos realizavimo sąnaudomis. Prie šių sąnaudų priskiriamas tarnybų, tiesiogiai susijusių su šilumos realizavimu (abonentų, realizavimo), darbo užmokestis bei atitinkama socialinio draudimo bei garantinio fondo atskaitymų suma; transporto priemonių, priskirtų minėtoms tarnyboms, nusidėvėjimo bei eksploatacijos sąnaudos; sąnaudos už mokesčių surinkimą bei kitos sąnaudos, atsirandančios aptarnaujant šilumos energijos vartotoją.

(Lt per mėnesį 1 vartotojui) (22)

A – šilumos vartotojų skaičius.

94. Daugiabučių namų savininkai (namas) gali mokėti kaip vienas vartotojas – jie moka pardavimo kainą T₄. Jeigu šilumos tiekėjas yra sudaręs šilumos pirkimo – pardavimo sutartis su butų savininkais, šilumos pardavimo kaina gyventojams gali būti skaičiuojama suvartotam šilumos kiekiui:

(ct/kWh) (23)

dng – šilumos pardavimo sąnaudų charakteristikos, atitinkamų daugiabučių namų gyventojams.

Šiuo atveju, kaina T_4g gali būti sumuojama prie kainos T₃.

95. Pardavimo kainos diferencijuojamos pagal atsiskaitymo būdus, t. y. jeigu buitiniams šilumos vartotojams vietoje sąskaitų išduodami mokėjimų už šilumą pranešimai, į šilumos kainas neįskaičiuojamos sąskaitų parengimo ir pateikimo vartotojams sąnaudos.

96. Šilumos vartotojo pasirinktoje ir šilumos pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytoje vietoje, įrengus šilumos išdalinimo apskaitos bei kiekio reguliavimo prietaisus, šilumos tiekėjas nustato sutartinę kainą už šių prietaisų įrengimą, tinkamą jų techninę būklę, reikalaujamą matavimo tikslumą ir patikros atlikimą. T₅ – mokestis už išdalinimo apskaitos prietaisus, įrengtus butuose.

(Lt/per mėnesį už apskaitos prietaisą) (24)

t	–	apskaitos prietaiso norminis darbo laikas mėnesiais;
Sapsk. pr. įreng.	–	apskaitos prietaiso įsigijimo ir įrengimo sąnaudos;
Sapsk. pr. ekspl.	–	apskaitos prietaiso eksploatavimo ir tinkamos techninės būklės užtikrinimo sąnaudos;
Sapsk. pr. patikr.	–	sąnaudos, susijusios su apskaitos prietaiso patikra.

VIII. BAZINIŲ ŠILUMOS KAINŲ PERSKAIČIAVIMO RODIKLIAI

97. Bazinė šilumos kaina turi užtikrinti pajamų lygį, kurį turi padengti būtinosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal progresyvius analogiškų įmonių pasiektus rodiklius, galiojančius normatyvus ir užtikrinantis normatyvinį pelną.

98. Bazinė šilumos kaina nustatoma ne trumpesniam kaip trejų ir ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui ir perskaičiuojama kasmet, atsižvelgiant į konkrečiam tiekėjui nustatytus veiklos efektyvumo didinimo rodiklių, kapitalo aptarnavimo sąnaudų, materialinių sąnaudų, darbo jėgos sąnaudų, kuro ir elektros energijos sąnaudų, skaičiuotino šilumos kiekio bei perkamų paslaugų, tiesiogiai nepriklausančių nuo tiekėjo veiklos, rodiklių visumą, taikomą kasmetiniam kainų perskaičiavimui.

99. Šilumos ir (arba) karšto vandens tiekėjai praneša Komisijai nustatytas kainas ir tarifus bei jų pagrindimą per 10 kalendorinių dienų nuo kainų ar tarifų nustatymo, tačiau ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų iki jų įsigaliojimo. Komisija nurodo tiekėjams esamus kainų ar tarifų nustatymo pažeidimus. Tiekėjai privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Tiekėjams to nepadarius, Komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas kainas. Jos galioja, kol Komisijos nurodyti pažeidimai bus pašalinti.

100. Bazinė šilumos kaina taikoma atliekant kasmetinius perskaičiavimus, atsižvelgiant į Komisijos nustatytus koregavimo koeficientus.

Tb	–	bazinė šilumos kaina;
Tbpersk.	–	perskaičiuota šilumos kaina.

(25)

Apskaičiuojant t metais, T_b reikšmė keičiama T_{bpersk. t-1}.

101. Kainų koregavimo rodikliai:

101.1. infliacijos koregavimo koeficientas I_infl.

(26)

Lsj	–	centralizuotai tiekiamos šilumos sąnaudų (be kuro) dalis visose šilumos sąnaudose;
Iv	–	vartojimo kainų indeksas;
e	–	Komisijos nustatytas efektyvumo didinimo koeficientas;

101.2. kuro kainų pokyčio koregavimo koeficientas I_kuro taikomas atsižvelgiant į atitinkamos kuro rūšies kainos pasikeitimą, jeigu tiekėjas neturi galimybės naudoti pigesnio alternatyvaus kuro, skaičiuojamas pagal priklausomybę:

(27)

Lkuro	–	atitinkamos kuro rūšies sąnaudų dalis visose sąnaudose;
Tkurot-1	–	priešataskaitinio laikotarpio atitinkamos kuro rūšies kaina rinkoje (tiekėjų pirktos atitinkamos kuro rūšies vidutine kaina rinkoje);
Tkurot	–	ataskaitinio laikotarpio atitinkamos kuro rūšies kaina rinkoje (tiekėjų pirktos atitinkamos kuro rūšies vidutinė kaina rinkoje);

101.3. realizuotos šilumos kiekio pokyčio koeficientas I_q

(28)

Qt-1 ir Qt	–	šilumos pardavimas atitinkamai priešataskaitiniu ir ataskaitiniu laikotarpiu;
Lsps	–	sąlygiškai pastovių sąnaudų dalis visose sąnaudose.

101.4. kitų faktorių koregavimo koeficientas I_kiti

(29)

Lkiti	–	kitų koreguojamų sąnaudų dalis visose šilumos sąnaudose;
Tkiti-1	–	priešataskaitinio laikotarpio atitinkamai kitų veiksnių kainos, mokesčiai ir kt.;
Tkiti	–	ataskaitinio laikotarpio atitinkamų kitų veiksnių kainos, mokesčiai ir kt.

IX. KARŠTO VANDENS KAINŲ SKAIČIAVIMAS

102. Karšto vandens, tiekiamo iš grupinių šilumokaičių, kainų skaičiavimas T_6v:

102.1. kai karštas vanduo tiekiamas iš grupinių šilumokaičių arba katilinių, į karšto vandens sąnaudas įskaičiuojamos šilumos sąnaudos šaltam vandeniui pašildyti iki reikiamos temperatūros (Q_vp kWh/m³ * šilumos kainos Lt už kWh), šalto vandens, skirto karštam vandeniui ruošti su nuotekų tvarkymu (Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, toliau tekste – šaltas vanduo), sąnaudos, normatyviniai šilumos ir vandens perdavimo technologiniai nuostoliai kvartaliniuose karšto vandens tinkluose, grupinių šilumokaičių ir kvartalinių karšto vandens tinklų eksploatavimo sąnaudos, įskaitant elektros energijos sąnaudas karšto vandens paruošimui ir perdavimui vartotojui. Šiuo atveju vienanarė karšto vandens kaina apskaičiuojama (pagal atskirus grupinius šilumokaičius kainos neskaičiuojamos) pagal priklausomybę:

(30)

Qvp	–	šilumos kiekis vandens pašildymui;
T6v	–	karšto vandens kaina Lt už m^3;
Qtn6	–	normatyviniai šilumos technologiniai nuostoliai karšto vandens tinkluose;
Gtn6	–	normuoti vandens nuostoliai karšto vandens tinkluose;
G6	–	planuojamas parduoti karšto vandens kiekis;
Ssp6	–	sąlygiškai pastovios sąnaudos grupinių šilumokaičių ir karšto vandens tinklų, įskaitant elektros energijos sąnaudas (eksploatacinės sąnaudos);
Tšv	–	šalto vandens, skirto karštam vandeniui ruošti, kaina su nuotekų tvarkymu (Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka);
S6veikl.	–	veiklos sąnaudos, tenkančios karšto vandens tiekimui iš grupinių šilumokaičių.

102.2. šilumos kiekius, suvartotus šalto vandens pašildymui ir pastato viduje karšto vandens temperatūrai palaikyti, nustato Komisijos patvirtintos išdalinimo metodikos;

102.3. dvinarė karšto vandens kaina nustatoma už suvartotą šilumos kiekį ir vidutinę galią;

102.4. dvinarės karšto vandens kainos už vidutinę vartojimo galią dedamoji skaičiuojama pagal priklausomybę:

(Lt už kW per mėnesį) (31)

N₆ – vidutinė šilumos vartojimo galia karštam vandeniui paruošti grupiniuose šilumokaičiuose.

(32)

102.5. dvinarės karšto vandens kainos už suvartotą šilumos kiekį dedamoji skaičiuojama pagal priklausomybę:

(Lt už m³) (33)

103. Karšto vandens, tiekiamo iš individualių šilumokaičių, kainų skaičiavimas T_7v. Į karšto vandens sąnaudas įskaičiuojamos šilumos sąnaudos šaltam vandeniui pašildyti iki reikiamos temperatūros (Q_vp kWh/m3 * šilumos kainos Lt/kWh), sąnaudos šaltam vandeniui pirkti ir veiklos sąnaudos.

Šiuo atveju vienanarė karšto vandens kaina T_7v apskaičiuojama pagal priklausomybę:

(Lt už m³) (34)

104. Karšto vandens dvinarės kainos pastovioji dalis T_7dp

(Lt už Kw per mėnesį) (35)

N₇ – vidutinė šilumos vartojimo galia karštam vandeniui paruošti individualiuose šilumokaičiuose.*

105. Karšto vandens dvinarės kainos kintamoji dalis T_7dk:

(Lt už m³) (36)

106. Karšto vandens pardavimo kaina T_4kv

(Lt per mėn.) (37)

A – karšto vandens vartotojų skaičius.

Jeigu, nustatant karšto vandens kainą yra įskaičiuota šilumos pardavimo kaina (kai tas pats šilumos tiekėjas tiekia ir karštą vandenį), tuo atveju karšto vandens pardavimo kaina netaikoma.

107. Pardavimo kainos diferencijuojamos pagal atsiskaitymo būdus, t. y., jeigu buitiniams karšto vandens vartotojams vietoje sąskaitų išduodami mokėjimų už karštą vandenį pranešimai, į karšto vandens kainas neįskaičiuojamos sąskaitų parengimo ir pateikimo vartotojams sąnaudos.

108. Karšto vandens atsiskaitomųjų ir išdalinimo apskaitos prietaisų butuose įrengimo, eksploatacijos ir patikros kaina T₈. Karšto vandens vartotojo pasirinktoje vietoje įrengus karšto vandens apskaitos prietaisus, karšto vandens tiekėjas nustato sutartinę kainą už karšto vandens išdalinimo apskaitos prietaisų įrengimą, tinkamą jų techninę būklę, reikalaujamų matavimų tikslumą ir patikros atlikimą.

(Lt/per mėnesį už apskaitos prietaisą) (38)

t	–	apskaitos prietaiso darbo laikas mėnesiais;
S k. v. apsk. pr. įreng.	–	apskaitos prietaiso įsigijimo ir įrengimo sąnaudos;
S k. v. apsk. pr. ekspl.	–	apskaitos prietaiso eksploatavimo ir tinkamos techninės būklės užtikrinimo sąnaudos;
S k. v. apsk. pr. patikr.	–	sąnaudos, susijusios su apskaitos prietaisų patikra.

109. Karšto vandens apskaitos prietaisų butuose įrengimo, eksploatacijos ir patikros sąnaudos, vartotojui sutikus, gali būti išdalinamos suvartotam karšto vandens kiekiui. Tuo atveju ši kaina pridedama prie karšto vandens kainos, ir jos diferencijuojamos atskiroms karšto vandens vartotojų grupėms pagal jų pasirinktą ir Komisijos patvirtintą išdalinimo apskaitos metodą.

(Lt/už kub. m) (39)

X. BAZINIŲ KARŠTO VANDENS KAINŲ PERSKAIČIAVIMO RODIKLIAI

110. Bazinė karšto vandens kaina turi užtikrinti pajamų lygį, kurį turi padengti būtinosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal progresyvius analogiškų įmonių pasiektus rodiklius, galiojančius normatyvus ir užtikrinantis normatyvinį pelną.

111. Bazinė karšto vandens kaina nustatoma ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui ir perskaičiuojama kasmet, atsižvelgus į konkrečiam tiekėjui nustatytų veiklos efektyvumo didinimo rodiklių, kapitalo aptarnavimo sąnaudų, materialinių sąnaudų, darbo jėgos sąnaudų ir rodiklių visumą, naudojamą kasmetiniam kainų perskaičiavimui. Karšto vandens tiekėjas, pateikęs Komisijai atitinkamus perskaičiavimo rodiklius ir gavęs pritarimą bazinių kainų perskaičiavimams, nustato perskaičiuotas kainas.

112. Bazinė karšto vandens kaina taikoma atliekant kasmetinius perskaičiavimus, atsižvelgus į koregavimo koeficientus:

Tb	–	bazinė karšto vandens kaina;
Tbpersk.	–	perskaičiuota karšto vandens kaina;

(40)

113. Šilumos kainos pokyčio koregavimo koeficientas I_š

(41)

Lš	–	šilumos sąnaudų dalis visose karšto vandens sąnaudose,
Tš-1	–	priešataskaitinio laikotarpio šilumos kaina,
Tš	–	ataskaitinio laikotarpio šilumos kaina.

114. Šalto vandens, kainos pokyčio koregavimo koeficientas I_šv

(42)

Lšv	–	šalto vandens, sąnaudų dalis visose sąnaudose;
Tšv-1	–	priešataskaitinio laikotarpio šalto vandens kaina;
Tšv	–	ataskaitinio laikotarpio šalto vandens kaina.

115. Infliacijos koregavimo koeficientas I_infl.

(43)

Linfl.	–	karšto vandens sąnaudų (be šilumos ir šalto vandens) dalis visose karšto vandens sąnaudose;
Iv	–	vartojimo kainų indeksas.

116. Realizuoto karšto vandens kiekio pokyčio koeficientas I_q

(44)

Gt-1 ir Gt	–	karšto vandens pardavimas atitinkamai priešataskaitiniu ir ataskaitiniu laikotarpiu;
Lsps	–	sąlygiškai pastovių sąnaudų dalis visose sąnaudose.

______________

Šilumos kiekio, planuojamo parduoti skaičiavimas

Eil. Nr.	Rodiklių pavadinimas	Mato vnt.	Faktiniai duomenys (t – 2)			Faktiniai duomenys (t – 1)			Planuojamam laikotarpiui
			Kiekis	Faktiniai duomenys kWh/m^3; kWh/m^2; kWh/butui	Šilu- mos kiekis per metus tūkst. MWh	Kiekis	Faktiniai duomenys kWh/m^3; kWh/m^2; kWh/butui	Šilumos kiekis per metus tūkst. MWh	Kiekis	Šilumos normatyvai kWh/m^3; kWh/m^2; kWh/butui	Šilumos kiekis per metus tūkst. MWh
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12
KP 1.	Šiluma su karštu vandeniu iš individualių šilumokaičių	tūkst. MWh
KP 1.1	Karšto vandens pardavimas per metus	tūkst. m^3
KP 1.2	Butų skaičius, esant įrengtai cirkuliacinei sistemai ir vonios šildytuvui	vnt.
KP 1.3	Butų skaičius, esant įrengtai cirkuliacinei sistemai be vonios šildytuvo	vnt.
KP 1.4	Butų skaičius, cirkuliacinei sistemai esant namo rūsyje	vnt.
KP 2	Šiluma su karštu vandeniu iš grupinių šilumokaičių	tūkst. MWh
KP 2.1	Karšto vandens pardavimas per metus	tūkst. m^3
KP 2.2	Butų skaičius, esant įrengtai cirkuliacinei sistemai ir vonios šildytuvui	vnt.
KP 2.3	Butų skaičius, esant įrengtai cirkuliacinei sistemai be vonios šildytuvo	vnt.
KP 2.4	Butų skaičius, cirkuliacinei sistemai esant namo rūsyje	vnt.
KP 3	Visa šiluma su karštu vandeniu	tūkst. MWh
KP 4	Šiluma gyv. namų šildymui, pastatų iki 1992 m. ar ne p	tūkst. MWh
KP 4.1	1–2 aukštų namų bendras naudingas plotas	m^2
KP 4.2	3–4 aukštų namų...	m^2
KP 4.3	5 aukštų namų...	m^2
KP 4.4	daugiau kaip 5 aukštų namų...	m^2
KP 5	Šiluma gyv. namų šildymui, pastatų pagal RSN 143-92, STR 2.05.01:1999 arba pilnai renovuotų	tūkst. MWh
KP 5.1	1–2 aukštų namų bendras naudingas plotas	m^2
KP 5.2	3–4 aukštų namų...	m^2
KP 5.3	5 aukštų namų...	m^2
KP 5.4	daugiau kaip 5 aukštų namų...	m^2
KP 6	Šiluma dalinai renovuotų gyvenamųjų namų šildymui	tūkst. MWh
KP 6.1	1–2 aukštų namų bendras naudingas plotas	m^2
KP 6.2	3–4 aukštų namų...	m^2
KP 6.3	5 aukštų namų...	m^2
KP 6.4	daugiau kaip 5 aukštų namų...	m^2
KP 7	Šiluma gyvenamųjų namų šildymui (4+5+6)	tūkst. MWh
KP 8	Visas planuojamas šilumos kiekis gyventojams (3+7)	tūkst. MWh
KP 9	Visas planuojamas šilumos kiekis kitiems vartotojams	tūkst. MWh
KP 10	Visas planuojamas šilumos kiekis konkurenciniams vartotojams	tūkst. MWh
KP 11	Visas planuojamas šilumos kiekis	tūkst. MWh

Įmonės vadovas________________________

Ekonominiai šilumos gamybos rodikliai

Eil. Nr.	Rodikliai	Mato vnt.	Prieš ataskaitinis laikotarpis	Ataskaitinis laikotarpis	Bazinė kaina
1	2	3	4	5	6
EG 1.	Pirminės kuro sąnaudos	t. n. e.
		tūkst. MWh
EG 2.	Sunaudota šilumos energijos savo reikmėms	tūkst. MWh
EG 3.	Pateikta nuo katilinių kolektorių	tūkst. MWh
EG 4.	Pateikta nuo elektrinių kolektorių	tūkst. MWh
EG 5.	Pateikta nuo elektrodinių katilinių kolektorių	tūkst. MWh
EG 6.	Patiekta į tinklą: (3 + 4 + 5 eil.)	tūkst. MWh
EG 6.1	termofikaciniu vandeniu	tūkst. MWh
EG 6.2	garu	tūkst. MWh
EG 6.3	karštu vandeniu	tūkst. MWh
EG 7	Iš nuosavų šilumos šaltinių pateikto į tinklą šilumos srauto vidutinė galia	MW
EG 8	Visos gamybos sąnaudos (9 eil.+10 eil.+11eil.)	tūkst. Lt
		ct/kWh
EG 9	Kintamos sąnaudos	tūkst. Lt
		ct/kWh
EG 9.1	Kuras technologijai, įskaitant jo atvežimo sąnaudas	tūkst. Lt
EG 9.2	Elektros energija elektrodinėse katilinėse	tūkst. Lt
EG 9.3	Elektros energija technologijai	tūkst. Lt
EG 9.4	Vanduo technologijai	tūkst. Lt
EG 10	Veiklos sąnaudos	tūkst. Lt
		ct/kWh
EG 11	Sąlygiškai pastovios sąnaudos	tūkst. Lt
		ct/kWh
EG 11.1	Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos iš viso	tūkst. Lt
EG 11.1.1	Remontų išlaidos iš viso:	tūkst. Lt
EG 11.1.2	Kitos sąnaudos:	tūkst. Lt
EG 11.1. 2.1	žaliavos, medžiagos, pusfabrikačiai	tūkst. Lt
EG 11.1. 2.2	kitos	tūkst. Lt
EG 11.2	Nusidėvėjimas ir amortizacija	tūkst. Lt
EG 11.3	Sąnaudos darbui apmokėti	tūkst. Lt
EG 11.4	Įmokos socialiniam draudimui	tūkst. Lt
EG 11.5	Mokesčiai viso:	tūkst. Lt
EG 11.5.1	turto mokestis	tūkst. Lt
EG 11.5.2	žemės nuomos mokestis	tūkst. Lt
EG 11.5.3	kelių mokestis	tūkst. Lt
EG 11.5.4	mokestis už gamtos išteklius	tūkst. Lt
EG 11.5.5	mokestis už aplinkos teršimą	tūkst. Lt
EG 11.5.6	(PVM) skirtumas	tūkst. Lt
EG 11.5.7	žyminis mokestis	tūkst. Lt
EG 11.5.8	kiti	tūkst. Lt
EG 11.6	Palūkanos už banko kreditus, įmokos už paskolų garantijas:	tūkst. Lt
EG 11.7	Turto nuomos mokestis	tūkst. Lt
EG 12	Pelnas, nuostolis	tūkst. Lt
		ct/kWh
EG 13	Planuojamos pajamos (8+12 eil.)	tūkst. Lt
		ct/kWh
EG 14	Vienanarė kaina (8 eil./6 eil.)	ct/kWh
EG 15	Dvinarė kaina:
EG 15.1	už į tinklą patiektą šilumos kiekį (9 eil./6eil.)	ct/kWh
EG 15.2	už į tinklą patiektą šilumos srauto galią [(10eil.+11eil.)/7]	Lt/kW per mėn.
PAPILDOMI RODIKLIAI
EG 16	Elektros energijos kaina	ct/kWh
EG 17	Sunaudota elektros energijos šilumos gamybai	tūkst. kWh
EG 18	Sunaudota elektros energijos termofikacinio vandens cirkuliacijai	-“-
EG 19	Lyginamosios elektros energijos sąnaudos	kWh/MWh
EG 20	Sąlyginio kuro sąnaudos	t. n. e.
EG 21	Gamtinės dujos	t. n. e.
EG 21.1	natūralių gamtinių dujų	1000 m^3
EG 21.2	sąnaudos už dujas	tūkst. Lt
EG 21.3	kaina	Lt/1000 m^3
EG 21.4	kaloringumas	kcal/m3
EG 21.5	lyginamosios kuro sąnaudos	kg/MWh
EG 21.6	gamtinių dujų lyginamasis svoris kuro balanse	%
EG 22	Mazutas	t. n. e.
EG 22.1	natūralus	t
EG 22.2	sąnaudos už mazutą	tūkst. Lt
EG 22.3	kaina	Lt/t
EG 22.4	kaloringumas	kcal/kg
EG 22.5	lyginamosios kuro sąnaudos	kg/MWh
EG 22.6	mazuto lyginamasis svoris kuro balanse	%
EG 23	Mediena	t. n. e.
EG 23.1	natūrali	m^3
EG 23.2	sąnaudos už medieną (pjūvenas, drožles)	tūkst. Lt
EG 23.3	kaina	Lt/ t. n. e.
EG 23.4	kaloringumas	kcal/kg
EG 23.5	lyginamosios kuro sąnaudos	kg/MWh
EG 24	Elektros energija	tūkst. kWh
EG 24.2	sąnaudos už	tūkst. Lt
EG 24.3	kaina	ct/kWh
EG 25		t. n. e.
EG 25.1	natūralus	t
EG 25.2	sąnaudos už	tūkst. Lt
EG 25.3	kaina	Lt/t
EG 25.4	kaloringumas	kcal/kg
EG 25.5	lyginamosios kuro sąnaudos	kg/MWh
EG 26		t. n. e.
EG 26.1	natūralūs	t
EG 26.2	sąnaudos už	tūkst. Lt
EG 26.3	kaina	Lt/t
EG 26.4	kaloringumas	kcal/kg
EG 26.5	lyginamosios kuro sąnaudos	kg/MWh
EG 27		t. n. e.
EG 27.1	natūralus	t
EG 27.2	sąnaudos už	tūkst. Lt
EG 27.3	kaina	Lt/t
EG 27.4	kaloringumas	kcal/kg
EG 27.5	lyginamosios kuro sąnaudos	kg/MWh
EG 28	Sąlyginio kuro 1 tonos kaina	Lt/t. n. e.
EG 29	Lyginamosios kuro sąnaudos	kg/MWh
EG 30	Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius	žm.
EG 31	Vidutinis mėnesio atlyginimas	Lt/mėn.
EG 32	Investicijų panaudojimas:	tūkst. Lt
EG 32.1	įmonės nuosavos lėšos:	tūkst. Lt
EG 32.1.1	iš amortizacijos	tūkst. Lt
EG 32.1.2	iš pelno	tūkst. Lt
EG 32.2	kreditai	tūkst. Lt
EG 32.3	valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos	tūkst. Lt
EG 32.4	kitos lėšos	tūkst. Lt
EG 33	Investicijų panaudojimas:	tūkst. Lt
EG 33.1	mašinoms ir įrengimams rekonstruoti	tūkst. Lt
EG 33.2	pastatms ir statiniams rekonstruoti	tūkst. Lt
EG 33.3	kitiems poreikiams	tūkst. Lt
EG 34	Pagamintos šilumos kiekis, tenkantis vienam dirbančiajam	MWh/žm.
EG 35	Ilgalaikis ir trumpalaikis turtas	tūkst. Lt

Įmonės vadovas ______________________

Ekonominiai šilumos perdavimo rodikliai

Eil. Nr.	Rodikliai	Mato vnt.	Prieš ataskaitinis laikotarpis	Ataskaitinis laikotarpis	Bazinė kaina
1	2	3	4	5	6
EE 1	Į tinklą patiektos šilumos kiekis	tūkst. MWh
EE 1.1	Iš nuosavų šaltinių patiektos šilumos kiekis	tūkst. MWh
	šilumos kaina	ct/kWh
EE 1.1.1	Į tinklą patiektos šilumos vidutinė vienanarė kaina	ct/kWh
EE 1.1.2	Vidutinė dvinarė kaina:
EE 1.1.1.1	už pateiktą į tinklą šilumos kiekį	ct/kWh
EE 1.1.1.2	už pateiktos į tinklą šilumos srauto galią	Lt/kW per mėn.
EE 1.2	Pirktas šilumos kiekis iš	tūkst. MWh
	pirktos šilumos kaina	ct/kWh
EE 1.3	Pirktas šilumos kiekis iš	tūkst. MWh
	pirktos šilumos kaina	ct/kWh
EE 1.4	Pirktas šilumos kiekis iš	tūkst. MWh
	pirktos šilumos kaina	ct/kWh
EE 2	Patiektos į tinklą šilumos srauto vidutinė galia	MW
EE 3	Technologiniai perdavimo nuostoliai	tūkst. MWh
EE 4	Šiluma savo reikmėms	tūkst. MWh
EE 5	Šilumos srauto galios nuostoliai perdavime	MW
EE 6	Vidutinė vartojimo galia savo reikmėms	MW
EE 7	Šilumos pardavimas (1eil. - 3 eil. - 4 eil.)	tūkst. MWh
EE 7.1	gyventojams	-“-
EE 7.2	verslo įmonėms	-“-
EE 7.3	biudžetinėms organizacijoms	-“-
EE 7.4	konkurencianiams vartotojams	-“-
EE 8	Vidutinė vartojimo galia (2eil. - 3 eil. - 4 eil.)	MW
PERDAVIMO SĄNAUDOS
EE 9	Visos sąnaudos (13+ 14+ 15+ 16+ 17+ 18+ 19+ 20+ 21+ 22+ 23+ 24 eil.)	tūkst. Lt
		ct/kWh
EE 10	Vidutinė perdavimo kaina konkurenciniams vartotojams	ct/kWh
EE 11	Pajamos gautos iš konkurencinių vartotojų už šilumos perdavimą (10 eil. x 7.4 eil.)	tūkst. Lt
EE 12	Perdavimo sąnaudos tenkančios kitiems vartotojams (9 eil. - 11 eil.)	tūkst. Lt
EE 13	Elektros energija technologijai	tūkst. Lt
EE 14	Vanduo technologijai	tūkst. Lt
EE 15	Perdavimo technologinių nuostolių sąnaudos	-“-
EE 16	Savo reikmėms suvartotos šilumos sąnaudos	-“-
EE 17	Veiklos sąnaudos	-“-
EE 18	Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos iš viso	-“-
EE 18.1	Remontų išlaidos iš viso	-“-
EE 18.2.	Kitos sąnaudos:	-“-
EE 18.2.1	žaliavos, medžiagos, pusfabrikačiai	-“-
EE 18.2.2	kitos paslaugos	-“-
EE 19	Nusidėvėjimas ir amortizacija	-“-
EE 20	Sąnaudos darbui apmokėti	-“-
EE 21	Įmokos socialiniam draudimui	-“-
EE 22	Mokesčiai viso:	-“-
EE 22.1	turto mokestis	tūkst. Lt
EE 22.2	žemės nuomos mokestis	-“-
EE 22.3	kelių mokestis	-“-
EE 22.4	mokestis už gamtos išteklius	-“-
EE 22.5	mokestis už aplinkos teršimą	-“-
EE 22.6	(PVM) skirtumas	-“-
EE 22.7	žyminis mokestis	-“-
EE 22.8	kiti	-“-
EE 23	Palūkanos už banko kreditus	tūkst. Lt
EE 24	Turto nuomos mokestis	tūkst. Lt
EE 25	Pelnas, nuostolis	tūkst. Lt
		ct/kWh
EE 26	Pajamos gautinos iš kitų vartotojų (12 eil. + 25 eil.)	tūkst. Lt
EE 27	Perdavimo kaina kitiems vartotojams
EE 27.1	už vidutinę vartojimo galią	Lt/kW per mėn.
EE 27.2	už suvartotą šilumos kiekį	ct/kWh
EE 28	Šilumos kainos kitiems vartotojams iki gyvenamųjų namų ir pastatų šilumos punktų	ct/kWh
EE 28.1	Vienanarė kaina už suvartotą kiekį	ct/kWh
EE 28.2	Dvinarė kaina
EE 28.2.1	už suvartotą šilumos kiekį	ct/kWh
EE 28.2.2	už vidutinę vartojimo galią	Lt/kW per mėn.
PAPILDOMI RODIKLIAI
EE 29	Elektros energijos kaina perdavimui	ct/kWh
EE 30	Sunaudota elektros energijos termofikato cirkuliacijai užtikrinti išorės šilumos tinkluose	tūkst. kWh
EE 31	Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius	žm.
EE 32	Vidutinis mėnesinis atlyginimas	Lt/mėn
EE 33	Šilumos tinklų ilgis tenkantis 1 dirbančiajam	km/žm.
EE 34	Investicijos panaudojant	tūkst. Lt
EE 34.1	įmonės nuosavas lėšas:	-“-
EE 34.1.1	amortizacijos	-“-
EE 34.1.2	pelno	-“-
EE 34.2	kreditus	-“-
EE 34.3	valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas	-“-
EE 34.4	kitas lėšas	-“-
EE 35	Investicijų panaudojimas:	tūkst. Lt
EE 35.1	Pastatų įvaduose apskaitos prietaisams įrengti	-“-
EE 35.2	Vamzdynų statybai ir rekonstrukcijai	-“-
EE 35.3	Kitiems poreikiams	tūkst. Lt
EE 36	Realizuotos šilumos kiekis tenkantis 1 km šilumos trasos	MWh/km

Įmonės vadovas ________________________

Karšto vandens tiekimo iš grupinių šilumokaitinių, kainos skaičiavimas

Eil. Nr.	Rodikliai	Mato vnt.	Prieš ataskaitinis laikotarpis	Ataskaitinis laikotarpis	Bazinė kaina
1	2	3	4	5	6
KVG 1	Planuojamas parduoti karšto vandens kiekis iš grupinių šilumokaitinių ir katilinių	tūkst. m^3
KVG 2	Šilumos kaina	ct/kWh
KVG 3	Šalto vandens, skirto karštam vandeniui ruošti, kaina (tiekimas + nuotekų tvarkymas)	Lt/m3
KVG 4	Šilumos normatyviniai nuostoliai per karšto vandens tinklų izoliaciją	MWh
KVG 5	Šilumos normatyviniai nuostoliai per karšto vandens tinklų izoliaciją (4 eil.* 2 eil.)	tūkst. Lt
KVG 6	Šilumos normatyviniai nuostoliai dėl karšto vandens nutekėjimų karšto vandens tinkluose	MWh
KVG 7	Šilumos normatyviniai nuostoliai dėl karšto vandens nutekėjimų karšto vandens tinkluose (6 eil. * 2 eil.)	tūkst. Lt
KVG 8	Šilumos nuostolių dedamoji karšto vandens kainoje ((5 eil.+ 7 eil.): 1 eil.)	Lt/m^3 (Lt/kW)
KVG 9	Šalto vandens, skirto karštam vandeniui ruošti, normuoti nuostoliai dėl nutekėjimo karšto vandens tinkluose	m3
KVG 10	Šalto vandens, skirto karštam vandeniui ruošti, normuoti nuostoliai dėl nutekėjimo karšto vandens tinkluose	tūkst. Lt
KVG 11	Šalto vandens, skirto karštam vandeniui ruošti, normuotų nuostolių sąnaudų dedamoji karšto vandens kainoje (10 eil.:1 eil.)	Lt/m^3 (Lt/kW)
KVG 12	Šilumos sąnaudos karšto vandens paruošimui (Q vp kWh * 2 eil.)	Lt/m3
KVG 13	Grupinių šilumokaitinių ir karšto vandens tinklų eksploatacijos sąnaudos	tūkst. Lt
KVG 14	Grupinių šilumokaičių ir karšto vandens tinklų eksploatacijos sąnaudos dedamoji karšto vandens kainoje (sąlygiškai pastovios) (9 eil.:1 eil.)	Lt/m3 (Lt/kW)
KVG 15	Veiklos sąnaudos tenkančios karštam vandeniui	tūkst. Lt
KVG 16	Veiklos sąnaudų dedamoji karšto vandens kainoje (15: 1 eil.)	Lt/m3 (Lt/kW)
KVG 17	Karšto vandens, tiekiamo iš grupinių šilumokaitinių, sąnaudos (3 + 8 + 11 + 12 + 14 + 16 eil.)	Lt/m3 (Lt/kW)
KVG 18	Normatyvinis pelno poreikis (NP)	tūkst. Lt
KVG 19	Normatyvinis pelno poreikis (NP)	Lt/m3 (Lt/kW)
KVG 20	Vienanarė kaina (17 + 19 eil.)	Lt/m3
KVG 21	Dvinarė kaina
KVG 21.1	už suvartotą karšto vandens kiekį (3 + 12 eil.)	Lt/m3
KVG 21.2	už vidutinę vartojimo galią (8 + 11 + 14 + 16 + 19 eil.)	Lt/kW

Įmonės vadovas ______________________

Karšto vandens, ruošiamo individualiuose šilumokaičiuose, kainos skaičiavimas

Eil. Nr.	Rodikliai	Mato vnt.	Prieš ataskaitinis laikotarpis	Ataskaitinis laiko-arpis	Bazinė kaina
1	2	3	4	5	6
KVV 1	Planuojamas parduoti karšto vandens kiekis iš individualių šilumokaičių	tūkst. m^3
KVV 2	Šilumos kaina	ct/kWh
KVV 3	Šalto vandens kaina, skirta karštam vandeniui ruošti (tiekimas + nuotekų tvarkymas)	Lt/m^3
KVV 4	Šilumos sąnaudos karšto vandens paruošimui (Q vp kWh * 2 eil.)	Lt/m3
KVV 5	Veiklos sąnaudos tenkančios karštam vandeniui	tūkst. Lt
KVV 6	Veiklos sąnaudų dedamoji karšto vandens kainoje (5:1 eil.)	Lt/m^3 (Lt/kW)
KVV 7	Karšto vandens, tiekiamo iš individualaus šilumokaičio, sąn. (3 + 4 + 6 eil.)	Lt/m^3
KVV 8	Normatyvinis pelno poreikis (NP)	tūkst. Lt
KVV 9	Normatyvinis pelno poreikis (NP)	Lt/m^3 (Lt/kW)
KVV 10	Vienanarė kaina (3 + 4+ 6 + 9 eil.)	Lt/m^3
KVV 11	Dvinarė kaina
KVV 11.1	už suvartotą karšto vandens kiekį (3 + 4 eil.)	Lt/m^3
KVV 11.2	už vidutinę vartojimo galią (6 + 9 eil.)	Lt/kW

Įmonės vadovas ________________________

______________