LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE PATVIRTINIMO
2000 m. gruodžio 22 d. Nr. 1486
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 38-1167), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamas:
2. Pavesti Užsienio reikalų ministerijai pateikti 1 punkte nurodytas derybines pozicijas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą konferencijai.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1486
LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA
„LAISVAS PREKIŲ JUDĖJIMAS“
(1 DERYBINIS SKYRIUS)
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2004 m. sausio 1 d. laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus.
Lietuvos Respublika pritaria visam acquis laisvo prekių judėjimo srityje.
Lietuvos Respublika bus pasirengusi įgyvendinti laisvo prekių judėjimo acquis reikalavimus nuo įstojimo į ES dienos.
Šiame derybiniame skyriuje Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. sausio 1 d. farmacijos pramonei pertvarkyti pagal direktyvų 65/65/EEB, 75/318/EEB, 75/319/EEB, 91/356/EEB, 92/73/EEB, 89/342/EEB, 89/343/EEB, 89/381/EEB reikalavimus dėl vaistų žmonėms ir pagal direktyvų 91/412/EEB, 81/851/EEB, 81/852/EEB reikalavimus – dėl veterinarinių vaistų.
II. PAGRINDIMAS
Šis derybinės pozicijos dokumentas apima visą dabar ES galiojančią vadinamąją techninę teisę, taip pat priemones, patenkančias į Amsterdamo sutarties 28–30 (Romos sutarties 30–36) straipsnių taikymo sritį, ir viešuosius pirkimus.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė laisvo prekių judėjimo sektoriuje šiuo metu iš dalies atitinka acquis reikalavimus. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė bus visiškai suderinta su acquis reikalavimais ir jie bus įgyvendinti šiame sektoriuje (išskyrus sritis, dėl kurių prašoma pereinamojo laikotarpio) vėliausiai iki 2004 m. sausio 1 d. (žr. sektorinę dalį).
Reikiama teisinė bazė jau sukurta horizontaliųjų priemonių srityje. Nuo 1998 m. spalio 21 d. galioja Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 92-2542), įtvirtinantis bendruosius laisvo prekių judėjimo užtikrinimo principus ir sudarantis teisinį pagrindą patvirtinti su skirtingais produktais susijusius techninius reglamentus, perimančius tiek Naujojo, tiek Senojo požiūrio direktyvų reikalavimus. Europos komitete prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Europos komitetas) 1999 m. vasario 13 d. buvo parengtas ir aprobuotas pasirengimo deryboms dėl Europos atitikties įvertinimo protokolo prie Europos sutarties (PECA) pasirašymo veiksmų planas, kurio vykdymą Europos komitetas nuolat koordinuoja. Dabar Lietuvos Respublika jau pasirengusi pradėti oficialias derybas dėl šio protokolo pasirašymo.
1999 m. birželio 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 52-1673), o 2000 m. balandžio 11 d. – Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 35-972), įteisinantis ES reikalavimus, keliamus nacionalinėms standartizacijos institucijoms.
Naujojo požiūrio direktyvos perkeliamos ir įgyvendinamos laikantis Nacionalinėje acquis priėmimo programoje nustatytų terminų. 1999 m. vasario 11 d. Teisės harmonizavimo komisija „Pramonė ir prekyba pramonės gaminiais“ aprobavo priemonių, skirtų Naujojo požiūrio direktyvoms perimti, planą. Daugelis šių priemonių (teisės aktų) bus perkelta į nacionalinę teisę iki 2003 m. sausio 1 dienos.
Derinant Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę su ES acquis laisvo prekių judėjimo srityje, glaudžiai bendradarbiauja valstybės institucijos, ūkio subjektai ir įvairios profesinės organizacijos. Derinimo procesas vyksta sklandžiai, visos grandys pamažu prisitaiko prie naujų sąlygų. Visi suvokia, kad šiame sektoriuje suderinti Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę su ES acquis reikalavimais – vienas svarbiausių žingsnių, leisiančių didinti Lietuvos verslo konkurencingumą ES ir trečiųjų valstybių atžvilgiu.
Išsamesnė Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės atitikimo acquis reikalavimus apžvalga pateikiama sektorinėje dalyje.
III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS
Lietuvos Respublika daugelyje laisvo prekių judėjimo srities sektorių jau yra sukūrusi reikiamą administracinę infrastruktūrą acquis reikalavimams įgyvendinti, ši infrastruktūra veikia, jos gebėjimai nuolat tobulinami (žr. sektorinę dalį).
Ypač daug dėmesio Lietuvos Respublikoje skiriama rinkos priežiūrai. 1999 metais priėmus Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymą, buvo nubrėžtos aiškios institucinio Lietuvos Respublikos rinkos priežiūros sistemos pertvarkymo gairės. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 505 „Dėl rinkos priežiūros institucijų reorganizavimo“ (Žin., 2000, Nr. 38-1064), nuo 2000 m. liepos 1 d. buvo įsteigtos šios valstybinio administravimo įstaigos: Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau vadinama – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) ir Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 1267 „Dėl Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos įsteigimo“ (Žin., 2000, Nr. 90-2799) įsteigta savarankiška valstybinė vartotojų teisių gynimo politikos įgyvendinimo institucija – Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba.
IV. Sektorinė dalis
1. Motorinės transporto priemonės
Motorinių transporto priemonių sektoriaus acquis sudaro direktyvos 70/156/EEB (motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimas), 92/61/EEB (dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimas), 74/150/EEB (ratinių žemės ūkio ir miškų traktorių tipo patvirtinimas), taip pat direktyvos, nustatančios techninius ir aplinkos apsaugos reikalavimus transporto priemonių sistemoms bei techninius reikalavimus jų sudedamosioms dalims.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Mažomis serijomis gaminamos ir perdirbamos transporto priemonės turi atitikti susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintus Pagrindinius techninius reikalavimus kelių transporto priemonėms. Šie reikalavimai parengti atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) taisykles ir ES direktyvas. Atliekama pagamintų transporto priemonių techninė ekspertizė, kurios tvarką ir taisykles nustato Susisiekimo ministerija.
Teisės aktų, kurie reglamentuotų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, Lietuvoje kol kas nėra. Numatyta iki 2001 metų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl kelių transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių tipų atitikties įvertinimo. Šis nutarimas reglamentuos institucijų, dalyvaujančių sistemoje, funkcijas ir atsakomybę. Be to, pagal direktyvos 70/156/EEB reikalavimus Valstybinę kelių transporto inspekciją prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė kelių transporto inspekcija) numatoma įgalioti (suteikti jai įgaliotosios institucijos teisę) vykdyti kelių transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių tipų patvirtinimo ir pripažinimo funkcijas. Įgyvendinant šį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, iki 2001 metų II ketvirčio susisiekimo ministro įsakymu bus patvirtintos kelių transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių tipo atitikties įvertinimo taisyklės, taip pat techniniai reikalavimai kelių transporto priemonėms ir jų sudedamosioms dalims bei sistemoms. Šie teisės aktai sudarys teisinę bazę, leidžiančią tinkamai veikti transporto priemonių tipo patvirtinimo sistemai.
Suderinti teisinę bazę su direktyvos 70/156/EEB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimo reikalavimais planuojama iki 2001 metų III ketvirčio, o jos įgyvendinimas užtruktų iki 2003 metų.
Teisės aktų, kurie reglamentuotų dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimą, Lietuvoje kol kas nėra. Numatoma iki 2002 metų parengti ir susisiekimo ministro įsakymu patvirtinti techninius reikalavimus dviratėms ir triratėms kelių transporto priemonėms ir jų sudedamosioms dalims bei sistemoms. Tai sudarys teisinę bazę, leidžiančią tinkamai veikti dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo sistemai.
Numatoma, kad visi direktyvos 92/61/EEB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo reikalavimai bus įgyvendinti iki 2003 metų.
Teisės aktus dėl žemės ūkio ir miškų traktorių pradėta derinti 1999 metais. Parengta ES direktyvų priėmimo nacionaliniais teisės aktais programa. Pagal direktyvą 74/150/EEB ir kitas su ja susijusias direktyvas numatyta parengti žemės ir miškų ūkio traktorių techninį reglamentą, kurį sudarys 8 dalys. Visos reglamento dalys bus parengtos 2000–2001 metais. Tarp šių darbų taip pat numatyta perimti ir laikyti nacionaliniais dokumentais direktyvoje 74/150/EEB ir su ja susijusiose direktyvose teikiamus Tarptautinės standartizacijos organizacijos nuorodinius techninius dokumentus.
Teisinę bazę suderinti su direktyvos 74/150/EEB dėl ratinių žemės ūkio ir miškų traktorių tipo patvirtinimo reikalavimais planuojama iki 2003 metų, o jos įgyvendinimas užtruktų iki 2004 metų.
Už motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo pripažinimo sistemos, taip pat dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo pripažinimo sistemos parengimą ir įgyvendinimą atsakinga Valstybinė kelių transporto inspekcija. Už ratinių žemės ūkio ir miškų traktorių tipo patvirtinimo teisės aktų parengimą ir įgyvendinimą atsakinga Žemės ūkio ministerija, kuri kartu su Lietuvos žemės ūkio inžinerijos institutu rengia teisinę bazę. Už traktorių tipo patvirtinimą atsakinga Žemės ūkio ministerijos Valstybinė mašinų bandymų stotis, kuri yra akredituotoji žemės ūkio technikos bandymų laboratorija ir sertifikavimo įstaiga.
2. Stiklas
Šio sektoriaus acquis sudaro direktyva 69/493/EEB.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė visiškai atitinka acquis reikalavimus.
Lietuvoje krištolo stiklas dabar negaminamas, tačiau kai kurios įmonės turi įrengimus jam gaminti. Ūkio ministro 1998 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 137 (Žin., 1998, Nr. 38-1024) patvirtintos Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklės, pagal kurias krištolo stiklo ženklinimas reglamentuojamas tik nurodant visoms prekėms būtinus ženklinimo rekvizitus. Kad būtų visiškai įgyvendinta direktyva 69/493/EEB, parengtas ir ūkio ministro 1999 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 388 (Žin., 1999, Nr. 99-2866) patvirtintas Krištolo stiklo gaminių ženklinimo techninis reglamentas. Jis įsigaliojo nuo 2000 m. sausio 1 dienos.
Šio sektoriaus acquis įgyvendinimą koordinuoja Ūkio ministerija.
Rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
3. Tekstilė
Šio sektoriaus acquis sudaro direktyvos 96/74/EEB, 96/73/EEB ir 73/44/EEB.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė visiškai atitinka acquis reikalavimus.
Ūkio ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 440 (Žin., 2000, Nr. 10-246) patvirtintas Tekstilės pavadinimų techninis reglamentas (direktyvai 96/74/EEB ir ją papildančiai direktyvai 97/37/EEB) ir Tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės techninis reglamentas (direktyvoms 96/73/EEB ir 73/44/EEB). Šie reglamentai įsigaliojo nuo 2000 m. birželio 15 dienos.
Šio sektoriaus acquis įgyvendinimą koordinuoja Ūkio ministerija.
Rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
Iki 2001 m. lapkričio 1 d. Lietuvos tekstilės institute bus įsteigta tekstilės produktų bandymų laboratorija, kurią numatoma akredituoti. Parengtas verslo planas, jame numatyta įsigytina laboratorijos įranga.
4. Avalynė
Šio sektoriaus acquis sudaro direktyva 94/11/EB.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė visiškai atitinka acquis reikalavimus.
Nuo 1998 m. liepos 1 d. Lietuvoje galioja ūkio ministro 1998 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 137 (Žin., 1998, Nr. 38-1024) patvirtintos Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklės, kuriomis įgyvendinta dalis atitinkamų šio sektoriaus acquis reikalavimų.
Kad visiškai būtų įgyvendinta direktyva 94/11/EB, ūkio ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 448 (Žin., 2000, Nr. 10-247) patvirtintos Lietuvos Respublikoje parduodamos avalynės ženklinimo, nurodant medžiagas, iš kurių pagamintos jos sudedamosios dalys, taisyklės. Jos įsigaliojo nuo 2000 m. liepos 1 dienos.
Šio sektoriaus acquis įgyvendinimą koordinuoja Ūkio ministerija.
Rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
5. Mediena
Šio sektoriaus acquis sudaro direktyva 68/89/EEB, reglamentuojanti žaliavinės medienos klasifikavimą valstybėse ES narėse.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Lietuvoje mediena matuojama ir klasifikuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 155 „Dėl žaliavinės medienos apskaitos ir ženklinimo tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 10-265) nuostatomis, taip pat bendru ūkio bei žemės ir miškų ūkio ministrų 1997 m. rugsėjo 26/29 d. įsakymu Nr. 300/563 (Žin., 1997, Nr. 90-2265) patvirtintomis Apvaliosios medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis. Kad lengviau būtų įgyvendinti teisės aktus, laikomasi Europos standartų, kurie perimti kaip Lietuvos standartai.
Visus direktyvos 68/89/EEB reikalavimus Lietuva perkels į nacionalinę teisę 2000 metais. Šiam tikslui numatoma parengti ir aplinkos bei ūkio ministrų įsakymu patvirtinti taisykles, reglamentuojančias žaliavinės medienos matavimą, klasifikavimą ir ženklinimą pagal direktyvos reikalavimus. Taisyklės bus patvirtintos 2000 metų IV ketvirtį, o įsigalios 2001 metais.
Šio sektoriaus acquis įgyvendinimą koordinuoja Aplinkos ministerija.
Rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
6. Maisto produktai
Maisto produktų sektoriuje acquis skiriama į 2 dalis: horizontaliąsias (maisto produktų ženklinimas, maisto priedai, medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maisto produktais, ir kita) ir vertikaliąsias (maisto produktų pavadinimai, sudėties, ženklinimo reikalavimai ir kita) direktyvas.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Daugelis horizontaliųjų ir vertikaliųjų ES direktyvų nuostatų jau įdiegta 2000 m. balandžio 4 d. priimtame Lietuvos Respublikos maisto įstatyme (Žin., 2000, Nr. 32-893), įsigaliojusiame nuo 2000 m. liepos 1 d., Lietuvos higienos normose, Žemės ūkio ministerijos patvirtintuose maisto produktų privalomuosiuose reikalavimuose ir techniniuose reglamentuose. Kitos nuostatos bus įdiegtos iki 2004 metų.
Lietuvoje horizontalaus požiūrio direktyvų reikalavimai pradėti rengti nuo 1995 metų. Jie įteisinami sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintomis higienos normomis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymais, ūkio ministro įsakymais. Valstybinės maisto kontrolės, maisto politikos ir strategijos, maisto saugos reikalavimai išdėstyti Lietuvos Respublikos maisto įstatyme.
Su maisto produktų ženklinimu susijusių direktyvų – direktyvos 79/112/EEB ir ją papildančių direktyvų 89/396/EEB, 90/496/EEB (pakeista direktyva 2000/13/EB) – nuostatos perimtos ūkio ministro 1998 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 137 (Žin., 1998, Nr. 38-1024) patvirtintose Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklėse. Taisyklės visiškai įsigaliojo 1999 m. sausio 1 dieną. Jų laikymąsi kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Lietuvoje nuo 1999 m. liepos 1 d. galioja Lietuvos higienos norma HN 53: 1998 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, kuria įteisinti ES direktyvų 89/107/EEB, 94/34/EB, 94/35/EB, 94/36/EB, 95/2/EB, 78/663/EEB, 81/712/EEB, 95/31/EB, 95/45/EB, 96/77/EB, 88/344/EEB, 92/115/EEB, 94/52/EB reikalavimai. Direktyvų, sprendimų ir reglamentų 96/85/EEB, 67/427/EEC, 97/292/EB, 88/388/EEB, 88/389/EEB, 91/71/EEB, 97/60/EB, 1599/75/EB, 92/4/EEB, 90/612/EEB, 2232/96/EB, 1999/217/EB, 1999/75/EEB nuostatos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę bus perkeltos iki 2003 metų.
Lietuvoje nuo 1999 m. liepos 1 d. galioja higienos norma HN 16: 1998 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maisto produktais“, atitinkanti direktyvų 89/109/EEB, 78/142/EEB, 80/590/EEB, 80/766/EEB, 81/432/EEB, 82/711/EEB, 85/572/EEB, 84/500/EEB, 90/128/EEB, 92/39/EEB, 93/8/EEB, 93/9/EEB, 93/10/EEB, 93/11/EEB, 93/111/EEB, 95/3/EEB, 96/11/EEB nuostatas. Direktyvos 97/48/EEB, 99/91/EEB bus įdiegtos iki 2003 metų.
Lietuvoje veikia maisto saugos priežiūros ir kontrolės sistema, kuri bus pertvarkyta pagal direktyvų reikalavimus iki 2004 metų.
Direktyvų 89/398/EEB, 96/84/EB, 96/8/EB, 91/321/EEB, 96/4/EB, 96/5/EB, 92/52/EEB nuostatos, susijusios su specialios paskirties maisto produktais, bus įdiegtos iki 2001 metų, parengus ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinus higienos normą HN „Specialios paskirties maisto produktai“.
Direktyvų 89/397/EEB dėl valstybinės maisto produktų kontrolės, 93/99/EEB dėl papildomų priemonių, susijusių su valstybine maisto produktų kontrole, reikalavimai perkelti į Lietuvos Respublikos maisto įstatymą. Direktyvų reikalavimai taip pat perkelti į Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 3, 4, 6, 7, 8, 15, 16, 17, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo 11 ir 161 straipsniais įstatymą (Žin., 1999, Nr. 90-2639), įsigaliojusį nuo 1999 m. spalio 27 dienos.
Sritį, susijusią su direktyva 93/43/EEB dėl maisto produktų higienos, Lietuvoje reglamentuoja higienos norma HN 15: 1998 „Maisto higiena“, kuri įsigaliojo 1999 m. liepos 1 d. ir kurioje nustatyti maisto higienos reikalavimai bei maisto saugos savikontrolės principai.
Direktyvų 315/93/EEB, 76/621/EEB, 76/895/EEB, 86/362/EEB, 86/363/EEB, 90/642/EEB dėl teršalų maiste nuostatos įteisintos Lietuvos higienos normoje HN 54: 1998 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai“. Ši higienos norma įsigaliojo 1998 m. rugsėjo 1 dieną. Su maisto produktų tarša susijusių direktyvų, sprendimų ir reglamentų 90/515/EEB, 97/194/EEB, 98/1525/EB, 99/864/EB, 99/1566/EB, 76/895/EEB, 86/362/EEB, 86/363/EEB, 90/642/EEB nuostatos bus perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę iki 2003 metų.
Direktyvos 89/108/EEB dėl valstybių ES narių įstatymų, susijusių su greitai užšaldytu maistu, skirtu žmonių mitybai, apibendrinimo nuostatos perkeltos į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Greitai gendančių maisto produktų laikymo taisykles, kurios įsigaliojo nuo 1999 m. sausio 1 dienos.
Direktyvų 89/108/EEB, 92/1/EEB dėl temperatūros tikrinimo transporto priemonėse, sandėliuose ir vietose, kur laikomi žmonių mitybai naudojami greitai užšaldyti maisto produktai, 92/2/EEB dėl mėginių paėmimo procedūros ir Bendrijos analizės metodo, skirto oficialiai temperatūros kontrolei žmonių mitybai naudojamuose produktuose, nuostatos Lietuvoje įteisintos žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 33 (Žin., 2000, Nr. 12-309) patvirtinus Greitai užšaldytų maisto produktų techninį reglamentą (su jo 1 ir 2 prieduose pateiktomis Temperatūros kontroliavimo transporto priemonėse, sandėliuose ir saugyklose, skirtose greitai užšaldytiems maisto produktams laikyti, tvarka ir Greitai užšaldytų maisto produktų bandinių ėmimo ir jų temperatūros matavimo tvarka), kurio nuostatos įsigalios nuo 2001 m. balandžio 1 dienos.
Reglamentas 258/97/EEB dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto ingredientų Lietuvoje bus įdiegtas iki 2001 metų, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinus Lietuvos higienos normą „Nauji maisto produktai“.
Vertikaliųjų direktyvų ir reglamentų (76/621/EEB, 80/891/EEB, 73/241/EEB, 73/437/EEB, 74/409/EEB, 79/796/EEB, 93/77/EEB, 93/45/EEB, 79/693/EEB, 76/118/EEB, 79/1067/EEB, 83/417/EEB, 85/503/EEB, 86/424/EEB, 80/777/EEB, 77/436/EEB, 79/1066/EEB, 87/524/EEB, 99/4/EB, 2000/36/EB) nuostatos bus perimtos kaip techniniai reglamentai, kurie tvirtinami žemės ūkio ministro įsakymais.
Žemės ūkio ministro 1999 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 152 (Žin., 1999, Nr. 37-1133) patvirtinti Privalomieji cukraus kokybės reikalavimai, 1999 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 155 (Žin., 1999, Nr. 37-1134) – Privalomieji maistinio augalinio aliejaus kokybės reikalavimai, 1999 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 204 (Žin., 1999, Nr. 47-1500) – Privalomieji žuvų ir žuvų produktų kokybės reikalavimai,1999 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 210 (Žin., 1999, Nr. 46-1467) – Privalomieji termiškai apdoroto geriamojo pieno, fermentinių sūrių, lydytų sūrių, sviesto, valgomųjų ledų, raugintų pieno gėrimų kokybės reikalavimai, 1999 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 249 (Žin., 1999, Nr. 51-1654) – Privalomieji kiaulių ir galvijų skerdenų kokybės reikalavimai, 1999 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 288 (Žin., 1999, Nr. 60-1964) – Privalomieji kakavos ir šokolado produktų kokybės reikalavimai.
2000 metais atitinkamais žemės ūkio ministro įsakymais (1999 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 476 (Žin., 2000, Nr. 3-86); 2000 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 54 (Žin., 2000, Nr. 18-453); 2000 m. vasario 29 d. įsakymas Nr. 60 (Žin., 2000, Nr. 20-517); 2000 m. vasario 29 d. įsakymas Nr. 61 (Žin., 2000, Nr. 20-518); 2000 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. 65 (Žin., 2000, Nr. 23-594); 2000 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. 66 (Žin., 2000, Nr. 23-595); 2000 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 163 (Žin., 2000, Nr. 46-1322); 2000 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. 176 (Žin., 2000, Nr. 48-1413); 2000 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 188 (Žin., 2000, Nr. 52-1514); 2000 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. 306 (Žin., 2000, Nr. 98-3126) patvirtinti privalomieji abrikosų, salotų ir endivijų, salotinių cikorijų, riebalų mišinių, jogurto, majonezo ir jo produktų, margarino ir jo produktų, džemų ir panašių produktų, vaisių sulčių ir panašių produktų, porų, cukinijų, baklažanų, pomidorų, dehidratuoto konservuoto pieno, laktoproteinų, skirtų žmonėms vartoti, natūralaus mineralinio vandens, Briuselio kopūstų, negliaudytų žirnių ir šparagų kokybės reikalavimai, atitinkantys ES direktyvų nuostatas.
2000 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 28 „Geriamasis mineralinis vanduo“, įteisinanti direktyvų 80/777/EEB, 80/778/EEB, 96/70/EEB reikalavimus.
Už maisto produktų sektoriaus teisinės bazės suderinimą atsakingos šios institucijos: Sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinis mitybos centras (toliau vadinama – Respublikinis mitybos centras), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Ūkio ministerija ir Žemės ūkio ministerija.
Nors esamų administracinių pajėgumų pakanka, reorganizuojant maisto kontrolės sistemą vis dėlto prireiks juos modernizuoti. Toliau bus stiprinamos ES reikalavimus derinančios ir įgyvendinančios institucijos – Respublikinis mitybos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba su periferiniais padaliniais, bus tęsiamos inspektorių mokymo programos, susipažįstama su kitų valstybių ES narių patirtimi. Iki 2001 metų pabaigos numatoma kompiuterizuoti maisto kontrolės regioninius padalinius, sukurti inspektorių darbo informacinę sistemą. Iki 2000 metų pabaigos didžiausias prioritetas bus skiriamas maisto kontrolės laboratorijų pertvarkai ir savikontrolės sistemų diegimui maisto pramonėje. Tam numatoma panaudoti lėšas iš vietos (Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, savivaldybių gamtos apsaugos fondai) ir užsienio (PHARE, Šiaurės šalių investicijų bankas, Pasaulio bankas ir kt.) šaltinių. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos pagrindu buvo įkurta Nacionalinė maisto kontrolės laboratorija, aprūpinta modernia įranga, taikanti naujausius tyrimo metodus ir 2000 metų gegužės mėnesį akredituota atlikti fizikinius ir cheminius, cheminius, mikrobiologinius gyvūninių produktų, kai kurių negyvūninių produktų ir pašarų tyrimus. Cheminius maisto produktų ir gaminių, besiliečiančių su maisto produktais, tyrimus atlieka 2000 metų spalio mėnesį akredituota Respublikinio mitybos centro Centrinė laboratorija.
7. Cheminės medžiagos
Pavojingos medžiagos ir preparatai
Šio sektoriaus acquis sudaro 3 pagrindinės ES direktyvos: 67/548/EEB dėl pavojingų medžiagų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo, 99/45/EB (88/379/EEB) dėl pavojingų preparatų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo, 76/769/EEB dėl pavojingų medžiagų tiekimo rinkai ribojimo.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Pagrindiniai ES direktyvų 67/548/EEB ir 99/45/EB (88/379/EEB) reikalavimai perkelti į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę 2000 m. balandžio 18 d. priimtame Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 36-987) ir įsigalios 2001 m. sausio 1 d.; jie išdėstyti ir Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo projekte, kuris bus priimtas 2001 metais. Direktyvos 76/769/EEB reikalavimai sveikatos apsaugos ministro 1999 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 94 (Žin., 1999, Nr. 23-667) perkelti į Lietuvos higienos normą HN 36: 1999 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“.
Atitinkamais įstatymo lydimaisiais teisės aktais bus perkelti detalūs direktyvų 67/548/EEB ir 99/45/EB (88/379/EEB) reikalavimai. Numatyta reguliari Lietuvos higienos normos HN 36: 1999 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ peržiūra ir pakeitimai keičiant direktyvą 76/769/EEB.
ES reikalavimus dėl pavojingų medžiagų tiekimo rinkai ribojimo numatoma įgyvendinti iki 2001 metų, kitus reikalavimus – iki 2004 metų.
Kol kas dar neaišku, ar Lietuvos rinkoje cirkuliuoja „naujos“ cheminės medžiagos (cheminės medžiagos, kurių nebuvo ES rinkoje iki 1981 m. rugsėjo 18 d. ir kurios nėra įtrauktos į Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašą). Todėl gamintojai ir asmenys, tiekiantys Lietuvos rinkai pavojingas medžiagas ir preparatus, turės juos inventorizuoti. Institucija, kuri vertins inventorizacijos rezultatus – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija – bus pasirengusi vykdyti cheminių medžiagų valdymo darbus nuo 2002 metų. Lietuvos Respublikos rinkoje cirkuliuojančių pavojingų medžiagų ir preparatų inventorizavimą numatoma užbaigti iki 2003 m. balandžio 1 dienos.
Informacija apie „naujas“ pavojingas medžiagas ir preparatus yra konfidenciali ir neprieinama valstybėms ne ES narėms, todėl Lietuvos Respublika prašo, kad ES padėtų įvertinti inventorizacijos rezultatus.
Iki 2003 m. balandžio 1 d. Lietuvoje užbaigus inventorizuoti pavojingas medžiagas ir preparatus, Lietuvos Respublika priklausomai nuo būsimos inventorizacijos rezultatų pasilieka galimybę patikslinti poziciją dėl jos rinkoje cirkuliuojančių naujų cheminių medžiagų notifikavimo sąlygų.
Už įstatymo lydimųjų teisės aktų pavojingų medžiagų ir preparatų klausimais parengimą atsakingos Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija. Direktyvose numatytos atsakingos rinkos priežiūros institucijos funkcijas atlikti paskirta Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Remiantis Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymu, cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo kontrolę pagal kompetenciją atlieka Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas) įgaliotos institucijos.
Plovikliai
ES teisinę bazę šioje srityje sudaro direktyvos 73/404/EEB, 73/405/EEB, 82/243/EEB, 82/242/EEB, 86/94/EEB.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Direktyvų nuostatos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeltos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 430 (Žin., 2000, Nr. 4-115) patvirtintame Ploviklių techniniame reglamente, kuris visiškai įsigalios 2003 m. sausio 1 dieną.
Dabar Lietuvoje gaminamų ir įvežamų ploviklių reikalavimai yra apibrėžti bendru sveikatos apsaugos ministro ir ūkio ministro 1998 m. gruodžio 29/30 d. įsakymu Nr. 788/437 (Žin., 1999, Nr. 3-80), kuris priimtas kaip laikina priemonė vartotojams apsaugoti nuo kenksmingų, neatitinkančių paskirties prekių, kol nėra tinkamos ploviklių rinkos priežiūros sistemos. Deramai organizavus ploviklių rinkos priežiūrą, numatoma nuo 2002 m. sausio 1 d. atšaukti minėtuoju sveikatos apsaugos ministro ir ūkio ministro įsakymu patvirtintas Biocidų, kosmetikos, asmens higienos priemonių ir buitinės chemijos gaminių registracijos taisykles ir kita.
Šio sektoriaus acquis įgyvendinimą koordinuoja Ūkio ministerija.
Rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
Trąšos
ES teisinę bazę šioje srityje sudaro direktyvos 76/116/EEB, 77/535/EEB, 79/138/EEB, 80/876/EEB, 87/94/EEB, 88/126/EEB, 87/566/EEB, 88/183/EEB, 89/284/EEB, 89/519/EEB, 89/530/EEB, 93/1/EEB, 93/69/EEB, 95/8/EB, 96/28/EB, 97/63/EB, 98/3/EB, 98/97/EB.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė visiškai atitinka acquis reikalavimus.
Direktyvų nuostatos nacionalinėje teisėje įtvirtintos šiais ūkio ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 451 (Žin., 2000, Nr. 52-1511) patvirtintais techniniais reglamentais:
Trąšų techniniu reglamentu (įsigaliojo nuo 2000 m. liepos 1 d., išskyrus 35 ir 36 punktus, kurie įsigalios Lietuvai tapus ES nare);
Trąšų analizės metodų techniniu reglamentu (įsigaliojo nuo 2000 m. liepos 1 d., išskyrus 7 punktą, kuris įsigalios Lietuvai tapus ES nare);
Paprastųjų amonio nitrato trąšų, turinčių didelį azoto kiekį, techniniu reglamentu (įsigaliojo nuo 2000 m. liepos 1 d., išskyrus 16, 17 ir 19 punktus, kurie įsigalios Lietuvai tapus ES nare).
Lietuvai tapus ES nare, įsigalios techninių reglamentų nuostatos dėl procedūros, kurios laikydamasi ir atsižvelgdama į technikos pažangą Lietuva turės teisę inicijuoti reglamentu įgyvendinamų direktyvų pakeitimus.
Šio sektoriaus acquis įgyvendinimą koordinuoja Ūkio ministerija.
Rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
Narkotinės medžiagos
ES teisinę bazę šioje srityje sudaro reglamentai 3677/90/EEB, 900/92/EEB, 3769/92/EEB ir direktyvos 92/109/EEB, 93/46/EB dėl priemonių užkirsti kelią nelegaliai narkotinių medžiagų gamybai, Jungtinių Tautų 1961 metų Bendroji narkotinių medžiagų konvencija, 1971 metų Psichotropinių medžiagų konvencija, 1988 metų Kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta principų konvencija.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė visiškai atitinka acquis reikalavimus.
Acquis reikalavimai perkelti į Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) įstatymą ir šiuos įstatymo lydimuosius teisės aktus:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. 509 „Dėl Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2000, Nr. 38-1068), kuriuo, be kita ko, patvirtinta Veiklos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), licencijavimo, registravimo ir leidimų išdavimo tvarka. Šis nutarimas įsigaliojo 2000 m. liepos 1 dieną;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1123 „Dėl žyminio mokesčio tarifų bei Žyminio mokesčio mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 38-1057), kuriuo nustatytas mokestis už licencijos užsiimti veikla, susijusia su prekursoriais, išdavimą;
sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 526 „Dėl Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo lydimųjų teisės aktų tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 105-3053) nustatytus prekursorių siuntų svorio, ženklinimo, sandorių apskaitos reikalavimus ir kitą su prekursoriais susijusios veiklos tvarką;
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba) viršininko 2000 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 64 „Dėl veiklos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), licencijavimo, registravimo dokumentų ir leidimų formų tvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 46-1337);
sveikatos apsaugos ministro 2000 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 508 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 577 „Dėl prekursorių sąrašo“ papildymo“ (Žin., 2000, Nr. 80-2431);
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko 2000 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 102 „Dėl veiklos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, bei veiklos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), licencijavimo komisijos sudarymo“ (Žin., 2000, Nr. 82-2505).
Už šio sektoriaus teisės aktų parengimą atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, už įgyvendinimą – Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Narkotikų komisija.
Civiliniams tikslams naudojami sprogmenys
ES teisinę bazę šioje srityje sudaro direktyva 93/15/EEB.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Iki 2001 metų bus parengtas ir bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtintas sprogmenų saugos techninis reglamentas, kuriuo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę bus perkelti visi direktyvos 93/15/EEB reikalavimai. Visiškai įgyvendinti direktyvos reikalavimus numatoma iki 2003 metų.
Už direktyvos reikalavimų perkėlimą ir įgyvendinimą atsakingos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija.
Gera laboratorinė praktika (GLP)
Šio sektoriaus acquis sudaro dvi pagrindinės direktyvos: 87/18/EEB dėl GLP principų, 88/320/EEB dėl GLP principų laikymosi kontrolės.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka šių direktyvų reikalavimus.
Pagrindiniai direktyvos 87/18/EEB reikalavimai į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkelti sveikatos apsaugos ministro 1999 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 155 (Žin., 1999, Nr. 35-1053). Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 242 sudaryta tarpžinybinė darbo grupė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui dėl GLP parengti. Šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu numatoma perkelti visus direktyvos 87/18/EEB ir 88/320/EEB reikalavimus iki 2001 metų, o visiškai juos įgyvendinti – iki 2004 metų.
Už teisės aktų parengimą ir įgyvendinimą GLP srityje atsakingos šios institucijos: Sveikatos apsaugos ministerija, Jungtinis tyrimų centras prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Jungtinis tyrimų centras) ir Nacionalinis akreditacijos biuras.
8. Vaistai
Žmonėms skirtų vaistų acquis apibrėžia vaistų įteisinimo rinkoje, jų kontrolės, kainų ir kainų nustatymo, vaistų gamybos, platinimo, klasifikavimo, ženklinimo, reklamos, dažiklių naudojimo principus. Veterinarinių vaistų acquis sudaro teisės aktai, susiję su veterinarijos preparatų įvertinimu ir registravimu, kontrole, gamyba, nustatantys leistiną didžiausią jų likučių kiekį, karencijos laikus (laikotarpius, per kuriuos negalima vartoti gyvūninės kilmės produktų žmonių mitybai), duomenų apie veterinarijos preparatus apsaugos principus, reikalavimus, keliamus dažikliams ir vaistiniams pašarų priedams.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė vaistų srityje iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Žmonėms skirti vaistai
Lietuvoje farmacinę veiklą reguliuoja 2 pagrindiniai įstatymai: 1991 m. sausio 31 d. priimtas Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 6-161) ir 1996 m. lapkričio 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos vaistų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 116-2701; 2000, Nr. 44-1246, Nr. 61-1809). Šiais įstatymais nustatytos pagrindinės farmacinės veiklos sąlygos, vaistų registravimo pagrindai, vaistų gaminimo ir atidavimo į apyvartą ypatumai, farmacinės veiklos ir vaistų kokybės kontrolės tvarka, klinikinių tyrimų ypatumai, vaistų kainodaros, ženklinimo, informacijos ir reklamos principai. Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, kurį numatoma priimti 2001 metais, farmacinės veiklos reikalavimai patikslinti atsižvelgiant į ES direktyvų nuostatas. Detaliau veiklą reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir sveikatos apsaugos ministro įsakymai. Registracijos procedūros reglamentuotos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 1998 m. balandžio 23 d. patvirtintomis taisyklėmis, kurias numatoma išnagrinėti iš naujo ir patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu dar 2000 metais. Galiojanti teisinė bazė užtikrina, kad rinkoje būtų saugūs sveikatai, veiksmingi, geros kokybės vaistai. Prieš atidavimą į rinką vaistai turi būti įregistruoti Lietuvos Respublikoje. Registracijos pažymėjimas išduodamas 5 metams. Vaistai įregistruojami vidutiniškai per pusmetį. Farmacinė veikla, įskaitant vaistų gamybą ir prekybą, licencijuojama.
Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 320 (Žin., 1998, Nr. 57-1608) patvirtintos Geros klinikinės praktikos taisyklės, 1999 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 431 (Žin., 1999, 85-2552) – Lietuvos Respublikoje registruotų vaistų pakuotės teksto ir ženklinimo bei informacijos vartotojui įteisinimo taisyklės. Iš dalies įteisinti geros gamybos praktikos reikalavimai, tačiau nustatytieji reikalavimai bus įgyvendinami laipsniškai. Galioja vaistų klasifikavimo, reklamos taisyklės. Nustatyta aiški farmacinės veiklos licencijavimo tvarka. Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 459 (Žin., 2000, Nr. 70-2084) patvirtinta Vaistų, vaistinių medžiagų ir vaistinio asortimento prekių kainų nustatymo ir taikymo tvarka. Joje išdėstytos naujos vaistų kainodaros taisyklės aiškiai, tiksliai ir skaidriai reglamentuoja vaistų kainų nustatymo procedūras. Vaistų kompensavimas iš dalies atitinka ES teisę, tačiau šią sritį reglamentuojantys teisės aktai tikslinami siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą. Vaistų kompensavimo sistemą su acquis reikalavimais planuojama visiškai suderinti iki 2002 metų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu yra parengta Lietuvos farmacijos pramonės tarptautinės integracijos programa, kurioje numatytos pagrindinės priemonės, turinčios sudaryti palankias sąlygas pertvarkyti farmacijos pramonę pagal ES reikalavimus.
Už farmacinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų rengimą ir jų suderinimą su ES teise atsakingas Farmacijos departamentas prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Farmacijos departamentas). Už vaistų rinkos kontrolę atsakinga Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Jai skirtos šios funkcijos: vaistų registravimas, vaistų atidavimo į rinką ir kokybės kontrolė, vaistų farmakopėjinių straipsnių tvirtinimas, farmacinės veiklos inspektavimas, vaistų kainų, reklamos kontrolė, naujų vaistų ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų priežiūra.
Farmacijos srityje Lietuvai tikslinga glaudžiau bendradarbiauti su ES struktūromis, reguliuojančiomis vaistų judėjimą. Bendradarbiavimas su Europos medikamentų vertinimo agentūra (EMEA) ir kitomis tarnybomis leis lengviau integruotis į ES rinką, dalyvauti formuojant bendrą ES vaistų politiką, gaminti ES reikalavimus atitinkančius vaistus ir turėti galimybę juos pardavinėti ES valstybėse. Dalyvavimas ES programose įgalins kelti specialistų kvalifikaciją, įgyvendinti ES teisės aktų nuostatas, nustatyti ES teisės įgyvendinimui būtiną infrastruktūrą.
Veterinariniai vaistai
Veterinarijos preparatų įvertinimo ir registravimo srityje Lietuvos veterinarinę farmacinę veiklą reglamentuoja 1991 m. vasario 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 6-161), 1991 m. gruodžio 17 d. – Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas ir jo papildymai ( Žin., 1992, Nr. 2-15; 1999, Nr. 90-2639; 2000, Nr. 61-1804), 1996 m. lapkričio 19 d. – Lietuvos Respublikos vaistų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 116-2701; 2000, Nr. 44-1246; 2000, Nr. 61-1809). Narkotinių ir psichotropinių vaistų vartojimą reglamentuoja 1998 m. sausio 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas (Žin., 1998, Nr. 8-161; 2000, Nr. 61-1807). Šiais įstatymais nustatytos pagrindinės farmacinės veiklos sąlygos, taikomos veterinarijos preparatams.
Veterinarinė farmacinė veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymu, o licencijavimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 1390 „Dėl vertimosi veterinarine praktika ir farmacine veikla veterinarijoje licencijavimo tvarkos“ (Žin., 1995, Nr. 89-2006). Veterinarinę farmacinę veiklą Lietuvoje licencijuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Veterinarijos preparatų rinką kontroliuoja Valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija, kuri registruoja veterinarijos preparatus, kontroliuoja jų patekimą į rinką ir kokybę, veterinarijos preparatų reklamą, rengia farmakopėjos straipsnius apie veterinarijos vaistus, tikrina farmacinę veiklą, rengia klinikinių veterinarijos preparatų bandymų metodiką, vaistų vartojimo instrukcijas. Leidžiama vartoti tik tuos preparatus, kurie įvertinti ir registruoti Lietuvoje. Registracijos liudijimas išduodamas 5 metams.
Už teisės aktų parengimą atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Visiškai baigti suderinti Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę su ES teise žmonėms skirtų vaistų ir veterinarinių vaistų klausimais numatoma iki 2004 metų. Direktyvoms dėl žmonėms skirtų vaistų (65/65/EEB, 75/318/EEB, 75/319/EEB, 91/356/EEB, 92/73/EEB, 89/342/EEB, 89/343/EEB, 89/381/EEB) ir direktyvoms dėl veterinarinių vaistų (91/412/EEB, 81/851/EEB, 81/852/EEB) įgyvendinti farmacijos pramonėje Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio.
Lietuvai reikia pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. sausio 1 d. GGP reikalavimams įgyvendinti farmacijos pramonės įmonių lygmeniu ir naujam gaminamų vaistų registravimui įdiegti pagal direktyvų dėl žmonėms skirtų vaistų (65/65/EEB, 75/318/EEB, 75/319/EEB, 91/356/EEB, 92/73/EEB, 89/342/EEB, 89/343/EEB, 89/381/EEB) ir direktyvų dėl veterinarinių vaistų (91/412/EEB, 81/851/EEB, 81/852/EEB) nuostatas.
Tai aiškinama remiantis 2000 metais atlikto PHARE projekto dėl Geros gamybos praktikos (GGP) reikalavimų įgyvendinimo padarinių Lietuvos farmacijos pramonei išvadomis ir tuo, kad:
persitvarkymui pagal GGP reikia didelių finansinių išteklių, o Lietuvos gamintojai (ypač mažosios ir vidutinės įmonės) nepajėgūs sukaupti pakankamai lėšų per trumpą laikotarpį;
siekiama išvengti socialinių problemų, su kuriomis įmonės susidurs persitvarkymo metu;
būtina palengvinti įėjimą į bendrąją rinką, nes po didelių investicijų, skirtų persitvarkymui, Lietuvos įmonės taps ypač pažeidžiamos.
Pereinamuoju laikotarpiu būtų išspręstos šios svarbiausios problemos:
patalpų remontas/papildomų statinių statyba;
techninės įrangos įsigijimas;
kokybės užtikrinimo sistemos įdiegimas ar pertvarkymas pagal GGP standartus;
naujo produkcijos asortimento parinkimas/didinimas/specializavimas;
personalo mokymas (tiek šalyje, tiek užsienyje);
visos gamybos sertifikavimas pagal GGP.
Kartu su ES ekspertais bus vykdomas dar vienas projektas, skirtas išanalizuoti, kiek reikės investicijų Lietuvos farmacijos įmonėms atnaujinti pagal GGP reikalavimus ir nacionaliniam GGP įgyvendinimo veiksmų planui parengti. Remdamasi šio projekto išvadomis, Lietuvos Respublika iki 2001 m. balandžio 1 d. pateiks ES išsamų pagrindimą, kodėl GGP reikalavimams įgyvendinti farmacijos pramonės įmonių lygmeniu ir naujam gaminamų vaistų registravimui įdiegti būtinas pereinamasis laikotarpis.
Ypač svarbus klausimas susijęs su biologiniais produktais. Lietuvoje gaminami biologiniai/biotechnologiniai preparatai (maždaug 40 pavadinimų), taip pat kraujo ir kraujo plazmos preparatai. Norint reguliuoti biologinių produktų gamybą, kontroliuoti jų kokybę ir užtikrinti saugų sveikatai, veiksmingą vartojimą, būtina sukurti deramą biologinių produktų priežiūros sistemą, atitinkančią ES reikalavimus.
Įgyvendinant ES direktyvas, reglamentuojančias biologinius produktus, įtvirtinant geros gamybos, laboratorinės, klinikinės ir platinimo praktikos principus, būtina reglamentuoti ir sugriežtinti veiklos, susijusios su biologiniais produktais, licencijavimą ir kontrolę, biologinių produktų (ypač vakcinų) kontrolę, saugaus vartojimo priežiūrą. Iki 2004 m. sausio 1 d. bus įsteigta kokybės kontrolės laboratorija ir išplėstas biologinių produktų kokybę kontroliuojančių laboratorijų tinklas.
9. Kosmetika
ES teisinę bazę šioje srityje sudaro direktyva 76/768/EEB su pakeitimais ir papildymais.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Svarbiausios Kosmetikos direktyvos 76/768/EEB nuostatos įteisintos Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 52-1673), 2000 m. rugsėjo 19 d. priimtame Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 85-2581), įstatymo lydimuosiuose teisės aktuose (higienos normose HN62-1996 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos kosmetikos priemonėms gaminti“ (Žin., 1996, Nr. 98-2252) ir HN64-1996 „Kosmetikos ir asmens higienos priemonių mikrobinio užterštumo kontrolės kriterijai“ (Žin., 1996, Nr. 113-2594), kurios iki 2001 metų bus papildytos).
Priemonės Kosmetikos direktyvai 76/768/EEB (su papildymais ir pataisymais) ir dar 10 direktyvų įgyvendinti numatytos detaliame šios direktyvos įgyvendinimo plane-programoje (jis bus įvykdytas iki 2003 metų). Pagal šį planą-programą bus parengtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo numatyta pakeisti bendrą sveikatos apsaugos ministro ir ūkio ministro 1998 m. gruodžio 29/30 d. įsakymą Nr. 788/437 „Dėl biocidų, kosmetikos, asmens higienos ir buitinės chemijos gaminių registracijos“ (Žin., 1999, Nr. 3-80) – atskirti kosmetikos ir asmens higienos priemones ir įvesti jų notifikavimą vietoj registravimo. Šis įsakymas bus patvirtintas iki 2000 metų pabaigos. Registravimo procedūros numatoma atsisakyti nuo 2002 m. sausio 1 dienos.
Numatoma nuo 2001 m. sausio 1 d. kosmetikos ir asmens higienos priemonių registravimo liudijimų arba ne maisto prekių higieninių pažymėjimų kontrolę atlikti ne muitinėje, bet vidaus rinkoje. Tačiau iki 2002 m. sausio 1 d. nebus atsisakyta procedūros, kurios metu tiekėjas (importuotojas, gamintojas, pardavėjas) privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius gaminio saugą sveikatai, ir juos patikrinus bus išduodamas higieninis ne maisto prekės pažymėjimas, leidžiantis realizuoti prekę.
Kosmetikos direktyvos 76/768/EEB įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Valstybinis visuomenės sveikatos centras taip pat vykdo kosmetikos ir asmens higienos priemonių registravimą ir naujų kosmetikos priemonių įvertinimą higienos (saugos sveikatai) požiūriu, organizuoja higienos normų ir kitų norminių aktų rengimą ir dalyvauja juos rengiant. Kosmetikos rinkos priežiūrą Lietuvoje vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
Siekiant sureguliuoti vidaus rinkos priežiūrą, bus stiprinamos atskiros visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (cheminės analizės ir mikrobiologijos laboratorijos), jos bus aprūpinamos modernia įranga ir akredituojamos. Numatoma iki 2002 metų pabaigos išplėsti Valstybiniame visuomenės sveikatos centre esančią toksikologijos laboratoriją, įdiegti alternatyvius (neeksperimentuojant su gyvūnėliais) kosmetikos priemonių tyrimo metodus, įsteigti kosmetikos priemonių cheminės analizės skyrių, kurį akreditavus būtų galima užtikrinti kvalifikuotą vidaus rinkos kontrolę.
10. Horizontaliosios ir procedūrinės priemonės (įskaitant Naująjį ir Visuotinį požiūrį)
Bendrieji Naujojo požiūrio principai, įskaitant Visuotinį požiūrį
Pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys Naująjį požiūrį, yra Tarybos 1985 m. gegužės 7 d. rezoliucija dėl Naujojo požiūrio į techninį derinimą ir standartus.
Pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys atitikties įvertinimą horizontaliu lygmeniu ir apimantys akreditacijos sistemą, yra Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d. rezoliucija dėl Visuotinio požiūrio į atitikties įvertinimą, Komisijos pranešimas 89/C267/03 ir Tarybos sprendimas 93/465/EEB.
Pagrindinių ES teisės aktų, reglamentuojančių atitikties įvertinimą horizontaliu lygmeniu ir apimančių akreditacijos sistemą, nuostatos Lietuvoje perimtos 1998 m. spalio 6 d. priimtu Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 92-2542), taip pat Nacionalinio akreditacijos biuro 1998 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 11 „Dėl atitikties įvertinimo procedūrų ir atitikties ženklo „CE“ žymėjimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 25-670).
Bendrieji Naujojo požiūrio principai išreikšti Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatyme, kuris priimtas 2000 m. balandžio 11 d. (Žin., 2000, Nr. 35-972).
Rengiantis pasirašyti Europos atitikties įvertinimo protokolą, Europos komitete parengtas ir 1999 m. vasario 13 d. aprobuotas pasirengimo pasirašyti šį protokolą priemonių planas. Dabar Lietuvos Respublika jau pasirengusi pradėti oficialias derybas dėl šio protokolo pasirašymo. Teisės harmonizavimo komisija „Pramonė ir prekyba pramonės gaminiais“ 1999 m. vasario 11 d. aprobavo priemonių Naujojo požiūrio direktyvoms perimti planą.
Akreditacija
Lietuvos nacionalinės akreditacijos įstaigos funkcijas vykdo Nacionalinis akreditacijos biuras. Jis atsakingas už atitikties įvertinimo įstaigų (bandymų, kalibravimo laboratorijų, produktų, kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų ir darbuotojų sertifikacijos įstaigų, kontrolės įstaigų) akreditavimą. Tai savarankiška biudžetinė institucija.
Nacionalinis akreditacijos biuras savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymu, Europos EN 45000 serijos standartais, perimtais kaip Lietuvos standartai, ir kitais dokumentais. Biuro politiką formuoti ir jam pavestus uždavinius spręsti padeda Akreditacijos taryba, sudaryta iš suinteresuotų institucijų atstovų. Biuras, pasitelkęs techninius ekspertus, atlieka atitikties įvertinimo įstaigų akreditavimą.
2000 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, biuras yra akreditavęs 6 gaminių sertifikacijos įstaigas, 33 bandymų ir 18 kalibravimo laboratorijų.
Nuo 1999 metų birželio mėnesio Nacionalinis akreditacijos biuras yra EA (European co-operation for accreditation) tikrasis narys.
1999 metais įgyvendintas PHARE projektas dėl paramos Lietuvos akreditacijos sistemai tobulinti pagerino specialistų kvalifikaciją ir patobulino techninę bazę. 2000 metais sėkmingai įgyvendintas „Dvynių“ projektas akreditacijos srityje.
Standartizacija
Lietuvos standartizacijos sistema organizuota vadovaujantis ES teisės aktais ir Europos standartizacijos organizacijų dokumentais.
Lietuvoje standartai taikomi savanoriškai. Lietuvos standartų projektus rengia ir sutarimo pagrindu priima Lietuvos standartizacijos departamento technikos komitetai (toliau vadinama – LST TK). Šiuo metu yra 60 LST TK, kurių narės – pramonės įmonės, valdžios institucijos, mokslo įstaigos, vartotojų organizacijos.
Kokybės taryba 1999 m. gegužės 20 d. patvirtino patikslintą Darniųjų Europos standartų priėmimo Lietuvos standartais programą, kuri nuolat atnaujinama. Pagal šią programą iki 2000 metų pabaigos numatoma kaip Lietuvos standartus perimti visus šiuo metu galiojančius darniuosius Europos standartus.
2000 m. balandžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 35-972), kuris visiškai įteisina Lietuvoje ES reikalavimus, keliamus nacionalinėms standartizacijos institucijoms. Įgyvendinant ES teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų dalyvavimą standartizacijoje, nuostatas, 1999 m. birželio 21 d. įsteigta Lietuvos standartizacijos departamento Vartotojų komisija.
Tarybos sprendimo 87/95/EEB, reglamentuojančio standartizaciją informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityse, nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 981 „Dėl telekomunikacijų techninių priemonių sertifikavimo“ (Žin., 1997, Nr. 85-2139). Šios nuostatos bus visiškai perimtos ir įgyvendintos iki 2001 metų, susisiekimo ministro įsakymu patvirtinus telekomunikacijų galinės įrangos technines taisykles. Šiose taisyklėse bus nustatytos detalios abipusio atitikties pripažinimo procedūros, taikomos prekiaujant su Europos Bendrijos ir trečiosiomis šalimis.
Už standartizacijos veiklos organizavimą Lietuvoje atsakingas Lietuvos standartizacijos departamentas. Jis įsteigtas 1990 m. balandžio 25 dieną. Iki 1997 metų pabaigos departamentas buvo atsakingas už standartizaciją, metrologiją ir akreditaciją. 1998 metų pradžioje jis buvo reorganizuotas į 3 savarankiškas institucijas: Lietuvos standartizacijos departamentą (LST), Nacionalinį akreditacijos biurą (LA) ir Valstybinę metrologijos tarnybą (VMT). Nacionalinė standartizacija plėtojama vadovaujantis Lietuvos standartizacijos departamento įsakymais, kurie parengti pagal Europos ir tarptautinių standartizacijos institucijų veiklos principus.
Strateginiams standartizacijos klausimams nagrinėti sudaryta Standartizacijos taryba, į kurią įeina Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų, pramonininkų, vartotojų atstovai ir Lietuvos standartizacijos departamento vadovai. Lietuvos Respublikos valstybės politikai standartizacijos, metrologijos, atitikties įvertinimo ir kokybės užtikrinimo srityse formuoti ir įgyvendinti sudaryta Kokybės taryba. Lietuvos standartizacijos departamentas koordinuoja Lietuvos standartų rengimą ir sudaro LST TK.
Šiuo metu Lietuvos standartizacijos departamento veikla finansuojama iš biudžeto. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymą, numatoma, kad nacionalinės standartizacijos institucijos veiklą aktyviau finansuos ekonominiai subjektai. Lėšos iš biudžeto skiriamos standartams rengti, o pagal PHARE projektą – Europos standartams versti į lietuvių kalbą.
Lietuvos standartizacijos departamentas dalyvauja tarptautinių ir Europos standartizacijos organizacijų veikloje. Nuo 1996 metų jis yra tikrasis Europos ryšių standartų instituto (ETSI) narys, nuo 1993 metų – Europos standartizacijos komiteto (CEN) ir nuo 1997 metų – Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) narys stebėtojas, nuo 1992 metų – Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) narys korespondentas, nuo 1996 metų – Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC) asocijuotasis narys. Padedant Danijos standartizacijos asociacijos atstovams, parengtas Lietuvos standartizacijos departamento veiklos planas, kaip pasirengti tapti tikruoju CEN/CENELEC nariu 2003 metų pabaigoje.
Standartizacijos srityje 1999 metų lapkričio mėnesį pradėtas vykdyti ir sėkmingai įgyvendintas „Dvynių“ projektas, kurio pagalba buvo sustiprinti Lietuvos standartizacijos departamento administraciniai gebėjimai tobulinti valdymo struktūrą ir organizuoti personalo mokymą.
Šis departamentas teikia kokybės sistemų sertifikavimo paslaugas (LST-Sert).
Notifikavimas
ES teisinę bazę šioje srityje sudaro direktyva 98/34/EB ir iš dalies ją keičianti direktyva 98/48/EB.
Notifikavimo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 617 „Dėl keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras“ (Žin., 1999, Nr. 45-1446), perkeliantis direktyvos 98/34/EB ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimo dėl techninių kliūčių prekybai (WTO TBT) keistis informacija nuostatas. Parengtas nutarimo keitimo projektas, nustatantis Informacinės visuomenės paslaugų teikimo ir naudojimo taisyklių notifikavimo tvarką (direktyva 98/48/EB, iš dalies keičianti direktyvą 98/34/EB). Jį numatoma priimti dar 2000 metais.
Įsteigtas Lietuvos standartizacijos departamento Informacijos centras veiks kaip centrinė informacinė tarnyba (central contact unit) pagal 98/34/EB ir 98/48/EB reikalavimus ir kaip PPO Techninių kliūčių prekybai informacinė tarnyba (WTO/TBT Enquiry point). Valstybės valdymo institucijose įkurti ryšio punktai (contact points).
Siekdamas užtikrinti pasikeitimo su PPO narėmis informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras efektyvumą, Lietuvos standartizacijos departamentas 1999 metais tapo ISONET nariu. Vykdydamas PPO Techninių kliūčių prekybai susitarimo standartų rengimo taisyklių reikalavimus, Lietuvos standartizacijos departamentas 1999 m. vasario 22 d. išleido įsakymą dėl Lietuvos standartų rengimo tvarkos patikslinimo. Jame pateikti standartų programų rengimo, standartų įforminimo ir išleidimo reikalavimai.
Institucijų keitimasis duomenimis
Šio sektoriaus acquis sudaro sprendimai 99/1719/EB ir 99/1720/EB.
Šių sprendimų nuostatų Lietuva nenumato perimti specialiais teisės aktais, nes Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė dabar visiškai atitinka sprendimų reikalavimus.
Lietuvos Respublikos teisinę bazę dėl institucijų keitimosi duomenimis sudaro:
1996 m. rugpjūčio 13 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 86-2043);
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2000, Nr. 64-1924);
2000 m. liepos 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1827);
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 1418 „Dėl valstybės registrų steigimo, projektavimo, reorganizavimo ir naudojimo“ (Žin., 1996, Nr. 116-2743);
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 726 „Dėl valstybės registrų duomenų naudojimo ir Valstybės registrų sąrašo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 66-1628);
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 16 d. nutarimas Nr. 464 „Dėl tarptautinių klasifikatorių diegimo Lietuvos Respublikoje“ (Žin., 1998, Nr. 37-989);
kiti įstatymo lydimieji teisės aktai.
ES sprendimų nuostatos Lietuvoje įgyvendinamos vykdant Valstybės institucijų kompiuterių tinklo (VIKT) plėtros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės administracinės informacinės sistemos, Apskričių viršininkų administracijos informacinės sistemos, Statistikos informacinės sistemos, Bendros Baltijos valstybių informacinės infrastruktūros, Nacionalinės Šengeno informacinės sistemos ir kitus projektus.
Esama informacinė infrastruktūra Lietuvoje sudaro visas sąlygas keistis administracijoms duomenimis. Veikia valstybinių institucijų kompiuterių tinklas, kuriuo sujungtos visos ministerijos, departamentai, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės, mokesčių inpekcijos, muitinės padaliniai, teisėsaugos ir kitos institucijos. Interneto paslaugomis naudojasi visos valstybės ir savivaldybių institucijos. Valstybės valdymo institucijoms kuriama administracinė informacinė sistema. Plėtojama apskričių viršininkų administracijų informacinė sistema, visos apskričių administracijos turi savo interneto puslapius su vietos gyventojams rūpima informacija. Tarptautiniu mastu keičiamasi aplinkos apsaugos monitoringo, statistikos ir kitais duomenimis. Vykdomas Bendros Baltijos valstybių informacinės infrastruktūros kūrimo projektas, rengiamasi kurti Nacionalinę Šengeno informacinę sistemą (bendradarbiaujant su Suomijos specialistais).
Už institucijų keitimosi duomenimis klausimų sprendimą iki šiol buvo atsakinga Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, jos Informacijos ir informatikos departamentas. Nuo 2001 metų ši ministerija naikinama, jungiama su Vidaus reikalų ministerija, ir minėtų klausimų sprendimą perims suformuota nauja struktūra.
11. Žaislai
Šio sektoriaus acquis sudaro Naujojo požiūrio direktyva 88/378/EEB.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
1998 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklės, patvirtintos ūkio ministro 1998 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 137 (Žin., 1998, Nr. 38-1024). Ūkio ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 450 (Žin., 2000, Nr. 10-248) patvirtintas Žaislų saugos techninis reglamentas, visiškai suderintas su direktyvos reikalavimais. Numatoma, kad visi direktyvos reikalavimai bus įgyvendinti iki 2003 m. sausio 1 dienos.
Šio sektoriaus acquis įgyvendinimą koordinuoja Ūkio ministerija.
Rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
12. Pramoginiai laivai
Šio sektoriaus acquis sudaro Naujojo požiūrio direktyva 94/25/EEB.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka šios direktyvos reikalavimus.
Lietuvoje pramoginių laivų beveik nestatoma. Didesnių pokyčių pramoginių laivų rinkoje artimiausiu metu nenumatoma.
Susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 447 (Žin., 2000, Nr. 1-23) patvirtintas Pramoginių laivų projektavimo, statybos, teikimo į rinką ir naudoti techninis reglamentas, kuris įsigalios nuo 2001 m. sausio 1 dienos. 2000 metų pradžioje baigti perimti darnieji Europos standartai šioje srityje.
Numatoma, kad teisinė bazė bus visiškai suderinta su direktyvos 94/25/EEB reikalavimais iki 2001 metų, o įgyvendinta – iki 2003 metų.
Dabar pramoginių laivų eksploatavimo priežiūrą vykdo Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. Susisiekimo ministras 2000 m. rugpjūčio 2 d. pasirašė sutarties su Prancūzijos tarptautine klasifikacine bendrove „Bureau Veritas“ (pati sutartis pasirašyta 1996 m. sausio 24 d.) I priedo papildymą dėl šios bendrovės paskyrimo vykdyti notifikuotos įstaigos, vykdančios pramoginių laivų projektavimo, statybos, teikimo į rinką, eksploatavimo priežiūrą ir kitas techniniame reglamente numatytas funkcijas. Susisiekimo ministro 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 309 (Žin., 2000, Nr. 100-3180) notifikuotos įstaigos statusą Europoje turinti kompanija „Bureau Veritas“ įgaliota vykdyti pramoginių laivų statybos Lietuvoje priežiūrą.
13. Teisinė metrologija
Šio sektoriaus acquis sudaro viena Naujojo požiūrio direktyva 90/384/EEB dėl neautomatinių svėrimo prietaisų ir Senojo požiūrio direktyvos.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Metrologijos veiklos teisinę bazę Lietuvoje sudaro 1996 m. liepos 9 d. priimtas Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 74-1768), kuris nustato matavimų sąsajos pagrindus, reguliuoja santykius, atsirandančius dėl matavimo priemonių, priskirtų teisinei metrologijai, gamybos, prekybos jomis ir naudojimo.
Visi direktyvos 90/384 EEB reikalavimai į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkelti Valstybinės metrologijos tarnybos viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 225 (Žin., 2000, Nr. 4-121) patvirtinus Neautomatinių svarstyklių techninį reglamentą, kuris įsigalios 2001 m. birželio 1 dieną.
Senojo požiūrio direktyvų reikalavimai, susiję su matavimo priemonių metrologinėmis charakteristikomis ir/arba jų konstrukcija ir bandymais, bus įtvirtinti įstatymo lydimaisiais teisės aktais iki 2002 metų.
Kaip jau minėta, Valstybinė metrologijos tarnyba įkurta 1998 metų pradžioje, reorganizavus Lietuvos standartizacijos departamentą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 1998, Nr. 29-767) pavedė Valstybinei metrologijos tarnybai įgyvendinti metrologijos politiką Lietuvoje, koordinuoti matavimų vienovę, organizuoti ir vykdyti mokslinę, teisinę ir administracinę veiklą metrologijos klausimais.
Nuo 1994 metų Valstybinė metrologijos tarnyba yra Tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos (OIML) narė korespondentė, nuo 1995 metų – Centrinės ir Rytų Europos valstybinių metrologijos institucijų organizacijos (COOMET) narė, nuo 1999 metų – Europos bendradarbiavimo teisinėje metrologijoje (WELMEC) asocijuotoji narė. Pradėta dalyvauti valstybių ES narių metrologijos organizacijos (EUROMET) veikloje, atliekant tarpvalstybinius matavimo vienetų nacionalinių etalonų sulyginimus. Be to, siekiama Generalinės svorių ir matų konferencijos asocijuotosios narystės, kuri įgalintų pasirašyti Daugiašalio nacionalinių matavimo vienetų etalonų ir nacionalinių metrologijos institutų išduotų matavimo ir kalibravimo liudijimų pripažinimo sutartį.
14. Įpakavimas
Šio sektoriaus acquis sudaro direktyvos 75/106/EEB, 75/107/EEB, 76/211/EEB, 80/232/EEB su jas papildančiomis direktyvomis.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Įpakavimo veiklos teisinė bazė Lietuvoje yra ta pati kaip ir teisinės metrologijos sektoriuje (žr. „13. Teisinė metrologija“).
Įpakavimo direktyvų reikalavimų įgyvendinimas Lietuvoje paliečia tiek prekių gamintojų, tiek importuotojų interesus. Valstybinės metrologijos tarnybos viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 150 sudaryta darbo grupė atitinkamiems šios srities nacionalinės teisės aktams parengti. Vadovaujantis parengta medžiaga ir konsultuojantis su Europos Komisija, iki 2004 metų bus pasiekta visiško suderinimo tiek teisėdaros, tiek priimtų teisės aktų įgyvendinimo prasme.
Už įpakavimo direktyvų reikalavimų perkėlimą ir įgyvendinimą atsakinga Valstybinė metrologijos tarnyba.
15. Mašinos
Šio sektoriaus acquis sudaro Naujojo požiūrio direktyva 98/37/EB.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 (Žin., 2000, Nr. 23-601) patvirtintas Mašinų saugos techninis reglamentas, visiškai įteisinantis direktyvos 98/37/EB reikalavimus. Numatoma, kad visi reglamento reikalavimai bus įgyvendinami nuo 2001 m. sausio 1 dienos. Iki šios datos bus perimti visi reikiami šios srities darnieji Europos standartai.
Už šio sektoriaus acquis įgyvendinimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, o rinkos priežiūrą darbo vietose – Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė darbo inspekcija).
Žemės ūkio mašinų atitikties ES reikalavimams įvertinimą Lietuvoje atlieka akredituota Valstybinė mašinų bandymų stotis, o bandymus – akredituota Valstybinės mašinų bandymų stoties Žemės ūkio technikos bandymų laboratorija. Iki 2001 metų pabaigos numatoma išplėsti jų akreditavimą pagal direktyvoje ir darniuosiuose Europos standartuose numatytus reikalavimus.
16. Liftai
Šio sektoriaus acquis sudaro Naujojo požiūrio direktyva 95/16/EB.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 106 (Žin., 2000, Nr. 28-785) patvirtintas Liftų techninis reglamentas, perimantis visus direktyvos reikalavimus. Reglamentas įsigalios nuo 2001 m. liepos 1 dienos. Iki šios datos bus perimti visi reikiami šios srities darnieji Europos standartai, ir numatoma paskirti notifikuotą įstaigą atitikties įvertinimo procedūroms atlikti.
Už šio sektoriaus acquis įgyvendinimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, o rinkos priežiūrą darbo vietose – Valstybinė darbo inspekcija.
17. Asmeninės apsaugos priemonės
Šio sektoriaus acquis sudaro Naujojo požiūrio direktyva 89/686/EEB.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė visiškai atitinka acquis reikalavimus.
Šios direktyvos reikalavimai įteisinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 69 (Žin., 2000, Nr. 65-1967) patvirtintame techniniame reglamente „Asmeninės apsauginės priemonės“, kuris įsigaliojo 2000 m. rugpjūčio 3 dieną. Iki 2001 m. sausio 1 d. numatoma perimti visus reikiamus šios srities darniuosius Europos standartus.
Už šio sektoriaus acquis įgyvendinimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Valstybinė darbo inspekcija vykdo rinkos priežiūrą darbo vietose.
18. Elektros rizika ir elektros įrengimai
Šio sektoriaus acquis sudaro 3 Naujojo požiūrio direktyvos: 73/23/EEB ir ją papildanti 93/68/EEB (žemos įtampos), 89/336/EEB (elektromagnetinės dermės) ir 94/9/EB (potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga).
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
1999 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 351/61 (Žin., 1999, Nr. 90-2663) patvirtintas techninis reglamentas, įteisinantis direktyvos 73/23/EEB reikalavimus. Šis reglamentas įsigalios nuo 2001 m. sausio 1 dienos.
Už direktyvos 89/336/EEB reikalavimų perkėlimą atsakingos Susisiekimo ministerija ir Ūkio ministerija. Iki 2001 metų I ketvirčio šių ministrų įsakymu bus patvirtintas techninis reglamentas, visiškai įteisinantis direktyvos reikalavimus. Reglamentas įsigalios nuo 2002 m. sausio 1 dienos.
Direktyvos 94/9/EEB nuostatos įteisintos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 432 (Žin., 2000, Nr. 7-198) patvirtintu Įrangos ir apsaugos sistemos, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techniniu reglamentu. Šis reglamentas įsigalios nuo 2003 m. birželio 30 dienos.
Visiškai užbaigti įgyvendinti elektros rizikos ir elektros įrengimų sritį reglamentuojančius techninius reglamentus numatoma iki 2003 m. liepos 1 dienos.
Už šio sektoriaus acquis įgyvendinimą atsakingos Ūkio ministerija ir Susisiekimo ministerija.
Rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
19. Medicinos prietaisai
Šio sektoriaus acquis sudaro 4 direktyvos: 2 Naujojo požiūrio direktyvos dėl medicinos prietaisų (90/385/EEB ir 93/42/EEB), Naujojo požiūrio direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostinių medicinos prietaisų ir Senojo požiūrio direktyva 84/539/EEB dėl medicinos prietaisų, naudojamų veterinarijoje.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Medicinos prietaisų teikimą į rinką Lietuvoje dabar reglamentuoja:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sistemos įstatymas (Žin.,1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);
Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 92-2542);
Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 74-1768);
Techninio derinimo direktyvoms skirtų atitikties įvertinimo procedūrų įvairių etapų modulių ir atitikties ženklo „CE“ žymėjimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinio akreditacijos biuro 1998 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 11 (Žin., 1998, Nr. 25-670).
Medicinos prietaisų žmonėms direktyvų reikalavimai bus įteisinti atitinkamuose techniniuose reglamentuose (medicinos normose), kurie bus patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymais 2000-2001 metais. Numatoma, kad reglamentai įsigalios 2002 metais. Visi medicinos prietaisų Europos darnieji standartai bus perimti kaip Lietuvos standartai iki reglamentų įsigaliojimo.
Veterinarinių medicinos prietaisų direktyvos reikalavimai bus perimti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko įsakymu ir įgyvendinti iki 2004 metų.
Visi medicinos prietaisų direktyvų reikalavimai bus įgyvendinti iki 2004 metų, kai Lietuvos įmonės bus visiškai pasirengusios gaminti medicinos prietaisus pagal direktyvų reikalavimus.
Už medicinos prietaisų žmonėms direktyvų reikalavimų perėmimą ir įgyvendinimą atsakinga Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba). Už medicinos prietaisų, naudojamų veterinarijoje, direktyvos reikalavimų įgyvendinimą atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Medicinos prietaisų rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.
Elektrosaugos reikalavimai tikrinami akredituotame Elektroninės aparatūros sertifikavimo centre „Sertika“, elektromagnetinės dermės – Valstybinėje radijo dažnių tarnyboje ir panašiai. Esama bandymų ir sertifikavimo laboratorijų infrastruktūra nėra pakankama, todėl iki 2004 metų bus įsteigtos kitos reikiamos bandymų laboratorijos.
20. Dujų prietaisai
Šio sektoriaus acquis sudaro Naujojo požiūrio direktyva 90/396/EEB.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Buitinių dujų įrenginių teikimo į rinką tvarką Lietuvoje nustato Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 1994 m. gegužės 27 d. išleistos taisyklės „Dėl įvežamų į Lietuvą buitinių dujų prietaisų ir įrenginių įteisinimo“ (Žin., 1994, Nr. 45-844), kuriose nurodoma, kad sprendimą dėl dujų įrenginių įteisinimo Lietuvoje priima ir tipo patvirtinimo pažymėjimą išduoda valstybės įmonė „Lietuvos dujos“, remdamasi atliktų bandymų rezultatais ir technine dokumentacija.
Ūkio ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 449 (Žin., 2000, Nr. 8-218) patvirtintas Dujas deginančių prietaisų saugos techninis reglamentas, atitinkantis visus direktyvos 90/396/EEB reikalavimus. Šis reglamentas įsigalios nuo 2002 m. liepos 1 dienos.
Už direktyvos reikalavimų perkėlimą ir įgyvendinimą atsakinga Ūkio ministerija.
Rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
21. Slėginiai indai
Šio sektoriaus acquis sudaro 2 Naujojo požiūrio direktyvos: 87/404/EEB (slėginiai indai) ir 97/23/EB (slėginė įranga) ir 5 Senojo požiūrio direktyvos: 75/324/EEB ir 94/1/EEB (aerozoliniai išpurškikliai), 84/525/EEB, 84/526/EEB ir 84/527/EEB (dujų cilindrai).
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Direktyvai 87/404/EEB įgyvendinti ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 431 (Žin., 2000, Nr. 7-197) patvirtintas Paprastų slėginių indų techninis reglamentas. Šis reglamentas įsigaliojo nuo 2000 m. birželio 30 d., išskyrus 17 straipsnio 3 pastraipą, kuri pagal ūkio ministro 2000 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. 241 (Žin., 2000, Nr. 55-1627) įsigalios nuo 2001 m. balandžio 1 dienos.
Direktyvos 97/23/EB reikalavimams įgyvendinti ūkio ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2000, Nr. 88-2726) patvirtintas Slėginių įrenginių techninis reglamentas, kuris įsigalios nuo 2003 m. gruodžio 31 dienos.
Senojo požiūrio direktyvų 75/324/EEB ir 94/1/EEB reikalavimams įgyvendinti ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 433 (Žin., 2000, Nr. 7-199) patvirtintas Aerozolinių balionėlių saugos techninis reglamentas, kuris įsigaliojo nuo 2000 m. liepos 1 dienos.
Senojo požiūrio direktyvos 84/525/EEB, 84/526/EEB ir 84/527/EEB bus įteisintos iki 2001 metų.
Numatoma, kad visi direktyvų reikalavimai, susiję su slėginiais indais, bus įgyvendinti iki 2004 metų.
Už direktyvų reikalavimų perkėlimą ir įgyvendinimą atsakinga Ūkio ministerija.
Rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Rinkos priežiūrą darbo vietose vykdo Valstybinė darbo inspekcija.
22. Statybos produktai
ES teisinę bazę šiame sektoriuje sudaro direktyva 89/106/EEB dėl valstybių ES narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, suderinimo ir sprendimai, susiję su skirtingomis statybos produktų grupėmis.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus.
Direktyvos 89/106/EEB ir Europos Komisijos sprendimų, susijusių su direktyva, reikalavimus į nacionalinę teisę numatoma perkelti iki 2004 metų, aplinkos ministro įsakymais patvirtinus atitinkamus techninius reglamentus.
Statybos produktų atitikties įvertinimą Lietuvoje dabar reglamentuoja šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2000, Nr. 84-2533); 1998 m. spalio 6 d. priimtas Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 92-2542); Statybos techninis reglamentas STR 1.03.01: 1996 „Statybinių medžiagų, dirbinių, gaminių ir įrenginių sertifikavimas“ (Žin., 1996, Nr. 119-2807); LST EN 45 000 serijos standartai; daugiau kaip 80 Europos standartų, kurie perimti kaip nacionaliniai standartai (iš jų 32 yra susiję su statybos produktų bandymais).
Statybos produktų sertifikavimo sistema sukurta ir tobulinama pagal ES teisės aktus bei reikalavimus. Remiantis direktyva 89/106/EEB, aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 360 patvirtinti 2 organizaciniai tvarkomieji reglamentai: STR 1.01.04: 1999 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“ ir STR 1.03.02: 1999 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“ (Žin., 1999, Nr. 98-2832). Aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 419 buvo patvirtintas reglamentas STR 1. 03.03: 1999 „Techniniai liudijimai. Rengimas ir tvirtinimas“ (Žin., 2000, Nr. 8-214).
Remiantis direktyvos 89/106/EEC reikalavimais, 1999 metų gruodžio mėnesį Aplinkos ministerija parengė ir patvirtino šešis svarbiausių reikalavimų, keliamų statybos produktams, reglamentus: STR 2.01.01(1): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ (Žin., 1999, Nr. 112-3260); STR 2.01.01(2): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424); STR 2.01.01(3): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215); STR 2.01.01(4): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga; apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2000, Nr. 8-216); STR 2.01.01(6): 1999 „Esminiai reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin., 1999, Nr. 107-3120). Šių reikalavimų pagrindinės nuostatos įrašytos ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.
Aplinkos ministerija yra patvirtinusi statybos techninį reglamentą STR 1.03.03: 1999 „Techniniai liudijimai. Rengimas ir tvirtinimas“ (Žin., 2000, Nr. 8-214), kuris buvo parengtas remiantis pagrindine statybos produktų direktyva 89/106/EEB, sprendimais 94/23/EB „Dėl Europos techninio liudijimo išdavimo bendrosios tvarkos taisyklių“ ir 97/871/EB „Dėl bendros Europos techninio liudijimo statybos produktams formos“. 2000 metais, pradėjus diegti šį reglamentą, kur kas lengviau tapo spręsti adaptacinio laikotarpio, susijusio su statybos produktų atitikties vertinimu, problemas.
Statybos produktų darnieji standartai Europoje kol kas tik rengiami, todėl jie Lietuvoje bus diegiami priklausomai nuo sėkmingo derinimo ES.
Už statybos produktų teisinės bazės suderinimą su acquis reikalavimais atsakingos Aplinkos ministerija ir Ūkio ministerija.
Nuo 1994 metų Lietuvoje veikia statybos produktų atitikties vertinimo sistema. Įsteigtas Statybos produktų sertifikavimo centras (toliau vadinama – SPSC) nuo 1996 metų yra įgaliotas atlikti statybos produktų sertifikavimą ir sertifikuotų produktų atitikties priežiūrą. 1999 metais šį centrą akreditavo Vokietijos akreditacijos įstaiga DAP ir Nacionalinis akreditacijos biuras. SPSC yra nepriklausoma pelno siekianti organizacija. Pagal tarptautines sutartis ir nustatytą tvarką SPSC atlieka ir užsienio šalių sertifikatų pripažinimą, rengia statybos produktų sertifikavimo procedūrų metodinius ir normatyvinius dokumentus. SPSC taip pat yra Europos statybos produktų atitikties įvertinimo įstaigų asociacijos narys.
Lietuvoje statybos produktų bandymus atlieka 30 laboratorijų, 21 iš jų akreditavo Nacionalinis akreditacijos biuras; viena iš jų yra taip pat akredituota Vokietijos akreditacijos įstaigos DAP. Gaisrinių tyrimų centras yra tikrasis EGOLF narys. Sertifikavimo procese minėtos laboratorijos dalyvauja pagal subrangos su SPSC sutartis. Akredituotų bandymų laboratorijų priežiūrą atlieka Nacionalinis akreditacijos biuras ir SPSC, neakredituotų (tik įgaliotų) – SPSC.
Statybos produktų rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlieka statybos produktų panaudojimo statiniuose priežiūrą.
Prie Aplinkos ministerijos veikia Interesų derinimo taryba, sudaryta iš suinteresuotų šalių atstovų. SPSC veiklai vadovauja Koordinacinė taryba, sudaryta iš atitikties vertinimo sistemos dalyvių. Dauguma Aplinkos ministerijos parengtų techninių dokumentų svarstoma kartu su gamintojų ir rangovų asociacijomis, inžinierių sąjungomis, kitomis visuomeninėmis ir ūkinėmis organizacijomis.
23. Nesuderintos sritys
Amsterdamo sutarties 28-30 (Romos sutarties 30–36) straipsniai
Lietuvoje nuo 1995 m. sausio 1 d. yra panaikinti Bendrijos šalių kilmės prekių importo kiekybiniai apribojimai ir lygiaverčio poveikio priemonės (pagal Europos sutarties 11 straipsnio 5 punktą).
Lietuvos vidaus rinkoje reguliuojamos energijos išteklių kainos. Šį darbą atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Lietuva dabar taiko:
automatinį licencijavimą kai kuriems žemės ūkio produktams, importuojamiems į Lietuvą. Jis nebebus taikomas Lietuvai įstojus į ES;
alkoholio produktų importo ir vidaus prekybos licencijavimą (bus suderinta iki įstojimo į ES);
tabako importo licencijavimą (bus suderinta iki įstojimo į ES);
tabako gaminių importo ir vidaus prekybos licencijavimą (bus suderinta iki įstojimo į ES);
naftos produktų importo, eksporto ir vidaus prekybos licencijavimą (bus suderinta iki įstojimo į ES);
vaistų ir vaistinių medžiagų vidaus prekybos licencijavimą (bus suderinta iki įstojimo į ES);
narkotinių ir psichotropinių medžiagų importo, eksporto, vidaus prekybos licencijavimą (bus suderinta iki įstojimo į ES);
muitus ir tarifines kvotas ES valstybių kilmės sertifikatus turintiems kai kuriems žemės ūkio ir maisto produktams. Šie muitai ir kvotos bus panaikinti iki Lietuvos įstojimo į ES.
Nacionaliniai monopoliai
Lietuvos Respublikos pozicija nacionalinių monopolių klausimu išdėstyta derybinėje pozicijoje „Konkurencija“ (6 derybinis skyrius).
Reglamentas 2679/98 (dėl vidaus rinkos funkcionavimo)
Reglamentas bus tiesiogiai taikomas Lietuvai įstojus į ES. Atsakinga institucija – Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba.
Sprendimas 3052/95 (nacionalinės priemonės, neatitinkančios laisvo prekių judėjimo)
Sprendimas bus perkeltas į nacionalinę teisę įstatymo lydimaisiais teisės aktais. Atsakinga institucija – Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba.
Reglamentas 339/93 (produktai, importuojami į ES iš trečiųjų valstybių)
Reglamentas bus tiesiogiai taikomas Lietuvai įstojus į ES. Atsakinga institucija –Muitinės departamentas ir Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba.
Direktyva 93/7/EEB (dėl kultūros vertybių grąžinimo)
Direktyva 93/7/EEB reglamentuoja neteisėtai iš valstybės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo reikalavimus. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka šios direktyvos reikalavimus. Ne vėliau kaip 2001 metais įsigalios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis neteisėtai iš valstybės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo procedūrą pagal direktyvos reikalavimus. Atsakinga institucija – Kultūros ministerija.
Ginklų kontrolė (direktyva 91/477)
Direktyva reglamentuoja valstybių tarpusavio bendradarbiavimo šaunamųjų ginklų apyvartos tarp valstybių (importo, eksporto, tranzito) klausimus. Lietuvos Respublikoje šiuos klausimus dabar iš dalies reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Naujoji šio įstatymo redakcija, kurioje bus reglamentuotos visos direktyvos 91/477 nuostatos, bus parengta ne vėliau kaip 2002 metais. Visi direktyvos reikalavimai bus įgyvendinti iki 2003 metų. Atsakingos institucijos – Vidaus reikalų ministerija ir Ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
24. Viešieji pirkimai
Viešųjų pirkimų kontraktų skyrimo procedūras ES reglamentuoja direktyvos 93/36/EEB, 93/37/EEB, 92/50/EEB, 93/38/EEB, 97/52/EEB, 98/4/EEB, o žalos atlyginimo procedūras – direktyvos 89/665/EEB, 92/13/EEB.
Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė bemaž atitinka acquis reikalavimus.
Lietuvoje viešuosius pirkimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 1999, Nr. 56-1809) ir jam įgyvendinti priimti įstatymo lydimieji teisės aktai.
Iki 2000 m. sausio 1 d. priimti įstatymo lydimieji teisės aktai, reglamentuojantys ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymą, tiekėjų (rangovų) pasiūlytų kainų diskontavimą, Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos veiklą, išankstinių informacinių pranešimų apie numatomus viešuosius pirkimus einamaisiais finansiniais metais skelbimo tvarką, informacijos apie numatomus ir vykdomus viešuosius pirkimus, sudarytas pirkimo sutartis, sutarčių įvykdymo rezultatus kaupimo ir teikimo valstybės (savivaldybių) institucijoms ir visuomenei tvarką, prekių, paslaugų ar darbų pirkimų, kurių vertė yra mažesnė už nurodytą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, tvarką, kitus viešųjų pirkimų klausimus.
Šie teisės aktai įgyvendina svarbiausias ES direktyvų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus (93/36/EEB, 93/37/EEB, 92/50/EEB, 93/38/EEB, 89/665/EEB, 92/13/EEB), nuostatas. Galiojantys teisės aktai užtikrina viešųjų pirkimų procedūrų viešumą ir skaidrumą. Nuo 1999 m. spalio 1 d. perkančiosios organizacijos informaciją apie numatomus, vykdomus ir įvykdytus pirkimus skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Naujausių 2 direktyvų (97/52/EEB, 98/4/EEB) nuostatos ir kitos dar neįgyvendintos pagrindinių ES direktyvų nuostatos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę bus perkeltos priėmus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo papildymo įstatymo projektas bus parengtas iki 2003 metų. Priėmus šias pataisas, bus baigta derinti Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę su ES viešųjų pirkimų acquis reikalavimais.
Iki 2003 metų bus pasiektas visiškas Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės suderinimas su ES viešųjų pirkimų acquis reikalavimais, o iki 2004 metų – jų įgyvendinimas.
Viešųjų pirkimų teisės aktų įgyvendinimui koordinuoti ir priežiūrai vykdyti įsteigta Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Viešųjų pirkimų tarnyba). Viešųjų pirkimų tarnyba rengia ir leidžia su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įgyvendinimu susijusius teisės aktus, metodinius nurodymus, aiškinimus, koordinuoja veiklą, susijusią su viešaisiais pirkimais, kontroliuoja, ar perkančiosios organizacijos pagrįstai taiko šių pirkimų būdus, be to, organizuoja viešųjų pirkimų sistemos darbuotojų mokymą, kaupia, analizuoja ir apibendrina informaciją apie viešuosius pirkimus, organizuoja tiekėjų (rangovų) skundų nagrinėjimą Nepriklausomoje viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijoje.
Iki 2003 metų numatoma išplėsti Viešųjų pirkimų tarnybą ir sustiprinti jos techninę bazę.
Toliau tobulinant viešųjų pirkimų sistemą, nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d. vykdomas PHARE projektas dėl viešųjų pirkimų politikos stiprinimo. Pagrindinis šio projekto tikslas – toliau derinti Lietuvos Respublikos nacionalinę teisinę bazę su ES viešųjų pirkimų acquis reikalavimais ir sukurti viešųjų pirkimų informacinę sistemą, atitinkančią geriausią valstybių ES narių praktiką.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, nuo 2000 metų tiekėjų (rangovų) skundams nagrinėti sudaryta Nepriklausoma viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija. Skundų nagrinėjimą šioje komisijoje organizuoja Viešųjų pirkimų tarnyba.
______________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1486
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2004 m. sausio 1 d. laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus.
Lietuvos Respublika pritaria visam acquis laisvo asmenų judėjimo srityje.
Lietuvos Respublika bus pasirengusi įgyvendinti laisvo asmenų judėjimo acquis reikalavimus nuo įstojimo į ES dienos.
Šiame derybiniame skyriuje Lietuvos Respublika neprašo pereinamojo laikotarpio ar išimčių.
II. PAGRINDIMAS
1. Profesinė kvalifikacija ir abipusis pripažinimas
1.1. Bendrieji principai
Bendrųjų principų profesinės kvalifikacijos ir abipusio pripažinimo acquis sudaro 2 Tarybos direktyvos – 89/48/EEB, 92/51/EEB, Komisijos sprendimas 97/42, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 99/42/EB.
Abipusio profesinių kvalifikacijų ir diplomų pripažinimo nuostatos įtvirtintos šiuose teisės aktuose:
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (Žin., 1991, Nr. 7-191);
Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 98-2478);
Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 27-715);
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1460 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos ratifikavimo“ įgyvendinimo“ (Žin., 1999, Nr. 110-3231) patvirtintuose Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo nuostatuose;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 1 d. nutarime Nr. 624 „Dėl Profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų ir profesinės kvalifikacijos vertinimą ir pripažinimą vykdančių institucijų ir reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 46-1319). Šiuo nutarimu patvirtintos 123 reglamentuojamos profesijos ir paskirta 15 kompetentingų institucijų, kurios vykdys profesinės kvalifikacijos vertinimą ir pripažinimą.
Svarbiausieji veiksmai, būtini toliau perkeliant acquis į nacionalinę teisės sistemą iki narystės ES, yra šie:
parengti ir patvirtinti profesinės kvalifikacijos vertinimą ir pripažinimą vykdančių institucijų veiklą reguliuojančius teisės aktus (dėl profesinės kvalifikacijos vertinimo komisijų nuostatų patvirtinimo, dėl kompetentingų institucijų veiklos koordinavimo nuostatų, dėl apeliacinės komisijos asmenų, nesutinkančių su profesinės kvalifikacijos vertinimą ir pripažinimą vykdančių institucijų sprendimais, apeliacijoms nagrinėti nuostatų patvirtinimo);
stiprinti informacines funkcijas institucijose, įgyvendinančiose 2 bendrąsias Tarybos direktyvas – 89/48/EEB ir 92/51/EEB;
siekti narystės profesinėse Europos asociacijose.
1.2. Teisininkai
Teisininkų kvalifikacijos ir abipusio pripažinimo acquis sudaro Tarybos direktyva 77/249/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/5/EB.
Įgyvendinant su teisininkų praktika susijusius ES ACQUIS reikalavimus, bus keičiamas (2001 metų I pusmetyje) Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas (Žin., 1998, Nr. 64-1840), kurio pakeitimai įsigalios 2003 metų III ketvirtį. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą advokatais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
Teisininkams iš valstybių ES narių jau dabar leidžiama atstovauti Lietuvos Respublikai (išskyrus baudžiamąsias bylas).
1.3. Architektai
Architektų kvalifikacijos ir abipusio pripažinimo ACQUIS sudaro Tarybos direktyva 85/384/EEB ir Tarybos sprendimas 85/385/EEB.
Architektai atestuojami nuo 1993 metų pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 84-2533) nuostatas, kurios numato architektų kvalifikacijos įvertinimą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį statinio projektą gali rengti užsienio projektavimo firma, turinti savo šalies institucijų išduotus atestacijos dokumentus.
Statybos ir urbanistikos ministerija 1996 metais patvirtino organizacinį tvarkomąjį reglamentą „Specialistų, dirbančių teritorijų planavimo ir pagrindinėse statybos techninės veiklos srityse, atestavimas. STR 1: 02.01: 1996“ (Žin., 1996, Nr. 112-2560). Pagal šį reglamentą atestuojami aukštojo mokslo baigimo diplomą turintys architektai, tikrinamas jų profesinis pasirengimas ir šiai profesijai būtinos teisinės žinios. Išduotas atestatas galioja 5 metus. Architektų profesinį pasirengimą vertina Lietuvos architektų sąjunga. Taigi taikyti 85/384/EEB direktyvą kliūčių nėra.
1.4. Sveikatos priežiūros specialistai
Sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos ir abipusio pripažinimo ACQUIS sudaro net 12 Tarybos direktyvų: 77/452/EEB, 77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB, 80/1273/EEB, 81/1057/EEB, 89/595/EEB, 89/594/EEB, 90/658/EEB, 93/16/EB, jų pakeitimai ir 5 Tarybos sprendimai: 75/364/EEB, 75/365/EEB, 80/156/EEB, 77/454/EEB, 78/688/EEB.
Sveikatos priežiūros specialistus Lietuvoje rengia universitetai, kolegijos ir aukštesniosios medicinos mokyklos. Gydytojų, gydytojų stomatologų studijų ir podiplominių studijų (specializacijos) programos, patvirtintos aukštųjų mokyklų mokslo tarybų, atitinka principinius ES reikalavimus studijų trukmės ir turinio minimalaus suderinimo požiūriu. Bendrosios praktikos slaugytojų ir akušerių rengimo kokybę reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos suderinti ir Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinti bendrosios praktikos slaugytojų ir akušerių rengimo standartai. Standartai parengti atsižvelgiant į ES direktyvas ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, kaip rengti slaugytojus. Pagal šiuos standartus parengta nauja Slaugos studijų programa ir Akušerės specializacijos programa.
Gydytojų ir gydytojų stomatologų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 102-2313) ir Lietuvos Respublikos stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymas (Žin., 1996, Nr. 35-855). Šie įstatymai suderinti su pagrindinėmis ES direktyvomis (93/16/EB, 78/686/EEB). Asmenys, norintys imtis gydytojo ar gydytojo stomatologo veiklos, privalo turėti valstybės nustatyta tvarka pripažintą aukštąjį medicininį išsilavinimą patvirtinantį diplomą, profesinės kvalifikacijos pažymėjimą ir licenciją verstis medicinos praktika. Lietuvos Respublikos slaugos praktikos įstatymo projektas, suderintas su ES direktyvos 77/453/EEB nuostatomis, pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Numatoma, kad šis įstatymas įsigalios 2001 metais. Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos pripažinimo srityje nebuvo atitinkamų nacionalinės teisės aktų, todėl buvo parengti ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 577 patvirtinti Gydytojų ir gydytojų stomatologų profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatai, sudaryta gydytojų ir gydytojų stomatologų profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo komisija. Bendrosios praktikos slaugytojų ir akušerių profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatus numatoma patvirtinti 2000 metų IV ketvirtį. Taigi taikyti 93/16/EB, 78/686/EEB, 77/452/EEB ir 80/154/EEB direktyvas kliūčių nebus.
1.5. Vaistininkai
Profesinę kvalifikaciją ir abipusį pripažinimą farmacijos srityje reguliuoja direktyvos 85/432/EEB, 85/433/EEB ir Tarybos sprendimai 75/320/EEB, 85/434/EEB.
Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymas, priimtas 1991 m. sausio 31 d. (Žin., 1991, Nr. 6-161), ir jau parengtas nurodytojo įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas įteisina principines direktyvų nuostatas, sudaro sąlygas visiškai perkelti ACQUIS.
Vaistininkų rengimo universitetinių studijų programos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro įsakymu, atitinka 85/432/EEB direktyvos reikalavimus, o mokymo procesas sudaro sąlygas išmokti visko, ko reikia vaistininko profesijai.
Pagal 85/433/EEB yra parengtas vaistininkų išsimokslinimo pripažinimo tvarkos projektas, kurį numatoma patvirtinti 2001 metų I ketvirtį. Jis įsigaliotų nuo narystės ES dienos. Šia tvarka bus įteisintas ir vykdomas kitų Europos šalių farmacijos mokslo diplomų pripažinimas Lietuvoje.
1.6. Veterinarijos gydytojai
Profesinę kvalifikaciją ir abipusį pripažinimą veterinarijos srityje reglamentuoja 2 Tarybos direktyvos 78/1026/EEB, 78/1027/EEB ir Tarybos sprendimas 78/1028/EEB.
Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 2-15), taip pat vėlesni jo pakeitimai 1999 ir 2000 metais sudaro teisinį pagrindą ES ACQUIS perkelti į Lietuvos teisę.
Veterinarijos gydytojus Lietuvoje rengia Lietuvos veterinarijos akademija. Nuo 1999 mokslo metų pradžios veterinarijos gydytojų rengimo programa Lietuvoje atitinka ES direktyvos 78/1027/EEB reikalavimus. Veterinarijos gydytojų rengimo programai įteisinti pagal ES direktyvą 78/1027/EEB parengti Veterinarijos gydytojų rengimo ir veiklos nuostatai, kurie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu įsigalios 2001 metais.
Pagal ES direktyvą 78/1026/EEB parengtas veterinarijos gydytojų išsimokslinimo pripažinimo taisyklių projektas, kurį numatoma patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu 2001 metų I ketvirtį. Šios taisyklės įsigaliotų nuo narystės ES dienos. Jos įgalintų specialistus iš valstybių ES narių įsikurti Lietuvoje ir imtis veterinarijos gydytojo veiklos, kaip reglamentuojama Tarybos direktyvoje.
2. Piliečių teisės
2.1. Balsavimo teisės
ES piliečių teisių ACQUIS sudaro Tarybos direktyvos 93/109/EB ir 94/80/EB.
Perkeliant direktyvos 94/80/EB nuostatas iki narystės ES dienos, bus inicijuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalies pakeitimai, kad rinkimuose į savivaldybių tarybas galėtų dalyvauti (balsuoti ir kandidatuoti) lygiomis teisėmis su Lietuvos piliečiais visi tame Lietuvos administraciniame vienete gyvenantys valstybių ES narių piliečiai. Atitinkamai bus inicijuojami Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 53-996) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 91-2832) pakeitimai. Perkeliant direktyvos 93/109/EB nuostatas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka bus parengtas Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas, kuris įsigalios nuo narystės ES dienos.
2.2. Teisė apsigyventi
Teisės apsigyventi ACQUIS sudaro 5 Tarybos direktyvos: 90/364/EEB, 90/365/EEB, 93/96/EB, 73/148/EEB ir 64/221/EEB.
Lietuvos Respublikoje teisę apsigyventi užsieniečiams reglamentuoja 1998 m. gruodžio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (Žin., 1998, Nr. 115-3236). Šiame įstatyme numatyti užsieniečių atvykimo ir išvykimo, apsigyvenimo, darbo Lietuvos Respublikoje klausimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė šiuos nutarimus, kuriuose reglamentuotos nurodytojo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatos dėl teisės apsigyventi:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. 228 „Dėl Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 19-465);
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 1 d. nutarimą Nr. 486 „Dėl Leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo bei panaikinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 37-1036).
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriame siūloma nustatyti paprastesnę leidimų gyventi išdavimo valstybių ES narių piliečiams procedūrą.
Numatoma, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. užsieniečiams bus pradėti išduoti naujo pavyzdžio leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje. Vidaus reikalų ministro 2000 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 6 patvirtinta nauja leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams forma. (Taip pat žr. Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ (24 derybinis skyrius) poskyrį „Migracija“.)
2.3. Vizos
Vizų ACQUIS sudaro 2 Tarybos reglamentai: 1683/95 ir 2317/95.
Šie klausimai aptariami Lietuvos Respublikos derybinėje pozicijoje „Teisingumas ir vidaus reikalai“ (24 derybinis skyrius).
2.4. Laisvas darbuotojų judėjimas
Laisvo darbuotojų judėjimo ACQUIS sudaro Tarybos reglamentai 1612/68, 2434/92, 1251/70, Tarybos direktyvos 62/302/EAEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB ir sprendimai 68/359/EEB, 74/494/EEB, 93/569/EB.
Migracijos ACQUIS sudaro Komisijos sprendimas 88/384/EEB.
Svarbiausieji Lietuvos Respublikos teisės aktai, susiję su laisvo dirbančiųjų judėjimo sektoriumi, yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 2-25) ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. 62 „Dėl užsieniečių įsidarbinimo Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 48-1399).
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus užsieniečiai darbo sąlygų, užimtumo, darbo apmokėjimo, socialinių garantijų atžvilgiu turi tokias pat teises kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties numato, kad užsienietis, norintis įsidarbinti pagal darbo sutartį, privalo įsigyti leidimą dirbti. Nurodytojo įstatymo papildymo ir pakeitimo projektas numato galimybę valstybių ES narių piliečiams ir jų šeimos nariams būti atleistiems nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.
Iki narystės ES dienos, įgyvendinant Tarybos reglamentus, bus daromi Lietuvos darbo biržos nuostatų, Darbo rinkos profesinio mokymo tvarkos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbo rinkos institucijų veiklą, pakeitimai. Pakeitimai garantuos, kad Lietuvos darbo birža valstybių ES narių piliečiams teiks tokias pat paslaugas kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams. Dabar galiojantis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas numato, kad į profesines sąjungas gali burtis ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir kiti asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje.
2.5. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimas
Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ACQUIS sudaro Tarybos reglamentai 1408/71, 574/72, 1223/98, 1606/98, Tarybos direktyva 98/49/EB ir daugiau kaip 73 sprendimai.
Lietuvos Respublikoje sudarytos sąlygos tiesiogiai taikyti EB steigimo sutarties 42 (buvusio 51) straipsnio nuostatas, kurios detalizuotos Tarybos reglamente 1408/71 ir Tarybos reglamente 574/72. Pastarasis reglamentas nustato EEB 1408/71 įgyvendinimo tvarką.
Lietuvos Respublikoje sukurta įstatymų bazė, reglamentuojanti visas socialinės apsaugos išmokas, kurias apibrėžia minėtieji reglamentai. Lietuvoje galioja bendroji socialinės apsaugos sistema, kuri apima samdomus asmenis, savarankiškai dirbančius asmenis ir jų išlaikytinius. Jau dabar tam skirtos išmokos mokamos į užsienį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuva turi galiojančias dvišales socialinės apsaugos sutartis su Čekija, Suomija, Latvija, Estija, Baltarusija, Ukraina, Rusija, derina sutartis su Lenkija ir Vokietija. Piniginių išmokų pervedimas į užsienį nesukelia ir nesukels rimtų finansinių keblumų vykdyti tarptautinius įsipareigojimus (išskyrus atsiskaitymus už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ES šalyse). Kad būtų išvengta rimtų finansinių sunkumų dėl medicinos paslaugų teikimo užsienio valstybėse, kuriose šios paslaugos yra brangios, Lietuva, remdamasi Tarybos reglamento 1408/71 36 straipsnio nuostatomis, ketina pasinaudoti galimybe sudaryti su valstybėmis ES narėmis dvišalius susitarimus dėl tarpusavio atsiskaitymų atsisakymo už teikiamas medicinos paslaugas. Toks susitarimas jau pasirašytas su Švedija, rengiamas susitarimo projektas su Suomija.
III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS
Lietuvos institucijos bus pajėgios įgyvendinti laisvo asmenų judėjimo ACQUIS nuo įstojimo į ES dienos.
Už išsimokslinimo pripažinimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija ir jai pavaldžios institucijos. Įkurta speciali apeliacinė komisija, turinti spręsti ginčus dėl akademinio išsimokslinimo ir profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja už profesinės kvalifikacijos pripažinimą atsakingų ministerijų, taip pat kitų institucijų, numatytų įstatymuose ir kituose teisės aktuose, veiklą šioje srityje.
Įsteigtas Studijų kokybės vertinimo centras (toliau vadinama – SKVC), kaip informacinis centras, vykdantis Lietuvos ENIC/NARIC funkcijas ir atliekantis mokslo ir studijų institucijų ir programų kokybės vertinimą. Informacinę funkciją dar prieš SKVC įkūrimą vykdė NARIC tinklai nuo 1993 metų.
Už profesinės kvalifikacijos pripažinimą sveikatos srityje atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.
Už profesinės kvalifikacijos pripažinimą veterinarijos srityje atsakinga Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Už profesinės kvalifikacijos pripažinimą farmacijos srityje atsakingas Farmacijos departamentas prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Už migracijos politikos įgyvendinimą atsakinga Vidaus reikalų ministerija.
Už teisės aktų dėl užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo joje ir išvykimo įgyvendinimą atsako Migracijos ir Policijos departamentai prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.
Už teisinį darbo migracijos reguliavimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Organizacinės ir techninės sąlygos, užtikrinančios laisvą darbuotojų judėjimą, Lietuvoje yra sudarytos ir veiksmingai taikomos, tačiau numatoma jas tobulinti. Darbo rinkos politikai įgyvendinti Lietuvoje suformuota Valstybinės užimtumo tarnybos (Lietuvos darbo biržos) sistema, apimanti visą šalies teritoriją. Lietuvos darbo biržos turimos kompiuterizuotos informacinės duomenų apie laisvas darbo vietas ir asmenis, ieškančius darbo, bazės, taip pat numatomos finansinės priemonės sudarys visas technines sąlygas integruotis į EURES tinklą iki 2003 metų.
Už visų socialinės apsaugos išmokų pagal tarptautinius įsipareigojimus (išskyrus išmokas, susijusias su sveikatos priežiūra) koordinavimą bus atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o šias funkcijas vykdys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Respublikinė darbo birža.
Už atsiskaitymų, susijusių su sveikatos priežiūra, koordinavimą bus atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija. Atsiskaitymus už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas administruos ir vykdys Valstybinė ligonių kasa.
______________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1486
LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA
„FINANSINĖS IR BIUDŽETINĖS NUOSTATOS“
(29 DERYBINIS SKYRIUS)
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2004 m. sausio 1 d. laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus.
Lietuvos Respublika pritaria acquis finansinių ir biudžetinių nuostatų srityje.
Lietuvos Respublika bus pasirengusi įgyvendinti finansinių ir biudžetinių nuostatų acquis nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Šiame derybiniame skyriuje dėl Lietuvos įmokų (įnašų) į ES biudžetą Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio, kurio trukmė būtų tolesnis derybų objektas.
II. PAGRINDIMAS
ES biudžeto principų įgyvendinimas
Lietuvos Respublika įsipareigoja suderinti vidaus teisės aktus su finansinių ir biudžetinių nuostatų acquis, kad įstojus į ES nebūtų kliūčių tiesiogiai taikyti ES teisės aktus.
Europos Sąjungos acquis nenustato biudžetinės sistemos modelio, kurį valstybės ES narės turėtų įdiegti, tačiau jos turi užtikrinti gerą finansinį Europos Bendrijos (toliau vadinama – Bendrija) biudžeto išteklių ir išlaidų valdymą. Biudžetas turi būti tvarkomas taip, kad būtų galima efektyviai valdyti lėšas, einančias iš ES biudžeto ir į jį.
Diegiant gerą finansų ir biudžeto valdymo praktiką, Lietuvoje dabar vykdoma biudžetinės sistemos reforma. Ja siekiama pagerinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto planavimą ir biudžeto procedūras, konsoliduoti nacionalinį biudžetą, patobulinti finansinių išteklių valdymą ir kontrolę, padidinti procesų viešumą ir skaidrumą, spręsti su stojimu į ES susijusius finansinius klausimus. Buvo reformuoti 23 nebiudžetiniai fondai: dalis jų buvo panaikinta, o kitus pradėta perskirstyti per nacionalinį biudžetą.
Vykdant biudžetinės sistemos reformą, 2000 m. liepos 11 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1826), kuris įtvirtina šias svarbiausias reformos nuostatas:
įvedamas trimetis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų planavimas;
įvedamas reikalavimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą rengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais strateginio planavimo tikslais (prioritetais);
nustatoma, kad visi Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per nacionalinį biudžetą arba Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Kelių fondą, Valstybės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“ eksploatavimo nutraukimo fondą. Vidutinės trukmės laikotarpiu bus toliau didinamas valstybės valdomų išteklių konsolidavimas;
apibrėžiama nacionalinio biudžeto vykdymo kontrolė, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių institucijų programų vertinimas;
nustatomi informacijos apie Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymą, priėmimą, vykdymą, vertinimą ir kontrolę reikalavimai.
Nuosavų išteklių sistema
Esama Lietuvos teisinė bazė ir administracinės struktūros sudaro palankias sąlygas įgyvendinti ES reikalavimus dėl nuosavų išteklių.
Muitų tvarką Lietuvoje reglamentuoja 1996 m. balandžio 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas (Žin., 1996, Nr. 52-1239), galiojantis nuo 1998 m. sausio 1 d., taip pat 1998 m. vasario 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas (Žin., 1998, Nr. 28-727) ir jo taikymą reglamentuojantys teisės aktai. Už šių teisės aktų įgyvendinimą atsakingas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas).
1993 m. gruodžio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (Žin., 1994, Nr. 3-40), reglamentuojantis pridėtinės vertės mokesčio (toliau vadinama – PVM) surinkimą, už kurį atsakingi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir Muitinės departamentas. Už PVM bazės nustatymą atsakinga Finansų ministerija.
Už bendrojo nacionalinio produkto (BNP) apskaičiavimą Lietuvoje atsakingas Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas), kuris, bendradarbiaudamas su Europos bendrijų Statistikos tarnyba, remiasi statistikos acquis reikalavimais.
Bendro finansavimo sistema
Suteikiant lėšas Lietuvos Respublikos projektams iš ES struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo ir Bendrijos iniciatyvų, o laikotarpiu iki įstojimo – iš SAPARD, ISPA ir PHARE stojimo paramos iniciatyvų, numatomas ir Lietuvos finansinis indėlis į šių projektų įgyvendinimą. Taigi Lietuvos Respublikos projektai finansuojami bendrai – iš Lietuvos ir ES finansinių šaltinių.
Lietuvos Respublikos projektų bendro finansavimo Lietuvos dalį sudarys Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos, taip pat lėšos, neįtrauktos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Šios lėšos bus gaunamos, skirstomos ir už jas bus atsiskaitoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymą ir vykdymą. Valstybės investicijos, kurių reikia projektams įgyvendinti, planuojamos trimetėje Valstybės investicijų programoje. Joje pirmenybė suteikiama projektams, įgyvendinamiems Lietuvos ir ES bendro finansavimo pagrindu.
Pereinamojo laikotarpio pagrindimas
Pasirengimas narystei ES ir ši narystė kainuos daug, nes reikia įgyvendinti ES reikalavimus visose acquis srityse. Priklausomai nuo derybų kituose derybiniuose skyriuose rezultatų gali kisti ES biudžeto išmokų Lietuvai dydis.
Staigus valstybės išlaidų padidėjimas pirmaisiais narystės metais, susijęs su Lietuvos įmokomis (įnašais) į ES biudžetą, sąlygotų didelį Lietuvos biudžeto deficitą ir makroekonominio stabilumo praradimą. Šio padidėjimo pirmaisiais narystės metais negalėtų kompensuoti lėšos iš ES biudžeto fondų (jų skyrimas ir įsisavinimas paprastai susiję su tam tikru vėlavimu).
Siekiant sušvelninti Lietuvos finansinę bei ekonominę naštą ir numatant, kad laikinai mažesnį ES biudžeto išmokų Lietuvai ar jų įsisavinimo dydį turėtų atitikti ir atitinkamai mažesnės Lietuvos įmokos (įnašai) į ES biudžetą, šiame derybiniame skyriuje prašoma pereinamojo laikotarpio, kuris priklausytų nuo įmokų (įnašų) į ES biudžetą dydžio. Lietuva įsipareigoja pereinamuoju laikotarpiu palaipsniui didinti įmokas (įnašus) į ES biudžetą. Pereinamojo laikotarpio trukmė ir įmokų (įnašų) į ES biudžetą dydis būtų nustatomas derybų metu ir taip pat priklausytų nuo derybų kituose skyriuose.
Kitos nuostatos
Stodama į ES, Lietuva bus pasirengusi tapti Europos Investicijų Banko nare. Dėl įnašo į banko kapitalą, rezervo fondą ir papildomus rezervus bus vedamos derybos pagal protokolo dėl Europos Investicijų Banko įstatų nuostatas.
Lietuvai stojant į ES, Lietuvos bankas bus pasirengęs pasirašymo būdu įsigyti Europos Centrinio Banko kapitalo. Už pasirašytąjį akcinį kapitalą bus sumokėta pagal protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko įstatų nuostatas.
III. Gebėjimai įgyvendinti acquis
Pagrindinės institucijos, atsakingos už finansinių ir biudžetinių nuostatų sritį, yra Finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Muitinės departamentas, Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir Statistikos departamentas. Iki narystės ES atitinkamos Lietuvos Respublikos institucijos bus pasirengusios tinkamai įgyvendinti ES acquis finansinių ir biudžetinių nuostatų srityje.
Kad būtų visiškai įgyvendinta ES acquis finansinių ir biudžetinių nuostatų srityje ir pasirengta administruoti ES struktūrinės paramos iniciatyvų skiriamas lėšas, Lietuvoje diegiamas acquis reikalavimus atitinkantis finansinės kontrolės ir audito mechanizmas, kuris aptariamas Lietuvos Respublikos derybinėje pozicijoje „Finansų kontrolė“ (28 derybinis skyrius).
Lietuvoje kuriama nuosavų išteklių sistema. Finansų ministerijoje įsteigta darbo grupė, kuri atsakinga už nuosavų išteklių sistemos sukūrimą ir tolesnį Finansų ministerijos administracinių gebėjimų ugdymą šioje srityje. Iki įstojimo į ES Lietuvoje veiks tarpžinybinė koordinacinė grupė, atsakinga už ES reikalavimų dėl nuosavų išteklių įgyvendinimą.
______________