LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL MIŠKO SĖKLINIŲ MEDYNŲ NUOSTATŲ

 

2003 m. spalio 9 d. Nr. 496

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo (Žin., 2001, Nr. 90-3144) 10 straipsniu bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 6.40 punktu,

tvirtinu Miško sėklinių medynų nuostatus (pridedama).

 

 

Aplinkos Ministras                                                                          Arūnas Kundrotas


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2003 m. spalio 9 d.

įsakymu Nr. 496

 

MIŠKO SĖKLINIŲ MEDYNŲ NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Miško sėklinių medynų nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja miško sėklinių medynų (toliau – Sėklinių medynų) atranką, jų įvertinimą, naudojimą, priežiūrą, apsaugą, atkūrimą bei apskaitą.

2. Sėklinių medynų paskirtis – sėklų gavyba, siekiant išsaugoti jų vertingas savybes naujose medynų kartose.

3. Sėkliniai medynai priskiriami augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymu (Žin., 2001, Nr. 90-3144).

4. Sėklinius medynus atrenka, jų priežiūros, apsaugos, naudojimo ir atkūrimo rekomendacijas teikia Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras (toliau – Selekcijos centras).

5. Sėklinius medynus savo lėšomis saugo, prižiūri, atkuria ir miške pažymi miško valdytojai ir savininkai, kurių valdose jie yra.

6. Pagrindinės Nuostatų sąvokos:

6.1. autochtoninis medynas – tai medynas, kuris nuolatos natūraliai atželia arba jį galima dirbtinai atželdinti, naudojant miško dauginamąją medžiagą, gautą iš to paties medyno arba artimų kaimyninių autochtoninių medynų;

6.2. miško sėklinė bazė – Sėkliniai ir I selekcinės grupės medynai, sėklinės plantacijos, klonų rinkiniai, bandomieji želdiniai, genetiniai draustiniai, pliusiniai bei elitiniai medžiai ir kiti vertingi miško genetiniai objektai (medynai, pavieniai medžiai ir kt.), įtraukti į Lietuvos miško sėklinės bazės sąvadą, iš kurių gaunama miško dauginamoji medžiaga;

6.3. miško sėklinis medynas – iš kitų medynų atrinktas, produktyvus ir geros kokybės (I selekcinės grupės) medynas, skirtas sėklų ruošai;

6.4. miško sėklinių medynų atrankos kriterijai – medyno medžių adaptyvumo, produktyvumo ir kokybės kvalifikaciniai požymiai;

6.5. miško sėklinis medis – sėklų gavybai pagal selekcinius požymius atrinktas medis;

6.6. sėkliniai metai – medžių gausaus derėjimo metai (kai gausiai dera daugiau nei 70 procentų medyno medžių);

6.7. vietinis medynas – tai autochtoninis medynas arba medynas, dirbtinai išaugintas iš sėklų, kurių kilmės vieta yra tame pačiame provenencijos (kilmės) rajone.

 

II. SĖKLINIŲ MEDYNŲ ATRANKA

 

7. Sėkliniai medynai atrenkami, vadovaujantis Miško genetinių išteklių atrankos metodika (Žin., 2003, Nr. 50-2235), laikantis Miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programoje (Žin., 2003, Nr. 28-1168) nustatytų apimčių. Sėklinių medynų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Selekcijos centro teikimu.

8. Sėkliniai medynai gali būti atrenkami valstybiniuose ir privačiuose miškuose. Privačiuose miškuose Sėkliniai medynai atrenkami tik gavus raštišką miško savininkų sutikimą bei raštu supažindinus juos su šiais Nuostatais. Sėklinius medynus gali siūlyti atrinkti miško savininkai ir valdytojai, Lietuvos miškų institutas, Valstybinis miškotvarkos institutas, Valstybinė miškotvarkos tarnyba, kitos mokslo ir mokymo institucijos.

9. Siūlant atrinkti Sėklinį medyną, Selekcijos centrui pateikiama tokia informacija: medyno vieta (miškų urėdija, nacionalinio parko direkcija, girininkija arba savininko valdos adresas, kvartalas, sklypas), rūšinė sudėtis, vidutinis medyno amžius, plotas ir medyno ypatumai arba atrinkimo motyvai.

10. Sėklinis medynas atrenkamas iš ne žemesnės kaip I selekcinės grupės medynų, jo plotas turi būti ne mažesnis kaip 3 ha, jame turi būti ne mažiau kaip 150 derančių medžių. Dėl medyno unikalumo arba rūšies grupinio paplitimo jis gali būti ir mažesnis, bet jame turi būti ne mažiau kaip 50 derančių, tarpusavyje besikryžminančių tikslinės medžių rūšies medžių. Sėklinis medynas turi būti nutolęs ne mažesniu kaip 150 m atstumu nuo blogos kokybės tos pačios medžių rūšies medynų.

 

III. SĖKLINIŲ MEDYNŲ NAUDOJIMAS

 

11. Sėkliniame medyne prieš sėklų ruošą atliekami šie darbai:

11.1. Sėklinis medynas išretinamas prieš 3–4 metus iki bus renkamos sėklos, atžymint ir iškertant minusinius, su ydomis ir pažeistus medžius taip, kad medyno lajų santykinis glaudumas liktų ne mažesnis kaip 0,5–0,6. Glaudūs bei augantys skurdžiose augavietėse medynai išretinami per kelis atvejus. Eglynai, siekiant sumažinti vėjavartų pavojų, retinami tuomet, kai yra susiformavusios savaiminio žėlimo aikštelės;

11.2. Sėklinį medyną supančiuose tos pačios medžių rūšies medynuose atliekami sanitariniai arba selekciniai kirtimai, pašalinant menkaverčius ir pakenktus medžius;

11.3. medžiai kertami ir ištraukiami esant grunto įšalui (išskyrus skubius sanitarinius kirtimus), nepažeidžiant dirvožemio ir augančių medžių kamienų bei paviršinių šaknų;

11.4. siekiant surinkti nuo žemės sėklas ir skatinti Sėklinio medyno atžėlimą, iškertamas trakas ir menkavertis pomiškis, jei tai nesukelia vešlaus žolių išplitimo. Kirtimo liekanos ir nukirstų medžių šakos sukraunamos į krūvas arba susmulkinamos;

11.5. esant pavojui, kad bus sunaikintos nukritusios sėklos (pvz., gilės), Sėkliniai medynai aptveriami arba taikomos žvėris atbaidančias priemonės;

11.6. norint pagausinti medžių derėjimą, vykdomos derėjimą stimuliuojančios priemonės: padidinamas lajų apšvietimas, kalkinami rūgštūs dirvožemiai, tręšiami mineralinėmis trąšomis, tais elementais, kurių dirvožemyje trūksta ir kt.

12. Sėkliniuose medynuose, kurie produkuoja stambias, ant žemės nukrintančias sėklas (ąžuolo, uosio, klevo, buko, liepos, skroblo), pavienių miškinių kriaušių bei miškinių obelų vaisiai (sėklos) renkami nukritę ant žemės. Sėkliniuose medynuose, kurie produkuoja smulkias, vėjo paskleidžiamas sėklas ir jų nuo žemės neįmanoma surinkti, sėklos renkamos joms subrendus nuo nukirstų medžių, iki sėkloms pradedant natūraliai byrėti.

13. Sėkliniai medynai arba medžiai juose kertami tik suderinus su Selekcijos centru.

14. Prašymą Sėkliniams medynams arba medžiams juose kirsti Selekcijos centrui Sėklinių medynų valdytojai arba savininkai pateikia ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki kirtimo. Prašyme nurodomos kirtimų apimtys, kartu pridedamas kertamų medžių taškavimo lapas ir biržės brėžinys (jei medynas arba jo dalis kertamas plynai). Selekcijos centras patikrina gautą medžiagą ir, suderinęs su pareiškėjais, nustato kirtimo būdus bei technologijas, išduoda leidimą ir apie tai pažymi Miško sėklinio medyno pase.

15. Kirtimo amžių Sėkliniuose medynuose nustato Selekcijos centras. Kirsti galima ne anksčiau kaip pribręstančiame amžiuje. Unksminių medžių rūšių Sėkliniuose medynuose geriau taikyti rinktinius arba atvejinius kirtimus, kad susidarytų pomiškis, o šviesinių medžių rūšių Sėkliniuose medynuose – atvejinius arba plynuosius siaurabiržius kirtimus, paliekant ne mažiau kaip 50 tarpusavyje besikryžminančių selekciniu požiūriu vertingų (sveikų, derančių, kokybiškų, našių) sėklinių medžių. Plynai nukirsto Sėklinio medyno vienos biržės plotas negali būti didesnis kaip 2 ha, biržės plotis – ne daugiau kaip 50 m.

16. Brandžiame arba perbrendusiame Sėkliniame medyne, siekiant nuo medžių surinkti visas sėklas, sėkliniais metais ant patiesalų galima nukirsti pavienius ypač gausiai derančius medžius. Nukirsti galima ne daugiau kaip 4–6 medžius 1 hektare, nepadarant žalos medynui ir netrukdant jam atželti.

 

IV. SĖKLINIŲ MEDYNŲ ATKŪRIMAS

 

17. Sėklinio medyno kirtimo būdas parenkamas toks, kad jis atželtų, arba, kai nėra galimybių sėkliniam medynui atželti, jis turi būti dirbtinai atželdomas sodmenimis, išaugintais iš to paties motininio medyno sėklų, pageidautina – kelių metų sėklų derliaus mišinio.

18. Siekiant savaiminio atžėlimo, atliekamas dalinis paklotės pašalinimas ir dirvožemio purenimas, iškertamas trakas arba nepageidaujamų medžių rūšių pomiškis.

19. Sėkliniam medynui neatžėlus (spygliuočių ir kietųjų lapuočių – per 4 metus, minkštųjų lapuočių – per 3 metus), jis želdomas dirbtiniu būdu sodmenimis, išaugintais iš to paties sėklinio medyno sėklų. Kita Sėklinio medyno dalis kertama, kai susiveria želdiniai arba žėliniai, anksčiau iškirstoje jo dalyje.

20. Želdinių arba žėlinių lajoms susiveriant, atliekami selekciniai kirtimai, pašalinant menkos kokybės medelius. Kirtimai kartojami priklausomai nuo želdinių arba žėlinių augimo spartos. Jaunuolyno lajų santykinis glaudumas turi būti ne didesnis kaip 0,7. Netikslinių medžių rūšių priemaiša Sėkliniame medyne turi būti ne didesnė kaip 20 %.

 

V. SĖKLINIŲ MEDYNŲ PRIEŽIŪRA IR APSAUGA

 

21. Sėkliniai medynai turi būti saugomi nuo negatyvių veiksnių, mažinančių medžių gyvybingumą arba sukeliančių jiems pavojų.

22. Sėklinio medyno tvarumas užtikrinamas, išskiriant aplink jį ne siauresnes kaip 50 m pločio apsauginių medynų juostas, kuriuose vykdyti plynus kirtimus draudžiama. Juose atliekami sanitariniai – selekciniai kirtimai.

23. Sėklinių medynų sanitarinė apsauga vykdoma, laikantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių (Žin., 2001, Nr. 56-2003; 2002, Nr. 60-2476), priešgaisrinė apsauga – Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių (Žin., 1995, Nr. 32-751; 2001, Nr. 56-1996) reikalavimų.

24. Sėkliniuose medynuose turi būti pažymėti ir saugomi ypatingų formų (fenologinių, morfologinių) medžiai ir iškirsti tikslinę rūšį stelbiantys bei įvairiai pakenkti medžiai.

25. Sėkliniuose medynuose draudžiama:

25.1. kirsti sveikus tikslinių medžių rūšių medžius ir šių medžių pomiškį, kai nėra Selekcijos centro leidimo;

25.2. naudoti pesticidus, defoliantus bei kitus chemikalus, išskyrus tuos, kurie naudojami prieš medžių ligas ir kenkėjus;

25.3. įrengti naujus kelius, poilsio ir automobilių stovėjimo aikšteles;

25.4. keisti vandens rėžimą (sausinti, statyti melioracijos įrenginius).

26. Sėkliniai medynai, kurie yra saugomose teritorijose, tvarkomi derinant šių Nuostatų ir atitinkamų saugomų teritorijų nuostatų reikalavimus, siekiant užtikrinti Sėklinių medynų derėjimą ir atsikūrimą.

27. Sėklinių medynų priežiūros, apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo rekomendacijas teikia Selekcijos centras.

 

VI. SĖKLINIŲ MEDYNŲ ĮVERTINIMAS

 

28. Iš Sėklinių medynų gauta miško dauginamoji medžiaga įvertinama, vadovaujantis Europos Tarybos 1999 m. gruodžio 22 d. direktyvos „Dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga 1999/105/EB“ reikalavimais. Iš Sėklinio medyno turi būti surinktos sėklos, išauginti sodmenys ir įveisti bandomieji želdiniai. Juos įvertinus, nustatoma miško dauginamosios medžiagos kategorija. Sėkliniuose medynuose paruošta miško dauginamoji medžiaga pagal selekcinę vertę skirstoma į šias kategorijas:

28.1. „atrinkta“ – nustatoma pagal Sėklinio medyno fenotipinius požymius. Medynai turi būti pakankamai izoliuoti nuo menkaverčių žiedadulkių šaltinių;

28.2. „išbandyta“ – nustatoma, kai palikuonių bandomieji želdiniai atitinka kvalifikacinius reikalavimus.

29. Sėklinius medynus ne rečiau kaip kas 10 metų įvertina Selekcijos centras.

 

VII. SĖKLINIŲ MEDYNŲ ŽYMĖJIMAS, DOKUMENTAI IR APSKAITA

 

30. Atrinkti Sėkliniai medynai įregistruojami Lietuvos miško sėklinės bazės sąvade Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado tvarkymo nuostatų (Žin., 2002, Nr. 89 – 3813) nustatyta tvarka.

31. Sėklinio medyno dokumentai yra: Miško sėklinio medyno pasas ir kartografinė medžiaga. Sėklinių medynų pasus sudaro Selekcijos centras, apie juose įvykdytas ūkines priemones pažymi Sėklinių medynų valdytojai ir savininkai. Pasai parengiami 2 egzemplioriais, vienas paso ir kartografinės medžiagos egzempliorius saugomas Selekcijos centre, kitas – perduodamas Sėklinio medyno valdytojui (savininkui), jų kopijos – girininkijai.

32. Miškotvarkos darbus Sėkliniuose medynuose atlieka ir taksacinę bei kartografinę medžiagą parengia Valstybinis miškotvarkos institutas. Miškotvarkos kartografinėje medžiagoje Sėklinių medynų ribos pažymimos sutartiniais ženklais, sklypo ribose įrašant „SM“, taksoraštyje ties sklypo taksacine charakteristika įrašoma „Sėklinis medynas“ ir jo kodas Lietuvos miško sėklinės bazės sąvade.

33. Jei Sėkliniai medynai miške ryškiai neišsiskiria iš gretimų medynų, jie atribojami spindžiais. Kampiniai ir kas 30–50 metrų prie ribos augantys Sėklinio medyno medžiai 1,3 m aukštyje pažymimi lietaus nenuplaunamų baltų dažų puslankiais išorinėje sklypo pusėje. Ant Sėklinio medyno kampinių medžių užrašomos raidės „SM“.

34. Sėklinio medyno plotas nekeičiamas. Iškirtus jo dalį, miškotvarkos metu taksacinėje medžiagoje įrašoma – „Sėklinio medyno kirtavietė“, „Sėklinio medyno želdiniai“, „Sėklinio medyno jaunuolynas“ ir kt.

 

VIII. SĖKLINIŲ MEDYNŲ STATUSO PANAIKINIMAS

 

35. Sėklinių medynų statusas gali būti panaikinamas dėl stichinių nelaimių (gaisrų, audrų, kenkėjų ir pan.), kai jų negalima atkurti dėl to pačio medyno dauginamosios medžiagos trūkumo arba dėl blogo palikuonių augimo bandomuosiuose želdiniuose, atsižvelgiant į jų įvertinimo rezultatus.

36. Panaikinus Sėklinio medyno statusą, jis išregistruojamas iš Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado tvarkymo nuostatų (Žin., 2002, Nr. 89-3813) nustatyta tvarka. Taksoraštyje nurodoma išregistravimo data.

 

IX. ATSAKOMYBĖ

 

37. Nuostatai privalomi miškų valdytojams ir savininkams, kurių valdose yra Sėkliniai medynai.

38. Sėklinių medynų būklę, apsaugą, naudojimą ir atkūrimą kontroliuoja Miško sėklų ir sodmenų kokybės inspekcija.

39. Asmenys, pažeidę šių Nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

______________