LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL SĖKLŲ DAIGUMO TYRIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2003 m. spalio 17 d. Nr. 3D-436

Vilnius

 

 

Siekdamas užtikrinti tikslų sėklos daigumo rodiklio įvertinimą:

1. Tvirtinu sėklų daigumo tyrimo metodiką (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1999 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 337 „Dėl sėklos kokybės nustatymo pagal Tarptautines sėklos tyrimo taisykles“ (Žin., 1999, Nr. 70-2207) 1 punktą tiek, kiek tai susiję su daigumo analize.

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2003 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 3D-436

 

sėklų daigumo tyrimo metodika

 

Sėklų daigumo tyrimo metodika (toliau – metodika) parengta pagal Tarptautinės sėklų tyrimo asociacijos (ISTA) taisyklių 5 skyrių „Sėklų daigumo tyrimas“. Metodikoje atsispindi ISTA taisyklių pakeitimai, patvirtinti 2003 m. Šveicarijoje vykusioje ISTA neeilinėje sesijoje.

 

I. Tikslas

 

1. Metodikos tikslas yra nustatyti maksimalias tam tikrai sėklų siuntai priklausančių sėklų sudygimo galimybes. Šis rodiklis leidžia palyginti skirtingų sėklos siuntų kokybę ir numatyti sėklos vertingumą, ją sėjant laukuose.

 

ii. sąvokos ir apibrėžimai

 

2. Šioje metodikoje vartojamos sąvokos:

Sėklos daigumas laboratoriniame tyrime – tai daigo pasirodymas ir išsivystymas iki tokios stadijos, kai įvertinus daigo pagrindinių dalių išvaizdą galima nuspręsti, ar iš daigo užaugtų normalus augalas, jei jis būtų auginamas dirvoje tinkamomis sąlygomis.

Daigumo procentas, užrašytas po tyrimų išduodamame dokumente, reiškia normaliai sudygusių sėklų procentinę dalį, kai daiginta šios metodikos 2 priede nurodytą laiką ir jame nustatytomis sąlygomis.

Pagrindinės daigo dalys, būtinos jo išsivystymui į pilnavertį augalą, priklausomai nuo tiriamos augalo rūšies yra šios:

šaknų sistema (pirminė šaknelė, tam tikrais atvejais – gemalinės šaknelės);

daigo stiebelis (hipokotilis (poskiltis); epikotilis (antskiltis); kai kuriuose Poaceae (Gramineae) – mezokotilis; viršūninis pumpuras);

skilčialapiai (nuo vieno iki keleto);

koleoptilė (diegamakštė) (visiems Poaceae (Gramineae) šeimos augalams).

Normalūs daigai – tokie daigai, kurie augdami geros kokybės dirvoje tinkamomis drėgmės, temperatūros ir šviesos sąlygomis gali išsivystyti į pilnavertį augalą. Daigai priskiriami normaliems, jei jie atitinka vieną iš šių apibrėžimų:

sveiki daigai – daigai, kurių visos pagrindinės dalys yra gerai išsivysčiusios, išaugusios, proporcingos ir sveikos;

daigai su nežymiais trūkumais – daigai, kurių pagrindinės dalys turi tam tikrų nežymių trūkumų, bet visais kitais atžvilgiais atrodo pilnaverčiai ir visapusiškai išsivystę, panašiai kaip sveiki to paties tyrimo daigai;

antrinės infekcijos pažeisti daigai – daigai, kurie aiškiai būtų atitikę sveikiems daigams arba daigams su nežymiais trūkumais keliamus reikalavimus, bet yra paveikti grybinės ar bakterinės infekcijos ir užsikrėtę ne nuo tiriamos sėklos, bet nuo kito infekcijos šaltinio.

Nenormalūs daigai – daigai, kurie nepajėgia vystytis į normalų augalą, nors jie yra auginami geros kokybės terpėje tinkamomis drėgmės, šilumos ir šviesos sąlygomis. Šie daigai priskiriami nenormaliems:

pažeisti daigai – daigai, neturintys kurios nors pagrindinės dalies arba taip smarkiai ir nepataisomai pažeisti, kad nebegalės toliau proporcingai vystytis;

deformuoti ar neproporcingai išsivystę daigai – silpnai išsivystę ar turintys fiziologinių nukrypimų daigai arba daigai, kurių pagrindinės dalys deformuotos ar neproporcingos;

supuvę daigai – daigai, kurių bent viena iš pagrindinių dalių taip pažeista ar supuvusi dėl pirminės infekcijos, kad nebegali toliau normaliai vystytis.

Daugiasėkliai junginiai – sėklų junginiai, kurie gali išleisti daugiau kaip vieną daigą.

Nesudygusios sėklos – sėklos, kurios buvo daigintos šios metodikos 2 priede nurodytomis sąlygomis, bet daigumo tyrimo pabaigoje liko nesudygusios. Jos skirstomos taip:

kietalukštės sėklos – tai sėklos, kurios daigumo tyrimo pabaigoje lieka kietos, nes jos neabsorbuoja vandens ir neišbrinksta;

šviežios sėklos – nesudygusios daiginant nurodytomis sąlygomis, tačiau išbrinkusios, sveikos, tvirtos ir turi galimybių išsivystyti į normalų daigą;

negyvos sėklos – tai sėklos, kurios daigumo tyrimo pabaigoje yra nei kietalukštės, nei šviežios ir neišleidusios jokios daigo dalies;

kitų grupių sėklos: tam tikromis aplinkybėmis tuščios ir nesudygusios sėklos gali būti skirstomos į tuščias, be gemalo ir kenkėjų pažeistas. Tai išsamiau aprašyta šios metodikos 23.4 punkte.

3. Normalūs daigai skirstomi į tris grupes: sveiki daigai, daigai su nežymiais trūkumais ir daigai, pažeisti antrinės infekcijos.

4. Sveikas daigas priklausomai nuo tiriamos augalo rūšies turi tam tikrą šių pagrindinių dalių derinį:

4.1. gerai išvystyta šaknų sistema, kuri susideda iš:

ilgos, plonos pirminės šaknelės, paprastai gausiai apaugusios šakniaplaukiais, užsibaigiančios plona viršūnėle;

antrinių šaknelių, kurios išauga per daigumo tyrimui skirtą laiką;

keleto gemalinių šaknelių, išaugusių vietoj pirminės šaknelės, jei tai daigai tokių genčių sėklų kaip Avena, Hordeum, Secale, Triticum, x Triticosecale, Cyclamen;

4.2. gerai išvystytas daigo stiebelis, susidedantis iš:

tiesaus, paprastai plono, ištįsusio hipokotilio (toms rūšims, kurios dygdamos iškelia skilčialapius);

gerai išvystyto epikotilio (toms rūšims, kurios dygdamos neiškelia skilčialapių);

pailgėjusių ir hipokotilio, ir epikotilio (kai kurioms rūšims, kurios dygdamos iškelia skilčialapius);

pailgėjusio mezokotilio (tam tikroms Poaceae (Gramineae) gentims);

4.3. tipingas skilčialapių skaičius, t. y.:

vienas skilčialapis, jei augalai vienaskilčiai, arba išimtiniais atvejais – dviskilčiai. Jis gali būti žalias, lapo pavidalo ar pakitęs, ir visiškai ar iš dalies likęs sėkloje;

du skilčialapiai – jei augalai dviskilčiai. Skilčialapiai, kurie dygstant sėklai iškeliami, yra žali, panašūs į lapus. Jų dydis ir forma priklauso nuo tiriamojo augalo rūšies. Skilčialapiai, kurie sėklai dygstant neiškeliami, yra pusrutulio formos, mėsingi. Jie paprastai lieka sėklos luobelėje;

nepastovus skilčialapių skaičius (2–18). Tai būdinga spygliuočiams; paprastai jų skilčialapiai yra žali, ilgi ir siauri;

4.4. žali, išsivystę pirmieji tikrieji lapeliai:

vienas pirmasis tikrasis lapelis, jei daigo lapeliai išleidžiami paeiliui. Kartais pirma jo gali būti keletas lukštinių lapelių;

arba:

du pirmieji tikrieji lapeliai, jei daigai turi priešinius lapelius;

4.5. viršūninis pumpuras ar daigo viršūnė, kurių išsivystymas priklauso nuo tiriamo augalo rūšies;

4.6. gerai išsivysčiusi, tiesi koleoptilė (diegamakštė), jei tai Poaceae (Gramineae) augalai. Koleoptilės viduje turi būti siekiantis viršūnėlę ir beišlendantis žalias lapelis.

5. Sveikais taip pat laikomi daigai tų medžių rūšių, kurių sėklos dygdamos iškelia skilčialapius, jei pirminės šaknelės ir hipokotilio bendras ilgis yra 4 kartus ilgesnis už sėklą, o visos išsivysčiusios dalys yra sveikos.

6. Daigas su nežymiais trūkumais. Šie trūkumai yra laikomi nežymiais:

6.1. pirminė šaknelė su nedideliais pažeidimais ar augdama nežymiai atsilieka;

6.2. pirminė šaknelė turi trūkumų, bet yra pakankamai gerai išsivysčiusios antrinės šaknelės. Tai tinka kai kurioms Fabaceae (Leguminosae) gentims (ypač toms, kurių sėklos stambios: Phaseolus, Pisum, Vicia) ir Poaceae (Gramineae) gentims, pvz., Zea, bei visoms Cucurbitaceae gentims (pvz., Cucumis, Cucurbita, Citrullus), taip pat Malvaceae gentims (pvz., Gossypium). Visas genčių sąrašas pateiktas Parankinėje daigų įvertinimo knygoje („Handbook for seedling evaluation“);

6.3. yra tik viena stipri gemalinė šaknelė, jei tai Avena, Hordeum, Secale, Triticum, xTriticosecale, arba dvi, jei tai Cyclamen;

6.4. hipokotilis, epikotilis ar mezokotilis su nedideliais pažeidimais;

6.5. skilčialapiai su nedideliais pažeidimais (jei yra išlikę pusė ar daugiau normaliai besivystančio audinių ploto (toliau – 50 proc. taisyklė) ir nėra žymių, kad daigo viršūnė ar aplink ją esantys audiniai pažeisti ar supuvę);

6.6. dviskilčiuose augaluose yra tik vienas normalus skilčialapis (jeigu nėra žymių, kad daigo viršūnė ar aplink ją esantys audiniai pažeisti ar supuvę);

6.7. yra trys skilčialapiai vietoj dviejų (su sąlyga, jei jie atitinka 50 proc. taisyklę);

6.8. pirmieji tikrieji lapeliai su nedideliais pažeidimais (jei yra išlikę pusė ar daugiau normaliai besivystančio audinių ploto (50 proc. taisyklė);

6.9. yra tik vienas normalus pirmasis tikrasis lapelis, pvz., Phaseolus genties daigų (jeigu nėra žymių, kad daigo viršūninis pumpuras pažeistas ar supuvęs);

6.10. pirmieji tikrieji Phaseolus genties daigų lapeliai normaliai susiformavę, bet mažesni nei įprasta, jei jie yra didesni už ketvirtadalį normalaus lapelio dydžio;

6.11. yra trys pirmieji tikrieji lapeliai vietoj dviejų, pvz., Phaseolus genties daigų (su sąlyga, jei jie atitinka 50 proc. taisyklę);

6.12. koleoptilė (diegamakštė) šiek tiek pažeista;

6.13. koleoptilė su plyšiu, besitęsiančiu nuo viršūnėlės ne daugiau kaip 1/3 koleoptilės ilgio, jei tai Zea mays daigai; šios metodikos 1 priede esančiame 1 paveiksle pavaizduotą daigą su koleoptilės defektais galima priskirti normaliems daigams, jei pirmasis lapelis yra sveikas arba nežymiai pažeistas, kaip pavaizduota metodikos 1 priedo 2 paveiksle);

6.14. koleoptilė laisvai susisukusi ar padariusi kilpą (kadangi ji neišsilaisvinusi iš apatinio ar viršutinio žiedažvynio ar vaisiaus apvalkalų);

6.15. koleoptilė su žaliu lapu, nepasiekusiu jos viršūnėlės, tačiau lapas ilgesnis už pusę koleoptilės.

7. Daigai, pažeisti antrinės infekcijos. Dėl grybų ar bakterijų žymiai apgedę daigai priskiriami prie normalių, jeigu akivaizdu, kad užkrėtimo šaltinis yra ne tiriamoji sėkla ir jei galima nustatyti, kad daigas turi visas pagrindines dalis.

8. Nenormalūs daigai. Vieną ar keletą 9–21 punktuose išvardytų trūkumų turintis daigas vertinamas kaip nenormalus.

9. Pirminė šaknelė:

9.1. neišaugusi, labai trumpa;

9.2. sustorėjusi;

9.3. sutrumpėjusi;

9.4. jos nėra;

9.5. nulūžusi;

9.6. nuo viršūnėlės suskilusi;

9.7. sutraukta, suspausta;

9.8. ištįsusi;

9.9. neišsilaisvinusi iš sėklos apvalkalų;

9.10. su neigiamu geotropizmu;

9.11. stikliška;

9.12. supuvusi dėl pirminės infekcijos.

10. Daigas vertinamas kaip nenormalus ir tais atvejais, kai yra tik viena silpna gemalinė šaknelė ar jos nėra.

11. Antrinės ar gemalinės šaknelės, turinčios vieną ar daugiau išvardytų trūkumų, laikomos nenormaliomis ir negali atstoti nenormalios pirminės šaknelės tais atvejais, kai kelių antrinių šaknelių (pvz., Cucumis) ar mažiausiai vienos stiprios gemalinės šaknelės buvimas (pvz., Triticum), arba dviejų stiprių gemalinių šaknelių buvimas (Cyclamen) lemia daigo vertę.

12. Hipokotilis, epikotilis, mezokotilis:

12.1. trumpas ir storas (išskyrus Cyclamen);

12.2. nesusiformavęs gumbas (Cyclamen);

12.3. giliai įplyšęs ar nulūžęs;

12.4. skilęs per pusę;

12.5. jo nėra;

12.6. sutrauktas (suspaustas);

12.7. stipriai susisukęs;

12.8. perlenktas;

12.9. suformuota kilpa ar spiralė;

12.10. ištįsęs;

12.11. stikliškas;

12.12. supuvęs dėl pirminės infekcijos.

13. Skilčialapiai (naudoti 50 proc. taisyklę):

13.1. išbrinkę ar susisukę;

13.2. deformuoti;

13.3. perlūžę ar kitaip pažeisti;

13.4. atskirti ar jų nėra;

13.5. išblukę (pakeitę spalvą);

13.6. apmirę;

13.7. stikliški;

13.8. supuvę dėl pirminės infekcijos. Jei skilčialapiai pažeisti ar supuvę prie pat daigo prisegimo vietos ar netoli daigo viršūnėlės, tai toks daigas laikomas nenormaliu nepriklausomai nuo to, ar pasitvirtina 50 proc. taisyklė.

14. Skilčialapio trūkumai, būdingi Allium genčiai:

14.1. trumpas ir storas;

14.2. sutrauktas, susiaurėjęs;

14.3. perlenktas;

14.4. suformuota kilpa ar spiralė;

14.5. be aiškios šaknies išaugos („kelio“);

14.6. ištįsęs.

15. Pirmieji tikrieji lapeliai (naudoti 50 proc. taisyklę):

15.1. deformuoti;

15.2. pažeisti;

15.3. jų nėra;

15.4. išblukę;

15.5. apmirę;

15.6. supuvę dėl pirminės infekcijos;

15.7. normalios išvaizdos, bet mažesni už 1/4 normalaus dydžio.

16. Viršūninis pumpuras ir aplink jį esantys audiniai:

16.1. deformuotas;

16.2. pažeistas;

16.3. jo nėra;

16.4. supuvęs dėl pirminės infekcijos.

17. Jei viršūninis pumpuras turi trūkumų ar jo iš vis nėra, daigas laikomas nenormaliu, net jei yra išsivystę vienas ar du pažastiniai pumpurai (pvz., Phaseolus) ar ūgliai (pvz., Pisum).

18. Koleoptilė (visoms augalų rūšims, išskyrus Zea mays) ir pirmasis lapelis:

18.1. deformuota;

18.2. pažeista;

18.3. jos nėra;

18.4. viršūnėlė pažeista ar jos nėra;

18.5. smarkiai perlenkta;

18.6. suformuota kilpa ar spiralė;

18.7. stipriai susisukusi;

18.8. viršūnėje plyšys ilgesnis kaip trečdalis diegamakštės ilgio;

18.9. įtrūkusi ties pagrindu;

18.10. ištįsusi;

18.11. supuvusi dėl pirminės infekcijos.

19. Pirmasis lapelis (Poaceae (Gramineae)):

19.1. trumpesnis už pusę diegamakštės ilgio;

19.2. jo nėra;

19.3. suskaidytas ar kitaip deformuotas.

20. Koleoptilė (tik Zea mays):

20.1. jei įvertinimo metu pirmasis lapelis jau išaugęs, tai daigas yra nenormalus, jei pirmas lapelis yra sužalotas, kaip parodyta šios metodikos 1 priede esančiame paveiksle, ir koleoptilė turi bet kurį iš žemiau nurodytų trūkumų:

20.1.1. koleoptilė įtrūkusi nuo viršūnėlės daugiau kaip per vieną trečdalį ilgio;

20.1.2. koleoptilė smarkiai perlenkta;

20.1.3. koleoptilės viršūnėlė sužalota arba jos nėra;

20.1.4. koleoptilė įtrūkusi bet kurioje vietoje žemiau viršūnėlės;

20.2. jei įvertinimo metu pirmasis lapelis dar neišaugęs:

20.2.1. koleoptilės viršūnėlė sužalota arba jos nėra;

20.2.2. koleoptilė įtrūkusi nuo viršūnėlės daugiau kaip per vieną trečdalį ilgio;

20.3. lapelis išlindęs žemiau koleoptilės viršūnėlės.

21. Visas daigas:

21.1. deformuotas;

21.2. sulūžęs;

21.3. skilčialapiai iškelti prieš pasirodant šaknelėms;

21.4. du neatskiriamai susilieję daigai;

21.5. išlikęs endospermo kaklelis;

21.6. geltonas ar baltas;

21.7. ištįsęs;

21.8. stikliškas;

21.9. supuvęs dėl pirminės infekcijos.

22. Daugiasėkliai junginiai. Yra keletas tipų junginių, kurie gali išleisti daugiau kaip vieną daigą:

22.1. junginiai, turintys daugiau negu vieną tikrą sėklą (pvz., sudėtiniai sėklos junginiai, jei tai Dactylis, Festuca, x Festulolium ir Lolium; neatsiskyrę skeltavaisiai, jei tai Apiaceae (Umbelliferae); Beta vulgaris kamuolėliai; Tectona grandis vaisiai);

22.2. tikrosios sėklos, turinčios daugiau nei vieną gemalą. Kai kurioms rūšims tai yra normalu (poliembrionija), o kitoms tai – išimtiniai atvejai (dvyniškumas). Pastaruoju atveju dažniausiai vienas iš daigų būna silpnas ar ištįsęs, bet retkarčiais pasitaiko, kad abu daigai beveik normalaus dydžio;

22.3. susilieję gemalai. Kartais iš vienos sėklos išauga du neatskiriamai susilieję daigai.

23. Nesudygusios sėklos:

23.1. kietalukštės sėklos: kietalukštiškumas yra viena iš sėklų ramybės būklės formų. Tai įprastas reiškinys daugeliui Fabaceae (Leguminosae) rūšių, bet gali pasitaikyti ir kitų šeimų sėkloms. Tokios sėklos neišbrinksta daiginamos šios metodikos 2 priede nurodytomis sąlygomis ir lieka kietos;

23.2. šviežios sėklos: daiginamos šios metodikos 2 priede nurodytomis sąlygomis, tokios sėklos išbrinksta, bet jų dygimo procesas sustabdytas (užblokuotas);

23.3. negyvos sėklos: paprastai negyvos sėklos yra minkštos, praradusios būdingą spalvą, dažnai supelijusios ir nerodo jokių daigo vystymosi žymių;

23.4. kitos grupės: esant sėklos savininko prašymui, nesudygusias sėklas galima suskirstyti taip:

23.4.1. tuščios sėklos (sėklos, kurios yra visiškai tuščios, ar jose yra truputis neišsivysčiusių audinių);

23.4.2. sėklos be gemalo (sėklos, kurios turi šviežią endospermą ar gametofitinį audinį, kuriame aiškiai nėra nei gemalo ertmės, nei paties gemalo;

23.4.3. kenkėjų (vabzdžių) pažeistos sėklos (sėklos, kuriose yra vabzdžio lerva, kenkėjų ekskrementų ar kitokių dėl kenkėjų atsiradusių pažeidimų požymių ir dėl jų sėklos nebegali sudygti).

Tokių sėklų grupių gali pasitaikyti visų augalų rūšių sėklose, tačiau dažniausiai jų randama įvairių rūšių medžių sėklose.

24. Papildomi apibrėžimai:

Antrinė infekcija – ligos sukėlėjas patenka nuo kitos sėklos ar daigo.

Antrinė šaknelė – sąvoka, naudojama sėklų tyrimuose ir reiškianti bet kurią kitą šaknelę, išskyrus pirminę.

Daigas – jaunas augalas, išsivystęs iš sėklos gemalo.

Daigo viršūnėlė – viršutinė daigo dalis, turinti augimo kūgelį.

Dygimas, iškeliant skilčialapius – dygimo tipas, kai skilčialapiai iškeliami virš žemės paviršiaus ant pailgėjusio hipokotilio (papildomai žr. „dygimas neiškeliant skilčialapių“).

Dygimas, neiškeliant skilčialapių – dygimo tipas, kai skilčialapiai ar panašios daigo dalys (pvz., skydelis) lieka žemėje su sėkla. Daigas iškeliamas virš žemės paviršiaus pailgėjus epikotiliui (dviskilčiams) ar mezokotiliui (kai kuriems vienaskilčiams) (papildomai žr. „dygimas iškeliant skilčialapius“).

Dviskilčiai – grupė augalų, kurių sėklos paprastai turi dvi sėklaskiltes (papildomai žr. „vienaskilčiai“).

Endospermas – maitinamasis audinys, atsirandantis po apvaisinimo ir išliekantis tam tikrose sėklose brendimo laikotarpiu kaip atsarginis maisto medžiagų audinys.

Epikotilis (antskiltis) – daigo stiebo dalis nuo skilčialapių iki pirmojo tikrojo lapelio ar jų pirmos poros.

Fitotoksinis – nuodingas augalams.

Gametofitinis audinys – maitinamasis audinys, aptinkamas spygliuočių sėklose. Jis atlieka panašias funkcijas kaip endospermas.

Gemalas – naujo augalo užuomazga sėkloje, kurią sudaro daugiau ar mažiau diferencijuotas stiebelis ir prie jo prisitvirtinusi sėklaskiltė (-ės).

Gemalinė šaknelė – rudimentinė gemalinė šaknelė, iš kurios vystosi pirminė šaknelė, kai ji dygimo metu išlenda iš sėklos apvalkalo (papildomai žr. „pirminė šaknelė“).

Geotropizmas – augalo augimo priklausomybė nuo gravitacijos:

teigiamas geotropizmas – augimas žemyn (pvz., normali pirminė šaknelė);

neigiamas geotropizmas – augimas aukštyn (pvz., normalus daigas).

Hipokotilis – daigo stiebo dalis žemiau skilčialapių iki pirminės šaknelės.

Infekcija – ligų sukėlėjų įsiskverbimas ir paplitimas gyvame organizme (pvz., įvairiose daigo dalyse), dažniausiai sukeliantis (tačiau nebūtinai) ligos simptomus ar suirimą.

Kilpiška struktūra – daigo dalys (pvz., hipokotilis, koleoptilė) suformuoja kilpą ar apskritimą užuot augę tiesiai.

Koleoptilė (diegamakštė) – apvalkalas, dengiantis ir apsaugantis gemalo ir jauno daigo stiebelio augimo kūgelį kai kurių vienaskilčių augalų daiguose (pvz., Poaceae (Gramineae)).

Mezokotilis – kai kurių išsivysčiusių vienaskilčių (pvz., Poaceae (Gramineae)) daigo stiebo dalis tarp skydelio prisegimo vietos ir koleoptilės.

Pirmasis tikrasis lapelis – pirmas tikrasis lapelis ar jų pora, išauganti po skilčialapių (papildomai žr. „skilčialapiai“).

Pirminė infekcija – ligos sukėlėjas gyvena ir dauginasi pačioje sėkloje.

Pirminė šaknelė – pagrindinė daigo šaknelė, išsivysčiusi iš gemalinės šaknelės (papildomai žr. „gemalinė šaknelė“).

Sergantis – paveiktas mikroorganizmų buvimo ar jų veiklos, arba cheminių junginių.

Sėklos šaknelės – javų pirminė ir keletas antrinių šaknelių, kurios išauga iš gemalo ir vėliau išsivysto į daigo šaknų sistemą.

Skilčialapis – gemalo ir daigo pirmasis netikrasis lapelis ar jų pora (papildomai žr. „pirmasis tikrasis lapelis“).

Skydelis – skydo formos dalis, kuri kai kuriuose Poaceae (Gramineae) sudaro sėklaskiltės dalį, per kurią gemalas absorbuoja maisto medžiagas iš endospermo.

Spalvos keitimas – išblukimas, šviesėjimas, spalvos netekimas.

Sunykusi šaknelė – šaknelė su pažeista viršūnėle ar neturinti viršūnėlės, nepaisant jos ilgio (papildomai žr. „sustorėjusi šaknelė“).

Supuvimas – organinių audinių suirimas, paprastai dalyvaujant mikroorganizmams.

Susisukusi dalis – daigo dalis (pvz., koleoptilė, hipokotilis), kuri yra apsisukusi aplink pagrindinę daigo ašį:

laisvai susisukusi – visiškai apsisukusi ilgąją daigo dalį;

glaudžiai susisukusi – visiškai apsisukusi trumpąją daigo dalį.

Sustorėjusi šaknelė – šaknelė, tipinga daigams, pažeistiems fitotoksinių medžiagų. Paprastai ji yra trumpa, buožiškos formos, tačiau šaknelės viršūnėlė dažnai yra sveika (papildomai žr. „sutrumpėjusi šaknelė“).

Sutrumpėjusi šaknelė – šaknelė, dažniausiai su nepažeista viršūnėle, bet per trumpa ir per silpna, kad būtų proporcinga kitoms daigo dalims.

Šakniaplaukiai – plonos ataugos, išaugusios iš šaknies paviršiaus ląstelių.

Vienaskilčiai – grupė augalų, kurių sėklose paprastai būna viena sėklaskiltė (papildomai žr. „dviskilčiai“).

Viršūninis pumpuras – daigo augimo kūgelis, apsuptas keleto daugiau ar mažiau diferencijuotų lapelių.

 

Iii. Tyrimo metodo esmė

 

25. Paprastai sėklos daigumo tyrimas lauko sąlygomis yra nepatikimas, kadangi tyrimo lygiai tomis pačiomis sąlygomis beveik neįmanoma pakartoti. Todėl buvo sukurti laboratoriniai metodai, kuriuose sudaromos tokios aplinkos sąlygos, kad dauguma tos pačios augalų rūšies bandinių sudygsta tipingiausiai, greičiausiai ir galutinai. Aplinkos sąlygos buvo standartizuotos taip, kad tyrimą kartojant gauti rezultatų skirtumai būtų kiek įmanoma artimesni tiems skirtumams, kurie atsiranda dėl pačių bandinių skirtingumo.

26. Daigumo tyrimas turi būti daromas iš švarių sėklų, išskyrus tuos atvejus, kai daigumą leidžiama nustatyti svėrinių metodu.

27. Kiekvienai augalų rūšiai turi būti taikomas atitinkamas švarios sėklos apibrėžimas. Jei sėkla siuntoje yra dražuota, tokiai sėklai taikomas grynų dražečių apibrėžimas.

28. Švari sėkla gali būti imama arba iš švarios sėklos frakcijos, gautos atlikus švarumo tyrimą pagal Sėklų švarumo nustatymo metodikos reikalavimus, arba iš tipingos pristatomojo bandinio frakcijos.

29. Sėklos prieš daiginimą turi būti niekuo neapdorotos (nepaveiktos), išskyrus priemones, rekomenduojamas šios metodikos 55–59 punktuose.

30. Galima atlikti paralelinius arba dubliuojančius tyrimus ir jų rezultatus užrašyti pagal taisykles, taikomas kartojant tyrimą, kaip nurodyta šios metodikos VII skyriuje. Jeigu po kokio nors apdorojimo atliekami papildomi tyrimai, gauti rezultatai ir naudotos priemonės nurodomi po tyrimų išduodamo dokumento skiltyje „ Kita informacija“.

31. Mėginiais išdėstytos sėklos turi būti daiginamos tinkamomis drėgmės sąlygomis ir naudojant šios metodikos 2 priede nurodytus metodus. Praėjus 2 priede nurodytam laikui, mėginių daigai ir sėklos įvertinami, suskaičiuojami, išskirstant į įvairias grupes, kurias reikia nurodyti skelbiant rezultatus (tai aprašyta šios metodikos X skyriuje).

32. Papildomų nurodymų dėl šio skyriaus nuostatų yra leidinyje „ISTA Parankinė daigų įvertinimo knyga“ („ISTA Handbook for Seedling Evaluation“).

 

iV. naudojamos Medžiagos

 

33. Daiginimo terpei paprastai naudojamas popierius arba smėlis. Žemė ar dirbtinis kompostas kaip terpė pirminiam tyrimui atlikti nerekomenduojami, išskyrus atvejus, nurodytus šios metodikos 50 punkte.

34. Popieriaus terpės. Popieriaus terpe gali būti filtrinis popierius, sugeriamasis popierius ar popierinis rankšluostis.

35. Bendrieji reikalavimai popieriaus terpėms:

35.1. popierius turi būti pagamintas iš medžio, medvilnės ar kitos išvalytos augalinės celiuliozės. Popierius turi būti neužterštas bakterijomis, grybų sporomis, toksinėmis medžiagomis, kurios gali trukdyti daigo augimui ar jo įvertinimui;

35.2. tekstūra: popierius turi būti poringas, bet jo tekstūra turi būti tokia, kad daigų šaknelės augtų ant paviršiaus, bet nesiskverbtų į popierių;

35.3. stiprumas: popierius turi būti pakankamai stiprus, atsparus plėšimui, kad nesuplyštų naudojamas rankomis tyrimų metu;

35.4. drėgmės imlumas: popierius turi būti pakankamai imlus vandeniui, kad per visą tyrimo laikotarpį išlaikytų pakankamą drėgmės kiekį, reikalingą sėkloms sudygti;

35.5. pH: tikrinant terpėje, popieriaus pH turi būti 6,0–7,5, arba turi būti pateikti įrodymai, kad didesnis arba mažesnis popieriaus pH nedaro įtakos daigumo analizės rezultatams;

35.6. saugojimas: popierius turi būti laikomas vėsiame kambaryje, kuriame yra kaip galima mažesnis oro drėgnumas; jis turi būti atitinkamai supakuotas, kad būtų apsaugotas nuo nešvarumų ir pažeidimų saugojimo metu;

35.7. sterilizavimas: gali prireikti sterilizuoti popierių norint pašalinti pelėsį, kuris atsirado saugojimo metu.

36. Popieriaus terpės kokybės kontrolė: jei turima nežinomos kokybės popieriaus, jį reikia palyginti su patikrintu, žinomos kokybės popieriumi.

Dėl to daromas biologinis tyrimas, kurio metu nustatoma, ar popieriuje yra žalingų medžiagų. Šiam tyrimui naudojamos, pvz., Phleum pratense, Agrostis gigantea, Eragrostis curvula, Festuca rubra var. commutata ir Lepidum sativum sėklos, kurios yra jautrios toksinėms medžiagoms, esančioms popieriuje. Įvertinama lyginant daigų šaknelių išsivystymą ant žinomos kokybės ir ant tiriamojo popieriaus. Įvertinimas turi būti atliktas šios metodikos 2 priede nurodytu pirmo skaičiavimo laiku (galima ir anksčiau) priklausomai nuo tiriamos rūšies, kadangi toksinių medžiagų poveikis išryškėja ankstyvesnėse šaknų augimo fazėse. Toksinėmis medžiagomis paveiktos šaknys būna trumpesnės, kartais jų galiukai netenka įprastos spalvos, šaknys būna pakilę nuo popieriaus, o šaknų plaukeliai išaugę kuokštais. Varpinių augalų koleoptilė gali būti plokščia ir sutrumpėjusi.

37. Bendrieji reikalavimai smėlio terpei:

37.1. sudėtis: smėlis turi būti kuo vienodesnis. Labai smulkios ir stambios dalelės turi būti pašalintos. Rekomenduojama, kad dauguma smėlio dalelių išbyrėtų pro 0,8 mm skersmens sieto skylutes ir susilaikytų ant sieto, kurio skylučių skersmuo yra 0,05 mm. Smėlyje negali būti kitų sėklų, grybų sporų, bakterijų ar toksinių medžiagų, kurios gali trukdyti sėklų dygimui, daigų augimui ar jų įvertinimui;

37.2. drėgmės imlumas: kai įpilame atitinkamą vandens kiekį, smėlio dalelės turi absorbuoti vandens kiekį, užtikrinantį sėklų dygimui palankias drėgmės sąlygas. Smėlyje turi likti pakankamai oru užpildytų porų, sąlygojančių optimalų sėklų sudygimą ir šaknų augimą;

37.3. pH: tikrinant terpėje, smėlio pH turi būti 6,0–7,5, arba turi būti pateikti įrodymai, kad didesnis arba mažesnis smėlio pH nedaro įtakos daigumo analizės rezultatams;

37.4. sterilizavimas: dėl smėlio švarumui keliamų reikalavimų kartais gali tekti prieš naudojimą smėlį plauti ir sterilizuoti. Sterilizuojant smėlį, negalima naudoti tokių cheminių medžiagų, kurios, likusios smėlyje, galėtų slopinti ar užmušti sėkloje esančių ligų pradus;

37.5. pakartotinis naudojimas: jei patogu, smėlis gali būti naudojamas keletą kartų, bet kiekvieną kartą turi būti išplaunamas, išdžiovinamas ir sterilizuojamas. Pageidautina pakartotinai nenaudoti smėlio, kuris buvo naudotas cheminėmis medžiagomis apdorotoms sėkloms daiginti, tačiau jei vis dėlto tenka jį dar kartą panaudoti, reikėtų įsitikinti, jog tos cheminės medžiagos, kurios galėjo susikaupti smėlyje, nesukelia fitotoksinių simptomų.

38. Smėlio kokybės kontrolė: įsitikinant, jog naujoje smėlio siuntoje nėra toksinių medžiagų, reikia padaryti biologinį tyrimą, panašų į tą, kuris naudojamas popieriui įvertinti ir yra aprašytas šios metodikos 36 punkte.

39. Bendrieji reikalavimai žemės terpei:

39.1. sudėtis: žemė turi būti geros kokybės, nesupuolusi, be stambių dalelių. Joje neturėtų būti daug kitų sėklų, bakterijų, grybų sporų, nematodų ar toksinių medžiagų, kurios galėtų trukdyti sėklų sudygimui, daigų augimui ar jų įvertinimui;

39.2. drėgmės imlumas: kai žemė pakankamai sudrėkinta, joje turėtų būti tinkamos aeracijos sąlygos dygimui ir šaknų augimui;

39.3. pH: tikrinant terpėje, žemės pH turi būti 6,0–7,5, arba turi būti pateikti įrodymai, kad didesnis arba mažesnis žemės pH nedaro įtakos daigumo analizės rezultatams;

39.4. sterilizavimas: dėl žemės švarumui keliamų reikalavimų gali tekti prieš tyrimus žemę sterilizuoti. Sterilizuojant žemę, negalima naudoti tokių medžiagų, kurios galėtų slopinti ar sunaikinti sėkloje esančius ligų pradus;

39.5. pakartotinis naudojimas: rekomenduojama žemę naudoti tik vieną kartą.

40. Bendrieji reikalavimai komposto terpei:

40.1. sudėtis: kompostas turi būti geros kokybės birus hidroponinis mišinys. Hidroponiniame mišinyje turi būti organinių medžiagų (pvz., durpių) ir, pvz., 10 proc. smėlio. Taip pat gali būti pridėta kitokių komponentų (pvz., perlito, vermikulito);

40.2. drėgmės imlumas: kartą nustačius reikalingą drėgmės kiekį, komposto drėgmės imlumas vėliau reguliariai turėtų būti patikrinamas;

40.3. pH: tikrinant terpėje, komposto pH turi būti 6,0–7,5, arba turi būti pateikti įrodymai, kad didesnis arba mažesnis komposto pH nedaro įtakos daigumo analizės rezultatams;

40.4. dezinfekavimas: dezinfekcija turi būti atliekama tokiu būdu, kuris neturi įtakos daigumui;

40.5. pakartotinai naudoti kompostą neleidžiama.

41. Bendrieji reikalavimai vandeniui:

41.1. švarumas: vanduo, naudojamas terpei sudrėkinti, turi būti pakankamai švarus, jame neturėtų būti daug organinių ir mineralinių priemaišų;

41.2. kokybė: jeigu įprasto vandens kokybė netinkama, galima naudoti distiliuotą ar dejonizuotą vandenį;

41.3. pH: tikrinant terpėje, vandens pH turi būti 6,0–7,5, arba turi būti pateikti įrodymai, kad didesnis arba mažesnis vandens pH nedaro įtakos daigumo analizės rezultatams.

42. Vandens kokybės kontrolė: įsitikinant, ar naudojamo vandens kokybė yra patenkinama, reikia periodiškai jį ištirti.

 

v. įranga

 

43. Sėklų skaičiavimo prietaisai. Dažniausiai yra naudojami dviejų tipų sėklų skaičiuotuvai: skaičiavimo lentos ir vakuuminiai skaičiuotuvai:

43.1. Skaičiavimo lentos.

Paprastai skaičiavimo lentos naudojamos stambioms sėkloms, tokioms kaip Zea, Phaseolus ir Pisum skaičiuoti. Skaičiavimo lentos plotas yra maždaug lygus plotui terpės, ant kurios būna išdėstomos sėklos daiginimui. Viršutinė lentos dalis – su 50 ar 100 skylučių, kurių forma ir dydis maždaug panašūs į skaičiuojamų sėklų formą ir dydį, bet pakankamai didelės, kad didžiausios bandinio sėklos tilptų į jas. Po viršutine dalimi yra dugninė lentelė; ji gali būti vientisa, slankiojanti pirmyn ir atgal arba joje gali būti atitinkamos skylutės, kurios gali būti atidaromos ar uždaromos, traukiant viršutinę ir apatinę dalį vieną priešais kitą. Skaičiuojant sėklas, apatinė dalis uždaroma ir sėklos išberiamos ant viršutinės dalies. Įsitikinus, jog visos skylutės yra užpildytos ir kad kiekvienoje skylutėje yra tik po vieną sėklą, sėklų perteklius pašalinamas. Skylutės yra atidaromos, traukiant apatinę paslankiąją lentelę, ir sėklos iškrenta ant daiginimo terpės.

43.2. Vakuuminiai skaičiuotuvai.

43.2.1. Vakuuminiai skaičiuotuvai dažniausiai naudojami skaičiuoti tokioms sėkloms, kurios yra taisyklingų formų ir turi lygų paviršių (javai, Brassica ir Trifolium rūšys). Vakuuminis skaičiuotuvas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių: vakuuminės sistemos su vamzdeliais, kuriose neapribojama oro srovė, daugelio plokštelių ar galvučių, pritaikytų prie įvairių sėklų dydžių, ir naudojamos daiginimo terpės bei vakuumo reguliavimo vožtuvo. Įprastą buitinį dulkių siurblį taip pat galima naudoti kaip vakuumo sistemą. Galvutės, turinčios 50 ar 100 skylučių, turi būti truputėlį mažesnės, negu daiginimui naudojama terpė, ir su krašteliais, kad sėklos nenuriedėtų šalin. Skylučių skersmuo turi atitikti sėklų dydį ir siurblio galingumą.

43.2.2. Skaičiuojant sėklos tolygiai pilamos ant skaičiavimo galvutės, išjungus vakuumą. Po to įjungiamas vakuumas, pašalinamas sėklos perteklius, įsitikinus, jog visos skylutės yra užpildytos ir kad kiekvienoje skylutėje yra tik po vieną sėklą. Galvutė perkeliama ant daiginimo terpės, išjungiamas vakuumas, kad sėklos galėtų nukristi ant terpės.

43.2.3. Dirbant su vakuuminiais skaičiuotuvais, reikia būti atidiems, kad sėklos nebūtų išrūšiuojamos, ir siekti išvengti nukrypimų atskiruose mėginiuose: skaičiuotuvo galvutės negalima panardinti į sėklas, nes tuomet pirmiausia bus pritraukiamos lengvos sėklos. Dėl tos pačios priežasties, kai sėklos beriamos ant skaičiavimo galvutės, vakuumas turi būti išjungtas.

44. Sėklų daiginimo aparatai:

44.1. Jakobseno aparatas (Kopenhagos vonelė).

Paprastai šis aparatas sudarytas iš daiginimo plokštės, ant kurios dedamas filtrinis popierius su daiginamomis sėklomis. Pastovi popieriaus drėgmė palaikoma per knatą (tamponą), kurio galai, perėję per daiginimo plokštės skylutes ar plyšelius, pasiekia apačioje esančią vandens vonelę. Kad neišdžiūtų sėklos, daiginimo terpė uždengiama stikliniu gaubtu. Gaubto viršūnėje yra nedidelė skylutė orui patekti, bet neleidžianti pernelyg didelio išgaravimo. Reikiama temperatūra išlaikoma netiesioginiu būdu, šildant ar vėsinant vonelėje esantį vandenį arba tiesiogiai kondicionuojant daiginimo plokštelę; dažniausiai tai reguliuojama automatiškai. Aparatai gali būti naudojami visoms reikiamoms pastovioms ar kintamoms daiginimo temperatūroms išlaikyti. Tačiau atskirų Jakobseno aparatų techninės galimybės išlaikyti norimą temperatūrą be didelių nukrypimų yra nevienodos ir priklauso nuo aparato konstrukcijos.

44.2. Daiginimo spinta.

Kitokios konstrukcijos aparatas yra uždara spinta (termostatas), kurioje sėklos gali būti daiginamos tamsoje ar šviesoje. Modernios daiginimo spintos yra gerai izoliuotos ir turi šildymo ir atvėsinimo sistemas. Jose galima išlaikyti pastovią ar pagal įvairius reikalavimus kintamą temperatūrą. Temperatūra gali būti palaikoma spintoje cirkuliuojančiu vandeniu ar oru arba abiem kartu. Jei įrenginyje galima išlaikyti tik pastovią temperatūrą, tai kintamų temperatūrų ciklą galima palaikyti kilnojant sėklas iš vienos daiginimo spintos į kitą. Kai kuriose spintose drėgmė yra reguliuojama, todėl daiginamų sėklų galima ir nedengti, jos neišdžiūva (taip vadinamos „drėgnos“ spintos). Tačiau ne visose „drėgnose“ spintose išlaikomas pakankamas drėgnumas, ir jeigu dėl drėgnumo iškyla kokių nors abejonių, geriau daigumo analizes atlikti drėgmės nepraleidžiančiuose induose ar paketuose. Daiginant „sausose“ spintose, sėklos visada turi būti uždengtos.

44.3. Daiginimo kambarys.

Daiginimo kambarys – tai modifikuota daiginimo spinta. Jis sukonstruotas panašiai kaip ir spinta, tačiau yra pakankamai didelis, kad į jį galėtų įeiti darbuotojas ir daiginamų sėklų mėginius išdėstyti bet kurioje pusėje nuo centrinio praėjimo. Gali būti taikomas ir alternatyvus būdas, kai sėklų mėginiai sudedami į vežimėlį. Vežimėlis su sėklų mėginiais įstumiamas į kambarį sėklų daiginimui numatytam laikui. Kambaryje turi būti išlaikomas didelis oro drėgnumas, išskyrus tuos atvejus, kai sėklų mėginiai sudedami į drėgmės nepraleidžiančius indus ar paketus.

 

vi. Tyrimo atlikimo tvarka

 

45. Darbinis bandinys:

45.1. Iš gerai išmaišytų švarių sėklų atsitiktine tvarka atskaičiuojama 400 sėklų, laikantis šios metodikos III skyriaus reikalavimų. Reikia pasirūpinti, kad sėklos nebūtų sąmoningai atrenkamos, nes tai gali iškreipti analizės rezultatus. Paprastai naudojami 100 sėklų mėginiai.

45.2. Sėklos tolygiai išdėstomos ant drėgnos terpės, paliekant vienodus tarpus tarp jų, kad greta esančios sėklos neturėtų didelės įtakos išaugančių daigų vystymuisi.

45.3. Mėginiai gali būti padalyti į mažesnės apimties pamėginius po 50 ar 25 sėklas priklausomai nuo sėklų stambumo ir reikiamų tarpų tarp jų. Tai reikalinga tam, kad būtų užtikrinamas tolygus sėklų išdėstymas, o ypač tuomet, kai sėkla užsikrėtusi pirmine infekcija. Jei sėkla labai užsikrėtusi, taip pat gali tekti keisti popieriaus terpę tarpinio daigų skaičiavimo metu.

45.4. Daugiasėkliai junginiai daigumo tyrimui neišskaidomi ir tiriami lyg būtų vienasėkliai.

46. Leidžiamos terpės, temperatūros, daiginimo trukmė ir papildomos nuorodos, įskaitant rekomenduojamas specialias poveikio priemones ramybės būklėje esantiems mėginiams, yra nurodytos šios metodikos 2 priede.

47. Popieriaus terpės taikymo metodai:

47.1. AP (ant popieriaus viršaus). Sėklos daiginamos ant vieno ar daugiau sluoksnių popieriaus, kuris yra padedamas į:

Jakobseno aparatą;

permatomas dėžutes ar Petri lėkšteles. Daiginimo terpė pakankamai sudrėkinama analizės pradžioje, o išgaravimą galima sumažinti uždengiant gerai pritaikytais dangteliais arba įdedant lėkšteles į plastikinius maišelius;

tiesiai ant padėklų į daiginimo spintą. Tokiu atveju santykinis oro drėgnumas spintoje turi būti kuo artimesnis prisotintam, kad sėklos neišdžiūtų. Po terpe gali būti padedamas drėgmei imlus poringas popierius ar higroskopinė vata.

47.2. TP (tarp popieriaus). Sėklos daiginamos tarp dviejų popieriaus sluoksnių. Tai gali būti atliekama taip:

laisvai uždengus sėklas papildomu filtrinio popieriaus sluoksniu;

sudedant sėklas į sulenktus vokus, kurie gali būti paguldomi horizontaliai ar sustatomi vertikaliai;

sudedant sėklas į susukamus rankšluosčius (ritinėliai turi būti sustatomi vertikaliai).

Terpės su daiginamomis sėklomis laikomos uždarose dėžėse, plastikiniuose maišeliuose arba gali būti padėtos tiesiog ant padėklų daiginimo spintose, jei tik yra įmanoma palaikyti daiginimo spintoje santykinę drėgmę, labai artimą prisotintai.

47.3. KP (klostėtas popierius).

Sėklos sudedamos į popieriaus juostą, sulankstytą akordeono klosčių principu, turinčią 50 klosčių. Paprastai dedama po dvi sėklas į vieną klostę. Klostėtos juostos laikomos dėžėse, o jei spinta drėgno tipo, – atviros, apvyniojus papildoma neklostėto popieriaus juosta, kad drėgnumas būtų tolygus. Šis metodas gali būti naudojamas kaip alternatyvus, kai rekomenduojama sėklą daiginti ant popieriaus (AP) ar tarp popierių (TP).

48. Smėlio kaip terpės naudojimo metodai:

48.1. AS (ant smėlio viršaus): sėklos įspaudžiamos į smėlio paviršių;

48.2. S (smėlyje): sėklos išdėstomos ant sudrėkinto smėlio paviršiaus ir užpilamos priklausomai nuo sėklos dydžio 10–20 mm nesuspausto smėlio sluoksniu. Kad būtų užtikrinamas geras apsirūpinimas oru, rekomenduojama prieš sudedant sėklas lengvai išpurenti apatinį smėlio sluoksnį.

49. Smėlis gali būti naudojamas vietoj popieriaus net ir tais atvejais, kai tai nenurodoma šios metodikos 2 priede, jei labai ligoto bandinio nebegalima įvertinti dėl popieriaus terpės užkrėtimo ligų pradais. Kartais smėlis naudojamas tyrimų tikslais bei kilus abejonių, kaip įvertinti daigus. Tačiau tokiais atvejais kaip daiginimo terpę geriau tinka naudoti žemę.

50. Metodai, naudojant žemę ir kompostą.

Paprastai nerekomenduojama naudoti žemės ir komposto terpių pirmam sėklų daiginimui. Tačiau kartais juos būtina naudoti, pavyzdžiui, kai daiguose aiškiai matyti fitotoksiniai simptomai ar kai kyla abejonių, įvertinant daigus ant popieriaus ar smėlio terpės. Paprastai žemė arba kompostas naudojami daiginimo duomenims palyginti ar įvairiems tyrimams.

51. Drėgmė ir aeravimas:

51.1. Daiginimo terpė visada turi būti pakankamai drėgna, kiek reikia sėklų dygimui. Tačiau esant drėgmės pertekliui, gali būti nepakankama oro apykaita.

51.2. Pradinis vandens kiekis, kurio reikia terpei sudrėkinti, priklauso nuo daiginimo terpės rūšies, jos dydžio, taip pat nuo tiriamos sėklos rūšies ir dydžio. Optimalų vandens kiekį reikėtų nustatyti darant bandymus.

51.3. Jei įmanoma, paskesnio laistymo reikėtų vengti, nes tai padidina daigumo duomenų atskiruose mėginiuose, taip pat ir atskiruose tyrimuose svyravimus. Todėl reikia imtis visų atsargumo priemonių, užtikrinančių, jog daiginimo terpė neišdžius ir bus nepertraukiamai ir pakankamai drėkinama per visą sėklų daiginimo laikotarpį.

51.4. Kai tyrimai atliekami dėžutėse ar Petri lėkštelėse ant popieriaus (AP) ar klostėtame popieriuje (KP), paprastai nebereikia papildomų specialių priemonių aeracijai. Daiginant sėklas tarp popierių (TP), reikia pasirūpinti, kad vokai ar rulonai būtų pakankamai laisvai suvynioti ir oras tarp sėklų galėtų laisvai cirkuliuoti. Dėl tos pačios priežasties negalima suspausti viršutinio smėlio ar žemių sluoksnio, dengiančio sėklas.

52. Temperatūra:

52.1. Šios metodikos 2 priede yra nurodytos temperatūros, kuriose turi būti laikoma sėkla ant terpės arba terpėje. Daiginimo aparate, spintoje ar kambaryje temperatūra turi būti kiek galima vienodžiau pasiskirsčiusi. Rekomenduojama, kad daiginant mėginius tamsoje, dirbtiniame apšvietime arba netiesioginiame natūraliame apšvietime dėl aparato įtakos temperatūra nenukryptų nuo nurodytos daugiau kaip ± 2oC.

52.2. Jei nurodytos besikeičiančios temperatūros, žemesnioji temperatūra paprastai turėtų būti išlaikoma 16 valandų, o aukštesnioji – 8 valandas. Palaipsnis temperatūros pasikeitimas per tris valandas gali būti priimtinas, tačiau sėkloms, esančioms ramybės būklėje, gali būti reikalingas staigus (per vieną valandą ar mažiau) temperatūros pasikeitimas arba mėginių su daiginamomis sėklomis pernešimas į kitą, žemesnės temperatūros, daiginimo aparatą.

53. Šviesa:

53.1. Daugumos rūšių, nurodytų šios metodikos 2 priede, sėklos gali sudygti ir šviesoje, ir tamsoje. Tačiau paprastai rekomenduojama daiginimo terpę apšviesti lempomis ar netiesiogine natūralia šviesa, nes taip išauga geriau išsivystę daigai ir juos galima lengviau įvertinti. Visiškoje tamsoje išaugę daigai būna etioliuoti (neturi chlorofilo) ir balti, todėl jautresni mikroorganizmų pažeidimams. Be to, juose negalima nustatyti kai kurių defektų, pavyzdžiui, chlorofilo trūkumo.

53.2. Kai kuriais atvejais (pvz., kai kurioms tropinėms ir subtropinėms varpinėms žolėms) šviesa gali paskatinti sėklų, esančių ramybės būklėje, sudygimą (žr. 56.4 punktą). Tačiau, iš kitos pusės, yra keletas rūšių (pvz., Phacelia tanacetifolia), kurių sėkla turi būti daiginama tik tamsoje, nes šviesa gali stabdyti dygimą. Išsamesnės rekomendacijos dėl apšvietimo sąlygų ar laikymo tamsoje yra pateiktos šios metodikos 2 priedo paskutinėje skiltyje.

54. Metodo pasirinkimas. Jei 2 priede nurodomi alternatyvūs daiginimo metodai, tai reikia naudoti vieną iš jų (galimas bet kuris terpės ir temperatūros derinys). Metodo pasirinkimas daugiausia priklauso nuo tiriančios laboratorijos turimų priemonių ir patirties bei šiek tiek – nuo bandinio kilmės ir jo būklės. Jeigu pasirinktas daigumo nustatymo metodas tiriamam bandiniui kartais nelabai tiktų, reikalinga analizę pakartoti, naudojant vieną ar kelis alternatyvius metodus.

55. Priemonės dygimui paskatinti:

55.1. Dėl įvairių priežasčių (pvz., ramybės būklė, kietalukštiškumas, inhibitorinės medžiagos) daigumo tyrimo pabaigoje gali likti nemažai nesudygusių kietalukščių ar šviežių sėklų. Labiau išbaigtus daigumo tyrimo rezultatus galima gauti pakartotinai atlikus analizę po sausojo saugojimo laikotarpio arba paveikus sėklas viena ar keletu iš priemonių (medžiagų), nurodytų paskutinėje šios metodikos 2 priedo 6 skiltyje ir aprašytų 56–59 punktuose.

55.2. Šios specialios apdorojimo priemonės gali būti panaudotos ir iš karto prieš atliekant analizę pirmą kartą, jeigu įtariama, jog sėklos yra ramybės būklėje.

55.3. Jei iš patirties žinoma, jog atliekant įprastą daigumo tyrimą dalis kai kurių rūšių medžių ir krūmų sėklų dėl ramybės būklės nesudygs, lentelėje nurodyta atlikti papildomą daigumo tyrimą (pageidautina tuo pačiu metu), sėklas prieš tai specialiai apdorojus.

55.4. Kai kurių augalų rūšių sėklas, nurodytas šios metodikos 59 punkte, leidžiama prieš daigumo tyrimą dezinfekuoti.

55.5. Po tyrimų išduotame dokumente turi būti nurodyti apdorojimo priemonė ir apdorojimo laikas.

55.6. Apdorojimo laikas į daiginimo tyrimo trukmę neįskaičiuojamas.

56. Metodai, naudojami ramybės būklei nutraukti:

56.1. Sausas laikymas: bandinius tų rūšių, kurių sėklos ramybės periodas trumpas, dažnai pakanka kurį laiką palaikyti sausoje vietoje.

56.2. Atšaldymas: daiginimui paruošti sėklų mėginiai išdėstomi ant sudrėkintos terpės ir laikomi žemoje temperatūroje. Praėjus atšaldymo periodui, sėklos daiginamos šios metodikos 2 priedo 3 skiltyje nurodytoje temperatūroje. Paprastai žemės ūkio augalų, daržovių, gėlių, prieskoninių ir vaistinių augalų sėklos atšaldomos išlaikant jas iki septynių dienų nuo 5oC iki 10oC temperatūroje. Kartais gali tekti prailginti šį sėklų atšaldymo laikotarpį ar sėklas atšaldyti pakartotinai.

Medžių ir krūmų sėklos prieš daigumo tyrimą paprastai atšaldomos, išlaikant jas, priklausomai nuo tiriamosios rūšies, nuo dviejų savaičių iki 12 mėnesių nuo loC iki 5oC temperatūroje. Šiuo laikotarpiu reikia saugoti sėklas, kad jos neapšaltų. Sėkloms, kurioms reikalingas ilgas atšaldymo periodas ir negalima daigumo tyrimo atlikti per du mėnesius, rekomenduojama atlikti greitus sėklų gyvybingumo tyrimus (pvz., tyrimas tetrazoliu ar išskirtų gemalų tyrimas). Kai kurioms medžių ir krūmų rūšims, kurių sėkla būna nevienodai giliai ramybės būklėje, reikia paraleliai atlikti vienas kitą dubliuojančius sėklų daigumo tyrimus su atšaldytomis ir neatšaldytomis sėklomis, kaip nurodyta šios metodikos 2 priedo 2 dalyje. Jei yra galimybė, atšaldytos ir neatšaldytos sėklos turėtų būti padaiginamos tuo pačiu metu.

56.3. Pašildymas: prieš daiginimą nurodytomis sąlygomis mėginiai šildomi iki 7 dienų, laisvai cirkuliuojant ne šiltesniam kaip 30–35oC temperatūros orui. Atskirais atvejais pašildymo laikotarpį gali tekti pailginti. Kai kurių tropinių ir subtropinių augalų sėklos gali būti šildomos 40–50oC temperatūroje (pvz., Arachis hypogaea: 40oC; Oryza sativa: 50oC).

56.4. Šviesa: daiginamos sėklos turi būti apšviestos ne mažiau kaip 8 valandas per parą. Daiginant sėklas kintamoje temperatūroje, jos apšviečiamos esant aukštesniajai temperatūrai. Dienos šviesos lempų skleidžiamas šviesos intensyvumas turi būti apie 750–1250 liuksų. Apšvietimas ypač rekomenduojamas kai kurioms tropinių ir subtropinių žolių rūšims (pvz., Chloris gayana, Cynodon dactylon).

56.5. Kalio nitratas (KNO3): pradedant tyrimą, daiginimo terpės yra drėkinamos ne vandeniu, o 0,2 proc. KNO3 tirpalu, paruoštu ištirpinus 2 g KNO3 viename litre vandens. Vėliau drėkinant yra naudojamas vanduo.

56.6. Giberelino rūgštis (GA3): giberelino rūgšties metodas dažniausiai rekomenduojamas Avena sativa, Hordeum vulgare, Secale cereale, xTriticosecale, Triticum aestivum ir Valerianella locusta sėkloms. Daiginimo terpė sudrėkinama 0,05 proc. giberelino rūgšties tirpalu, paruoštu ištirpinus 500 mg GA3 viename litre vandens. Kai sėklų ramybės būvis silpniau išreikštas, terpei sudrėkinti gali pakakti 0,02 proc. GA3 tirpalo, o kai stipriau, gali būti naudojamas iki 0,1 proc. tirpalas. Kai reikalinga didesnė negu 0,08 proc. koncentracija, rekomenduojama giberelino rūgštį ištirpinti buferiniame natrio hidrofosfato tirpale. Buferinis tirpalas paruošiamas ištirpinant 1,7799 g Na2HPO4 x 2H2O ir 1,3799 g NaH2PO4 x H2O viename litre distiliuoto vandens.

56.7. Hermetiškai uždaryti polietileniniai vokai: jei įprastinio daigumo tyrimo pabaigoje randamas didelis kiekis šviežių nesudygusių sėklų (pvz., Trifolium spp.), tai pakartojus tyrimą vos pakankamo dydžio hermetiškai uždarytuose polietileno vokuose šviežios sėklos paprastai paskatinamos sudygti.

57. Sėklų kietalukštiškumo pašalinimo būdai:

Daugumai rūšių, kai jų sėklose randama kietalukščių, nesiimama jokių papildomų priemonių toms sėkloms sudaiginti. Paprastai tik nurodoma, kiek rasta kietalukščių sėklų. Jei reikia pilnesnio įvertinimo (ištyrimo), naudojama keletas pagrindinių sėklų apdorojimo būdų. Sėklas galima apdoroti prieš įprastą daigumo tyrimą. Tačiau įtariant, kad panaudotos priemonės nepalankiai paveiks nekietalukštes sėklas, reikėtų apdoroti tik kietalukštes, rastas tyrimo pabaigoje.

57.1. Mirkymas: sėklos, turinčios kietus lukštus, gali daug geriau sudygti, jei jos prieš daiginimą 24–48 valandoms užmerkiamos į vandenį. Acacia spp. sėklas reikia užmerkti į beveik verdantį vandenį ir palaukti, kol tas vanduo atvės. Vandens pagal tūrį reikia imti trigubai daugiau negu turima sėklų. Po mirkymo sėklos tuoj pat padiegiamos.

57.2. Mechaninis skarifikavimas: atsargus sėklų badymas, drožimas, trynimas tarp metalo drožlių ar švitriniu popieriumi yra gana efektyvios priemonės sėklų ramybės periodui nutraukti. Reikia stengtis skarifikuoti sėklų luobelę tinkamoje vietoje, kad nebūtų pažeistas gemalas ir tai neatsilieptų daigų vystymuisi. Geriausia vieta mechaniniam skarifikavimui yra sėklos luobelės dalis prie pat sėklaskilčių viršūnės.

57.3. Skarifikavimas rūgštimi: kai kurių rūšių (pvz., Macroptilium, Brachiaria) sėklų sudygimą pagerina koncentruota sieros rūgštis (H2SO4). Sėklos mirkomos rūgštyje, kol sėklų apvalkalėlyje atsiranda mažų duobelių. Rūgšties poveikis gali būti labai greitas ar gali tęstis ilgiau kaip valandą. Todėl užmerktas sėklas reikia apžiūrėti kas keletą minučių. Po ėsdinimo rūgštimi prieš padiegiant sėklas reikia kruopščiai perplauti tekančiu vandeniu.

Oryza sativa sėklos gali būti skarifikuojamos, mirkant jas 1N azoto rūgšties (HNO3) tirpale 24 valandas. Prieš mirkymą sėklas reikėtų pašildyti 50oC temperatūroje.

58. Inhibitorinių medžiagų pašalinimo būdai:

58.1. Plovimas: natūraliai susikaupusias apyvaisyje ar luobelėje inhibitorines medžiagas, trukdančias sėkloms sudygti, prieš daigumo tyrimą galima pašalinti, plaunant 25o C temperatūros tekančiu vandeniu. Po plovimo sėklos išdžiovinamos ne aukštesnėje kaip 25o C temperatūroje (pvz., Beta vulgaris).

58.2. Sėklos apvalkalų pašalinimas: kai kurių rūšių sėklų daigumas pagerėja, pašalinus kai kurias sėklų apvalkalų dalis. Veiksmingas būna žiedažvynių plaukelių ar apatinių ir viršutinių žiedažvynių pašalinimas kai kurioms Poaceae (Gramineae) rūšims.

59. Sėklų dezinfekavimas.

Tiktai Arachis hypogaea ir Beta vulgaris sėklos prieš daigumo tyrimą gali būti apdorojamos fungicidais, jei yra žinoma, kad ta sėklos siunta fungicidais neapdorota. Jei sėklos tiriant apdorojamos fungicidais, tai po tyrimų išduotame dokumente turi būti nurodytas pesticido pavadinimas, veikliosios medžiagos procentas ir apdorojimo būdas.

60. Daigumo tyrimo trukmė:

60.1. Kiekvienos rūšies sėklų daigumo tyrimo trukmė yra nurodyta šios metodikos 2 priede. Apdorojimo laikotarpis, reikalingas sėklos ramybės būklei nutraukti prieš tyrimą ar jo metu, į daigumo tyrimui skirtą laiką neįskaičiuojamas.

60.2. Jei atrodo reikalinga, pvz., kai kurios sėklos dar tik pradeda dygti, nurodytas tyrimo laikotarpis gali būti pratęstas septyniomis dienomis arba puse nurodyto laikotarpio, kai tyrimo trukmė yra ilgesnė. Kita vertus, jeigu maksimalus bandinio sėklos daigumas gaunamas anksčiau negu numatytu tyrimui atlikti laiku, tyrimas gali būti užbaigtas anksčiau.

60.3. Pirmojo daigumo skaičiavimo laikas yra apytikris, bet turi būti pakankamas, kad daigai išsivystytų tiek, kad juos būtų galima teisingai įvertinti. Laikas, nurodytas šios metodikos 2 priede, yra nustatytas sėkloms daiginti aukščiausioje temperatūroje. Jeigu pasirenkama žemesnioji temperatūra, pirmasis skaičiavimas gali būti atidedamas vėlesniam laikui. Jei tyrimai atliekami smėlyje ir trunka ne ilgiau kaip 7–10 dienų, pirmas skaičiavimas gali būti praleidžiamas.

60.4. Rekomenduojami tarpiniai skaičiavimai pakankamai gerai išsivysčiusių daigų pašalinimui. Taip lengviau suskaičiuojami daigai, be to, išvengiama vienų daigų įtakos kitų vystymuisi. Tarpinių skaičiavimų laiką ir skaičių savo nuožiūra gali nustatyti tyrėjas, tačiau jų turi būti kiek galima mažiau, kad sumažėtų nepakankamai išsivysčiusių daigų pažeidimo rizika.

61. Bendrosios įvertinimo taisyklės:

61.1. Kiekvienas daigas turi būti įvertinamas vadovaujantis bendraisiais principais, išdėstytais šios metodikos II skyriuje. Prieš įvertinimą pagrindinės daigo dalys turi būti pakankamai išsivysčiusios, kad būtų galima nustatyti kiekvieną nukrypimą.

61.2. Jei ant popieriaus išauga sunkiai įvertinami daigai, tyrimą reikia pakartoti, naudojant smėlį ar geros kokybės žemę. Tyrimas kartojamas šios metodikos 2 priede nurodytoje temperatūroje, esant tinkamai drėgmei ir apšvietimui.

61.3. Daigumo tyrimo pabaigoje nesudygusios sėklos priskiriamos šviežioms sėkloms šios metodikos 64 punkte aprašytu metodu.

61.4. Tiriant medžių sėklas, prieš daigumo tyrimą galima įvertinti tuščias ir vabzdžių pažeistas sėklas, bet tik esant sėklos savininko prašymui.

61.5. Daugiasėkliai junginiai laikomi vienu junginiu, o tyrimo rezultatas parodo junginių, kurie išleido nors vieną normalų daigą, procentą. Jei pageidaujama, gali būti nustatytas normalių daigų, išdygusių iš 100 junginių, skaičius arba skaičius junginių, iš kurių išdygo vienas, du ar daugiau nei du normalūs daigai.

62. Daigų įvertinimas:

62.1. Daigai, kurie išsivystė tiek, kad visas jų pagrindines dalis galima tiksliai įvertinti, turi būti pašalinami iš mėginio, atliekant pirmą ar bet kurį tarpinį skaičiavimą. Labai supuvę daigai turi būti pašalinti, kad sumažėtų antrinės infekcijos rizika, bet nenormalūs daigai, turintys kitų defektų, turi būti paliekami ant daiginimo terpės iki paskutinio skaičiavimo.

62.2. Naudojant įprastas terpes daigai paprastai gali būti nesunkiai įvertinami. Tačiau kai yra daigų, kuriuos sunku įvertinti arba kai jie turi fitotoksinių simptomų, tyrimas turėtų būti pakartotas smėlyje ar žemėje šios metodikos 2 priede nurodytoje temperatūroje. Paraleliai padaiginus tos pačios augalo rūšies kitą bandinį, kuris yra žinomas kaip patenkinamo daigumo, galima turėti naudingų orientyrų daigų įvertinimui pakartotiniame tyrime.

63. Daugiasėklių junginių įvertinimas.

Kai junginys išleidžia daugiau nei vieną normalų daigą, tai nustatant daigumo procentą skaičiuojamas tiktai vienas iš jų. Pagal sėklos savininko pageidavimą gali būti nustatomas skaičius normalių daigų, išdygusių iš 100 sėklų junginių, arba skaičius sėklų junginių, kurie išleidžia vieną, du ar daugiau kaip du normalius daigus.

64. Nesudygusių sėklų įvertinimas:

64.1. Kietalukštės sėklos: daigumo tyrimo pabaigoje suskaičiuojamos kietalukštės sėklos ir jų skaičius nurodomas po tyrimų išduodamame dokumente. Tačiau jei yra būtinybė prieš daigumo tyrimą pašalinti kietalukštiškumą, turi būti naudojamos šios metodikos 57 punkte aprašytos priemonės.

64.2. Šviežios sėklos: dygimui sužadinti reikia naudoti priemones, aprašytas 56 punkte, ypač – jeigu randamas didelis šviežių sėklų kiekis. Jeigu šviežių sėklų randama 5 proc. ar daugiau, tai turi būti patikrinta, ar šios sėklos turi galimybę išleisti normalius daigus. Tai galima padaryti, atlikus tyrimą tetrazoliu ar panaudojus kitą tinkamą metodą (sėklos perpjovimą, gemalų išskyrimą ar rentgeno spindulius). Abejojant, ar sėkla šviežia, ar negyva, sėkla turi būti laikoma negyva.

64.3. Negyvos sėklos: aiškiai negyvos sėklos (minkštos, supelijusios) yra suskaičiuojamos ir jų skaičius nurodomas po tyrimų išduodamame dokumente. Jeigu matoma, jog sėkla išleido kokią nors daigo dalį (pvz., pirminės šaknelės viršūnėlę), netgi supuvusią iki įvertinimo laiko, tokie daigai vertinami kaip nenormalūs, o ne kaip negyvos sėklos.

64.4. Kitos tuščių ir nesudygusių sėklų grupės: sėklos savininko prašymu gali būti nustatomas tuščių, be gemalų ar kenkėjų pažeistų sėklų kiekis; jis nurodomas po tyrimų išduodamo dokumento skiltyje „Kita informacija“. Norint aptikti šių grupių sėklas, gali būti naudojami tokie metodai:

64.4.1. prieš daigumo tyrimą:

tyrimas rentgeno spinduliais, kuris atliekamas tiriant daigumo analizei naudojamus mėginius;

tyrimas perpjaunant sėklas, kuris atliekamas su keturiais atskirais 100 sėklų mėginiais, pamirkius juos iki 24 valandų kambario temperatūros vandenyje. Kiekviena sėkla perpjaunama išilgai ir turinys įvertinamas bei klasifikuojama į atitinkamas grupes;

64.4.2. po daigumo tyrimo: tyrimas perpjaunant šviežias nesudygusias sėklas;

64.4.3. tuščių bei kenkėjų pažeistų sėklų kiekį galima nustatyti ir mėginių paruošimo ar įvertinimo metu atliekant tyrimą tetrazoliu.

 

VII. Tyrimo kartojimas

 

65. Daigumo tyrimo rezultatai laikomi nepatenkinamais, jų negalima skelbti, ir turi būti atliktas pakartotinis tyrimas tuo pačiu arba alternatyviu metodu, esant tokioms aplinkybėms:

65.1. kai įtariama, jog sėklos yra ramybės būklėje (šviežios nesudygusios sėklos). Šiuo atveju atliekant vieną ar daugiau papildomų tyrimų gali būti panaudotas bet kuris ramybės būklės nutraukimo metodas, nurodytas šios metodikos 2 priedo 6 skiltyje ar aprašytas 55–59 punktuose. Išduodamame dokumente turi būti nurodytas geriausias gautas tyrimo rezultatas ir naudotas metodas;

65.2. kai tyrimo rezultatas yra nepatikimas dėl fitotoksinų ar išplitusios grybinės arba bakterinės infekcijos. Pakartotiniai tyrimai turi būti atlikti naudojant vieną ar daugiau alternatyvių metodų, nurodytų šios metodikos 2 priede, arba smėlyje, arba žemėje. Jei reikalinga, turi būti padidinami atstumai tarp sėklų. Po tyrimų išduodamame dokumente turi būti nurodytas geriausias gautas tyrimo rezultatas ir naudotas metodas;

65.3. kai yra daug daigų, kuriuos sunku įvertinti. Pakartotiniai tyrimai turi būti atlikti naudojant vieną ar daugiau alternatyvių metodų, nurodytų šios metodikos 2 priede, sėklas daiginant smėlyje arba žemėje. Išduodamame dokumente turi būti nurodytas geriausias gautas tyrimo rezultatas ir naudotas metodas;

65.4. kai akivaizdu, jog nebuvo reikiamų daiginimo sąlygų ir buvo padaryta klaidų, įvertinant ar skaičiuojant daigus. Šiuo atveju pakartotinis tyrimas turi būti atliekamas naudojant tą patį metodą. Išduodamame dokumente turi būti nurodytas pakartotinio tyrimo rezultatas;

65.5. kai sudygusių sėklų skaičius atskiruose 100 sėklų mėginiuose skiriasi, viršijant leistinus didžiausius nukrypimus, nurodytus šios metodikos VIII skyriaus „Nukrypimai“ 1 lentelėje. Pakartotinis tyrimas šiuo atveju turi būti atliktas naudojant tą patį metodą. Jeigu pakartotinio tyrimo rezultatai derinasi su pirmojo tyrimo rezultatais (t. y. skirtumai neviršija leistinų nukrypimų, nurodytų šios metodikos VIII skyriaus „Nukrypimai“ 2 lentelėje), tai išduodamame dokumente turi būti nurodomas dviejų tyrimų vidurkis.

Jeigu pakartotinio tyrimo rezultatas nesiderina su pirmojo tyrimo rezultatu ir skirtumai viršija šios metodikos VIII skyriaus „Nukrypimai“ 2 lentelėje nurodytus leistinus nukrypimus, turi būti atliekamas trečias tyrimas, naudojant tą patį metodą. Turi būti skelbiamas besiderinančių tarpusavyje tyrimų rezultatų vidurkis.

 

VIII. Nukrypimai

 

66. Vieno daigumo tyrimo rezultatų patikimumas tikrinamas nustačius keturių 100 sėklų mėginių daigumo procentų vidurkį ir palyginus jį su 1 lentelės duomenimis. Daigumo tyrimo rezultatai yra patikimi tik tuo atveju, jei skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio rezultato keturiuose mėginiuose neviršija leistino nukrypimo.

Jei sėklos buvo daigintos pamėginiais po 50 ar 25 sėklas, 100 sėklų mėginiai skaičiavimams formuojami sujungiant pamėginius, kurie daiginimo aparate buvo laikomi arčiausiai vienas kito.

 

1 lentelė

 

Daigumo vidurkis, procentais

Maksimalus nukrypimas

Daigumo vidurkis procentais

Maksimalus nukrypimas

1

2

3

1

2

3

99

2

5

87–88

13–14

13

98

3

6

84–86

15–17

14

97

4

7

81–83

18–20

15

96

5

8

78–80

21–23

16

95

6

9

73–77

24–28

17

93–94

7–8

10

67–72

29–34

18

91–92

9–10

11

56–66

35–45

19

89–90

11–12

12

51–55

46–50

20

67. Nustatant, ar dviejų to paties bandinio arba dviejų skirtingų bandinių tyrimų rezultatai derinasi tarpusavyje, kai tirta 400 sėklų, o tyrimai atlikti toje pačioje laboratorijoje arba skirtingose laboratorijose, naudojama 2 lentelė. Joje nurodyti leistini nukrypimai tarp normalių daigų, nenormalių daigų, negyvų sėklų, kietalukščių sėklų ar bet kokios šių grupių kombinacijos procentinių reikšmių. Apskaičiuojamas dviejų tyrimų rezultatų vidurkis ir palyginamas su 2 lentelės duomenimis. Tyrimai laikomi besiderinančiais tarpusavyje, jei dviejų tyrimų rezultatų skirtumas neviršija nurodyto leistino nukrypimo.

 

2 lentelė

 

Daigumo vidurkis, procentais

Maksimalus nukrypimas

Daigumo vidurkis procentais

Maksimalus nukrypimas

1

2

3

1

2

3

98–99

2–3

2

77–84

17–24

6

95–97

4–6

3

60–76

25–41

7

91–94

7–10

4

51–59

42–50

8

85–90

11–16

5

 

 

 

68. 3 lentelėje nurodyti leistini nukrypimai tarp normalių daigų, nenormalių daigų, negyvų sėklų, kietalukščių sėklų ar bet kokios šių grupių kombinacijos procentinių reikšmių, kai tyrimai buvo atlikti toje pačioje ar kitoje laboratorijoje iš dviejų skirtingų tos pačios siuntos bandinių, daiginta po 400 sėklų, bet antro tyrimo rezultatai yra blogesni negu pirmojo.

Iki artimiausio sveiko skaičiaus apskaičiuojamas dviejų tyrimų rezultatų vidurkis ir 3 skiltyje randamas didžiausias leistinas nukrypimas.

 

3 lentelė

 

Daigumo vidurkis, procentais

Maksimalus nukrypimas

Daigumo vidurkis procentais

Maksimalus nukrypimas

1

2

3

1

2

3

99

2

2

82–86

15–19

7

97–98

3–4

3

76–81

20–25

8

94–96

5–7

4

70–75

26–31

9

91–93

8–10

5

60–69

32–41

10

87–90

11–14

6

51–59

42–50

11

 

IX. Rezultatų skaičiavimas ir išreiškimas

 

69. Daigumo tyrimo rezultatas apskaičiuojamas kaip keturių mėginių po 100 sėklų rezultatų vidurkis. Jei mėginiai buvo išskaidyti į pamėginius po 50 ar 25 sėklas, skaičiavimams jie sujungiami į 100 sėklų mėginius.

70. Daigumo tyrimo rezultatas yra išreiškiamas normalių daigų skaičiaus procentine dalimi. Laboratorijos išduodamame dokumente jis užrašomas, jei keturių 100 sėklų mėginių tyrimo didžiausio ir mažiausio rezultatų skirtumas neviršija didžiausio leistino nukrypimo tarp jų, kaip nurodyta šios metodikos VIII skyriaus „Nukrypimai“ 1 lentelėje.

71. Nenormalių daigų, kietalukščių, šviežių ir negyvų sėklų rezultatai skaičiuojami tokiu pat būdu.

72. Normalių daigų, nenormalių daigų bei nesudygusių sėklų rezultatų suma turi būti lygi 100.

73. Apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus. Apvalinant vietoj 0,5 imamas didesnis sveikas skaičius. Pirmiausia iki artimiausio sveiko skaičiaus apvalinamas normalių daigų procentas. Apskaičiavus likusių grupių daigų procentus, visus gautus rezultatus reikia sudėti. Jei suma lygi 100, skaičiavimas baigtas. Jei suma nėra lygi 100, tai nenormalių daigų, kietalukščių, šviežių ir negyvų sėklų procentinių reikšmių skaičiavimui reikia atlikti šią koregavimo procedūrą:

73.1. reikia rasti rezultatą su didžiausia dešimtaine reikšme. Šis rezultatas suapvalinamas iki didesnio sveiko skaičiaus ir laikomas galutinai apskaičiuotu. Apskaičiuojama likusių grupių procentinių reikšmių suma;

73.2. gauti rezultatai sudedami;

73.3. jei suma lygi 100, koregavimo procedūra baigta. Priešingu atveju ji kartojama;

73.4. jei reikšmės po kablelio lygios, pirmenybė teikiama tokia seka: nenormalūs daigai, kietalukštės sėklos, šviežios sėklos ir negyvos sėklos.

74. Skaičiuojant daugiasėklių junginių daigumo rezultatus, tik vienas normalus daigas iš viso junginio imamas apskaitai. Esant sėklos savininko prašymui, papildomai gali būti nurodomas skaičius junginių, kurie išleido vieną, du ar daugiau kaip du normalius daigus, išreiškiant rezultatus kaip procentą visų sėklų junginių, kurie išleido nors vieną normalų daigą, arba nurodant bendrą daigų skaičių, gautą iš nurodyto sėklų junginių skaičiaus.

 

x. Rezultatų paskelbimas

 

75. Skelbiant daigumo tyrimo rezultatus, atitinkamose išduodamo dokumento skiltyse turi būti nurodomi tokie duomenys:

75.1. tyrimo trukmė;

75.2. procentais – normalūs daigai, nenormalūs daigai, kietalukštės sėklos, šviežios sėklos ir negyvos sėklos. Jeigu nerasta kurios nors iš išvardytų kategorijų, atitinkamoje skiltyje rašoma 0.

76. Laboratorijos išduodamame dokumente turi būti nurodoma ir ši papildoma informacija:

76.1. naudota daiginimo terpė ir temperatūra;

76.2. bet koks specialus sėklų apdorojimas ar metodas, taikytas daiginimui paskatinti;

76.3. daigumo procentas, gautas praėjus nustatytam laikui, jeigu daiginimo trukmė buvo pratęsta ilgiau už trukmę, nurodytą šios metodikos 2 priede;

76.4. kito daigumo tyrimo rezultatas, kai šios metodikos 2 priede yra numatytas dubliuojantis tyrimas.

77. Esant sėklos savininko prašymui, išduodamame dokumente nurodoma:

77.1. kokių nors papildomų tyrimų rezultatai;

77.2. nesudygusių sėklų gyvybingumas ir jam nustatyti naudotas metodas;

77.3. nesudygusių sėklų grupės (kaip nurodyta šios metodikos 64 punkte) ir joms nustatyti naudotas metodas;

77.4. daugiasėkliams junginiams: normalių daigų, išdygusių iš 100 junginių, skaičius arba junginių, kurie išleido vieną, du ar daugiau kaip du normalius daigus, dalis.

______________

 

 

Sėklų daigumo tyrimo metodikos

1 priedas

 

1 paveikslas. Kukurūzų koleoptilės įvertinimas

 

 

Daigai yra normalūs, jei pirmasis lapelis yra sveikas arba nežymiai pažeistas, kaip pavaizduota 2 paveiksle. Daigai yra nenormalūs, jei pirmas lapelis yra pažeistas, kaip pavaizduota 2 paveiksle.

 

2 paveikslas. Pirmojo lapelio vaizdas

 

 

Sveikas lapelis

Nežymiai pažeistas

Sužalotas 

Sužalotas

Sužalotas

Sužalotas

Sužalotas

Daigai su 1 paveiksle

pavaizduotais trūkumais priskirtini normaliems

Daigai su 1 paveiksle pavaizduotais trūkumais priskirtini nenormaliems

 

Daigų su koleoptilės trūkumais įvertinimui: sveiko, nežymiai pažeisto ir sužaloto pirmojo lapelio vaizdas.

______________

 

 

Sėklų daigumo tyrimo metodikos

2 priedas

 

SĖKLŲ DAIGUMO TYRIMO METODAI

 

1. Siame priede yra nurodytos leidžiamos daiginimo terpės, tyrimo trukmė ir rekomenduojamos papildomos priemonės sėkloms, esančioms ramybės būklėje, apdoroti.

2. Vartojamų santrumpų reikšmės:

2.1. AP – ant popieriaus;

2.2. TP – tarp popieriaus;

2.3. KP - klostėtame popieriuje;

2.4. S – smėlyje;

2.5. AS – ant smėlio;

2.6. KNO3 – vietoj vandens naudojamas 0,2 % kalio nitrato tirpalas;

2.7. GA3 – vietoj vandens naudojamas giberelino rūgšties tirpalas;

2.8. H2S04 – prieš daigumo analizę sėklos mirkomos koncentruotoje sieros rūgštyje;

2.9. HNO3 – prieš daigumo analizę sėklos mirkomos 1N azoto rūgštyje.

2.10. TT – topografinis tyrimas tetrazoliu;

2.11. IGT – išskirtų gemalų tyrimas.

3. Alternatyvių terpių išvardijimo seka lentelėse yra vienoda ir nereiškia terpių pirmumo. TP bei AP gali būti pakeista KP (klostėtas popierius).

4. Alternatyvių temperatūrų išvardijimo seka lentelėje yra vienoda ir nereiškia pirmumo. Aukščiausia temperatūra nurodoma pirmoji.

5. Nurodytas pirmo skaičiavimo laikas yra apytikris ir taikomas, kai sėklos yra daiginamos pasirinkus aukščiausią iš alternatyvių temperatūrų, naudojant popieriaus terpę. Jeigu pasirenkama žemesnė alternatyvi temperatūra ar sėklos daiginamos smėlyje, pirmą skaičiavimą galima atlikti vėliau Jei analizės daromos smėlyje ir sėklų daigumas galutinai nustatomas po 7–10 (14) dienų, pirmą skaičiavimą galima apskritai praleisti.

6. Paprastai rekomenduojama daiginamas sėklas apšviesti, kad geriau išsivystytų daigai. Jei atskirais atvejais šviesa reikalinga ramybės būklėje esančių sėklų dygimui paskatinti arba jei šviesa gali stabdyti sėklų dygimą ir tokios sėklos turi būti daiginamos tamsoje, tas yra nurodoma paskutinėje lentelės skiltyje.

I. ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ IR DARŽOVIŲ SĖKLOS

 

 

 

Nurodymai:

 

 

 

 

Rūšys

 

 

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

Pirmasis

Galutinis

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo terpė

Temperatūra °C

skaičiavimas (dienos)

skaičiavimas (dienos)

sėklų ramybės būklei nutraukti

1

 

2

3

4

5

6

 

 

 

 

 

Aeschynomene americana

Amerikinės gimdos

AP

20-30; 20-35

4

14

-

Abelmoschus esculentus

Valgomieji hibiskai

AP; TP; S

20-30

4

21

-

Achillea millefolium

Paprastosios kraujažolės

AP

20-30

5

14

-

Agropyron cristatum

Skiauterėtieji varpučiai

AP

20-30; 15-25

5

14

Atšaldymas; KNO3

Agropyron desertorum

Dykuminiai varpučiai

AP

20-30; 15-25

5

14

Atšaldymas; KNO3

Agrostis canina

Šuninės smilgos

AP

20-30; 15-25; 10-30

7

21

Atšaldymas; KNO3

Agrostis capillaris

Paprastosios smilgos

AP

20-30; 15-25; 10-30

7

28

Atšaldymas; KNO3

Agrostis gigantea

Didžiosios smilgos

AP

20-30; 15-25; 10-30

5

10

Atšaldymas; KNO3

Agrostis stolonifera

Baltosios smilgos

AP

20-30; 15-25; 10-30

7

28

Atšaldymas; KNO3

Attium cepa

Valgomieji svogūnai

AP; TP; S

20; 15

6

12

Atšaldymas

Alliumfistulosum

Tuščialaiškiai česnakai

AP; TP; S

20; 15

6

12

Atšaldymas

Attium porrum

Daržiniai porai

AP; TP; S

20; 15

6

14

Atšaldymas

Attium schoenprasum

Laiškiniai česnakai

AP; TP; S

20; 15

6

14

Atšaldymas

Attium tuberosum

Gumbiniai česnakai

AP

20-30; 20

6

14

Atšaldymas

Alopecurus pratensis

Pieviniai pašiaušėliai

AP

20-30; 15-25; 10-30

7

14

Atšaldymas; KNO3

Alysicarpus vaginalis

Makštėtosios smyklės

TP

35

4

21

21 -ąją dieną perdurti išbrinkusių sėklų apvalkalėlį ir tęsti analizę iki 35 dienos. Išbrinkusias sėklas galima

dvi dienas palaikyti 20° C, 0

po to dar tris dienas 35° C

Andropogon gayanus

Gajaus barzdžiai

AP

20-35

7

14

Šviesa; KNO3 (įspausti apatinę dalį į terpę)

Andropogon gerardii

Gerardo barzdžiai

AP

20-30

7

28

Atšaldymas; KNO3

Andropogon hattii

Halio barzdžiai

AP

20-30

7

28

Atšaldymas; KNO3

Andropogon scoparius

Šluoteliniai barzdžiai

AP

20-30

7

28

Atšaldymas; KNO3

Anethum graveolens

Paprastieji krapai

AP; TP

20-30; 10-30

7

21

Atšaldymas

Anthoxanthum odoratum

Kvapiosios gardūnytės

AP

20-30

6

14

-

Anthriscus cerefolium

Daržiniai builiai

AP; TP

20-30

7

21

Atšaldymas

Anthyttis vulneraria

Paprastieji perluočiai

AP; TP

20

5

10

Atšaldymas

Apium graveolens

Valgomieji salierai

AP

20-30

10

21

Atšaldymas; KNO3; šviesa

Arachis hypogaea

Valgomieji arachisai

TP; S

20-30; 25

5

10

Pašalinti lukštus

Arctium lappa

Didžiosios varnalėšos

TP; AP

20-30; 20

14

35

Atšaldymas; TT

Arrhenatherum elatius

Aukštosios avižuolės

AP

20-30

6

14

Atšaldymas

Asparagus officinalis

Vaistiniai smidrai

AP; TP; S

20-30

10

28

-

Astragalus cicer

Ilguolinės kulkšnės

TP; AP

15-25; 20

10

21

-

Astrebla lappacea

Varnalėšinės astreblos

AP

32

7

14

KNO3

 

 

Rūšys

Nurodymai:

Daiginimo terpė

Temperatūra °C

Pirmasis skaičiavimas (dienos)

Galutinis skaičiavimas (dienos)

Papildomi nurodymai, įskaitant ir rekomendacijas sėklų ramybės būklei nutraukti

 

1

2

3

4

5

6

Atriplex hortensis Atropa bettadonna Avena sativa

Avena strigosa

Daržinės balandūnės Vaistinės šunvyšnės Sėjamosios avižos

Netikšės avižos

AP;TP AP;TP TP; S

TP; S

20-30 20-30 20

20

7

10

5

 

 

5

28

28

10

 

 

10

-

Atšaldymas

 

Pašildymas (30-35 °C);

Atšaldymas

Atšaldymas; GA3

Axonopus affinis

Giminiškieji ašeniai

AP

20-35

10

21

KNO3; šviesa

Axonopus fissifolius

Siūliniai ašeniai

AP

20-35

10

21

KNO3; šviesa

Beckmannia eruciformis Beta vulgaris

Paprastosios bekmanijos Paprastieji runkeliai (visi varietetai)

AP

AP; TP; S

20-30

20-30; 15-25; 20

7 4

21 14

Plovimas:

daugiasėkles – 2 valandas; vienasėkles – 4 valandas; Vėl išdžiovinti ne

Borago officinalis Botriochloa insculpta

Vaistinės agurklės Bruožuotosios žiaudės

AP; TP AP

20-30; 20 20-35

5 3

14 21

aukštesnėje kaip 25° C (žr. 5.6.3. A. Dezinfekavimas)

-Šviesa; KNO3

Botriochloa pertusa

Skylėtosios žiaudės

AP

20-35

3

21

Šviesa; KNO3. Įspausti

Bouteloua oligostachya

Varpingosios kamuolės

AP

20-30; 15-30

7

28

apatinę dalį į paklotą KNO3

Brachiaria decumbens

Gulsčiosios mainos

AP

20-35

7

21

H2SO4, po to KNO3; šviesa

Brachiaria humidicola

Drėgnuolinės mainos

AP

20-35

7

21

KNO3

Brachiaria mutica

Bukosios mainos

AP

20-35

7

21

H2SO4, po to KNO3

Brachiaria ruziziensis

Ruzizinės mainos

AP

20-35

7

21

H2SO4, po to KNO3

Brassicajuncea

Sareptiniai bastučiai

AP

20-30; 20

5

7

Atšaldymas; KNO3

Brassica napus Brassica napus var. napobrassica Brassica nigra

Griežčiai, rapsai Turnepsai

Juodieji bastučiai

AP AP

AP

20-30; 20 20-30; 20

20-30; 20

5 5

5

7 14

10

Atšaldymas Atšaldymas

Atšaldymas; KNO3

Brassica oleracea Brassica perviridis

Kopūstai

(visi varietetai) Žalieji bastučiai

AP AP

20-30; 20 20-30; 20

5 5

10

7

Atšaldymas; KNO3 Atšaldymas; KNO3

Brassica rapa

Rapsukai, ropės

AP

20-30; 20

5

7

Atšaldymas; KNO3

Bromus arvensis

Dirvinės dirsės

AP

20-30; 15-25

7

21

Atšaldymas; KNO3

Bromus carinatus Bromus catharticus

Pleištinės dirsės Paprastosios dirsės

AP AP

20-30; 15-25;

10-30

20-30

7 7

14

28

Atšaldymas; KNO3 Atšaldymas; KNO3

Bromus erectus

Stačiosios dirsės

AP

20-30; 15-25

7

14

Atšaldymas; KNO3

Bromus hordeaceus Bromus inermis

Švelniosios dirsės Beginklės dirsės

AP AP

20-30 20-30; 15-25

7 7

14 14

Atšaldymas Atšaldymas; KNO3

Bromus marginatus

Kraštuotosios dirsės

AP

20-30; 15-25

7

14

Atšaldymas; KNO3

Bromus riparius

Pakrantinės dirsės

AP

20-30; 15-25

7

14

Atšaldymas; KNO3

Bromus sitchensis

Sitkinės dirsės

AP

20-30; 15-25

7

21

Atšaldymas

 

 

 

 

Nurodymai:

 

 

 

 

Rūšys

 

 

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

Pirmasis

Galutinis

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo terpė

Temperatūra °C

skaičiavimas (dienos)

skaičiavimas (dienos)

sėklų ramybės būklei nutraukti

1

 

2

3

4

5

6

Cajanus cajan

Tikrieji kajanai

TP; S

20-30; 25

4

10

-

Calopogonium

Miltuotieji

AP

25; 20

3

10

-

mucunoides

gražiabarzdžiai

 

 

 

 

 

Camelina sativa

Vasarinės judros

AP

20-30

4

10

-

Cannabis sativa

Sėjamosios kanapės

AP;TP

20-30; 20

3

7

-

Capsicum spp.

Paprikos

AP; TP; S

20-30

7

14

KNO3

Carthamus tinctorius

Dažiniai dygminai

AP; TP; S

20-30; 25

4

14

-

Carum carvi

Paprastieji kmynai

AP

20-30

7

21

-

Cenchrus ciliaris

Blakstienotieji amuožiai

AP; S

20-35; 20-30

7

28

Pašildymas; atšaldymas; KNO3

Cenchrus setigerus

Šeriuotieji amuožiai

AP

20-35

3

14

Pašildymas (40 °C); KNO3

Centrosema pascuorum

Ganyklinės centrosemos

AP

35

3

7

-

Centrosema pubescens

Plaukuotosios centrosemos

AP

20-35

4

10

-

Chamaecrista rotundifolia

-

AP

20-30

4

14

-

Chloris gayana

Gajaus žaliuonės

AP

20-35; 20-30

7

14

Šviesa; atšaldymas; KN03

Cicer arietinum

Sėjamieji avinžirniai

TP; S

20-30; 20

5

8

-

Cichorium endivia

Daržinės trūkažolės

AP

20-30; 20

5

14

KNO3

Cichorium intybus

Paprastosios trūkažolės

AP

20-30; 20

5

14

KNO3

Citrullus lanatus

Tikrieji arbūzai

TP; S

20-30; 25

5

14

Naudoti KP

Claytonia perfoliata

Permautalapės kleitonijos

TP

10

7

21

-

Corchorus capsularis

Tikrieji džiutai

AP; TP

30

3

5

-

Corchorus olitorius

Ilgavaisiai džiutai

AP; TP

30

3

5

-

Coriandrum sativum

Blakinės kalendros

AP; TP

20-30; 20

7

21

-

Coronilla varia

Dvispalviai raženiai

AP; TP

20

7

14

-

Crotalaria brevidens

Trumposios krotaliarijos

TP

20-30

4

10

-

Crotalariajuncea

Vikšrinės krotaliarijos

TP; S

20-30

4

10

-

Crotalaria lanceolata

Siauralapės krotaliarijos

TP

20-30

4

10

-

Crotalaria pallida

Miltuotosios krotaliarijos

TP

20-30

4

10

-

Crotalaria spectabilis

Puošniosios krotaliarijos

TP

20-30

4

10

-

Cucumis melo

Sėjamieji melionai

TP; S

20-30; 25

4

8

Naudoti KP

Cucumis sativus

Paprastieji agurkai

AP; TP; S

20-30; 25

4

8

Naudoti KP

Cucurbita maxima

Didieji moliūgai

TP; S

20-30; 25

4

8

Naudoti KP

Cucurbita moschata

Muskusiniai moliūgai

TP; S

20-30; 25

4

8

Naudoti KP

Cucurbita pepo

Paprastieji moliūgai

TP; S

20-30; 25

4

8

Naudoti KP

Cuminum cyminum

Kmyniniai kuminai

AP

20-30

5

14

-

Cyamopsis tetragonoloba

Raguotieji ciamopsiai

TP

20-30

5

14

-

Cynara cardunculus

Dygieji artišokai

TP; S

20-30

7

21

-

Cynodon dactylon

Pirštuotosios knisažolės

AP

20-35; 20-30

7

21

Atšaldymas; KNO3; šviesa

Cynosurus cristatus

Paprastosios kietavarpės

AP

20-30

10

21

Atšaldymas; KNO3

Dactylis glomerata

Paprastosios šunažolės

AP

20-30; 15-25

7

21

Atšaldymas; KNO3

Daucus carota

Paprastosios morkos

AP;TP

20-30; 20

7

14

-

Deschampsia cespitosa

Kupstinės šluotsmilgės

AP

20-30; 20

7

16

Atšaldymas; KNO3

Deschampsia flexuosa

Lanksčiosios šluotsmilgės

AP

20-30; 20

7

16

Atšaldymas; KNO3

Desmodium intortum

Vytulinėsjakšūnės

AP

20-30

4

10

H2S04

Desmodium uncinatum

Colinės jakšūnės

AP

20-30

4

10

H2S04

 

 

 

Rūšys

Nurodymai:

Daiginimo terpė

Temperatūra °C

Pirmasis skaičiavimas (dienos)

Galutinis skaičiavimas (dienos)

Papildomi nurodymai, įskaitant ir rekomendacijas sėklų ramybės būklei nutraukti

 

1

2

3

4

5

6

Dichantium aristatum

Akuotuotosios duokos

AP

20-35

7

21

KNO3

Dichondra repens Digitaria eriantha Echinochloa crus-galli

Šliaužiančiosios stuburtės Pagulusiosios rietmenės Paprastosios rietmenės

AP AP AP

20-30 20-30 20-30; 25

7

4

4

21

10

10

-

-

Pašildymas (40°C)

Ehrharta calycina Eleusine coracana

Taurelinės erhartos Tamsiosios pirštūnės

AP AP

20 20-30

7 4

21 8

Atšaldymas KNO3

Elymus trachycaulus

Elimai

AP

20-30; 15-25

5

14

Atšaldymas; KNO3

Elytrigia elongata

Pailgieji varpučiai

AP

20-30; 15-25

5

21

Atšaldymas; KNO3

Elytrigia intermedia

Melsvieji varpučiai

AP

20-30; 15-25

5

28

Atšaldymas; KNO3

Elytrigia repens

Paprastieji varpučiai

AP

20-30; 15-25

7

21

Atšaldymas; KNO3

Eragrostis curvula

Kleivosios posmilgės

AP

20-35; 15-30

6

10

Atšaldymas; KNO3

Eragrostis tef

Abisininės posmilgės

AP

20-30

4

10

Atšaldymas; KNO3

Eruca sativa Fagopyrum esculentum Festuca arundinacea

Sėjamosios gražgarstės Sėjamieji grikiai Nendriniai eraičinai

AP; TP AP; TP AP

20

20-30; 20 20-30; 15-25

4

4

7

7

7

14

Atšaldymas; KNO3

Festucafiliformis

Siūliniai eraičinai

AP

20-30; 15-25

7

21

Atšaldymas; KNO3

Festuca heterophylla

Įvairialapiai eraičinai

AP

20-30; 15-25

7

21

Atšaldymas; KNO3

Festuca ovina

Aviniai eraičinai

AP

20-30; 15-25

7

21

Atšaldymas; KNO3

Festuca pratensis

Tikrieji eraičinai

AP

20-30; 15-25

7

14

Atšaldymas; KNO3

Festuca rubra

Raudonieji eraičinai

AP

20-30; 15-25

7

21

Atšaldymas; KNO3

Festulolium braunii

Brauno eraičinsvidrės

AP

20-30; 15-25; 20

5

14

Atšaldymas; KNO3

Foeniculum vulgare Fragaria spp. Galega orientalis Glycine max

Paprastieji pankoliai Žemuogės, braškės Rytiniai ožiarūčiai Gauruotosios sojos

AP; TP AP

AP; TP TP; S

20-30 20-30; 20 20 20-30; 25

7

7

5

5

14

28

14

8

-

Gossypium spp.

Vilnamedžiai

TP; S

20-30; 25

4

12

-

Hedysarum coronarium Helianthus annuus Hibiscus cannabinus

Holcus lanatus

Vainikiniai kirveniai Paprastosios saulėgrąžos Kanapiniai ibiskai, kenafai Pūkuotosios vilnūnės

AP; TP TP; S TP; S

AP

20-30; 20 20-30; 25; 20 20-30

20-30

7

4

4

6

14

10

8

14

Pašildymas; atšaldymas Atšaldymas; KNO3

Hordeum vulgare

Paprastieji miežiai

TP; S

20

4

7

Pašildymas (30-35 °C); atšaldymas; GA3

Ipomoea aąuatica Koeleria macrantha

Lablab purpureus Lactuca sativa

Vandeninės ipomėjos Lieknosios kelerijos

Egiptinės lobijos Sėjamosios salotos

TP; S AP

TP; S AP; TP

30 20-30

20-30; 25 20

4

5

 

4

4

10

14

 

10

7

 

-

Atšaldymas 5 dienas 10°C; šviesa

-

Atšaldymas

 

 

 

 

 

Nurodymai:

 

 

 

 

Rūšys

 

 

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

Pirmasis

Galutinis

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo terpė

Temperatūra °C

skaičiavimas (dienos)

skaičiavimas (dienos)

sėklų ramybės būklei nutraukti

1

 

2

3

4

5

6

 

 

 

 

 

Lagenaria siceraria

Paprastieji ilgmoliūgiai

TP; S

20-30

4

14

Naudoti KP

 

Lathyrus cicerą

Aviniai pelėžirniai

S

20

5

10

-

 

Lathyrus hirsutus

Plaukuotieji pelėžirniai

TP; S

20

7

14

-

 

Lathyrus sativus

Sėjamieji pelėžirniai

TP; S

20

5

14

-

 

Lens culinaris

Valgomieji lęšiai

TP; S

20

5

10

Atšaldymas

 

Lepidium sativum

Sėjamosios pipirnės

AP

20-30; 20

4

10

Atšaldymas

 

Lespedeza juncea

Vikšrinės lespedezos

TP

20-35

7

21

-

 

Lespedeza stipulacea

Korėjinės lespedezos

TP

20-35

5

14

-

 

Lespedeza striata

Dryžuotosios lespedezos

TP

20-35

7

14

-

 

Leucaena leucocephala

Šviesiagalvės leucenos

AP; TP

25

4

10

Perpjauti sėklą

 

Linum usitatissimum

Sėjamieji linai

AP; TP

20-30; 20

3

7

Atšaldyti

 

Lolium x boucheanum

Bušo svidrės

AP

20-30; 15-25; 20

5

14

Atšaldyti; KNO3

 

Lolium multiflorum

Gausiažiedės svidrės

AP

20-30; 15-25; 20

5

14

Atšaldyti; KNO3

 

Lolium perenne

Daugiametės svidrės

AP

20-30 ; 15-25; 20

5

14

Atšaldyti; KNO3

 

Lolium rigidum

Šiurkščiosios svidrės

AP

20-30; 15-25

5

14

Šviesa; KNO3

Atšaldymas 7 dienas 5 °C; jei reikia, 3 dienas atšaldyti ir tęsti daiginimo analizę

15-25 °C prailginant daiginimą 4 d.

 

Lotononis bainesii

Bainezio lotononiai

AP

20-30

7

21

-

 

Lotus corniculatus

Paprastieji garždeniai

AP; TP

20-30; 20

4

12

Atšaldymas

 

Lotus tenuis

Siauralapiai garždeniai

AP; TP

20-30; 20

4

12

Atšaldymas

 

Lotus uliginosus

Pelkiniai garždeniai

AP; TP

20-30; 20

4

12

Atšaldymas

 

Luffa acutangula

Briaunotosios plaušenės

TP; S

30

4

14

-

 

Luffa aegyptiaca

Egiptinės plaušenės

TP; S

20-30; 30

4

14

-

 

Lupinus albus

Baltažiedžiai lubinai

TP; S

20

5

10

Atšaldymas

 

Lupinus angustifolius

Siauralapiai lubinai

TP; S

20

5

10

Atšaldymas

 

Lupinus luteus

Geltonžiedžiai lubinai

TP; S

20

10

21

Atšaldymas

 

Lycopersicon esculentum

Valgomieji pomidorai

AP; TP; S

20-30

5

14

KNO3

 

Macroptilium

Raudonosios sparnuotės

AP

25

4

10

H2SO4

 

atropurpureum

 

 

 

 

 

 

 

Macroptilium lathyroides

Pelėžirninės sparnuotės

AP

25

4

10

H2SO4

 

Macrotyloma axillare

Statieji vepšiai

TP

25

4

10

H2SO4; perpjauti sėklą

 

Macrotyloma uniflorum

Vienažiedžiai vepšiai

AP; S

20-30; 25

4

10

Perpjauti sėklą

 

Medicago arabica

Arabinės liucernos

AP; TP

20

4

14

-

 

Medicago italica

Italinės liucernos

AP; TP

20; 15

4

14

-

 

Medicago lupulina

Apyninės liucernos

AP; TP

20

4

10

Atšaldymas

 

Medicago orbicularis

Apskritavaisės liucernos

AP; TP

20

4

10

Atšaldymas

 

Medicago polymorpha

Įvairiosios liucernos

AP; TP

20

4

14

-

 

Medicago rugosa

Raukšlėtosios liucernos

AP; TP

20

4

14

-

 

Medicago sativa

Mėlynžiedės liucernos

AP; TP

20

4

10

Atšaldymas

 

Medicago scutellata

Skydinės liucernos

AP; TP

20

4

14

-

 

Medicago tornata

Aštriosios liucernos

AP; TP

20; 15

4

14

-

 

 

 

Rūšys

Nurodymai:

Daiginimo terpė

Temperatūra °C

Pirmasis skaičiavimas (dienos)

Galutinis skaičiavimas (dienos)

Papildomi nurodymai, įskaitant ir rekomendacijas sėklų ramybės būklei nutraukti

1

 

2

3

4

5

6

Medicago truncatula Meluotus albus Meluotus indicus Meluotus officinalis Melinis minutiflora

Bukosios liucernos Baltažiedžiai barkūnai Indiniai barkūnai Geltonžiedžiai barkūnai Smulkiažiedžiai medūnai

AP;TP AP;TP AP;TP AP; TP AP

20

20

20

20

20-30

4

4

3

4

7

10

7

14

7

21

 

Atšaldymas

 

Atšaldymas

Atšaldymas; KNO3

Momordica charantia Mucuna pruriens Nasturtium officinale Neonotonia wightii Nicotiana tabacum

Tikrieji svaidreniai Deringo kūjoklės Paprastieji režiukai Didžiosios neonotonijos Paprastieji tabakai

TP; S AP; S AP; TP AP AP

20-30;

30 20-30;

30

20-30

20-30; 10-35 20-30

4

3

4

4

7

14

14

14

10

16

Perpjauti sėklą KNO3

Ocimum basilicum

Kvapieji bazilikai

AP

20-30

4

14

KNO3

Oenothera Hermis

Dvimetės nakvišos

AP

20-30; 20

7

21

KNO3

Onobrychis viciifolia Origanum majorana Origanum vulgare Ornithopus compressus Ornithopus sativus Oryza sativa

Sėjamieji esparcetai Kvapieji mairūnai Paprastieji raudonėliai Plokščiosios seradėlės Sėjamosios seradėlės Sėjamieji ryžiai

AP; TP; S

AP

AP

AP

AP;TP

AP; TP; S

20-30; 20

20-30; 20

20-30; 20

15

20

20-30; 25

4

7

7

7

7

5

14 21 21 21 14 14

Atšaldymas

Pašildymas (50 °C); 24 vai. mirkyti H20 ar HNO3

Panicum antidotale Panicum coloratum Panicum maximum

Dantytosios soros Įvairiaspalvės soros Gvinėjinės soros

AP AP AP

20-30

20-35

15-35; 20-30

7

7

10

28

28

28

Atšaldymas; KNO3

Panicum miliaceum Panicum ramosum

Tikrosios soros Skėstašakės soros

AP; TP TP

20-30; 25

20-30

3

4

7

14

Atšaldymas; KNO3

Panicum virgatum

Rykštinės soros

AP

15-30

7

28

Atšaldymas; KNO3

Papaver somniferum Pascopyrum smithii

Daržinės aguonos

AP AP

20

20-30; 15-25

5

7

10

28

Atšaldymas Atšaldymas; KNO3

Paspalum dilatatum

Skėstašakės močeros

AP

20-35

7

28

KNO3; šviesa

Paspalum notatum

Žymėtosios močeros

AP

20-35; 20-30

7

28

H2SO4 po to KNO3

Paspalum plicatulum

Glaustosios močeros

AP

20-35

7

28

KNO3; šviesa

Paspalum scrobiculatum

Grublėtosios močeros

AP

20-30

7

20

KNO3

Paspalum urvillei

Urvilio močeros

AP

20-35

7

21

KNO3

Paspalum wettsteinii

Vetšeino močeros

AP

20-35

7

28

KNO3

Pastinaca sativa Pennisetum clandestinum

Paprastieji pastarnokai Ryžinės soruolės

AP;TP AP

20-30 20-35; 20-30

6

7

28

14

Atšaldymas; KNO3

Pennisetum glaucum Petroselinum crispum Phacelia tanacetifolia Phalaris aąuatica

Melsvosios soruolės Sėjamosios petražolės Bitinės facelijos Vandeniniai dryžučiai

AP;TP AP; TP AP;TP AP

20-30; 20-35 20-30; 20

20-30; 20; 15 20-30; 20

3

10

5

7

7

28

14

21

Atšaldymas; tamsa Atšaldymas; KNO3

Phalaris arundinacea

Nendriniai dryžučiai

AP

20-30

7

21

Atšaldymas; KNO3

 

 

 

 

Nurodymai:

 

 

 

 

Rūšys

 

 

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

Pirmasis

Galutinis

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo terpė

Temperatūra °C

skaičiavimas (dienos)

skaičiavimas (dienos)

sėklų ramybės būklei nutraukti

1

 

2

3

4

5

6

 

 

 

 

 

Phalaris canariensis

Kanariniai dryžučiai

AP; TP

20-30; 15-25

7

21

Atšaldymas; KNO3

Phaseolus coccineus

Raudonžiedės pupelės

TP; S

20-30; 20

5

9

-

Phaseolus lunatus

Lenktasėklės pupelės

TP; S

20-30; 25

5

9

-

Phaseolus vulgaris

Daržinės pupelės

TP; S

20-30; 25; 20

5

9

-

Phleum bertolonii

Bertolonio motiejukai

AP

20-30; 15-25

7

10

Atšaldymas; KNO3

Phleum pratense

Pašariniai motiejukai

AP

20-30; 15-25

7

10

Atšaldymas; KNO3

Physalis pubescens

Gauruotieji dumplainiai

AP

20-30

7

28

KNO3

Pimpinella anisum

Anyžinės ožiažolės

AP; TP

20-30

7

21

-

Piptatherum miliaceum

Sorokiniai kantūtviai

S

15

7

42

Atšaldymas

Pisum sativum

Sėjamieji žirniai

TP; S

20

5

8

-

Poa annua

Vienametės miglės

AP

20-30; 15-25

7

21

Atšaldymas; KNO3

Poa bulbosa

Gumbuotosios miglės

AP

15-25

10

35

KNO3

Poa compressa

Plokščiosios miglės

AP

15-25; 10-30

10

28

Atšaldymas; KNO3

Poa nemoralis

Miškinės miglės

AP

20-30; 15-25; 10-30

10

28

Atšaldymas; KNO3

Poapalustris

Pelkinės miglės

AP

20-30; 15-25; 10-30

10

28

Atšaldymas; KNO3

Poapratensis

Pievinės miglės

AP

20-30; 15-25; 10-30

10

28

Atšaldymas; KNO3

Poa secunda

-

AP

20-30; 15-25; 10-30

7

28

Atšaldymas; KNO3

Poa trivialis

Paprastosios miglės

AP

20-30; 15-25

7

21

Atšaldymas; KNO3

Portulaca oleracea

Paprastosios portulakos

AP; TP

20-30

5

14

Atšaldymas

Psathyrostachys juncea

-

AP

20-30

5

14

Atšaldymas

Pseudoroegneria spicata

-

AP

20-30; 15-25

7

21

Atšaldymas; KNO3

Psophocarpus

Keturskiautės ronūnės

TP; S

20-30; 30

4

14

-

tetragonolobus

 

 

 

 

 

 

Pueraria lobata

Skiautėtosios puerarijos

TP

20-30

5

14

-

Pueraria phaseolo ides

Pupelinės puerarijos

AP

25

4

10

H2SO4

Raphanus sativus

Valgomieji ridikai

AP; TP; S

20-30; 20

4

10

Atšaldymas

Rheum rhaponticum

Pontiniai rabarbarai

AP

20-30

7

21

-

Ricinus communis

Paprastieji ricinmedžiai

TP; S

20-30

7

14

-

Rosmarinus officinalis

Kvapieji rozmarinai

AP

20-30; 20

7

28

-

Rumex acetosa

Valgomosios rūgštynės

AP

20-30

3

14

Atšaldymas

Sanguisorba minor

Mažosios kraujalakės

AP; TP

20-30; 20

7

28

-

Satureja hortensis

Daržiniai dašiai

AP

20-30

5

21

-

Schizachyrium scoparium

-

AP

20-30

7

28

Atšaldymas; KNO3

Scorzonera hispanica

Valgomosios gelteklės

AP; TP; S

20-30; 20

4

8

Atšaldymas

Secale cereale

Sėjamieji rugiai

AP; TP; S

20

4

7

Atšaldymas; GA3

Sesamum indicum

Indiniai sezamai

AP

20-30

3

6

-

Setaria italica

Italinės šėrytės

AP; TP

20-30

4

10

-

Setaria sphacelata

Svilėsinės šėrytės

AP

20-35

7

21

KNO3

Sinapis alba

Baltosios garstyčios

AP

20-30; 20

3

7

Atšaldymas

Solanum melongena

Baklažanai

AP; TP; S

20-30

7

14

-

Solanum tuberosum

Valgomosios bulvės

AP

20-30

3

14

GA3 1500 ppm 24 vai.

Sorghastrum nutans

Nusvirusiosios sorguolės

AP

20-30

7

28

Atšaldymas; KNO3

Sorghum x almum

Aukštieji sorgai

AP;TP

20-35; 20-30

5

21

Atšaldymas

 

 

 

Nurodymai:

 

 

 

 

Rūšys

 

 

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

Pirmasis

Galutinis

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo terpė

Temperatūra °C

skaičiavimas (dienos)

skaičiavimas (dienos)

sėklų ramybės būklei nutraukti

 

1

2

3

4

5

6

 

 

 

 

 

Sorghum bicolor

Dvispalviai sorgai

AP; TP

20-30; 25

4

10

Atšaldymas

Sorghum bicolor x

Dvispalviai sorgai x

AP; TP

20-30

4

10

Atšaldymas

sudanense

Sudaniniai sorgai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sorghum halepense

Alepiniai sorgai

AP; TP

20-35; 20-30

7

35

-

Sorghum sudanense

Sudaniniai sorgai

AP; TP

20-30

4

10

Atšaldymas

Spergula arvensis

Dirviniai kežiai

AP

20

4

10

-

Spinacia oleracea

Daržiniai špinatai

AP; TP

15; 10

7

21

Atšaldymas

Stylosanthes guianensis

Gvinėjinės stilosantės

AP

20-35; 20-30

4

10

H2SC>4

Stylosanthes hamata

Kablinės stilosantės

AP

20-35; 10-35

4

10

Perpjauti sėklą

Stylosanthes humilis

Žemosios stilosantės

AP

20-30; 10-35

2

5

Perpjauti sėklą

Stylosanthes scabra

Šiurkščiosios stilosantės

AP

20-35

4

10

Perpjauti sėklą

Taraxacum officinale

Paprastosios kiaulpienės

AP

20-30; 20

7

21

-

Tetragonia tetragonoides

Zelandiniai špinokai

TP; S

20-30; 20

7

35

Pašalinti minkštimą plovimas

Thymus vulgaris

Vaistiniai čiobreliai

AP

20-30; 20

7

21

-

Tragopogon porrifolius

Valgomieji puteliai

AP; TP

20

5

10

Atšaldymas

Trifolium alexandrinum

Egiptiniai dobilai

AP; TP

20

3

7

-

Trifolium balansae

Sūpuokliniai dobilai

AP

15; 20

4

10

Atšaldymas

Trifolium campestre

Ganykliniai dobilai

AP; TP

20

4

14

-

Trifolium dubium

Mažieji dobilai

AP;TP

20

5

14

Atšaldymas

Trifolium f ragiferum

Pūstavaisiai dobilai

AP; TP

20

3

7

-

Trifolium glomeratum

Glaustažiedžiai dobilai

AP; TP

20

4

10

-

Trifolium hirtum

Plaukuotieji dobilai

AP; TP

20

4

10

-

Trifolium hybridum

Rausvieji dobilai

AP;TP

20

4

10

Atšaldymas; hermetiškas polietileno vokas

Trifolium incarnatum

Purpuriniai dobilai

AP;TP

20

4

7

Atšaldymas; hermetiškas polietileno vokas

Trifolium lappaceum

Kibieji dobilai

AP;TP

20

3

7

Atšaldymas

Trifolium pratense

Raudonieji dobilai

AP; TP

20

4

10

Atšaldymas

Trifolium repens

Baltieji dobilai

AP;TP

20

4

10

Atšaldymas; hermetiškas polietileno vokas

Trifolium resupinatum

Persiniai dobilai

AP;TP

20

4

7

-

Trifolium semipilosum

Pusplikiai dobilai

TP; S

20; 15

3

7

-

Trifolium sąuarrosum

Šeriuotieji dobilai

AP; TP

20; 15

4

14

Atšaldymas

Trifolium subterraneum

Gulsčiastiebiai dobilai

AP; TP

20; 15

4

14

Tamsa

Trifolium vesiculosum

Pūslėtieji dobilai

AP; TP

20; 15

4

10

-

Trigonellafoenum-

Vaistinės ožragės

AP; TP

20-30; 20

5

14

-

graecum

 

 

 

 

 

 

Trisetum flavescens

Gelsvosios visgės

AP

20-30

7

21

Atšaldymas; KNO3

x Triticosecale

Kvietrugiai

AP; TP; S

20

4

8

Pašildymas (30-35 °C);

 

 

 

 

 

 

atšaldymas; GA3

Triticum aestivum

Paprastieji kviečiai

AP; TP; S

20

4

8

Pašildymas (30-35 °C);

 

 

 

 

 

 

atšaldymas; GA3

Triticum durum

Kietieji kviečiai

AP; TP; S

20

4

8

Pašildymas (30-35 °C);

 

 

 

 

 

 

atšaldymas; GA3

 

 

 

 

Nurodymai:

 

 

 

 

Rūšys

 

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

Pirmasis

Galutinis

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo terpė

Temperatūra °C

skaičia-skaičiavimas vimas (dienos)

(dienos)

sėklų ramybės būklei nutraukti

 

1

2

3

4

5

6

 

 

 

 

 

 

 

Triticum spelta

Spelta

TP; S

20

4

8

Pašildymas; (30-35 °C)

 

 

 

 

 

 

 

atšaldymas; GA3

 

Urochloa mosambicensis

Mozambikinės briestės

AP

20-35

7

21

GA3; KNO3

 

Valerianella locusta

Salotinės sultenės

AP; TP

20; 15

7

28

Atšaldymas, GA3

 

Vicia benghalensis

Bengaliniai vikiai

TP

20

5

10

-

 

Vicia ervilia

Lęšiniai vikiai

TP; S

20

5

8

-

 

Viciafaba

Pupos

TP; S

20

4

14

Atšaldymas

 

Vicia narbonensis

Plačialapiai vikiai

TP; S

20

5

10

-

 

Vicia pannonica

Vengriniai vikiai

TP; S

20

5

10

Atšaldymas

 

Vicia sativa

Sėjamieji vikiai

TP; S

20

5

14

Atšaldymas

 

Vicia villosa

Ruginiai vikiai

TP; S

20

5

14

Atšaldymas

 

Vigna angularis

Japoninės vignos

TP; S

20-30

4

10

-

 

Vigna marina

Pajūrinės vignos

TP

20-30

4

8

-

 

Vigna mungo

Urdinės vignos

TP; S

20-30; 25; 20

4

7

-

 

Vigna radiata

Spindulinės vignos

TP; S

20-30; 25

5

7

-

 

Vigna subterranea

Dirvinės vignos

TP; S

20-30; 30; 25

5

10

-

 

Vigna unguiculata

Kininės vignos

TP; S

20-30; 25

5

8

-

 

Zea mays

Sėjamieji kukurūzai

TP; S

20-30; 25; 20

4

7

-

 

Zoysiajaponica

Japoninės zoisijos

AP

20-35

10

28

KNO3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

II. MEDŽIŲ IR KRŪMŲ SĖKLOS

 

 

Rūšys

 

Nurodymai:

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

 

Pirmasis Galutinis

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo

Temperatūra °C

skaičia

skaičia

sėklų ramybės būklei

 

 

terpė

 

vimas (dienos)

vimas (dienos)

nutraukti

 

1

2

3

4

5

6

Abies alba

Europiniai kėniai

AP

20-30

7

28

Atšaldymas 21 dieną 3-5°C

Abies balsamea

Balzaminiai kėniai

AP

20-30

7

28

Atšaldymas 21 dieną 3-5°C

Abies cilicica

Kilikiniai kėniai

AP

20-30

7

28

Atšaldymas 21 dieną 3-5°C

Abies firma

Tvirtieji kėniai

AP

20-30

7

28

Atšaldymas 21 dieną 3-5°C

Abiesfraseri

Prazerio kėniai

AP

20-30

7

28

Atšaldymas 21 dieną 3-5°C

Abies homolepis

Lygiažvyniai kėniai

AP

20-30

7

28

Atšaldymas 21 dieną 3-5°C

Abies lasiocarpa

Subalpiniai kėniai

AP

20-30

7

28

Atšaldymas 21 dieną 3-5°C

Abies magnifica

Puikieji kėniai

AP

20-30

7

28

Atšaldymas 21 dieną 3-5°C

Abies numidica

Numidiniai kėniai

AP

20-30

7

28

Atšaldymas 21 dieną 3-5°C

Abies sachalinesis

Sachalininiai kėniai

AP

20-30

7

28

Atšaldymas 21 dieną 3-5°C

Abies amabilis

Švelnieji kėniai

AP

20-30

7

28

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną

atšaldant 3-5 °C

Abies cephalonica

Graikiniai kėniai

AP

20-30

7

28

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną atšaldant 3-5 °C

Abies concolor

Pilkieji kėniai

AP

20-30

7

28

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną

atšaldant 3-5 °C

Abies grandis

Aukštieji kėniai

AP

20-30

7

28

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną

atšaldant 3-5 °C

Abies nordmanniana

Kaukaziniai kėniai

AP

20-30

7

28

Dubliuojantis tyrimas.

 

 

 

 

 

 

Neatšaldant ir 21 dieną atšaldant 3-5 °C

Abies pinsapo

Ispaniniai kėniai

AP

20-30

7

28

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną atšaldant 3-5 °C

Abies procera

Kilmingieji kėniai

AP

20-30

7

28

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną

atšaldant 3-5 °C

Abies veitchii

Vičo kėniai

AP

20-30

7

28

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną

atšaldant (3-5 °C)

Acacia spp.

Akacijos

AP

20-30; (20)

7

21

1. Perdurti sėklą nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu ir 3 valandoms užmerkti

2. (Užmerkti 1 valandai sėklas į koncentruotą H2SO4, po apdorojimo

rūgštimi sėklas atidžiai perplauti tekančiu vandeniu)

 

 

Rūšys

Nurodymai:

 

 

Papildomi nurodymai,

Daiginimo terpė

Temperatūra °C

Pirmasis skaičia svimas (dienos)

Galutinis

skaičiavima

(dienos)

įskaitant ir rekomendacijas sėklų ramybės būklei nutraukti

1

2

3

4

5

6

Acer campestre

(S; AP)

Trakiniai klevai

 

(20)

(7)

(21)

1. Naudoti TT

2. (Naudoti IGT)

3. (Atšaldymas 2 mėnesius 1-5 °C. Naudinga prieš analizę pašalinti apyvaisį). Šviežios, nedžiovintos sėklos paprastai ilgiau nedygsta, turi ilgesnį ramybės periodą negu džiovintos ir/ar išlaikytos

Acer negundo

(S; (AP))

Uosialapiai klevai

 

(20)

(7)

(21)

1. Naudoti TT

2. (Naudoti IGT)

3. (Atšaldymas 2 mėnesius

1-5 °C. Naudinga prieš analizę pašalinti apyvaisį). Šviežios, nedžiovintos sėklos paprastai ilgiau nedygsta, turi ilgesnį ramybės periodą negu džiovintos ir/ar išlaikytos

Acerplatanoides

(S; (AP))

Paprastieji klevai

 

(20)

(7)

(21)

1. Naudoti TT

2. (Naudoti IGT)

3. (Atšaldymas 2 mėnesius 1-5 °C. Naudinga prieš analizę pašalinti apyvaisį). Šviežios, nedžiovintos sėklos paprastai ilgiau nedygsta, turi ilgesnį ramybės periodą negu džiovintos ir/ar išlaikytos

Acer pseudoplatanus

(jovarai)

Platanalapiai klevai

(S; (AP))

(20)

(7)

(21)

1. Naudoti TT

2. (Naudoti IGT)

3. (Atšaldymas 2 mėnesius

1-5 °C. Naudinga prieš analizę pašalinti apyvaisį). Šviežios, nedžiovintos sėklos paprastai ilgiau nedygsta, turi ilgesnį ramybės periodą negu džiovintos ir/ar išlaikytos

Acer saccharum

(S; (AP))

Cukriniai klevai

 

(20)

(7)

(21)

1. Naudoti TT

2. (Naudoti IGT)

3. (Atšaldymas 2 mėn.

1-5 °C. Naudinga prieš analizę pašalinti apyvaisį). Šviežios, nedžiovintos sėklos paprastai ilgiau nedygsta, turi ilgesnį ramybės periodą negu džiovintos ir/ar išlaikytos

 

 

 

 

 

 

Nurodymai:

 

 

 

 

Rūšys

 

 

 

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

 

 

Pirmasis

Galutinis

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo

Temperatūra °C

skaičia

skaičia

sėklų ramybės būklei

 

 

terpė

 

 

vimas (dienos)

vimas (dienos)

nutraukti

 

1

2

 

3

4

5

6

Acer palmatum

Vėduokliniai klevai

 

 

 

 

 

1. Naudoti TT

 

 

-

-

 

-

-

2. (Naudoti IGT)

 

 

(S; (AP))

(20)

 

(7)

(21)

3. (Atšaldymas 4 mėnesius

1-5 °C. Naudinga prieš analizę pašalinti apyvaisį)

Acer rubrum

Raudonieji klevai

S; (AP)

20

 

7

21

-

Acer saccharinum

Sidabriniai klevai

S; (AP)

20

 

7

21

-

Aesculus hippocastanum        Paprastieji kaštonai

AS; (S)

20-30; (20)

7

21

48 valandoms užmerkti

 

 

 

 

 

 

 

sėklas. Nupjauti saitavietės

 

 

 

 

 

 

 

galiuką. Nešalinti sėklos

 

 

 

 

 

 

 

apvalkalų nuo sėklų, kurios

 

 

 

 

 

 

 

bus sėjamos. Šviežias sėklas

 

 

 

 

 

 

 

gali reikėti atšaldyti

Ailanthus altissima

Aukštieji ailantai

AP

20-30

 

7

21

Apyvaisio pašalinimas po 24 valandų mirkymo gali pagreitinti sėklų sudygimą

Alnus cordata

Širdžialapiai alksniai

AP

20-30

 

7

21

-

Alnus glutinosa

Juodalksniai

AP

20-30

 

7

21

-

Alnus incana

Baltalksniai

AP

20-30

 

7

21

-

Alnus rubra

Raudonieji alksniai

AP

20-30

 

7

21

-

Amorpha fruticosa

Krūminės amorfos

AP

20-30

 

10

28

Šviesa

Betula papyrįfėra

Popieržieviai beržai

AP

20-30

 

7

21

-

Betula pendula

Karpotieji beržai

 

 

 

 

 

Tiriama, naudojant svėrinių metodą (žr. 13 skyriaus priedą)

Betula pubescens

Plaukuotieji beržai

~

-

 

-

-

Tiriama, naudojant svėrinių metodą (žr. 13 skyriaus priedą)

Calocedrus decurrens

Kalifominiai kedročiai

AP

20-30

 

7

28

1. Atšaldymas 28 dienas 3-5°C

 

 

-

-

 

-

-

2. Naudoti TT

 

 

 

 

 

 

 

3. (Naudoti IGT)

Caragana arborescens

Paprastosios karaganos (akacijos, žirnmedžiai)

AP

20-30

 

7

21

Perdurti sėklą nudrožti ar nudildinti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu, mirkyti 3 vai.

Carpinus betulus

Paprastieji skroblai

-

-

 

-

-

1. Naudoti TT

 

 

(S)

(20)

 

(14)

(42)

2. (Drėgnoje terpėje išlaikyti 1 mėnesį 20 °C, po to 4 mėnesius 3-5 °C)

Castanea sativa

Valgomieji kaštonai

AS; (S)

20-30

 

7

21

Sėklas mirkyti 48 valandas, nupjauti saitavietės galiuką ir pašalinti sėklos apvalkalą

Catalpa spp.

Katalpos

AP

20-30

 

7

21

-

Cedrela spp.

Kedreniai

AP

20-30

 

7

28

-

 

 

 

 

 

Nurodymai:

 

 

 

Rūšys

.

 

 

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

 

Pirmasis

Galutinis

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo

Temperatūra °C

skaičia

skaičia

sėklų ramybės būklei

 

 

terpė

 

vimas (dienos)

vimas (dienos)

nutraukti

 

1

2

3

4

5

6

Cedrus atlantica

Atlasiniai kedrai

AP

20; (20-30)

7

21

Atšaldymas 21 dieną 3-5 °C

Cedrus deodora

Himalajiniai kedrai

AP

20; (20-30)

7

21

Atšaldymas 21 dieną 3-5 °C

Cedrus libani

Libaniniai kedrai

AP

20; (20-30)

7

21

Atšaldymas 21 dieną 3-5 °C

Chamaecyparis

Lausono puskiparisiai

AP

20; (20-30)

7

28

-

lawsoniana

 

 

 

 

 

 

Chamaecyparis

Nutkiniai puskiparisiai

AP

20; (20-30)

7

28

Atšaldymas 21 dieną

nootkatensis

 

 

 

 

 

3-5 °C

Chamaecyparis obtusa

Bukieji puskiparisiai

AP

20-30

7

21

-

Chamaecyparis pisifera

Žirniasėkliai puskiparisiai

AP

20-30

7

21

-

Chamaecyparis thyoides

Tujiniai puskiparisiai

-

-

-

-

1. Naudoti TT

 

 

(AP)

(20)

(7)

(28)

2. (Atšaldymas 90 dienų 3-5 °C)

Cornus mas

Geltonosios sedulos

-

-

-

-

Naudoti TT

Cornus sanguinea

Raudonosios sedulos

-

-

-

-

Naudoti TT

Corylus avellana

Paprastieji lazdynai

-

-

-

-

1. Naudoti TT

 

 

(S)

(20; (20-30))

(14)

(35)

2. (Pašalinti apyvaisį ir atšaldyti 2 mėnesius 3-5 °C)

Cotoneaster spp.

Kauleniai

-

-

-

-

Naudoti TT

Crataegus monogyna

Vienapiestės gudobelės

-

-

-

-

1. Naudoti TT

 

 

(S)

(20-30)

(7)

(28)

2. (Drėgnoje terpėje išlaikyti 3 mėn. 25 °C, po to 9 mėnesius atšaldyti 3-5 °C)

Cryptomeriajaponica

Japoninės kriptomerijos

AP

20-30

7

28

-

Cupressus arizonica

Arizoniniai kiparisai

AP

20-30

7

28

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną

atšaldant 3-5 °C

Cupressus macrocarpa

Stambiavaisiai kiparisai

AP

20-30

14

35

-

Cupressus sempervirens

Visžaliai kiparisai

AP

20

7

28

-

Cydonia oblonga

Paprastosios cidonijos (svarainiai)

~

-

-

-

Naudoti TT

Cytisus scoparius

Šluotiniai sausakrūmiai

AP

20-30

7

28

Perdurti sėklą nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu, mirkyti 3 valandas

Elaeagnus angustifolia

Siauralapiai žilakrūmiai

-

-

-

-

Naudoti TT

Eucalyptus spp.

Eukaliptai

 

 

 

 

Visos Eucalyptus rūšys turi būti tiriamos, naudojant svėrinių metodą (žr. 13 skyriaus priedą)

Euonymus europaeus

Europiniai ožekšniai

-

-

-

-

1. Naudoti TT

 

 

(AP)

(20-30)

(7)

(28)

2. (Atšaldymas 45 dienas 3-5 °C)

Fagus sylvatica

Parastieji bukai

AP

3-5

 

 

1. Analizės trukmė priklauso nuo ramybės periodo ir kraštutiniu atveju gali reikti apie 24 savaičių

2. (Naudoti TT)

 

 

Rūšys

 

 

Nurodymai:

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

Daiginimo terpė

Temperatūra °C

Pirmasis skaičia

vimas (dienos)

Galutinis skaičiavimas

(dienos)

įskaitant ir rekomendacijas

sėklų ramybės būklei

nutraukti

 

1

2

3

4

5

6

Frcccinus spp.

Uosiai

(AP)

(20-30)

(14)

(56)

1. Naudoti TT

2. (Naudoti IGT)

3. (Pieš analizę 2 mėnesius 20 °C, po to 7 mėnesius 3-5 °C)

Ginkgo biloba Gleditsia triacanthos

Dviskiaučiai ginkmedžiai Tridyglės gledičijos

AP; TP AP

20-30; 20 20

10

7

30 21

Pašalinti sėklos apvalkalą

1. Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu ir 6 valandas mirkyti

2. (Užmerkti sveiką sėklą į koncentruotą sieros rūgštį ir laikyti, kol atsiras duobutės ant sėklos apvalkalo paviršiaus. Po to atidžiai išplauti vandenyje)

Ilex aąuifolium Juniperus communis

Dygialapiai bugieniai Paprastieji kadagiai

(AP;(S))

(20)

(14)

(28)

Naudoti TT

1. Naudoti TT

2. (Atšaldymas 90 dienų

3-5 °C)

Juniperus scopulorum

Uoliniai kadagiai

(AP;(S))

(15)

(14)

(42)

1. Naudoti TT

2. (Prieš analizę 60 dienų

20 °C, po to 40 dienų 3-5 °C).

Juniperus virginiana

Virgininiai kadagiai

(AP;(S))

(15)

(14)

(28)

1. Naudoti TT

2. (Prieš analizę 60 dienų

20 °C po to 45 dienas 3-5 °C)

Koelreuteria paniculata

Gausiažiedės kelreiterės

-

-

-

-

Naudoti TT

Laburnum alpinum

Alpiniai pupmedžiai

AP

20-30

7

21

1. Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu ir 3 valandas mirkyti.

2. (Užmerkti sveiką sėklą 1 valandai į koncentruotą H2SO4. Rūpestingai išplauti

vandenyje)

Laburnum anagyroides

Paprastieji pupmedžiai

AP

20-30

7

21

1. Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu ir 3 valandas mirkyti

2. (Užmerkti sveiką sėklą 1 valandai į koncentruotą H2SO4. Rūpestingai išplauti

vandenyje)

 

 

 

 

 

Nurodymai:

 

 

 

F

Lūšys

 

 

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

 

Pirmasis Galutinis

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo

Temperatūra °C

skaičia

skaičia

sėklų ramybės būklei

 

 

terpė

 

vimas (dienos)

vimas (dienos)

nutraukti

 

1

2

3

4

5

6

Larix decidua

Europiniai maumedžiai

AP

20-30

7

21

 

Larix x eurolepis

Plačiažvyniai maumedžiai

AP

20-30

7

21

-

Larix gmelinii

Gmelino maumedžiai

AP

20-30

7

21

-

Larix laricina

Amerikiniai maumedžiai

AP

20-30

7

21

-

Larix sibirica

Sibiriniai maumedžiai

AP

20-30

7

21

-

Larix kaempferi

Japoniniai maumedžiai

AP

20-30

7

21

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną

atšaldant 3-5 °C

Larix occidentalis

Vakariniai maumedžiai

AP

20-30

7

21

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną

atšaldant 3-5 °C

Ligustrum vulgare

Paprastieji ligūstai

-

-

-

-

Naudoti TT

Liąuidambar styraciflua

Tikrieji dervamedžiai

AP

20-30

7

21

Analizės metu jautrus išdžiūvimui

Liriodendron tulipifera

Gelsvažiedžiai tulpmedžiai

-

-

-

-

1. Naudoti TT

 

 

(AP)

(20-30)

(7)

(28)

2. (Atšaldymas 60 dienų 3-5 °C)

Mahonia aąuifolium

Dyglialapės mahonios

-

-

-

-

Naudoti TT

Malus sargentii

Krūminės obelys

-

-

-

-

Naudoti TT

Malus sylvestris

Miškinės obelys

-

-

-

-

Naudoti TT

Malus spp. (ėxcept M.

Obelys (išskyrus 0.

-

-

-

-

1. Naudoti TT

sylvestris, M. sargentii)

miškinį, 0. krūminę)

-

-

-

-

2. (Naudoti IGT)

Malva sylvestris

Miškinės dedešvos

AP

20-30; 20

7

21

-

Morus spp.

Šilkmedžiai

AP

20-30

14

28

-

Nothofagus obliąua

Kreivalapiai notofagai

AP

20-30

7

28

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant

28 dienas 3-5 °C

Nothofagus procera

Išlakieji notofagai

AP

20-30

7

28

-

Picea abies

Paprastosios eglės

AP

20-30

7

21

-

Picea engelmannii

Engelmano eglės

AP

20-30

7

21

-

Picea koyamai

Kojamos eglės

AP

20-30

7

21

-

Picea mariana

Juodosios eglės

AP

20-30

7

21

-

Picea omorika

Serbinės eglės

AP

20-30

7

21

-

Picea orientalis

Rytinės eglės

AP

20-30

7

21

-

Picea polita

Puošniosios eglės

AP

20-30

7

21

-

Picea pungens

Dygliosios eglės

AP

20-30

7

21

-

Picea rubens

Raudonosios eglės

AP

20-30

7

21

-

Picea glauca

Baltosios eglės

AP

20-30

7

21

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant

21 dieną 3-5 °C

Picea glehnii

Glėno eglės

AP

20-30

7

21

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant

21 dieną 3-5 °C

Picea jezoensis

Ajaninės eglės

AP

20-30

7

21

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant

21 dieną 3-5 °C

Picea sitchensis

Sitkinės eglės

AP

20-30

7

21

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant

21 dieną 3-5 °C

 

 

 

 

 

Nurodymai:

 

 

 

 

Rūšys

 

 

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

 

Pirmasis Galutinis

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo

°C

skaičia

skaičia

sėklų ramybės būklei

 

 

terpė

 

vimas (dienos)

vimas (dienos)

nutraukti

 

1

2

3

4

5

6

Pinus albicaulis

Baltakamienės pušys

AP

20-30

7

28

Atšaldymas 28 dienas 3-5 °C

Pinus aristata

Akuotosios pušys

AP

20-30

7

14

-

Pinus banksiana

Bankso pušys

AP

20-30

7

14

-

Pinus canariensis

Kanarinės pušys

AP

20

7

28

-

Pinus caribaea

Karibinės pušys

AP

20-30

7

21

-

Pinus cembra

Kedrinės pušys

-

-

-

-

1. Naudoti TT

 

 

-

-

-

-

2. (Naudoti IGT)

 

 

(S)

(20-30)

(7)

(28)

3. (Atšaldymas 6-9 mėnesius 3-5 °C)

Pinus cembroides

Riešutinės pušys

S

20

7

28

Atšaldymas 21 dieną3-5 °C

Pinus clausa

Uždarosios pušys

AP; (AS)

20

7

21

Jautrios perteklinei drėgmei

Pinus contorta

Suktaspyglės pušys

AP

20-30

7

21

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant 21 dieną 3-5 °C

Pinus coulteri

Kultero pušys

-

-

-

-

1. Naudoti TT

 

 

-

-

-

-

2. (Naudoti IGT)

 

 

(S)

(20-30)

(7)

(28)

3. (Atšaldymas 60-90 dienų 3-5 °C)

Pinus densiflora

Hondinės pušys

AP

20-30

7

21

Atšaldymas 14 dienų

Pinus echinata

Ežinės pušys

AP

20-30

7

28

-

Pinus edulis

Valgomosios pušys

AP

20-30

7

28

Šviesa 16 vai. ar daugiau

Pinus elliottii

Elioto pušys

AP

22; 20-30

7

28

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant

14 dienų 3-5 °C

Pinus flexilis

Lanksčiosios pušys

AP

20-30

7

21

Atšaldymas 21 dieną3-5 °C

Pinus glabra

Plikosios pušys

AP

20-30

7

21

Atšaldymas 21 dieną3-5 °C

Pinus halepensis

Alepinės pušys

AP

20

7

28

-

Pinus heldreichii

Heldreicho pušys

_

_

_

_

1. Naudoti TT

 

 

-

-

-

-

2. (Naudoti IGT)

 

 

(AP)

(20-30)

(7)

(28)

3. (Atšaldymas 42 dienas 3-5 °C)

Pinus jeffreyi

Džefrio pušys

AP; (S)

20-30

7

28

1. Atšaldymas 28 dienas 3-5°C

 

 

-

-

-

-

2. Naudoti TT

 

 

-

-

-

-

3. (Naudoti IGT)

Pinus kesiya (khasya)

Styrančiosios pušys

AP

20-30

7

21

-

Pinus koraiensis

Korėjinės pušys

-

-

-

-

1. Naudoti TT

 

 

-

-

-

-

2. (Naudoti IGT)

 

 

(S)

(20-30)

(7)

(28)

3. (Prieš analizę 2 mėnesius 25 °C, po to 3 mėnesius 3-5 °C)

Pinus lambertiana

Lamberto pušys

_

_

_

_

1. Naudoti TT

 

 

-

-

-

-

2. (Naudoti IGT)

 

 

(AP;(S))

(20-30)

(7)

(28)

3. (Atšaldymas 60-90 dienų 3-5 °C)

Pinus merkusii

Merkusio pušys

AP

20-30

7

21

-

 

 

 

 

 

Nurodymai:

 

 

 

 

Rūšys

 

 

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

 

Pirmasis

Galutinis

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo

°C

skaičia

skaičia

sėklų ramybės būklei

 

 

terpė

 

vimas (dienos)

vimas (dienos)

nutraukti

 

1

2

3

4

5

6

Pinus monticola

Kalvinės pušys

 

 

 

 

1. Naudoti TT

 

 

-

-

-

-

2. (Naudoti IGT)

 

 

(AP)

(20-30)

(7)

(28)

3. (Atšaldymas 60-90 dienų 3-5 °C)

Pinus mugo

Kalninės pušys

AP

20-30

7

21

-

Pinus muricata

Dygiosios pušys

AP

20-30

7

21

-

Pinus nigra

Juodosios pušys

AP

20-30

7

21; (14)

-

Pinus oocarpa

Kiaušiniškosios pušys

AP

20-30

7

21

-

Pinus palustris

Pelkinės pušys

S; (AP)

20

7

21

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant

14 dienų 3-5 °C

Pinus parviflora

Japoninės pušys

-

-

-

-

1. Naudoti TT

 

 

-

-

-

-

2. (Naudoti IGT)

 

 

(AP; (S))

(20-30)

(7)

(28)

3. (Atšaldymas 6-9 mėnesius 3-5 °C)

Pinus patula

Svyrančiosios pušys

AP

20; (20-30)

7

21

-

Pinus peuce

Balkaninės pušys

-

-

-

-

1. Naudoti TT

 

 

-

-

-

-

2. (Naudoti IGT)

 

 

(AP;(S))

(20-30)

(7)

(28)

3. (Atšaldymas 6 mėnesius 3-5 °C)

Pinus pinaster

Pajūrinės pušys

AP

20

7

35

1. Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant

28 dienas 3-5 °C. Šviesa daugiau kaip 16 valandų per parą

2. (Naudoti TT)

Pinus pinea

Kalinės pušys

AP

20

7

28

Prieš analizę mirkyti 1 parą

Pinus ponderosa

Geltonosios pušys

AP

20-30

7

21

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant

21 dieną 3-5 °C

Pinus pumila

Žemosios pušys

-

-

-

-

1. Naudoti TT

 

 

(S)

(20-30)

(7)

(21)

2. (Atšaldymas 4 mėnesius 3-5 °C)

Pinus radiata

Spindulinės pušys

AP

20

7

28

-

Pinus resinosa

Sakingosios pušys

AP

20-30; (25)

7

14

-

Pinus rigida

Šiurkščiosios pušys

AP

20-30

7

14

-

Pinus strobus

Veimutinės pušys

AP

20; 20-30

7

28

1. Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant 28 dienas 3-5 °C

2. (Naudoti TT)

Pinus sylvestris

Paprastosios pušys

AP

20-30; (20)

7

21

Rytų ir Viduržemio regionuose gali reikti

atšaldyti 21 dieną3-5 °C

Pinus tabuliformis

Plokščiaviršūnės pušys

AP

20-30

7

14

-

 

 

 

 

 

Nurodymai:

 

 

 

 

Rūšys

 

 

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

 

Pirmasis

 

Galutinis

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo

°C

skaičia

skaičia

sėklų ramybės būklei

 

 

terpė

 

vimas (dienos)

vimas (dienos)

nutraukti

 

1

2

3

4

5

6

Pinus taeda

Terpentininės pušys

AP

22; 20-30

7

28

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant

28 dienas 3-5 °C

Pinus taiwanensis

Taivaninės pušys

AP

20-30

7

21

-

Pinus thunbergii

Tunbergo pušys

AP

20-30

7

21

-

Pinus virginiana

Virgininės pušys

AP

20-30

7

21

-

Pinus wallichiana

Verkiančiosios pušys

AP

20-30

7

28

-

(P. excelsa)

 

 

 

 

 

 

Platanus spp.

Platanai

AP

20-30

7

21

-

Populus spp.

Tuopos

AP

20-30

3

10

-

Prunus avium

Trešnės

-

-

-

-

1. Naudoti TT

 

 

-

-

-

-

2. (Naudoti IGT)

 

 

(S)

(20-30; 20)

(7)

(28)

3. (Atšaldymas 3-4 mėnesius 3-5 °C)

Prunus padus

Paprastosios ievos

_

_

_

_

1. Naudoti TT

 

 

-

-

-

-

2. (Naudoti IGT)

 

 

(S)

(20-30; 20)

(7)

(28)

3. (Atšaldymas 3-4 mėnesius 3-5 °C)

Prunus serotina

Vėlyvosios ievos

_

_

_

_

1. Naudoti TT

 

 

-

-

-

-

2. (Naudoti IGT)

 

 

(S)

(20-30; (20))

(7)

(28)

3. (Atšaldymas 3-4 mėnesius 3-5 °C)

Pseudotsuga menziesii

Didžiosios pocūgės

AP

20-30

7

21

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 21 dieną

atšaldant 3-5 °C

Pyrus spp.

Kriaušės

-

-

-

-

1. Naudoti TT

 

 

-

-

-

-

2. (Naudoti IGT)

 

 

(S)

(20-30)

(7)

(28)

3. (Atšaldymas 3-4 mėnesius 3-5 °C)

Quercus spp.

Ąžuolai

AS; (S)

20

7

28

Iki 48 valandų sėklas mirkyti, nupjauti saitavietės galiuką ir pašalinti sėklos apvalkalą

Robinia pseudoacacia

Baltažiedės robinijos

AP

20-30

7

14

1. Perdurti sėklą nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu ir 3 valandoms užmerkti

2. (Sveiką sėklą užmerkti į koncentruotą H2SC>4 ir

laikyti, kol atsiras duobutės ant apvalkalo paviršiaus. Rūpestingai išplauti vandenyje)

Rosaspp.fenceptR.

Erškėčiai (išskyrus

-

-

-

-

1. Naudoti TT

multįflora)

gausiažiedžius erškėčius)

(S)

(20)

(35)

(70)

2. (Atšaldymas 12 mėnesių drėgnoje terpėje)

 

 

 

Rūšys

 

Nurodymai:

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

Daiginimo terpė

Temperatūra °C

Pirmasis skaičia

vimas) (dienos)

Galutinis skaičiavimas (dienos)

įskaitant ir rekomendacijas

sėklų ramybės būklei

nutraukti

 

1

2

3

4

5

6

 

Rosa multiflora

Gausiažiedžiai erškėčiai

(AP)

(10-30)

(7)

(28)

1. Naudoti TT

2. (Atšaldymas 28 dienas

 

Salix spp.

Seąuoia sempervirens

Seąuoiadendron

giganteum

Sophorajaponica

Gluosniai Visažalės sekvojos Didieji mamutmedžiai

Japoninės soforos

AP AP AP

20-30 20-30 20-30

7 7 7

14 21 28

3-5°C) Naudoti TT

 

Sorbus spp.

Šermukšniai

(S)

(20-30)

(7)

(28)

1. Naudoti TT

2. (Atšaldymas 4 mėnesius

3-5 °C)

 

Spartium junceum

Vikšriniai pelekrūmiai

AP

20

7

14

Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu ir užmerkti 3 valandoms

 

Syringa reflexa

Svyrančiosios alyvos

AP

20

7

21

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir 27 dienas

atšaldant 3-5 °C

 

Syringa villosa Syringa vulgaris Tcaodium distichum

Gauruotosios alyvos Paprastosios alyvos Dvieiliai taksodžiai

AP AP

S

20-30

20

20-30; (20)

7 7 7

21 21 28

1. Atšaldymas 30 dienų

 

 

 

-

-

-

-

3-5 °C

2. (Naudoti TT)

 

Taxus spp.

Kukmedžiai

(S)

(20-30)

(7)

(28)

1. Naudoti TT

2. (Atšaldymas 9 mėnesius

3-5 C)

 

Tectona grandis

Thuja occidentalis Thuja orientalis Thuja plicata

Didieji tikmedžiai

Vakarinės tujos Rytinės tujos Didžiosios tujos

s

AP AP AP

30

20-30

20

20-30

14

7 7 7

28

21 21 21

Išmirkyti vandenyje, po to 3 dienas džiovinti. Visa tai pakartoti 6 kartus

 

Tilia cordata

Mažalapės liepos

(S)

(20-30)

(7)

(28) (28)

1. Naudoti TT

2. (Naudoti IGT)

3. (Atšaldymas 6-9 mėnesius

3-5 °C)

 

Tilia platyphyllos

Didžialapės liepos

(S)

(20-30)

(7)

(28) (28)

1. Naudoti TT

2. (Naudoti IGT)

3. (Atšaldymas 6-9 mėnesius

3-5 °C)

 

Tsuga canadensis

Kanadinės cūgos

AP

15

7

28

Atšaldymas 28 dienos 3-5 °C

 

 

 

 

 

Rūšys

 

Nurodymai:

 

 

Papildomi nurodymai,

 

Daiginimo terpė

Temperatūra °C

Pirmasis Galutinis skaičia- skaičiavimas vimas (dienos) (dienos)

įskaitant ir rekomendacijas

sėklų ramybės būklei

nutraukti

 

1

 

2

3

4

5

6

Tsuga heterophytta

 

Kalifominės cūgos

AP

20

7

35

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant

21 dieną 3-5 °C

Ulmus americana Ulmus parviflora Ulmus pumila

 

Amerikinės vinkšnos Smulkialapės guobos Žemaūgiai skirpstai

AP AP AP

20-30; (20) 20-30; (20) 20-30; (20)

7 7 7

14 14 14

Galima pašalinti apyvaisį Galima pašalinti apyvaisį Galima pašalinti apyvaisį

Viburnum opulus

 

Paprastieji putinai

-

-

-

-

Naudoti TT

Zelkova serrata

 

Dantytieji skirpstulai

AP

10-30

7

28

Dubliuojantis tyrimas. Neatšaldant ir atšaldant

 

 

 

 

 

 

 

14 dienų 3-5 °C

 

III. GĖLIŲ, PRIESKONINIŲ IR VAISTINIŲ AUGALŲ SĖKLOS

 

 

 

Nurodymai:

 

 

 

 

 

Rūšys

 

 

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

Pirmasis

Galutinis

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo terpė

Temperatūra °C

skaičiavimas (dienos)

skaičiavimas (dienos)

sėklų ramybės būklei nutraukti

 

1

2

3

4

5

6

 

 

 

 

 

Abutilon x hybridum

Hibridiniai galeniai

AP; TP

20-30; 20

5-7

21

-

Achillea filipendulina

Vingiorykštinės kraujažolės

AP; TP

20-30; 20

5

14

Šviesa

Achillea ptarmica

Pievinės kraujažolės

AP; TP

20-30; 20

5

14

Šviesa

Achillea umbellata

Skėtinės kraujažolės

AP; TP

20-30; 20

5

14

Šviesa

Adonis vernalis

Pavasariniai adoniai

AP; TP

15; 10

7-14

35

Atšaldymas; KNO3

Ageratum houstonianum         Meksikiniai Žydrūnai

AP

20-30; 20

3-5

14

-

Agrimonia eupatoria

Vaistinės dirvuolės

AP

20-30

7-14

60

Mirkyti sėklą 24 valandas, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo.

Alcea rosea

Aukštosios piliarožės

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį

 

 

 

 

 

 

sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu.

Althaea hybrids

Svilarožių hibridai

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Perdurti sėklą nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu.

Althaea officinalis

Vaistinės svilarožės

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

-

Afyssum argenteum

Sidabriniai laibeniai

AP

20-30; 20; 15

4-7

21

Atšaldymas; KNO3

Afyssum montanum

Kalniniai laibeniai

AP

20-30; 20; 15

4-7

21

Atšaldymas; KNO3

Amaranthus caudatus

Uodeguotieji burnočiai

AP

20-30; 20

4-5

14

Atšaldymas; KNO3

Amaranthus cruentus

Raibieji burnočiai

AP

20-30; 20

4-5

14

Atšaldymas; KNO3

Amaranthus hybridus

Mišrūniniai burnočiai

AP

20-30; 20

4-5

14

Atšaldymas; KNO3

Amaranthus tricolor

Trispalviai burnočiai

AP

20-30; 20

4-5

14

Atšaldymas; KNO3

Amberboa moschata

Muskusinės šimterūnės

AP; TP

20-30; 20; 15

4-7

21

Atšaldymas

Ammobium alatum

Sparnuotosios sagutės

AP; TP

20-30; 20

5-7

14

-

Anagallis arvensis

Raudonžiedžiai progailiai

AP

20-30; 15

7-10

21

Atšaldymas; KNO3

Anchusa azurea

Žydrieji godai

AP; TP

20-30; 20

5-7

21

-

Anchusa capensis

Afrikiniai godai

AP; TP

20-30; 15

5-7

21

-

Anemone coronaria

Darželinės plukės

AP

20; 15

7-14

28

Atšaldymas

Anemone silvestris

Lieknosios plukės

AP

20; 15

7-14

28

Atšaldymas

Angelica archangelica

Šventagaršvės

AP; TP

20-30

7-10

28

Šviesa; atšaldymas

Antirrhinum majus

Didieji žioveniai

AP

20-30; 20

5-7

21

Atšaldymas; KNO3

Aąuilegia alpina

Alpiniai sinavadai

AP; TP

20-30; 15

7-14

28

Šviesa; atšaldymas

Aąuilegia canadensis

Kanadiniai sinavadai

AP; TP

20-30; 15

7-14

28

Šviesa; atšaldymas

Aguilegia chrysantha

Auksažiedžiai sinavadai

AP; TP

20-30; 15

7-14

28

Šviesa; atšaldymas

Aąuilegia x cultorum

Darželiniai sinavadai

AP; TP

20-30; 15

7-14

28

Šviesa; atšaldymas

Aąuilegia vulgaris

Paprastieji sinavadai

AP; TP

20-30; 15

7-14

28

Šviesa; atšaldymas

Arabis alpina

Alpiniai vaistučiai

AP

20-30; 15

5-7

21

Atšaldymas; KNO3

Arabis x arendsii

Arendso vaistučiai

AP

20-30; 15

5-7

21

Atšaldymas; KNO3

Arabis blepharophylla

Blakstienlapiai vaistučiai

AP

20-30; 15

5-7

21

Atšaldymas; KNO3

Arabis caucasica

Kaukaziniai vaistučiai

AP

20-30; 15

5-7

21

Atšaldymas; KNO3

Arabis procurrens

Tįsieji vaistučiai

AP

20-30; 15

5-7

21

Atšaldymas; KNO3

Arabis scopoliana

Skopoliniai vaistučiai

AP

20-30; 15

5-7

21

Atšaldymas; KNO3

Arctotis stoechadifolia

Darželiniai arktočiai

AP; TP

20-30; 20; 15

7

21

Šviesa

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nurodymai:

 

 

 

 

Rūšys

 

 

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

Pirmasis Galutinis

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo

Temperatūra °C

skaičia

skaičia

sėklų ramybės būklei

 

 

terpė

 

vimas (dienos)

vimas (dienos)

nutraukti

1

 

2

3

4

5

6

 

 

 

 

 

Armeria maritima

Pajūrinės gvaizdės

AP;TP

20-30; 15

4-7

21

KNO3

Artemisia absinthium

Kartieji kiečiai (pelynai)

AP

20-30

4-7

21

-

Artemisia dracunculus

Peletrūnai

AP

20-30

4-7

21

-

Artemisia maritima

Pajūriniai kiečiai

AP

20-30

4-7

21

-

Artemisia vulgaris

Paprastieji kiečiai

AP

20-30

4-7

21

-

Asclepias tuberosa

Gumbiniai kiemaliai

AP

20-30

7

28

-

Asparagus densiflorus

Tankiažiedžiai smidrai

AP; TP; S

20-30; 20

7-14

35

Mirkyti vandenyje 24 vai.

Asparagus setaceus

Šeriškieji smidrai

AP; TP; S

20-30; 20

7-14

35

Mirkyti vandenyje 24 vai.

Aster alpinus

Alpiniai astrai

AP

20-30; 20

3-5

14

Atšaldymas

Aster amellus

Kalniniai astrai

AP

20-30; 20

3-5

14

Atšaldymas

Aster dumosus

Krūminiai astrai

AP

20-30; 20

3-5

14

Atšaldymas

Aubrieta deltoidea

Paprastosios aubretės

AP

20; 15; 10

7

21

Atšaldymas

Aurinia saxatilis

Uolinės aurinijos

AP

20-30; 20; 15

4-7

21

Atšaldymas; KNO3

Begonia Semperflorens -

Visadžydžių begonijų

AP

20-30; 20

7-14

21

Atšaldymas

Cultorum group

veislių grupė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Begonia x tuberhybrida

Gumbinės begonijos

AP

20-30; 20

7-14

21

Atšaldymas

Beilis perennis

Daugiametės saulutės

AP

20-30; 20

4-7

14

Atšaldymas

Brachyscome iberidifolia

Darželinės trumpakuodės

AP

20-30; 15

4-7

14

-

Brizą maxima

Didžiosios ašarėlės

AP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas

Browallia viscosa

Lipniosios brovalijos

AP; TP

20-30; 20

7

21

-

Brunnera macrophylla

Stambialapės bruneros

AP;TP

20-30; 20

7

21

-

 

 

 

 

 

Calceolaria x

Hibridinės

AP

20-30; 15

7

21

Atšaldymas; KNO3

herbeohybrida

kalceoliarijos

 

 

 

 

 

Calceolaria polyrrhiza

Gausiašaknės kalceoliarijos

AP

20-30; 15

7

21

Atšaldymas; KNO3

Calendula officinalis

Vaistinės medetkos

AP;TP

20-30; 20

4-7

14

Šviesa; atšaldymas; KNO3

Callistephus chinensis

Kininiai ratiliai

AP

20-30; 20

4-7

14

Šviesa

Campanula carpatica

Karpatiniai katilėliai

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Campanulafragilis

Trapieji katilėliai

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Campanula garganica

Blyškieji katilėliai

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Campanula glomerata

Tankiažiedžiai katilėliai

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Campanula lactiflora

Blankiažiedžiai katilėliai

AP;TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Campanula medium

Darželiniai katilėliai

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Campanula persicifolia

Didžiažiedžiai katilėliai

AP;TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Campanula

Portenšliago katilėliai

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

portenschlagiana

 

 

 

 

 

 

Campanula pyramidalis

Piramidiniai katilėliai

AP;TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Campanula rapunculus

Pakrūminiai katilėliai

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Castalis tragus

Ožiniai kastaliai

AP; TP

20-30; 20; 15

4-7

14

Šviesa; atšaldymas; KNO3

Celosia argentea

Sidabrinės celiozijos

AP

20-30; 20

3-5

14

Atšaldymas

Centaurea americana

Amerikinės bajorės

AP; TP

20-30; 20; 15

4-7

21

Šviesa; atšaldymas; mirkyti vandenyje 24 vai.

Centaurea cyanus

Rugiagėlės

AP; TP

20-30; 20; 15

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Centaurea dealbata

Balsvosios bajorės

AP; TP

20-30; 20; 15

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nurodymai:

 

 

 

 

Rūšys

 

 

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

Pirmasis Galutinis

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo

Temperatūra °C

skaičia

skaičia

sėklų ramybės būklei

 

 

terpė

 

vimas (dienos)

vimas (dienos)

nutraukti

1

 

2

3

4

5

6

Centaurea gymnocarpa

Pilkavaisės bajorės

AP; TP

20-30; 20; 15

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Centaurea imperialis

Kilniosios bajorės

AP; TP

20-30; 20; 15

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Centaurea macrocephala

Stambiagraižės bajorės

AP; TP

20-30; 20; 15

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Centaurea montana

Kalninės bajorės

AP; TP

20-30; 20; 15

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Centaurea ragusina

Ragūzinės bajorės

AP; TP

20-30; 20; 15

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Cerastium tomentosum

Pūkuotosios glažutės

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

KNO3

Cheiranthus cheiri

Paprastosios smalkos

AP

20-30; 20; 15

4-5

14

Šviesa; atšaldymas; KNO3

Chelidonium majus

Didžiosios ugniažolės

AP

20-30

7-14

28

Atšaldymas

Chrysanthemum carinata

Margažiedės skaistažiedės

AP; TP

20-30; 15

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Chrysanthemum coronaria

Vainikinės skaistažiedės

AP; TP

20-30; 15

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Chrysanthemum indicum

Indinės chrizantemos

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Chrysanthemum segėtum

Dirvinės skaistažiedės

AP; TP

20-30; 15

4-7

21

Atšaldymas

Clarkia amoena

Maloniosios klarkijos

AP; TP

20-30; 15

4-7

14

Šviesa; atšaldymas

Clarkia pulchella

Puošniosios klarkijos

AP

20-30; 15

3-5

14

Šviesa; atšaldymas

Clarkia unguiculata

Naguotosios klarkijos

AP

20-30; 15

3-5

14

Šviesa; atšaldymas

Cleome hassleriana

Haslerio kleomės

AP

20-30; 20

7

28

KNO3

Cnicus benedictus

Kartieji šventadagiai

AP; TP; S

20-30

7

21

Atšaldymas

Cobaeascandens

Kobėjos lipikės

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

-

Coix lacrymajobi

Jobo ašarės

TP

20-30

7-10

21

-

Coleostephus multicaulis

-

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Coleus blumei

Darželiniai margeniai

AP; TP

20-30; 20

5-7

21

Šviesa

Consolida ajacis

Darželiniai raguoliai

AP; TP

20; 15; 10

7-10

21

Atšaldymas

 

 

 

 

 

Consolida regalis

Dirviniai raguoliai

AP; TP

20; 15; 10

7-10

21

Atšaldymas

 

 

 

 

 

Convolvulus tricolor

Trispalviai vijokliai

AP; TP

20-30; 20

4-7

14

Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo

Coreopsis basalis

Drumondo gludai

AP; TP

20-30; 20

4-7

14

Šviesa; atšaldymas; KNO3

Coreopsis lanceolata

Siauralapiai gludai

AP; TP

20-30; 20

4-7

14

Šviesa; atšaldymas; KNO3

Coreopsis maritima

Pajūriniai gludai

AP; TP

20-30; 20

4-7

14

Šviesa; atšaldymas; KNO3

Coreopsis tinctoria

Darželiniai gludai

AP

20-30; 20

4-7

14

Atšaldymas; KNO3

Cosmos bipinnatus

Paprastosios kosmėjos

AP; TP

20-30; 20

3-5

14

Šviesa; atšaldymas; KNO3

 

 

 

 

 

 

 

Cosmos sulphureus

Geltonosios kosmėjos

AP; TP

20-30; 20

3-5

14

Šviesa; atšaldymas; KNO3

 

 

 

 

 

Cyclamen persicum

Persimai ciklamenai

AP; TP; S

20; 15

14-21

35

KNO3; mirkyti vandenyje 24 valandas

Cymbalaria muralis

Gulsčiosios cimbalarijos

AP

15; 10

4-7

21

Atšaldymas

Cynoglossum amabile

Darželinės šunlielės

AP; TP

20-30; 20

4-7

14

Šviesa; atšaldymas; KNO3

 

 

 

 

 

Dahlia pinnata

Didžiagraižiai jurginai

AP; TP

20-30; 20; 15

4-7

21

Atšaldymas

Datura metei

Stambiažiedės durnaropės

AP; TP; S

20-30; 20

5-7

21

Atšaldymas; kietalukščių sėklų skarifikavimas

Datura stramonium

Paprastosios durnaropės

AP; TP; S

20-30; 20

5-7

21

Atšaldymas; kietalukščių sėklų skarifikavimas

Delphinium x belladonna

Poniškieji pentiniai

AP; TP

20-15; 10

7-10

21

Šviesa; atšaldymas

Delphinium cardinale

Raudonieji pentiniai

AP; TP

20; 15; 10

7-10

21

Atšaldymas

Delphinium x cultorum

Darželiniai pentiniai

AP; TP

20; 15; 10

7-10

21

Šviesa; atšaldymas

Delphinium formosum

Nuostabieji pentiniai

AP; TP

20; 15; 10

7-10

21

Šviesa; atšaldymas

Delphinium grandiflorum

Stambiažiedžiai pentiniai

AP; TP

20; 15; 10

7-10

21

Šviesa; atšaldymas

Dianthus barbatus

Šiurpiniai gvazdikai

AP; TP

20-30; 20

4-7

14

Atšaldymas

Dianthus caryophyllus

Tikrieji gvazdikai

AP; TP

20-30; 20

4-7

14

Atšaldymas

 

 

 

 

Nurodymai:

 

 

 

 

Rūšys

 

 

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

Pirmasis Galutinis

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo

Temperatūra °C

skaičia

skaičia

sėklų ramybės būklei

 

 

terpė

 

vimas (dienos)

vimas (dienos)

nutraukti

1

 

2

3

4

5

6

 

 

 

 

 

Dianthus chinensis

Kininiai gvazdikai

AP; TP

20-30; 20

4-7

14

Atšaldymas

Dianthus deltoides

Šiliniai gvazdikai

AP; TP

20-30; 20

4-7

14

Atšaldymas

Dianthus plumarius

Plunksnuotieji gvazdikai

AP; TP

20-30; 20

4-7

14

Atšaldymas

Digitalis lanata

Gauruotosios rusmenės

AP

20-30; 20

4-7

14

Atšaldymas

Digitalis purpurea

Paprastosios rusmenės

AP

20-30; 20

4-7

14

Atšaldymas

Dimorphotheca pluvialis

Melsvosios laumakės

AP; TP

20-30; 15

4-7

14

Šviesa; atšaldymas; KNO3

Doronicum orientale

Rytinės laumenės

AP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas; KNO3

Dorotheanthus bellidiformis

Saulutinės daratėlės

AP; TP

20; 15

5-7

35

Atšaldymas; KNO3

Echinacea purpurea

Rausvažiedės ežiuolės

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Echinops ritro

Žydrieji bandreniai

AP; TP

20-30

7-14

21

-

Echium fastuosum

Puošnieji ežeiniai

AP; TP

20-30; 20

4-7

14

-

Echium plantagineum

Gyslotiniai ežeiniai

AP; TP

20-30; 20

4-7

14

-

Erigeron speciosus

Puošniosios šiušelės

AP

20-30; 20

7

28

-

Erysimum x allionii

Maršalo tvertikai

AP

20-30; 20; 15

4-7

14

Atšaldymas; KNO3

Eschscholzia californica

Geltonžiedės ešolcijos

AP; TP

15; 10

4-7

14

KNO3

 

 

 

 

 

Fatsia japonica

Japoninės facijos

AP

20-30; 20

7-14

28

-

Freesia refracta

Laužtinės frezijos

AP; TP

20; 15

7-10

35

Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo. Atšaldymas

Gaillardia aristata

Akuotosios gailiardijos

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Gaillardia pulchella

Puošniosios gailiardijos

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Galega officinalis

Vaistiniai ožiarūčiai

AP; TP

20-30; 20

3-5

14

Mirkyti sėklą 24 valandas

Galeopsis segėtum

Daržinės aklės

AP; TP

20-30; 20

7

21

Atšaldymas; dildyti kietalukštes sėklas

Gazania rigens

Standžiosios gazanijos

AP;TP

20-30; 15

4-7

21

Atšaldymas

Gentiana acaulis

Bestiebiai gencijonai

AP

20-30; 20

7-14

28

Atšaldymas

Geranium hybrids

Snapučių hibridai

AP; TP

20-30

7

28

Perdurti sėklą nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo

Gerberajamesonii

Dailiosios gerberos

AP

20-30; 20

4-7

14

-

Geum x borisii

Boriso žiognagės

AP;TP

20-30; 20

7-10

21

Šviesa

Geum ąuellyon

Čilinės žiognagės

AP; TP

20-30; 20

7-10

21

Šviesa

Gilia tricolor

Trispalvės gilijos

AP; TP

20-30; 15

4-7

14

-

Gomphrena globosa

Dobilinės gomfrenos

AP; TP

20-30; 20

4-7

14

KNO3

Goniolimon tataricum

Totoriniai kampuoliai

AP; TP

15; 10

5-7

21

Mirkyti 24 valandas

Grevillea robusta

Tvirtosios grevilėjos

AP

20-30

7-10

28

Atšaldyti; KNO3

Gypsophila elegans

Grakščiosios gubojos

AP; TP

20; 15

4-7

14

Šviesa

Gypsophila paniculata

Muilinės gubojos

AP;TP

20; 15

4-7

14

Šviesa

Gypsophila repens

Šliaužiančiosios gubojos

AP; TP

20; 15

4-7

14

Šviesa

 

 

 

 

 

Helenium autumnale

Rudeninės saulainės

AP; TP

20-30; 20

5

14

-

Helianthemum

Paprastieji sauleniai

AP; TP

20-30; 20

5-7

28

KNO

nummularium

 

 

 

 

 

 

Helianthus debilis

Gležnosios saulėgrąžos

AP; TP; S

20-30; 20

3-5

14

Atšaldymas

Helichrysum bracteatum

Darželiniai šlamučiai

AP; TP

20-30; 15

4-7

14

Šviesa; atšaldymas; KNO3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nurodymai:

 

 

 

 

Rūšys

 

 

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

Pirmasis Galutinis

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo

Temperatūra °C

skaičia

skaičia

sėklų ramybės būklei

 

 

terpė

 

vimas (dienos)

vimas (dienos)

nutraukti

1

 

2

3

4

5

6

Heliopsis helianthoides

Siurkštieji saulakiai

AP; TP

20-30

4-7

21

Mirkyti vandenyje 24 vai.; KNO3

Heliotropium arborescens

Kvapnieji heliotropai

AP

20-30; 20

7

21

-

Helipterum

Humbolto sausučiai

AP; TP

20-30; 15

7-14

21

Atšaldymas

humboldtianum

 

 

 

 

 

 

Helipterum manglesii

Manglezo sausučiai

AP; TP

20-30; 15

7-14

21

Atšaldymas

Helipterum roseum

Rausvieji sausučiai

AP; TP

20-30; 15

7-14

21

Atšaldymas

Hesperis matronalis

Kvapiosios vakarutės

AP

20-30; 20

4-7

14

Atšaldymas; KNO3

Heteranthemis

-

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas

viscidehirta

 

 

 

 

 

 

Heuchera sanguinea

Raudonosios heišeros

AP

20-30; 20

7

21

Atšaldymas; KNO3

Hibiscus trionum

Šiurkščialapiai hibiskai

AP; TP

20-30

4-7

21

-

Hippeastrum hybrids

Meilenių hibridai

AP; TP

20-30

7-10

28

-

Hypericum perforatum

Paprastosios jonažolės

AP

20-30; 20

4-7

21

-

Hyssopus officinalis

Vaistiniai izopai, juozažolės

AP; TP

20-30; 20

4-7

14

Šviesa

Iberis amarą

Karčiosios rudgrūdėlės

AP; TP

20-30; 20; 15

4-7

14

Atšaldymas; KNO3

Iberis gibraltarica

Gibraltarinės rudgrūdėlės

AP; TP

20-30; 20; 15

4-7

14

Atšaldymas; KNO3

Iberis sempervirens

Visažalės rudgrūdėlės

AP; TP

20-30; 20; 15

4-7

14

Atšaldymas; KNO3

Iberis umbellata

Skėtinės rudgrūdėlės

AP; TP

20-30; 20; 15

4-7

14

Atšaldymas; KNO3

Impatiens balsamina

Balzaminės sprigės

AP;TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas; KNO3

Impatiens walleriana

Valero sprigės

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas; KNO3

Inula helenium

Didieji debesylai

AP

20-30; 20

7-10

28

-

Ipomoea alba

Baltosios ipomėjos

AP; TP; S

20-30; 20

4-7

21

Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo

Ipomoea purpurea

Purpuriniai sukučiai

AP; TP; S

20-30; 20

4-7

21

Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo

Ipomoea ąuamoclit

Raudonžiedės ipomėjos

AP; TP; S

20-30; 20

4-7

21

Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo

Ipomoea tricolor

Trispalvė ipomėja

AP; TP; S

20-30; 20

4-7

21

Perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo

Kalanchoe blossfeldiana

Raudonžiedės kalankės

AP

20-30; 20

7-14

21

-

Kalanchoe crenata

Rinčiuotosios kalankės

AP

20-30; 20

14

21

-

Kalanchoe globulifera

Rutulinės kalankės

AP

20-30; 20

7-14

21

-

Kniphofia uvaria

Uoginės knifofijos

AP

20-30

4-7

21

-

Kochia scoparia

Šluotelinės kochijos

AP; TP

20-30; 20

3-5

14

Atšaldymas; GA3

 

 

 

 

 

Lathyrus latifolius

Plačialapiai pelėžirniai

AP; TP; S

20

7-10

21

Atšaldymas; perdurti sėklą, nudrožti ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu

Lathyrus odoratus

Kvapieji pelėžirniai

AP; TP; S

20

5-7

14

Atšaldymas

Lavandula angustifolia

Tikrosios levandos

AP; TP; S

20-30; 20

7-10

21

Atšaldymas; GA3

Lavatera trimestris

Darželinės rožūnės

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas

Legousia speculum-

Patraukliosios legūzijos

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

veneris

 

 

 

 

 

 

Leontopodium alpinum

Alpinės liūtpėdės

AP

20-30; 20

5

14

Atšaldymas

Leonurus cardiaca

Paprastosios sukatžolės

AP

20-30

5-7

42

Atšaldymas

 

 

 

 

Nurodymai:

 

 

 

 

Rūšys

 

 

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

Pirmasis Galutinis

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo

Temperatūra °C

skaičia

skaičia

sėklų ramybės būklei

 

 

terpė

 

vimas (dienos)

vimas (dienos)

nutraukti

 

1

2

3

4

5

_____________6____

 

 

 

 

 

Leucanthemum maximum

Didžiagraižės baltagalvės

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Leucanthemum vulgare

Paprastosios baltagalvės

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Levisticum officinale

Vaistinės gelsvės

AP; TP

20-30; 20

10

21

-

Liatris pycnostachya

Tankiagraižiai liatriai

AP

20-30

5-7

28

-

Liatris spicata

Varpuotieji liatriai

AP

20-30

5-7

28

-

Lilium regale

Karališkosios lelijos

AP; S

20-30; 20

7

28

-

Limonium bettidifolium

Saulutiniai kermėkai

AP; TP

15; 10

5-7

21

Mirkyti 24 valandas

Limonium bonduettei

Bonduelo kermėkai

AP; TP; S

20; 15

5-7

21

Mirkyti 24 valandas

Limonium gerberi

Plačialapiai kermėkai

AP; TP

15; 10

5-7

21

Mirkyti 24 valandas

Limonium sinuatum

Karpytalapiai kermėkai

AP; TP; S

15; 10

5-7

21

Mirkyti 24 valandas

Linaria bipartita

Darželinės linažolės

AP

15; 10

4-7

21

Atšaldymas

Linaria maroccana

Marokinės linažolės

AP

15; 10

4-7

21

Atšaldymas

Linaria vulgaris

Paprastosios linažolės

AP

15; 10

4-7

21

Atšaldymas

Linumflavum

Geltonieji linai

AP; TP

20-30; 15

4-7

21

KNO3

Linum grandiflorum

Stambiažiedžiai linai

AP; TP

20; 15; 10

4-7

21

KNO3

Linum narbonense

Narboniniai linai

AP; TP

20-30; 20; 15

4-7

21

KNO3

Linum perenne

Daugiamečiai linai

AP; TP

20; 15; 10

4-7

21

KNO3

Lobelia cardinalis

Purpurinės lobelijos

AP

20-30; 20

7-14

21

Atšaldymas; KNO3

Lobelia erinus

Paprastosios lobelijos

AP

20-30; 20

7-14

21

Atšaldymas; KNO3

Lobularia maritima

Pajūrinės lobularijos

AP

20-30; 20; 15

4-7

21

Atšaldymas; KNO3

Lonas annua

Vienamečiai lonai

AP

20-30

4-5

14

-

Lunaria annua

Vienametės blizgės

AP;TP

20; 15

7

21

Atšaldymas; KNO3

Lupinus hartwegii

Hartvego lubinai

AP; TP; S

20-30; 20

4-7

21

Perdurti sėklą ar nudildyti dalį sėklos apvalkalo ties sėklaskiltės galu

Lupinus hybrids

Lubinų hibridai

AP; TP; S

20-30; 20

4-7

21

-

Lupinus nanus

Mažieji lubinai

AP; TP; S

20-30; 20

4-7

21

-

Lupinus polyphyllus

Gausialapiai lubinai

AP; TP; S

20-30; 20

4-7

21

-

Lychnis chalcedonica

Goštautinės gaisrenos

AP

20-30; 20

5-10

21

Šviesa

Lychnis coronaria

Vainikinės gaisrenos

AP

20-30

5-10

21

-

 

 

 

 

 

Malcolmia maritima

Pajūrinės malkolmijos

AP

20-30; 20; 15

4-5

14

Šviesa; atšaldymas; KNO3

Malope trifida

Triskiautės malopės

AP; TP

20-30; 20

4-7

14

Atšaldymas

Marrubium vulgare

Paprastosios šantros

AP

20-30

5-7

21

Atšaldymas

Matricaria recutita

Vaistinės ramunės

AP

20-30; 20

4-7

14

Atšaldymas

Matthiola incana

Dvimetės leukonijos

AP

20-30; 20

4-7

14

Atšaldymas; KNO3

Matthiola longipetala

Stambiažiedės leukonijos

AP

20-30; 20; 15

4-7

14

Atšaldymas; KNO3

Melissa officinalis

Vaistinės melisos

AP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas

Mentha x piperita

Pipirmėtės

AP

20-30

7-14

21

Atšaldymas; KNO3

Mimosa pudica

Jautriosios mimosos

AP; TP

20-30; 20

4-7

28

Mirkyti 24 vai. vandenyje

Mimulus cardinalis

Ryškieji puikūnai

AP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas

Mimulus cupreus

Variniai puikūnai

AP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas

Mimulus x hybridus

Darželiniai puikūnai

AP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas

Mimulus luteus

Gelsvieji puikūnai

AP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas

Mirabilis jalapa

Vakarinės dyvinutės

AP; TP; S

20-30; 20

4-7

14

Šviesa; atšaldymas

Moluccella laevis

Gluotniosios sraigūnės

AP; TP

20-30; 20

5-7

21

Šviesa; atšaldymas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nurodymai:

 

 

 

 

 

iušys

 

 

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

Pirmasis Galutinis

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo

terpė

Temperatūra °C

skaičia

skaičia

sėklų ramybės būklei

 

 

 

 

vimas (dienos)

vimas (dienos)

nutraukti

 

1

2

3

4

5

6

 

 

 

 

 

Myosotis hybrids

Neužmirštuolių hibridai

AP; TP

20-30; 20; 15

5-7

21

Šviesa; atšaldymas

Myosotis scorpioides

Pelkinės neužmirštuolės

AP; TP

20-30; 20; 15

5-7

21

Šviesa; atšaldymas

Myosotis sylvatica

Miškinės neužmirštuolės

AP; TP

20-30; 20; 15

5-7

21

Šviesa; atšaldymas

 

 

 

 

 

 

 

Nemesia strumosa

Gurklinės nemezijos

AP; TP

20; 15

5-7

21

Šviesa; atšaldymas

Nemesia versicolor

Įvairialapės nemezijos

AP; TP

20; 15

5-7

21

Šviesa; atšaldymas

Nemophila maculata

Dėmėtosios nemofilės

AP; TP

15; 10

5-7

21

Atšaldymas

Nemophila menziesii

Menzio nemofilės

AP; TP

15; 10

5-7

21

Atšaldymas

Nepeta cataria

Paprastosios katžolės

AP; TP

20-30; 20

7-14

28

Atšaldymas

Nicotiana alata

Kvapieji tabakai

AP

20-30; 20

5-7

14

KNO3

Nicotiana x sanderae

Sandėrio tabakai

AP

20-30; 20

5-7

14

KNO3

Nicotiana suaveolens

Aromatiniai tabakai

AP

20-30; 20

5-7

14

KNO3

Nierembergia

Arklinės nyrembergijos

AP

20-30; 20

5-7

21

-

hippomanica

 

 

 

 

 

 

Nigella damascena

Darželinės juodgrūdėlės

AP; TP

20-30; 20; 15

7-10

21

KNO3; 14 dienų tamsa

15 °C, po to 20-30 °C; atšaldymas

Nigella hispanica

Ispaninės juodgrūdėlės

AP; TP

20-30; 20; 15

7-10

21

KNO3; 14 dienų tamsa 15 °C, po to 20-30 °C; atšaldymas

Nigella sativa

Sėjamosios juodgrūdėlės

AP; TP

20-30; 20

7-10

21

Atšaldymas; KNO3; 15 °C

 

 

 

 

 

Oenothera macrocarpa

Misūrinės nakvišos

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

KNO3

Osteospermum ecklonis

Ekolono kaulasėkliai

AP; TP

20-30; 20

4-7

14

Šviesa; atšaldymas; KNO3

 

 

 

 

 

Papaver alpinum

Alpinės aguonos

AP

15; 10

4-7

14

KNO3

Papaver glaucum

Geltonosios aguonos

AP

15; 10

4-7

14

Šviesa; KNO3

Papaver nudicaule

Plikastiebės aguonos

AP

15; 10

4-7

14

Šviesa; KNO3

Papaver orientale

Rytinės aguonos

AP

20-30; 20

4-7

14

Atšaldymas; KNO3

Papaver rhoeas

Pūdyminės aguonos

AP

20-30; 20; 15

4-7

14

Šviesa; atšaldymas; KNO3

Pelargonium Zonale

Juostuotųjų pelargonijų

AP; TP

20-30; 20

7

28

Perdurti sėklą ar nudildyti

Group

hibridai

 

 

 

 

dalį sėklos apvalkalo

Penstemon barbatus

Barzdotieji penstemonai

AP

20-30; 15

7

21

Atšaldymas

Penstemon hartwegii

Plikažiedžiai penstemonai

AP

20-30; 15

7

21

Atšaldymas

Penstemon hybrids

Penstemonų hibridai

AP

20-30; 15

7

21

Atšaldymas

Perilla frutescens

Krūminės perilės

AP; TP

20-30; 20

5-7

21

Atšaldymas

Petunia x hybrida

Įvairiaspalvės petunijos

AP

20-30; 20

5-7

14

Atšaldymas; KNO3

Phacelia campanularia

Varpelinės facelijos

AP; TP

15; 10

3-5

21

Atšaldymas; KNO3

Phlox drummondii

Vienamečiai flioksai

AP; TP

20-30; 20; 15

5-7

21

Atšaldymas; KNO3

Phlox paniculata

Šluoteliniai flioksai

AP; TP

20; 15

5-7

21

Atšaldymas; KNO3

Phlox subulata

Ylalapiai flioksai

AP; TP

20; 15

5-7

21

Atšaldymas; KNO3

Pholistoma auritum

Ausytoji folistoma (ausytoji nemofilė)

AP; TP

15; 10

5-7

21

Atšaldymas

Physalis alkekengi

Valgomieji dumplainiai

AP

20-30

4-7

28

Šviesa; atšaldymas; KNO3

Pimpinella major

Didžiosios ožiažolės

AP; TP

20-30

7-10

21

Atšaldymas

Pimpinella saxifraga

Mažosios ožiažolės

AP; TP

20-30

5-7

21

-

Plantago lanceolata

Siauralapiai gysločiai

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

-

 

 

 

 

Nurodymai:

 

 

 

 

Rūšys

 

 

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

Pirmasis Galutinis

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo

Temperatūra °C

skaičia

skaičia

sėklų ramybės būklei

 

 

terpė

 

vimas (dienos)

vimas (dienos)

nutraukti

 

1

2

3

4

5

6

 

 

 

 

 

Portulaca grandiflora

Stambiažiedės portulakos

AP; TP

20-30; 20

4-7

14

Šviesa; atšaldymas; KNO3

Primula auricula

Ausytosios raktažolės

AP

20-30; 20; 15

7-14

28

Atšaldymas; KNO3

Primula denticulata

Dantytalapės raktažolės

AP

20-30; 20; 15

7-14

28

Atšaldymas; KNO3

Primula elatior

Aukštosios raktažolės

AP

20-30; 20; 15

7-14

28

Atšaldymas; KNO3

Primula japonica

Japoninės raktažolės

AP

20-30; 20; 15

7-14

28

Atšaldymas; KNO3

Primula x kewensis

Įvairiosios raktažolės

AP

20-30; 20; 15

7-14

28

Atšaldymas; KNO3

Primula malacoides

Švelniosios raktažolės

AP

20-30; 20; 15

7-14

28

Atšaldymas; KNO3

Primula obconica

Kūginės raktažolės

AP

20-30; 20; 15

7-14

28

Atšaldymas; KNO3

Primula praenitens

Blizgančiosios raktažolės

AP

20-30; 20; 15

7-14

28

Atšaldymas; KNO3

Primula veris

Pavasarinės raktažolės

AP

20-30; 20; 15

7-14

28

Atšaldymas; KNO3

Primula vulgaris

Paprastosios raktažolės

AP

20-30; 20; 15

7-14

28

Atšaldymas; KNO3

Psylliostachis suworowii

Suvorovo notnerės

AP; TP

15; 10

5-7

21

Mirkyti 24 vai. vandenyje

Pulsatilla vulgaris

Paprastosios šilagėlės

AP

20; 15

7-14

28

Atšaldymas

Ranunculus asiaticus

Azijiniai vėdrynai

AP; S

20; 15

7-14

28

-

Reseda odorata

Kvapiosios rezetos

AP; TP

20-30; 15

4-7

14

Šviesa

Rheum palmatum

Vaistiniai rabarbarai

AP; TP

20-30; 20

7

21

-

Rudbeckia fulgida

Žėrinčiosios rudbekijos

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Rudbeckia hirta

Plaukuotosios rudbekijos

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Rūta graveolens

Žaliosios rūtos

AP; TP

20-30; 20

7

28

Atšaldymas

Saintpaulia ionantha

Našlaitinės sanpaulijos

AP

20-30; 20

7-14

28

-

Salpiglossis sinuata

Lenktažiedžiai trimičiai

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas; KNO3

Salvia coccinea

Skaisčiažiedžiai šalavijai

AP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas

Salvia farinacea

Miltuotieji šalavijai

AP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas

Salvia offlcinalis

Vaistiniai šalavijai

AP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas

Salvia patens

Skėstašakiai šalavijai

AP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas

Salvia pratensis

Pieviniai šalavijai

AP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas

Salvia sclarea

Kvapieji šalavijai

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas

Salvia splendens

Raudonžiedžiai šalavijai

AP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas

Salvia viridis

Žalieji šalavijai

AP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas

Sanvitalia procumbens

Gulsčiosios sanvitalijos

AP; TP

20-30; 20

3-5

14

Atšaldymas

Saponaria calabrica

Kalabriniai putokliai

AP; TP

15; 10

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Saponaria ocymoides

Bazilikiniai putokliai

AP; TP

15; 10

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Saponaria offlcinalis

Vaistiniai putokliai

AP; TP

15; 10

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Scabiosa atropurpurea

Raudonoji žvaigždūnė

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas

Scabiosa caucasica

Kaukazinės žvaigždūnės

AP; TP

20-30; 20; 15

4-7

21

Atšaldymas

Schefflera elegantissima

Puošniosios šefleros

AP; TP

20-30

7-14

28

-

Schizanthus pinnatus

Plunksniniai skeltažiedžiai

AP; TP

15; 10

4-7

14

Atšaldymas

Senecio cineraria

Pilkšvalapės žilės

AP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas

Senecio cruentus

Mišriosios cinerarijos

AP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas

Senecio elegans

Grakščiosios žilės

AP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas

Silene pendula

Parinkusiosios naktižiedės

AP; TP

20-30; 20

7-14

28

KNO3

Silybum marianum

Tikrieji margainiai

AP; TP

20-30; 20

5-7

21

Atšaldymas

Sinningia speciosa

Dailiosios siningijos

AP

20-30; 20

7-14

28

Atšaldymas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nurodymai:

 

 

 

 

Rūšys

 

 

 

 

Papildomi nurodymai,

 

 

 

 

Pirmasis

Galutinis

 

įskaitant ir rekomendacijas

 

 

Daiginimo

Temperatūra °C

skaičia

skaičia

sėklų ramybės būklei

 

 

terpė

 

vimas (dienos)

vimas (dienos)

nutraukti

1

 

2

3

4

5

6

 

 

 

 

 

 

 

Solanum diflorum

Paprikinės kiauliauogės

AP; TP

20-30; 20

5-7

28

Šviesa; KNO3

Solanum giganteum

Didžiosios kiauliauogės

AP; TP

20-30; 20

5-7

28

Šviesa; KNO3

Solanum laciniatum

Karpytosios kiauliauogės

AP

20-30; 20

5-7

28

KNO3

Solanum marginatum

Kraštuotosios kiauliauogės

AP; TP

20-30; 20

5-7

28

Šviesa; KNO3

Stachys macrantha

Didžiažiedės notros

AP

20

7

14

-

Tagetes erecta

Didieji serenčiai

AP; TP

20-30; 20

3-5

14

Šviesa

Tagetes patula

Gvazdikiniai serenčiai

AP; TP

20-30; 20

3-5

14

Šviesa

Tagetes tenuifolia

Smulkieji serenčiai

AP; TP

20-30; 20

3-5

14

Šviesa

Tanacetum achilleifolium

Karpytosios bitkrislės

AP; TP

20-30; 15

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Tanacetum cinerariifolium

Pilkalapiai skaisteniai

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas

Tanacetum coccineum

Rausvažiedžiai skaisteniai

AP; TP

20-30; 15

4-7

21

Šviesa; atšaldymas; KN03

Tanacetum parthenium

Vaistiniai skaisteniai

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Thunbergia alata

Sparnuotosios tunbergijos

AP; TP

20-30; 20

4-7

21

-

Thymus serpyllum

Paprastiejis čiobreliai

AP; TP

20-30; 20; 15

7

21

Šviesa

Toreniafournieri

Furnerio torenijos

AP

20-30

5-7

14

KNO3

Tripleurospermum

Pajūriniai šunramuniai

AP

20-30; 20

4-7

14

Atšaldymas

maritimum

 

 

 

 

 

 

Tripleurospermum

Paprastieji šunramuniai

AP

20-30; 20

4-7

14

Atšaldymas

perforatum

 

 

 

 

 

 

Tropaeolum majus

Didžiosios nasturtės

AP; TP; S

20-30; 20; 15

4-7

21

Atšaldymas

Tropaeolum peltophorum

Skydinės nasturtės

AP; TP; S

20; 15

4-7

21

Atšaldymas

Tropaeolum peregrinum

Karpytalapės nasturtės

AP; TP; S

20; 15

4-7

21

Atšaldymas

Vaccaria hispanica

Kalkenės barškutės

AP; TP

15-10

4-7

21

Šviesa; atšaldymas

Valeriana officinalis

Vaistiniai valerijonai

AP

20-30; 20

5-7

21

Atšaldymas

Verbascum densiflorum

Didžiažiedės tūbės

AP

20-30

4-7

21

Atšaldymas

Verbascum phlomoides

Gauruotosios tūbės

AP

20-30

4-7

21

Atšaldymas

Verbascum thapsus

Smulkiažiedės tūbės

AP

20-30

4-7

21

Atšaldymas

Verbena bonariensis

Patagoninės verbenos

AP

20-30; 15

7-10

28

Atšaldymas; KNO3

Verbena canadensis

Kanadinės verbenos

AP

20-30; 15

7-10

28

Atšaldymas; KNO3

Verbena x hybrids

Verbenų hibridai

AP

20-30; 20; 15

7-10

28

Atšaldymas; KNO3

Verbena rigida

Šiurkščiosios verbenos

AP

20-30; 15

7-10

28

Atšaldymas; KNO3

Vincą minor

Mažosios žiemės

AP

20-30; 20

4-7

14

-

Viola cornuta

Tiesiaragės našlaitės

AP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas; KNO3

Viola odorata

Kvapiosios našlaitės

AP

20; 10

4-7

21

Atšaldymas; KNO3

Viola tricolor

Trispalvės našlaitės

AP

20-30; 20

4-7

21

Atšaldymas; KNO3

Xeranthemum annuum

Vienamečiai sausiukai

AP; TP

20-30; 20

4-7

14

-

Zinnia elegans

Puikiosios gvaizdūnės

AP; TP

20-30; 20

3-5

10

Šviesa; atšaldymas

Zinnia haageana

Hago gvaizdūnės

AP; TP

20-30; 20

3-5

10

Šviesa; atšaldymas

______________