LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

Į S T A T Y M A S

2000 m. birželio 29 d. Nr. VIII-1780

Vilnius

(Žin., 1996, Nr. 102-2319, Nr. 121-2849, 2852; 1997, Nr. 91-2272)

1 straipsnis.         Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS

į s t a t y m a s

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (santrumpa – LRT) steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę.

2. LRT savo veiklą grindžia Visuomenės informavimo įstatymu, Viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais.

2 straipsnis. LRT samprata ir statusas

1. LRT – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne pelno institucija.

2. LRT yra juridinis asmuo, turi antspaudą ir sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta tvarka.

3 straipsnis. LRT veiklos principai

1. LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. Rengdamas ir skelbdamas laidas, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, laidose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Laidose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams.

2. LRT transliuojamų radijo ir televizijos programų priėmimo zona aprėpia visą Lietuvos Respublikos teritoriją.

4 straipsnis. LRT programoms keliami reikalavimai

1. LRT programose turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė, laidos turi būti orientuotos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms. Programose neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms; LRT informacinėse laidose, komentaruose pateikiama informacija turi būti subalansuota, atspindinti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios turi būti autorizuotos, patikrintos ir išsamios.

2. LRT programose pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno laidoms. Masinė kultūra atspindima apžvalginio, pažintinio, analitinio pobūdžio laidose.

3. Daugiau kaip pusę LRT programos turi sudaryti Europos ir Lietuvos autorių garso ir vaizdo (audiovizualiniai) kūriniai. Ne mažiau kaip 10 procentų LRT programos turi sudaryti nepriklausomų kūrėjų (radijo ir televizijos laidas kuriančių fizinių ar juridinių asmenų, nepavaldžių LRT ir nesusijusių su juo turtiniais santykiais ar jungtine veikla) garso ir vaizdo (audiovizualiniai) kūriniai, sukurti ne anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus.

4. Minimali LRT programų transliavimo trukmė yra:

1) televizijos: darbo dienomis – 12 valandų per parą, savaitgaliais ir švenčių dienomis – 16 valandų per parą;

2) radijo: pirmosios programos trukmė – 24 valandos per parą, antrosios – 18 valandų per parą, trečiosios – 12 valandų per parą.

5 straipsnis. LRT teisės ir pareigos

1. LRT yra Seimo įsteigto Lietuvos radijo ir televizijos teisių ir pareigų perėmėja. Negali būti jokių kitų LRT dalininkų. LRT visuotinio susirinkimo funkcijos pavedamos LRT tarybai (toliau – Taryba).

2. LRT turi leidybos teisę, taip pat teisę nemokamai įrašinėti ir transliuoti Seimo bei Vyriausybės posėdžius, iškilmingus valstybės aktus ir disponuoti įrašais savo nuožiūra.

3. LRT turi teisę teikti teleteksto paslaugas, laisvai parengti ne ilgesnes kaip 90 sekundžių trukmės informacinio pobūdžio laidas apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių politikos ar kitokius įvykius, kultūros, sporto ar kitus renginius, apie kuriuos pateikti informaciją visuomenei kiti transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę.

4. LRT turi teisę rengti konkursus, festivalius, konferencijas, seminarus, įkurti meno kolektyvus, nustatyti tiesioginius ryšius su užsienio organizacijomis ir kompanijomis, dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, organizuoti radijo ir televizijos laidas užsieniui, susitarimų pagrindu retransliuoti užsienio radijo ir televizijos programas, steigti filialus, korespondentų punktus, leisti informacinius leidinius apie savo veiklą.

5. LRT turi pirmumo teisę į naujai sukoordinuotus elektroninio ryšio kanalus (radijo dažnius), valstybinius radijo ir televizijos transliavimo įrenginius su naujausiomis radijo ir televizijos technologijomis. LRT turi teisę turėti 2 televizijos ir 4 radijo programas.

6. LRT suteikia laiką Respublikos Prezidentui kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais Prezidento įstatymo nustatyta tvarka. Seimo ar Vyriausybės prašymu LRT pagal galimybes kuo greičiau suteikia laiką oficialiems Seimo ar Vyriausybės pranešimams. LRT gali leisti kalbėti opozicijos atstovui.

7. LRT suteikia Lietuvos tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms laiką transliuoti religines apeigas dvišaliuose susitarimuose numatytomis sąlygomis ir tvarka.

8. LRT suteikia laiką rinkimų metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms ir jų kandidatams į Seimo ar savivaldybių tarybų narius Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

9. LRT sudaro sąlygas darbuotojams kelti kvalifikaciją.

10. LRT naudojamuose kanaluose neleidžiama veikti kitoms radijo ir televizijos stotims be Tarybos leidimo.

6 straipsnis. Reklama LRT programose

1. Reklama LRT programose transliuojama įstatymų nustatyta tvarka.

2. Reklama LRT programose draudžiama:

1) valstybės paskelbtomis gedulo dienomis;

2) transliuojant valstybinės reikšmės renginius;

3) vaikams skirtose laidose.

3. Reklamos trukmė tiek LRT televizijos, tiek LRT radijo programose neturi viršyti 15 procentų dienos transliavimo laiko.

4. Didėjant valstybės rinkliavos LRT įplaukoms, Tarybos sprendimu reklamos laikas palaipsniui proporcingai mažinamas iki 10 procentų dienos transliavimo laiko.

5. LRT informacinėse ir švietimo programose ar laidose komercinė reklama netransliuojama.

6. LRT draudžiama įtraukti reklamos intarpus į trumpesnių kaip 45 minučių kino filmų transliaciją.

7. LRT netransliuojami teleparduotuvės skelbimai.

7 straipsnis. LRT programų rėmimas

LRT programos gali būti remiamos Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka.

8 straipsnis. LRT veiklos reikalavimai darbuotojų streikų ar ypatingų situacijų metu

1. Streikuojant LRT darbuotojams, radijas ir televizija privalo užtikrinti klausytojams ir žiūrovams Tarybos nustatytą informacijos minimumą.

2. Gaivalinių nelaimių, epidemijų, nepaprastosios ar karo padėties atveju LRT privalo skelbti Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Generalinės prokuratūros oficialius pranešimus.

II SKYRIUS

LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS VALDYMAS

9 straipsnis. LRT taryba

1. LRT valdymo organai yra Taryba ir administracija. Taryba yra sudaroma Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio nustatyta tvarka. Tarybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, Radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, įskaitant LRT, taip pat radijo ir televizijos stočių savininkai ir bendrasavininkiai.

2. Tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:

1) Tarybos narys atsistatydina;

2) Tarybos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius nedalyvauja Tarybos darbe;

3) Tarybos nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;

4) Tarybos narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

5) pakinta Tarybos nario paskyrimo įstatyminis pagrindas.

3. Pasibaigus kurio nors Tarybos nario įgaliojimų laikui, šis Tarybos narys gali būti pakartotinai skiriamas į Tarybą su sąlyga, jeigu dėl tokio paskyrimo nesusidaro daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės.

4. Kai Taryboje atsiranda laisva vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią ar delegavusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas paskirti naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Tarybos narys, pabaigos.

5. Taryba turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu Taryba atsistatydina, Tarybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai Tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį. Tarybos atsistatydinimo atveju netaikoma šio straipsnio 4 dalies nuostata.

6. Kai Taryba atsistatydina, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias ar delegavusias Tarybos narius, prašydamas paskirti Tarybos narius.

7. Institucijos, įgaliotos skirti Tarybos narius, privalo juos paskirti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto kreipimosi dienos. Paskyrus visus Tarybos narius, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų organizuoja Tarybos pirmininko rinkimą. Tarybos pirmininkas renkamas 3 metams paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tarybos pirmininko pavaduotojas renkamas ta pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu.

8. Tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Tarybos pirmininkas, o kai jis neina pareigų, - pirmininko pavaduotojas, savo iniciatyva arba trečdalio Tarybos narių reikalavimu. Posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė Tarybos narių. Nutarimai priimami paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį.

9. Taryba dirba pagal savo pačios patvirtintą darbo reglamentą.

10. Taryba finansuojama (apmokama už posėdžius, administracinės išlaidos) iš LRT lėšų.

10 straipsnis. Tarybos funkcijos, teisės ir atskaitomybė

1. Taryba:

1) formuoja LRT programų valstybinę strategiją;

2) formuoja LRT programų mastus ir struktūrą, kasmet tvirtina LRT programų sudėtį ir jų pakeitimus;

3) nustato kanalų skaičių ir jų naudojimą programoms transliuoti;

4) tvirtina LRT įstatus;

5) prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų;

6) svarsto ir tvirtina LRT veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus;

7) tvirtina LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas;

8) svarsto ir tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas;

9) tvirtina LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes;

10) tvirtina konkursų LRT laidoms rengti rezultatus;

11) steigia LRT ūkinės ir finansinės veiklos klausimams svarstyti Administracinę komisiją;

12) tvirtina Administracinės komisijos nuostatus;

13) skiria Administracinės komisijos narius;

14) nustato konkurso LRT generalinio direktoriaus (toliau – generalinis direktorius) pareigoms tvarką;

15) ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio direktoriaus pareigoms;

16) viešo konkurso būdu 5 metams skiria generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą;

17) nustato generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių;

18) generalinio direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia jo pavaduotojus.

2. Tarybos narys negali būti generaliniu direktoriumi.

3. Tarybos nutarimai LRT yra privalomi.

4. Jei generalinis direktorius nesutinka su Tarybos nutarimu, jis gali kreiptis į Tarybą su motyvuotu prašymu persvarstyti nutarimą, išskyrus Tarybos nutarimą dėl Tarybos atsistatydinimo. Taryba privalo ne vėliau kaip per 10 dienų svarstyti generalinio direktoriaus prašymą. Pakartotinai balsavus už tą patį nutarimą daugiau kaip pusei visų Tarybos narių, generalinis direktorius nutarimą privalo vykdyti.

5. Taryba turi teisę siųsti savo atstovus į LRT administracijos bei Administracinės komisijos posėdžius, taip pat gauti iš LRT administracijos, Administracinės komisijos, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti.

6. Tarybos veikla yra vieša. Tarybos reglamento numatytais atvejais gali būti rengiami uždari Tarybos posėdžiai. Tarybos nutarimai LRT įstatų nustatyta tvarka skelbiami LRT radijo ir (ar) televizijos laidose. LRT taryba kasmet spaudoje paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o Tarybos pirmininkas kartą per metus už LRT veiklą atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje.

11 straipsnis. Administracinė komisija, jos funkcijos, teisės ir atskaitomybė

1. Administracinė komisija sudaroma iš 5 narių. Administracinės komisijos narius 4 metams skiria Taryba. Administracinės komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir (ar) televizijos stotyse, įskaitant ir LRT. Pasibaigus Administracinės komisijos nario kadencijai, jis gali būti skiriamas pakartotinai, su sąlyga, jeigu dėl tokio paskyrimo nesusidaro daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės.

2. Administracinės komisijos nariai turi būti vadybos ir (ar) finansų specialistai.

3. Jeigu dėl kokių nors priežasčių Administracinės komisijos narys negali atlikti savo pareigų arba nedalyvauja Administracinės komisijos posėdžiuose daugiau kaip 4 mėnesius, Taryba turi teisę jį atšaukti ir į jo vietą skirti kitą asmenį. Administracinės komisijos narys turi teisę atsistatydinti.

4. Administracinė komisija veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus.

5. Administracinės komisijos nariai išsirenka pirmininką, kuris ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius šaukia Administracinės komisijos posėdžius. Posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė Administracinės komisijos narių. Administracinė komisija išvadas priima paprasta Administracinės komisijos narių balsų dauguma.

6. Administracinė komisija atlieka šias funkcijas:

1) teikia išvadas Tarybai dėl LRT veiklos perspektyvinių ir kasmetinių planų ekonominio bei finansinio pagrįstumo;

2) teikia išvadas Tarybai dėl LRT metinių pajamų ir išlaidų sąmatos bei jos vykdymo ataskaitos;

3) teikia išvadas Tarybai dėl bankų kreditų, garantijų suteikimo bei įsipareigojimų vykdymo;

4) teikia išvadas Tarybai sudarant sutartis dėl investicijų, jei sandorio suma yra ne mažesnė kaip 100 000 litų;

5) teikia išvadas dėl konkursui pateiktų LRT laidų projektų finansinio pagrįstumo;

6) teikia išvadas generaliniam direktoriui dėl lėšų, kurios nėra numatytos patvirtintoje LRT sąmatoje, panaudojimo;

7) teikia išvadas generaliniam direktoriui dėl sutarties su LRT darbuotojų profesinėmis sąjungomis projekto ekonominio pagrįstumo;

8) konsultuoja Tarybą ir generalinį direktorių finansų klausimais;

9) gali siūlyti Tarybai inicijuoti LRT ar atskirų jos padalinių ūkinės ir finansinės veiklos auditą.

7. Administracinė komisija turi teisę siųsti savo atstovą į LRT administracijos posėdžius, gauti iš LRT administracijos ir Tarybos informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti.

8. Administracinė komisija yra finansuojama iš LRT lėšų Administracinės komisijos nuostatų nustatyta tvarka.

9. Administracinė komisija ne rečiau kaip kartą per metus už savo veiklą atsiskaito Tarybai LRT įstatų nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Generalinis direktorius

1. LRT vadovauja ir atstovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už Tarybos nutarimų įgyvendinimą.

2. Generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams skiria Taryba daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Negavus tokio balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas.

3. Jeigu asmuo, patvirtintas generaliniu direktoriumi, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje darbo generaliniu direktoriumi laikotarpiui.

4. Generalinis direktorius dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių.

5. Generalinis direktorius gali atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Tuo atveju atsistatydina ir jo teikimu Tarybos paskirti generalinio direktoriaus pavaduotojai.

6. Tarybai atsistatydinus, generalinis direktorius bei jo teikimu Tarybos paskirti generalinio direktoriaus pavaduotojai atleidžiami. Tarybai arba generaliniam direktoriui atsistatydinus, Taryba paveda generaliniam direktoriui ar kitam asmeniui laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas iki naujo generalinio direktoriaus paskyrimo.

13 straipsnis. Generalinio direktoriaus funkcijos, teisės ir atskaitomybė

1. Generalinis direktorius:

1) vadovauja LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme, tvirtina LRT struktūrą, darbo apmokėjimo sistemą, sudaro sutartis, skelbia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;

2) Tarybos prašymu informuoja Tarybą apie įstatymuose numatytų LRT funkcijų, Tarybos nutarimų vykdymą bei Administracinės komisijos išvadas.

2. Generalinis direktorius turi teisę gauti Tarybos nutarimus, Administracinės komisijos išvadas bei kitą informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos ir Administracinės komisijos posėdžiuose.

3. Generalinis direktorius rengia ir teikia Tarybai tvirtinti metinę LRT veiklos ataskaitą.

III SKYRIUS

LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS TURTAS, FINANSINĖ IR ŪKINĖ VEIKLA

14 straipsnis. LRT turtas

1. LRT turtas yra valstybės nuosavybė ir negali būti privatizuojamas.

2. LRT turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise.

3. LRT pastatai ir žemė negali būti parduodami, perleidžiami ar įkeičiami.

4. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 litų, LRT gali parduoti, perleisti, nurašyti tik gavusi Vyriausybės leidimą.

5. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra mažesnė negu 100 000 litų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti, gavęs Tarybos leidimą.

6. Ilgalaikį, visiškai susidėvėjusį turtą bei trumpalaikį turtą, kurio pradinė įsigijimo arba indeksuota vertė yra iki 1000 litų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti LRT generalinio direktoriaus įsakymu.

7. LRT turtu negalima užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymo.

15 straipsnis. LRT finansinė ir ūkinė veikla

1. LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų iš valstybės rinkliavos už LRT teikiamas visuomenei paslaugas, už radijo ir televizijos laidų pardavimą, reklamą, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos. Didėjant valstybės rinkliavos LRT įplaukoms, atitinkamai mažinamas LRT finansavimas iš biudžeto.

2. LRT savarankiškai vykdo komercinę, ūkinę, leidybos veiklą.

3. LRT skiriamos lėšos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nurodomos atskira eilute. Lėšos už LRT programų siuntimą skiriamos iš valstybės biudžeto, o jų suma nurodoma atskiroje valstybės biudžeto įstatymo eilutėje.

4. LRT netaikomas bankrotas.

16 straipsnis. LRT reorganizavimas ir likvidavimas

LRT reorganizuojama ar likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymu.“

2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. LRT finansavimo tvarka pagal šį įstatymą įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2. LRT administracinė komisija įsteigiama ne vėliau kaip 2001 m. sausio 31 d.

3. Šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostata įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS                   VYTAUTAS LANDSBERGIS

______________