LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS MUZIKOS AKADEMIJOS STATUTO

1995 m. lapkričio 7 d. Nr. I-1088

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvos muzikos akademijos statutą (1 priedėlis).

2. Patvirtinti Lietuvos muzikos akademijai perduotų naudotis pastatų sąrašą (2 priedėlis).

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                             ČESLOVAS JURŠĖNAS

Lietuvos Respublikos Seimo

1995 m. lapkričio 7 d.

nutarimo Nr. I-1088

1 priedėlis

LIETUVOS MUZIKOS AKADEMIJOS

STATUTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos muzikos akademija yra valstybinė aukštoji muzikos ir teatro studijų ir mokslo įstaiga. Ji paveldi ir tęsia Lietuvos konservatorijų tradicijas. Jos pagrindinė buveinė yra Gedimino pr., Nr. 42, Vilniuje.

2. Lietuvos muzikos akademija (toliau – Akademija) turi Lietuvos Respublikos įstatymų ir šio statuto nustatytą autonomiją. Pakeisti Akademijos teritorijos ribas, perduoti pastatus gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Akademijos senato sutikimą, arba Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Senato nuomonę.

3. Akademija yra juridinis asmuo. Ji turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu. Akademija turi savarankišką balansą, sąskaitas bankuose bei įstaigos simbolinę atributiką. Juridinio asmens teisę ji gali suteikti savo padaliniams.

Akademija pati nustato savo organizacinę ir valdymo struktūrą bei vidaus tvarkos taisykles.

4. Akademija rengia muzikos atlikimo, kūrybos, tyrimo, muzikos pedagogikos, teatro, televizijos ir kino specialistus, sudaro jiems galimybę įgyti kvalifikacinius ir mokslo laipsnius, atlikėjo specializacijas ir kvalifikacines kategorijas.

5. Akademija plėtoja muzikos, teatro, televizijos ir kino mokslą, rengia ir leidžia mokslinę, metodinę bei informacinę literatūrą, įvairiomis formomis organizuoja mokslo idėjų svarstymą ir skleidimą.

6. Akademija rūpinasi visų Lietuvos muzikos mokymo ir mokslo grandžių sąveika, teikia metodinę paramą mokytojams bei sudaro jiems galimybę tobulintis Akademijos padaliniuose.

7. Akademija skatina pedagogų, mokslininkų bei studijuojančiųjų koncertinę, kūrybinę, šviečiamąją veiklą visuomenės kultūrai puoselėti.

8. Akademija organizuoja meno, mokslo ir studijų ryšius su Lietuvos ir kitų valstybių įstaigomis, organizacijomis bei pavieniais asmenimis.

9. Akademijoje gali steigtis visuomeninės organizacijos profesiniams, kūrybiniams, socialiniams interesams bei dvasiniams poreikiams tenkinti. Jos veikia pagal savo įstatus, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir šiam statutui.

Akademijoje negali kurtis struktūriniai politinių organizacijų padaliniai.

10. Akademijos darbuotojams ir studijuojantiesiems garantuojama sąžinės ir pasaulėžiūros laisvė, suteikiamos lygios teisės, nepaisant tautybės, socialinės kilmės, politinių ar religinių įsitikinimų.

II. AKADEMIJOS STRUKTŪRA

11. Akademiją sudaro katedros, fakultetai ir kiti jų struktūrai priklausantys arba savarankiškai veikiantys, studijoms, mokslinei ir meninei veiklai reikalingi padaliniai (muzikos atlikimo kolektyvai, teatro, televizijos ir kino studijos, laboratorijos, kabinetai, bibliotekos, fonotekos, Muzikologijos institutas, leidykla, muziejus ir kt.).

Kaune veikia Akademijos fakultetas.

12. Akademija konkrečioms užduotims gali steigti kitus laikinus arba nuolatinius struktūrinius padalinius (konservatorijas, institutus, mokyklas, susivienijimus, skyrius, biurus, muzikos propagavimo įstaigas, muzikos instrumentų gamybos ir remonto įmones ir kt.).

13. Pagrindinis Akademijos struktūrinis padalinys, rengiantis ir įgyvendinantis studijų programą, tiesiogiai atsakingas už specialistų rengimą, yra katedra. Ji sudaro specialybių ir specializacijų mokymo programas, studijų planų projektus, rengia mokslo darbus, vadovėlius ir mokymo leidinius, skatina pedagogų ir studijuojančiųjų kūrybinę veiklą.

Katedra apsvarsto ir siūlo konkursui kandidatus į katedros vedėjo ir pedagogų pareigas, o juos renka Senatas.

Katedrą sudaro ne mažiau kaip 5 pedagogai, išrinkti konkurso tvarka; ne mažiau kaip 2 iš jų privalo turėti pedagoginius mokslo vardus ar mokslo laipsnius. Katedros darbe dalyvauja katedros doktorantai ir meno aspirantai.

14. Giminiškos katedros (ir kiti padaliniai) gali jungtis į fakultetą, kurio darbą organizuoja ir koordinuoja dekanatas.

III. AKADEMIJOS VALDYMAS

15. Aukščiausiasis sprendžiantysis Akademijos valdymo organas yra Senatas. Kolektyvinis vykdomasis organas yra Kolegija, kuriai vadovauja rektorius.

16. Akademijos senatas sprendžia svarbiausius Akademijos veiklos klausimus ir priima nutarimus, kurie yra privalomi visoms Akademijos institucijoms, darbuotojams ir studijuojantiesiems.

Senatas:

1) nustato strategines Akademijos mokymo, mokslinės ir meninės veiklos plėtojimo kryptis;

2) priima nutarimus dėl Akademijos statuto pataisų;

3) rengia kvalifikacinių ir mokslo laipsnių bei atlikėjų kvalifikacinių kategorijų teikimo nuostatus;

4) tvirtina ir keičia reglamentus, kitus aktus, reguliuojančius Akademijos veiklą;

5) tvirtina Akademijos bendradarbiavimo su Lietuvos ir kitų valstybių institucijomis sutartis;

6) tvirtina rektoriaus pateiktą Akademijos pajamų ir išlaidų sąmatą, pedagogų ir kitų darbuotojų pareigybių rejestrus ir apmokėjimo normatyvus, Akademijos stipendijų skaičių ir dydį, pedagoginio darbo krūvio dydį, suvestinius studijų planus;

7) sprendžia Akademijos struktūrinių padalinių steigimo, reorganizavimo ir panaikinimo klausimus, tvirtina jų nuostatus;

8) teikia Akademijos garbės vardus ir apdovanojimus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka – pedagoginius mokslo vardus;

9) tvirtina doktorantūros studijų bei habilitacijos komitetus daktaro bei habilituoto daktaro mokslo laipsniams teikti;

10) renka rektorių, dekanus, katedrų vedėjus ir kitus struktūrinių padalinių vadovus, tvirtina rektoriaus siūlomus kandidatus prorektorių pareigoms, reiškia jiems nepasitikėjimą ir skelbia naujus vadovų rinkimus, rengia pedagogų konkursą;

11) organizuoja Senato pirmininko ir rektoriaus ataskaitą Akademijos pedagogų ir mokslininkų susirinkime;

12) sustabdo ar panaikina Akademijos kolegijos nutarimus ir administracijos įsakymus, jei jie prieštarauja Akademijos statutui ar kitiems aktams;

13) Senato kadencijos laikotarpiui renka laikinas arba nuolatines Senato komisijas, tvirtina jų nuostatus ir išklauso ataskaitas; tvirtina atestavimo, konkursų ir ekspertų komisijų narių sąrašus;

14) svarsto ir priima nutarimus studijų, mokslinės ir meninės veiklos, finansiniais, socialiniais ir kitais klausimais.

17. Senate svarstytinus klausimus ir dokumentų projektus gali pateikti rektorius, dekanai, katedrų vedėjai, kiti struktūrinių padalinių vadovai, Senato nariai. Senato posėdžiai yra atviri. Senatas turi teisę skelbti ir uždarus posėdžius.

18. Akademijos senatas renkamas 5 metams. Jį renka mokslo laipsnius (daktaro ir habilituoto daktaro) bei pedagoginius mokslo vardus turinčių Akademijos darbuotojų (mokslininkų) susirinkimas (konferencija) slaptu balsavimu. Išrinktais laikomi mokslininkai (1/5 visų Akademijos mokslininkų), surinkę daugiausiai balsų, bet ne mažiau kaip 50 procentų +1 balsavusiųjų.

19. Akademijos rektorius ir prorektoriai negali būti renkami Senato pirmininku, jo pavaduotoju arba sekretoriumi.

20. Senatui vadovauja pirmininkas, išrinktas slaptu balsavimu iš Senato narių. Jo teikimu tvirtinami pirmininko pavaduotojas ir sekretorius.

Senato pirmininkas organizuoja Senato veiklą, vadovauja posėdžiams, skelbia Senato nutarimus. Kolegijos ar kitų padalinių pasitarimuose jis gali dalyvauti patariamojo balso teise.

Jei Senatas pareiškia nepasitikėjimą pirmininku, šis atsistatydina, o kartu su juo atsistatydina jo pavaduotojas ir sekretorius.

21. Senato nariai turi teisę atsistatydinti. Į jų vietą renkami kiti nariai.

22. Senato nutarimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus šiuos atvejus: visų Senato narių 2/3 balsų dauguma priimami nutarimai dėl Statuto pataisų; 2/3 dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma slaptu balsavimu teikiami garbės ir pedagoginiai mokslo vardai.

Šie nutarimai, taip pat dekanų, katedros vedėjų, pedagogų, Senato vadovų rinkimai, prorektorių tvirtinimo, Akademijos reglamentų tvirtinimo rezultatai galioja, jei posėdyje dalyvavo ne mažiau kaip 2/3 Senato narių.

23. Senato nutarimą gali sustabdyti rektorius. Tuo atveju per 7 dienas nuo nutarimo priėmimo momento jis turi raštu pranešti Senato pirmininkui apie nutarimo sustabdymą. Senato posėdyje išklausius rektoriaus argumentus ir pakartotinu balsavimu priėmus tą patį nutarimą, jis įsigalioja.

24. Akademijos vykdomosios valdžios organas yra rektoriaus vadovaujama Akademijos kolegija. Jos nutarimai, neprieštaraujantys Senato sprendimams, privalomi visiems Akademijos padaliniams, darbuotojams ir studijuojantiesiems.

Kolegija:

1) tvirtina katedrų parengtus specialybių ir specializacijų rejestrus, studijuojančiųjų kontingentą;

2) koordinuoja Akademijos padalinių darbą, skatina mokslinę ir meninę veiklą;

3) organizuoja Akademijos ryšius su Lietuvos ir kitų valstybių institucijomis;

4) rengia Akademijos reglamentų projektus ar jų pakeitimus, suvestinius studijų planus;

5) nustato specialistų ir darbininkų darbo užmokestį ir darbų normatyvus bei pareigybių sąrašą pagal patvirtintą darbo užmokesčio fondą (išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima specialius potvarkius);

6) planuoja ir kontroliuoja finansinę ir ūkinę veiklą, rengia Akademijos metinės pajamų ir išlaidų sąmatos projektą;

7) nustato Akademijos steigiamų stipendijų dydį, paslaugų mokesčius;

8) skirsto Akademijos patalpas ir teritorijas;

9) sprendžia kitus Akademijos veiklos klausimus.

25. Kolegijos nariai yra rektorius (Kolegijos pirmininkas), prorektoriai, ūkio direktorius, buhalterijos vadovas, dekanai, katedrų vedėjai, koncertmeisterių, studijuojančiųjų atstovai.

Kolegija netenka savo teisių pasibaigus rektoriaus kadencijai arba jam atsistatydinus.

26. Rektorius yra Akademijos vadovas. Jis vadovauja Kolegijai ir veikia Akademijos vardu bei jai atstovauja be papildomų įgaliojimų.

Rektorius:

1) prieš du mėnesius iki Senato kadencijos pabaigos skelbia naujo Senato rinkimus; skelbia įsakymus, įgyvendinančius Senato, Kolegijos nutarimus, nustatyta tvarka sustabdo juos;

2) skelbia įsakymus, reglamentuojančius Akademijos padalinių ir darbuotojų veiklą, tvirtinančius padalinių vadovų įgaliojimus;

3) priima ir šalina studijuojančiuosius;

4) priima ir atleidžia tarnautojus, darbininkus;

5) skelbia konkursus pedagogų pareigoms eiti;

6) skelbia konkursus struktūrinių Akademijos padalinių vadovų pareigoms eiti;

7) įsakymu skelbia Senato išrinktus pedagogus, katedrų vedėjus, dekanus ir kitus struktūrinių padalinių vadovus;

8) terminuotam laikotarpiui iki konkurso (iki vienerių metų) sudaro darbo sutartis su darbuotojais, kurie pareigoms paskirti konkurso tvarka (pedagogai, katedrų vedėjai, dekanai ir kt.);

9) tvirtina Akademijos darbuotojų pareigybių sąrašą;

10) koordinuoja Akademijos struktūrinių padalinių sąveiką;

11) vadovauja finansinei ir ūkinei veiklai, tvarko Akademijos turtą;

12) teikia Senatui metinę Akademijos veiklos ataskaitą, pedagoginio darbo krūvio ir apmokėjimo normatyvų, kitų aktų projektus.

27. Rektorių renka Akademijos senatas 5 metams slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma iš kandidatų, turinčių mokslo laipsnius arba pedagoginius mokslo vardus. Pretendentai į rektoriaus pareigas negali būti vyresni kaip 65 metų.

Rektorius renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Jei Senatas nustatyta tvarka pareiškia nepasitikėjimą rektoriumi, skelbiami nauji rektoriaus rinkimai. Pasibaigus rektoriaus kadencijai arba rektoriui atsistatydinus, jam garantuojama teisė Akademijoje eiti pareigas (iki konkurso), atitinkančias jo pedagoginę ir mokslinę kvalifikaciją.

28. Rektorius dalį savo teisių perduoda prorektoriams, kurie organizuoja ir koordinuoja studijų, mokslinę ir meninę Akademijos veiklą bei atstovauja Akademijai pagal gautus įgaliojimus. Rektorių pavaduoja jo įsakymu paskirtas prorektorius.

Prorektoriais skiriami asmenys, turintys mokslo laipsnius arba pedagoginius mokslo vardus, kurių kandidatūras siūlo rektorius ir tvirtina Senatas. Jeigu Senatas prorektoriaus nepatvirtina, rektorius siūlo kitą kandidatą.

Išrinkus rektorių, buvę prorektoriai atsistatydina. Atsistatydinusiems prorektoriams garantuojama teisė Akademijoje eiti pareigas (iki konkurso), atitinkančias jų pedagoginę ir mokslinę kvalifikaciją.

Rektorius ir prorektoriai eina pedagogo ar mokslininko pareigas, o už rektoriaus ar prorektorių pareigas gauna papildomą atlyginimą.

29. Ūkio direktorius yra Akademijos finansinės ir ūkinės veiklos organizatorius. Jis vadovauja ūkio tarnyboms ir sudaro darbo sąlygas darbuotojams ir studijuojantiesiems.

Ūkio direktorių skiria ir atleidžia rektorius. Išrinkus naują rektorių, ūkio direktorius jam įteikia atsistatydinimo pareiškimą.

30. Dekanas vadovauja dekanatui, į kurį įeina atitinkamų katedrų vedėjai, padalinių vadovai, koncertmeisterių, laborantų, studijuojančiųjų atstovai. Dekanas turi teisę į dekanato sudėtį įtraukti ir kitus pedagogus, mokslininkus.

Dekanas:

1) organizuoja ir koordinuoja studijų procesą, katedrų ir kitų fakulteto padalinių darbą;

2) leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, reglamentuojančius jam patikėtų padalinių veiklą;

3) teikia tvirtinti rektoriui priimamų ir šalinamų studentų sąrašus, skatina juos bei skiria drausmines nuobaudas;

4) reguliuoja studijų ir pedagogų darbo tvarkaraščius;

5) rengia dekanato veiklos planus ir teikia juos Senatui ir Kolegijai;

6) tvarko jam patikėtų padalinių turtą.

31. Dekaną renka Senatas 5 metams iš kandidatų, turinčių mokslo laipsnius arba pedagoginius mokslo vardus. Jis renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Pretendentai į dekano pareigas negali būti vyresni kaip 65 metų.

32. Katedros vedėją renka Senatas slaptu balsavimu 5 metams. Į katedros vedėjo pareigas gali balotiruotis katedros nariai ir kiti asmenys, turintys mokslo laipsnius arba pedagoginius mokslo vardus. Katedra svarsto visas kandidatūras ir savo išvadą pateikia Senatui. Pretendentai į katedros vedėjo pareigas negali būti vyresni kaip 65 metų.

Katedros vedėjas turi vykdomosios valdžios funkcijas ir atsako už studijų vyksmą katedroje, mokslinę ir meninę veiklą, studijuojančiųjų profesinį parengimą ir katedros darbuotojų profesinę kompetenciją. Katedros vedėjo prerogatyva – siūlyti kandidatus į katedros pedagogus ir kitas pareigas.

Katedros vedėjas sudaro egzaminų komisijas, atstovauja katedros interesams.

33. Akademijos valdžios struktūrų ir kitų padalinių formavimo, kompetencijų paskirstymo ir veiklos principus, konkursų, rinkimų tvarką ir sąlygas, ginčų sprendimo būdus ir kitus reikalavimus nustato atitinkami Akademijos reglamentai, kuriuos tvirtina Senatas.

IV. STUDIJOS IR STUDIJUOJANTIEJI

34. Akademijoje rengiami aukštojo išsilavinimo menininkai, mokslininkai bei pedagogai, įgyjami kvalifikaciniai laipsniai, tobulinami bei perkvalifikuojami aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai. Studijų turinys ir trukmė nurodomi specialybės ir specializacijos planuose.

Svarbiausia profesinio rengimo grandis Akademijoje yra specialybės klasė. Giminiškų specialybių klasių junginys yra specialybės katedra.

35. Akademijoje yra kelių pakopų studijos – pagrindinės studijos, magistrantūra, meno aspirantūra ir doktorantūra. Akademijos studijuojantieji yra studentai, magistrantai, meno aspirantai ir doktorantai, taip pat laisvieji klausytojai, stažuotojai, tobulinimosi ir perkvalifikavimo kursų klausytojai.

36. Pagrindinių studijų trukmė – 4-5 metai. Greta specialybės studijuojamos disciplinos, suteikiančios teisę įgyti specializaciją ir atitinkamus studijų kvalifikacinius laipsnius (ar kategorijas). Studentas nustatytu studijų metu pasirenka vieną ar kelias specializacijas, numatytas studijų plane.

Studentai, įvykdę studijų plano reikalavimus ir išlaikę valstybinius specialybės bei pasirinktos specializacijos egzaminus, gauna Akademijos baigimo diplomą arba ir įgyja bakalauro, magistro kvalifikacinius laipsnius (ar ir kvalifikacinę atlikėjo kategoriją).

Studentai, įvykdę tik dalį reikalavimų, gauna atitinkamą pažymėjimą.

37. Mokslininkai, aukštosios mokyklos pedagogai ir aukščiausios kvalifikacijos atlikėjai rengiami magistrantūroje, doktorantūroje ir meno aspirantūroje, kurios veikia pagal atitinkamus Akademijos nuostatus. Baigusiems doktorantūrą ir apgynusiems disertaciją asmenims suteikiamas daktaro mokslo laipsnis.

38. Muzikos, teatro, televizijos ir kino specialistams, turintiems aukštąjį arba specialųjį vidurinį išsilavinimą, suteikiama galimybė tobulintis arba įgyti naujas specializacijas Akademijos struktūriniuose padaliniuose.

39. Akademijoje dėstoma lietuvių kalba. Kolegijos nutarimu kai kurie kursai gali būti dėstomi kitomis kalbomis.

40. Studentai, magistrantai, doktorantai ir meno aspirantai Akademijoje mokomi valstybės lėšomis, išskyrus atvejus, numatytus specialiuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Akademijos senato ar kolegijos nutarimuose. Gerai besimokantiems studentams, magistrantams, taip pat doktorantams ir meno aspirantams skiriamos stipendijos.

41. Studijuojantieji turi teisę naudotis Akademijos mokymo bazėmis, inventoriumi, bendrabučiais, sporto ir sveikatingumo įrenginiais.

42. Studijuojantieji gali kurti studentų atstovybes, kurių veiklą reglamentuoja nuostatai, įteisinti Akademijos senato nutarimu. Studentų atstovybės vadovas dalyvauja Senato posėdžiuose patariamojo balso teise. Studentų atstovybės nutarimu paskirti įgaliotiniai gali būti įtraukti į Akademijos kolegiją bei fakultetų dekanatus.

43. Akademija skatina ir remia studijuojančiųjų mokslinę ir meninę veiklą – neatskiriamą studijų dalį, profesinio tobulėjimo sąlygą.

44. Akademijos absolventai renkasi darbo vietą, pasinaudodami Akademijos teikiama informacija apie esamas arba prognozuojamas laisvas darbo vietas. Akademija gali pasiūlyti darbo vietą pagal specialistų rengimo sutartis ar organizacijų paraiškas.

45. Priėmimo į Akademiją sąlygas ir reikalavimus, studijuojančiųjų teises ir pareigas, studijų turinį ir formas, žinių ir įgūdžių vertinimo sistemą, atsiskaitymo būdus ir atestacijos taisykles nustato Senato patvirtintas Studijų reglamentas.

V. DARBUOTOJAI IR DARBO SANTYKIAI

46. Akademijos darbuotojai yra pedagogai, mokslininkai, koncertmeisteriai, tarnautojai ir darbininkai.

Pedagogų, mokslininkų ir koncertmeisterių pareigybių rejestrą tvirtina Senatas rektoriaus teikimu. Tarnautojų ir aptarnaujančio personalo pareigybių rejestrą tvirtina Kolegija ūkio direktoriaus, dekanų ir savarankiškų padalinių vadovų teikimu.

47. Darbuotojams, priimtiems konkurso tvarka, nustatoma penkerių metų kadencija.

48. Pedagoginių ir mokslo darbuotojų pareigoms skiriama konkurso tvarka.

Rektorius turi teisę pedagoginius ir mokslo darbuotojus priimti į darbą iki vienerių metų pagal darbo sutartis. Terminuotos darbo sutartys gali būti sudarytos su užsienio pedagogais.

49. Akademijos pedagogams Senato sprendimu teikiami profesoriaus ir docento pedagoginiai mokslo vardai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir laikantis Akademijos pedagoginių mokslo vardų teikimo reglamento.

50. Akademija nustato įvairių kategorijų darbuotojų darbo užmokestį ir darbų normatyvus pagal patvirtintą darbo užmokesčio fondą, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima specialius potvarkius.

Mokslininkų darbo užmokestis nustatomas Akademijos mokslo pareigybių rejestre, kurį tvirtina Senatas.

Koncertmeisterių, tarnautojų ir darbininkų darbo užmokestį ir darbų normatyvus nustato Kolegija.

51. Pedagogams ir mokslininkams gali būti suteiktos tikslinės kūrybinės stažuotės. Kiekvienu atveju stažuočių trukmę, laiką ir paliekamo atlyginimo dydį nustato Kolegija katedros (ar kito padalinio) teikimu.

52. Akademija rūpinasi darbuotojų ir studijuojančiųjų darbo ir studijų sąlygomis, numato lėšas socialinėms reikmėms tenkinti.

Akademijos darbuotojų užimtumą ir kitus darbo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, šis statutas ir Akademijos reglamentai. Jų vykdymą garantuoja Akademijos administracija.

VI. TURTAS IR LĖŠOS

53. Akademijos turtą sudaro žemės sklypai, pastatai, kilnojamasis turtas, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektualaus darbo produktai (kiek nepažeidžiamos autoriaus teisės) bei kitas įstatymų leidžiamas turtas. Šį turtą Akademija naudoja savarankiškai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

54. Akademijai subsidijas iš Lietuvos Respublikos biudžeto skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Apie valstybės biudžeto subsidijų panaudojimą Akademija atsiskaito Finansų ministerijai.

Finansinius Akademijos išteklius sudaro:

1) valstybės subsidijos;

2) nebiudžetinės lėšos:

a) specialios lėšos,

b) dotacijos ir aukos,

c) Vyriausybės nustatyta tvarka imami studijų mokesčiai ir kt.

Nebiudžetinės lėšos negali būti pretekstas biudžetiniam finansavimui mažinti.

Akademija naudoja finansinius išteklius pagal metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir laikydamasi atitinkamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų. Akademija turi teisę, neviršydama bendrųjų lėšų, keisti išlaidų sąmatos straipsnių sumas, išskyrus asignavimus darbo užmokesčiui, stipendijoms, kapitalo investicijoms ir socialinio draudimo įmokas. Nepanaudotas nebiudžetines lėšas Akademija gali kaupti iš metų į metus.

VII. AKADEMIJOS STATUTO PRIĖMIMAS IR KEITIMAS

55. Akademijos statutą priima ir keičia Akademijos mokslininkų susirinkimas, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.

56. Akademiją reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikos Seimas.

______________

Lietuvos Respublikos Seimo

1995 m. lapkričio 7 d.

nutarimo Nr. I-1088

2 priedėlis

LIETUVOS MUZIKOS AKADEMIJAI PERDUOTŲ PASTATŲ

SĄRAŠAS

Objekto pavadinimas	Adresas	Bendrasis plotas
Centriniai rūmai	Gedimino pr., Nr. 42/1, Vilnius	4301 m2
Bendrabutis	Giedraičių g., Nr. 57, Vilnius	2357 m2
Kauno fakultetas	V. Čepinskio g., Nr. 5, Vilnius	2971 m2

______________