KONVENCIJA dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu

 

Šios Konvencijos AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS, Europos Sąjungos valstybės narės,

REMDAMOSI Europos Sąjungos Tarybos 1995 m. liepos 23 d. aktu;

PRISIMINDAMOS Muitinės administracijų tarpusavio pagalbos konvencijos, pasirašytos 1967 m. rugsėjo 7 d. Romoje, įpareigojimus;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad muitinės administracijos kartu su kitomis kompetentingomis valdžios institucijomis išorinėse Bendrijos pasienio teritorijose ir jos viduje yra atsakingos už tai, kad būtų užkirstas kelias ne tik Bendrijos taisyklių, bet ir nacionalinių įstatymų, ypač Europos Bendrijos steigimo sutarties 36 ir 223 straipsniuose numatytų įstatymų, pažeidimams, kad jie būtų ištirti ir sustabdyti;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad didėjanti neteisėta visų rūšių prekyba kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai, moralei ir saugumui;

ĮSITIKINUSIOS, kad būtina stiprinti muitinės administracijų bendradarbiavimą nustatant procedūras, pagal kurias muitinės administracijos galėtų bendrai veikti ir keistis asmens ir kitais duomenimis, susijusiais su neteisėtos prekybos veikla, naudodamos naują technologiją šiai informacijai valdyti ir perduoti, laikydamosi Europos Tarybos Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108), pasirašytos 1981 m. sausio 28 d. Strasbūre, nuostatų;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad muitinės administracijos, atlikdamos savo kasdienį darbą, privalo įgyvendinti ir Bendrijos, ir ne Bendrijos nuostatas ir dėl to egzistuoja akivaizdus poreikis užtikrinti, kad abiejų pusių tarpusavio pagalbos ir administracinio bendradarbiavimo nuostatos kaip galima labiau atitiktų viena kitą,

SUSITARĖ DĖL ŠIŲ NUOSTATŲ:

 

I SKYRIUS

SĄVOKOS

 

1 straipsnis

Šioje Konvencijoje:

1. „Nacionaliniai įstatymai“ – valstybės narės įstatymai ar kiti teisės aktai, kuriuos taikydama tos valstybės narės muitinės administracija yra visiškai arba iš dalies kompetentinga kontroliuoti:

– prekių judėjimą, kurioms taikomos draudimo, apribojimo ar kontrolės priemonės, ypač Europos bendrijos steigimo sutarties 36 ir 223 straipsniuose numatytos priemonės,

– turto arba pajamų, gautų, tiesiogiai ar netiesiogiai įgytų ar naudojamų verčiantis neteisėta tarptautine prekyba narkotikais, perdavimą, keitimą, slėpimą ar maskavimą.

2. „Asmens duomenys“ – visa su nustatytu ar nustatytinu fiziniu asmeniu susijusi informacija.

3. „Informaciją teikianti valstybė narė“ – valstybė, kuri įtraukia duomenis į Muitinės informacinę sistemą.

 

II SKYRIUS

MUITINĖS INFORMACINĖS SISTEMOS ĮKŪRIMAS

 

2 straipsnis

 

1. Valstybių narių muitinės administracijos įkuria ir prižiūri bendrą automatizuotą informacinę sistemą, naudojamą muitinės tikslais; toliau – Muitinės informacinė sistema.

2. Remiantis šios Konvencijos nuostatomis, Muitinės informacinės sistemos tikslas – padėti užkirsti kelią rimtiems nacionalinių įstatymų pažeidimams, juos tirti ir persekioti padidinus valstybių narių muitinės administracijų bendradarbiavimo ir kontrolės procedūrų veiksmingumą naudojant greitą informacijos perdavimą.

 

III SKYRIUS

MUITINĖS INFORMACIJOS EKSPLOATAVIMAS IR PRITAIKYMAS

 

3 straipsnis

 

1. Muitinės informacinę sistemą sudaro centrinė duomenų bazė, kuria terminalų pagalba gali naudotis kiekviena valstybė narė. Ją, įskaitant asmens duomenis, išimtinai sudaro duomenys, būtini jos tikslui pasiekti, kaip nurodyta 2 straipsnio 2 dalyje, pagal šias kategorijas:

i) prekės;

ii) transporto priemonės;

iii) įmonės;

iv) asmenys;

v) apgaulių tendencijos;

vi) patirties turėjimas.

2. Komisija užtikrina Muitinės informacinės sistemos infrastruktūros techninį valdymą pagal taisykles, nustatytas remiantis Tarybos priimtomis įgyvendinimo priemonėmis.

Komisija atsiskaito už valdymą 16 straipsnyje nurodytam komitetui.

3. Komisija praneša šiam komitetui apie praktinį pasirengimą techniniam valdymui.

 

4 straipsnis

 

Valstybės narės nustato, kokie duomenys, susiję su kiekviena iš 3 straipsnio i–vi punktuose nurodytų kategorijų, turėtų būti įtraukti į Muitinės informacinę sistemą, kad būtų pasiektas sistemos tikslas. Jokiais atvejais neįtraukiama informacija apie asmens duomenis pagal 3 straipsnio v ir vi punktuose nurodytas kategorijas. Informacijoje apie asmenis nurodoma ne daugiau kaip:

i) vardas, mergautinė pavardė, pavardės ir slapyvardžiai;

ii) gimimo data ir vieta;

iii) tautybė;

iv) lytis;

v) bet kokie ypatingi būdingi ir nuolatiniai fiziniai bruožai;

vi) duomenų įtraukimo pagrindas;

vii) siūlomos priemonės;

viii) perspėjimo kodas, jei asmuo kada nors buvo ginkluotas, smurtavo ar įvykdė pabėgimą.

Bet kuriuo atveju neįtraukiami duomenys, išvardyti Europos Tarybos Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, pasirašytos 1981 m. sausio 28 d. Strasbūre (toliau – 1981 m. Strasbūro konvencija) 6 straipsnio pirmajame sakinyje.

 

5 straipsnis

 

1. Duomenys pagal 3 straipsnio i–iv punktuose nurodytas kategorijas įtraukiami į Muitinės informacinę sistemą tik turint tikslą stebėti ir pranešti, atlikti diskretišką priežiūrą ar specialius patikrinimus.

2. 1 dalyje nurodytų siūlomų priemonių taikymo tikslu asmens duomenys pagal bet kurią iš 3 straipsnio i–vi punktuose nurodytų kategorijų gali būti įtraukti į Muitinės informacinę sistemą tik tuo atveju, jeigu, ypač remiantis ankstesne neteisėta veikla, yra tikrų požymių, rodančių, kad konkretus asmuo įvykdė, vykdo ar vykdys sunkius nacionalinių įstatymų pažeidimus.

 

6 straipsnis

 

1. Jeigu siūlomos priemonės, nurodytos 5 straipsnio 1 dalyje, įvykdytos, toliau nurodyta informacija gali būti visa ar iš dalies surinkta ir perduota informaciją teikiančiai valstybei narei:

i) tai, kad prekės, transporto priemonė, įmonė arba asmuo, apie kuriuos pranešta, rasti;

ii) patikrinimo vieta, laikas ir pagrindas;

iii) kelionės maršrutas ir paskirtis;

iv) asmenys, kurie lydi konkretų asmenį, ar transporto priemonės keleiviai;

v) naudojama transporto priemonė;

vi) vežami daiktai;

vii) aplinkybės, kuriomis prekės, transporto priemonė, įmonė arba asmuo buvo rasti.

Kai ši informacija renkama taikant diskretišką priežiūrą, privaloma imtis priemonių, užtikrinančių, kad nebūtų pažeistas šios priežiūros diskretiškas pobūdis.

2. Remiantis 5 straipsnio 1 dalyje nurodyto specialaus patikrinimo sąlygomis, taikyti asmenų, transporto priemonių ir daiktų patikrinimą galima laikantis leistinų sąlygų ir valstybės narės, kurioje atliekamas šis patikrinimas, įstatymų, kitų teisės aktų bei procedūrų. Jei specialus patikrinimas pagal valstybės narės įstatymą draudžiamas, valstybė narė vietoj to taiko stebėjimą ir pranešimus.

 

7 straipsnis

 

1. Teisė tiesiogiai naudotis Muitinės informacinėje sistemoje esančiais duomenimis suteikiama išimtinai tik kiekvienos valstybės narės paskirtoms nacionalinėms valdžios institucijoms. Šios nacionalinės valdžios institucijos yra muitinės administracijos, bet gali būti ir kitos valdžios institucijos, kurios pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras yra kompetentingos veikti siekdamos 2 straipsnio 2 dalyje nurodyto tikslo.

2. Kiekviena valstybė narė siunčia kitoms valstybėms narėms ir 16 straipsnyje nurodytam komitetui sąrašą, kuriame nurodytos kompetentingos jos valdžios institucijos, kurios buvo paskirtos pagal 1 dalį ir kurios turi teisę tiesiogiai naudotis Muitinės informacine sistema, nurodydamos, kuriais duomenimis ir kokiu tikslu kiekviena valdžios institucija gali jais pasinaudoti.

3. Nepaisydama 1 ir 2 dalies nuostatų, valstybė narė gali bendru sutarimu leisti tarptautinėms ar regioninėms organizacijoms naudotis Muitinės informacine sistema. Toks susitarimas gali būti įformintas šios Konvencijos protokolu. Priimdamos sprendimą, valstybės narės atsižvelgia į bet kokius tarpusavio susitarimus ir bet kurią 18 straipsnyje nurodytos Jungtinės priežiūros institucijos nuomonę dėl duomenų apsaugos priemonių tinkamumo.

 

8 straipsnis

 

1. Valstybės narės, tik siekdamos 2 straipsnio 2 dalyje nurodyto tikslo, gali naudotis iš Muitinės informacinės sistemos gautais duomenimis; tačiau jos gali naudotis jais ir administraciniais ar kitais tikslais iš anksto leidus valstybei narei, kuri įtraukė juos į sistemą, ir laikydamosi jos nustatytų sąlygų. Šis kitas naudojimas remiasi valstybės narės, kuri siekia jais naudotis, įstatymais, teisės aktais ir procedūromis bei 1987 m. rugsėjo 17 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto R (87) rekomendacijos 5.5 principu.

2. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 4 dalių bei 7 straipsnio 3 dalies nuostatų, Muitinės informacinės sistemos duomenis gali naudoti tik kiekvienos valstybės narės nacionalinės valdžios institucijos, kurias paskiria konkreti valstybė narė ir kurios yra kompetentingos pagal tos valstybės narės įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras veikti siekiant 2 straipsnio 2 dalyje nurodyto tikslo.

3. Kiekviena valstybė narė siunčia kitoms valstybėms narėms ir 16 straipsnyje nurodytam komitetui jos pagal 2 dalį paskirtų kompetentingų valdžios institucijų sąrašą.

4. Duomenys, gauti iš Muitinės informacinės sistemos, gavus išankstinį valstybės narės, kuri juos įtraukė į sistemą, leidimą ir laikantis jos nurodytų sąlygų, gali būti perduoti naudotis kitai, paskirtai ne pagal 2 dalį nacionalinei valdžios institucijai, valstybėms, kurios nėra narės, ir tarptautinėms arba regioninėms organizacijoms, kurios pageidauja jais pasinaudoti. Kiekviena valstybė narė imasi specialių priemonių, kad užtikrintų šių duomenų apsaugą juos persiunčiant ar pateikiant ne jos teritorijoje esančioms tarnyboms. Išsami informacija apie šias priemones privalo būti perduota 18 straipsnyje nurodytam Jungtinei priežiūros institucijai.

 

9 straipsnis

 

1. Informacijos įtraukimą į Muitinės informacinę sistemą reglamentuoja informaciją teikiančios valstybės narės įstatymai, kiti teisės aktai ir procedūros, jeigu ši Konvencija nenumato griežtesnių nuostatų.

2. Iš Muitinės informacinės sistemos gautų duomenų naudojimą, įskaitant bet kurios informaciją teikiančios valstybės narės pagal 5 straipsnį pasiūlytos priemonės taikymą, reglamentuoja valstybės narės, kuri šiuos duomenis naudoja, įstatymai, kiti teisės aktai ir procedūros, jeigu ši Konvencija nenumato griežtesnių nuostatų.

 

10 straipsnis

 

1. Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą muitinės administraciją, kuri atsakinga už savo šalies Muitinės informacinę sistemą.

2. Ši administracija atsakinga už tinkamą Muitinės informacinės sistemos eksploatavimą valstybėje narėje ir imasi priemonių, būtinų užtikrinant šios Konvencijos nuostatų laikymąsi.

3. Valstybės narės informuoja viena kitą apie 1 dalyje nurodytą kompetentingą administraciją.

 

IV SKYRIUS

DUOMENŲ KEITIMAS

 

11 straipsnis

 

1. Tik informaciją teikianti valstybė narė turi teisę keisti, papildyti, taisyti ar pašalinti duomenis, kuriuos ji įtraukė į Muitinės informacinę sistemą.

2. Jeigu valstybė narė pastebi ar atkreipia dėmesį, kad duomenys, kuriuos ji įtraukė, yra iš esmės neteisingi arba buvo įtraukti ar saugomi prieštaraujant šios Konvencijos nuostatoms, ji atitinkamai pakeičia, papildo, ištaiso ar pašalina duomenis ir atitinkamai informuoja apie tai kitas valstybes nares.

3. Jeigu viena iš valstybių narių turi įrodymų, įrodančių, kad kurie nors duomenys yra iš esmės neteisingi arba buvo įtraukti ar saugomi prieštaraujant šios Konvencijos nuostatoms, ji kaip galima greičiau atitinkamai informuoja informaciją teikiančią valstybę narę. Pastaroji patikrina atitinkamus duomenis ir prireikus nedelsdama ištaiso arba pašalina šią informaciją. Informaciją teikianti valstybė narė informuoja kitą valstybę narę apie bet kokį atliktą pataisymą ar pašalinimą.

4. Jeigu, įtraukdama duomenis į Muitinės informacinę sistemą, valstybė narė pastebi, kad jos pranešimas prieštarauja ankstesniam pranešimui turiniu ar siūloma priemone, ji nedelsdama informuoja valstybę narę, kuri parengė ankstesnį pranešimą. Tuomet abi valstybės narės stengiasi išspręsti šį klausimą. Tuo atveju, jei nesusitariama, išlieka pirmasis pranešimas, tačiau tos naujojo pranešimo dalys, kurios neprieštarauja, įtraukiamos į sistemą.

5. Atsižvelgiant į šios Konvencijos nuostatas, tais atvejais, kai bet kurios valstybės narės teismas ar kita kompetentinga valdžios institucija toje valstybėje narėje priima galutinį sprendimą dėl Muitinės informacinės sistemos duomenų pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar pašalinimo, valstybės narės imasi bendrų priemonių, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas. Tais atvejais, kai skirtingų valstybių narių teismų ar kitų kompetentingų valdžios institucijų, įskaitant paminėtąsias 15 straipsnio 4 dalyje, sprendimai, susiję su ištaisymu ar pašalinimu, prieštarauja vieni kitiems, valstybės narės, įtraukusios atitinkamus duomenis, pašalina juos iš sistemos.

 

V SKYRIUS

DUOMENŲ IŠSAUGOJIMAS

 

12 straipsnis

 

1. Į Muitinės informacinę sistemą įtraukti duomenys saugomi tik laikotarpį, būtiną tikslui, kuriam jie buvo įtraukti, pasiekti. Informaciją teikianti valstybė narė bent jau kasmet peržiūri tokio išsaugojimo poreikį.

2. Informaciją teikianti valstybė narė peržiūros laikotarpiu gali nuspręsti išsaugoti duomenis iki kitos peržiūros, jei būtina juos išsaugoti tikslams, dėl kurių jie buvo įtraukti. Nepažeidžiant 15 straipsnio, jei nėra sprendimo išsaugoti duomenis, jie automatiškai perkeliami į tą Muitinės informacinės sistemos dalį, naudojimasis kuria yra apribotas pagal 4 dalį.

3. Muitinės informacinė sistema, įspėdama prieš vieną mėnesį, automatiškai praneša informaciją teikiančiai valstybei narei apie numatytą duomenų perkėlimą iš Muitinės informacinės sistemos pagal 2 dalį.

4. Pagal 2 dalį perkelti duomenys toliau saugomi Muitinės informacinėje sistemoje vienerius metus bet, nepažeidžiant 15 straipsnio, jais gali naudotis tik 16 straipsnyje nurodyto komiteto atstovas arba 17 straipsnio 1 dalyje ir 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos priežiūros institucijos. Tuo laikotarpiu jie gali naudotis duomenimis tik turėdami tikslą patikrinti jų teisingumą ir teisėtumą, po to duomenys turi būti pašalinti.

 

VI SKYRIUS

ASMENS DUOMENŲ APSAUGA

 

13 straipsnis

 

1. Kiekviena valstybė narė, iš Muitinės informacinės sistemos ketinanti gauti arba įtraukti į ją asmens duomenis, ne vėliau kaip įsigaliojus šiai Konvencijai, priima nacionalinius teisės aktus, pakankamus, kad būtų pasiektas bent jau toks asmens duomenų apsaugos lygis, kuris atitiktų 1981 m. Strasbūro konvencijos principus.

2. Valstybė narė gauna asmens duomenis iš Muitinės informacinės sistemos arba įtraukia juos į ją, tik jei 1 dalyje numatyta šių duomenų apsaugos tvarka įsigalioja tos valstybės narės teritorijoje. Pagal 17 straipsnį valstybė narė taip pat turi būti anksčiau paskyrusi nacionalinę priežiūros instituciją ar institucijas.

3. Siekiant užtikrinti tinkamą šios Konvencijos duomenų apsaugos nuostatų taikymą, Muitinės informacinė sistema kiekvienoje valstybėje narėje laikoma nacionaline duomenų rinkmena, kuriai taikomos 1 dalyje nurodytos nuostatos ir bet kurios kitos griežtesnes šios Konvencijos nuostatos.

 

14 straipsnis

 

1. Atsižvelgdama į 8 straipsnio 1 dalį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad pagal jos įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras Muitinės informacinės sistemos asmens duomenis naudoti kitam, negu 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam tikslui, yra neteisėta.

2. Duomenys gali būti dubliuojami tik techniniais tikslais ir tuo atveju, jei šis dubliavimas būtinas, kad 7 straipsnyje nurodytos valdžios institucijos atliktų tiesioginę paiešką. Atsižvelgiant į 8 straipsnio 1 dalį, kitų valstybių narių įtraukti asmens duomenys negali būti nukopijuoti iš Muitinės informacinės sistemos į kitas nacionalines duomenų rinkmenas.

 

15 straipsnis

 

1. Asmenų teisės, susijusios su asmens duomenimis Muitinės informacinėje sistemoje, ypač teisė susipažinti su jais, įgyvendinamos remiantis valstybės narės, kurioje šios teisės taikomos, įstatymais, kitais teisės aktais ir procedūromis.

Jei tai nustatyta atitinkamos valstybės narės įstatymuose, kituose teisės aktuose ir procedūrose, 17 straipsnyje numatyta nacionalinė priežiūros institucija nusprendžia, ar informacija gali būti perduota ir pagal kokias procedūras.

Nepateikusi atitinkamų duomenų valstybė narė gali perduoti duomenis, jeigu ji yra pirmiau suteikusi galimybę duomenis teikiančiai valstybei narei pateikti savo požiūrį.

2. Valstybė narė, kuriai pateiktas prašymas pasinaudoti asmens duomenimis, atsisako suteikti teisę jais pasinaudoti, jeigu toks pasinaudojimas gali pakenkti pagal 5 straipsnio 1 dalį pranešime nurodytos teisinės priemonės taikymui, arba norėdama apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Galimybė pasinaudoti nesuteikiama tuo metu, kai atliekama diskretiška priežiūra ar stebėjimas ir rengiamas pranešimas.

3. Pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras kiekvienoje valstybėje narėje gali būti pataisyti ar pašalinti su asmeniu susiję asmens duomenys, jeigu šie duomenys yra faktiškai neteisingi arba buvo įtraukti ar yra saugojami Muitinės informacinėje sistemoje prieštaraujant šios Konvencijos 2 straipsnio 2 dalyje nustatytam tikslui ar 1981 m. Strasbūro konvencijos 5 straipsnio nuostatoms.

4. Bet kuris asmuo kiekvienos valstybės narės teritorijoje gali, remdamasis atitinkamos valstybės narės įstatymais, kitais teisės aktais ir procedūromis, pareikšti ieškinį arba, prireikus, pateikti teismui ar kitai pagal tos valstybės narės įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras kompetentingai valdžios institucijai skundą dėl su juo susijusių asmens duomenų Muitinės informacinėje sistemoje, kad būtų:

i) ištaisyti ar pašalinti faktiškai neteisingi asmens duomenys;

ii) ištaisyti ar pašalinti faktiškai neteisingi asmens duomenys, įtraukti ar saugojami Muitinės informacinėje sistemoje prieštaraujant šios Konvencijos nuostatoms;

iii) gauta teisė pasinaudoti asmens duomenimis;

iv) gauta kompensacija, numatyta 21 straipsnio 2 dalyje.

Suinteresuotos valstybės narės tarpusavyje įsipareigoja įgyvendinti galutinius teismo ar kitos kompetentingos valdžios institucijos sprendimus, priimtus pagal i, ii ir iii papunkčių nuostatas.

5. Šiame straipsnyje ir 11 straipsnio 5 dalyje nuorodos į „galutinį sprendimą“ nereiškia jokio kurios nors valstybės narės įsipareigojimo apskųsti teismo ar kitos kompetentingos valdžios institucijos priimtą sprendimą.

 

VII SKYRIUS

INSTITUCINĖ STRUKTŪRA

 

16 straipsnis

 

1. Įkuriamas komitetas, kurį sudaro valstybių narių muitinės administracijų atstovai. Komitetas savo sprendimus dėl 2 dalies pirmosios įtraukos nuostatų priima bendru sutarimu, o dėl 2 dalies antrosios įtraukos nuostatų – dviejų trečdalių balsų dauguma. Savo darbo tvarkos taisykles komitetas priima bendru sutarimu.

2. Komitetas atsakingas už:

– šios Konvencijos nuostatų įgyvendinimą ir teisingą taikymą nepažeidžiant 17 straipsnio 1 dalyje ir 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų valdžios institucijų įgaliojimų;

– tinkamą Muitinės informacinės sistemos eksploatavimą pagal techninius ir veiklos reikalavimus. Komitetas imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių, kad 12 ir 19 straipsniuose numatytos priemonės būtų tinkamai įgyvendinamos atsižvelgiant į Muitinės informacinę sistemą. Taikant šią dalį, Komitetas gali turėti teisę tiesiogiai susipažinti ir naudoti Muitinės informacinės sistemos duomenis.

3. Remdamasis Europos Sąjungos sutarties VI antraštine dalimi, Komitetas kasmet atsiskaito Tarybai už Muitinės informacinės sistemos veiksmingumą ir efektyvumą, prireikus pateikdamas rekomendacijas.

4. Komisija dalyvauja Komiteto darbe.

 

VIII SKYRIUS

ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS PRIEŽIŪRA

 

17 straipsnis

 

1. Kiekviena valstybė narė paskiria už asmens duomenų apsaugą atsakingą nacionalinę priežiūros instituciją ar institucijas, kurios atliktų nepriklausomą į Muitinės informacinę sistemą įtrauktų duomenų priežiūrą.

Remdamosi savo atitinkamais nacionaliniais įstatymais, priežiūros institucijos atlieka nepriklausomą priežiūrą ir patikrinimus, kad užtikrintų, jog Muitinės informacinėje sistemoje saugomų duomenų tvarkymas ir naudojimas nepažeistų suinteresuoto asmens teisių. Tuo tikslu priežiūros institucijos turi teisę naudotis Muitinės informacine sistema.

2. Kiekvienas asmuo gali paprašyti bet kurios nacionalinės priežiūros institucijos patikrinti su juo susijusius asmens duomenis, esančius Muitinės informacinėje sistemoje, ir tai, kaip šie duomenys buvo panaudoti ar yra naudojami. Šią teisę reglamentuoja valstybės narės, kurioje pateiktas prašymas, įstatymai, kiti teisės aktai ir procedūros. Jeigu duomenis įtraukė kita valstybė narė, patikrinimas atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su tos valstybės narės nacionaline priežiūros institucija.

18 straipsnis

1. Įkuriama Jungtinė priežiūros institucija, į kurią įeina po du kiekvienos valstybės narės atstovus, pakviestus iš atitinkamos nepriklausomos nacionalinės priežiūros institucijos ar institucijų.

2. Jungtinė priežiūros institucija atlieka savo uždavinį, vadovaudamasi šios Konvencijos ir 1981 m. Strasbūro konvencijos nuostatomis bei atsižvelgdama į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1987 m. rugsėjo 17 d. rekomendaciją R (87) 15.

3. Jungtinė priežiūros institucija yra įgaliota prižiūrėti Muitinės informacinės sistemos eksploatavimą, tirti bet kuriuos taikymo ar aiškinimo sunkumus, kurie gali atsirasti jos eksploatavimo metu, tirti problemas, kurios gali atsirasti valstybių narių nacionalinėms priežiūros institucijoms atliekant nepriklausomą priežiūrą arba asmenims įgyvendinant savo teises, leidžiančias pasinaudoti šia Sistema, ir rengti siūlymus, kad būtų rasti bendri problemų sprendimai.

4. Vykdydama savo pareigas, Jungtinė priežiūros institucija turi teisę naudotis Muitinės informacine sistema.

5. Jungtinės priežiūros institucijos parengtos ataskaitos siunčiamos valdžios institucijoms, kurioms nacionalinės priežiūros institucijos teikia savo ataskaitas.

 

IX SKYRIUS

MUITINĖS INFORMACINĖS SISTEMOS APSAUGA

 

19 straipsnis

 

1. Visas būtinas administracines apsaugos priemones:

i) Muitinės informacinės sistemos terminalams savo valstybėse taiko kompetentingos valstybių narių institucijos;

ii) vienoje vietoje įrengtiems Muitinės informacinei sistemai ir terminalams, kurie naudojami techniniais tikslais ir pagal 3 dalį reikalaujamiems patikrinimams atlikti, taiko 16 straipsnyje nurodytas komitetas.

2. Kompetentingos valdžios institucijos ir 16 straipsnyje nurodytas komitetas ypač imasi priemonių, kad:

i) užkirstų kelią neįgaliotiems asmenims naudotis duomenų tvarkymo įranga;

ii) užkirstų kelią neįgaliotiems asmenims skaityti, kopijuoti, keisti ar šalinti duomenis ir duomenų laikmenas;

iii) užkirstų kelią neteisėtam duomenų įrašymui ir bet kuriam neteisėtam jų naudojimui, keitimui ar šalinimui;

iv) užkirstų kelią neįgaliotiems asmenims naudotis Muitinės informacine sistema naudojant duomenų perdavimo įrangą;

v) užtikrintų, jog įgalioti asmenys galėtų naudotis tik tais Muitinės informacinės sistemos duomenimis, kurie susiję su jų įgaliojimais;

vi) užtikrintų galimybę patikrinti ir nustatyti, kurioms valdžios institucijoms galima siųsti duomenis duomenų perdavimo įranga;

vii) užtikrintų galimybę vėliau patikrinti ir nustatyti, kokie duomenys, kada ir kieno buvo įtraukti į Muitinės informacinę sistemą, bei galimybę prižiūrėti duomenų panaudojimo atvejus;

viii) užkirstų kelią neteisėtam duomenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar pašalinimui duomenų perdavimo ar duomenų laikmenų gabenimo metu.

3. 16 straipsnyje nurodytas komitetas prižiūri naudojimosi Muitinės informacine sistema atvejus, kad galėtų patikrinti, ar paieškos buvo atliktos leistinai ir ar jas atliko tam teisę turintys asmenys. Tikrinama mažiausiai 1 % visų atliktų paieškų. Pildoma šių paieškų ir patikrinimų sistemoje suvestinė, kurią minėtas komitetas ir 17 bei 18 straipsniuose nurodytos priežiūros institucijos naudoja tik pirmiau nurodytu tikslu ir kuri panaikinama po šešių mėnesių.

 

20 straipsnis

 

Kompetentinga muitinės administracija, nurodyta šios Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje, atsako už 19 straipsnyje nustatytų apsaugos priemonių taikymą atitinkamos valstybės narės teritorijoje įrengtiems terminalams, 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas peržiūros funkcijas bei tinkamą šios Konvencijos įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kiek tai būtina pagal tos valstybės narės įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras.

 

X SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI

 

21 straipsnis

 

1. Kiekviena valstybė narė atsako už duomenų, kuriuos ji įtraukė į Muitinės informacinę sistemą, teisingumą, tikslumą ir teisėtumą. Kiekviena valstybė narė taip pat privalo laikytis 1981 m. Strasbūro konvencijos 5 straipsnio nuostatų.

2. Kiekviena valstybė narė, remiantis savo šalies įstatymais, kitais teisės aktais ir procedūromis, atsako už žalą, kuri buvo padaryta asmeniui dėl Muitinės informacinės sistemos naudojimo konkrečioje valstybėje narėje.

Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai informaciją teikianti valstybė padaro žalos įtraukdama neteisingus duomenis arba įtraukdama duomenis, prieštaraujančius šiai Konvencijai.

3. Jeigu valstybė narė, kuriai dėl neteisingų duomenų pareikštas ieškinys, nėra valstybė narė, kuri juos pateikė, atitinkamos valstybės narės siekia susitarti, kokią kompensavimo sumos dalį, jei ji yra numatyta, kitai valstybei narei atlygina informaciją teikianti valstybė narė.

 

22 straipsnis

 

1. Išlaidas, kurias valstybės narės patiria eksploatuodamos Muitinės informacinę sistemą ir ją pritaikydamos savo teritorijose, padengia kiekviena iš jų.

2. Kitas išlaidas, patirtas įgyvendinant šią Konvenciją, išskyrus tas, kurios negali būti atskirtos nuo Muitinės informacinės sistemos eksploatavimo turint tikslą taikyti Bendrijos muitinės ir žemės ūkio taisykles, padengia valstybės narės. Kiekvienos valstybės narės dalis nustatoma atsižvelgiant į jos bendrojo vidaus produkto ir bendros valstybių narių bendrųjų vidaus produktų sumos santykį per metus, einančius prieš tuos metus, kuriais patirtos išlaidos.

Šioje dalyje terminas „bendrasis nacionalinis produktas“ reiškia bendrąjį nacionalinį produktą, nustatytą remiantis 1989 m. vasario 13 d. Tarybos direktyva 89/130/EEC, Euratom dėl bendrojo nacionalinio produkto rinkos kainomis(1) apskaičiavimo suvienodinimo arba pagal bet kurį kitą pataisantį ar pakeičiantį Bendrijos dokumentą.

 

XI SKYRIUS

ĮGYVENDINIMAS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

23 straipsnis

 

Valstybių narių valdžios institucijos tiesiogiai keičiasi pagal šią Konvenciją pateikta informacija.

 

24 straipsnis

 

1. Valstybės narės priima šią Konvenciją remdamosi savo konstituciniais reikalavimais.

2. Valstybės narės praneša Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriui apie tai, kad konstituciniai reikalavimai, reikalingi šiai Konvencijai priimti, įvykdyti.

3. Ši Konvencija įsigalioja praėjus 90 dienų po to, kai paskutinė valstybė narė pateikia 2 dalyje nurodytą informaciją dėl formalumo atlikimo.

 

25 straipsnis

 

1. Prie šios Konvencijos gali prisijungti bet kuri valstybė, kuri tampa Europos Sąjungos nare.

2. Šios Konvencijos tekstas, Europos Sąjungos Tarybos parengtas prisijungiančiosios valstybės kalba, laikomas autentišku.

3. Prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui.

4. Ši Konvencija įsigalioja kiekvienoje valstybėje narėje, kuri prisijungia prie jos praėjus 90 dienų po to, kai buvo pateiktas jos prisijungimo dokumentas, arba Konvencijos įsigaliojimo dieną, jeigu ji dar nebuvo įsigaliojusi pasibaigus nurodytam 90 dienų laikotarpiui.

 

26 straipsnis

 

1. Europos Sąjungos Tarybos Generalinis Sekretorius yra šios Konvencijos depozitaras.

2. Depozitaras Oficialiajame Europos Bendrijų leidinyje skelbia informaciją apie priėmimus ir prisijungimus, pareiškimus ir išlygas, taip pat bet kurią kitą su šia Konvencija susijusią informaciją.

 

27 straipsnis

 

1. Remdamasi Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka, Taryba pradiniame etape turi ištirti bet kurį valstybių narių ginčą dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo, kad būtų priimtas sprendimas.

Jeigu per šešis mėnesius sprendimas nepriimamas, viena ginčo šalis gali perduoti šį klausimą Europos Bendrijų Teisingumo Teismui.

2. Bet kuris ginčas dėl šios Konvencijos taikymo tarp vienos ar daugiau valstybių narių ir Europos Bendrijų Komisijos, įrodžius, kad ginčo išspręsti derybomis neįmanoma, privalo būti perduotas Teisingumo Teismui.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

Priimta 1995 m. liepos 26 d. Briuselyje vienu egzemplioriumi airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Šis vienas egzempliorius deponuojamas Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato archyvuose.

1 OLNr. L 49, 1989 2 21, p. 26.

______________

 

 


PRIEDAS

 

PROTOKOLAS

 

dėl Konvencijos dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais aiškinimo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo preliminariais nutarimais, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu

 

AUKŠTOSIOSIOS SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, pridedamų prie Konvencijos:

 

1 straipsnis

 

Atsižvelgiant į šiame Protokole nustatytas sąlygas Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti preliminarius nutarimus dėl Konvencijos dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais aiškinimo.

 

2 straipsnis

 

1. Pateikdama pareiškimą šios Konvencijos pasirašymo metu arba bet kada vėliau bet kuri valstybė narė gali pripažinti, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti preliminarius nutarimus dėl Konvencijos dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais aiškinimo vadovaujantis sąlygomis, numatytomis 2 dalies a arba b punkte.

2. Valstybė narė, darydama pareiškimą pagal 1 dalį, nurodo, kad arba:

a) bet kuris tos valstybės teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti apskundžiami teismine tvarka, gali prašyti Europos Bendrijų Teisingumo Teismą priimti preliminarų nutarimą jo nagrinėjamoje byloje iškilusiu ir su Konvencijos dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais išaiškinimu susijusiu klausimu, jei tas teismas mano, jog tą klausimą būtina išspręsti, kad būtų galima priimti sprendimą, arba

b) bet kuris tos valstybės teismas gali prašyti Europos Bendrijų Teisingumo Teismą priimti preliminarų nutarimą jo nagrinėjamoje byloje iškilusiu ir su Konvencijos dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais išaiškinimu, jei tas teismas mano, jog klausimą būtina išspręsti, kad būtų galima priimti sprendimą.

 

3 straipsnis

 

1. Taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo statuto ir Teisingumo Teismo darbo reglamentas.

2. Bet kuri valstybė narė, nesvarbu, ar ji pateikė pareiškimą vadovaudamasi 2 straipsniu, ar ne, turi teisę išdėstyti Europos Bendrijų Teisingumo Teismui faktus arba pateikti rašytines pastabas bylose, iškeltose pagal 1 straipsnį.

 

4 straipsnis

 

1. Valstybės narės priima šį Protokolą laikydamosi atitinkamų savo konstitucinių reikalavimų.

2. Valstybės narės depozitarui praneša, kad įvykdyti atitinkami konstituciniai reikalavimai dėl šio Protokolo priėmimo ir pateikia jam pareiškimą pagal 2 straipsnį.

3. Šis Protokolas įsigalioja praėjus 90 dienų po to, kai paskutinė valstybė narė, esanti Europos Sąjungos nare tą dieną, kai Taryba priima aktą, sudarantį šį Protokolą, pateikia 2 dalyje nurodytą pranešimą. Tačiau Protokolas įsigalioja ne anksčiau nei Konvencija dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais.

 

5 straipsnis

 

1. Bet kuri valstybė, kuri tampa Europos Sąjungos valstybe nare, gali prisijungti prie šio Protokolo.

2. Prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui.

3. Europos Sąjungos Tarybos parengtas šio Protokolo tekstas prisijungiančios valstybės narės kalba yra autentiškas.

4. Šis Protokolas bet kuriai prie jo prisijungiančiai valstybei įsigalioja praėjus 90 dienų po to, kai ji deponuoja prisijungimo dokumentą arba šio Protokolo įsigaliojimo dieną, jeigu jis dar nėra įsigaliojęs pasibaigus nurodytam 90 dienų laikotarpiui.

 

6 straipsnis

 

Bet kuri valstybė, kuri tampa Europos Sąjungos valstybe nare ir prisijungia prie Konvencijos dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais pagal jos 25 straipsnį, priima šio Protokolo nuostatas.

 

7 straipsnis

 

1. Bet kuri valstybė narė, kuri yra Aukštoji Susitariančioji Šalis, gali siūlyti šio Protokolo pakeitimus. Bet kuris siūlomas pakeitimas siunčiamas depozitarui, kuris jį persiunčia Tarybai.

2. Pakeitimus priima Taryba, kuri rekomenduoja juos priimti valstybėms narėms, atitinkamai laikantis savo konstitucinių reikalavimų.

3. Taip priimti pakeitimai įsigalioja vadovaujantis 4 straipsnio nuostatomis.

 

8 straipsnis

 

1. Šio Protokolo depozitaras yra Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretorius.

2. Depozitaras Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje skelbia pranešimus, dokumentus ar informaciją apie šį Protokolą.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.

Priimta tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt šeštų metų lapkričio dvidešimt devintą dieną Briuselyje vienu originalo egzemplioriumi airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.

 

Belgijos Karalystės Vyriausybės vardu

 

Danijos Karalystės Vyriausybės vardu

 

Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės vardu

 

Graikijos Respublikos Vyriausybės vardu

 

Ispanijos Karalystės Vyriausybės vardu

 

Prancūzijos Respublikos Vyriausybės vardu

 

Airijos Vyriausybės vardu

 

Italijos Respublikos Vyriausybės vardu

 

Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Vyriausybės vardu

 

Nyderlandų Karalystės Vyriausybės vardu

 

Austrijos Respublikos Vyriausybės vardu

 

Portugalijos Respublikos Vyriausybės vardu

 

Suomijos Vyriausybės vardu

 

Švedijos Karalystės vardu

 

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės vardu

______________

 

PAREIŠKIMAS

 

dėl vienalaikio Konvencijos dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais ir Protokolo dėl šios Konvencijos aiškinimo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo preliminariais nutarimais

 

Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovai, susitikę Taryboje,

pasirašydami Tarybos aktą, kuriuo sudaromas Protokolas dėl Konvencijos dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais aiškinimo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo preliminariais nutarimais,

siekdami užtikrinti, kad nurodyta Konvencija jai įsigaliojus būtų aiškinama kuo veikmingiau ir vienodžiau,

pareiškia sieksiantys imtis atitinkamų veiksmų norėdami užtikrinti, kad nacionalinės procedūros, skirtos priimti Konvenciją dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais ir Protokolą dėl jos aiškinimo, būtų kuo greičiau vienalaikiai užbaigtos.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį pareiškimą.

 

Priimta tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt šeštų metų lapkričio dvidešimt devintą dieną Briuselyje.

 

Belgijos Karalystės Vyriausybės vardu

 

Danijos Karalystės Vyriausybės vardu

 

Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės vardu

 

Graikijos Respublikos Vyriausybės vardu

 

Ispanijos Karalystės Vyriausybės vardu

 

Prancūzijos Respublikos Vyriausybės vardu

 

Airijos Vyriausybės vardu

 

Italijos Respublikos Vyriausybės vardu

 

Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Vyriausybės vardu

 

Nyderlandų Karalystės Vyriausybės vardu

 

Austrijos Respublikos Vyriausybės vardu

 

Portugalijos Respublikos Vyriausybės vardu

 

Suomijos Vyriausybės vardu

 

Švedijos Karalystės vardu

 

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės vardu

 

Pagal 2 straipsnį pateikiamas pareiškimas

 

Pasirašydamos šį Protokolą, toliau nurodytos valstybės pareiškė, kad jos pripažino Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikciją pagal 2 straipsnio tvarką:

 

Airija ir Portugalijos Respublika pagal tvarką, numatytą 2 straipsnio 2 dalies a punkte;

 

Vokietijos Federacinė Respublika, Graikijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė pagal tvarką, nustatytą 2 straipsnio 2 dalies b punkte.

 

PAREIŠKIMAS

 

Vokietijos Federacinė Respublika, Graikijos Respublika, Nyderlandų Karalystė ir Austrijos Respublika pasilieka teisę savo nacionaliniuose įstatymuose numatyti nuostatą, leidžiančią iškilus klausimui dėl Konvencijos dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais aiškinimo byloje, kuri nagrinėjama nacionaliniame teisme, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti apskundžiami teismine tvarka, tas teismas privalės perduoti tokį klausimą svarstyti Teisingumo Teismui.

 

Danijos Karalystė ir Ispanijos Karalystė priimdamos pateiks pareiškimą/pareiškimus.

______________

 

PROTOKOLAS

 

dėl pajamų plovimo sąvokos taikymo srities Konvencijoje dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais ir transporto priemonių registracijos numerių įtraukimo į Konvenciją, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu

 

ŠIO PROTOKOLO AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS, Europos Sąjungos valstybės narės,

REMDAMOSI 1999 m. kovo 12 d. Europos Sąjungos Tarybos aktu,

ATSIŽVELGDAMOS į Konvenciją dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais, parengtą vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu1, toliau – Konvencija,

SUSITARĖ DĖL ŠIŲ NUOSTATŲ:

 

1 straipsnis

 

Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies antroji įtrauka pakeičiama ir išdėstoma taip:

„– turto ar pajamų, gautų ar tiesiogiai ar netiesiogiai įgytų, ar naudojamų neteisėtoje tarptautinėje narkotikų prekyboje arba pažeidžiant:

i) kurios nors valstybės narės visus įstatymus ir kitus teisės aktus dėl tarptautinės prekybos prekėmis, kurioms taikomi draudimai, apribojimai arba kontrolė ypač pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 36 ir 223 straipsnius, kurių taikymas visiškai ar iš dalies priklauso atitinkamos valstybės narės muitinės administracijos jurisdikcijai, ir dėl nesuderintų akcizų, arba

ii) Bendrijos nuostatų ir susijusių įgyvendinimo nuostatų visumą, reglamentuojančią prekių, kuriomis valstybės narės prekiauja su trečiosiomis šalimis, ir prekių, neturinčių Bendrijos statuso, apibrėžto Europos Bendrijos steigimo sutarties 9 straipsnio 2 dalyje, kuriomis valstybės narės prekiauja tarpusavy, arba prekių, kurioms taikoma papildoma kontrolė ar tyrimas, siekiant nustatyti jų Bendrijos statusą, importą, eksportą ir tranzitą bei laikymą, arba

iii) priimtų Bendrijos lygiu nuostatų visumą, vadovaujantis bendrąja žemės ūkio politika, ir konkrečias nuostatas dėl prekių, pagamintų perdirbus žemės ūkio produktus, arba

iv) priimtų Bendrijos lygiu nuostatų visumą dėl suderintų akcizų ir pridedamosios vertės mokesčio importuojant kartu su nacionalinėmis jų įgyvendinimo nuostatomis.“

 

2 straipsnis

 

Duomenų kategorijos, išvardytos Konvencijos 4 straipsnyje, papildomos šia kategorija:

„(ix) transporto priemonių registracijos numeris.“

 

3 straipsnis

 

1. Šį Protokolą priima valstybės narės pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus.

2. Valstybės narės depozitarui praneša apie savo atitinkamų konstitucinių reikalavimų, būtinų šio Protokolo priėmimui, įvykdymą.

3. Šis Protokolas įsigalioja, praėjus 90 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje minėto pranešimo, kurį atsiunčia valstybė narė, kuri būdama Europos Sąjungos nare tą dieną, kai Taryba priima aktą, parengiantį šį Protokolą, paskutinė įvykdo šį formalumą. Tačiau anksčiausiai jis įsigalioja tuo pat metu kaip ir Konvencija.

 

4 straipsnis

 

1. Prie šio Protokolo gali prisijungti bet kuri valstybė, kuri tampa Europos Sąjungos valstybe nare.

2. Prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui.

3. Šio Protokolo tekstai prisijungiančiosios valstybės kalba, sudaryti Europos Sąjungos Tarybos, yra autentiški.

4. Šis Protokolas bet kuriai prie jo prisijungusiai valstybei įsigalioja praėjus 90 dienų nuo tos dienos, kai ji deponuoja savo prisijungimo dokumentus, arba nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos, jei pasibaigus minėtam 90 dienų laikotarpiui jis dar nėra įsigaliojęs.

 

5 straipsnis

 

Bet kuri valstybė, kuri tampa Europos Sąjungos valstybe nare ir prisijungia prie Konvencijos pagal jos 25 straipsnį, priima šio Protokolo nuostatas.

 

6 straipsnis

 

1. Šio Protokolo pakeitimus gali siūlyti bet kuri valstybė narė, esanti Aukštoji Susitariančioji Šalis. Visi siūlomi pakeitimai siunčiami depozitarui, kuris juos perduoda Tarybai.

2. Protokolo pakeitimus priima Taryba, kuri juos rekomenduoja priimti valstybėms narėms pagal jų atitinkamus konstitucinius reikalavimus.

3. Šiuo būdu priimti pakeitimai įsigalioja pagal 3 straipsnį.

 

7 straipsnis

 

1. Šio Protokolo depozitaras yra Europos Sąjungos Generalinis Sekretorius.

2. Depozitaras Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje skelbia su šiuo Protokolu susijusius pranešimus, dokumentus ar komunikatus.

 

[Toliau – parašai visomis kalbomis]

 

Deklaracijos

 

1. Ispanijos Karalystė pareiškia apie savo ketinimą į Muitinės informacinę sistemą įtraukti duomenis po to, kai kiekvienu atveju apsvarstys juridinės apsaugos ir nekaltumo prezumpcijos principus, ypač kai įtrauktini duomenys yra susiję su fiskaliniais klausimais.

2. Danija pareiškia kad, kiek tai yra su ja susiję, 1 straipsnis bus taikomas tik paremtiems faktais nusikaltimams kai už žinomai nusikalstamu būdu įgytų prekių slėpimą visada baudžiama pagal Danijos įstatymus, įskaitant Danijos baudžiamojo kodekso 191 skirsnio a dalį dėl žinomai nusikalstamu būdu įgytų narkotikų slėpimo, susijusio su kontrabanda ypač sunkinančiomis aplinkybėmis.

______________

 

PROTOKOLAS

 

dėl muitinės bylų identifikavimo duomenų bazės sukūrimo, keičiantis Konvenciją dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais, sudarytas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 34 straipsniu

 

Šio Protokolo AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS, Europos Sąjungos valstybės narės,

REMDAMOSI Europos Sąjungos Tarybos 2003 m. gegužės 8 d. aktu,

KADANGI muitinių bendradarbiavimas Europos Sąjungoje yra svarbus laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės komponentas,

KADANGI pasikeitimas informacija tarp skirtingų valstybių narių muitinių tarnybų yra esminė tokio bendradarbiavimo sąlyga,

ĮGYVENDINDAMOS 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Europos Vadovų Tarybos Tamperės susitikimo išvadas, pagal kurias

- tiriant nusikaltimus abipus sienų, didžiausią naudą turėtų teikti valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas (išvadų 43 punktas),

- turi būti pasiekta subalansuota plėtra Sąjungos masto priemonėmis kovojant su nusikalstamumu, tačiau tuo pačiu saugant asmenų ir ūkio subjektų laisvę ir konstitucines teises (išvadų 40 punktas), ir

- gausėja didelių ekonominių nusikaltimų, kuriais pažeidžiami mokesčių ir muitų teisės aktai (išvadų 49 punktas),

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad savo 2001 m. gegužės 30 d. sprendime dėl muitų sąjungos strategijos 1 Taryba:

- išreiškė savo pritarimą, kad pagrindinis tikslas yra veiksmingai pagerinti bendradarbiavimą kovojant su sukčiavimu ir kitais veiksmais, keliančiais grėsmę asmenų ir prekių saugumui,

- pabrėžė, kad muitinė vaidina svarbų vaidmenį kovojant su nusikaltimais abipus sienas sulaikydama, nustatydama ir, kiek leidžia muitinės tarnybų kompetencija pagal jų nacionalines nuostatas, tirdama bei vykdydama nusikalstamų veikų baudžiamąjį persekiojimą fiskalinio sukčiavimo, pinigų plovimo, taip pat narkotikų ir kitų nelegalių prekių gabenimo srityse, ir,

- pabrėžė, kad dėl joms priskirtų uždavinių įvairovės muitinės turi dirbti ir Bendrijos, ir Europos Sąjungos sutarties VI Antraštinėje dalyje nustatyto bendradarbiavimo kontekste,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Muitinės informacinė sistema, sukurta remiantis Konvencija dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais2 leidžia įvesti asmens duomenis išimtinai stebėti ir pranešti, atlikti diskretišką priežiūrą ar specialius patikrinimus (Konvencijos 5 straipsnis), ir kad bet kokiems papildomiems tikslams privalu nustatyti papildomą teisinę bazę,

ATMINDAMOS faktą, kad šiuo metu visos kompetentingos institucijos neturi galimybės elektroniniu būdu ir sistemingai keistis informacija ieškant dokumentų apie vykstančius ar pasibaigusius tyrimus ir tinkamai juos koordinuoti, ir kad Muitinės informacinė sistema turėtų būti naudojama šiuo tikslu,

ATMINDAMOS faktą, kad ES trečiojo ramsčio duomenų bazių įvertinimo rezultatai gali nustatyti šių sistemų papildomumo poreikį,

KADANGI saugant, tvarkant ir naudojant asmens duomenis muitinės srityje turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į principus, išdėstytus Europos Tarybos konvencijoje dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, priimtoje 1981 m. sausio 28 d. Strasbūre ir 1987 m. rugsėjo 17 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto R (87) 15 rekomendacijos 5.5 principą, reglamentuojantį asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje,

SUVOKDAMOS, kad pagal 1998 m. gruodžio 3 d. Tarybos ir Komisijos veiksmų plano dėl to, kaip geriausiai įgyvendinti Amsterdamo sutarties nuostatas laisvės, saugumo ir teisingumo srityje3 48 punktą reikalinga išanalizuoti ar, ir kaip, Europos policijos biuras (Europolas) galėtų turėtų teisę naudotis Muitinės informacijos sistema,

SUSITARĖ DĖL ŠIŲ NUOSTATŲ:

 

1 straipsnis

 

Konvencija dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais4 keičiama taip:

1. Po V skyriaus įterpiami šie trys skyriai:

 

„V A SKYRIUS

 

MUITINĖS BYLŲ IDENTIFIKAVIMO DUOMENŲ BAZĖS SUKŪRIMAS

 

12A straipsnis

1. Muitinės informacinės sistemos specialiojoje duomenų bazėje (toliau – muitinės bylų identifikavimo duomenų bazė) laikomi duomenys, pateikiami pagal šį skyrių ir papildomi duomenys, pateikiami vadovaujantis 3 straipsniu. Nepažeidžiant šio skyriaus ir V B bei V C skyrių nuostatų, visos šios Konvencijos nuostatos taip pat taikomos muitinės bylų identifikavimo duomenų bazei.

2. Muitinės bylų identifikavimo duomenų bazės tikslas yra įgalinti atsakingas už muitinės tyrimų vykdymą nacionalines institucijas, paskirtas vadovaujantis 7 straipsniu, pradedant tirti ar tiriant vieno ar daugiau asmenų ar verslo subjektų veiklą, nustatyti kitų valstybių narių kompetentingas institucijas, kurios atlieka ar atliko tyrimus tų asmenų ar verslo subjektų atžvilgiu, ir turint informaciją, ar egzistuoja tyrimų bylos, pasiekti tikslą, nurodytą 2 straipsnio 2 dalyje.

3. Siekiant muitinės bylų identifikavimo duomenų bazės tikslų, kiekviena valstybė narė siunčia kitoms valstybėms narėms ir 16 straipsnyje nurodytam komitetui esminių jos nacionalinės teisės pažeidimų sąrašą.

 

Į sąrašą įtraukiami tik tie pažeidimai, už kurių įvykdymą baudžiama:

- laisvės atėmimu ar sprendimu dėl arešto ne mažesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, arba

- ne mažesne nei 15 000 EUR bauda.

4. Jeigu valstybei narei, ieškančiai duomenų muitinės bylų identifikavimo duomenų bazėje, reikalinga papildoma informacija, susijusi su saugoma tyrimo apie asmenį ar verslo subjektą byla, ji informaciją pateikusiosios valstybės narės prašo pagalbos, remdamasi galiojančiais tarpusavio pagalbos dokumentais.

 

V B SKYRIUS

 

MUITINĖS BYLŲ IDENTIFIKAVIMO DUOMENŲ BAZĖS VEIKIMAS IR NAUDOJIMAS

 

12B straipsnis

1. Siekdamos 12A straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų, kompetentingos institucijos įveda duomenis iš tyrimų bylų į muitinės bylų identifikavimo duomenų bazę. Duomenys apima tik šias kategorijas:

i) asmuo ar verslo subjektas, kuris yra arba buvo tyrimo bylos, kurią pradėjo kompetentinga valstybės narės institucija, objektu, ir kuris:

- yra įtariamas, kad daro arba yra padaręs arba kad dalyvauja ar yra dalyvavęs darant esminius nacionalinių įstatymų pažeidimus pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinius teisės aktus, arba

- buvo protokolo, kuriame nurodoma, kad toks pažeidimas įvyko, objektu, arba

- buvo administracinės ar baudžiamosios sankcijos už tokį pažeidimą objektu;

ii) tyrimo bylos sritis;

iii) valstybės narės institucijos, tiriančios bylą, pavadinimas, jos įregistravimo valstybė ir kontaktinė informacija kartu su dokumento numeriu.

Duomenys pagal i ir iii punktus į duomenų įrašą įvedami atskirai kiekvienam asmeniui ar verslo subjektui. Saitai tarp duomenų įrašų neleidžiami.

2. 1 dalies i punkte nurodytus asmens duomenis sudaro tik:

i) asmenims: vardas, mergautinė pavardė, pavardė ir pravardės, gimimo data ir vieta, pilietybė ir lytis;

ii) verslo subjektams: verslo subjekto pavadinimas, įmonės, kuri vykdo prekybą, pavadinimas, registruotos buveinės adresas ir PVM mokėtojo kodas.

3. Pagal 12E straipsnį duomenys įvedami ribotam laikotarpiui.

12C straipsnis

Valstybė narė neprivalo įvesti informacijos pagal 12B straipsnį jokiu konkrečiu atveju jei ir tam tikrą laiką tai pažeistų atitinkamos valstybės narės viešosios politikos ar kitus esminius interesus, visų pirma susijusius su duomenų apsauga.

12D straipsnis

1. Teisę įvesti duomenis į muitinės bylų identifikavimo duomenų bazę ir paiešką joje turi tik 12A straipsnio 2 dalyje nurodytos institucijos.

2. Paieška muitinės bylų identifikavimo duomenų bazėje apima šiuos asmens duomenis:

i) asmenims: pavardė ir/arba vardas ir/arba mergautinė pavardė ir/arba pravardės ir/arba gimimo data;

ii) verslo subjektams: verslo subjekto pavadinimas ir/arba įmonės, kuri vykdo prekybą, pavadinimas ir/arba PVM mokėtojo kodas.

 

V C SKYRIUS

 

DUOMENŲ SAUGOJIMO TRUKMĖ MUITINĖS BYLŲ IDENTIFIKAVIMO DUOMENŲ BAZĖJE

 

12E straipsnis

1. Saugojimo trukmė nustatoma pagal valstybės narės, pateikiančios informaciją, nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras. Tačiau skaičiuojant nuo duomenų įvedimo dienos, šis laikotarpis negali viršyti šių ribų:

i) duomenys, susiję su vykstančių tyrimų bylomis, negali būti saugomi ilgiau nei trejus metus, jei nebuvo nustatyta, kad per šį laikotarpį buvo įvykdytas pažeidimas; duomenys ištrinami anksčiau, jei praėjo vieneri metai nuo to laiko, kai buvo atlikti paskutiniai tyrimo veiksmai;

ii) duomenys, susiję su tyrimų bylomis, kuriais remiantis nustatyta, kad buvo įvykdytas pažeidimas, tačiau apkaltinamasis nuosprendis dar nebuvo paskelbtas arba nepaskirta bauda, saugomi ne ilgiau nei šešerius metus;

iii) duomenys, susiję su tyrimų bylomis, kuriomis remiantis buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis arba paskirta bauda, saugomi ne ilgiau nei dešimt metų.

2. Visose tyrimo stadijose, kaip nurodyta 1 dalies i, ii ir iii punktuose, kai tik asmens ar verslo subjekto, patenkančių į 12B straipsnio taikymo sritį, atžvilgiu pagal informaciją pateikusiosios valstybės narės įstatymus ir administracines nuostatas nutraukiamas tyrimas, visi duomenys, susiję su tuo asmeniu ar verslo subjektu nedelsiant ištrinami.

3. Duomenys iš muitinės bylų identifikavimo duomenų bazės ištrinami automatiškai nuo tos dienos kai 1 dalyje nurodyta maksimali duomenų saugojimo trukmė yra viršijama.

4. 20 straipsnyje žodžiai „12 straipsnio 1 ir 2 dalis“ keičiami žodžiais „12 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 12E straipsnis“.

 

2 straipsnis

 

1. Valstybės narės priima šį Protokolą atitinkamai laikydamosi savo konstitucinių reikalavimų.

2. Valstybės narės praneša depozitarui apie tai, kad įvykdyti konstituciniai šio Protokolo priėmimo reikalavimai.

3. Šis Protokolas aštuonioms suinteresuotoms valstybėms narėms įsigalioja praėjus 90 dienų po to, kai 2 dalyje nurodytą pranešimą pateikia aštunta šį formalumą atliekanti valstybė, esanti Europos Sąjungos nare Tarybai priimant Aktą, kuriuo sudaromas šis Protokolas. Tačiau jeigu tuo metu Konvencija dar nėra įsigaliojusi, šis Protokolas aštuonioms suinteresuotoms valstybėms įsigalioja tą dieną, kai įsigalioja Konvencija.

4. Valstybei narei, kuri pateikia pranešimą po to, kai jau yra gautas aštuntas toks pranešimas, pateiktas pagal 2 dalį, šis Protokolas santykiams tarp valstybės narės ir tų valstybių narių, kurioms Protokolas jau yra įsigaliojęs, įsigalioja praėjus 90 dienų po pranešimo pateikimo.

5. Valstybės narės į muitinės bylų identifikavimo duomenų bazę įveda tik tuos duomenis, kurie yra užfiksuoti tyrime po šio Protokolo įsigaliojimo.

 

3 straipsnis

 

1. Bet kuri valstybė, kuri tampa Europos Sąjungos nare ir prisijungia prie Konvencijos, gali prisijungti prie šio Protokolo.

2. Šios Konvencijos tekstas, parengtas Europos Sąjungos Tarybos prisijungiančios valstybės kalba, yra autentiškas.

3. Prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui.

4. Šis Protokolas bet kuriai prie jo prisijungiančiai valstybei įsigalioja praėjus devyniasdešimčiai dienų nuo jos prisijungimo dokumento deponavimo dienos arba šio Protokolo įsigaliojimo dieną, jeigu pasibaigus minėtam devyniasdešimties dienų laikotarpiui jis dar nėra įsigaliojęs, tuo atveju kai Konvencija jau yra įsigaliojusi.

 

4 straipsnis

 

Bet kuri valstybė, kuri tampa Europos Sąjungos nare ir prisijungia prie Konvencijos pagal jos 25 straipsnį, šiam Protokolui įsigaliojus laikoma prisijungusia prie šiuo Protokolu pakeistos Konvencijos.

 

5 straipsnis

 

1. Šio Protokolo depozitaras yra Europos Sąjungos Tarybos Generalinis Sekretorius.

2. Depozitaras Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje skelbia informaciją apie šio Protokolo priėmimus ir prisijungimus prie jo, deklaracijas, taip pat apie visus kitus su šiuo Protokolu susijusius pranešimus.

Priimta du tūkstančiai trečiųjų metų gegužės aštuntą dieną Briuselyje vienu originalo egzemplioriumi airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Šis originalas deponuojamas Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato archyvuose.

 

[toliau – parašai]

 

Belgijos Karalystės Vyriausybės vardu

 

Danijos Karalystės Vyriausybės vardu

 

Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės vardu

 

Graikijos Respublikos Vyriausybės vardu

 

Ispanijos Karalystės Vyriausybės vardu

 

Prancūzijos Respublikos Vyriausybės vardu

 

Airijos Vyriausybės vardu

 

Italijos Respublikos Vyriausybės vardu

 

Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Vyriausybės vardu

 

Nyderlandų Karalystės Vyriausybės vardu

 

Austrijos Respublikos Vyriausybės vardu

 

Portugalijos Respublikos Vyriausybės vardu

 

Suomijos Vyriausybės vardu

 

Švedijos Karalystės vardu

 

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės vardu

______________

 

SUSITARIMAS

 

dėl laikino Konvencijos

dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu,

taikymo tarp tam tikrų valstybių narių

 

(95/C 316/04)

 

BELGIJOS KARALYSTĖ,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos Sąjungos valstybės narės ir 1995 m. liepos 26 d. Konvenciją dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais, parengtą vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, toliau – Konvencija, pasirašiusios valstybės,

ATSIŽVELGDAMOS į kuo ankstesnio Konvencijos taikymo svarbą;

KADANGI pagal Europos Sąjungos sutarties K.7 straipsnį, šios sutarties VI antraštinė dalis netrukdo dviem ar daugiau valstybių narių pradėti bendradarbiavimą ir toliau glaudžiau bendradarbiauti, jei toks bendradarbiavimas neprieštarauja ar netrukdo nurodytos sutarties VI antraštinės dalies nuostatų įgyvendinimui;

KADANGI laikinas Konvencijos taikymas tarp tam tikrų Europos Sąjungos valstybių narių neprieštarautų arba netrukdytų Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje numatytam bendradarbiavimui,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

 

Šiame Susitarime:

- „Konvencija“ – tai Konvencija dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos Sutarties K.3 straipsniu,

- „Aukštosios Susitariančios Šalys“ – Europos Sąjungos valstybės narės, Konvencijos šalys,

- „Šalys“ – Europos Sąjungos valstybės narės, šio Susitarimo šalys.

 

2 straipsnis

 

Konvencija yra laikinai taikoma tarp šio Susitarimo Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių nuo pirmos trečiojo mėnesio dienos po to, kai aštunta Aukštoji Susitariančioji Šalis deponuoja šio Susitarimo patvirtinimo, priėmimo ar prisijungimo dokumentus.

 

3 straipsnis

 

Laikinam Konvencijos taikymui reikalingos laikinosios nuostatos priimamos bendru Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių, tarp kurių laikinai taikytina Konvencija, sutarimu ir pasikonsultavus su kitomis Aukštosiomis Susitariančiosiomis Šalimis. Šio laikino taikymo laikotarpiu Konvencijos 16 straipsnyje nurodyto Komiteto funkcijas bendru sutarimu ir glaudžiai bendradarbiaudamos su Europos Bendrijų Komisija vykdo Aukštosios Susitariančios Šalys. Šiuo laikotarpiu nevykdoma Konvencijos 7 straipsnio 3 dalis ir 16 straipsnis.

 

4 straipsnis

 

1. Šį Susitarimą gali pasirašyti valstybės narės, pasirašiusios Konvenciją. Susitarimą reikia patvirtinti, priimti ar ratifikuoti. Jis įsigalioja pirmą trečiojo mėnesio dieną po to, kai aštunta Aukštoji Susitariančioji Šalis deponuoja patvirtinimo, prisijungimo ar ratifikavimo dokumentus.

2. Aukštajai Susitariančiajai Šaliai, kuri deponuoja savo patvirtinimo, priėmimo ar ratifikavimo dokumentus vėliau, šis Susitarimas įsigalioja pirmą trečiojo mėnesio dieną po deponavimo.

3. Patvirtinimo, priėmimo ar ratifikavimo dokumentai deponuojami Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, kuris yra depozitaras.

 

5 straipsnis

 

Šis Susitarimas, sudarytas vienu egzemplioriumi airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis, kurio visi tekstai yra autentiški, yra deponuojamas Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, kuris patvirtintą kopiją išsiunčia kiekvienai šaliai.

 

6 straipsnis

 

Šis Susitarimas netenka galios įsigaliojus Konvencijai.

 

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą.

 

Priimta tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt penktų metų liepos dvidešimt šeštą dieną Briuselyje vienu originalo egzemplioriumi airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Originalas deponuojamas Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus archyvuose.

 

Belgijos Karalystės Vyriausybės vardu

 

Danijos Karalystės Vyriausybės vardu

 

Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės vardu

 

Graikijos Respublikos Vyriausybės vardu

 

Ispanijos Karalystės Vyriausybės vardu

 

Prancūzijos Respublikos Vyriausybės vardu

 

Airijos Vyriausybės vardu

 

Italijos Respublikos Vyriausybės vardu

 

Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Vyriausybės vardu

 

Nyderlandų Karalystės Vyriausybės vardu

 

Austrijos Respublikos Vyriausybės vardu

 

Portugalijos Respublikos Vyriausybės vardu

 

Suomijos Vyriausybės vardu

 

Švedijos Karalystės vardu

 

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės vardu

______________

 

 



1 OLC 316, 1995 11 27, p. 34.

1 OL C 171, 2001 6 15, p. 1

2 OL C 316, 1995 11 27, p. 34

3 OL C 19, 1999 1 23, p. 1

4 OL C 316, 1995 11 27, p. 34