Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

 

DĖL KRITERIJŲ, KURIAIS VADOVAUJANTIS PINIGINĖ OPERACIJA aR SANDORIS LAIKOMI ĮTARTINAIS AR NEĮPRASTAIS, SĄRAŠO IR ĮTARTINŲ PINIGINIŲ OPERACIJŲ IR SANDORIŲ SUSTABDYMO IR INFORMACIJOS apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius PATEIKIMO FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBAI PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2008 m. liepos 9 d. Nr. 677

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2008, Nr. 10-335) 14 straipsnio 16 ir 17 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašą;

1.2. Įtartinų piniginių operacijų ir sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašą.

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. 1411 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 89-3802);

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 601 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 1411 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, patvirtinimo“ papildymo“ (Žin., 2003, Nr. 49-2177);

2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1441 „Dėl Įtartinų operacijų su pinigais sustabdymo ir informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 167-6127).

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                                      Gediminas Kirkilas

 

 

 

Vidaus reikalų ministras                                                                                Regimantas Čiupaila

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 677

 

KRITERIJŲ, KURIAIS VADOVAUJANTIS PINIGINĖ OPERACIJA AR SANDORIS LAIKOMI ĮTARTINAIS AR NEĮPRASTAIS, SĄRAŠAS

 

1. Piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais, jeigu:

1.1. finansų įstaigos ar kito subjekto kliento (toliau vadinama – klientas) piniginės operacijos ar sandoriai neatitinka kliento steigimo dokumentuose nurodytų veiklos rūšių ar įprasto bendradarbiavimo su finansų įstaiga ar kitu subjektu;

1.2. kliento atliekamų piniginių operacijų ar sandorių pobūdis kelia įtarimą, kad siekiama išvengti piniginių operacijų ir sandorių įtraukimo į finansų įstaigos ar kito subjekto tvarkomą kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą;

1.3. klientas vykdo sandorį (sandorius) ir sumoka tokią įmoką (įmokas), kuri (kurios) viršija finansų įstaigos ar kito subjekto žinomas kliento galimybes, arba pageidauja sumokėti didesnį už įprastą avansą ar kitą įmoką;

1.4. klientas ar turto savininkas prašo jam priklausančią sumą sumokėti su jo įprastine veikla akivaizdžiai nesusijusiems asmenims;

1.5. visą avansą, kitą įmoką (ar didžiąją jų dalį) kliento vardu sumoka su jo įprastine veikla akivaizdžiai nesusiję asmenys;

1.6. klientas grąžina visą kreditą arba didesnę jo dalį anksčiau numatyto kredito grąžinimo termino, kai finansų įstaigai ar kitam subjektui nėra žinomas aiškus teisėtas lėšų kilmės šaltinis;

1.7. klientas nuolat vykdo sandorius turtu, kurio vertė akivaizdžiai neatitinka vidutinės rinkos vertės;

1.8. klientas atlieka pinigines operacijas ar sudaro sandorius, kai sunku ar neįmanoma nustatyti naudos gavėjo;

1.9. klientas nuolat atlieka pinigines operacijas ar sudaro sandorius su juridiniais asmenimis ar kitomis organizacijomis, registruotomis tikslinėse teritorijose, kurios apibrėžtos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (Žin., 2001, Nr. 110-3992), kai nėra aiškaus ekonominio tokios veiklos pagrindo;

1.10. klientas atlieka pinigines operacijas ar sudaro sandorius be aiškaus ekonominio pagrindo;

1.11. neįprastai padidėja kliento atsiskaitymas grynaisiais pinigais;

1.12. finansų įstaigos prašomas klientas atsisako pateikti duomenis apie išgrynintų lėšų panaudojimo tikslus, kai tokios operacijos neatitinka kliento įprasto bendradarbiavimo su kredito įstaiga;

1.13. klientas stengiasi atsiskaityti grynaisiais pinigais tais atvejais, kai kliento atsiskaitymų praktikoje įprasta atsiskaityti kitais būdais;

1.14. du fiziniai asmenys ar daugiau jų nuolat įneša grynuosius pinigus į tą pačią sąskaitą, o vėliau pinigai pervedami į Lietuvos ar užsienio valstybių kredito įstaigose esančias fizinių ar juridinių asmenų ir kitų organizacijų sąskaitas (savo ar kitų);

1.15. per 7 kalendorines dienas į kliento sąskaitą vienos ar kelių piniginių operacijų metu įnešama arba išimama iš jos 25 000 eurų ar didesnė grynųjų pinigų suma arba ją atitinkanti suma kita valiuta, kai tokios operacijos neatitinka kliento įprasto bendradarbiavimo su kredito įstaiga;

1.16. per 7 kalendorines dienas klientas keičia iš vienos valiutos į kitą 25 000 eurų ar didesnę grynųjų pinigų sumą arba ją atitinkančią sumą kita valiuta;

1.17. gauta informacija, kad naudojantis užsienio kredito įstaigų mokėjimo kortele per 7 kalendorines dienas išimama 25 000 eurų ar didesnė grynųjų pinigų suma arba ją atitinkanti suma kita valiuta;

1.18. per vieną kalendorinę dieną iš kliento mokėjimo kortelės sąskaitos išimama 2 500 eurų ar didesnė grynųjų pinigų suma arba ją atitinkanti suma kita valiuta, kai tokios operacijos neatitinka kliento įprasto bendradarbiavimo su kredito įstaiga;

1.19. draudimo sutartis sudaroma neįprastai didelei draudimo sumai;

1.20. draudimo sutartis nutraukiama per neįprastai trumpą laiką nuo jos sudarymo, o draudimo sutartyje asmeniu, kurio naudai sudaryta sutartis, nurodomas su kliento įprastine veikla nesusijęs asmuo;

1.21. prašymą sudaryti draudimo sutartį pateikęs klientas visai nesidomi draudimo sutarties sąlygomis, daugiau domisi draudimo sutarties nutraukimo prieš terminą tvarka;

1.22. gyvybės draudimo įmoka arba jos dalis, viršijanti 25 000 eurų sumą arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, sumokama grynaisiais pinigais;

1.23. draudimo įmoką, viršijančią 25 000 eurų sumą arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, sumoka su kliento įprastine veikla nesusiję asmenys;

1.24. klientui, kliento atstovui (jeigu piniginė operacija ar sandoris atliekami per atstovą), asmeniui, kurio naudai atliekama piniginė operacija ar sandoris, taikomos finansinės sankcijos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 68-2369).

1.25. be aiškaus pagrindo padažnėja smulkių pinigų pervedimų iš skirtingų sąskaitų į kliento sąskaitą;

1.26. be aiškaus pagrindo padažnėja pinigų pervedimų iš kliento sąskaitos į daugelį skirtingų nesusijusių sąskaitų;

1.27. be aiškaus pagrindo padidėja ne pelno organizacijos sąskaitos papildymas smulkiomis sumomis;

1.28. naudojantis vidaus ir tarptautinių pašto perlaidų ar kitų grynųjų pinigų perlaidų įmonių paslaugomis, be aiškaus pagrindo nuolat finansuojamas vienas klientas arba du ir daugiau klientų nuolat finansuoja kitus asmenis;

1.29. klientas per vieną kalendorinę dieną keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus už pinigų sumą, viršijančią 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta;

1.30. klientas nuolat keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus nedalyvaudamas lošime.

2. Piniginė operacija ar sandoris laikomi neįprastais, jeigu nustatomi šio sąrašo 1 punkte nurodytų kriterijų elementai, tačiau jų nepakanka tam, kad piniginė operacija ar sandoris būtų pripažinti įtartinais.

3. Finansų įstaigos ir kiti subjektai, atlikdami nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, privalo atkreipti dėmesį į tokią veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir ypač į sudėtingus ar neįprastai didelius sandorius ir visas neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, ir dalykinius santykius ar pinigines operacijas su klientais iš trečiųjų valstybių, kuriose pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės nepakankamos ar neatitinka tarptautinių standartų, ir turi informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos apie atliekamas, atliktas ar mėginamas atlikti pinigines operacijas ir sandorius, kurie, jų manymu, gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, nors jie neatitinka nė vieno šio sąrašo 1 punkte nurodytų kriterijų.

4. Šio sąrašo 1 punkte nurodytų kriterijų sąlyginius požymius nustato finansų įstaigos ir kiti subjektai, suderinę su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, išskyrus auditorius, notarus ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčius asmenis, advokatus ir advokatų padėjėjus, antstolius ir teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis. Šio sąrašo 1 punkte nurodytų kriterijų sąlyginius požymius, suderinę su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, auditoriams nustato Auditorių rūmai, notarams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims – Notarų rūmai, advokatams ir advokatų padėjėjams – Lietuvos advokatūra, antstoliams ir teisę atlikti antstolių veiksmus turintiems asmenims – Lietuvos antstolių rūmai.

 

_________________

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 677

 

ĮTARTINŲ PINIGINIŲ OPERACIJŲ IR SANDORIŲ SUSTABDYMO IR INFORMACIJOS APIE ĮTARTINAS AR NEĮPRASTAS PINIGINES OPERACIJAS AR SANDORIUS PATEIKIMO FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBAI PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Įtartinų piniginių operacijų ir sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis aprašas) reglamentuoja finansų įstaigų ir kitų subjektų, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, kliento atliekamų įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą ir informacijos apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius, taip pat Lietuvos advokatūros informacijos apie sandorius, kurie, kaip įtariama, gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, pateikimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba).

2. Šiame apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2008, Nr. 10-335) (toliau vadinama – Įstatymas).

 

II. ĮTARTINŲ PINIGINIŲ OPERACIJŲ AR SANDORIŲ SUSTABDYMAS

 

3. Finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, nustatę, kad kliento atliekama piniginė operacija ar sandoris gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu ir atitinka bent vieną iš nustatytų kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais, privalo iš karto sustabdyti šią operaciją ar sandorį ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas apie šią operaciją ar sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos.

4. Finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ir teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, gavę iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinį nurodymą sustabdyti kliento atliekamas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas arba įtartinus ar neįprastus sandorius, privalo nuo jame nurodyto laiko ar konkrečių aplinkybių atsiradimo momento iki 5 darbo dienų sustabdyti šias operacijas ar sandorius.

5. Jeigu finansų įstaigos ir kiti subjektai per 5 darbo dienas nuo šio aprašo 8 punkte nustatyto pranešimo pateikimo ar šio aprašo 4 punkte nustatyto rašytinio nurodymo gavimo negauna įpareigojimo vykdyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) nustatyta tvarka, piniginė operacija ar sandoris turi būti atnaujinami. Jeigu pagrindžiamas lėšų ar turto teisėtumas ar paneigiamos abejonės dėl galimų sąsajų su teroristų finansavimu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nedelsdama, iki pasibaigs 5 darbo dienų terminas, raštu praneša finansų įstaigai ar kitam subjektui, kad piniginės operacijos ar sandoriai gali būti atnaujinami.

6. Gavę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimą, kad piniginės operacijos ar sandorio sustabdymas gali trukdyti tyrimui dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, teroristų finansavimo ir kitų nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, finansų įstaigos ir kiti subjektai nuo rašytiniame nurodyme nurodyto momento turi nestabdyti kliento atliekamų įtartinų operacijų ar sandorių.

7. Finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo nustatyti vidaus tvarką, kuri reglamentuotų finansų įstaigų ar kitų subjektų klientų vykdomų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą.

 

III. INFORMACIJOS APIE ĮTARTINAS PINIGINES OPERACIJAS AR SANDORIUS PATEIKIMAS FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBAI

 

8. Finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ir teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, apie šio aprašo 3 punkte nustatytais atvejais sustabdytą kliento įtartiną piniginę operaciją ar sandorį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą informuoja pateikdami pranešimą raštu arba techninėmis teksto perdavimo priemonėmis.

9. Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, ir antstoliai ar teisę atlikti antstolių veiksmus turintys asmenys, kai įtariama, kad jų kliento sudaromas sandoris gali būti susijęs su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, privalo iš karto po sandorio sudarymo, nepaisydami pagal sandorį kliento gaunamos ar mokamos pinigų sumos dydžio, pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pranešimą raštu arba informuoti techninėmis teksto perdavimo priemonėmis.

10. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per 3 darbo valandas nuo Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nurodytos informacijos gavimo pateikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pranešimą raštu arba informuoja ją techninėmis teksto perdavimo priemonėmis.

11. Pranešime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį nurodoma:

11.1. kliento (jo atstovo) tapatybę patvirtinantys duomenys (fizinio asmens – vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, juridinio asmens – pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas (jeigu toks kodas suteiktas);

11.2. kriterijus, kuriuo vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomas įtartinu;

11.3. įtartinos piniginės operacijos ar sandorio atlikimo būdas;

11.4. įtartinos piniginės operacijos ar sandorio atlikimo data, pinigų suma ir valiuta;

11.5. sąskaitos valdymo būdai;

11.6. kliento (jo atstovo) kontaktinė informacija (veikiantys telefono numeriai, elektroninio pašto adresai, kontaktiniai asmenys, veikiantys jų telefono numeriai, elektroninio pašto adresai ir panašiai);

11.7. subjektas, kurio naudai atliekama įtartina piniginė operacija ar sandoris (fizinio asmens – vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, juridinio asmens – pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas (jeigu toks kodas suteiktas);

11.8. įtartinos piniginės operacijos ar sandorio sustabdymo data ir laikas;

11.9. turto, kurio klientas negali valdyti ar naudoti nuo įtartinos piniginės operacijos ar sandorio sustabdymo momento, aprašymas, buvimo vieta, taip pat kita turtą apibūdinanti informacija.

12. Neatidėliotinais atvejais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai gali būti perduotas žodinis pranešimas (telefonu), kurį finansų įstaigos ir kiti subjektai nedelsdami patvirtina raštu arba techninėmis teksto perdavimo priemonėmis.

13. Gavusi pranešimą apie sustabdytą įtartiną piniginę operaciją ar sandorį arba davusi rašytinį nurodymą sustabdyti kliento atliekamą įtartiną ar neįprastą piniginę operaciją ar sandorį, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba gali raštu paprašyti papildomos informacijos, susijusios su sustabdyta įtartina pinigine operacija ar sandoriu. Tokiu atveju finansų įstaigos ir kiti subjektai prašomą informaciją privalo raštu arba techninėmis teksto perdavimo priemonėmis pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai per vieną darbo dieną nuo prašymo gavimo momento.

 

IV. INFORMACIJOS APIE NEĮPRASTAS PINIGINES OPERACIJAS AR SANDORIUS PATEIKIMAS FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBAI

 

14. Finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ir advokatų padėjėjus, nustatę, kad jų klientas atlieka neįprastą piniginę operaciją ar sandorį, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, nedelsdami po tokios piniginės operacijos ar sandorio nustatymo informuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą pateikdami pranešimą raštu arba techninėmis teksto perdavimo priemonėmis.

15. Advokatai ir advokatų padėjėjai informaciją apie kliento sudaromą neįprastą sandorį iš karto po sandorio sudarymo praneša Lietuvos advokatūrai. Lietuvos advokatūra nedelsdama pateikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pranešimą raštu arba informuoja ją techninėmis teksto perdavimo priemonėmis.

16. Pranešime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie neįprastą piniginę operaciją ar sandorį nurodoma:

16.1. kliento (jo atstovo) tapatybę patvirtinantys duomenys (fizinio asmens – vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, juridinio asmens – pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas (jeigu toks kodas suteiktas);

16.2. pagrindas, kuriuo vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomas neįprastu;

16.3. neįprastos piniginės operacijos ar sandorio atlikimo būdas;

16.4. neįprastos piniginės operacijos ar sandorio atlikimo data, pinigų suma ir valiuta;

16.5. sąskaitos valdymo būdai;

16.6. kliento (jo atstovo) kontaktinė informacija (veikiantys telefono numeriai, elektroninio pašto adresai, kontaktiniai asmenys, veikiantys jų telefono numeriai, elektroninio pašto adresai ir panašiai);

16.7. subjektas, kurio naudai atliekama neįprasta piniginė operacija ar sandoris (fizinio asmens – vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, juridinio asmens – pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas (jeigu toks kodas suteiktas);

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

17. Šio aprašo nustatytais atvejais, gavusi pranešimą raštu ar informaciją, perduotą techninėmis teksto perdavimo priemonėmis, ir suabejojusi gauto pranešimo ar informacijos tikrumu ar turiniu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba gali prašyti patikslinti pateiktus duomenis. Pranešimą ar informaciją techninėmis teksto perdavimo priemonėmis pateikę finansų įstaigos, kiti subjektai, Lietuvos advokatūra privalo nedelsdami patikslinti pateiktus duomenis.

_________________