LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL TAUTINIŲ MAŽUMŲ ŠVIETIMO NUOSTATŲ
2002 m. sausio 16 d. Nr. 56
Vilnius
2. Pavedu Bendrojo ugdymo departamentui (Arūnas Plikšnys) iki 2002 m. vasario 28 d. parengti nuostatų įgyvendinimo planą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2002 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 56
TAUTINIŲ MAŽUMŲ ŠVIETIMO NUOSTATOS
I. ĮVADINĖS PASTABOS
1. Lietuvos Respublikoje gyvenančių tautinių mažumų švietimas yra svarbi, integrali Lietuvos švietimo sistemos dalis. Jam tenka reikšmingas vaidmuo stiprinant demokratinę Lietuvos visuomenės sandarą, kuriant atvirą, polilogišką visuomenę ir siekiant visokeriopos krašto piliečių socialinės sanglaudos.
2. Lietuvos švietimo koncepcijoje tautinių mažumų moksleiviams numatoma „galimybė įsigyti savąja tautine kultūra paremtą bendrąjį išsilavinimą, dalį dalykų dėstant jų gimtąja kalba“ (1992, p. 16).
3. Pagrindinės nuostatos, apibrėžusios ligšiolinę tautinių mažumų mokyklos vietą Lietuvos švietimo sistemoje, išdėstytos Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos 1992 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 76 patvirtintose „Tautinių mažumų mokyklų integravimosi į Lietuvos Respublikos švietimo sistemą nuostatose“, kurios išskleidžia demokratinei valstybei būdingus tautinių mažumų švietimo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos švietimo koncepcijoje, Tautinių mažumų ir Švietimo įstatymuose, Vaiko teisių apsaugos konvencijoje bei kituose tarptautinės teisės dokumentuose, reglamentuojančiuose tautinių mažumų švietimo reikalus.
4. Teisiškai grįsdama tautinių mažumų švietimą, Lietuvos Respublika pripažįsta ir laikosi tarptautiniu mastu pripažintų principų ir teisės normų. LR Seimas 2000 m. vasario 17 d. ratifikavo Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Šios konvencijos 14 straipsnyje rašoma „Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę mokytis savo mažumos kalbos“, taip pat „tose teritorijose, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jei yra pakankamas poreikis, savo švietimo sistemose stengiasi kiek įmanoma užtikrinti, kad mažumoms priklausantys asmenys turėtų reikiamas galimybes mokytis tos mažumos kalbos arba mokytis ta kalba“. Konvencijoje nurodoma, kad šios nuostatos įgyvendinimas neturi pažeisti principo „mokytis oficialios kalbos arba mokytis ta kalba“.
5. Socialiniai, ekonominiai ir politiniai pokyčiai, įvykę Lietuvos gyvenime per pastarąjį dešimtmetį, nauji iššūkiai, su kuriais Lietuva susidūrė dėl spartėjančių integracijos bei globalizacijos procesų, taip pat nauji antrojo švietimo reformos prioritetai skatina įvertinti ir papildyti „Tautinių mažumų mokyklų integravimosi į Lietuvos Respublikos švietimo sistemą nuostatų“ turinį bei parengti „Tautinių mažumų švietimo nuostatas“ siekiant, kad švietimas geriau atlieptų besikeičiančius tautinių mažumų poreikius, šiuolaikines jų tenkinimo sąlygas bei tolesnės Lietuvos švietimo plėtros kryptis.
6. Šių Nuostatų paskirtis yra naujai įprasminti ir papildyti 1992 metų „Tautinių mažumų mokyklų integravimosi į Lietuvos Respublikos švietimo sistemą“ nuostatas:
6.1. apibrėžti Lietuvos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų iki 18 metų amžiaus švietimo principus;
II. TAUTINIŲ MAŽUMŲ ŠVIETIMO PRINCIPAI
7. Vienas iš svarbiausių švietimo uždavinių yra skatinti atviros demokratinės visuomenės kūrimąsi ir sklaidą, todėl Lietuvos tautinių mažumų švietimas grindžiamas šiais principais:
7.4. Lietuvos tautų etnokultūrinės tapatybės išsaugojimo ir kultūrinio bendradarbiavimo, skatinančio bendrą Lietuvos kultūros pažangą;
III. PAGRINDINĖS TAUTINIŲ MAŽUMŲ ŠVIETIMO NUOSTATOS
8. Lietuvos tautinių mažumų švietimas tvarkomas vadovaujantis toliau teikiamomis pagrindinėmis nuostatomis, atspindinčiomis tautinei mažumai priklausančių asmenų teises išsaugoti savo etnokultūrinę tapatybę ir sąlygojančiomis tautinių mažumų švietimo institucinę struktūrą, ugdymo turinio ir proceso ypatumus, taip pat svarbiausius tautinių mažumų švietimo finansavimo principus.
9. Bendrosios nuostatos, sąlygojančios tautinių mažumų švietimo poreikių tenkinimą:
9.1. pripažįstama, kad tautinių mažumų kultūros raiška yra svarbus Lietuvos kultūros plėtros veiksnys;
9.2. pripažįstamas kiekvieno tautinei mažumai priklausančio ugdytinio poreikis išsaugoti esminius etnokultūrinio tapatumo sandus – kalbą, kultūros paveldą, tradicijas, religiją;
9.4. teisės aktų nustatyta tvarka sudaromos sąlygos steigti ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir bendrojo lavinimo mokyklas, kurti jose klases/grupes, kuriose ugdymo procesas arba jo dalis būtų organizuojama gimtąja kalba;
9.5. tarpvalstybinių susitarimų numatyta tvarka ir esant poreikiui sudaromos galimybės:
9.5.1. ikimokyklinio, pradinio ugdymo ir gimtosios kalbos pedagogams įgyti bei tobulinti kvalifikaciją mokyti tautinės mažumos kalba/kalbos;
9.6. konkretūs tautinių mažumų švietimo poreikių tenkinimo būdai kiekvienu konkrečiu atveju nustatomi atsižvelgiant į tautinių bendrijų pageidavimus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kriterijais;
10. Tautinių mažumų švietimo institucinį aspektą apibrėžiančios nuostatos:
10.1. pripažįstamas ypatingas visų pakopų bendrojo lavinimo mokyklos vaidmuo ugdant asmens tapatumą;
10.2. akcentuojamas svarbus vidurinės mokyklos vaidmuo rengiant tolesniam mokymuisi profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose lietuvių kalba bei profesinei veiklai;
10.3. harmonizuojant ugdymą, optimizuojant mokyklų tinklą ir atsižvelgiant į besikeičiančius tautinėms mažumoms priklausančių asmenų ugdymosi poreikius ugdymo procese gali būti derinamos skirtingos mokomosios kalbos;
10.4. tautinių mažumų bendrojo lavinimo mokykla yra formaliojo švietimo įstaiga, kurios veikla atliepia mokyklos bendruomenės narių siekį ugdyti ir puoselėti etnokultūrinį tautinei mažumai priklausančių asmenų identitetą, užtikrinti tautinės mažumos kultūros tęstinumą bei sklaidą Lietuvos kultūrinėje erdvėje ir konstruktyvų tautinei mažumai priklausančių asmenų dalyvavimą demokratinės Lietuvos kultūriniame, socialiniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime;
10.5. tautinių mažumų bendrojo lavinimo mokyklos požymiai yra šie: atitinkamas mokyklos bendruomenės apsisprendimas, steigėjo sprendimu įtvirtintas mokyklos nuostatuose, tautinės mažumos/mažumų kalbos mokymas(is) bei tautinės mažumos/mažumų kultūros tradicijų puoselėjimas;
10.6. tautinių mažumų neformaliojo švietimo įstaigos, tenkinančios tautinių mažumų poreikį mokytis gimtosios kalbos ar tobulinti jos gebėjimus, supažindina besimokančiuosius su tautos istorija, tradicijomis, kultūros paveldu ir papročiais;
10.7. Lietuvos tautinių mažumų asmenų specifiniai švietimo poreikiai tenkinami valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse formaliojo bei neformaliojo švietimo įstaigose:
10.7.1. tautinių mažumų bendrojo lavinimo mokyklose (I–XII kl.), kuriose ugdymo procesas tradiciškai vykdomas baltarusių, lenkų, rusų mokomąja kalba arba derinant skirtingas mokomąsias kalbas;
10.7.4. profesinio mokymo įstaigose, teikiančiose bendrąjį išsilavinimą, gali būti mokoma(si) tautinės mažumos gimtosios kalbos kaip dalyko;
11. Ugdymo turinį ir procesą sąlygojančios nuostatos:
11.1. siekiant tenkinti tautinių mažumų švietimo poreikius, ugdymo turinyje rekomenduojama integruoti tautinės mažumos gyvenimo Lietuvoje ir jos istorinės Tėvynės geografijos, istorijos, literatūros, etnokultūros elementus, atspindint Lietuvos visuomenės daugiakultūriškumą;
11.2. priešmokyklinėse grupėse, kuriose ugdymas vyksta lietuvių kalba, ugdytiniams iš kitos kalbinės aplinkos, esant realiam poreikiui, sudaroma galimybė papildomai mokyti(s) mokyklos mokomosios kalbos, taikant negimtosios kalbos mokymo(si) metodiką;
11.3. moksleiviams, besimokantiems lietuvių mokomąja kalba, kai jie yra iš kitos kalbinės aplinkos, sudaromos galimybės (esant realiam poreikiui) lietuvių kalbos mokytis kaip negimtosios, taikant negimtosios kalbos mokymo(si) metodiką ir mokomąsias priemones;
11.4. sudaromos sąlygos lenkų ir rusų tautinių mažumų pradinėse, pagrindinėse ir vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose naudotis Lietuvoje rengtais gimtosios kalbos vadovėliais bei iš lietuvių kalbos išverstais pradinės ir pagrindinės mokyklos mokomųjų dalykų vadovėliais; vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos XI–XII klasių moksleiviams rekomenduojama naudotis vadovėliais ir kita mokomąja medžiaga lietuvių kalba;
11.5. kitų šalių išleistais vadovėliais ir kitomis mokomosiomis priemonėmis leidžiama naudotis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka;
11.6. moksleiviui pereinant iš vienos ugdymo įstaigos į kitą ir keičiantis ugdymo įstaigos mokomajai kalbai, sudaromos sąlygos naudotis ugdymo plane numatytomis galimybėmis papildomai mokytis ir kompensuoti skirtumus, atsiradusius dėl mokomosios kalbos pasikeitimo;
11.7. baigdami tautinių mažumų pagrindinę mokyklą moksleiviai privalo laikyti mokyklos mokomosios kalbos bei valstybinės lietuvių kalbos egzaminą;
11.8. baigdami tautinių mažumų vidurinę mokyklą moksleiviai turi teisę pasirinkti laikyti mokyklos mokomosios kalbos egzaminą;
11.9. užtikrinant visiems moksleiviams lygias galimybes studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, organizuoti visų bendrojo lavinimo mokyklų abiturientams lietuvių kalbos raštingumo brandos egzaminą pagal tokią pačią programą, šios nuostatos įgyvendinimui parengti tvarką bei sukurti reikiamas sąlygas ugdymo procese;
12. Finansavimą apibrėžiančios nuostatos:
12.1. mokyklose lietuvių mokomąja kalba bei tautinių mažumų mokyklose valstybė dengia ugdymo plano įgyvendinimo išlaidų skirtumus, susijusius su tautinių mažumų švietimo poreikių tenkinimu visose valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse bendrojo lavinimo mokyklose pagal Vyriausybės patvirtintą finansavimo metodiką;