LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS DEPARTAMENTAS
Į S A K Y M A S
DĖL NAFTOS IR JOS PRODUKTŲ SANDĖLIŲ PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO IR JŲ ĮSIGALIOJIMO
1994 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 576
Vilnius
PATVIRTINTA
Vidaus reikalų ministerijos
1994 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 576
NAFTOS IR JOS PRODUKTŲ SANDĖLIŲ PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLĖS (PST-03-94)
1. BENDRIEJI NUOSTATAI
1.1. Šios taisyklės nustato priešgaisrinės saugos reikalavimus naftos ir jos produktų sandėliams ir degalinėms (toliau – „įmonės“).
1.2. Šios taisyklės privalomos visoms įmonėms, saugančioms, transportuojančioms ir perpilančioms naftą ir jos produktus.
1.3. Be šių taisyklių, būtina vykdyti galiojančias „Respublikines priešgaisrinės saugos taisykles. Pagrindinius reikalavimus“ (RPST-01-93).
2. DARBUOTOJŲ PRIEŠGAISRINIO PARENGIMO ORGANIZAVIMAS
2.1. Visi darbuotojai privalo išklausyti priešgaisrinio parengimo kursą, susipažinti su galimais technologinio proceso pavojais gaisro ar sprogimo atžvilgiu, išmokti naudotis turimomis priešgaisrinės saugos priemonėmis, mokėti tinkamai elgtis kilus gaisrui.
Darbuotojų priešgaisrinis parengimas apima priešgaisrinį instruktavimą, priešgaisrinio techninio minimumo mokymą, priešgaisrinės saugos taisyklių studijavimą.
2.2. Priešgaisrinį parengimą nustato įmonės vadovas įsakymu, kuriame nurodoma:
2.2.1 priešgaisrinio instruktavimo, priešgaisrinio minimumo mokymo ir kitų pagal norminius dokumentus reikalingų mokymo formų organizavimo tvarka, laikas ir vieta;
2.2.2 darbuotojų, kuriuos reikia mokyti pagal priešgaisrinio techninio minimumo programą, kategorijos;
2.3. Visi pradedantys dirbti darbuotojai (tarp jų atvykę laikinai dirbti) turi išklausyti įvadinį priešgaisrinės saugos instruktavimą.
2.4. Įvadinį instruktavimą atlieka darbuotojas, paskirtas įmonės vadovo įsakymu, arba struktūrinio padalinio, į kurį priimamas darbuotojas, vadovas. Kad darbuotojas instruktuotas, įrašoma į žurnalą.
2.5. Įvadinis priešgaisrinės saugos instruktavimas atliekamas tam tikslui įrengtoje vietoje, kurio metu išnagrinėjamos:
2.5.3 pirminių gaisro gesinimo priemonių naudojimo pagrindinės taisyklės ir kaip saugiai su šiomis priemonėmis elgtis;
2.6. Asmenims, neišklausiusiems įvadinio instruktavimo, dirbti neleidžiama.
Pastaba. Įvadinį priešgaisrinės saugos instruktavimą galima atlikti kartu su darbo saugos instruktavimu.
2.7. Instruktavimą (pirminį darbo vietoje, periodinį, papildomą ar specialų) gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingoje darbo vietoje atlieka darbo baro vadovas.
Pirminis instruktavimas darbo vietoje pravedamas naujam darbuotojui atėjus į darbo vietą. Periodinis instruktavimas rengiamas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius. Papildomi instruktavimai atliekami kiekvieną kartą pasikeitus technologiniam procesui, darbuotojui pažeidus priešgaisrinio saugumo reikalavimus ar perėjus į kitą darbo vietą, taip pat padarius didesnę kaip 30 dienų darbo pertrauką. Specialų instruktavimą turi išklausyti darbuotojai, vykdantys darbus pagal paskyras – leidimus. Šio instruktavimo dažnumą, apimtį nustato asmuo, leidžiantis pradėti darbus.
2.8. Pirminio instruktavimo darbo vietoje metu darbuotojas išnagrinėja:
2.8.1 jo darbo baro technologinį gamybos procesą, jame naudojamas medžiagas, jų charakteristikas gaisro ir sprogimo atžvilgiu;
2.8.2 priešgaisrinį režimą (praėjimų, išėjimų, prieigų prie gaisro gesinimo priemonių priežiūrą, ugnies panaudojimo sąlygas ir t. t.);
2.8.5 pirmines gesinimo priemones, esančias darbo vietoje, saugumo technikos reikalavimus likviduojant gaisro židinį;
2.9. Atliekant įvadinį instruktavimą ir instruktuojant darbo vietoje, reikia praktiškai parodyti, kaip naudotis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.
2.10. Darbuotojų gaisrosaugos žinioms gilinti turi būti organizuojamas priešgaisrinio techninio minimumo mokymas. Jis rengiamas atsižvelgiant į įmonės technologinio proceso ypatumus ir priemones bei metodus, kaip išvengti gaisro. Priešgaisrinio techninio minimumo mokoma pagal specialiai parengtą programą. Baigus dėstyti priešgaisrinio techninio minimumo programą, klausytojai turi išlaikyti įskaitas.
3. TERITORIJOS, PASTATŲ IR PATALPŲ PRIEŽIŪRA
3.1. Įmonės teritorijoje draudžiama apšvietimui naudoti ugnį.
Nesant stacionaraus elektros apšvietimo, sprogimo atžvilgiu pavojingų patalpų, aparatūros ir kitos įrangos laikinam apšvietimui reikia naudoti sprogimui saugius akumuliatorinius prožektorius. Prožektoriai įjungiami ir išjungiami už sprogimo atžvilgiu pavojingos zonos ribų.
3.2. Įmonės teritorijos laisvose aikštelėse leidžiama sodinti tik lapuočius medžius ir krūmus, kurie po žydėjimo neišskiria pūkų, taip pat galima įrengti vejas.
3.3. Rūkyti įmonės teritorijoje leidžiama tik specialiai įrengtose vietose, kur iškabinami ženklai, atitinkantys galiojančių standartų reikalavimus.
3.4. Darbuotojų specialiąją aprangą būtina laiku plauti. Draudžiama rūbinių spintose laikyti suteptą naftos produktais aprangą.
3.5. Įmonė privalo turėti veikiantį telefono (radijo) ryšį, kuriuo būtų galima laisvai pasinaudoti bet kuriuo paros metu.
3.6. Vietose, kur gali susidaryti naftos ir jos produktų garai, reikia naudoti kibirkšties nesukeliančią avalynę ir įrankius, o drabužius – nesukaupiančius statinio elektros krūvio.
3.7. Visos gamybinės bei pagalbinės patalpos ir teritorija turi būti aprūpinta pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, priešgaisrinės saugos ženklais. Gaisrinė įranga bei inventorius laikomi matomose ir lengvai prieinamose vietose. Gaisro gesinimo priemonių techninė būklė turi būti nuolat kontroliuojama, pastebėti trūkumai – nedelsiant šalinami. Gaisrinę įrangą ir inventorių draudžiama naudoti ne pagal paskirtį. Pirminių gaisro gesinimo priemonių normos nurodytos 2 priede.
4. NAFTOS IR JOS PRODUKTŲ SIURBLINĖS
4.2. Siurbliai ir vamzdynai turi būti sandarūs. Pastebėjus naftos produktų tekėjimą iš vamzdynų sandūrų ir siurblių riebokšlių, reikia jį nedelsiant sustabdyti.
4.3. Siurblinėje negalima leisti susikaupti naftai ir jos produktams. Grindis ir latakus siurblinėje būtina nuolat nuplauti. Hidraulinės užtvaros turi būti tvarkingos.
5. REZERVUARŲ PARKAI
5.1. Naftos ir jos produktų lygmuo matuojamas ir jų mėginiai imami stacionarinėmis priemonėmis ar rankiniu būdu per matavimo angą.
5.2. Lygmuo matuojamas ir mėginiai imami dažniausiai šviesiu paros metu. Atliekant šiuos darbus naktį, apšvietimui reikia naudoti tik sprogimo atžvilgiu nepavojingus akumuliatorinius žibintus, kurie įjungiami ir išjungiami tik už sprogimo atžvilgiu pavojingos zonos ribų.
5.3. Angos, skirtos lygmeniui matuoti ir imti iš rezervuaro mėginius, turi būti sandariai uždarytos.
5.4. Ant rezervuaro stogo išsiliejusią naftą ar jos produktus reikia nedelsiant pašalinti, o stogą sausai nuvalyti. Draudžiama ant rezervuaro palikti valymo reikmenis.
5.5. Perkūnijos metu draudžiama matuoti naftos ir jos produktų lygmenį, imti jų mėginius, atlikti perpylimo darbus.
5.6. Šildyti klampius naftos produktus rezervuaruose (iki nustatytos ribos) leidžiama, kai jų lygis virš kaitintuvų yra ne mažiau kaip 50 cm.
5.7. Draudžiama naftos produktus į rezervuarą pilti „krentančia“ čiurkšle. Rezervuaro pripylimo (ištuštinimo) greitis neturi viršyti rezervuare įrengtų alsavimo ir apsauginių vožtuvų suminio pralaidumo galimybių.
5.8. Sankasose esančių kanalizacinių angų, skirtų naftos produktams ir lietaus vandeniui nutekėti, užtvariniai įrenginiai (vožtuvai-užsklandos) ir jų valdymas turi būti tvarkingi. Normaliomis darbo sąlygomis užsklandos turi būti uždarytos.
6. GELEŽINKELIO PERPYLIMO ESTAKADOS
6.1. Aikštelės, kuriose yra perpylimo įrenginiai, turi būti taip įrengtos, kad avarijos ar išsiliejimo atveju skystis laisvai nutekėtų į latakus arba kanalus, hidraulinėmis užsklandomis sujungtus su gamybine kanalizacija arba surinktuvu.
6.2. Prie perpylimo estakados dviejų dviašių arba vieno keturašio vagono atstumu turi būti įrengti signaliniai ženklai – kontroliniai stulpeliai, už kurių draudžiama važiuoti šilumvežiams.
6.3. Sąstatų įleidimą perpylimui į laisvus geležinkelio kelius ir estakadas kontroliuoja įmonės darbuotojai.
6.5. Naftos ir jos produktų perpylimo įrenginiai turi būti tvarkingi. Gedimus nedelsiant reikia pašalinti, tekėjimą sustabdyti.
6.6. Geležinkelio cisternos skirstomos ir atkabinamos už perpylimo estakados ribų. Perpilant naftą ir jos produktus, kurių garų pliūpsnio temperatūra mažesnė kaip 61oC, estakadoje draudžiama manevruoti ar paduoti kitą sąstatą į laisvą kelią. Naudojant hermetinio pylimo įrenginius, perpylimo operacijos metu geležinkelio cisternoms su naftos produktais galima leisti įvažiuoti į estakados laisvus kelius.
6.7. Į perpylimo estakadas traukinio cisternų sąstatas turi įvažiuoti lėtai, be trūkčiojimų. Stabdyti estakadose cisternas metaliniais stabdymo įrankiais draudžiama. Šiam tikslui naudojami mediniai pleištai, trinkelės arba specialūs ratstabdžiai.
6.8. Uždarant ir atidarant cisternų dangčius bei prijungiant ir atjungiant perpylimo įrenginius prie geležinkelio cisternų, pervežančių lengvai užsiliepsnojančius skysčius, būtina vengti smūgių. Naudojami instrumentai turi būti pagaminti iš kibirkšties nesukeliančių medžiagų. Perpylimo žarnos antgalis turi būti nuleistas iki cisternos dugno. Cisternų angų dangčiai privalo turėti tarpines.
6.10. Lengvai užsiliepsnojančių naftos produktų perpylimo estakados tiltelių galai turi būti mediniai, pritvirtinti į duobutes įeinančiais varžtais.
6.12. Pildyti geležinkelio cisternas galima tik techniškai tvarkingas ir esant ant jų korpuso atžymoms apie cisternų apžiūrą ir techninius bandymus.
6.13. Pradėti perpylimo darbus iš geležinkelio cisternos galima tik tuomet, kai iš šio kelio išvažiuoja šilumvežis, o po cisternos ratais padėti specialūs ratstabdžiai.
6.14. Pastebėjus, kad iš geležinkelio cisternos teka, pylimą į šią cisterną būtina nedelsiant sustabdyti iki bus pašalintas gedimas.
6.15. Baigus naftos ir jos produktų perpylimo darbus, visi pylimo įrenginiai ištuštinami, o cisternų angų dangčiai sandariai uždaromi.
6.16. Geležinkelio cisternų perpylimo įrenginiuose naftą ir jos produktus leidžiama šildyti tik garu arba specialiais tam tikslui naudojamais šildytuvais.
6.17. Geležinkelio cisternose klampius naftos produktus šildant gariniais gyvatukais, į juos paduodamas garas tik tada, kai jie panardinti į ne mažesnį kaip 0,5 m gylį. Šildymo metu būtina stebėti, kad kylant naftos ir jos produktų temperatūrai bei jiems plečiantis, pastarieji neišsilietų iš cisternos. Cisternose šildomo skysčio temperatūra turi būti 15oC žemesnė už šio skysčio garų pliūpsnio temperatūrą. Šildant elektros šildytuvais, iš cisternų pilti naftą ir jos produktus draudžiama.
7. PERPYLIMO PRIEPLAUKOS IR JŲ STATINIAI
7.2. Keliai gaisriniams automobiliams važiuoti ir tilteliai turi būti tvarkingi ir laisvi. Perėjimui per vamzdynus turi būti įrengti nedegūs tilteliai.
7.3. Krante esantys naftos ar jos produktų vamzdynai privalo turėti avarines sklendes, įrengtas 30 m atstumu nuo prieplaukos (kranto).
7.4. Kilnojamų perpylimo vamzdynų (žarnų) sujungimo movos ir jungės turi būti metalinės, bet nekeliančios kibirkščių arba taip įtaisytos, kad kibirkščių būtų išvengta.
7.5. Laivai su nafta ar lengvai užsiliepsnojančiais jos produktais švartuojami ir prie prieplaukos tvirtinami nemetaliniais lynais.
Išimties atveju leidžiama naudoti metalinius švartavimo lynus, tačiau denio darbo vietos ir bortų stulpeliai, prie kurių švartuojami lynai, turi būti padengti medžiaga, trukdančia kibirkštims susidaryti.
7.6. Naftos produktus pilti į tanklaivį draudžiama, jeigu jo kapitonas neturi akto, kad laivas atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus.
7.7. Tanklaiviai iki vamzdynų sujungimo su naftos ar jos produktų perpumpavimo žarnomis turi būti įžeminti. Įžeminimo įrenginiai nuimami tik baigus perpylimo darbus ir atjungus laivo vamzdynus nuo prieplaukos žarnų.
7.8. Žarnos, jungiančios laivo vamzdyną su krante esančiais perpylimo įrenginiais, turi būti tokio ilgio, kad laivas galėtų laisvai plūduriuoti prie prieplaukos.
7.9. Žarnos kabinamos prie lyno arba klojamos ant medinių padėklų. Žarnos turi būti patikimai pakabinamos ir tvirtinamos, kad negalėtų nukristi, nutrūkti ir trintis.
7.10. Tvirtinant ir ardant sujungimo vamzdynus ir žarnas, jungiančias laivą su kranto įrenginiais, būtina naudoti kibirkščių nesukeliančius įrankius.
7.11. Visos grandinės, skrysčiai ir kiti kėlimo įrenginiai turi būti sutepti, o grandinės ir denio lietimosi vietos uždengtos mediniais skydais.
7.13. Prieplauką bei laivą aptarnaujantis personalas privalo nuolat stebėti perpylimo darbų eigą ir įrengimų būklę.
7.14. Atliekant perpylimą, 20 m spinduliu nuo darbo vietos apšvietimui būtina naudoti gaisro ir sprogimo atžvilgiu nepavojingus šviestuvus.
7.15. Atliekant perpylimą, prieplaukose ir arčiau negu 20 m nuo jų draudžiama:
8. PYLIMAS Į AUTOCISTERNAS
8.1. Operatyvinės aikštelės, kuriose įrengti pylimo įrenginiai, turi užtikrinti laisvą skysčių nutekėjimą per hidraulinę užtvarą į gamybinę kanalizaciją arba specialų surinktuvą.
8.2. Į įmonės teritoriją gali įvažiuoti tiek autocisternų, kiek jų vienu metu galima aptarnauti operatyvinėje aikštelėje.
8.4. Autocisternose, vežiojančiose lengvai užsiliepsnojančius skysčius, privalo būti tvarkingi įrenginiai prijungti jas prie estakados įžeminimo kontūro. Autocisternų duslintuvai turi būti aprūpinti tvarkingais kibirkščių gesikliais, išeinančiais į priekį. Autocisternos komplektuojamos dviem (ne mažiau kaip po 5 l talpos) gesintuvais.
8.6. Prieš pilant naftos produktus į autocisterną, įmonės personalas turi patikrinti jos būklę ir aprūpinimą gaisro gesinimo priemonėmis.
8.8. Autocisternos, į kurią pilama nafta ir jos produktai, variklis turi būti išjungtas. Vairuotojas privalo stebėti pylimo procesą. Esant automatinei pylimo sistemai, vairuotojas turi vykdyti šios sistemos instrukcijoje numatytus reikalavimus.
8.9. Naftos ir jos produktų pylimo estakadoje turi būti ne mažiau kaip 2 vilktys autocisternoms nutempti gaisro atveju.
8.10. Baigus pilti, žarnos ir antgaliai iš angos ištraukiami tik pilnai išbėgus iš jų naftai ir jos produktams. Autocisternos angą uždaryti dangčiu reikia atsargiai, be smūgių.
8.11. Vairuotojai turi laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų, pagal kuriuos nafta ir jos produktai pilami į autocisternas.
9. TECHNOLOGINIAI VAMZDYNAI IR JŲ ARMATŪRA
9.1. Turi būti sudarytos naftos bazių, pylimo ir perpumpavimo stočių vamzdynų technologinės schemos, kuriose kiekvienas vamzdynas atskirai pažymimas, o uždaromoji armatūra – sunumeruojama.
Aptarnaujantis personalas privalo žinoti vamzdynų technologinę schemą, taip pat sklendžių vietą ir jų paskirtį, turi mokėti perjungti sklendes avarijų ir gaisrų atveju.
9.2. Technologiniai vamzdynai su visa įrengta jų armatūra turi būti sandarūs, prieš eksploatavimą, po kapitalinio remonto ir periodiškai turi būti bandomi.
9.3. Vamzdynai ir užtvariniai įrenginiai turi būti profilaktiškai tikrinami ir bandomi pagal įmonės vadovo nustatytą tvarką.
10. DEGALINĖS
10.1. Degalinės teritorija turi būti suplanuota taip, kad avarijos atveju išsilieję naftos produktai nepatektų už jos ribų.
10.2. Atstumas nuo degalinių iki vaikų darželių, mokyklų, gydymo ir profilaktikos įstaigų, gyvenamųjų namų, visuomeninių pastatų žemės sklypų ribos bei spygliuočių miškų turi būti ne mažesnis kaip 50 m. Nurodytas atstumas nustatomas nuo išdavimo kolonėlių ir degalų rezervuarų.
10.4. Degalinės patalpose draudžiama naudoti laikiną elektros instaliaciją, elektros plyteles, reflektorius ir kitus elektros prietaisus su atvirais kaitinimo elementais, taip pat negamyklinius šildymo prietaisus.
10.5. Draudžiama rūkyti, atlikti remonto ir kitus darbus naudojant atvirą ugnį arčiau kaip per 20 m nuo rezervuarų ir jų teritorijos. Tai turi nurodyti specialūs ženklai ar užrašai „Rūkyti ir naudoti ugnį draudžiama“.
10.7. Pilti naftos produktus į degalinės rezervuarus būtina uždaru būdu. Išpylimo žarnų antgaliai neturi kelti kibirkščiavimo.
10.8. Autocisterna išpylimo metu turi būti įžeminta. Kiekviena autotraukinio cisterna turi būti įžeminta atskirai, kol iš jos neišpilti naftos produktai.
10.10. Naftos produktų talpas ir degalinės kolonėles bei jų įrangą reikia remontuoti kibirkščių nekeliančiais instrumentais.
10.12. Pilant į transporto priemones degalus, reikia laikytis šių reikalavimų:
10.12.2 atsitiktinai išlietus degalus užpilti smėliu, sumirkęs smėlis ir tepaluotos valymo priemonės sudedamos į sandarias metalines dėžes, kurios išvežamos iš aikštelės;
10.12.3 atstumas tarp užpildomo degalais ir sekančio automobilio turi būti ne mažesnis kaip 3 m, o kiekviena tolesnė transporto priemonė statoma tokiu atstumu, kad galėtų manevruoti ir išvažiuoti iš degalinės teritorijos;
10.13. Degalinės turi būti aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (2 priedas). Visos gaisro gesinimo priemonės, esančios degalinės patalpose ir teritorijoje, turi būti tvarkingos ir paruoštos naudoti.
10.14. Kilus gaisrui, nedelsiant nustoti pilti degalus, iškviesti ugniagesius ir gesinti gaisrą turimomis priemonėmis, tam pasitelkiant ir esančius autotransporto vairuotojus.
10.15. Ant kiekvienos degalais prekiaujančios autocisternos turi būti užrašas „Autodegalinė“, o ant konteinerinės degalinės – „Degalinė“. Taip pat turi būti užrašas „Ugnis pavojinga“.
10.18. Kiekviena autodegalinė ir konteinerinė degalinė turi turėti du (ne mažiau kaip po 5 l talpos) ugnies gesintuvus, nedegaus (impregnuoto) audinio gabalą (1x1,5) ir kastuvą, o aikštelė – dėžę su smėliu.
10.19. Atstumas nuo autodegalinių ir konteinerinių degalinių iki I, II ir III kategorijos autokelių pakraščio turi būti ne mažesnis kaip 30 m, o iki IV ir V – 20 m.
10.20. Konteinerinių degalinių kuro talpos turi būti tokios konstrukcijos, kad esant nesandariai talpai kuras neišsilietų į teritoriją (dviejų sienelių, turėti apsauginį padėklą ir pan.).
10.22. Konteinerinės degalinės turi būti nudažytos šviesiais dažais arba numatyti kiti būdai, kad saulės spinduliai neįkaitintų degalinės.
11. UGNIES DARBAI
11.1. Darbo vieta turi būti saugiai paruošta, o už darbų vykdymą atsako įmonės, jos gamybos barų vadovai ir darbų vykdytojai.
11.2. Darbus su ugnimi leidžiama vykdyti asmenims, turintiems atitinkamą kvalifikaciją ir tai paliudijančius dokumentus.
11.3. Kai darbai bus vykdomi gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingoje zonoje, įmonės vadovas (arba jo įsakymu paskirtas asmuo) išduoda raštišką leidimą (3 priedas) atlikti ugnies darbus.
11.4. Draudžiama atlikti ugnies darbus, jei tame darbo bare (rezervuarų grupėje, naftos gaudyklėje, siurblinėje, estakadoje ir pan.) vyksta naftos ir jos produktų pylimo darbai.
11.5. Rezervuarai, vamzdynai, aparatūra ir kita įranga remonto metu turi būti atskirta nuo įrenginio aklėmis, iš jų turi būti pašalinta nafta ir jos produktai bei išvalytos jų atliekos. Išlietus skysčius reikia pašalinti, o užlietas vietas užpilti ne plonesniu kaip 5 cm smėlio sluoksniu. Kur įmanoma, tos vietos turi būti nuplautos, o nutekamieji vandenys nuleisti į gamybinę kanalizaciją.
11.6. Naftą ir jos produktus išpylus iš remontui ruošiamo rezervuaro, būtina:
11.6.3 išvalyti iš rezervuaro naftos produktų atliekas ir dumblą, naudojant kibirkščių nekeliančius įrengimus ir įrankius;
11.7. Rezervuarų degazavimui naudojamo kilnojamo ventiliacijos agregato ventiliatorius, variklis, paleidimo įrenginiai ir kita įranga turi būti saugi sprogimo atžvilgiu.
11.8. Degazuojant naftos ar jos produktų rezervuarus, draudžiama naudoti laidus ir kabelius su polietilenine izoliacija bei apvalkalu. Leidžiama naudoti laidus ir kabelius su gumos, polichlorvinilo bei popieriaus izoliacija.
11.9. Pramoninės ir lietaus kanalizacijos šuliniai, esantys 20 m spinduliu nuo vietos, kur bus atliekami ugnies darbai, turi būti uždaryti, o jų dangčiai užpilti ne plonesniu kaip 10 cm smėlio sluoksniu.
11.10. Baigus ruošti rezervuarą remontui, iš jo turi būti paimtas oro mėginys, pagal kurį nustatoma, ar galima atlikti ugnies darbus.
11.11. Oro mėginiai iš rezervuaro imami po 2-4 val. ir tik iš apatinės jo dalies. Mėginių poėmio taškai turi būti ne arčiau 2 m nuo atidarytų angų, taip pat 2 m atstumu nuo rezervuaro sienelės ir 0,1 m nuo dugno.
Rezervuaruose su pontonu oro mėginiai imami iš oro erdvės virš pontono ir po juo, taip pat iš kiekvieno pontono ertmės.
11.12. Prieš pradedant rezervuarų remontą, būtina:
11.12.1 veltiniu uždengti visas gretimų rezervuarų ir vamzdynų sklendes, vandentiekio, kanalizacijos šulinius ir sklendžių mazgus (kad neužsidegtų naftos produktų garai). Jei oras šiltas, veltinį reikia sušlapinti vandeniu;
11.13. Prieš pradedant siurblinių remontą, būtina:
11.13.3 pašalinti naftą ir jos produktus iš įrenginių, kuriuos reikia remontuoti (siurblių, vamzdynų, sklendžių ir kt.);
11.13.6 išvalyti iš jų naftos ir jos produktų liekanas, išplauti vandeniu kanalizacijos latakus ir griovius iki vietų, kur jie susijungia su hidraulinėmis užtvaromis;
11.14. Jeigu siurblinėje aptinkamas padidėjęs naftos produktų garų kiekis, ugnies darbus reikia nedelsiant nutraukti, kol nebus visiškai pašalintos garų padidėjimo priežastys, po to atlikti papildomą oro analizę.
11.15. Prieš pradedant ugnies darbus perpylimo įrenginiuose, būtina:
1 priedas
PRIEŠGAISRINIO TECHNINIO MINIMUMO PROGRAMA
1 tema: (2–6 val.) „Gaisrosaugos priemonės objekte“
Dokumentai, instrukcijos, įsakymai, reglamentuojantys priešgaisrinę saugą. Pastatų, statinių ir įrengimų kategorijos pagal pavojų gaisro arba sprogimo ir gaisro atžvilgiu. Įspėjamieji ženklai. Bendra samprata apie žemutines ir viršutines sprogimo ribas. Ugnies gesinimo būdai. Trumpa gamybos charakteristika ir technologinio proceso pavojus gaisro atžvilgiu. Naftos ir naftos produktų pavojaus gaisro atžvilgiu apibūdinimas.
Gaisrų priežastys: technologinių reglamentų pažeidimai ir gamybinių įrenginių gedimai, kibirkštys suvirinant elektra ir dujomis, neatsargus elgesys su ugnimi, atmosferinės ir statinės elektros iškrovos, katilų ir kitos įrangos kibirkštys, elektros įrenginių gedimai, instrumentų ir elektrinių šildymo prietaisų naudojimo taisyklių pažeidimas, savaiminis užsidegimas ir kt.
Įmonės teritorijos priežiūra, priešgaisriniai tarpai, priešgaisrinio vandentiekio šaltiniai, jų žymėjimas ir privažiavimas prie jų. Darbuotojų veiksmai pastebėjus priešgaisrinės saugos taisyklių ir gamybos technologinio proceso pažeidimus. Atsakomybė už priešgaisrinio saugumo taisyklių pažeidimus.
2 tema: (4 val.) „Priešgaisrinės saugos priemonės gamybos bare (ceche) ir darbo vietoje“
Agregatų ir įrenginių, esančių ceche (laboratorijoje, siurblinėje ir pan.) charakteristikos pagal pavojų gaisro atžvilgiu, dažniausiai pasitaikantys sutrikimai. Aptarnaujančio personalo veiksmai nustačius gamybinių įrengimų ir įrangos sutrikimus. Priešgaisrinės saugos instrukcijos, skirtos gamybos baro darbuotojams.
Priežastys, galinčios sukelti sprogimą ar avariją.
Darbuotojų veiksmai, kuriuos reikia atlikti prieš pradedant darbą, darbo metu ir jį baigus.
3 tema: (1 val.) „Ugniagesių iškvietimo tvarka“
Įmonėje ir ceche esančios ryšio ir signalizacijos priemonės. Telefonų aparatų vietos, gaisrinės signalizacijos signalizatoriai, gaisro aliarmo garsinių signalų perdavimo įrenginiai. Šių priemonių naudojimas kilus gaisrui ir pranešimo telefonu tvarka.
4 tema: (2 val.) „Priešgaisriniai įrenginiai ir inventorius, jų panaudojimas gaisro metu“
Įmonėje esančių gaisro gesinimo priemonių, gaisrinės įrangos ir inventoriaus (gesintuvai, vidaus gaisriniai čiaupai, dėžės su smėliu, priešgaisriniai audeklai, stacionarūs gaisro gesinimo įrenginiai) pavadinimai, paskirtis ir vieta, jų panaudojimas. Gaisrinė signalizacija. Gaisro gesinimo vandeniu ir putomis įrenginiai, jų priežiūra ir panaudojimas. Ugnį gesinančių priemonių, priešgaisrinio inventoriaus ir gaisro gesinimo įrangos priežiūra vasarą ir žiemą.
5 tema: (2 val.) „Veiksmai kilus gaisrui“
Darbuotojų veiksmai pastebėjus ceche arba įmonės teritorijoje dūmus ar gaisrą. Pranešimas apie gaisrą ugniagesiams ir kitoms avarinėms tarnyboms, ugniagesių padalinių sutikimo organizavimas. Technologinių įrenginių, komunikacijų, elektros įrangos, ventiliacijos atjungimas, kai to reikia. Gaisro gesinimas įmonėje esančiomis gesinimo priemonėmis, stacionarių įrenginių įjungimas, žmonių ir materialinių vertybių evakuavimas. Darbuotojų veiksmai atvykus ugniagesių padaliniams (gaisrinių žarnų tiesimas, materialinių vertybių evakuavimas, gaisro gesinimo vadovo nurodyti darbai).
Pastabos:
1. Nagrinėjant priešgaisrinio techninio minimumo temas, tikslinga papasakoti apie būdingiausius gaisrų atvejus objekte ir giminingose įmonėse.
2. Mokymo tikslams reikia panaudoti įvairias mokymo priemones, fotonuotraukas ir gaisro atžvilgiu pavojingų įrenginių plakatus, maketus arba jų dalis.
3. Nagrinėjant 1 ir 2 temas, reikia išstudijuoti priešgaisrinės saugos taisykles, o taip pat įmonės ir gaisro – sprogimo atžvilgiu pavojingų gamybos barų instrukcijas.
Baigus priešgaisrinio techninio minimumo programą, klausytojai turi išlaikyti įskaitas, kurios įforminamos protokolu.
______________
2 priedas
Pirminių gaisro gesinimo priemonių normos
| Gamybos baras |
Matavimo vnt. |
Gesintuvai |
>0,5 kub. m smėlio dėžė su kastuvais |
Nedegus audeklas 1,5´2m |
|
| angliarūgšties, miltelių >5 l |
putų >5 l |
||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| Naftos produktų pylimo į autocisternas operatyvinė aikštelė |
4 stovams |
_ |
2 |
1 |
_ |
| Geležinkelio perpylimo estakada |
50 t. m |
_ |
4; 1* |
1 |
_ |
| Taroje laikomų naftos produktų saugykla |
200 kv. m |
1 |
2 |
1 |
_ |
| Naftos produktų fasavimas(išpilstymas) |
50 kv. m |
1 |
1 |
1 |
1 |
| Naftos produktų per-pumpavimo siurblinė, sklendžių patalpa |
1 patalpai |
1 |
1; 1* |
1 |
_ |
| Taroje laikomų naftos produktų aikštelė |
200 kv. m |
_ |
1,1* |
1 |
1 |
| Jūrų prieplauka |
50 t. m |
2 |
2 |
_ |
_ |
| Regeneravimo patalpa |
100 kv. m |
1 |
2 |
_ |
_ |
| Degalinės |
iki 4 kolonėlių |
1 |
2; 1* |
4 |
2 |
| virš 4 kolonėlių |
2 |
3; 2* |
6 |
3 |
|
| Turinti naftos atliekų kanalizacinė siurblinė ir biologinio valdymo stotis |
50 kv. m |
1 |
1 |
_ |
_ |
| Ozonatorinė |
25 kv. m |
1 |
1 |
_ |
_ |
Pastabos:
1. Gesintuvų, pažymėtų žvaigždutėmis, tūris ne mažesnis kaip 100 l.
2. Priede nenurodytoms patalpoms gesinimo priemonių kiekis nustatomas pagal „Respublikinių priešgaisrinės saugos taisyklių. Pagrindinių reikalavimų“ 1 lentelę.
3. Kiekvienos rezervuarų grupės, aptvertos žemės pylimu, išorinėje pusėje įrengiamas priešgaisrinis skydas, aprūpintas 2 putų gesintuvais ir 2 kastuvais.
4. Putų generatorių kiekis konkrečioje įmonėje nustatomas pagal jų poreikį didžiausiam rezervuarui gesinti.
5. Įmonėje saugomo putokšlio kokybė tikrinama ne rečiau kaip kartą per metus.
______________
3 priedas
Tvirtinu
Direktorius arba vyr. inžinierius
..........................................................................
(parašas) (pavardė)
199.. m............ mėn. .... d.
Leidimas Nr...... atlikti ugnies darbus gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose vietose
1. Cechas, baras, objektas ......................................................................................................................
................................................................................................................................................................
2. Darbo vieta ........................................................................................................................................
3. Darbo apibūdinimas ...........................................................................................................................
................................................................................................................................................................
4. Atsakingas už vietos pasiruošimą ugnies darbams ............................................................................
................................................................................................................................................................
5. Atsakingas už ugnies darbų atlikimą .................................................................................................
................................................................................................................................................................
6. Veiksmai ir jų eilės tvarka ruošiantis atlikti ir atliekant ugnies darbus:
a) ruošiantis atlikti ugnies darbus:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
b) atliekant ugnies darbus:
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
7. Cecho, gamybos baro vadovas ..........................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
8. Darbų vykdytojai ir įrašai apie instruktavimą
| Nr. p/e |
Vardas ir pavardė |
Profesija |
Instruktuojamųjų parašai |
Instruktuo-jančiojo parašas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
9. Oro analizės rezultatai
| Data |
Laikas |
Mėginių paėmimo tvarka |
Koncentracija |
Darbus vykdyti leidžiama arba neleidžiama |
Analizės atlikėjo parašas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
10. Veiksmai, numatyti 6a punkte, atlikti...............................................................................................
................................................................................................................................................................
(data, asmens, atsakingo už vietos paruošimą ugnies darbams, parašas)
11. Vieta ugnies darbams paruošta ........................................................................................................
(data, asmens, atsakingo už ugnies darbų vykdymą, parašas)
................................................................................................................................................................
12. Leidžiama atlikti ugnies darbus nuo.... val. iki.... val. .....................................................................
(data, gamybos baro vadovo parašas)
13. suderinta: įmonės priešgaisrinės apsaugos atstovas..........................................................................
(data, parašas)
14. Leidimas pratęstas nuo ............. val. iki.......... val.
................................................................................................................................................................
(data, gamybos baro vadovo parašas)
Atsakingas už paruošimą atlikti ugnies darbus
........................................................................
(parašas)
Atsakingas už ugnies darbų atlikimą
........................................................................
(parašas)
Gamybos baro vadovas ...............................................
(parašas)
Suderinta
VĮ „Lietuvos kuras“
1994 06 29 Nr. 04-08-538
______________