LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL PAŠARŲ MĖGINIŲ PAĖMIMO IR PARUOŠIMO TECHNINIO REGLAMENTO
2000 m. birželio 30 d. Nr. 208
Vilnius
Vykdydamas Pašarų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 34-952) nuostatas bei siekdamas įgyvendinti Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinės Acquis programos) Teisės derinimo ir Acguis įgyvendinimo priemonių 2000 metams planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 409 (Žin., 2000, Nr. 31-869):
2. Nustatau, kad Pašarų mėginių paėmimo ir paruošimo techninis reglamentas įsigalioja 2000 m. gruodžio 31 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2000 06 30 įsakymu Nr. 208
PAŠARŲ MĖGINIŲ PAĖMIMO IR PARUOŠIMO TECHNINIS REGLAMENTAS
(Parengtas pagal 1976 m. kovo 1 d. Europos Komisijos direktyvą 76/371/EEC dėl pašarų mėginių paėmimo ir paruošimo oficialiai pašarų kontrolei.)
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis reglamentas nustato į rinką tiekiamų biriųjų, supakuotų, skystų ar pusiau skystų, briketuotų pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų mėginių paėmimo kiekybinius reikalavimus ir jų paruošimo metodus, mėginių įpakavimo ir dokumentų tvarkymo bendruosius nuostatus pašarų kokybės valstybinei kontrolei vykdyti.
II. MĖGINIUS IMANTYS PAREIGŪNAI
III. SĄVOKOS
5. Šiame techniniame reglamente vartojamos sąvokos:
Tiriamoji dalis – vienalytis, vienodomis charakteristikomis pasižymintis ir tyrimo vienetą sudarantis pašaro kiekis.
Atskirasis mėginys – pašaro kiekis, paimtas iš vienos tiriamosios dalies vietos.
Jungtinis mėginys – iš kelių tiriamosios dalies vietų paimtų atskirųjų mėginių visuma.
Sumažintasis mėginys – kruopščiai išmaišyta jungtinio mėginio sumažinta dalis.
Galutinis mėginys – analizei paruošta jungtinio arba sumažinto mėginio homogenizuota dalis.
Homogenizavimas – pašaro susmulkinimas, sumaišymas, struktūros ir sudėties suvienodinimas.
IV. MĖGINIŲ PAĖMIMO PRIEMONĖS
6. Mėginių paėmimo priemonės turi būti švarios, sausos, pagamintos iš medžiagų, kurios neužterštų mėginių, nesukeltų pokyčių, galinčių turėti įtakos tyrimų rezultatams, ir oficialiai patvirtintos naudoti.
6.1. Rankiniam mėginių paėmimui naudojama:
7. Mėginių tara turi būti pagaminta iš medžiagų, kurios visiškai apsaugotų mėginius, nesukeltų jų pakitimų, galinčių turėti įtakos analizės rezultatams. Jos gali būti pagamintos iš stiklo ar plastmasės. Tara turi būti švari ir sausa, o jos tūris turi būti toks, kad mėginys užpildytų du trečdalius jos tūrio.
V. KIEKYBINIAI MĖGINIŲ REIKALAVIMAI
8. Tolygiai pašaruose pasiskirsčiusių medžiagų ar produktų kontrolei atlikti imamas toks tiriamosios dalies kiekis, iš kurio būtų galima paimti kiekvienos jo sudėtinės dalies mėginį. Mėginiai imami taip:
8.1. Atskirieji mėginiai: |
|
8.1.1. biriųjų pašarų, kai: |
mažiausias atskirųjų mėginių kiekis: |
8.1.1.1. tiriamoji dalis iki 2,5 tonų |
7; |
8.1.1.2. tiriamoji dalis per 2,5 tonų |
20 × iš kiekvienos tiriamosios dalies |
|
√ tonos (žr.1 pastaba), bet ne daugiau 40, |
8.1.2. supakuotų pašarų, kai: |
mažiausias atrenkamų pakuočių kiekis: |
8.1.2.1. pakuotės viršija 1 kg: |
|
8.1.2.1.1. tiriamoji dalis nuo 1 iki 4 pakuočių |
visos pakuotės; |
8.1.2.1.2. tiriamoji dalis nuo 5 iki 16 pakuočių |
4; |
8.1.2.1.3. tiriamoji dalis daugiau kaip 16 pakuočių |
tiriamąją dalį sudarančių pakuočių |
|
√ skaičius (žr.1pastabą), bet ne daugiau 20; |
8.1.2.2. pakuotės neviršija 1 kg |
4; |
8.1.3. skystų ar pusiau skystų pašarų, kai: |
mažiausias atrenkamų talpyklų kiekis |
8.1.3.1. talpyklos viršija 1 l tūrį: |
|
8.1.3.1.1. tiriamoji dalis nuo 1 iki 4 talpyklų |
visos talpyklos; |
8.1.3.1.2. tiriamoji dalis nuo 5 iki 16 talpyklų |
4; |
8.1.3.1.3. tiriamoji dalis daugiau kaip 16 talpyklų |
tiriamosios dalies talpyklų kiekis (žr.1 |
|
√ pastabą), bet ne daugiau 20 talpyklų; |
8.1.3.2. talpyklos neviršija 1 l tūrio |
4; |
8.1.4. briketuotų pašarų |
mažiausias atrenkamų briketų skaičius, |
|
ne daugiau kaip 4 briketai, jei |
|
tiriamąją dalį sudaro 25 vienetai. |
PASTABOS:
2. Iš pašaro pakuotės ar talpyklos iki 1 kg masės ar 1 l tūrio, kaip ir iš briketo (laižalų) iki 1 kg masės, paimamas pakuotės, talpyklos ar briketo (laižalų) atskirasis mėginys.
8.2. Jungtinis mėginys:
Iš kiekvienos tiriamosios dalies paruošiamas jungtinis mėginys. Atskirųjų mėginių, sudarančių jungtinį mėginį, visas kiekis neturi būti mažesnis kaip:
8.2.1. biriųjų pašarų |
4 kg; |
8.2.2. pakuotų pašarų, kai: |
|
8.2.2.1. pakuotės viršija 1 kg |
4 kg; |
8.2.2.2. pakuotės neviršija 1 kg |
4 pakuočių masė; |
8.2.3. skystų ar pusiau skystų pašarų, kai: |
|
8.2.3.1. talpykla viršija 1 l tūrio |
4 l |
8.2.3.2. talpykla neviršija 1 l tūrį |
4 talpyklų tūris; |
8.2.4. briketuotų pašarų, kai: |
|
8.2.4.1. vieneto masė viršija 1 kg |
4 kg; |
8.2.4.2. vieneto masė neviršija 1 kg |
4 vienetų masė. |
8.3. Galutinis mėginys:
Prireikus iš jungtinio mėginio, jį redukuojant, paruošiamas galutinis mėginys. Mažiausiai vienas galutinis mėginys turi būti analizuojamas. Analizei paruošto galutinio mėginio masė neturi būti mažesnė kaip:
9. Netolygiai pašaruose pasiskirsčiusių kenksmingų (nepageidaujamų) medžiagų ar produktų (pvz.: aflatoksinų, skalsių, ricinos sėklų ir kt.) kontrolei atlikti mėginiai paimami taip:
9.1. Atskirieji mėginiai: |
|
9.1.1. biriųjų pašarų: žr. 8.1.1, |
|
9.1.2. supakuotų pašarų, kai: |
mažiausias atrenkamų pakuočių kiekis: |
9.1.2.1. tiriamoji dalis nuo 1 iki 4 pakuočių |
visos pakuotės; |
9.1.2.2. tiriamoji dalis nuo 5 iki 16 pakuočių |
4; |
9.1.2.3. tiriamoji dalis daugiau kaip 16 pakuočių |
tiriamąją dalį sudarančių pakuočių |
|
√ skaičius (žr.1 pastabą), bet ne daugiau 40. |
PASTABA. Tikrinant aflatoksinus, rugių skalsę, ricinžolę ir crotalaria visaverčiuose pašaruose ir pašarų papilduose, taikomi mėginių paėmimo ir paruošimo metodai nurodyti 8 punkte.
9.2. Jungtinis mėginys:
Jungtinių mėginių kiekis priklauso nuo pašaro tiriamosios dalies dydžio. Iš atskirųjų mėginių sudaryta vieno jungtinio mėginio masė turi būti ne mažesnė kaip 4 kg. Mažiausias tiriamosios dalies jungtinių mėginių kiekis turi būti:
9.2.1. biriųjų pašarų: mažiausias |
jungtinių mėginių kiekis: |
9.2.1.1. tiriamoji dalis iki 1 t |
1; |
9.2.1.2. tiriamoji dalis nuo 1 iki 10 t |
2; |
9.2.1.3. tiriamoji dalis nuo 10 iki 40 t |
3; |
9.2.1.4. tiriamoji dalis daugiau kaip 40 t |
4; |
9.2.2. supakuotų pašarų: |
mažiausias jungtinių mėginių kiekis |
9.2.2.1. tiriamoji dalis nuo 1 iki 16 pakuočių |
1; |
9.2.2.2. tiriamoji dalis nuo 17 iki 200 pakuočių |
2; |
9.2.2.3. tiriamoji dalis nuo 201 iki 800 pakuočių |
3; |
9.2.2.4. tiriamoji dalis per 800 pakuočių |
4. |
VI. PAIMTŲ MĖGINIŲ PARUOŠIMAS IR ĮPAKAVIMAS
10. Mėginiai turi būti paimti greitai, saugiai, kad nepakistų kokybė ir neužsiterštų. Mėginių ėmimo priemonių ir konteinerių paviršiai, į kuriuos talpinami mėginiai, turi būti švarūs, sausi.
11. Atskirieji mėginiai tolygiai pašaruose pasiskirsčiusių medžiagų ar produktų kontrolei turi būti paimti iš visos pašaro tiriamosios dalies atsitiktinai pasirenkant jų ėmimo vietas. Mėginiai turi būti maždaug vienodo dydžio:
11.1. biriųjų pašarų tiriamoji dalis vizualiai padalijama į keletą lygių dalių. Iš kiekvienos dalies paimamas atskirasis mėginys pagal 8.1.1 punktą. Pašaro dalių skaičius, atitinkantis atskirųjų mėginių kiekis, taip pat mėginių kiekis nurodytas 8.1.1.1 ir 8.1.1.2 punktuose. Mėginiai gali būti imami pašarų iškrovimo, pakrovimo metu iš atsitiktinai parinktų pašaro tiriamųjų dalių vietų;
11.2. supakuotų pašarų tiriamajai daliai atrenkamas reikalingas pakuočių kiekis pagal 8.1.2 punktą. Mėginys paimamas bertuve iš kiekvienos pakuotės. Esant būtinumui mėginiai imami išpylus kiekvienos pakuotės turinį atskirai;
11.3. homogeninių ar homogenizuotų skystų ar pusiau skystų pašarų tiriamajai daliai atrenkamas reikalingas talpyklų kiekis pagal 8.1.3 punktą. Atskirieji mėginiai taip pat gali būti imami pašarų išpylimo iš talpyklų metu;
11.4. nehomogeninių ar nehomogenizuotų skystų ar pusiau skystų pašarų tiriamajai daliai atrenkamas reikalingas talpyklų kiekis pagal 8.1.3. punktą. Mėginiai imami iš skirtingų kiekvienos talpyklos gylių. Mėginiai gali būti imami pašarų išpylimo iš talpyklų metu, tačiau prieš tai pašarai turi būti išfrakcionuojami. Jungtinis paimtų mėginių tūris turi būti ne mažesnis kaip 10 litrų;
12. Netolygiai pašaruose pasiskirsčiusių kenksmingų (nepageidaujamų) medžiagų ar produktų (pvz.: aflatoksinų, skalsių, ricinos ir kt.) atskirųjų mėginių kiekis imamas pagal 9.1 punktą. Tiriamoji dalis vizualiai padalijama į keletą lygių dalių, atitinkančių atskirųjų mėginių kiekis pagal 9.1.1, 9.1.2 punktus. Iš kiekvienos pašaro tiriamosios dalies paimamas vienodo dydžio mėginys taip, kad atskirųjų mėginių bendras svoris nebūtų mažesnis kaip 4 kg. Mėginiai, paimti iš skirtingų tiriamosios dalies vietų, nemaišomi.
13. Jungtinis mėginys tolygiai pašaruose pasiskirsčiusių medžiagų ar produktų kontrolei imamas pagal 8.2 punktą, o formuojamas iš atskirųjų mėginių pagal 8.2.1, 8.2.2, 8.2.3, 8.2.4 punktus.
14. Jungtiniai mėginiai netolygiai pašaruose pasiskirsčiusių kenksmingų ar nepageidaujamų medžiagų ar produktų, (pvz.: aflatoksinų, skalsių, ricinos ir kt.) kontrolei turi būti paruošiami iš kiekvieną pašarų tiriamąją dalį atitinkančių atskirųjų mėginių, paimtų pagal 9.1 punktą. Pašaro tiriamosios dalies atskirųjų mėginių porcijos sumaišomos ir paruošiamas 9.2.1, 9.2.2 punktuose nurodytus jungtinių mėginių kiekius.
15. Galutinis mėginys ruošiamas jungtinį mėginį kruopščiai permaišius arba homogenizavus. Prireikus jungtinį mėginį sumažinti iki 2 kg ar 2 litrų, naudojamas mechaninis dalytuvas arba „kvadrato“ metodas (sumažintasis mėginys). Paruošiami mažiausiai trys maždaug to paties svorio ar tūrio galutiniai mėginiai, atitinkantys kiekybinius reikalavimus, nurodytus 8 ir 9 punktuose. Kiekvienas mėginys patalpinamas į atskirą tarą. Saugojimo bei transportavimo metu mėginys turi būti apsaugotas nuo temperatūros bei drėgmės svyravimų, dulkių ir teršalų, kurie gali pakeisti mėginio savybes. Jei jungtinis mėginys yra įpakuotas, tai dalis pakuotės turinio išimama bertuve arba mėginys paimamas išpylus atskirai kiekvienos pakuotės turinį. Kiekviename mėginyje esantys pašarų gabalėliai susmulkinami atskirai.
16. Galutinis mėginys įpakuojamas į tarą, ant kurios užklijuojama etiketė. Etiketėje užrašomas identifikavimo numeris ir mėginį paėmusio asmens vardas bei pavardė, pasirašoma. Gali būti nurodoma ir kita informacija, pvz., mėginio paėmimo tikslas ir pan. Jei tyrimai atliekami ne mėginio paėmimo vietoje, mėginys užplombuojamas.
VII. GALUTINIŲ MĖGINIŲ PARUOŠIMAS IR PATEIKIMAS ANALIZEI
VIII. MĖGINIŲ PAĖMIMO ĮFORMINIMAS
19. Surašomas kiekvieno mėginio paėmimo aktas (lydraštis), kurį pasirašo įgaliotas pareigūnas ir dalyvaujantis atstovas. Akte nurodomi šie duomenys: