Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir
Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos
į s a k y m a s
Dėl Lietuvos apvalios medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo
1997 m. rugsėjo 26 d. Nr. 300/1997 m. rugsėjo 29 d. Nr. 563
Vilnius
Siekdami skatinti efektyvų medienos išteklių panaudojimą bei užtikrinti objektyvią statistinę apskaitą, kuri atitiktų Europos Sąjungos keliamus reikalavimus,
1. Patvirtinti Lietuvos apvaliosios medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisykles, privalomas visiems miškų savininkams, valdytojams, pardavėjams ir pirkėjams, atsiskaitant Lietuvoje už pirktą ar parduotą medieną.
2. Lietuvos apvaliosios medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.
PATVIRTINTA
Ūkio ministerijos ir
Žemės ir miškų ūkio ministerijos
1997 m. rugsėjo 26 d. Nr. 300/
1997 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 563
APVALIOSIOS MEDIENOS MATAVIMO IR TŪRIO NUSTATYMO TAISYKLĖS
1. Bendrosios nuostatos
1.1. Šiomis Apvaliosios medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis (toliau – taisyklės) siekiama skatinti efektyvų šalies medienos išteklių panaudojimą, užtikrinti objektyvią statistinę apskaitą bei rinkos santykių formavimąsi.
1.2. Taisyklės paruoštos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 155 „Dėl žaliavinės medienos apskaitos ir ženklinimo tvarkos“ (išskyrus 9 punktą „rąstų ir karčių storio matavimas“), jos atitinka 1968 m. sausio 23 d. Europos Tarybos direktyvas 68/89//EEC dėl apvaliosios medienos matavimo ir klasifikavimo, Europos apvaliosios medienos matavimo standartą EN 1309. Taisyklėse yra pateiktos nuorodos į Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 05 26 įsakymu Nr. 323 patvirtintas medienos tūrio lenteles (1), kurios naudojamos medienos apskaitai.
1.1. Šios taisyklės reglamentuoja spygliuočių ir lapuočių apvaliosios medienos matavimo ir tūrio nustatymo tvarką. Jos yra privalomos visiems miškų savininkams, valdytojams, pardavėjams ir pirkėjams atsiskaitant Lietuvoje už pirktą arba parduotą medieną, vykdant natūrinius mainus, medienos gamintojams atsiskaitant už medienos ruošos darbus, taip pat visais atvejais, kai nuo pagamintos, perkamos arba parduodamos medienos kiekio tiesiogiai priklauso valstybei skirtų mokesčių apskaičiavimas.
3. Apvaliosios medienos matavimo vieta ir metodas
3.1. Apvalioji mediena matuojama medienos priėmimo, pardavimo ir kontrolinio matavimo vietose šalių susitarimu.
3.2. Mediena matavimo vietoje turi būti taip sukrauta, kad būtų galima nustatyti kiekvienam savininkui priklausantį jos kiekį ir išmatuoti visus sortimentų arba rietuvių matmenis, reikalingus tūriui nustatyti, įvertinti jos kokybę ir paženklinti.
3.3. Apvalioji mediena gali būti matuojama vienetiniu, kai išmatuojamas kiekvieno rąsto ilgis ir storis, ir grupiniu, kai išmatuojama medienos rietuvė, ryšulys ar paketas, metodais:
3.3.1. vienetiniu matavimo metodu nustatomas ilgesnių kaip 2 metrai rąstų, karčių ir stiebų tūris, o ąžuolų, uosių, klevų ir liepų medienos – nepriklausomai nuo ilgio;
4. Medienos matavimo priemonės
4.1. Medienos matavimui naudojamos priemonės pagal matavimo priemonių valstybinių bandymų ir tipo tvirtinimo taisykles turi atitikti metrologų patvirtintą matavimo priemonių tipą, būti įrašytos į matavimo priemonių registrą. Privaloma atlikti jų pirminę ir periodinę patikrą (3).
4.2. Apvaliųjų sortimentų ir rietuvių ilgiui matuoti naudoti plieninę ruletę, matavimo juostą, standžią matuoklę, pagamintą iš patvarios medžiagos. Jų ilgis turi būti toks, kad būtų galima tiesiogiai išmatuoti ne trumpesnę kaip 20 m ilgio rietuvę. Ilgio matavimo priemonių gradacija – 1 cm.
4.3. Apvaliųjų sortimentų skersmenims matuoti naudoti liniuotę, matavimo lazdą, standžią matuoklę ir žergles. Skersmens matavimo priemonės turi būti graduotos mažiausiai 1 cm tikslumu.
4.4. 4.2 ir 4.3 punktuose nurodytiems medienos matmenims matuoti gali būti naudojama automatinė sistema. Sistema turi būti tikrinama prieš naudojimą, po bet kokios modifikacijos ir naudojimo instrukcijoje nurodytais intervalais. Automatinė sistema turi būti suderinta taip, kad matavimo rezultatai nesiskirtų nuo gautų rankiniu būdu.
5. Apvaliosios medienos tūrio nustatymas vienetiniu metodu
5.2. Apvaliosios medienos ilgio matavimas ir matavimo tikslumas:
5.2.1. tiesios apvaliosios medienos (2 priedas, 1A, 1B, 1C iliustracijos) ir medienos su paprastuoju kreivumu ilgiui nustatyti matuojami atstumai tarp skersgalių centrų (2 priedas, 1D iliustracija);
5.2.2. apvaliosios medienos su sudėtinguoju kreivumu ilgiui nustatyti sortimentas padalijamas menamais skersiniais pjūviais į paprastojo kreivumo dalis, išmatuojamas kiekvienos dalies ilgis atskirai ir šių ilgių matmenys sudedami (2 priedas, 2 iliustracija);
5.2.3. apvaliosios medienos su įpjovimu ilgis matuojamas nuo įpjovimo vidurio (2 priedas, 3 iliustracija);
5.2.4. sortimento ilgis matuojamas 1 cm tikslumu ir išreiškiamas metrais, apvalinant iki 2 ženklų po kablelio, atmetant centimetro dalis. Jeigu reikia nustatyti sortimento vardinį ilgį, tai išmatuotas ilgis, atmetus techninėse sąlygose numatytas užlaidas, apvalinamas iki artimiausio vardinio ilgio, atmetant centimetro dalis.
5.3. Apvaliosios medienos skersmens matavimo vieta ir tikslumas:
5.3.1. rąstų skersmuo (be žievės) matuojamas jų viduryje. Dėl patogumo ir mažesnių darbo sąnaudų rąstų skersmenį leidžiama matuoti liniuote ir žerglėmis plongalyje (matuojant žerglėmis, matavimo vieta yra 5–10 cm atstumu nuo plongalio skersgalio);
5.3.2. popiermedžių tūrio kontroliniam patikrinimui vienetiniu matavimo metodu rąstų skersmuo (be žievės) matuojamas plongalyje (10 cm atstumu nuo skersgalio) ir storgalyje (10 cm atstumu nuo skersgalio, jei rąstai be kamblio, ir 45 cm atstumu, jei rąstai su kambliu) (2 priedas, 4 iliustracija);
5.3.3. nukirsto medžio stiebo ir beviršūnio stiebo skersmuo (su žieve) matuojamas 1,2 m atstumu nuo storgalio;
5.3.5. nenukirsto medžio stiebo skersmuo (su žieve) matuojamas 1,3 m atstumu nuo šaknies kaklelio. Išsišakojus stiebui į du stiebus žemiau 1,3 m, matuojami abiejų skersmenys. Šlaite augančių medžių 1,3 m aukštis nustatomas iš aukštesniosios šlaito pusės. Medžių, kurių šaknys iškilusios virš žemės paviršiaus, 1,3 m aukštis matuojamas nuo šaknų išsiskyrimo vietos. Jei 1,3 m aukštyje yra kliuvinys, skersmenys matuojamai aukščiau šios vietos (2 priedas, 6 iliustracija);
5.3.6. jei medienos pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta matuoti rąstų su žieve skersmenis, tai jų matmenys perskaičiuojami į skersmenų be žievės matmenis vienu iš šių būdų:
5.3.8. jei matavimo vietoje esantys kliuviniai neleidžia tiksliai išmatuoti skersmens, tai, matuojant plongalyje, matavimo vieta perkeliama link storgalio, matuojant sortimento viduryje, matavimo vieta perkeliama vienodais atstumais į abi puses nuo kliuvinio ir apskaičiuojamas dviejų matavimų vidurkis, matuojant rąstą abiejuose galuose, matavimo vietos nuo plongalio ir storgalio perkeliamos vienodais atstumais rąsto vidurio link (2 priedas, 5 iliustracija);
5.3.9. apvalūs sortimentai iki 20 cm skersmens (be žievės matavimo vietoje) matuojami matavimo priemonę pridedant vieną kartą. Storesnių kaip 20 cm ir visų ovalaus skerspjūvio sortimentų matuojamas mažiausias ir didžiausias skersmuo ir apskaičiuojamas jų aritmetinis vidurkis;
5.3.10. rąsto skersmuo matuojamas ne mažesniu kaip 1 cm tikslumu ir apvalinamas atmetant centimetro dalis. Karčių skersmuo apvalinamas pagal aritmetinio apvalinimo taisyklę;
5.4. Sortimento tūris nustatomas iš ilgio ir skersmens matavimų taikant formules arba iš medienos tūrio lentelių (1) 0,001 m³ tikslumu:
5.4.1. matuojant apvaliojo sortimento plongalio skersmenį ir ilgį, apvaliosios medienos tūris be žievės nustatomas pagal atitinkamas medienos tūrio lenteles (pirminių ir antrinių rąstų tūrio lenteles, viršūninių rąstų tūrio lenteles, stambios apvaliosios medienos tūrio lenteles, smulkios apvaliosios medienos tūrio lenteles, karčių tūrio lenteles) (1);
5.4.2. matuojant skersmenį apvaliojo sortimento viduryje (dv) ir ilgį (l), tūris (be žievės) nustatomas pagal 1 m ilgio cilindro tūrio lenteles (1) arba apskaičiuojamas pagal formulę:
; (1)
Čia:
l – apvaliojo sortimento ilgis, m;
dv – apvaliojo sortimento vidurio skersmuo, padidintas 0,5 centimetro, cm (atsižvelgiant į skersmens apvalinimo ypatumus, aprašytus 4.3.10 punkte);
5.4.3. matuojant skersmenį apvaliojo sortimento plongalyje (dl) ir storgalyje (dd) bei ilgį (l), tūris apskaičiuojamas pagal formulę:
; (2)
Čia:
l – apvaliojo sortimento ilgis, m;
dp – apvaliojo sortimento plongalio skersmuo, padidintas 0,5 centimetro, cm (atsižvelgiant į skersmens apvalinimo ypatumus, aprašytus 5.3.10 punkte);
ds – apvaliojo sortimento storgalio skersmuo, padidintas 0,5 centimetro, cm (atsižvelgiant į skersmens apvalinimo ypatumus, aprašytus 5.3.10 punkte).
5.5. Nenukirstų medžių stiebų tūris (su žieve) nustatomas vienetiniu būdu atskiriems medžiams arba grupiniu aukštumo klasių metodu jų grupėms (biržėms):
5.5.1. nustatant nenukirstų medžių stiebų tūrį vienetiniu būdu, matuojamas stiebų skersmuo 1,3 m aukštyje ir aukštis taikant medžių stiebo tūrio lenteles (1);
5.5.2. medžio stiebo tūris (su žieve) gali būti apskaičiuojamas pagal formulę:
; (3)
Čia:
d1.3 – medžio stiebo skersmuo 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio, cm;
h – medžio aukštis, m;
f – stiebo formrodis, apskaičiuojamas pagal matematinį modelį (2);
5.5.3. nustatant medžių grupės (biržės stiebų) tūrį grupiniu aukštumo klasių metodu matuojamas kiekvieno stiebo skersmuo 1,3 m aukštyje ir nustatoma kiekvienos medžių rūšies aukštumo klasė. Taikomos stiebų tūrio lentelės, sudarytos pagal aukštumo klases;
5.5.4. aukštumo klasei nustatyti matuojami 7-9 vidutinio skersmens arba storesnių kiekvienos rūšies medžių skersmenys (su žieve) 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio ir aukščiai. Kiekvienos medžių rūšies aukštumo klasė nustatoma palyginus išmatuotų medžių stiebų skersmens ir aukščio vidurkių reikšmes su lentelių (1) reikšmėmis „Aukštumo klasės nustatymas pagal medžių su žieve skersmenį 1,3 m aukštyje ir aukštį“.
5.6. Nukirstų medžių beviršūnių stiebų tūris nustatomas matuojant skersmenį 1,2 m atstumu nuo storgalio ir įvertinant jų aukštumo klasę. Taikomos beviršūnių stiebų tūrio lentelės, kuriose pateikiamas viso stiebo tūris ir įvairaus ilgio beviršūnio stiebo tūris:
5.6.1. nukirstų beviršūnių stiebų aukštumo klasei nustatyti matuojama ne mažiau kaip po 10 visų rūšių medžių su žieve skersmenys 1,2 m ir 1,5 m atstumu nuo storgalio. Kiekvieno beviršūnio stiebo aukštumo klasė nustatoma pagal stiebų su žieve skersmenų 1,2 ir 1,5 m aukščiuose lenteles (1), apskaičiuojamas kiekvienos medžių rūšies aukštumo klasės vidurkis.
6. Apvaliosios medienos tūrio nustatymas grupiniu metodu
6.1. Rietuvės tūrio nustatymas:
6.1.1. medienos tūris rietuvėje apskaičiuojamas pagal formulę:
Vr = (H·L·B)·Kg; (4)
Čia:
H – rietuvės aukštis, m;
L – rietuvės ilgis, m (2 priedas, 7 iliustracija);
B – rietuvės plotis, m;
Kg – rietuvės glaudumo koeficientas;
6.1.2. rietuvės aukštis nustatomas kaip vidutinis aritmetinis dydis, padalijus rietuvę į 1-3 m ilgio sekcijas ir matuojant aukštį abiejose rietuvių pusėse sekcijų viduryje, tariamai išlyginus atskirų sekcijų dalių aukštį. Sekcijų ilgio parinkimas priklauso nuo rietuvės ilgio ir sukrovimo kokybės. Iki 2 m ilgio rietuvėse aukštis matuojamas dviejose vietose (2 priedas, 8 iliustracija). Iki 10 m ilgio rietuvėms parenkamos 1 m ilgio sekcijos, o ilgesnėms rietuvėms – tokio ilgio sekcijos, kad susidarytų ne mažiau kaip 10 sekcijų;
6.1.3. vardinis sortimentų ilgis atitinka rietuvės plotį, kai rietuvėje sukrauti vienodo ilgio sortimentai. Kai sukrauti nevienodo ilgio sortimentai, vidutinis rietuvės plotis nustatomas išmatavus tolygiai atrinktų ne mažiau kaip 25 sortimentų faktinius ilgius ir suapvalinus jų vidutinį ilgį 0,01 m tikslumu pagal aritmetinio apvalinimo taisyklę;
6.1.5. visi rietuvės matmenys matuojami 1 cm tikslumu. Tūris išreiškiamas 0,01 m³ tikslumu. Skirtingų sortimentų rietuvių glaudumo koeficientai ir jų koregavimo faktoriai pateikti medienos tūrio lentelėse (1);
6.1.6. rietuvių glaudumo koeficientas nustatomas vizualiai, įvertinant:
6.2. Tūrio nustatymas pagal medienos masę:
6.2.1. metodas naudojamas medienos pakrautų ryšulių laivuose ir kitose transporto priemonėse tūriui apskaičiuoti, papildomai įvertinus medienos drėgnumą. Tam gali būti taikomas ištisinis ir atrankinis metodai;
7. Kontrolinio bandinio parinkimas
7.1. Ginčams tarp pirkėjų ir pardavėjų spręsti atliekamas glaudumo koeficientų kontrolinis patikrinimas. Šie rietuvių glaudumo koeficientai taikomi visai medienos siuntai.
7.2. Glaudumo koeficientams tikrinti reikia suskirstyti rietuves pagal sortimentų storį, ilgį, medžių rūšį ir kokybės rūšį. Rietuvės, ryšuliai ar medienvežės kontroliniam patikrinimui atrenkamos atsitiktiniu arba sisteminiu būdu. Atrankos imtis nustatoma pagal pasirinktą patikros tikslumą.
7.3. Kontrolinio bandinio imties tūris apskaičiuojamas matuojant sortimentus pavienečiui, sveriant arba ksilometruojant. Kiekvienos kontrolinio bandinio rietuvės, ryšulio ar medienvežės glaudumo koeficientas nustatomas apskaičiuotą medienos tūrį dalijant iš erdvinio tūrio. Bendras visos siuntos glaudumo koeficientas apskaičiuojamas kaip kontrolinio bandinio rietuvių, ryšulių ar medienvežių glaudumo koeficientų svertinis vidurkis.
7.4. Atsižvelgiant į rietuvių ar ryšulių dydį ir sukrovimo kokybę, kontrolei atrinktų rietuvių ar ryšulių skaičius turi būti toks, kad vidutinė standartinė paklaida neviršytų 2%. Jei siuntos yra iki 7500 m³, kontroliniam patikrinimui atrenkama 15 rietuvių, ryšulių ar medienvežių, jeigu didesnės – 30 rietuvių, ryšulių ar medienvežių.
Normatyvinės nuorodos
Priedai
1 priedas. Pagrindiniai terminai
Apvaliosios medienos matavimas – sortimentų (stiebų) storio ir ilgio nustatymas (LST 1440: 1996).
Apvalusis sortimentas – medžio gaminys, gaunamas pjaustant stiebą ar šakas skersai (LST 1340: 1994).
Beviršūnis stiebas – stiebas, kurio viršūnė nukirsta arba nupjauta genint medžius biržėje arba stiebus pakrovus į medienos išvežimo priemones (LST 1440:1996).
Biržė – spindžiais arba natūraliomis ribomis atribotas medyno plotas, skirtas kirsti pagrindiniais arba tarpiniais kirtimais (LST 1440:1996).
Ilgio užlaida – skirtumas tarp faktinio ir vardinio rąsto ilgio matmenų (LST 1407:1995).
Kamblys – storoji medžio stiebo dalis (LST 1440:1996).
Kartis – 3 metrų ir ilgesnis, 3-6 cm skersmens plongalyje, apvalusis sortimentas (LST 1407:1995).
Medienos rietuvė – tvarkingai sukrauta medienos sortimentų, stiebų, ilguolių šūsnis (LST 1440:1996).
Plokščių mediena – apvalieji arba skaldytieji sortimentai ir susmulkintoji mediena plokštėms gaminti (LST 1340:1994).
Popiermedis – apvalusis arba skaldytasis sortimentas medienos plaušui gaminti (LST 1340:1994).
Plongalys – rąsto plonesniojo galo skersgalys (LST 1407:1995).
Rąstas – tam tikrų matmenų apvalusis sortimentas, gaunamas skersai pjaustant medžio stiebą gaminti (LST 1340:1994).
Skersgalys – rąsto skersinio pjūvio plokštuma (LST 1407:1995).
Sortimentas – nustatytos paskirties medžio gaminys (LST 1340:1994).
Storgalys – rąsto storesniojo galo skersgalys (LST 1407:1995).
Vardinis ilgis – atitinkamu dokumentu nustatytas rąsto ilgis be užlaidos (LST 1407:1995).
Žerglės – priemonė medžio ar rąsto storiui matuoti.
_____________
______________