LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VIEŠOJO MAITINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2000 m. gruodžio 29 d. Nr. 440
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 85-2581) 4 straipsniu bei Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2000, Nr. 85-2581) 7 straipsnio 11 dalimi ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 1431 „Dėl Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2000, Nr. 108-3450),
3. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos pramonės ir prekybos ministerijos 1995 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 102 „Dėl viešojo maitinimo receptūrų ir technologijos aprašymų rengimo, tvirtinimo ir taikymo tvarkos“ (Žin., 1995, Nr. 37-933).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 440
VIEŠOJO MAITINIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2. Šių taisyklių privalo laikytis visos įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės bei kiti subjektai, besiverčiantys viešojo maitinimo veikla (toliau vadinama – viešojo maitinimo įmonės).
3. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. viešasis maitinimas – gamybinė ir prekybinė veikla, apimanti maisto gamybą, pardavimą ir jo vartojimo organizavimą (kodai pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių: 55.30 – į šią klasę įeina valgių (užkandžių) ir gėrimų pardavimas vartojimui vietoje bei pobūvių vietose (restoranuose, savitarnos restoranuose, greitojo maitinimo užkandinėse, restoranuose, kuriuose prekiaujama maistu, skirtu išsinešti, kioskuose, pardavinėjančiuose karštus užkandžius, ledainėse, geležinkelių kompanijų vagonuose – restoranuose ir kitų keleivius aptarnaujančių transporto organizacijų įrengtose vietose); 55.40 – į šią klasę įeina gėrimų pardavimas vartojimui pasilinksminimo vietose (smuklėse, baruose, naktiniuose klubuose, aludėse ir kt.); 55.51 – į šią klasę įeina valgių ir gėrimų pardavimas tam tikroms žmonių grupėms, kurias dažniausiai sieja profesija (fabrikų, gamyklų, sporto kompleksų, įstaigų bufetų ir valgyklų veikla, mokyklų užkandinių, valgyklų ir virtuvių veikla, aukštųjų mokyklų valgyklų veikla, bendrojo maitinimo ir ginkluotųjų pajėgų narių valgyklų veikla, specializuotų valgyklų, skirtų tam tikroms žmonių grupėms, veikla); 55.52 – į šią klasę įeina – gatavų valgių (užkandžių), paruoštų pagrindiniame maisto bloke, bet vartojamų kitoje vietoje, tiekėjų veikla (pagamintų valgių (užkandžių) tiekimas aviacijos bendrovėms, valgių pristatymas į namus, banketams (kviestiniams pietums), bendroms vaišėms, vestuvėms, vakarėliams, kitoms iškilmėms ar ceremonijoms);
3.2. maistas – kiekviena medžiaga ar produktas, apdorotas, pusiau apdorotas ar žaliava (neapdorotas produktas), skirti žmogaus mitybai. Maistui taip pat priskiriamas geriamasis vanduo, alkoholiniai gėrimai, kramtomoji guma ir kitos medžiagos bei produktai, skirti žmogui praryti, kramtyti ar vartoti, išskyrus vaistus ir kitus medicinos gaminius, narkotines bei psichotropines medžiagas, tabako gaminius;
3.3. kokybė – maisto savybių visuma, leidžianti tenkinti išreikštus (deklaruojamus) ir numanomus vartotojų poreikius;
3.4. vartotojas – fizinis asmuo, kuris pareiškia norą pirkti, perka ir vartoja viešojo maitinimo įmonėje parduodamą maistą, ne maisto prekes ir teikiamas paslaugas;
3.5. prekė – bet koks kilnojamasis turtas (daiktas), parduodamas arba siūlomas parduoti vartotojams;
3.6. paslauga – bet koks veiklos rezultatas, kuriuo siūloma tenkinti arba tenkinamas konkretus vartotojo poreikis;
4. Įmonės verstis viešojo maitinimo veikla gali tik turėdamos leidimą – higienos pasą, išduotą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
5. Viešojo maitinimo įmonės, teikdamos paslaugas vartotojams, turi vadovautis Bendrosiomis paslaugų teikimo taisyklėmis.
6. Viešojo maitinimo įmonių personalas (technologai, gamybos vedėjai, virėjai, konditeriai, padavėjai, barmenai), tiesiogiai gaminantis ir (ar) parduodantis maistą, privalo turėti atitinkamą specialųjį kvalifikacinį pasirengimą.
7. Viešojo maitinimo įmonių patalpos, jų įranga turi atitikti higienos, saugos darbe, priešgaisrinės apsaugos ir kitus maitinimo įmonei keliamus reikalavimus.
8. Patalpos, įrenginiai, indai ir įrankiai gali būti plaunami ir dezinfekuojami tik specialiomis leistinomis medžiagomis ir priemonėmis.
9. Viešojo maitinimo įmonėse jų lėšomis turi būti reguliariai atliekama deratizacija ir dezinfekcija.
12. Viešojo maitinimo įmonės pavadinimas nurodomas iškaboje. Matomoje vietoje, prie įėjimo į įmonę, nurodomas jos darbo laikas.
II. Pagrindiniai maisto saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimai
14. Viešojo maitinimo įmonėse maistas visuose jo ruošimo ir teikimo vartotojams etapuose turi būti tvarkomas laikantis Maisto įstatyme (Žin., 2000, Nr. 32-893) bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
15. Viešojo maitinimo įmonėse vartotojams parduodamas maistas turi atitikti Maisto įstatyme (Žin., 2000, Nr. 32-893) ir kituose teisės aktuose nustatytus maisto saugos ir kokybės reikalavimus.
16. Viešojo maitinimo įmonių gaminamo maisto (patiekalų, kulinarijos ir konditerijos gaminių) asortimentas nustatomas atsižvelgiant į gamybos sąlygas, maisto ruošimo technologijos bei higienos reikalavimus.
17. Viešojo maitinimo įmonių maistas turi būti gaminamas tokiais kiekiais, kad jį būtų galima realizuoti higienos reikalavimų nustatytu laiku.
III. Vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių ypatumai
19. Jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, laikoma, kad vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis viešojo maitinimo įmonėse sudaryta nuo to momento, kai pirkėjas išsirenka pageidaujamas pirkti prekes ar kitokiu būdu pareiškia savo valią juos pirkti.
20. Pirkimo-pardavimo sutarties atveju viešojo maitinimo įmonėms draudžiama:
20.1. nustatyti, kad pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma tik tuo atveju, jei tuo pat metu ar kitomis sąlygomis nuperkamas tam tikras prekių kiekis;
20.2. suteikti teisę pirkėjui iš karto ar per tam tikrą terminą po sutarties sudarymo gauti dovanų ar priedą prie perkamų prekių, išskyrus reklaminius priedus ar nusipirktų prekių priklausinius;
IV. Pagrindinės vartotojų teisės ir pareigos
21. Vartotojas turi teisę:
21.3. gauti teisingą informaciją apie prekes ar paslaugas bei savo teisių įgyvendinimo ar gynimo tvarką;
21.4. į pažeistų teisių gynimą ir į nuostolių atlyginimą (įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į vartotojų teises ginančias institucijas – Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos, Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą, visuomenines vartotojų teisių gynimo organizacijas ar teismą);
V. Pagrindinės viešojo maitinimo įmonės pareigos
23. Viešojo maitinimo įmonė privalo:
23.2. vartotojui atsiskaičius už prekes ar (ir) paslaugas, jam išduoti kasos aparato kvitą ar sąskaitą;
23.3. suteikti vartotojui teisingą, išsamią, tikslią ir aiškią informaciją apie prekes ir paslaugas. Informacija turi būti suteikta, kol vartotojas įsigyja ir naudoja prekę ar paslaugą;
23.4. informuoti lankytojus apie viešojo maitinimo įmonės trumpalaikį (ne ilgiau kaip vieną darbo dieną) uždarymą skelbimu prie iškabos, o jeigu įmonę planuojama uždaryti ilgesniam laikui (remontui ar panašiai), apie tai paskelbti ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki jos uždarymo;
23.5. vartotojui nusipirkus netinkamos kokybės maistą, jo pasirinkimu ir reikalavimu pakeisti netinkamos kokybės maistą į tinkamos kokybės arba grąžinti už maistą sumokėtus pinigus;
23.6. sužinojusi, kad parduodamas maistas yra nesaugus, nedelsdama nutraukti maisto pardavimą, informuoti vartotojus, Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą bei Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir Vyriausybės nustatyta tvarka pašalinti maistą iš pardavimo, o sužinojusi apie suteiktos paslaugos galimą riziką vartotojui, nedelsdama nutraukti paslaugos teikimą ir informuoti vartotoją, Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą bei atitinkamos srities kontrolės instituciją;
24. Viešojo maitinimo įmonei draudžiama:
24.1. klaidinti vartotoją apibūdinant maistą, nurodant jo rūšį, tapatumą, savybes, sudėtį, kiekį, tinkamumo vartoti terminą, kilmę, tvarkymo ir vartojimo būdą bei laikymo sąlygas;
24.2. nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes, nesant Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduoto šią informaciją patvirtinančio specialios paskirties maisto produkto registravimo pažymėjimo;
VI. Lankytojų aptarnavimo ypatumai
25. Maisto (patiekalų, kulinarijos ir konditerijos gaminių), ne maisto prekių tabako ir tabako gaminių) asortimentas ir pardavimo kainos, alkoholinių gėrimų kiekis mililitrais ir šio kiekio pardavimo kaina, taip pat paslaugų pardavimo kainos turi būti nurodytos valgiaraščiuose, kuriuos tvirtina viešojo maitinimo įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Valgiaraščiai turi būti pateikti lankytojams ar iškabinti matomoje ir gerai prieinamoje vietoje.
26. Viešojo maitinimo įmonės, be pagrindinės veiklos, gali organizuoti įvairias mokamų ar nemokamų pramogų programas, teikti kitas paslaugas: aptarnauti namuose, priimti išankstinius banketų užsakymus, teikti specialistų konsultacijas, organizuoti naujų gaminių pristatymus vartotojams ir kita. Paslaugų teikimo sąlygos nustatomos susitarimu su užsakovu.
27. Restoranuose, kavinėse ir kitose viešojo maitinimo įmonėse turi būti skirtos aptarnaujamos vietos nerūkantiesiems. Apie tai lankytojai informuojami nurodant tokias vietas.
VII. Atsiskaitymas su vartotojais
29. Atsiskaitymai (mokėjimai) atliekami, prekių pirkimą ir pardavimą (pinigų sumokėjimą) patvirtinantys dokumentai išduodami vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymu (Žin., 1999, Nr. 97-2775), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo“ (Žin., 1998, Nr. 53-1463) ir kitais teisės aktais.
VIII. Kontrolė
31. Šių taisyklių laikymąsi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos bei kitos kontrolės institucijos.