PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos

ministro 1995m. gruodžio 27 d. įsakymu

Nr. 205 Įsigalioja nuo 1996 m. vasario 1d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS REIKŠMĖS VIDAUS VANDENS

KELIŲ VALYMO BEI GILINIMO IR VAGOS REGULIAVIMO DARBŲ

VYKDYMO TAISYKLĖS LAND 13-95

Taisyklės, patvirtintos 1995 m. gegužės 1 d., nuo 1996 m. vasario 1 d. nustoja galios.

1. Taikymo sritis

Taisyklės taikomos tik vykdant vagos valymo bei gilinimo ir vagos reguliavimo darbus. Jos netaikomos kasant žvyrą, smėlį iš upės vagos pramoniniais tikslais. Šiems darbams turi būti gautas specialus leidimas pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos nustatytą tvarką.

2. Nuorodos

2.1. Šis dokumentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Aplinkos apsaugos ministerijos nuostatais, patvirtintais 1994 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 842.

2.2. Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtinti normatyviniai reikalavimai yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims.

3. Terminai ir apibrėžimai

3.1. Šiose taisyklėse vartojami terminai ir apibrėžimai:

– val stybinės reikšmės vidaus vandens keliai reiškia vandens telkinių ruožus, kurių sąrašas pateiktas taisyklių 1 priede;

– vagos valymas – tai susikaupusių dugno nuosėdų šalinimas, kai siekiama atstatyti projektinį vandens kelio gylį arba plotį;

– vagos gilinimas – tai esamo vandens kelio projektinio gylio ar pločio didinimas arba naujo vandens kelio įrengimas;

– laivai – bet kokio tipo plaukiojimo priemonės;

– vandens kelių valdytojas – VĮ Vidaus vandens kelių direkcija;

– vagos reguliavimas reiškia natūralios upės vagos susiaurinimą pastačius bunas (pylimus) viename arba abiejuose krantuose. Vagos reguliavimo sąvoka aprėpia kompleksą darbų, kuriais pertvarkoma upės vaga, kad vandens srauto energija suformuotų būtiną vandens kelią ir būtų saugi laivyba. Srovės formuojantis poveikis pasireiškia vagos išplovimu, nešmenų išnešimu ir sutelkimu už laivybinio kelio ribų;

– vagos reguliavimo trasa – tai nauja vaga, susiformavusi po vagos reguliavimo, kurioje pasikeitė srovės greičiai ir kryptis, taip pat vagos ribos (esant vidutiniams vasaros vandens lygiams), kurias sąlygoja vagos reguliavimo įrenginiai ir upės krantai;

– vagos reguliavimo trasos plotis – tai sureguliuotos upės srauto plotis esant projektiniam vandens lygiui;

– laivybinė trasa – tai vagos reguliavimo trasos dalis, kuri yra nustatyto (projektinio) gylio;

– darbų vykdytojas – įmonė, organizacija, vykdanti vagos valymo, gilinimo, reguliavimo darbus, jei darbai vykdomi rangos būdu, arba vagos valymo, gilinimo, reguliavimo brigada, jeigu darbus vykdo vandens kelių valdytojas;

– smėlio buna – laikinas hidrotechninis vagos reguliavimo įrenginys, kurio eksploatacijos laikas ne daugiau kaip 5 metai;

– kapitalinis hidrotechninis vagos reguliavimo įrenginys – tai įrenginys, kurio eksploatacijos laikas ne mažiau kaip 25 metai. Tai bunos iš polių, akmenų ir fašinų (žabų ryšulių) arba tik akmenų bunos, taip pat bunos, sutvirtintos betono plokštėmis.

4. Bendrieji nuostatai

4.1. Projektavimo ir darbų vykdymo tvarka

4.1.1. Visi farvaterio tvarkymo darbai pagal jų sudėtingumą ir vykdymo tvarką skirstomi į šitokius:

– vagos valymo ir vagos reguliavimo smėlio bunomis darbai, kuriuos vykdo vandens kelio valdytojas, prieš darbų pradžią pranešęs apie darbų vietą ir terminus Aplinkos apsaugos ministerijos hidrografinio tinklo tarnybai;

– vagos gilinimo darbai, kuriems vykdyti turi būti gautas Aplinkos apsaugos ministerijos leidimas;

– vagos reguliavimas kapitaliniais hidrotechniniais statiniais, kurių projektavimas ir projekto derinimo darbai atliekami pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos nustatytą projektų ruošimo ir derinimo tvarką.

4.1.2. Siekdamas įrengti naują laivybinį farvaterį ar pagilinti ir praplėsti esamą, darbų užsakovas – VĮ Vidaus vandens kelių direkcija – vagos gilinimo darbams pateikia laisvos formos paraišką Aplinkos apsaugos ministerijai ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki planuojamų darbų pradžios. Kartu pateikiamas leidimo projektas (žr. taisyklių 2 priedą) ir technologinė schema, kurioje turi būti:

– batimetrinė upės ruožo nuotrauka;

– projektuojamo farvaterio planinė padėtis ir gabaritai;

– iškasamo smėlio kiekis bei maksimalus iškasos gylis;

– smėlio sandėliavimo vieta arba išvežamo smėlio panaudojimas;

– darbų vykdymo terminai.

Leidimas išduodamas per 20 dienų nuo dokumentų pateikimo dienos. Už duomenų leidimo projekte teisingumą atsako darbų užsakovas.

4.1.3. Upės ruožo topografinius, batimetrinius bei hidrologinius tyrinėjimus vykdo vandens kelių valdytojas su savo pajėgomis.

4.1.4. Vagos reguliavimo smėlio bunomis darbų projektavimą atlieka vandens kelių valdytojas savo pajėgomis. Techninis darbo projektas paruošiamas per 1 etapą. Jame pateikiama:

– reguliuojamo ruožo batimetrinė nuotrauka ir bunų planinė padėtis;

– ruožo hidrologinė charakteristika;

– vagos reguliavimo trasos skaičiavimo duomenys;

– projektuojamų smėlio bunų konstrukcija;

– bunų profiliai;

– poveikio aplinkai vertinimas;

– medžiagų kiekio skaičiavimo duomenys;

– medžiagų gavybos vieta ir jų gabenimo būdai;

– suvestinė ir atskiros sąmatos.

4.1.5. Kapitaliniai vagos reguliavimo įrenginiai projektuojami dviem etapais: techninis ekonominis skaičiavimas ir techninis darbo projektas.

4.1.6. Paruoštas hidrotechninių įrenginių techninis projektas su kalendoriniu darbų grafiku pateikiamas derinti Aplinkos apsaugos ministerijai. Aplinkos apsaugos ministerija, apsvarsčiusi pateiktą hidrotechninių įrenginių projektą, per 20 dienų pateikia savo pastabas.

4.1.7. Baigus darbus, VĮ Vidaus vandens kelių direkcija pateikia Aplinkos apsaugos ministerijai atliktų darbų nuotrauką bei upės ruožo, kuriame buvo vykdomi darbai, batimetrinę nuotrauką.

4.1.8. Prireikus vykdyti vandens kelių valymo ir gilinimo darbus galimuose gintaro išplitimo plotuose – Kuršių mariose, išskyrus Atmatos žiotis, pagal LR Vyriausybės 1992 m. gruodžio 31 d. nutarimą Nr. 985 „Dėl kasybos darbų, nesusijusių su naudingųjų iškasenų gavyba galimuose gintaro išplitimo plotuose, vykdymo tvarkos“ kiekvienam kasimui reikia gauti leidimą iš Lietuvos geologijos tarnybos.

4.1.9. Kol vykdomi darbai, Aplinkos apsaugos ministerijos Hidrografinio tinklo tarnybos darbuotojai tikrina darbų eigą bei jų poveikį aplinkai. Jeigu vykdant vagos valymo, gilinimo ir reguliavimo darbus pastebimas neigiamas poveikis aplinkai, darbai stabdomi, o kalti asmenys atsako LR įstatymų nustatyta tvarka.

4.2. Vagos valymo ir gilinimo darbų sąlygos

4.2.1. Taisyklės atspindi 1990-1995 metų mokslinių tyrimų rezultatus, vagos valymo ir gilinimo poveikį aplinkai. Šis poveikis pasireiškia:

– vandenyje ištirpusio deguonies koncentracijos sumažėjimu;

– drumstumo padidėjimu;

– antriniu užteršimu sunkiaisiais metalais;

– gylio ir pratakumo padidėjimu;

– faunos vystymosi sąlygų pagerėjimu baigus darbą. Vagos valymo darbai vykdomi siekiant palaikyti vandens kelių laivybinę būklę pagal Susisiekimo ministerijos patvirtintus valstybinės reikšmės vandens kelių ruožus (žr. taisyklių 1 priedą). Ruožai nustatyti esant projektiniams vandens lygiams atraminėse vandens matavimo stotyse. Projektinis vandens lygis – tai 95% tikimybės vidutinis paros vandens lygis.

4.2.2. Ruože Kaunas – Vilkija, kuriame didelis hidraulinis upės nuolydis ir susiformavusi savigrinda, vagos valymo darbai vykdomi tik tiek, kiek tai būtina vandens kelio gabaritams palaikyti ir nepažeidžiant savigrindos.

4.2.3. Valant vagą ruože Kauno HE – Vilkija smėlis gali būti panaudotas tik vagos reguliavimo darbams. Bendras iškasto smėlio kiekis šiame ruože neturi viršyti 100 tūkst. m3 per metus, pašalinamo smėlio sluoksnio storis ne daugiau kaip 1 m. Darbai turi būti vykdomi nepabloginant pakrančių vandenviečių išgaunamo vandens kokybės.

4.2.4. Valant vagą ruože Vilkija–Tilžė smėlis paliekamas vagoje. Smėlis išvežamas tik tuo atveju, jei nėra sąlygų palikti jį vagoje. Bendras išvežamo smėlio kiekis šiame ruože neturi viršyti 500 tūkst. m3 per metus. Pašalinto smėlio sluoksnio storis – ne daugiau kaip 1,5 m.

4.2.5. Prireikus įrengti naują farvaterį arba padidinti kelio gabaritus virš nustatytųjų, vykdomi vagos gilinimo darbai. Šie darbai vykdomi pagal atskirus projektus.

4.3. Vagos reguliavimo darbų sąlygos

4.3.1. Taisyklės atspindi vagos reguliavimo poveikį aplinkai. Šis poveikis pasireiškia:

– vandens tėkmės greičių padidėjimu;

– intensyvesniu nešmenų judėjimu sureguliuotame ruože;

– gylio padidėjimu.

4.3.2. Vagos reguliavimo vietą smėlio bunomis nustato vandens kelių valdytojas, remdamasis sukauptais daugiamečiais batimetriniais ir hidrologiniais duomenimis. Sprendimą lemia būtinumas pagerinti laivybos sąlygas sudėtingame laivybai upės ruože arba tuose upės ruožuose, kur nepageidautini dažni dugno valymo darbai.

4.3.3. Esminio atskirų upės ruožų sutvarkymo (vagos reguliavimo kapitaliniais hidrotechniniais įrenginiais) vietą parenka vandens kelių valdytojas kartu su Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamentu. Projektavimo darbus Susisiekimo ministerijos pavedimu vykdo vandens kelių valdytojas arba kita pasirinkta projektinė organizacija.

4.3.4. Vagos valymo bei reguliavimo smėlio bunomis darbus laivybinio farvaterio priežiūros tikslais leidžiama vykdyti visą navigacijos laikotarpį. Vertingų žuvų migracijos laikotarpiu, nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d. ir nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 1 d., vagos valymo bei smėlio bunų statybos darbus leidžiama vykdyti tik šviesiuoju paros metu. Aplinkos apsaugos ministerija pati gali keisti nurodytų terminų pradžią ir pabaigą.

4.3.5. Kapitaliniai vagos reguliavimo darbai gali būti vykdomi rangos būdu arba vandens kelių valdytojo pajėgomis.

4.3.6. Už vietinių medžiagų naudojimą vagos reguliavimo darbams mokesčiai neimami.

______________

1 priedas

Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių

SĄRAŠAS

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 08 14 nutarimas Nr. 1119

Vandens telkinys	Ruožo pradžia ir pabaiga	Ilgis(km)
Nemunas	Vid. Privalka–Birštonas	173,6
Kauno HE vandens saugykla	Birštonas–hidroelektrinė	89,8
Nemunas	HE–Kauno krovinių prieplauka	14,0
Nemunas	Kaunas–Jurbarkas ir Kauno žiemos uosto akvatorija	87,4
Nemunas	Jurbarkas–žiotys ir Kalnėnų bei Uostadvario žiemos uosto akvatorijos	126,0
Kuršių marios	Atmatos žiotys–Klaipėda	64,5
Mituvos kanalas	Žiotys–krovinių prieplauka	1,0
	Iš viso:	556,3

______________

2 priedas

LIETUVOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJA

LEIDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS REIKŠMĖS VANDENS KELIŲ VAGOS GILINIMUI

Leidimas išduotas VĮ Vidaus vandens kelių direkcijai

Leidimą išdavė ......................................................................................................................................

(pavardė, pareigos, telefono Nr.)

pagal 199... m. .................... mėn. ......... d. paraišką Nr. .......................................................................

Gilinimo vieta ........................................................................................................................................

(vietovės adresas, ruožo atstumas nuo žiočių)

Leidžiama iškasti .......... m³ smėlio, neviršijant .......................... m gylio. Gilinimo darbų terminas:

nuo 199. m. ........... mėn. .... d. iki 199... m. ........ mėn. ... d.

Gilinimo bei iškasto smėlio tvarkymo darbus vykdyti pagal Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 27 d. patvirtintas taisykles (LAND 13-95) ir 199.......... suderintą projektinę dokumentaciją.

Leidimas galioja iki 199.... m. .............. mėn. .. d.

A. V.                                                                        .......................................

(parašas)

199. m. ...... mėn. ......... d.

______________