LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL SKERDŽIAMŲ ARBA ŽUDOMŲ GYVŪNŲ GEROVĖS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 659
Vilnius
Siekdamas įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 93/119/EEB reikalavimus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15):
2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2002 m. gruodžio 11 d.
įsakymu Nr. 659
SKERDŽIAMŲ ARBA ŽUDOMŲ GYVŪNŲ GEROVĖS REIKALAVIMAI
Skerdžiamų arba žudomų gyvūnų gerovės reikalavimai (toliau – Reikalavimai) parengti remiantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 93/119/EEB.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reikalavimų tikslas – nustatyti žudomų arba skerdžiamų ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus judėjimui, laikymui aptvaruose, fiksavimui, svaiginimui, skerdimui ir žudymui ir žudymo metodams.
2. Reikalavimai netaikomi:
3. Vartojamos sąvokos:
Aptvaras – gardas, užtvara, aptverta teritorija arba laukas, kuriais naudojasi skerdykla ir kuriuose gyvūnai prižiūrimi iki skerdimo (girdomi, šeriami, ilsisi).
Fiksavimas – priemonių, kurios varžo gyvūnų judesius, taikymas, siekiant gyvūnus lengviau apsvaiginti, paskersti arba nužudyti.
Judėjimas – gyvūnų iškrovimas arba varymas nuo iškrovimo platformos, iš gardų arba užtvarų skerdykloje į patalpas, kuriose jie bus svaiginami, skerdžiami arba žudomi.
Skerdimas – gyvūno, kurio mėsa bus naudojama žmonių maistui, mirtis dėl nukraujavimo.
Skerdykla – įmonė, kurioje gyvūnai skerdžiami arba žudomi.
Svaiginimas – visos priemonės, kurias pritaikius gyvūnas praranda sąmonę iki pat mirties.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
Valstybinis veterinarijos gydytojas – VMVT paskirtas arba įgaliotas veterinarijos gydytojas.
Žudymas – bet koks veiksmas, sukeliantis gyvūno, neskirto žmonių maistui, mirtį.
II. REIKALAVIMAI SKERDYKLOMS
5. Skerdyklų konstrukcija, patalpos, įrengimai ir jų naudojimas turi nekelti gyvūnams išgąsčio, skausmo ir kančių.
6. Pristatytų į skerdyklą skersti neporakanopių, atrajotojų, kiaulių, triušių ir paukščių judėjimas, laikymas aptvaruose, fiksavimas, svaiginimas arba žudymas ir kraujo nuleidimas turi atitikti šiuos Reikalavimus.
7. Jei gyvūnai skerdžiami metodais, kurių reikalauja religinės apeigos, VMVT leidus, jie gali būti nesvaiginami ar akimirksniu nenužudomi.
8. Instrumentai, gyvūnų fiksavimo ir kitos priemonės bei įrengimai, naudojami gyvūnams svaiginti, skersti ar žudyti, turi būti sukonstruoti, prižiūrimi ir naudojami taip, kad apsvaiginti, paskersti ar nužudyti gyvūnus būtų galima greitai ir efektyviai, laikantis šių Reikalavimų. VMVT privalo tikrinti, kad svaiginimui, skerdimui arba žudymui skirti įrengimai, fiksavimo ir kitos priemonės atitiktų šiuos Reikalavimus, būtų tvarkingi ir tinkami nurodytai paskirčiai.
9. Skerdykloje turi būti atsarginės priemonės, skirtos gyvūnų svaiginimui, skerdimui ir žudymui. Jos turi būti tinkamai laikomos ir reguliariai tikrinamos.
10. Gyvūnus varyti, uždaryti į aptvarus, fiksuoti, svaiginti, skersti arba žudyti gali tik asmenys, kurie turi teorinių žinių ir praktinių įgūdžių atlikti šį darbą, laikantis šių Reikalavimų. VMVT kontroliuoja, kad gyvūnus skerstų asmenys, kurie pasirengę šį darbą atlikti pagal Reikalavimus.
III. GYVŪNŲ SKERDIMAS IR ŽUDYMAS NE SKERDYKLOSE
12. Ne skerdykloje skerdžiamų ar žudomų neporakanopių, atrajotojų, kiaulių, triušių ir paukščių judėjimas, laikymas aptvaruose, fiksavimas, svaiginimas arba skerdimas ar žudymas ir kraujo nuleidimas turi atitikti šiuos Reikalavimus.
13. VMVT gali leisti skersti arba žudyti paukščius, triušius, kiaules, avis ir ožkas ne skerdykloje, kai tai daro jų savininkas savo poreikiams tenkinti, bet tik tuo atveju, jeigu laikomasi 4 punkto reikalavimų, o kiaulės, avys ir ožkos prieš skerdžiant yra apsvaiginamos.
14. 6 punkte nurodytų gyvūnų skerdimas arba žudymas, siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų išplitimo, turi būti atliekamas pagal Reikalavimus.
17. 12–16 punktai netaikomi, kai gyvūnus reikia nužudyti nedelsiant, taikant neatidėliotinas priemones.
IV. gyvūnų JUDĖJIMO ir LAIKYMO SKERDYKLOS aptvaruOSE reikalavimai
20. Gyvūnai turi būti iškraunami iš transporto priemonių iš karto juos atvežus. Jei gyvūnų iškrauti iš karto negalima, juos būtina apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų ir užtikrinti tinkamą patalpų, kuriose jie laikomi, ventiliaciją.
21. Gyvūnai, kurie gali vienas kitą sužeisti dėl savo veislės, lyties, amžiaus arba kilmės savybių, turi būti atskiriami ir laikomi atskiruose garduose.
22. Jeigu gyvūnai buvo laikomi aplinkoje, kurios aukšta temperatūra ir didelė drėgmė, juos būtina perkelti į tinkamą jiems laikyti vietą.
24. Nepažeidžiant Šviežios mėsos paruošimo ir pateikimo į rinką taisyklių (Žin., 1999, Nr. 16-438), gyvūnai, kurie buvo atvežti į skerdyklą prieš tai patyrę skausmo ar kitaip kentėję juos pervežant, ir nenujunkyti gyvūnai turi būti skerdžiami nedelsiant. Jei to padaryti neįmanoma, jie turi būti atskirti ir paskersti ne vėliau kaip per dvi valandas. Gyvūnų, kurie negali paeiti, jokiu būdu negalima tempti į skerdimo vietą, bet juos reikia žudyti ten, kur jie guli, arba, jei yra galimybė ir tai nesukelia jiems papildomų kančių, transportuoti vežimėliu arba kilnojama platforma į tokią vietą, kur jie priverstinai skerdžiami.
25. Jei skerdykloje yra priemonės gyvūnams iškrauti, jų grindų danga turi būti neslidi ir, jei reikia, su šoniniais bortais. Tiltelių, rampų ir perėjimų šonuose turi būti atramos, turėklai ar kitos apsaugos priemonės, kurios neleistų gyvūnams nuo jų nukristi. Rampos turi turėti kuo mažesnį nuolydį.
26. Iškraunant gyvūnus, reikia stengtis jų neišgąsdinti, nesujaudinti, su jais blogai nesielgti bei stebėti, kad jie nenugriūtų. Gyvūnų negalima kelti už galvos, ragų, ausų, kojų, uodegos ar vilnų, jeigu dėl to jie patirs skausmo arba kančių. Jei būtina, kiekvienas gyvūnas turi būti išvedamas individualiai.
27. Gyvūnai turi būti varomi atsargiai. Perėjimai turi būti sukonstruoti ir įrengti taip, kad tiktų gyvūnų bandai varyti ir būtų kuo mažesnė rizika gyvūnams susižeisti. Priemonės, skirtos gyvūnams nukreipti reikalinga kryptimi, turi būti naudojamos individualiai ir tik trumpą laiką. Elektros srovė gali būti naudojama tik suaugusiems galvijams ir kiaulėms varyti, jei jie nenori judėti arba juda nenoriai. Elektros šoką galima taikyti tik į pasturgalio raumenis, elektros srovės impulsai turi būti tolygūs, tęstis ne ilgiau kaip dvi sekundes. Varomi gyvūnai privalo turėti pakankamai vietos judėti į priekį.
28. Negalima mušti gyvūnų arba spausti jų jautrių vietų. Negalima spausti, sukti ir laužti gyvūno uodegos, griebti jiems už akių. Negalima gyvūnams smogti ir jiems spirti.
29. Gyvūnai neturi būti gabenami į skerdyklą, jei juos galima paskersti tuojau pat. Jeigu gyvūnai nepaskerdžiami tuojau pat atvežus, jie laikomi aptvaruose.
30. Nepažeidžiant Šviežios mėsos paruošimo ir pateikimo į rinką taisyklių, skerdyklose turi būti pakankamai aptvarų gyvūnams laikyti, kuriuose jie turi būti apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų.
31. Aptvaruose turi būti:
31.2. pakankama ventiliacija, atsižvelgiant į galimus oro temperatūros arba oro drėgmės svyravimus; naudojant mechaninę ventiliaciją, būtina įrengti atsarginę ventiliavimo sistemą;
31.3. dirbtinis apšvietimas, kad gyvūnus bet kokiu metu būtų galima apžiūrėti; esant reikalui, būtina įrengti atsarginį apšvietimą;
32. Jei skerdyklos turi lauko aptvarus, kuriuose nėra pastogės arba pavėsio, gyvūnai turi būti apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų. Lauko aptvarai turi būti įrengti taip, kad gyvūnai nepatirtų jokio fizinio, cheminio ar kitokio jų sveikatai kenksmingo poveikio.
33. Jei gyvūnai, atvežti į skerdyklą, iš karto neskerdžiami, jie turi būti laikomi aptvaruose, kuriuose įrengtos girdyklos, iš kurių bet kuriuo metu jie gali atsigerti geriamojo vandens. Gyvūnai, kurie nepaskerdžiami per 12 valandų, turi būti reguliariai šeriami nedideliu kiekiu pašaro.
34. Gyvūnai, laikomi skerdykloje 12 ir daugiau valandų, turi būti laikomi aptvaruose ir, jei reikia, pririšami, bet taip, kad galėtų atsigulti. Jei gyvūnai nepririšami, jiems pašarai turi būti duodami taip, kad jie galėtų netrukdomi paėsti.
35. Konteineriai, kuriais transportuojami gyvūnai, turi būti iškraunami atsargiai. Jų negalima numesti ir vartyti. Jei yra galimybė, juos reikia pakrauti ir iškrauti horizontalioje padėtyje. Iškrovimui turi būti naudojamos mechaninės krovimo priemonės.
36. Jei gyvūnai vežami konteineriais, kuriuose įrengtos perforuotos arba lanksčios grindys, juos reikia iškrauti labai atsargiai, kad gyvūnai nesusižeistų. Jeigu būtina, gyvūnai gali būti išvedami iš konteinerio individualiai.
V. GYVŪNŲ FIKSAVIMAS PRIEŠ SVAIGINIMĄ, SKERDIMĄ AR ŽUDYMĄ
38. Gyvūnai fiksuojami tokiu būdu, kad tai nesukeltų jiems skausmo, kančių, jaudinimosi, sužeidimų ir sumušimų. Atliekant ritualines apeigas, skerdžiamus galvijus būtina fiksuoti mechaninėmis priemonėmis nesukeliant jiems skausmo, kančių ir jaudinimosi, sužeidimų ir sumušimų.
39. Gyvūnai nepančiojami ir neturi būti pririšami prieš svaiginimą, skerdimą ar žudymą. Paukščiai ir triušiai gali būti pakabinami, tačiau būtina užtikrinti, kad svaiginimo metu jie nebūtų įsitempę, siekiant juos efektyviai ir greitai apsvaiginti. Gyvūno fiksavimas nelaikomas gyvūno pririšimu.
40. Gyvūnai, kurie svaiginami arba žudomi mechaninėmis ar elektrinėmis svaiginimo priemonėmis galvos srityje, turi būti tokioje padėtyje, kad svaiginimui ar žudymui naudojamas priemones būtų galima taikyti lengvai, pasirinktoje vietoje ir nustatytą laiką.
VI. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ, IŠSKYRUS KAILINIŲ ŽVĖRELIŲ, SVAIGINIMAS IR ŽUDYMAS
42. Gyvūnai gali būti svaiginami:
43. Gyvūnai gali būti žudomi:
44. VMVT gali leisti tam tikrų rūšių gyvūnus nužudyti nukertant jiems galvą, nusukant sprandą arba laikant vakuumo kameroje, jeigu laikomasi 55–58 punktų reikalavimų.
45. Svaiginti gyvūnus galima tik tokiu atveju, jeigu apsvaiginus jiems iš karto galima nuleisti kraują.
46. Reikalavimai svaiginant gyvūnus svaiginimo pistoletu ar įrenginiu:
46.1. svaiginimo pistoletas ar įrenginys turi būti nukreiptas taip, kad metalinis strypas pažeistų galvos smegenų žievę; draudžiama galvijus svaiginti šaunant jiems į pakaušį; avis ir ožkas galima svaiginti šaunant į pakaušį, jeigu šauti į kaktą trukdo jų ragai; šiuo atveju šūvio vieta yra už ragų pagrindo, o šūvis turi būti nukreiptas snukio kryptimi; apsvaiginus per 15 sekundžių gyvūnui turi būti nuleidžiamas kraujas;
46.2. naudodamas svaiginimo įrenginį, asmuo, svaiginantis gyvūną, turi įsitikinti, kad po kiekvieno šūvio metalinis strypas yra visas įtraukiamas atgal į įrenginį; jei taip nėra, tokio įrenginio, kol jis nebus pataisytas, naudoti negalima;
47. Gyvūnai gali būti svaiginami sukeliant smegenų sukrėtimą, jeigu:
47.1. tai atliekama tik mechaniniu instrumentu, kuriuo suduodamas smūgis į gyvūno galvą; asmuo, svaiginantis gyvūną, privalo įsitikinti, kad instrumentas svaiginimo metu būtų tinkamoje padėtyje, svaiginimui būtų naudojamas tinkamas užtaisas, koks nurodytas gamintojo instrukcijoje, kad būtų svaiginama efektyviai, nesutrupinant kaukolės;
48. Gyvūnai gali būti svaiginami elektros šoku, jeigu:
48.1. elektrodai išdėstyti taip, kad elektros srovė tekėtų per galvos smegenis; reikia užtikrinti, kad elektrodai turėtų gerą kontaktą su oda, pvz.: nukirpti vilną arba sudrėkinti odą;
48.2. jeigu gyvūnai svaiginami po vieną, svaiginimo prietaise turi būti:
48.2.1. įmontuotas įtaisas, matuojantis elektros varžą ir blokuojantis prietaisą, jeigu elektros srovės jėga nesiekia minimalaus būtino dydžio,
49. Jei paukščiai svaiginami vandens vonioje, vandens lygis joje turi būti toks, kad paukščio galva turėtų gerą kontaktą su vandeniu. Elektros srovės jėga ir svaiginimo trukmė turi būti tokia, kad svaiginamas gyvūnas iš karto prarastų sąmonę ir neatgautų jos tol, kol nugaišta.
50. Jei paukščiai vandens voniose svaiginami grupėmis, elektros srovės stiprumas turi būti toks, kad jo pakaktų apsvaiginti visiems paukščiams vienu metu.
51. Reikia užtikrinti, kad elektros srovė gerai tekėtų per paukščių kūną, pvz., turi būti geras elektros srovės kontaktas tarp kablio, ant kurio už kojų pakabintas paukštis, ir paukščio kojų.
52. Vandens vonios dydis ir gylis turi būti pritaikytas svaiginti tam tikros rūšies paukščius, o vanduo neturi lietis per vonios kraštus. Į vandenį elektrodas panardinamas per visą vonios ilgį.
53. Paukščių skerdykloje turi būti atsarginės svaiginimo priemonės, kuriomis galima būtų apsvaiginti paukščius individualiai.
54. Gyvūnai gali būti svaiginami anglies dioksidu, jeigu:
54.2. kamera, į kurią prileidžiama dujų, ir konvejeris, kuriuo kiaulės nuleidžiamos į dujų kamerą ir iškeliamos iš jos, yra suprojektuoti, pagaminti ir naudojami taip, kad nesužeistų kiaulių, neslėgtų jų krūtinės ir kiaulės galėtų stovėti tol, kol praranda sąmonę; konvejeris ir dujų kamera turi būti gerai apšviesti, kad kiaulės galėtų matyti viena kitą ir jas supančią aplinką;
54.3. kameroje yra prietaisai, matuojantys dujų koncentraciją didžiausio jų poveikio vietoje ir parodantys arba pranešantys apie dujų koncentracijos sumažėjimą iki mažiausio leistino lygio;
55. VMVT gali leisti kvalifikuotiems darbuotojams nušauti aptvaruose auginamus stambius laukinius įvairių rūšių gyvūnus, jeigu laikomasi 4 punkto reikalavimų.
56. VMVT gali leisti kvalifikuotiems darbuotojams nukirsti paukščiams galvą arba nusukti kaklą, jeigu laikomasi 4 punkto reikalavimų.
57. VMVT gali leisti svaiginti ar žudyti įvairių rūšių gyvūnus elektros šoku ir anglies dioksidu, jeigu laikomasi 4, 54.3 ir 54.4 punktų reikalavimų.
58. VMVT gali leisti svaiginti ar žudyti tam tikrų rūšių ūkinės paskirties maistui auginamus laukinius gyvūnus (pvz.: putpeles, kurapkas ir fazanus) vakuumo kameroje, jeigu laikomasi 4 punkto reikalavimų ir šių sąlygų:
58.1. gyvūnai patalpinami į hermetišką kamerą, iš kurios oras ištraukiamas galingu elektros siurbliu;
VII. REIKALAVIMAI GYVŪNŲ KRAUJO NULEIDIMUI
59. Apsvaigintiems gyvūnams kraujas nuleidžiamas kaip galima greičiau, stengiantis, kad gyvūnai greitai, gausiai ir visiškai nukraujuotų. Bet kokiu atveju kraujas nuleidžiamas, kol gyvūnas dar neatgavo sąmonės.
60. Visiems apsvaigintiems gyvūnams kraujas nuleidžiamas perpjaunant bent vieną miego arteriją arba kraujagysles, iš kurių jos atsišakoja. Perpjovus kraujagysles, gyvūnų doroti arba dirginti elektros srove negalima tol, kol neišbėga visas kraujas.
61. Jeigu gyvūnus apsvaigina, pančioja, pakelia ir jiems kraują nuleidžia vienas žmogus, visas šias operacijas jis privalo atlikti nuosekliai su vienu gyvūnu ir tik po to imtis kito gyvūno.
VIII. GYVŪNŲ ŽUDYMO METODAI, NAUDOJAMI LIKVIDUOJANT GYVŪNŲ UŽKREČIAMĄSIAS LIGAS
63. Gyvūnus žudyti leidžiama visais 43 punkte nurodytais gyvūnų žudymo metodais, kurie sukelia gyvūnams mirtį. VMVT, atsižvelgdama į 4 punkto reikalavimus, gali leisti taikyti kitus gyvūnų žudymo metodus. Taikant kitą žudymo metodą:
63.1. jei gyvūno neištinka mirtis akimirksniu (pvz., žudant svaiginimo įrenginiu), turi būti imamasi reikiamų priemonių apsvaigintam gyvūnui nužudyti kaip galima greičiau, kol jis neatgavo sąmonės;
IX. KAILINIŲ ŽVĖRELIŲ ŽUDYMO METODAI
64. Kailinius žvėrelius leidžiama žudyti šiais metodais:
64.1. mechaniškai valdomais įrenginiais (svaiginimo įrenginiu), kuriais pažeidžiamos galvos smegenys;
65. VMVT, atsižvelgdama į 4 punkto reikalavimus, patvirtina žudymo metodą tam tikros rūšies gyvūnams.
66. Gyvūnai gali būti žudomi mechaniškai valdomais įrenginiais, kuriais pažeidžiamos gyvūnų galvos smegenys, jeigu įrenginys nukreipiamas taip, kad metalinis strypas pažeistų gyvūno galvos smegenų žievę. Jei gyvūnas nenužudomas, apsvaigintam gyvūnui turi būti nedelsiant nuleidžiamas kraujas.
67. Gyvūnus leidžiama žudyti tik tais anestetikais ir tokiomis dozėmis ir būdu, kad gyvūnas nedelsiant prarastų sąmonę ir nugaištų.
68. Žudant gyvūnus elektros šoku, elektrodai turi būti uždėti tokiu būdu, kad elektros srovei, naudojant optimalią elektros srovės įtampą, praėjus per galvos smegenis ir širdį, gyvūnas netektų sąmonės ir sustotų jo širdies veikla. Žudant lapes, kai elektrodai įvedami į lapių nasrus ir tiesiąją žarną, elektros srovės stiprumas turi būti vidutiniškai 0,3 amperų, o elektros srovė leidžiama ne mažiau kaip 3 sekundes.
69. Anglies monoksidas gali būti naudojamas gyvūnams žudyti, jeigu:
69.1. dujų kamera, į kurią patalpinami gyvūnai, yra sukonstruota, pagaminta ir naudojama taip, kad gyvūnai nesusižeistų ir būtų lengva juos stebėti;
69.2. gyvūnai patalpinami į kamerą tik po to, kai joje anglies monoksidas, 100 % koncentracijos, sudaro apie 1 % kameroje esančių dujų;
70. Chloroformas gali būti naudojamas šinšiloms nužudyti, jeigu:
70.1. dujų kamera, į kurią patalpinami gyvūnai, sukonstruota ir naudojama taip, kad gyvūnai nesusižeistų ir būtų lengva juos stebėti;
70.2. gyvūnai patalpinami į kamerą tik tada, kai ji yra pakankamai prisotinta chloroformo ir oro mišinio;
71. Anglies dioksidas gali būti naudojamas Mustelidae šeimos gyvūnams ir šinšiloms žudyti, jeigu:
71.1. dujų kamera, į kurią suvaromi gyvūnai, sukonstruota, įrengta ir naudojama taip, kad gyvūnai nesusižeistų ir būtų galima juos stebėti;
71.2. gyvūnai patalpinami į kamerą tik po to, kai joje anglies dioksidas, 100 % koncentracijos, sudaro didžiausią galimą koncentraciją;
72. Anglies monoksidas, kurį pagamina šiam tikslui pritaikyti varikliai, yra naudojamos Mustelidae šeimos gyvūnams ir šinšiloms žudyti, jeigu:
X. VIŠČIUKŲ PERTEKLIAUS IR PERYKLŲ EMBRIONŲ ŽUDYMAS
73. Viščiukai gali būti žudomi šiais metodais:
74. VMVT gali leisti naudoti kitus mokslo pripažintus žudymo metodus, jei jie atitinka 4 punkto reikalavimus.
75. Viščiukai gali būti žudomi mechaniniais prietaisais, kurie sukelia mirtį akimirksniu, jeigu:
75.1. žudoma prietaisais, kurie turi greitai besisukančias mechaniškai valdomas mentis arba polistirolo strypus;
76. Viščiukai gali būti žudomi anglies dioksidu, jeigu:
77. Embrionai turi būti nužudomi akimirksniu. Visos peryklų atliekos turi būti apdorotos kaip nurodyta 75.1 punkte.