LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO
P O T V A R K I S
DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO GRĄŽINIMO
2011 m. sausio 12 d. Nr. 2B-13
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme 2011 m. sausio 3 d. gautas pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas (Nr. 1B-2/2011) „ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (Žin., 2008, Nr. 131-5022) 3 straipsnis (2008 m. lapkričio 6 d., 2008 m. gruodžio 19 d. (Žin., 2008, Nr. 149-6009) redakcijos), 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 straipsnio 1 dalis, ta apimtimi, kuria nebenumato iki Teisėjų atlyginimų įstatymo priėmimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams galiojusių teisių ir socialinių garantijų bei neužtikrina teisėtų ir pagrįstų lūkesčių, atsiradusių galiojant ankstesniam teisiniam reglamentavimui, tęstinumo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.“
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas ištirti, ar teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kylantis reikalavimas nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus reiškia, kad teismai, kurie kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, o privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. sausio 17 d. nutarimai, 2006 m. sausio 17 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2007 m. rugsėjo 12 d., 2008 m. spalio 14 d. sprendimai).
Atlikus pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė aiškiai suformuluotų teisinių argumentų, pagrindžiančių, kaip būtent ginčijamos Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatos lėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atlyginimų sumažėjimą. Pasak pareiškėjo, buvo nepagrįstai sumažinti iki Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo apskaičiuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atlyginimai, tačiau pareiškėjo prašyme nėra atskleistas ryšys tarp ginčijamose Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatose įtvirtinto reguliavimo ir teisėjų atlyginimų sumažėjimo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti Teisėjų atlyginimų įstatymo atitiktį Konstitucijai inter alia ta apimtimi, kuria „nebenumato iki Teisėjų atlyginimų įstatymo priėmimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams galiojusių teisių ir socialinių garantijų“, tačiau nenurodo, kokios dar, išskyrus atlyginimus, teisėjų teisės ar socialinės garantijos, pasak pareiškėjo, sumažėjo priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymą.
Konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka inter alia Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsniu,
g r ą ž i n u pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-2/2011) „ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (Žin., 2008, Nr. 131-5022) 3 straipsnis (2008 m. lapkričio 6 d., 2008 m. gruodžio 19 d. (Žin., 2008, Nr. 149-6009) redakcijos), 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 straipsnio 1 dalis, ta apimtimi, kuria nebenumato iki Teisėjų atlyginimų įstatymo priėmimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams galiojusių teisių ir socialinių garantijų bei neužtikrina teisėtų ir pagrįstų lūkesčių, atsiradusių galiojant ankstesniam teisiniam reglamentavimui, tęstinumo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui“.
Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną.