LIETUVOS RESPUBLIKOS

DRAUDIMO ĮSTATYMO ANTROJO SKIRSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 70 STRAIPSNIU

Į S T A T Y M A S

2002 m. vasario 28 d. Nr. IX-746

Vilnius

(Žin., 1996, Nr. 73-1742; 2000, Nr. 29-803; 2001, Nr. 48-1657)

1 straipsnis. Įstatymo antrojo skirsnio pakeitimas

Pakeisti Įstatymo antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

„ANTRASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO SUTARTIS, PERDRAUDIMAS IR BENDRASIS DRAUDIMAS

6 straipsnis. Draudimo rūšies taisyklės

1. Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyta:

1) atvejai, kada draudimo sutartys sudaromos pagal pateiktą draudėjo rašytinį prašymą sudaryti draudimo sutartį, tokio rašytinio prašymo forma ir turinys;

2) draudiminiai įvykiai;

3) nedraudiminiai įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų;

4) draudimo objektai;

5) draudimo sumų, draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir pasekmės dėl jų nesilaikymo;

6) dvigubo draudimo, nevisiško draudimo ir papildomo draudimo sąlygos;

7) ikisutartinės draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos;

8) draudiko, draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ir trečiojo asmens teisės ir pareigos draudimo sutarties galiojimo metu;

9) žalos nustatymo tvarka;

10) draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka bei terminai;

11) draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos;

12) šalių tarpusavio atsiskaitymo nutraukus draudimo sutartį tvarka;

13) draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimo kitam ar kitiems draudikams tvarka, draudimo sutarties nutraukimo tvarka draudėjui nesutinkant su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams, atsiskaitymo su draudėju, kuris, nesutikdamas su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems draudikams, nutraukė draudimo sutartį, tvarka;

14) ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka;

15) kitos draudimo sąlygos, kurias nustato Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) valdyba.

2. Draudėjo ir draudiko susitarimu gali būti sudarytos atskiros (individualios) draudimo sutartys, numatančios nestandartines sąlygas, kurios nustatomos sudarant draudimo sutartį.

3. Jei pagal tas pačias ar panašias nestandartines sąlygas sudaromos daugiau kaip trys draudimo sutartys, draudikas privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti leidimą naujai draudimo rūšiai arba leidimą pakeisti draudimo rūšies taisykles, jei atskiros (individualios) draudimo sutartys yra tos rūšies, kuriai draudikas leidimą jau yra gavęs.

4. Draudikas, rengdamas draudimo rūšies taisykles ir sudarydamas draudimo sutartis, privalo vadovautis Priežiūros tarnybos valdybos nustatytomis bendrosiomis draudimo rūšies sąlygomis.

7 straipsnis. Draudimo liudijimų (polisų) apskaita

1. Draudimo liudijimų (polisų) apskaitą kiekvienas draudikas tvarko finansų ministro nustatyta tvarka.

2. Kai draudėjas pareikalauja ir apmoka dokumentų išdavimo išlaidas, draudikas privalo išduoti draudėjui draudimo liudijimo (poliso) dublikatą, rašytinio prašymo sudaryti draudimo sutartį ir (ar) kitų dokumentų, patvirtinančių draudimo sutarties sudarymą, nuorašus.

8 straipsnis. Informacija ne gyvybės draudimo sutarties draudėjui – fiziniam asmeniui

1. Prieš sudarydamas ne gyvybės draudimo sutartį, draudikas arba jo įgaliotas atstovas privalo suteikti draudėjui – fiziniam asmeniui šią informaciją:

1) Civilinio kodekso 6.993 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją;

2) draudimo sutarčiai taikomą teisę. Jei draudimo sutarties šalys gali laisvai pasirinkti taikomą teisę, teisę, kurią pasirinkti siūlo draudikas;

3) draudimo sutarties nutraukimo sąlygas ir būdus;

4) nedraudiminius įvykius ir kitus atvejus, kada draudikas turi teisę atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką.

2. Sutarties galiojimo metu draudikas nedelsdamas privalo informuoti ne gyvybės draudimo sutarties draudėją – fizinį asmenį apie bet kokį šio straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos pasikeitimą, reikšmingą draudimo sutarties šalių teisėms ir pareigoms, kylančioms iš draudimo sutarties.

9 straipsnis. Informacija gyvybės draudimo sutarties draudėjui

1. Prieš sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, draudikas arba jo įgaliotas atstovas privalo pateikti draudėjui raštu šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir papildomai raštu informuoti draudėją apie:

1) galimas draudimo sutarties sąlygas dėl draudimo sumų ir draudimo išmokų, kurias draudėjas turi teisę pasirinkti sudarydamas draudimo sutartį, draudimo įmokų dydžius dėl kiekvieno pasirinkto draudimo sumos ir draudimo išmokos varianto;

2) galimus draudimo sutarties terminus;

3) draudėjo teisę nutraukti gyvybės draudimo sutartį šio įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka lengvatinėmis sąlygomis;

4) draudimo įmokų mokėjimo būdus, mokėjimo tvarką ir trukmę;

5) draudimo išmokų dydžio nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo tvarką ir būdus;

6) palūkanų normos dydį, draudėjams tenkančios draudiko pelno dalies apskaičiavimo principus ir pelno dalies paskirstymo būdus, išperkamosios sumos nustatymo tvarką ir apytikrius išperkamosios sumos dydžius, jei sudaroma draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu;

7) objektus, į kuriuos gali būti investuojama, ir apie draudėjui tenkančią pajamų iš draudiko investicijų dalį, šios dalies apskaičiavimo ir paskirstymo tvarką, jei sudaroma draudimo sutartis, pagal kurią investavimo rizika tenka draudėjui;

8) apmokestinimo tvarką, taikomą draudimo sutartims.

2. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas nedelsdamas privalo raštu informuoti gyvybės draudimo sutarties draudėją apie bet kokį šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos pasikeitimą. Kiekvienais metais draudikas privalo raštu informuoti draudėją apie jam tenkantį draudiko pelno dalies dydį, išperkamosios sumos dydį, jei sudaryta draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu.

10 straipsnis. Apdraustojo sutikimas

1. Jei, sudarant gyvybės draudimo, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ar draudimo ligos atvejui sutartį dėl draudiminių įvykių apdraustojo (kuris nėra pats draudėjas) gyvenime, draudėjas naudos gavėju ketina paskirti asmenį, kuris nėra apdraustasis, ar pasiskirti naudos gavėju save, skiriant naudos gavėją būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas.

2. Jei gyvybės draudimo, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ar draudimo ligos atvejui sutartyje apdraustasis yra asmuo, kuris dėl savo amžiaus nėra visiškai veiksnus, asmuo, kuris pripažintas neveiksniu, arba asmuo, kurio veiksnumas yra apribotas, draudimo sutartis gali būti sudaryta tik apdraustojo naudai, o draudėjas neturi teisės skirti kito naudos gavėjo. Ši nuostata netaikoma, jei apdraustasis yra nepilnametis, įgijęs visišką civilinį veiksnumą Civilinio kodekso 2.5 straipsnyje numatytu atveju, arba nepilnametis, Civilinio kodekso 2.9 straipsnio nustatyta tvarka pripažintas visiškai veiksniu.

11 straipsnis. Draudimo įmokos nesumokėjimas

1. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, jog, per 15 dienų, o gyvybės draudimo atveju – per 30 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką. Jei draudimo sutartyje nenustatytas kitoks pranešimų siuntimo būdas, preziumuojama, jog draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo. Draudimo sutartyje gali būti numatyti terminai, ilgesni už šioje dalyje nurodytus terminus.

2. Jei draudiminis įvykis įvyksta draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymo sustabdymo (toliau – draudimo apsaugos sustabdymo) metu, tai draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos. Jei civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo sutartyje nustatyta, jog draudiminis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas, tai veikos, dėl kurios atsirado žala, atlikimas draudimo apsaugos sustabdymo metu suteikia draudikui teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nepaisant to, jog reikalavimas atlyginti žalą pateiktas pasibaigus draudimo apsaugos sustabdymui.

3. Jei draudimo apsaugos sustabdymas tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius, o gyvybės draudimo atveju – ilgiau negu 6 mėnesius, tai draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį. Draudikas, šiuo pagrindu nutraukęs draudimo sutartį, turi teisę į iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo įmokas, tarp jų ir įmokas, tenkančias draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpiui, bet neilgesniam kaip 3 mėnesiai, o gyvybės draudimo atveju – kaip 6 mėnesiai.

12 straipsnis. Teisė į draudimo išmoką

Teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o šiame įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje numatytais atvejais – naudos gavėjas arba tretysis asmuo. Jei išmokėti draudimo išmoką reikalauja naudos gavėjas arba tretysis asmuo, draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus atsikirtimus, kuriuos turi prieš draudėją.

13 straipsnis. Draudiminio įvykio tyrimas

Draudiko administracijos vadovas privalo nustatyti pranešimų apie draudiminius įvykius, pranešimų apie įvykius, kurie gali būti pripažinti draudiminiais, bei šių pranešimų tyrimo rezultatų apskaitos tvarką, draudiminių įvykių ir įvykių, kurie gali būti pripažinti draudiminiais, tyrimo taisykles.

14 straipsnis. Draudimo išmokos mokėjimas

1. Draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) tretysis asmuo privalo pateikti visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudiminio įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu minėti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudiminio įvykio aplinkybes ir pasekmes. Šiuos dokumentus jie turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Draudimo išmoka fiziniam asmeniui privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 7 dienas, o juridiniam asmeniui – ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Jei draudimo sutartyje nustatyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šios dalies pirmojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai. Mokant draudimo išmoką, išskaičiuojamos nesumokėtos draudimo įmokos.

3. Draudikas neturi teisės:

1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu;

2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.

4. Draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudiminio įvykio bei įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybes ir pasekmes. Jei draudiminio įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybes tiria valstybės institucijos, šios institucijos draudiko prašymu privalo pateikti rašytinę informaciją apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus.

5. Jei įvykis yra draudiminis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.

6. Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

7. Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, jog draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo įvertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.

15 straipsnis. Draudimo išmokos išmokėjimo pasekmės ne gyvybės draudimo atveju

Ne gyvybės draudimo atveju, kai draudikas išmoka draudimo išmoką, lygią draudimo sumos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties termino pabaigos likusiai draudimo sumos daliai, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nustatyta, jog draudiko prievolė lieka galioti visai draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų. Šios dalies pirmojo sakinio nuostata netaikoma, jei dėl draudiminio įvykio, dėl kurio buvo išmokėta draudimo išmoka, išnyksta draudimo rizika.

16 straipsnis. Draudimo išmoka dėl apdraustojo mirties

Dėl apdraustojo mirties mokėtinos draudimo išmokos neįtraukiamos į paveldimą turtą ir joms netaikomos paveldėjimo teisės normos, jei draudėjas ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais apdraustasis paskyrė naudos gavėją.

17 straipsnis. Išperkamoji suma

1. Jei su kapitalo kaupimu susijusi gyvybės draudimo sutartis nutraukiama arba kitaip pasibaigia prieš terminą ar jei draudikas įgyvendina šio įstatymo ar draudimo sutarties suteikiamą teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, draudėjui turi būti išmokamos draudimo sutarties galiojimo metu sukauptos lėšos – išperkamoji suma, kuri apskaičiuojama matematiniais metodais atsižvelgiant į sumokėtų draudimo įmokų dalį, skirtą kapitalui kaupti, sutarties galiojimo metu sukauptas palūkanas, draudėjui pagal draudimo sutartį tenkančią draudiko pelno dalį ir į kitas aplinkybes, nurodytas draudimo sutartyje.

2. Jei gyvybės draudimo sutartį pripažinus negaliojančia draudėjo naudai taikoma restitucija, draudikas privalo grąžinti draudėjui išperkamąją sumą, jei ji yra didesnė už draudėjo sumokėtas draudimo įmokas.

3. Išperkamosios sumos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka ir apytikriai išperkamosios sumos dydžiai turi būti nurodyti gyvybės draudimo sutartyje.

18 straipsnis. Gyvybės draudimo sutarties nutraukimas lengvatinėmis sąlygomis

1. Draudėjas – fizinis asmuo – turi teisę vienašališkai nutraukti gyvybės draudimo sutartį, raštu pranešęs draudikui per 30 dienų nuo sutarties sudarymo, išskyrus atvejus, kai gyvybės draudimo sutarties terminas yra šeši mėnesiai ar trumpesnis.

2. Nutraukus gyvybės draudimo sutartį šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, draudėjui grąžinama visa sumokėta draudimo įmoka.

19 straipsnis. Negaliojanti draudimo sutartis

Draudimo sutartis negalioja, jeigu:

1) ji sudaryta po draudiminio įvykio, išskyrus atvejus, kai šalys Civilinio kodekso 6.996 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka susitarė, jog draudimas taikomas ir draudiminiams įvykiams, įvykusiems iki draudimo sutarties įsigaliojimo;

2) ji sudaryta su užsienio valstybės draudimo įmone ar Lietuvos Respublikoje įregistruotu ūkio subjektu, neturinčiu licencijos verstis draudimo veikla Lietuvos Respublikoje, išskyrus šio įstatymo 24 ir 25 straipsniuose nurodytas išimtis;

3) yra kiti Civiliniame kodekse nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai.

20 straipsnis. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimas

1. Draudimo įmonė arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, sutarties su kita Lietuvos Respublikoje registruota draudimo įmone ar su užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialu, įsteigtu Lietuvos Respublikoje, pagrindu ir gavę Priežiūros tarnybos valdybos leidimą turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitai Lietuvos Respublikoje registruotai draudimo įmonei ar užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje.

2. Draudimo įmonė arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, ketinantys perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, apie šį ketinimą privalo paskelbti mažiausiai 2 dienraščiuose, platinamuose visoje Lietuvos Respublikoje. Priežiūros tarnybos valdybos reikalavimu draudimo įmonė arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, ketinantys perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, privalo apie šį ketinimą paskelbti pakartotinai arba raštu informuoti kiekvieną draudėją. Skelbime apie ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis arba rašytinėje informacijoje draudėjui turi būti nurodytas terminas, ne trumpesnis kaip 2 mėnesiai, per kurį draudėjas turi teisę pareikšti savo prieštaravimą raštu draudimo įmonei dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis.

3. Pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje numatytam terminui, draudimo įmonė arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, ketinantys perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, privalo kreiptis į Priežiūros tarnybos valdybą dėl leidimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išdavimo. Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išduodamas Priežiūros tarnybos valdybos nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo kreipimosi, jei:

1) pateikti visi Priežiūros tarnybos valdybos nustatytoje leidimų perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išdavimo tvarkoje nurodyti dokumentai ir informacija;

2) draudimo įmonė arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, perimantys teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, prisiima visas teises ir pareigas, kylančias iš draudimo sutarčių;

3) perdavus teises ir pareigas pagal draudimo sutartis bus išlaikyta teisės aktų reikalaujama draudimo įmonės arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, perimančių teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, mokumo atsarga;

4) teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas neturės įtakos perleidžiančios teises ir pareigas pagal draudimo sutartis draudimo įmonės arba Lietuvos Respublikoje įsteigto užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialo draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir trečiųjų asmenų turtiniams interesams;

5) užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, ketinimui perimti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis neprieštarauja tos užsienio valstybės draudimo įmonių priežiūrą vykdanti institucija.

4. Leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis laikomos perleistomis nuo datos, kuri nustatyta sutartyje dėl teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimo ir kuri negali būti ankstesnė už leidimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis išdavimo datą. Jei teisių ir pareigų pagal sutartis perleidimo data nesutampa su leidimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ data, draudimo įmonė arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialas, perleidę teises ir pareigas pagal draudimo sutartis, apie įvykusį teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimą privalo per 10 dienų raštu informuoti kiekvieną draudėją, pagal kurio draudimo sutartį teisės ir pareigos buvo perleistos.

5. Teisės ir pareigos pagal draudimo sutartis perleidžiamos kartu su draudimo techninių atidėjimų lėšomis. Jei ketinama perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis be visų ar dalies draudimo techninių atidėjimų lėšų, leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis gali būti išduotas tik Priežiūros tarnybos valdybai pritarus draudimo techninių atidėjimų lėšų atkūrimo planui, kurį pateikia teises ir pareigas pagal draudimo sutartis perimantys draudimo įmonė arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje.

6. Priežiūros tarnybos valdyba, siekdama užkirsti kelią draudimo įmonės arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, nemokumui ir (ar) siekdama draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų interesų apsaugos, turi teisę įpareigoti draudimo įmonę arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis jas ketinančiai perimti draudimo įmonei (įmonėms) arba užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialui (filialams), įsteigtam (įsteigtiems) Lietuvos Respublikoje.

21 straipsnis. Perdraudimas

1. Draudimo veiklos licencija suteikia teisę draudimo įmonei vykdyti perdraudimą.

2. Draudimo įmonės gali perdrausti riziką tos draudimo grupės, kurią pačios vykdo šio įstatymo nustatyta tvarka. Užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, turi teisę perdrausti riziką tos draudimo grupės, kurią vykdo Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka, tik jei užsienio valstybės draudimo įmonė užsienio valstybėje, kurioje ji yra registruota, turi teisę vykdyti analogiškos draudimo grupės rizikų perdraudimą.

3. Draudimo įmonės ir užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, draudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, gali perdrausti prisiimtos rizikos dalį kitoje draudimo ar perdraudimo įmonėje, užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filiale, įsteigtame Lietuvos Respublikoje, ar užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonėje.

4. Priežiūros tarnybos valdyba turi teisę nustatyti perdraudiko pasirinkimo kriterijus, kuriais draudimo įmonės ir užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, draudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, privalo vadovautis.

22 straipsnis. Bendrasis draudimas

1. Draudimo objektas gali būti apdraustas viena draudimo sutartimi bendrai kelių draudikų. Draudiku pagal bendrojo draudimo sutartį gali būti tik:

1) Lietuvos Respublikoje registruota draudimo įmonė ar užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, šio įstatymo nustatyta tvarka vykdantys tos draudimo grupės draudimo veiklą;

2) užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonė, turinti teisę šio įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka sudarinėti draudimo sutartis Lietuvos Respublikoje.

2. Bendrajame draudime dalyvaujančių draudikų tarpusavio teises ir pareigas nustato sutartis, kurioje privalo būti nurodytos bent šios sąlygos:

1) draudikas, kuris paskiriamas pagrindiniu draudiku;

2) užmokestis pagrindiniam draudikui už bendrojo draudimo sutarčių administravimą, išskyrus atvejus, kai susitarta kitaip;

3) kiekvieno draudiko prisiimamos draudimo rizikos dalis procentais;

4) draudimo įmokos, gautos pagal bendrojo draudimo sutartį, paskirstymo tvarka;

5) pagrindinio draudiko informacijos apie bendrojo draudimo sutartis teikimo kitiems draudikams tvarka;

6) vienas iš šio straipsnio 9 dalyje numatytų draudimo išmokos mokėjimo būdų;

7) draudikų atsiskaitymų su pagrindiniu draudiku tvarka, jei taikomas šio straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytas draudimo išmokos mokėjimo būdas.

3. Pagrindinis draudikas savo ir kitų bendrajame draudime dalyvaujančių draudikų vardu:

1) priima iš draudėjo prašymus sudaryti draudimo sutartį;

2) įvertina draudimo riziką ir nustato draudimo įmokos dydį;

3) sudaro draudimo sutartį ir išduoda draudimo liudijimą (polisą);

4) priima informaciją iš draudėjo bei siunčia informaciją draudėjui;

5) administruoja draudiminį įvykį;

6) turi teisę tartis su draudėju dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo, vienašališkai nutraukti draudimo sutartį įstatymuose ir draudimo sutartyje nustatyta tvarka;

7) yra ieškovas ir atsakovas teisme ginčuose, kylančiuose iš draudimo sutarties;

8) vykdo kitas draudiko teises ir pareigas pagal draudimo sutartį.

4. Pagrindinis draudikas atsako už savo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu kitiems draudikams ir draudėjui padarytą žalą.

5. Draudimo sutartis sudaroma pagal pagrindinio draudiko draudimo rūšies taisykles, pagal kurias šio įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas draudimo rūšiai, išskyrus atvejus, kai pagrindinis draudikas yra užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonė, turinti teisę šio įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka sudarinėti draudimo sutartis Lietuvos Respublikoje. Šiais atvejais draudimo sutartis sudaroma pagrindinio draudiko – užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės, turinčios teisę šio įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka sudarinėti draudimo sutartis Lietuvos Respublikoje, parengtų draudimo sutarties sąlygų pagrindu.

6. Jei pagrindinis draudikas yra užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonė, turinti teisę šio įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka sudarinėti draudimo sutartis Lietuvos Respublikoje, draudimo sutarčiai taikytina teisė nustatoma vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis.

7. Pagrindinio draudiko išduodamame draudimo liudijime (polise), be Civilinio kodekso 6.991 straipsnio 1 dalyje numatytų draudimo liudijimo (poliso) rekvizitų, turi būti ši informacija:

1) pagrindinio draudiko pavadinimas ir buveinės adresas;

2) kitų draudikų, dalyvaujančių bendrajame draudime, pavadinimai ir buveinių adresai;

3) kiekvieno draudiko prisiimamos draudimo rizikos dalis procentais;

4) vienas iš šio straipsnio 9 dalyje numatytų draudimo išmokos mokėjimo būdų;

5) visų draudikų parašai ir antspaudai, jei draudikų tarpusavio sutartyje numatyta, jog draudimo liudijimą pasirašo ne tik pagrindinis draudikas, bet ir visi kiti draudikai.

8. Pagrindinis draudikas Priežiūros tarnybos valdybos nustatyta tvarka privalo gauti Priežiūros tarnybos valdybos leidimą bendrajam draudimui Lietuvos Respublikoje.

9. Draudimo išmoka pagal bendrojo draudimo sutartį mokama vienu iš šių būdų, kuris privalo būti nurodytas draudimo sutartyje:

1) pagrindinis draudikas savo ir kitų dalyvaujančių bendrajame draudime draudikų vardu moka draudimo išmoką;

2) kiekvienas dalyvaujantis bendrajame draudime draudikas moka prisiimtai draudimo rizikos daliai proporcingą draudimo išmokos dalį.

10. Jei draudimo sutartyje nustatyta, jog pagrindinis draudikas savo ir kitų dalyvaujančių bendrajame draudime draudikų vardu moka draudimo išmoką, draudėjas, naudos gavėjas ar tretysis asmuo dėl draudimo išmokos išmokėjimo privalo kreiptis į pagrindinį draudiką.

11. Jei draudimo sutartyje nustatyta, jog kiekvienas dalyvaujantis bendrajame draudime draudikas moka prisiimtai draudimo rizikos daliai proporcingą draudimo išmokos dalį, draudėjas, naudos gavėjas ar tretysis asmuo po to, kai pagrindinis draudikas konstatavo draudiminio įvykio faktą ir draudimo išmokos dydį, priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, dėl išmokos dalies išmokėjimo privalo kreiptis į kiekvieną bendrajame draudime dalyvaujantį draudiką, atsižvelgiant į jų prisiimtos draudimo rizikos dalį. Jei tarp draudėjo, naudos gavėjo ar trečiojo asmens ir vieno iš draudikų kyla ginčas dėl draudimo išmokos dalies mokėjimo, atsakovu teisme yra šis draudikas.

12. Bendrajame draudime dalyvaujantiems draudikams yra privalomas pagrindinio draudiko sprendimas, kuriuo konstatuojamas draudiminio įvykio ar draudiminio įvykio nebuvimo faktas, draudimo išmokos dydis, ir sprendimas išmokėti draudimo išmoką.

13. Draudimo įmonė ar užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, ketinantys vykdyti bendrąjį draudimą užsienio valstybėje, privalo Priežiūros tarnybos valdybos nustatyta tvarka gauti Priežiūros tarnybos valdybos leidimą.“

2 straipsnis. 23 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti 23 straipsnį netekusiu galios.

3 straipsnis. Įstatymo papildymas 70 straipsniu

Papildyti Įstatymą 70 straipsniu:

„70 straipsnis.     Draudimo įstatymo antrojo skirsnio ir šio straipsnio nuostatų įgyvendinimas

1. Draudimo sutarties šalys, įsigaliojus šiam įstatymui, negali keisti iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos draudimo sutarties termino nustatydamas ilgesnį draudimo sutarties terminą. Įsigaliojus šiam įstatymui, iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos draudimo sutarties sąlygos, numatančios, jog, pasibaigus draudimo sutarties terminui, draudimo sutartis atnaujinama tam pačiam ar kitam draudimo sutartyje nurodytam terminui, netenka galios.

2. Per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo draudimo įmonės ir užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, draudimo įmonės filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, privalo pakeisti draudimo rūšies taisykles Draudimo įstatymo 34 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka, suderinant jų nuostatas su šio įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatomis. Jei per šį terminą Draudimo įstatymo 34 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka draudimo rūšies taisyklės nepakeičiamos, Priežiūros tarnybos valdyba atšaukia leidimus šioms draudimo rūšims.

3. Draudimo sutartims, sudarytoms po šio įstatymo įsigaliojimo, iki šio straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo rūšies taisyklių pakeitimo draudimo rūšies taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas ir Civilinis kodeksas nenustato kitaip.

4. Įsigaliojus šiam įstatymui, draudimo įmonės ir užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, draudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, vykdantys bendrąjį draudimą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas sutartis dėl dalyvavimo bendrajame draudime, per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo privalo gauti Draudimo įstatymo 22 straipsnio 8 ir 13 dalyse numatytus Priežiūros tarnybos valdybos leidimus bendrajam draudimui. Jei per šį terminą leidimai negaunami, draudimo įmonės ir užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, draudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, netenka teisės sudarinėti naujų bendrojo draudimo sutarčių.

5. Bendrojo draudimo sutartims, sudarytoms po šio įstatymo įsigaliojimo, iki šio straipsnio 4 dalyje numatyto Priežiūros tarnybos valdybos leidimo gavimo draudimo rūšies taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas ir Civilinis kodeksas nenustato kitaip.

6. Draudimo įstatymo tekste vartojamą sąvoką „užsienio valstybė, kuri yra Pasaulinės Prekybos Organizacijos visateisė narė“ visame Draudimo įstatymo tekste keičiama į sąvoką „užsienio valstybė, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė“.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________