LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL KAIMO GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ GYVENTOJŲ SAUGUMO IR POLICIJOS APYLINKĖS INSPEKTORIŲ VEIKLOS GERINIMO 2003–2005 METAIS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2003 m. balandžio 14 d. Nr. 477
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų)“ (Žin., 2003, Nr. 28-1142) 1.7 punktą ir siekdama užtikrinti kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojų saugumą bei viešąją tvarką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojų saugumo ir policijos apylinkės inspektorių veiklos gerinimo 2003–2005 metais programą (pridedama).
2. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtinta Kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojų saugumo ir policijos apylinkės inspektorių veiklos gerinimo 2003–2005 metais programa (toliau vadinama – Programa) įgyvendinama iš Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Policijos departamentas) Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje numatytų asignavimų.
3. Pavesti:
3.1. Finansų ministerijai – rengiant Lietuvos Respublikos 2003–2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, numatyti Policijos departamentui asignavimus Programai įgyvendinti;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. balandžio 14 d. nutarimu
Nr. 477
KAIMO GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ GYVENTOJŲ SAUGUMO IR POLICIJOS APYLINKĖS INSPEKTORIŲ VEIKLOS GERINIMO 2003–2005 METAIS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
II. BŪKLĖS ĮVERTINIMAS
2. Lietuvos Respublikoje 1995–2000 metais didėjo nusikalstamumas: 1995 metais buvo užregistruota 60819 nusikaltimų, o 2000 metais – 82370 nusikaltimų, arba 35,4 procento daugiau. Nusikalstamumo didėjimas stabilizavosi – 2001 metais užregistruoti 79265 nusikaltimai, arba 3,5 procento mažiau negu 2000 metais. Tačiau gyvulių vagysčių, kurios dažniausios kaimo gyvenamosiose vietovėse, 2001 metais, palyginti su 2000 metais, pagausėjo net 27,8 procento.
Šalį skaudžiai sukrečia vienkiemiuose padaryti nusikaltimai, susiję su smurtu prieš senyvus žmones ar neįgaliuosius. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2000 metais Lietuvos vienkiemiuose buvo padaryti 286 sunkūs nusikaltimai (1999 metais – 192), arba 32,9 procento daugiau negu 1999 metais. Tokių nusikaltimų 2001 metais, palyginti su 2000 metais, sumažėjo 23,1 procento, tačiau susirūpinimą kelia žudynių pagausėjimas vienkiemiuose (1999 metais – 16, 2000 metais – 19, 2001 metais – 25).
3. Kaimo gyvenamosiose vietovėse dirbantys policijos apylinkės inspektoriai vykdo nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, vyksta į įvykio vietas, tiria nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, užtikrina viešąją tvarką, eismo saugumą, kontroliuoja anksčiau teistų asmenų elgesį, domisi jų ryšiais, užimtumu, atlieka ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros ir teismų pavedimus, teikia socialinę pagalbą gyventojams, nagrinėja gyventojų pareiškimus ir skundus.
Tiek materialiai, tiek technika policija geriau (nors irgi nepakankamai) aprūpinama miestuose, kur padaroma daugiausia nusikaltimų. Kaimo gyvenamosiose vietovėse dirbantys policijos apylinkės inspektoriai materialiai ir technika aprūpinti menkai.
4. Policijos darbo efektyvumą dažnai lemia operatyvus reagavimas į pranešimus ir atvykimo į įvykio vietą trukmė. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Personalo tarnybos pareigūnai 2001 metais atliko gyventojų apklausą, kuri leidžia pateikti šiuos skaičius: 72,7 procento atvejų policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko per 10-30 minučių; 14,7 procento – per 1 valandą; 6,1 procento – per 1-2 valandas; 2,4 procento – per 3-12 valandų; 4,1 procento atvejų policija visai neatvyko. Pusė respondentų, nurodžiusių, kad policijos pareigūnai visai neatvyko, gyveno kaimo gyvenamosiose vietovėse. Čia policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyksta vėliau, nes didesni nuotoliai, nepakanka transporto priemonių ir šį darbą operatyviai galinčių atlikti pareigūnų.
5. Kaimo gyvenamosiose vietovėse šiuo metu įsteigtos 484 policijos apylinkės inspektorių pareigybės, iš jų 345 – jaunesniųjų inspektorių, 76 – inspektorių, 11 – vyresniųjų inspektorių. 52 pareigūnai, turintys policininko pareiginį laipsnį, eina policijos apylinkės inspektorių ar jaunesniųjų inspektorių pareigas.
Teisės aktų nustatyta tvarka policijos apylinkės inspektoriui gali būti suteikiamas jaunesniojo inspektoriaus, inspektoriaus ar vyresniojo inspektoriaus pareiginis laipsnis. Jaunesniojo inspektoriaus pareiginis laipsnis suteikiamas tik pradedančiam eiti policijos apylinkės inspektoriaus pareigas pareigūnui. Dabar apie 82 procentus policijos pareigūnų, einančių policijos apylinkės inspektorių pareigas, turi jaunesniojo inspektoriaus ir policininko pareiginius laipsnius. Iš jų tik 4 procentai turi mažesnį kaip vienerių metų tarnybos policijoje stažą. Policijos pareigūnams suteikti aukštesnį policijos pareiginį laipsnį neįmanoma, nes stokojama lėšų.
Kaimo gyvenamosiose vietovėse dirbančio policijos apylinkės inspektoriaus teritorija kai kur siekia 289 kvadratinius kilometrus (vidurkis – 137 kvadratiniai kilometrai). Tokioje teritorijoje gyvena vidutiniškai 3066 gyventojai.
6. Tik 13 procentų kaimo gyvenamosiose vietovėse dirbančių policijos apylinkės inspektorių turi aukštąjį išsilavinimą, iš jų aukštąjį teisinį – 5 procentai. Beveik trečdalis turi tik vidurinį išsilavinimą, 43 pareigūnai dirba policijos apylinkės inspektoriaus darbą be reikiamo išsilavinimo.
Lietuvos teisės universiteto Kauno policijos fakultete, Klaipėdos aukštesniojoje policijos mokykloje ir Lietuvos policijos mokymo centre parengtos kvalifikacijos kėlimo kursų policijos apylinkės inspektoriams programos, pagal kurias 2001 metais tobulinosi tik 125 policijos pareigūnai. Tobulinti daugiau policijos apylinkės inspektorių pagal parengtas mokymo programas nebuvo finansinių galimybių.
7. Kaimo gyvenamosiose vietovėse dirbantys policijos apylinkės inspektoriai nepakankamai aprūpinti uniformine apranga, numatyta pagal normatyvus, nustatytus policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 30 „Dėl Apylinkės inspektorių uniforminės aprangos dėvėjimo normų“.
Kaimo gyvenamosiose vietovėse dirbantys policijos apylinkės inspektoriai turi 232 tarnybinius automobilius, kuriais naudojasi vykdydami tarnybines užduotis, tačiau tik 8 automobiliai atitinka eksploatavimo normatyvus, nustatytus vidaus reikalų ministro 2000 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 343 „Dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių padalinių automobilių nusidėvėjimo normatyvų“. Viešosios policijos patruliniai automobiliai susidėvi po 5 metų eksploatacijos, todėl tolesnis tokių automobilių naudojimas kelia realią grėsmę pareigūnų ir vežamų asmenų gyvybei, sveikatai, eismo saugumui.
Kaimo gyvenamosiose vietovėse dirbantys policijos apylinkės inspektoriai nepakankamai aprūpinti ir ryšio priemonėmis. Iš 484 šių pareigūnų tik 13 (2,7 procento) turi tarnybines mobiliojo ryšio priemones, radijo ryšio priemones – 31 procentas.
III. PROGRAMOS TIKSLAI
IV. PROGRAMOS UŽDAVINIAI
11. Užtikrinti operatyvų ir tinkamą kaimo gyvenamosiose vietovėse dirbančių policijos apylinkės inspektorių reagavimą į visus asmenų pranešimus apie teisės pažeidimus.
V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
13. Kelti kaimo gyvenamosiose vietovėse dirbančių policijos apylinkės inspektorių pareiginius laipsnius.
15. Sudaryti sąlygas kaimo gyvenamosiose vietovėse dirbantiems policijos apylinkės inspektoriams gyventi aptarnaujamoje teritorijoje.
16. Visus kaimo gyvenamosiose vietovėse dirbančius policijos apylinkės inspektorius aprūpinti:
16.2. nustatytas higienos normas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 18 d. potvarkio Nr. 1112p priedas „Ministerijų, departamentų, kitų valstybinių tarnybų ir aukštesniosios pakopos savivaldybių administracinių bei pagalbinių patalpų ploto normos“) atitinkančiais darbo kabinetais;
VI. NUMATOMI REZULTATAI
17. Įgyvendinus šią Programą, kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojams pasidarys saugiau, nes bus operatyviau ir profesionaliau reaguojama į jų pranešimus apie teisės pažeidimus, sutrumpės policijos pareigūnų vidutinis atvykimo į iškvietimo ar įvykio vietą laikas. Policijos pareigūnai dažniau aplankys gyventojus.
VII. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
18. Ši Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Esant galimybei, Programa gali būti finansuojama ir iš tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai skirtų techninės pagalbos lėšų.
19. Konkreti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skiriamų Programai įgyvendinti, suma, atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, numatoma rengiant Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programą.