LIETUVOS RESPUBLIKOS
BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 10, 222, 29, 643, 781, 95, 96, 97, 99, 1011, 104, 105, 106, 107, 112, 137, 160, 212, 239 IR 455 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 223–225, 1041–1044, 1091–1093 STRAIPSNIAIS
Į S T A T Y M A S
1996 m. gegužės 28 d. Nr. I-1347
Vilnius
(Žin., 1961, Nr. 18-148; 1977, Nr. 9-107; 1983, Nr. 34-364; 1992, Nr. 3-31; 1993, Nr. 26-597; 1994, Nr. 60-1182, Nr. 95-1862; 1995, Nr. 55-1352, Nr. 57-1421)
1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
2 straipsnis. 222 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 222 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„222 straipsnis. Asmenų išdavimas iš Lietuvos Respublikos (ekstradicija)
Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais ir tvarka asmuo gali būti išduotas iš Lietuvos Respublikos kitos valstybės teisėsaugos institucijoms.
Išduoti asmenį iš Lietuvos Respublikos neleidžiama:
3) jeigu dėl jo yra priimtas ir jau įsiteisėjo nuosprendis už nusikaltimą, už kurį reikalaujama asmenį išduoti, taip pat jeigu dėl to paties kaltinimo baudžiamoji byla yra nutraukta;
4) jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suėjus senaties terminui ir esant kitam teisėtam pagrindui;
5) jeigu veika, už kurios padarymą reikalaujama išduoti asmenį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nėra nusikaltimas;
3 straipsnis. Kodekso papildymas 223, 224 ir 225 straipsniais
„223 straipsnis. Kardomojo kalinimo (suėmimo) taikymo asmenims, kuriuos prašoma išduoti kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, ypatybės
Kardomasis kalinimas (suėmimas) asmenims, kuriuos prašoma išduoti kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, taikomas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais pagrindais.
Kardomojo kalinimo (suėmimo) asmenims, kuriuos prašoma išduoti kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, skyrimo bei apskundimo tvarką, taip pat laikino sulaikymo tvarką nustato šis kodeksas.
224 straipsnis. Asmenų išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka
Esant Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytam pagrindui, Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prokuroras su pareiškimu kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas per penkias dienas turi surengti posėdį, į kurį turi būti šaukiami išduotinas asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Prokuroro ir gynėjo dalyvavimas tokiame posėdyje yra būtinas. Posėdis protokoluojamas šio kodekso 1093 straipsnio nustatyta tvarka.
Teisėjas, nusprendęs patenkinti prokuroro pareiškimą, turi priimti nutartį išduoti asmenį kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, o atsisakęs patenkinti pareiškimą, – nutartį atsisakyti išduoti asmenį kitos valstybės teisėsaugos institucijoms. Jei asmuo, kurį atsisakoma išduoti kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, buvo suimtas, tai teisėjas, priimdamas nutartį atsisakyti išduoti asmenį kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, išsprendžia ir kardomosios priemonės klausimą.
225 straipsnis. Nutarties apskundimas
Asmuo, dėl kurio priimta nutartis, ar jo gynėjas bei prokuroras, nesutikdamas su nutartimi neišduoti asmens kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, turi teisę per septynias dienas paduoti skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per dvi savaites nuo jo padavimo dienos. Nagrinėjant skundą, gali būti surengtas posėdis, į kurį šaukiami suinteresuotas asmuo su gynėju ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje yra būtinas.
4 straipsnis. 29 straipsnio papildymas
Papildyti 29 straipsnio 2 punktą – po žodžio „prokuroras“ įrašyti žodžius „teisėjas, dalyvavęs atliekant parengtinio tyrimo veiksmus byloje (paskyręs kardomąjį kalinimą (suėmimą), apklausęs suimtąjį, sankcionavęs telefoninių pokalbių klausymą, prevencinį asmens sulaikymą, nagrinėjęs skundus dėl išvardytų veiksmų)“ ir straipsnį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių teisėjas negali nagrinėti baudžiamosios bylos
Teisėjas negali nagrinėti baudžiamosios bylos bet kurioje proceso stadijoje, jeigu:
1) jis yra toje byloje nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovas, kurio nors iš šių asmenų giminaitis, kaltinamojo ar įstatyminio jo atstovo giminaitis, kito teisėjo toje byloje, prokuroro, visuomeninio kaltintojo, gynėjo, visuomeninio gynėjo, tardytojo ar kvotėjo toje byloje giminaitis;
2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, ekspertas, specialistas, revizorius, vertėjas, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas, dalyvavęs atliekant parengtinio tyrimo veiksmus byloje (paskyręs kardomąjį kalinimą (suėmimą), apklausęs suimtąjį, sankcionavęs telefoninių pokalbių klausymą, prevencinį asmens sulaikymą, nagrinėjęs skundus dėl išvardytų veiksmų), visuomeninis kaltintojas, gynėjas, įstatyminis kaltinamojo atstovas, visuomeninis gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas;
5 straipsnis. 643 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 643 straipsnio šeštąją dalį ir ją išdėstyti taip:
6 straipsnis. 781 straipsnio pakeitimas
781 straipsnio pirmosios dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių „Kaltinamojo, įtariamojo ar nukentėjusiojo“ įrašyti žodžius „Įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo“ ir šią dalį išdėstyti taip:
7 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 95 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
8 straipsnis. 96 straipsnio papildymas
9 straipsnis. 97 straipsnio pirmosios dalies papildymas
Papildyti 97 straipsnio pirmąją dalį nauju antruoju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„Išimtiniais atvejais asmeniui, įtariamam nusikaltimo padarymu, kardomoji priemonė gali būti skiriama ir prieš pareiškiant jam kaltinimą. Kardomoji priemonė skiriama pagal šio kodekso taisykles, nustatančias kardomosios priemonės skyrimą kaltinamajam. Šiuo atveju kaltinimas turi būti pareiškiamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo to momento, kai buvo paskirta kardomoji priemonė. Jeigu per tą laiką kaltinimas nepareiškiamas, kardomoji priemonė panaikinama.“
10 straipsnis. 99 straipsnio papildymas
11 straipsnis. 1011 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1011 straipsnio penktąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Kaltinamajam pažeidus šią kardomąją priemonę, esant pagrindui, kardomąja priemone jam skiriamas suėmimas, o užstatas pereina valstybei. Apie tai, kad užstatu įmokėta piniginė įmoka pereina valstybei, parašomas motyvuotas nutarimas ar motyvuota nutartis. Kvotėjo, tardytojo ar prokuroro nutarimas gali būti apskundžiamas teismui, o teisėjo nutarimas ar teismo nutartis – apeliacinės instancijos teismui per penkias dienas nuo pranešimo apie tokio nutarimo ar nutarties priėmimą gavimo dienos.“
12 straipsnis. 104 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 104 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„104 straipsnis. Kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo sąlygos ir pagrindai
Kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti skiriamas tik tuomet, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio kodekso 95 straipsnyje numatytų tikslų.
Parengtinio baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti skiriamas tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Paskiriant kardomąjį kalinimą (suėmimą), turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas. Kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo pagrindai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis:
Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo tardymo ir teismo, kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, pirmesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys nustatyti bylos tiesą, kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti paskirtas, jei faktiniai duomenys rodo, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti:
Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti paskirtas, jei yra manoma, jog kaltinamasis, kaltinamas vieno ar kelių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62–70, 75, 104, 105, 111, 118–122, 1311, 2031 straipsniuose, 225 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 227–2272 straipsniuose, 2321 straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 2322–2325 straipsniuose, 234 straipsnio antrojoje dalyje, 2341, 2344, 2492, 271–275 straipsniuose, 278 straipsnio antrojoje dalyje, 282, 285, 287 straipsniuose, 298 straipsnio trečiojoje dalyje, 300, 303 ir 312 straipsniuose numatytų nusikaltimų padarymu, iki priimant nuosprendį gali padaryti vieną iš šių nusikaltimų, taip pat kai yra manoma, kad būdamas laisvėje kaltinamasis, kaltinamas dėl grasinimo, rengimosi ar pasikėsinimo padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.
13 straipsnis. Kodekso papildymas 1041–1044 straipsniais
Papildyti Kodeksą 1041–1044 straipsniais:
„1041 straipsnis. Kardomojo kalinimo(suėmimo) skyrimo tvarka
Prokuroras, manydamas, kad kaltinamajam, kuris nėra sulaikytas, būtina skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), turi kreiptis su pareiškimu į parengtinio tyrimo darymo vietos apylinkės teismo teisėją. Teisėjas, nusprendęs patenkinti prokuroro pareiškimą, turi priimti nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), o atsisakęs patenkinti pareiškimą, – nutartį atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą).
Šios nutarties pagrindu suimtą asmenį ne vėliau kaip per 48 valandas po suėmimo prokuroras pristato teisėjui, o jeigu nėra galimybių pristatyti tam pačiam teisėjui, – kitam tos pačios apylinkės teismo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo. Suimtojo asmens apklausoje gali dalyvauti gynėjas ir prokuroras. Apklausęs suimtąjį asmenį, teisėjas gali palikti nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) galioti toliau, nustatydamas konkretų suėmimo terminą, pakeisti ar panaikinti kardomąją priemonę.
Šio kodekso 137 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytą asmenį, kuriam reikia skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), prokuroras ne vėliau kaip per 48 valandas nuo sulaikymo momento kartu su pareiškimu skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) pristato parengtinio tyrimo darymo vietos apylinkės teismo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo. Sulaikytojo asmens apklausoje gali dalyvauti gynėjas ir prokuroras. Apklausęs sulaikytąjį asmenį, teisėjas gali patenkinti prokuroro pareiškimą ir priimti nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), nustatydamas konkretų suėmimo terminą, arba atsisakyti patenkinti pareiškimą ir priimti nutartį atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą).
Jeigu po sulaikytojo arba suimtojo asmens apklausos išlieka abejonių dėl būtinumo taikyti kardomąjį kalinimą (suėmimą), teisėjas, priimdamas arba palikdamas nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) galioti, gali pavesti prokurorui per nustatytą terminą surinkti papildomą medžiagą. Gavęs šią medžiagą, teisėjas gali nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) palikti galioti toliau, nustatydamas konkretų suėmimo terminą, pakeisti arba panaikinti kardomąją priemonę.
1042 straipsnis. Suimtojo asmens pristatymas kitos apylinkės teismo teisėjui
Jei suimtojo asmens per 48 valandas po suėmimo pristatyti kardomąjį kalinimą (suėmimą) paskyrusiam arba kitam tos pačios apylinkės teismo teisėjui yra neįmanoma, jį reikia pristatyti kitos apylinkės teismo teisėjui. Šis teisėjas, apklausęs suimtąjį asmenį, nustato terminą, per kurį suimtasis asmuo turi būti pristatytas teisėjui pagal šio kodekso 1041 straipsnio antrąją dalį.
Jei apklausos metu paaiškėja, kad nutartis paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) yra panaikinta arba netekusi galios, teisėjas privalo paleisti suimtąjį asmenį.
1043 straipsnis. Nutarties paskirti arba atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) turinys
Nutartyje paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) turi būti nurodoma:
2) nusikaltimas, dėl kurio padarymo asmuo yra kaltinamas, nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos aplinkybės, baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą nusikaltimą;
Nutartyje atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) turi būti nurodomos šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose išvardytos aplinkybės bei motyvai, dėl kurių atsisakoma suimti asmenį.
1044 straipsnis. Kaltinamojo supažindinimas su nutartimi paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą)
14 straipsnis. 105 straipsnio pakeitimas
15 straipsnis. 106 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 106 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„106 straipsnis. Kardomojo kalinimo (suėmimo) taikymo trukmė
Kardomasis kalinimas (suėmimas) negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius. Konkretų terminą nustato teisėjas, priėmęs nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), o šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki šešių mėnesių, gali tas pats arba kitas tos pačios apylinkės teismo teisėjas.
Dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties kardomojo kalinimo (suėmimo) maksimalų terminą, numatytą šio straipsnio pirmojoje dalyje, pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių, gali apygardos teismo teisėjas. Pratęsimas gali būti pakartotas, bet bylos parengtinio tyrimo stadijoje terminas negali būti pratęsiamas ilgiau kaip iki aštuoniolikos mėnesių.
Kardomojo kalinimo (suėmimo) termino pratęsimo klausimui spręsti apylinkės ar apygardos teismo teisėjas privalo surengti posėdį, į kurį turi būti šaukiami gynėjas bei prokuroras, o esant būtinumui, – ir suimtasis. Prokuroro ir gynėjo dalyvavimas tokiame posėdyje yra būtinas. Teisėjas priima nutartį pratęsti kardomojo kalinimo (suėmimo) terminus arba jų nepratęsti. Šios nutarties turinį nustato šio kodekso 1043 straipsnis.
Jeigu teismas grąžina bylą tardymui papildyti, maksimalus kardomojo kalinimo (suėmimo) terminas gali būti pratęstas dar, bet ne ilgiau kaip iki keturių mėnesių. Šiuo atveju kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimo ar termino pratęsimo klausimą išsprendžia teismas ir grąžina bylą tardymui papildyti.
16 straipsnis. 107 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 107 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„107 straipsnis. Pranešimas apie kaltinamojo suėmimą
Prokuroras, dalyvavęs paskiriant kardomąjį kalinimą (suėmimą), privalo apie suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų artimųjų. Jeigu suimtasis pats nenurodo jokio asmens, prokuroras turi savo nuožiūra pranešti vienam iš kaltinamojo artimųjų, jei tokį pavyksta nustatyti. Prokuroras gali atsisakyti pranešti, jei suimtasis motyvuotai paaiškino, kad tokiu pranešimu gali būti pakenkta jo artimųjų saugumui. Kaltinamajam gali būti sudaryta galimybė pačiam informuoti artimuosius apie kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimą.
Prokuroras nutarties paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) arba pratęsti jo terminus kopiją pasiunčia į kardomojo kalinimo vietą.
17 straipsnis. Kodekso papildymas 1091–1093 straipsniais
Papildyti Kodeksą 1091–1093 straipsniais:
„1091 straipsnis. Suimtojo arba jo gynėjo teisė apskųsti nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą)
Suimtasis arba jo gynėjas parengtinio tyrimo metu turi teisę paduoti skundą dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimo apeliacinės instancijos teismui. Skundas paduodamas per kardomąjį kalinimą (suėmimą) paskyrusį teismą, kuris, išskyrus šio kodekso 455 straipsnyje numatytą atvejį, privalo nedelsdamas perduoti skundą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo. Skundui nagrinėti gali būti surengtas posėdis, į kurį šaukiami suimtasis su gynėju ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje yra būtinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjo priimtas sprendimas yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.
1092 straipsnis. Prokuroro teisė apskųsti teisėjo sprendimą
Jeigu prokuroras nesutinka su teisėjo sprendimu neskirti suėmimo arba paleisti kaltinamąjį į laisvę ar nepratęsti kardomojo kalinimo (suėmimo) terminų, jis turi teisę tokį sprendimą apskųsti apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo dienos. Skundui nagrinėti gali būti surengtas posėdis, į kurį šaukiamas kaltinamasis su gynėju ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje yra būtinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjo priimtas sprendimas yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.
1093 straipsnis. Asmens išdavimo kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, išduotino asmens, jo gynėjo arba prokuroro skundo dėl išdavimo, kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo, jo terminų pratęsimo, suimtojo, jo gynėjo ar prokuroro skundo dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) nagrinėjimo protokolas
Šio kodekso 224, 225, 1041, 1042, 106, 1091 ir 1092 straipsniuose numatytais atvejais sprendžiant asmens išdavimo kitos valstybės teisėsaugos institucijoms klausimą, nagrinėjant išduotino asmens, jo gynėjo ar prokuroro skundą dėl išdavimo, skiriant kardomąjį kalinimą (suėmimą), pratęsiant jo terminus arba nagrinėjant suimtojo, jo gynėjo ar prokuroro skundus dėl kardomojo kalinimo (suėmimo), turi būti rašomas protokolas, laikantis šio kodekso 116 straipsnio reikalavimų.
18 straipsnis. 112 straipsnio papildymas
Papildyti 112 straipsnį antrąja dalimi:
„Parengtinio tyrimo metu prokuroras turi teisę paleisti į laisvę suimtą kaltinamąjį ar įtariamąjį. Apie tokio sprendimo priėmimą prokuroras privalo pranešti kardomąjį kalinimą (suėmimą) paskyrusiam ar kardomojo kalinimo (suėmimo) terminą pratęsusiam teisėjui ar teismui. Šiuo atveju teisėjo arba teismo nutartis paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) netenka galios.“
19 straipsnis. 137 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 137 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„137 straipsnis. Laikinas sulaikymas
Kvotėjas, tardytojas arba prokuroras gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikaltimą ar tuoj po to, kai jis nusikaltimą padarė, jei yra pagrindo manyti, kad toks asmuo gali pabėgti, ar tuoj pat neįmanoma nustatyti jo asmenybės, taip pat kitais atvejais, kai yra kardomajam kalinimui (suėmimui) taikyti būtinos sąlygos ir pagrindai.
20 straipsnis. 160 straipsnio pakeitimas
160 straipsnio pirmosios dalies pirmojoje pastraipoje vietoj žodžių „savo kompetencijos ribose“ įrašyti žodžius „pagal savo kompetenciją“, iš 6 punkto išbraukti žodžius „ir suėmimo kaip kardomosios priemonės“, 9 punkte įrašyti žodžius „taip pat iškelia drausminę bylą tardytojui“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Kontroliuodamas, kad parengtinio tardymo organai vykdytų įstatymus, prokuroras pagal savo kompetenciją:
1) reikalauja iš parengtinio tardymo organų pateikti patikrinimui baudžiamąsias bylas, dokumentus, medžiagas ir kitokias žinias apie padarytus nusikaltimus, parengtinio tardymo eigą ir nusikaltimus padariusių asmenų nustatymą; ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį tikrina, kaip vykdomi įstatymo reikalavimai dėl pareiškimų bei pranešimų apie padarytus ar rengiamus nusikaltimus priėmimo, registravimo bei nagrinėjimo;
3) duoda nurodymus raštu dėl nusikaltimų tyrimo, kardomosios priemonės parinkimo, pakeitimo ar panaikinimo, nusikaltimo kvalifikavimo, atskirų tardymo veiksmų atlikimo ir nusikaltimus padariusių asmenų paieškos;
4) dalyvauja darant parengtinį tardymą ir reikiamais atvejais pats atlieka tardymo veiksmus ar visą tyrimą bet kurioje byloje;
5) sankcionuoja kratos darymą, arešto uždėjimą pašto – telegrafo korespondencijai ir daryti jos poėmį, kaltinamojo nušalinimą nuo pareigų ir kitus tardytojo veiksmus šio kodekso numatytais atvejais;
7) grąžina baudžiamąsias bylas parengtinio tardymo organams su savo nurodymais papildomam tyrimui padaryti;
8) siekdamas užtikrinti kuo išsamiausią ir objektyviausią bylos ištyrimą, bet kurią bylą paima iš vieno parengtinio tardymo organo ir perduoda ją kitam, taip pat iš vieno tardytojo - kitam;
9) nušalina tardytoją nuo tolesnio parengtinio tardymo darymo, jeigu jis, tirdamas bylą, pažeidė įstatymą, taip pat iškelia drausminę bylą tardytojui;
21 straipsnis. 212 straipsnio pakeitimas
22 straipsnis. 239 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 239 straipsnio trečiąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Prokuroras turi teisę pakeisti tardytojo sudarytą šauktinų į teisiamą posėdį asmenų sąrašą, taip pat panaikinti arba pakeisti anksčiau parinktą kardomąją priemonę arba parinkti kardomąją priemonę, jeigu ji nebuvo parinkta, taip pat kreiptis su pareiškimu į teisėją paskirti kaltinamajam kardomąjį kalinimą (suėmimą).“
23 straipsnis. 455 straipsnio pakeitimas
25 straipsnis. Įstatymo taikymo tvarka
Asmenims, kuriems kardomąjį kalinimą (suėmimą) sankcionavo prokurorai, kardomojo kalinimo (suėmimo) terminai gali būti pratęsti apylinkės arba apygardos teismo teisėjo nutartimi pagal šio įstatymo reikalavimus.
Asmenims, kuriems kardomojo kalinimo (suėmimo) terminus yra pratęsęs prokuroras iki devynių arba aštuoniolikos mėnesių, po 1996 m. rugsėjo 1 d. kardomojo kalinimo (suėmimo) terminas turi būti patvirtintas apygardos teismo teisėjo nutartimi šio įstatymo nustatyta tvarka.