LIETUVOS RESPUBLIKOS
JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 5, 7, 8, 9, 11, 12, 21 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Į S T A T Y M A S
2001 m. liepos 10 d. Nr. IX-437
Vilnius
(Žin., 1990, Nr. 24-601, Nr. 30-715; 1991, Nr. 16-426, Nr. 20-520; 1992, Nr. 6-110; 1993, Nr. 16 04, Nr. 30-682, Nr. 70-1306; 1994, Nr. 15-251, Nr. 55-1052, Nr. 100-1999; 1995, Nr. 34-813; 1996, Nr. 35-862, Nr. 62-1463, Nr. 66-1577, Nr. 71-1715, Nr. 73-1746; 1997, Nr. 28-661, Nr. 61-1442, Nr. 63-1473, Nr. 69-1745; 1998, Nr. 681977; 1999, Nr. 33-948, Nr. 57-1833, Nr. 64-2072, Nr. 98-2912, Nr. 113-3291; 2000, Nr. 36-988, Nr. 45-1291, Nr. 64-1912; 2001, Nr. 45-1572, Nr. 56-1979)
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Juridinių asmenų pelno mokestį moka:
a) Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, išskyrus individualias (personalines) įmones ir ūkines bendrijas bei juridinius asmenis, kurie verčiasi nekomercine veikla ir negavo pajamų iš ūkinės komercinės veiklos, taip pat Lietuvos banką, valstybės įmonę Indėlių draudimo fondą ir biudžetines įstaigas, gavusias nebiudžetinių lėšų. Lietuvos Respublikos individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų pajamos apmokestinamos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo IV dalyje nustatyta tvarka;
b) užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos, kurių veiklą reglamentuoja užsienio valstybių įstatymai ir kurių buveinė yra užsienio valstybėje, – šio įstatymo nustatyta tvarka;
c) nuolatinės buveinės. Užsienio juridinis asmuo arba kita organizacija laikoma turinčia nuolatinę buveinę, jeigu ji Lietuvoje: nuolat vykdo savo ūkinę komercinę veiklą arba jos dalį; arba vykdo savo ūkinę komercinę veiklą per priklausomą atstovą (agentą); arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba gamtinių išteklių tyrimui ar gavybai naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus. Ūkinės komercinės veiklos nuolatinumo apibrėžimą, atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
2 straipsnis. 2 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų mokesčio objektas yra: iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, įskaitant individualias (personalines) įmones ir ūkines bendrijas, ir užsienio juridinių asmenų arba kitų organizacijų nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje (išskyrus atvejus, kai išmokos mokamos užsienio juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms iš jų nuolatinių buveinių) gautos visos pajamos, neatimant jokių sąnaudų, jei šis įstatymas nenustato ko kita, už suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo, projektavimo-konstravimo, darbo organizavimo, valdymo, koordinavimo paslaugas, už turto nuomą, už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamojo turto registre registruojamą nekilnojamąjį turtą; autorinis atlyginimas; atlyginimas už perduotas ar autorinėje licencinėje sutartyje suteiktas autorių teises ir gretutines teises, taip pat už perduotas ar licencinėje sutartyje suteiktas teises naudotis išradimo patentu, pramoniniu dizainu, puslaidininkio gaminio topografija, prekių ir paslaugų ženklu, firmos vardu, slapta formule ar metodu, frančize, nuostolių ir materialinės žalos atlyginimas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą arba kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą; palūkanos, išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė užsienio valstybių bankai ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudarytą ir patvirtintą sąrašą tarptautinės finansinės institucijos (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai ir valstybinės finansinės institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės), ir palūkanas už Lietuvos Respublikos juridinių asmenų obligacijas bei už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius.“
2. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose (teritorijose, kuriose mokesčiai mažesni negu Lietuvos Respublikoje), mokesčio objektas yra iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, įskaitant individualias (personalines) įmones ir ūkines bendrijas, ir užsienio juridinių asmenų arba kitų organizacijų nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje (išskyrus atvejus, kai išmokos mokamos užsienio juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms iš jų nuolatinių buveinių) gautos pajamos. Šių valstybių arba zonų sąrašą bei apmokestinamųjų pajamų rūšis ir mokesčio mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
3 straipsnis. 3 straipsnio 2 dalies, 4 dalies 1 ir 2 punktų bei 5 dalies pakeitimas
1. 3 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „iš įmonės“ įrašyti žodžius „iš juridinio asmens“, vietoj žodžio „sudarys“ įrašyti žodį „sudaro“, vietoj žodžių „Bankrutavusios įmonės“ įrašyti žodžius „Bankrutavusio juridinio asmens“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Realizavimo pajamas sudaro iš juridinio asmens išsiųsta produkcija, kitos materialinės vertybės, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos, įskaitant pajamas už turto nuomą, kompensaciniai priedai bei grąžinta skolų suma, kuri iki mokestinio laikotarpio pradžios buvo atimta iš apmokestinamųjų pajamų, kaip beviltiškų skolų, nustatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 15 punkte, suma. Parduodant ilgalaikį materialųjį turtą, įskaitant nebaigtą statybą, pigiau negu jo likutinė vertė, realizavimo pajamas sudaro suma, ne mažesnė už to turto likutinę vertę. Bankrutavusio juridinio asmens pajamos už parduotą turtą realizavimo pajamoms nepriskiriamos.“
2. 3 straipsnio 4 dalies 1 punkte vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos įmonių“, „Lietuvos Respublikos ūkio subjektų“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos juridinių asmenų“, vietoj žodžių „užsienio valstybių įmonių“ įrašyti žodžius „užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„1) iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gauti dividendai (iš kurių išskaičiuotas pelno mokestis) bei iš užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų gauti dividendai (nuo kurių sumokėtas pelno mokestis), palūkanos už Lietuvos Respublikos juridinių asmenų obligacijas, taip pat palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius, taip pat pajamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinių popierių pardavimo antrinėje rinkoje, išskyrus pajamas už tarpininkavimo paslaugas, susijusias su šių vertybinių popierių prekyba antrinėje rinkoje;“.
3. 3 straipsnio 4 dalies 2 punkte vietoj žodžio „įmonių“ įrašyti žodžius „juridinių asmenų“ ir šį punktą išdėstyti taip:
4. 3 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „įmonės“ įrašyti žodžius „juridinio asmens“ ir šią dalį išdėstyti taip:
4 straipsnis. 5 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių pakeitimas
1. 5 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „įmonės“, „įmonė“ įrašyti atitinkamai žodžius „juridinio asmens“, „juridinis asmuo“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Nustatant bendrąjį apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų juridinio asmens pajamų atimamos šios faktiškai patirtos juridinio asmens sąnaudos toms pajamoms uždirbti:
1) materialinės ir joms prilygintos sąnaudos, įskaitant sąnaudas dėl valiutos kurso pasikeitimo neigiamos įtakos, panaudotąją subsidijų ir dotacijų dalį;
2) ilgalaikio turto (materialiojo ir nematerialiojo) nusidėvėjimo (amortizacijos) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) mokesčiai, rinkliavos bei kitos privalomos įmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymų bei Vyriausybės nutarimų, išskyrus pridėtinės vertės mokestį, mokamą į biudžetą, palūkanas už valstybinio kapitalo naudojimą bei baudas, delspinigius ir kitas sankcijas;
8) specialieji atidėjimai bankų, kredito unijų abejotiniems aktyvams ir draudimo įmonių (draudikų) formuojami techniniai draudimo atidėjimai bei perdraudimui tenkanti draudimo įmokų dalis, išskyrus draudimo įmokų grąžinimo techninį atidėjimą;
9) Ignalinos atominės elektrinės papildomos sąnaudos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, nenumatytos šiame straipsnyje;
10) pirkimo ir sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio sumos, neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas;
11) nuosavo ir išperkamosios nuomos būdu turimo ilgalaikio materialiojo turto remonto sąnaudų dalis, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 50 procentų šio turto įsigijimo vertės. Jeigu remonto vertė viršija 50 procentų nuosavo ar išperkamosios nuomos būdu turimo ilgalaikio turto įsigijimo vertės arba jeigu atliekami minėto turto rekonstravimo darbai, tai to ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė didinama visa remonto ir rekonstravimo darbų verte. Rekonstravimui priskiriami statybos darbai nustatomi vadovaujantis Statybos įstatymu. Nekilnojamojo turto, kurį savivaldybės, valstybės valdžios ir valdymo institucijos bei valstybės (savivaldybės) įmonės išnuomojo arba perdavė neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartis, nuomininko (panaudos gavėjo) patirtos remonto, rekonstravimo ir eksploatavimo sąnaudos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka pripažįstamos mažinančiomis bendrąsias pajamas. Taip pat pagal nuomos (panaudos) sutartį nuomojamo iš kitų asmenų ilgalaikio materialiojo turto patirtos remonto (sąnaudų dalis, neviršijanti 50 procentų šio turto įsigijimo vertės) ir eksploatavimo sąnaudos pripažįstamos mažinančiomis bendrąsias pajamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka;
12) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti ribojamo dydžio natūralios netekties nuostoliai ir komandiruočių sąnaudos bei juridinio asmens patirtų reprezentacinių sąnaudų suma, tačiau šios reprezentacinės sąnaudos neturi viršyti 1 procento juridinio asmens realizavimo pajamų. Reprezentacinės sąnaudos šiame įstatyme – tokios juridinio asmens lėšos, kurias juridinis asmuo skiria naujiems verslo ryšiams sukurti arba esamiems ryšiams su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, išskyrus juridinio asmens darbuotojus, pagerinti. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų naudai. Reprezentacinės sąnaudos pripažįstamos mažinančiomis bendrąsias pajamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
13) juridinio asmens darbuotojų naudai pagal Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymą mokamos įmokos į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas, tačiau ne daugiau kaip 25 procentai per mokestinius metus šiems darbuotojams apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;
14) stojamųjų narių įnašų suma ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip 0,2 procento realizavimo pajamų, bei tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2 procento realizavimo pajamų, jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos sumokami juridiniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams;
15) mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma, jei iki mokestinio laikotarpio ta suma buvo įtraukta į juridinio asmens (mokesčio mokėtojo) realizavimo pajamas, tačiau jei beviltiškų skolų suma buvo įtraukta į juridinio asmens (mokesčio mokėtojo) realizavimo pajamas iki 1999 m. gruodžio 31 d., tai beviltiškų skolų suma į juridinio asmens sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, perkeliama lygiomis dalimis per penkerius metus, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo įsigaliojo šio punkto nuostatos. Skolos yra laikomos beviltiškomis, jei juridinis asmuo (mokesčio mokėtojas) negali jų susigrąžinti, praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į juridinio asmens (mokesčio mokėtojo) realizavimo pajamas, arba skolininkas yra miręs, arba paskelbtas mirusiu, arba likviduotas, arba bankrutavęs ir visais šiais atvejais juridinis asmuo (mokesčio mokėtojas) įrodo skolos beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti šias skolas. Šio punkto nuostatos netaikomos bankams, taip pat susijusių ūkio subjektų grupių dalyvių beviltiškoms tarpusavio skoloms. Susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme. Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;
16) miško atkūrimo, ugdymo, priežiūros, apsaugos, rekreacijos, gyvūnijos gausinimo, miško kelių bei miško žemių sausinimo sistemos įrengimo, priežiūros bei remonto darbų sąnaudos, išskyrus sąnaudas, susijusias su veiklos neigiamu poveikiu aplinkai ar to poveikio padarytos žalos atlyginimu;
2. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. 5 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „Įmonių“ įrašyti žodžius „Juridinių asmenų“, vietoj žodžių „valstybių įmonėms“ įrašyti žodžius „juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms“ ir šią dalį išdėstyti taip:
5 straipsnis. 7 straipsnio 3 ir 4 punktų pakeitimas
1. Pakeisti 7 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų (išskyrus užsienio juridinius asmenis ir kitas organizacijas, nurodytus šios dalies 4 punkte) iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, įskaitant individualias (personalines) įmones ir ūkines bendrijas, ir užsienio juridinių asmenų arba kitų organizacijų nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje (išskyrus tuos atvejus, kai išmokos mokamos užsienio juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms iš jų nuolatinių buveinių) gautos pajamos, neatimant jokių sąnaudų, jei šis įstatymas nenustato ko kita, už suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo, projektavimo-konstravimo, darbo organizavimo, valdymo, koordinavimo paslaugas, už turto nuomą, už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamojo turto registre registruojamą nekilnojamąjį turtą, taip pat palūkanos, išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė užsienio valstybių bankai ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudarytą ir patvirtintą sąrašą tarptautinės finansinės institucijos (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, užsienio valstybių fondai ir valstybinės finansinės institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės), ir palūkanas už Lietuvos Respublikos juridinių asmenų obligacijas ir už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių bei tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 15 procentų tarifą; autorinis atlyginimas, atlyginimas už perduotas ar autorinėje licencinėje sutartyje suteiktas autorių teises ir gretutines teises, taip pat už perduotas ar licencinėje sutartyje suteiktas teises naudotis išradimo patentu, pramoniniu dizainu, puslaidininkio gaminio topografija, prekių ir paslaugų ženklu, firmos vardu, slapta formule ar metodu, frančize, nuostolių ir materialinės žalos atlyginimas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą arba kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą – taikant 10 procentų tarifą;“.
2. Pakeisti 7 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose, pajamos, gautos iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, įskaitant individualias (personalines) įmones ir ūkines bendrijas, ir užsienio juridinių asmenų arba kitų organizacijų nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje (išskyrus tuos atvejus, kai išmokos mokamos užsienio juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms iš jų nuolatinių buveinių), apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 15 procentų tarifą.“
6 straipsnis. 8 straipsnio 11 dalies pakeitimas
7 straipsnis. 9 straipsnio 1 dalies pakeitimas
9 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „įmonės“ įrašyti žodžius „juridiniai asmenys“, vietoj žodžio „kuriose“ įrašyti žodį „kuriuose“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Juridiniai asmenys, kurių realizavimo pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 % visų gautų pajamų ir kuriuose dirba riboto darbingumo dirbantieji, mažina apskaičiuotą pelno mokestį tokia tvarka:
| Riboto darbingumo dirbančiųjų dalis tarp visų dirbančiųjų |
Apskaičiuoto pelno mokesčio sumažinimas |
|
Daugiau kaip 50 % |
100 % |
| 40–50 % |
75 % |
| 30–40 % |
50 % |
| 20–30 % |
25 % |
8 straipsnis. 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pelno mokesčio mokėtojai apskaičiuotą pelno mokestį sumoka į Lietuvos valstybės biudžetą. Kai užsienio juridinių asmenų arba kitų organizacijų pajamos apmokestinamos prie pajamų šaltinio šio įstatymo nustatyta tvarka, pelno mokestį išskaičiuoja, sumoka ir apyskaitas pateikia užsienio juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms pajamas išmokėjęs Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, įskaitant individualias (personalines) įmones ir ūkines bendrijas, arba nuolatinė buveinė ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos tos pajamos. Apyskaitos formą bei jos pildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.“
2. 11 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „valstybės įmonė, gavusi“ įrašyti žodžius „juridinis asmuo arba kita organizacija, gavę“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Užsienio juridinis asmuo arba kita organizacija, gavę pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamojo turto registre registruojamą nekilnojamąjį turtą (toliau – turtas), turi teisę kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo, dėl išskaityto pelno mokesčio už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn turtą perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno mokestis būtų apskaičiuojamas iš pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn turtą, atėmus išlaidas, patirtas šiam turtui įsigyti arba pasistatyti.“
9 straipsnis. 12 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Įregistruoti nauji juridiniai asmenys pirmaisiais mokestiniais metais atleidžiami nuo pelno avansinių mokesčių. Šie juridiniai asmenys pelno avansinius mokesčius pradeda mokėti nuo kitų metų gegužės mėnesio (mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio). Jeigu praėjęs mokestinis laikotarpis buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant pelno avansinius mokesčius faktiškai apskaičiuota mokesčio suma laikoma už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuotoji mokesčio suma, padalyta iš to laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginta iš dvylikos.“
10 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Šiame įstatyme investicijos yra apskaičiuojamos pagal juridinio asmens pasirinktą tik vieną iš šių būdų:
1) pelnas, panaudotas investicijoms į patį juridinį asmenį, apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) tarifą. Šiuo atveju investicija apskaičiuojama tokia tvarka: iš naudojamo ilgalaikio materialiojo turto, įskaitant nebaigtą statybą, įsigijimo savikainos, įskaitant remonto, kurio vertė viršija 50 procentų šio turto įsigijimo vertės, ir rekonstravimo vertę, ir naudojamų licencijuotų kompiuterių programų (toliau – kompiuterių programos) vertės, išskyrus paties juridinio asmens susikurtų kompiuterių programų vertę, buvusių mokestinio laikotarpio pabaigoje, atimama naudoto ilgalaikio materialiojo turto, įskaitant nebaigtą statybą, įsigijimo savikaina, įskaitant remonto, kurio vertė viršija 50 procentų šio turto įsigijimo vertės, ir rekonstravimo vertę, ir naudotų licencijuotų kompiuterių programų vertė, išskyrus paties juridinio asmens susikurtų kompiuterių programų vertę, buvusios mokestinio laikotarpio pradžioje, ir atimama per mokestinį laikotarpį ilgalaikiam materialiajam turtui arba kompiuterių programoms, išskyrus paties juridinio asmens susikurtas, įsigyti panaudota ir negrąžinta skolintų lėšų likučio suma, taip pat per mokestinį laikotarpį atsiradusio įsigyjant ilgalaikį materialųjį turtą arba kompiuterių programas, išskyrus paties juridinio asmens susikurtas, kreditorinio įsiskolinimo suma, per mokestinį laikotarpį juridinio asmens nemokamai gautų ilgalaikio materialiojo turto arba kompiuterių programų vertė bei apskaičiuota per mokestinį laikotarpį įsigyto ilgalaikio materialiojo turto arba kompiuterių programų, išskyrus paties juridinio asmens susikurtas, nusidėvėjimo suma. Parduodant šį ilgalaikį materialųjį turtą arba kompiuterių programas, išskyrus paties juridinio asmens susikurtas, apmokestinamos visos gautos realizavimo pajamos neatimant šio turto likutinės vertės. Kai šis ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterių programos, išskyrus paties juridinio asmens susikurtas, perduodami panaudos būdu arba investuojami į kitą juridinį asmenį, nerealizacinės apmokestinamosios pajamos didinamos šio turto įsigijimo verte. Apskaičiuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamąjį pelną, panaudotą investicijoms, bankų ir kitų kredito įstaigų skolintomis lėšomis laikomi įsiskolinimai kitiems bankams ir kitoms kredito įstaigoms bei terminuoti indėliai;
2) investicija į patį juridinį asmenį – tai kompiuterių programų bei ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas, pasistatymas, remontas, kurio vertė viršija 50 procentų šio turto įsigijimo vertės, rekonstravimas arba nebaigta statyba iš juridinio asmens nuosavų arba skolintų lėšų. Investicija nelaikomas lengvųjų automobilių įsigijimas, išskyrus juridinius asmenis, kurių pagrindinė veikla – transporto paslaugos. Kompiuterių programų susikūrimas nelaikomas kompiuterių programų įsigijimu. Apskaičiuojant bendrąjį apmokestinamąjį pelną, investicijai panaudotos lėšos atimamos iš bendrųjų pajamų tik vienu iš šių būdų: įsigijus, pasistačius ilgalaikį materialųjį turtą arba įsigijus kompiuterių programas, iš bendrųjų pajamų atskaitoma visa šio turto įsigijimo vertė (gauto išperkamosios nuomos būdu – faktiškai apmokėta šio turto dalis) arba ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo, pasistatymo ar kompiuterių programų įsigijimo vertė į sąnaudas perkeliama dalimis per jų eksploatavimo laikotarpį 5 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Parduodant ilgalaikį materialųjį turtą arba kompiuterių programas, jei šio turto įsigijimo vertė buvo iš karto atskaityta iš bendrųjų pajamų, apmokestinamos visos gautos realizavimo pajamos neatimant šio turto likutinės vertės. Jeigu šis ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterių programos perduodami panaudos būdu arba investuojami į kitą juridinį asmenį, nerealizacinės apmokestinamosios pajamos didinamos šio turto įsigijimo verte. Kai ilgalaikiam materialiajam turtui arba kompiuterių programoms įsigyti panaudotos lėšos iš karto atimamos iš bendrųjų pajamų, šio turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas tik apskaičiuojant pelno mokestį.
11 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunami dividendai iš kitų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir užsienio juridinių asmenų arba kitų organizacijų apmokestinami taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą.
Užsienio juridinių asmenų arba kitų organizacijų iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunami dividendai apmokestinami taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą.
Dividendus Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, įskaitant individualias (personalines) įmones bei ūkines bendrijas, ir užsienio juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms išmokantis Lietuvos Respublikos juridinis asmuo mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į Lietuvos valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po dividendų išmokėjimo dienos.
Dividendų išmokėjimo Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, įskaitant individualias (personalines) įmones bei ūkines bendrijas, ir užsienio juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ir pelno (pajamų) mokesčio nuo dividendų išskaičiavimo apyskaita pateikiama per 10 kalendorinių dienų po dividendų išmokėjimo dienos tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas pelno mokestį apskaičiuojantis ir išskaitantis juridinis asmuo. Apyskaitos formą ir jos pildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.
Nuo dividendų išskaityto ir sumokėto į Lietuvos valstybės biudžetą pelno mokesčio dydžiu (pajamų mokesčio dydžiu) yra mažinamas praėjusio mokestinio laikotarpio pelno mokestis, apskaičiuotas nuo apmokestinamojo pelno, tačiau neviršijant to mokestinio laikotarpio apskaičiuoto pelno mokesčio dydžio.
Dividendus iš užsienio juridinių asmenų arba kitų organizacijų gaunantis Lietuvos Respublikos juridinis asmuo mokestį apskaičiuoja ir sumoka į Lietuvos valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po dividendų gavimo dienos. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokestis, apskaičiuotas nuo apmokestinamojo pelno, nebus mažinamas sumokėtu pelno mokesčiu nuo dividendų, gaunamų iš užsienio juridinių asmenų arba kitų organizacijų. Dividendų gavimo iš užsienio juridinių asmenų arba kitų organizacijų ir pelno mokesčio apskaičiavimo apyskaita pateikiama per 10 kalendorinių dienų nuo dividendų gavimo dienos tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas pelno mokestį apskaičiuojantis Lietuvos Respublikos juridinis asmuo. Apyskaitos formą ir jos pildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.“
12 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
Pelno mokestis, kurį iš užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų gautų pajamų individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos išskaičiuoja prie pajamų šaltinio, įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje įregistruota pelno mokestį išskaičiuojanti individuali (personalinė) įmonė arba ūkinė bendrija, biudžetą.