LIETUVOS RESPUBLIKOS
DARBO APMOKĖJIMO
Į S T A T Y M A S
1991 m. sausio 9 d. Nr. I-924
Vilnius
Šis įstatymas reguliuoja darbuotojų, dirbančių pagal samdos (darbo) sutartis įmonėse, įstaigose ir organizacijose nepriklausomai nuo jų nuosavybės formų, darbo apmokėjimą.
1 straipsnis. Apmokėjimas už darbą
Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje, darbo kiekio ir kokybės bei įmonės veiklos rezultatų.
2 straipsnis. Darbo užmokesčio minimumas
3 straipsnis. Darbo apmokėjimo organizavimas
Darbo apmokėjimo sąlygas, profesijų ir pareigų tarifinius- kvalifikacinius reikalavimus, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarką nustato įmonių, įstaigų ir organizacijų savininkai (darbdaviai) kolektyviniuose susitarimuose (kolektyvinėse sutartyse).
Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatomos kolektyvinėse arba, jeigu jos nesudaromos, samdos sutartyse Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (toliau – "kolektyvinėse arba samdos sutartyse").
4 straipsnis. Valstybinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimas
5 straipsnis. Realaus darbo užmokesčio užtikrinimas
6 straipsnis. Darbo apmokėjimas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų
kenksmingomis sąlygomis - ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio (dieninio) tarifinio atlygio (mėnesinės algos);
leistinomis ribinėmis kenksmingomis sąlygomis - ne mažiau kaip dvigubu darbuotojui nustatytu valandiniu (dieniniu) tarifiniu atlygiu (mėnesine alga).
Darbo sąlygų klasifikaciją ir kenksmingų veiksnių leistinas koncentracijas bei lygius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti norminiai aktai.
7 straipsnis. Apmokėjimas už viršvalandinį ir naktinį darbą
Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį (nuo 10 val. vakaro iki 6 val. ryto) mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos).
8 straipsnis. Apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis
Darbas poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, kompensuojamas suteikiant per mėnesį kitą poilsio dieną arba, darbuotojui pageidaujant, apmokant ne mažiau kaip dvigubu darbuotojui nustatytu valandiniu ar dieniniu atlygiu, nesuteikiant papildomos poilsio dienos.
9 straipsnis. Apmokėjimas už prastovos laiką
Prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas, jeigu darbuotojas įspėjo administraciją apie galimą prastovą ar prastovos pradžią, apmokamas ne mažesniu kaip valstybės nustatytu minimaliu valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą.
Prastovos ne dėl darbuotojo kaltės registravimo tvarka ir konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba samdos sutartyse.
10 straipsnis. Apmokėjimas už nepilną darbo laiką
11 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka
Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo, visas jam priklausantis darbo užmokestis išmokamas ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną.
12 straipsnis. Vidutinis darbo užmokestis
Vidutinis darbo užmokestis darbuotojams garantuojamas Lietuvos Respublikos įstatymų, kolektyvinių arba samdos sutarčių numatytais atvejais ir yra apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Į vidutinį darbo užmokestį įskaitomos visos darbo apmokėjimo rūšys, nuo kurių pagal galiojančią tvarką priskaitomi valstybinio socialinio draudimo įnašai.
13 straipsnis. Ginčų sprendimas
14 straipsnis. Įstatymo laikymosi kontrolė
15 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą
16 straipsnis. Žinios apie darbo užmokestį