LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS (VĖJO JĖGAINIŲ ĮRENGIMO) POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO REKOMENDACIJŲ R 44-03 PATVIRTINIMO

 

2003 m. liepos 31 d. Nr. 406

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 6.2 punktu,

Tvirtinu Planuojamos ūkinės veiklos (vėjo jėgainių įrengimo) poveikio aplinkai vertinimo rekomendacijas R 44-03 (pridedama).

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                            ARŪNAS KUNDROTAS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2003 m. liepos 31 d.

įsakymu Nr. 406

 

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS (VĖJO JĖGAINIŲ ĮRENGIMO) POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO REKOMENDACIJOS R 44-03

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR TAIKYMO SRITIS

 

1. Planuojant įrengti vėjo jėgaines, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092) atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Atliekant šį vertinimą, svarbu tiksliai nustatyti planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai aspektus, numatyti priemones neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti. Vertinimo rezultatai išdėstomi poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, kurioje būtų išnagrinėtas vietos tinkamumas vėjo jėgainėms įrengti, galimas poveikis įvairiems aplinkos komponentams, socialinei ekonominei aplinkai, numatytos priemonės neigiamam poveikiui išvengti ar sumažinti, pateikta alternatyvų analizė bei kita tyrimų metu gauta informacija.

2. Planuojant įrengti vėjo jėgaines ar jų parkus, turi būti laikomasi Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 108-3902) nuostatų, pagal kurias gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose draudžiama statyti naujas vėjo jėgaines, turi būti laikomasi Pajūrio juostos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3091) nuostatų, pagal kurias yra apribotas įvairių statinių, išskyrus hidrotechninius statinius, statymas pajūrio juostoje iki 20 m izobatos. Taip pat turi būti laikomasi tarptautinių susitarimų ir konvencijų (kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, kultūros ir gamtos paveldo apsaugos, jūros apsaugos srityse) bei nacionalinių teisės aktų (kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, jūros krantų apsaugos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityse) reikalavimų, kuriais draudžiama ar ribojama tokių objektų statyba tam tikrose teritorijose.

3. Planuojant įrengti vėjo jėgaines ar jų parkus, turi būti išvengta vėjo jėgainių statymo įsteigtose ir potencialiose buveinių ar paukščių apsaugai svarbiose teritorijose (toliau – Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos) ar greta jų, jeigu vėjo jėgainės darys poveikį šioms teritorijoms.

4. Rekomendacijos taikomos, atliekant naujai planuojamų įrengti vėjų jėgainių parkų, esamų vėjo jėgainių parkų išplėtimo ar kitais atvejais, poveikio aplinkai vertinimą.

5. Rekomendacijos skiriamos planuojamos ūkinės veiklos organizatoriams (užsakovams) ar jų įpareigotiems poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingai institucijai, poveikio aplinkai vertinimo subjektams bei kitiems dalyviams.

 

II. VĖJO JĖGAINIŲ POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS

 

6. Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas iki vėjo jėgainės ar vėjo jėgainių parko projekto parengimo, t. y. rengiant statinio statybos pagrindimą ar kitus veiklos tikslingumą pagrindžiančius dokumentus ir vykdant tiriamuosius darbus, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka.

7. Vėjo jėgainių įrengimui, vėjo jėgainių parko plėtimui ar kitiems veiklos pakeitimams, galintiems turėti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo bei kitos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

8. Vertinimo metu turi būti išnagrinėtas ir detaliai aprašytas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje planuojamų įrengti vėjo jėgainių ar jų parko, įskaitant su vėjo jėgainėmis susijusią infrastruktūrą, galimas reikšmingas poveikis aplinkai tiek statybos, tiek eksploatavimo metu, įskaitant ir eksploatavimo metu galinčias įvykti ekstremalias situacijas (griuvimo, kitų avarijų atvejai ir pan.).

9. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą, turi būti nagrinėjamos ir svarstomos bent šios alternatyvos: „nulinė“ alternatyva, kuri apibūdina aplinkos sąlygas bei natūralius aplinkoje vyksiančius pokyčius veiklos nevykdymo atveju, palankiausia aplinkai ir palankiausia veiklos organizatoriui (užsakovui) alternatyva. Gali būti nagrinėjamos bet kokios kitos alternatyvos: vėjo jėgainės ar jų parko vieta, vėjo jėgainės modelis, vėjo jėgainės(-ių) aukštis, atskirų vėjo jėgainių išdėstymas jėgainių parke, elektros perdavimo technologijos (perdavimo linijų bokštai, virš žemės ar po žeme einantys kabeliai) ir kt.

10. Siekiant tinkamai parinkti vietą vėjo jėgainėms įrengti bei įvertinti galimus aplinkos pokyčius įrengus vėjo jėgainių parką, turi būti atliekama pasirinktos vietos analizė. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje rekomenduojama pateikti šią minimalią informaciją apie pasirinktą vietą (žemės sklypą ir jo apylinkes):

10.1. sklypo vieta (rajonas, miestas, kaimas), jo dydis, konfigūracija;

10.2. vėjo parametrai (vidutinis ir didžiausias greitis, stiprumas, įvertinant sezoniškumą);

10.3. esamas triukšmo lygis, esant skirtingiems vėjo parametrams;

10.4. reljefo pobūdis ir geomorfologinės charakteristikos (kalvų, daubų aukštis, gylis, šlaitų polinkio kampas);

10.5. žemės gelmių charakteristikos: gruntų sudėtis, slūgsojimo sąlygos, žemės gelmių ištekliai, inžinerinės-geologinės sąlygos, šiuolaikiniai geologiniai procesai (erozija (tarp jų nuošliaužos), sufozija, karstas), saugomi geologiniai objektai;

10.6. paviršinio vandens telkiniai ir jų charakteristikos: esami vandens telkiniai (ežerai, upės, tvenkiniai), jų ilgis, dydis, vidutinis gylis, krantų pobūdis, išsidėstymas;

10.7. jūrinė aplinka ir jos charakteristikos: Baltijos jūros vandens geocheminės savybės, dugno pobūdis, srovės, bangavimas, įskaitant vidutines, štormines reikšmes, jų pasikartojimą, sezoninius ir daugiamečius svyravimus. Krantų pobūdis (stabilūs, akumuliaciniai, ardomi) ir kt.;

10.8. biotopai: miškai, pievos, pelkės, smėlynai (jų dydis, vertė ekologiniu požiūriu);

10.9. esama augalija bei gyvūnija, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių radvietės, svarbūs gyvūnų migracijos keliai, susitelkimo, veisimosi, maitinimosi, poilsio, nakvynės, žiemojimo vietos;

10.10. saugomos teritorijos ir jose saugomos gamtinės ir kultūrinės kraštovaizdžio vertybės bei Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos;

10.11. kraštovaizdžio charakteristika: vyraujantis tipas, natūralumas, mozaikiškumas, įvairumas, kultūrinės vertybės, tradiciškumas, reikšmė regiono mastu, estetinės ypatybės, svarbiausios regyklos, apžvalgos taškai ir panoramos (sklypo apžvelgiamumas ir padėtis svarbiausių objektų atžvilgiu), lankytinos ir kitos rekreacinės paskirties vietos;

10.12. istorinės reikšmės ar kitos kultūrinės vertės teritorijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir objektai;

10.13. vietos, kurios gali būti pažeistos gamtinės nelaimės (pvz., potvyniai, gaisrai, karstinės įgriuvos, nuošliaužos ar seisminio aktyvumo vietos);

10.14. žemės naudojimas: žemės tikslinė paskirtis, žemės naudojimas, pastatų išsidėstymas, naudojamų ir nenaudojamų kelių tinklas, kiti infrastruktūros objektai (oro uostai, aerodromai, privažiavimo keliai, elektros perdavimo linijos, požeminiai kabeliai, drenažo ar vamzdynų trasos planuojamoje teritorijoje, laidai, nutiesti virš teritorijos, navigacijos trasos, žvejybos (tralavimo) vietos ir kt.) ir jų išsidėstymas;

10.15. planuojamos vėjo jėgainės ar vėjo jėgainių parko atstumas iki artimiausių pavienių gyvenamųjų namų, urbanizuotų teritorijų, pagrindinių kelių, turizmo trasų, oro uostų, aerodromų, esamų ar planuojamų įrengti kitų vėjo jėgainių, saugomų bei rekreacijos teritorijų bei objektų;

10.16. esama socialinė ekonominė aplinka: socialinės demografinės gyventojų pasiskirstymo charakteristikos, vietinė ir regioninė ekonominė padėtis (užimtumo tendencijos, žemės vertė ir kt.), veikla, vykdoma nagrinėjamame sklype ir besiribojančiuose sklypuose;

10.17. kitos svarbios vietovės savybės ar charakteristikos.

11. Siekiant įvertinti galimą veiklos poveikį aplinkai, ataskaitoje pateikiama ši informacija apie numatomą įrengti vėjo jėgainę ar jų parką:

11.1. Bendro pobūdžio informacija. Veiklos įgyvendinimo strategija, nurodant statybos darbų terminus ir eiliškumą, veiklos vykdymo, veiklos baigimo ir teritorijos atstatymo, rekultivavimo etapus, galimybės plėsti šią ir kitą veiklą ateityje. Planuojamos veiklos sąsaja su kitais atsinaujinančios energijos gamybos projektais ar veikla tame regione. Pagrįstas planuojamos ūkinės veiklos indėlis mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Planuojamos ūkinės veiklos indėlis, siekiant Nacionalinės energetikos strategijos tikslų ir uždavinių bei vykdant Kioto protokolo reikalavimus mažinti aplinkos oro taršą. Energijos naudojimas visose vėjo jėgainių parko kūrimo stadijose.

11.2. Pagrindiniai įrenginiai. Sklype esantys ir numatomi statyti įrenginiai, įskaitant vėjo jėgaines, perdavimo linijas, privažiavimo kelius ir kitus pagalbinius statinius (jų skaičius, užimamas plotas). Pagrindiniai įrenginio komponentai, įskaitant jų funkcijas, dydį (pvz., vėjo jėgainės aukštis, stebulės aukštis, menčių skersmuo), pajėgumą, menčių rotacinį greitį, vėjo greitį paleidimo ir stabdymo momentais. Įrenginio eksploatavimo laikas, pagrindinių įrenginio komponentų (pvz., vėjo turbinos, perdavimo bokštai ir kt.) eksploatavimo laikas, techniniai reikalavimai, statybos būdas, įrenginių veikimas ir aptarnavimas, įrenginio skleidžiamas elektromagnetinis laukas.

11.3. Infrastruktūra ir kiti įrenginiai. Bet kokia nauja infrastruktūra ar įrenginiai už sklypo, kuriame planuojama vystyti veiklą, ribų, kurių reikia tam, kad veikla būtų įgyvendinta, įskaitant privažiavimo kelius ir jų išsidėstymą, galimą poveikį, kuris gali būti daromas tiesiant ir aptarnaujant šiuos kelius, nukastos žemės šalinimas ir atidengtų paviršių tvarkymas. Transporto srautai įrenginių statybos ir veiklos vykdymo metu. Esamos elektros perdavimo infrastruktūros pasikeitimai, įskaitant papildomą infrastruktūrą (pvz., papildomi perdavimo stulpai ir kabeliai bei kiti elektros įrenginiai), kurią reikia išplėtoti.

12. Tam tikri ataskaitoje siūlomi nagrinėti poveikio aplinkai vertinimo aspektai yra pateikiami trečiame šių rekomendacijų skyriuje, bet jie nėra baigtiniai ir gali būti papildyti rengiant poveikio aplinkai vertinimo programą, atliekant poveikio aplinkai vertinimą bei rengiant ataskaitą.

13. Įvairiems tyrimams (pvz., augalijos, gyvūnijos, jūriniams ar kt.) turi būti pasirinktas tinkamas sezonas ir skiriama pakankamai laiko, tam, kad tyrimų metu gauti rezultatai būtų pakankamai tikslūs ir leistų prognozuoti galimą vėjo jėgainių parko poveikį aplinkai tiek statybos, tiek veiklos vykdymo metu.

 

III. POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ASPEKTAI BEI POVEIKIO APLINKAI SUMAŽINIMO PRIEMONĖS

 

14. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą, rekomenduojama atsižvelgti ir įvertinti vėjo jėgainės ar vėjo jėgainių parko poveikį aplinkai šiais aspektais:

14.1. Biologinė įvairovė. Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamas į Raudonąją knygą bei į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos įrašytų augalų rūšių augaviečių arba natūralių buveinių kitimas, sunaikinimas. Aukštesniųjų ir žemesniųjų augalų rūšių, populiacijų kitimas, žalojimas. Vietinių ir introdukuotų rūšių kitimas.

Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamas į Raudonąją knygą bei į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos arba į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos 79/409/EEB direktyvą dėl laukinių paukščių apsaugos įrašytų gyvūnų rūšių radviečių kitimas, sunaikinimas. Paukščių, žinduolių, žuvų, varliagyvių, roplių, bestuburių rūšių, populiacijų kitimas, žalojimas. Medžiojamųjų gyvūnų ir verslinę reikšmę turinčių žuvų rūšių bei jų išteklių kitimas ir dinamika. Migracijos kelių suardymas. Gyvūnų susitelkimo, veisimosi, maitinimosi, poilsio, nakvynės, žiemojimo vietų ir gyvenamosios aplinkos erdvės sumažėjimas.

Galimi paukščių susidūrimai su vėjo jėgainėmis ir perdavimo linijomis, paukščių žuvimas ant elektros perdavimo linijų nuo elektros srovės.

14.2. Kraštovaizdis. Ekologinis aspektas. Žemėnaudos struktūros kitimas sklype, susijęs su planuojama veikla, bei šių pokyčių regioniniai aspektai. Žemėnaudos pokyčių poveikis gretimybėms ir bendram kraštovaizdžio ekologiniam stabilumui.

Vizualinis aspektas. Galimi kraštovaizdžio vizualiniai pasikeitimai įrengus vėjo jėgainių parką tiek jėgainių parko teritorijoje, tiek už jos ribų. Vėjo jėgainių parko reikšmė vizualinei vietos charakteristikai, o taip pat supančioms teritorijoms.

Galimas vėjo jėgainių ar jų parko poveikis tradicinio kraštovaizdžio ar kitoms teritorijoms, turinčioms didelę gamtinę, mokslinę ir kultūrinę bei estetinę vertę, taip pat saugomoms teritorijoms, jose saugomų gamtinių ir kultūrinių vertybių prieinamumui, apžvelgiamumui. Galimas poveikis rekreacinėms teritorijoms ir regionams, rekreacinių išteklių sumažėjimas, poilsiavimo sąlygų kaita, apžvalgos taškų pasiekiamumo, prieinamumo pablogėjimas.

Vėjo jėgainių parko ir perdavimo linijų matomumas iš visų reikšmingų taškų, tokių kaip pagrindiniai automobilių keliai, pėsčiųjų takai, gyvenamosios teritorijos, turistiniai maršrutai, regyklos ir kt. Įtaka svarbiausioms panoramoms.

Galimas akumuliuojantis poveikis, pavyzdžiui, toks kaip planuojamo vėjo jėgainių parko artumas su kitais vėjo jėgainių parkais ir kita veikla toje teritorijoje, galimybė matyti vieną ar daugiau tokių vėjo jėgainių parkų iš pagrindinių apžvalgos taškų supančioje teritorijoje.

14.3. Vizualinis-psichologinis aspektas. Vizualinis poveikis, sukeliamas sparnų rotacijos, įskaitant šešėlių mirgėjimą ir sparnų spindėjimą. Galimas poveikis gyvūnijai.

14.4. Triukšmas. Vėjo jėgainių parko indėlis į esamą triukšmo lygį. Triukšmo šaltinis ir triukšmo lygis prie gyvenamųjų namų, ypač prie tų, kurie yra arti vėjo jėgainių parko teritorijos. Garso stiprumo lygis ir dažnumas. Prognozuojamas triukšmo lygis vėjo jėgainių parko eksploatavimo metu. Galimas triukšmo poveikis lankytojams, artimiausioms teritorijoms ir gyvūnijai.

14.5. Socialiniai-ekonominiai aspektai. Vietinės užimtumo galimybės, sukurtos darbo vietos ir netiesioginės pasekmės užimtumui, galimas poveikis nuosavybės vertei, infrastruktūrai,

turizmo, ypatingai ekologinio turizmo, veiklai, žuvininkystei ir žvejybai, navigacijai, pasienio kontrolės užtikrinimui, ekstremalių situacijų likvidavimui prie pavojingų objektų. Galimas socialinis poveikis vietinei bendruomenei, esančiai vėjo jėgainių parko kaimynystėje, bendruomenės požiūris ir galimi konfliktai, dabartinių žemės naudotojų požiūris ir suvokimas. Galimas poveikis bendruomenės poreikiams naudojamose teritorijose, žvejybos plotų sumažėjimas, žvejybos sąlygų blogėjimas. Galimas vėjo jėgainių poveikis visuomenės sveikatai (pvz., triukšmo, elektromagnetinio lauko poveikis ir kt.) bei gyvenimo kokybei.

14.6. Kultūros paveldas. Galimas tiesioginis ir netiesioginis (tarp jų – vizualinis, vibracijos) poveikis nekilnojamosioms kultūros paveldo vertybėms, įskaitant archeologines vietoves, įrenginių bei jiems būtinos infrastruktūros statybos, plėtimo, eksploatavimo, įskaitant ekstremalias situacijas (pavyzdžiui, griuvimo) metu. Galimybės pasiekti nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių teritorijas bei susipažinti su jomis.

14.7. Turizmas ir rekreacija. Veiklos poveikis rekreaciniams ištekliams toje vietovėje (pvz., pakrantės teritorijos, stovyklavietės ir poilsiavietės, ekoturizmo vietos, pažintiniai takai, apžvalgos aikštelės ir regyklos, jodinėjimo trasos ir kt.). Kraštovaizdžio vertybių panaudojimo turizmui bei rekreacijai galimybių pasikeitimai.

14.8. Jūrinė aplinka. Įtaka jūrinei aplinkai, dugno reljefo pasikeitimai statybos metu ir po statybos užbaigimo, hidrodinamikos pokyčiai (įtaka srovių krypčiai bei intensyvumui), nešmenų srauto pasikeitimai, galimi kranto linijos pasikeitimai, paplūdimių bei kopagūbrių erozija. Galimas poveikis žuvininkystei.

14.9. Kiti aspektai. Vėjo jėgainės ar jėgainių parko įtaka aplinkos oro kokybei (šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimas ir kt.). Galima dirvožemio erozija vėjo jėgainių statybos metu. Kitų geologinių procesų suaktyvėjimas.

Galima įtaka kitų vėjo jėgainių parkų vystymui. Galimas vėjo jėgainių poveikis telekomunikacijų signalams, tokiems kaip radijo, televizijos, ir mikrobangų perdavimas. Sąryšis su kita veikla.

Galimas akumuliuojantis poveikis, kurį gali sukelti planuojama veikla, atsižvelgiant į kitus vystomus ar planuojamus vystyti vėjo jėgainių parkus tame regione.

15. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą, yra numatomos neigiamą poveikį aplinkai mažinančios, švelninančios ar kompensuojančios priemonės bei neigiamo poveikio išvengimo priemonės. Planuojant vėjo jėgainių parkus, turi būti numatomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės visoje galimo poveikio teritorijoje, kuri bus tiesiogiai ar netiesiogiai paveikta planuojamos veiklos. Šios priemonės turi būti pateiktos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje.

Neigiamam vėjo jėgainių parko poveikiui sumažinti, jo išvengti ar jį kompensuoti, gali būti taikomos tokios priemonės, kaip vėjo jėgainių aukščio parinkimas, dydis, išvaizda, spalva, jų išdėstymas, galingumas, sezoninis vėjo jėgainių išjungimas, galimybės vėjo jėgainėse įrengti jautrumo į praskrendančius paukščius daviklius, tam, kad turbina galėtų automatiškai išsijungti, vėjo jėgainių keliamo triukšmo mažinimo priemonės ir kt.

16. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, išnagrinėjus galimą vėjo jėgainių poveikį įvairiems aplinkos komponentams, turi būti pateikiamas monitoringo planas. Veiklos vykdymo metu nustačius tokį veiklos poveikį, kuris nebuvo įvertintas poveikio aplinkai vertinimo metu, turi būti imamasi priemonių šiam poveikiui sumažinti, jo išvengti ar jį sušvelninti.

______________