Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 80 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-195
2013 m. gegužės 31 d. Nr. 503
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-159 20 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-195 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui ir uždaviniui – tobulinti viešųjų pirkimų sistemą užkertant kelią tiekėjams nepagrįstai kreiptis į teismą ir vilkinti viešųjų pirkimų procedūras, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui patikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1.1. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte turėtų būti pateikti duomenys, pagrindžiantys šiame rašte nurodytas Įstatymo projekto rengimą paskatinusias priežastis – galimą tiekėjų piktnaudžiavimą teise į teisminę gynybą ir viešųjų pirkimų procedūrų vilkinimą.
1.2. Įstatymo projekte reikėtų nustatyti minimalią mokėtiną žyminio mokesčio sumą, o ginčams dėl didesnės vertės viešųjų pirkimų – proporcinį žyminį mokestį. Nemažą viešųjų pirkimų dalį sudaro santykinai mažos vertės pirkimai, dėl kurių, nustačius vien tik proporcinį žyminį mokestį, mokėtino žyminio mokesčio vertė galėtų būti mažesnė, nei nustatyta šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose, todėl, tikėtina, skundų būtų daugiau, o Įstatymo projekto tikslai nebūtų pasiekti. Taip pat, vadovaujantis teisminės gynybos prieinamumo principu ir sistemiškai vertinant žyminio mokesčio institutą, Įstatymo projekte ginčams dėl viešųjų pirkimų turėtų būti įtvirtinta didžiausia žyminio mokesčio suma, kuri neviršytų didžiausios už turtinius ginčus nustatytos žyminio mokesčio sumos.
2. Svarstant Įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Seime, būtina atsižvelgti į tai, kad prevencinė žyminio mokesčio funkcija – užkirsti kelią nepagrįstiems pareiškimams – yra tik viena iš šio mokesčio funkcijų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Žin., 2011, Nr. 156-7390) 6 straipsniu, asmens teisė į teisminę gynybą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, o didesnių bylinėjimosi išlaidų nustatymas gali šią teisę riboti. Nors Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma, tačiau turėtų būti atlikta analizė, kokį poveikį įgyvendinant asmens teisę į teisminę gynybą padarys didesnio žyminio mokesčio nustatymas ir didesnio maksimalaus žyminio mokesčio nustatymas ginčuose dėl viešųjų pirkimų.