LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIO TURTO PIRMINIO PRIVATIZAVIMO
ĮSTATYMAS
I S K I R S N I S
BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymas reglamentuoja pramonės, statybos, transporto, energetikos, prekybos, buitinio gyventojų aptarnavimo, visuomeninio maitinimo įmonių, taip pat komercinių kultūros, švietimo, farmacijos, gydymo ir reabilitacijos įstaigų bei kito valstybinio turto (toliau tekste privatizuojamas valstybinis turtas vadinamas „privatizavimo objektu“) pirminį privatizavimą.
2. Žemės ir kitų gamtos išteklių, žemės ūkio, miškų ūkio, ryšių įmonių ar jų turto, valstybinio ir visuomeninio butų fondo butų privatizavimo tvarką ir sąlygas nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
2 straipsnis. Valstybinių įmonių tolesnis privatizavimas pagal Valstybinių įmonių įstatymą
1. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą valstybinė įmonė gali būti privatizuojama tik vieną kartą. Įmonės toliau gali būti privatizuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymą tik tuo atveju, jeigu jos jau buvo privatizuotos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą.
3 straipsnis. Informacija apie privatizavimą
1. Privatizavimo laikotarpiu steigiami specialūs periodiniai leidiniai - privatizavimo informaciniai biuleteniai.
2. Respublikos ir miestų (rajonų) savivaldybių privatizavimo informacinių biuletenių leidimo tvarką ir periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Kai atitinkamuose informaciniuose biuleteniuose skelbiamas objekto privatizavimas, informacijoje turi būti nurodyti privatizavimo objekto ekonominiai ir techniniai duomenys:
4) paskutiniųjų metų įmonės rentabilumas ir planuojamas kitiems metams rentabilumas (balansinio pelno ir įmonės kapitalo santykis);
6) metinė gamybos apimtis (metinė apyvarta), gaminamos produkcijos (teikiamų paslaugų) eksportui lyginamasis svoris;
II S K I R S N I S
PRIVATIZAVIMO ORGANAI
4 straipsnis. Privatizavimo organų sistema
1. Vadovaudamosi šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, valstybinio turto privatizavimą įgyvendina Centrinė privatizavimo komisija bei jai pavaldžios miestų ir rajonų privatizavimo komisijos. Kai šio įstatymo tekstas taikomas ir Centrinei privatizavimo komisijai, ir miestų bei rajonų privatizavimo komisijoms, vartojami žodžiai „privatizavimo komisijos“.
2. Centrinę privatizavimo komisiją skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu. Miestų ir rajonų privatizavimo komisijas skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė aukštesniosios pakopos savivaldybių Tarybų prezidiumų teikimu. Centrinės privatizavimo komisijos teikimu į šias komisijas gali būti skiriamas jos atstovas. Privatizavimo komisijų sudarymo ir jų darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Aukštesniosios pakopos savivaldybėse steigiamos privatizavimo tarnybos. Jos finansuojamos iš aukštesniosios pakopos savivaldybėms tenkančių lėšų, gautų už privatizuotą valstybinį turtą.
5 straipsnis. Privatizavimo komisijų kompetencija
1. Centrinės privatizavimo komisijos kompetenciją apibrėžia šis įstatymas ir kiti norminiai aktai. Centrinės komisijos priimtus nutarimus privatizavimo klausimais vykdo tos Lietuvos Respublikos ministerijos, kurių reguliavimo sferai yra priskirtas privatizavimo objektas, miestų (rajonų) privatizavimo komisijos ir vietos savivaldybių privatizavimo tarnybos, taip pat privatizuojamų įmonių valdymo organai.
2. Centrinė privatizavimo komisija atitinkamų Lietuvos Respublikos ministerijų arba įmonių darbuotojų visuotinio susirinkimo (konferencijos) teikimu tvirtina objektų, išskyrus priskirtų vietiniam ūkiui, privatizavimo programas, taip pat Respublikinę privatizavimo programą ir kontroliuoja šių programų įgyvendinimą. Respublikos reguliavimo sferai priskirtus objektus privatizavimui ruošia atitinkama Lietuvos Respublikos ministerija.
3. Miestų (rajonų) privatizavimo komisijos, suderinusios su Centrine privatizavimo komisija, sudaro vietiniam ūkiui priskirtų objektų privatizavimo programas ir kartu su vietos savivaldybių Tarybomis kontroliuoja šių programų įgyvendinimą. Vietinio ūkio objektus privatizavimui ruošia vietos savivaldybių privatizavimo tarnybos.
4. Miestų (rajonų) privatizavimo komisijos turi teisę privatizavimo klausimais duoti nurodymus tiems vietos savivaldybių valdybų skyriams, kurių reguliavimo sferai yra priskirtas privatizavimo objektas, taip pat privatizavimo tarnyboms bei privatizuojamų vietinio ūkio įmonių valdymo organams.
5. Atitinkamos privatizavimo komisijos ar jų įpareigoti privatizuojamų įmonių valdymo organai išduoda privatizavimo objektus (akcijas) įsigijusiems asmenims nuosavybės teisės dokumentus, kai šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtinami įvykusio aukciono arba akcijų pasirašymo rezultatai.
6. Atitinkama privatizavimo komisija be kitų šio įstatymo numatytų įgalinimų taip pat turi teisę:
1) šio įstatymo nustatytais atvejais nukainoti privatizavimo objektą (sumažinti jo pradine pardavimo kaina), jeigu akcijų pasirašymas neįvyko arba jeigu ir antrą kartą paskelbtame aukcione objektas nebuvo parduotas. Ši nuostata netaikoma kultūros paveldo objektų pardavimui;
2) pareikalauti, kad įmonė Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo nustatyta tvarka išpirktų visą ar dalį turimo valstybinio kapitalo;
6 straipsnis. Privatizavimo tarnybų teisės ir pareigos
1. Privatizavimo tarnybos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės bei atitinkamų privatizavimo komisijų nutarimais.
2. Privatizavimo tarnybos kaupia informaciją apie privatizavimo objektus mieste (rajone) ir Respublikoje, organizuoja aukcionus ir akcijų pasirašymus, tvarko privatizavimo dokumentus. Pasibaigus aukcionui ar akcijų pasirašymui, privatizavimo tarnyba sutvarkytus dokumentus per 5 dienas perduoda vietos savivaldybei ir privatizuojamai įmonei, taip pat atitinkamai privatizavimo komisijai, kuri tvirtina aukciono ar akcijų pasirašymo rezultatus. Vietiniam ūkiui priskirtiems objektams šiuos rezultatus tvirtina miestų (rajonų) privatizavimo komisijos, kitiems objektams Centrinė privatizavimo komisija.
3. Privatizavimo tarnybos privalo leisti kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę įsigyti privatizavimo objektus (akcijas), susipažinti su Respublikoje ir mieste (rajone) parduodamų objektų sąrašu, pradine pardavimo (akcijų pasirašymo) kaina, ekonominiais bei techniniais rodikliais ir privatizavimo programomis.
4. Neteisėti privatizavimo tarnybų veiksmai per 10 dienų nuo pažeidimų pastebėjimo, bet ne vėliau kaip per 20 dienų nuo vykdyto pažeidimo dienos, gali būti apskundžiami miesto (rajono) privatizavimo komisijai. Ji skundą privalo išnagrinėti per 7 dienas ir apie savo sprendimą per 3 dienas informuoti skundą pateikusį asmenį. Jei sprendimas pareiškėjo nepatenkina, tokį sprendimą galima per 10 dienų apskųsti Centrinei privatizavimo komisijai. Šios dalies taisyklės netaikomos tais atvejais, kai kalti asmenys traukiami baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.
5. Nutraukus privatizavimo tarnybų veiklą, jų darbuotojai turi teisę gauti darbą ankstesnėje darbo vietoje arba jie įdarbinami valstybės (vietos savivaldybių) įstaigose bei organizacijose, išskyrus atvejus, kai privatizavimo tarnyba buvo paleista arba buvo atleisti atskiri jos darbuotojai už pareigų nevykdymą ar teisės pažeidimus.
III S K I R S N I S
PRIVATIZAVIMO OBJEKTAI IR SUBJEKTAI
7 straipsnis. Privatizavimo objektas
1. Privatizavimo objektas yra įmonė, įstaiga, pastatas ar kitas valstybinis turtas, įtrauktas į privatizavimo programas. Privatizavimo objektu negali būti:
2) veikiančios įmonės atskiros pagrindinės priemonės (pagrindinio turto aktyvioji dalis), išskyrus tas pagrindines priemones, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
3) Lietuvos Respublikos piliečių turtas, kuris buvo nacionalizuotas, konfiskuotas ar kitaip be jų valios neatlygintinai paimtas valstybės nuosavybėn ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti grąžinamas savininkams ar jų teisių perėmėjams;
2. Privatizavimo objektų, parduodamų tik už laisvai konvertuojamą valiutą, sąrašą Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu tvirtina Aukščiausioji Taryba.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, taip pat jais remiantis priimtais aukštesniosios pakopos vietos savivaldybių (vietinio ūkio objektams) nutarimais gali būti nustatomi ir kiti Respublikos ar vietinio ūkio objektai, kurių negalima privatizuoti, taip pat gali būti nustatomos ir įmonės, kurios gali veikti tik kaip valstybinės įmonės.
4. Kultūros ir švietimo objektus įtraukti į privatizavimo programas galima tik suderinus su Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija, saugomus gamtos objektus ir teritorijas - su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, bet po tų objektų sąrašų patvirtinimo Vyriausybėje. Farmacijos ir gydymo įstaigas įtraukti į privatizavimo programas galima tik suderinus su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, transporto įmones - su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, energetikos objektus - su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Kraštovaizdžio, urbanistikos ir architektūros, archeologijos, istorijos ir dailės objektai, pastatyti (sukurti) iki 1940 metų, taip pat kiti objektai, kurie nustatyta tvarka priskirti prie valstybės saugomų, gali būti įtraukiami į privatizavimo programas ir įkainojami tik suderinus su Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija ir Aplinkos apsaugos departamentu.
5. Privatizavimo objektams, kurie įstatymo nustatyta tvarka įvertinti kaip kultūros paveldo objektai, sudaromos apsaugos ir eksploatavimo sutartys su asmenimis, įsigyjančiais šiuos objektus.
6. Objektus privatizavimui privalo parengti įmonių, įstaigų administracijos, steigėjai ar kiti valstybinės valdžios ir valdymo organai, kurių reguliavimo sferoje yra privatizavimo objektas. Privatizavimo objektams turi būti parengta:
2) įmonės valdybos pažyma apie valstybinės (valstybinės akcinės) įmonės įstatinį kapitalą ir struktūrą, taip pat akcinio kapitalo suformavimo pagrįstumą;
7. Monopolizuotos gamybos (paslaugų teikimo) įmonė, kurios tiekiamos Respublikos arba miesto (rajono) rinkai profilinės prekės (paslaugos) sudaro daugiau kaip 50 procentų šios rinkos prekių (paslaugų) apimties, privatizuojant turi būti (jei techniškai įmanoma) suskaidyta į atskirus privatizavimo objektus. Jeigu įmonės suskaidyti neįmanoma, jos privatizavimo tvarką nustato Centrinė privatizavimo komisija.
8. Įmonės (įstaigos), kuri neįtraukta į privatizavimo programas, valdyba, stebėtojų taryba ar darbuotojų visuotinis susirinkimas (konferencija) turi teisę pasiūlyti atitinkamai privatizavimo komisijai šią įmonę (įstaigą) privatizuoti. Privatizavimo komisijos turi per 2 mėnesius nuspręsti ir pateikti tokioms įmonėms (įstaigoms) atsakymą.
8 straipsnis. Privatizavimo objektų perkainojimas
1. Privatizavimo objektą perkainoja (perskaičiuoja pagrindinių priemonių likutinę vertę) inventorizacijos komisijos, kurios sudaromos pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytą tvarką. Turto perkainojimo (įstatinio kapitalo dydžio) aktą pasirašo įmonės (įstaigos) administracijos vadovas, vyriausiasis finansininkas (buhalteris), stebėtojų tarybos (revizijos komisijos) pirmininkas ir inventorizacijos komisijos atstovas, o tvirtina - steigėjas. Jei privatizavimo objektas neturi administracijos, tai jo perkainojimo pažymą pasirašo ir tvirtina valstybinės valdžios ir valdymo organo, kurio reguliavimo sferoje yra šis objektas, įgalioti asmenys. Privatizavimo objektas perkainojamas (perskaičiuojamas įstatinio kapitalo dydis) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką ir iš anksto paskelbtas taisykles.
2. Kultūros paveldo objektų kainą, nustatytą pagal perskaičiuotą likutinę vertę, turi teisę padidinti ekspertų grupė, kurią Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos teikimu skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Privatizavimo objektų, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka pagal atskirą sąrašą parduodami tik už laisvai konvertuojamą valiutą, pradinę kainą (įskaitinio kapitalo dydį), nustatytą pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, turi teisę padidinti Centrinė privatizavimo komisija, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytos ekspertų komisijos išvadomis.
4. Pagal šį įstatymą privatizavus įmonę, valstybinio kapitalo dydis negali būti perskaičiuojamas ar kitaip koreguojamas keičiant šios įmonės turto vertę.
9 straipsnis. Asmenys, turintys teisę įsigyti privatizuojamą turtą
1. Privatizavimo objektus (akcijas) gali įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat asmenys, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną turėjo teisę gauti Lietuvos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.
3. Lietuvos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę už laisvai konvertuojamą valiutą įsigyti privatizavimo objektus (akcijas), kurie įtraukti į atskirą, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos patvirtintą, sąrašą.
10 straipsnis. Atstovavimas
Fizinis asmuo (jų grupė) turi teisę pagal notariškai patvirtintą įgaliojimą įgalioti kitą asmenį, kuris jam atstovautų aukcionuose arba paskelbtuose akcijų pasirašymuose ir atliktų atitinkamus teisinius veiksmus. Įgaliotiniu negali būti vietos savivaldybių valdybų, ministerijų ir kitų valstybinių (vietos savivaldybių) įstaigų, privatizavimo tarnybų darbuotojai, privatizavimo komisijų nariai, taip pat privatizuojamos įmonės valdybos ir stebėtojų tarybos nariai bei administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris), jei įgaliojimas susijęs su šios įmonės privatizavimu. Atstovavimo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
IV S K I R S N I S
ATSISKAITYMAI UŽ PERKAMĄ PRIVATIZAVIMO OBJEKTĄ
11 straipsnis. Atsiskaitymų už perkamą privatizavimo objektą lėšos ir būdai
1. Privatizavimo objektai parduodami ir perduodami už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka skirtas valstybės vienkartines išmokas (investicinius čekius), Lietuvos Respublikoje galiojančius pinigus ar laisvai konvertuojamą valiutą, taip pat tikslines kompensacijas, papildomai išmokamas pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.
2. Kiekvienam asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 9 straipsnį turi teisę įsigyti privatizuojamą valstybinį turtą, leidžiama panaudoti privatizavimo objektų įsigijimui pinigus (rublius). Jų kvotas nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“. Šią teisę asmuo gali perduoti tik savo sutuoktiniui, tėvams, vaikams, broliams ir seserims. Į nustatytą pinigų kvotą neįskaitomos pinigų sumos, kurias nuomininkai išleidžia valstybinio ir visuomeninio butų fondo butams įsigyti. Jeigu asmuo tyčia pažeidžia investicijoms nustatytą pinigų (rublių) kvotą, tai neteisėtai investuota pinigų suma teismine tvarka išieškoma į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Centrinė privatizavimo komisija tvirtina privatizavimo objektų, parduodamų netaikant pinigų (rublių) kvotų, sąrašą. Į šį sąrašą gali būti įtraukiami tik tie privatizavimo objektai, kurie liko neparduoti šio įstatymo nustatyta tvarka.
3. Jeigu privatizavimo objektas šio įstatymo nustatyta tvarka įsigyjamas už laisvai konvertuojamą valiutą, tai pinigų kvotos nenustatomos.
4. Privatizavimo objektas (akcijos) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka gali būti parduodamas išsimokėtinai, taikant lengvatines palūkanas.
5. Asmenims, kuriems paskirta valstybės vienkartinė išmoka ar kita kompensacija, atidaromos asmeninės investicinės sąskaitos, kuriose įrašomos paskirtų valstybės vienkartinių išmokų ir kitų tikslinių kompensacijų, papildomai skiriamų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, sumos. Investicijoms pagal nustatytas pinigų kvotas naudojami pinigai (rubliai) pervedami į tas pačias investicines sąskaitas. Privatizavimo objektams (akcijoms) įsigyti nepanaudotos pinigų (rublių) sumos, esančios investicinėje sąskaitoje, turi būti pervestos į jas įnešusių asmenų indėlių sąskaitas.
12 straipsnis. Valstybės vienkartinių išmokų ir tikslinių žemės ūkio kompensacijų skyrimo sąlygos ir tvarka
1. Valstybės vienkartinės išmokos skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams:
1) asmenims, kuriems iki 1990 m. gruodžio 31 d. sukako 35 metai, skiriama 10 tūkst. rub. išmoka;
2) asmenims, kuriems iki 1990 m. gruodžio 31 d. sukako 30 metų, skiriama 8 tūkst. rub. išmoka;
3) asmenims, kuriems iki 1990 m. gruodžio 31 d. sukako 25 metai, skiriama 6 tūkst. rub. išmoka;
4) asmenims, kuriems iki 1990 m. gruodžio 31 d. sukako 18 metų, skiriama 4 tūkst. rub. išmoka;
5) asmenims, kuriems iki 1990 m. gruodžio 31 d. nesukako 18 metų, skiriama 2 tūkst. rub. išmoka. Jeigu tokio asmens vienas iš tėvų yra miręs iki 1990 m. gruodžio 31 d., tai šiam asmeniui skiriamos išmokos suma didinama iki 6 tūkst. rub., o jeigu mirę abu tėvai - skiriamos išmokos suma didinama iki 10 tūkst. rub.;
6) pirmos ir antros grupės invalidams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, skiriama 10 tūkst. rub. išmoka.
Valstybės vienkartinė išmoka neskiriama:
1) asmenims, pripažintiems itin pavojingais recidyvistais;
2) valstybės išlaikomiems asmenims, jei jie pripažinti neveiksniais ir neturi globėjų.
2. Atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio Lietuvos ūkyje ir vidutinio darbo užmokesčio žemės ūkyje skirtumą, asmenims, po 1944 metų dirbusiems, taip pat dabar dirbantiems žemės ūkio įmonėse, pagal atskirus Lietuvos Respublikos įstatymus papildomai skiriamos tikslinės žemės ūkio kompensacijos (agrariniai čekiai).
3. Asmuo, kuriam paskirta valstybės vienkartinė išmoka ar kita tikslinė kompensacija, gali ją perleisti tik savo sutuoktiniui, tėvams, vaikams, broliams ir seserims, įrašant lėšas į asmens, kuriam perleidžiama išmoka ar kompensacija, investicinę sąskaitą. Šios išmokos ir kompensacijos paveldimos bendra tvarka.
13 straipsnis. Valstybės vienkartinių išmokų ir tikslinių kompensacijų naudojimas
1. Valstybės vienkartinės išmokos ar kitos tikslinės kompensacijos naudojamos tik privatizavimo objektams (akcijoms) įsigyti, jeigu ko kita Lietuvos Respublikos įstatymų nenumatyta.
2. Asmuo, įsigyjantis privatizavimo objektą (akcijas) už valstybės vienkartinę išmoką, privalo 5 procentus įsigyjamo turto vertės sumokėti pinigais.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato valstybės vienkartinės išmokos bei kitų tikslinių kompensacijų panaudojimo privatizavimo objektams (akcijoms) įsigyti laiko pabaigą ir paskelbia apie tai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Per šį laiką gyventojų nepanaudotos valstybės išmokų ir kitų tikslinių kompensacijų lėšos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu keičiamos terminuotomis valstybės (vietos savivaldybės) paskolos vardinėmis obligacijomis, jeigu ko kita Lietuvos Respublikos įstatymų nenumatyta. Obligacijos terminui pasibaigus, jos savininko ar jo įpėdinio pageidavimu valstybė (vietos savivaldybė) obligacijas privalo išpirkti.
4. Akcijų ir valstybės (vietos savivaldybės) paskolos vardinių obligacijų, įsigytų už valstybės vienkartines išmokas ir kitas tikslines kompensacijas ar rublius, asmuo neturi teisės iki 1992m. liepos 1 d. parduoti ar kitaip perleisti kito asmens nuosavybėn, išskyrus perdavimą savo sutuoktiniui, tėvams, vaikams, broliams ir seserims. Tokių akcijų savininkams dividendai pinigais gali būti išmokami tik nuo 1992 m. sausio 1 dienos, jeigu ko kita Lietuvos Respublikos įstatymų nenumatyta.
V S K I R S N I S
PRIVATIZAVIMO OBJEKTŲ PARDAVIMAS
14 straipsnis. Pirminio privatizavimo būdai
1. Pagal šį įstatymą valstybinis turtas privatizuojamas:
2. Privatizavimo objektas (akcijos) parduodamas fiziniam asmeniui privačios nuosavybės teise, fizinių asmenų grupei - bendrosios dalinės arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
3. Privatizavimo objektas, kurio pradinė pardavimo kaina yra didesnė kaip 500 tūkstančių rublių, parduodamas tik skelbiant viešą akcijų pasirašymą. Ši sąlyga netaikoma objektams, parduodamiems už laisvai konvertuojamą valiutą. Išleidžiamų akcijų nominalių verčių suma turi būti lygi privatizavimo objekto valstybinio kapitalo (numatytos privatizuoti jo dalies) dydžiui, apskaičiuotam pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas taisykles.
4. Valstybinės akcinės ir valstybinės įmonės, turinčios akcinio kapitalo, privatizuojamos tik skelbiant viešą akcijų pasirašymą.
5. Jeigu veikianti įmonė parduodama visa, o ne suskaidyta į atskirus privatizavimo objektus, tai ją įsigiję fiziniai asmenys, taip pat jų įsteigtos įmonės perima visas įsigytosios įmonės teises ir prievoles. Jeigu veikianti įmonė privatizuojama išskaidant ją į atskirus objektus, kurie gali funkcionuoti kaip įmonės, tai privatizuojamos įmonės teisės ir prievolės paskirstomos privatizuojamų objektų įgijėjams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę padengti visas ar dalį privatizuojamos įmonės paskolų.
6. Valstybinės valdžios ir valdymo organų saugomos įmonių akcijos gali būti parduodamos tik skelbiant viešą akcijų pasirašymą šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tokios akcijos parduodamos 1991 metais, tai turi būti gautas atitinkamos privatizavimo komisijos leidimas.
15 straipsnis. Lėšų, gautų už parduotus privatizavimo objektus, naudojimas
1. Įplaukos už parduotus privatizavimo objektus (akcijas) kaupiamos Respublikiniame ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fonduose.
2. Respublikinis privatizavimo fondas sudaromas iš įplaukų už parduotus privatizavimo objektus (akcijas), priskirtus Lietuvos Respublikos Vyriausybės reguliavimo sferai, ir 70 procentų lėšų, gautų privatizuojant vietos savivaldybių reguliavimo sferai priskirtus objektus.
3. 30 procentų lėšų, gautų už vietos savivaldybių reguliavimo sferai priskirtų privatizavimo objektų (akcijų) pardavimą, kaupiama aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fonduose.
4. Valstybės vienkartinių išmokų ir kitų tikslinių kompensacijų lėšos, panaudotos valstybiniam turtui įsigyti, į privatizavimo fondus nepervedamos.
16 straipsnis. Aukcionų organizavimas
1. Aukcionus rengia vietos savivaldybių privatizavimo tarnybos. Ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki aukciono pradžios privatizavimo tarnybos vietos savivaldybių privatizavimo informaciniuose biuleteniuose turi paskelbti šiuos duomenis:
1) privatizavimo objekto pavadinimą (visa įmonės pavadinimą), jo adresą;
2) aukciono vykdymo laiką ir vietą;
3) aukcionų organizavimo tarnybos adresą, telefono numerį, darbo laiką;
4) šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus privatizavimo objekto ekonominius ir techninius duomenis.
Respublikiniame privatizavimo informaciniame biuletenyje turi būti paskelbti šios dalies 1-3 punktuose nurodyti duomenys.
2. Aukciono dalyviais gali būti iš anksto nustatyta tvarka užsiregistravę ir mokūs fiziniai asmenys arba jų grupės, turinčios notariškai įformintą grupės steigimo sutartį. Fizinių asmenų grupės sudarytoje sutartyje turi būti nurodyta:
1) grupės narių pavardė, vardai ir adresai;
2) grupės narių numatomų įnašų dydis (dalys), kitos pareigos ir teisės;
3) grupės atstovas ir jo įgalinimai dalyvauti aukcione;
4) įgyto aukcione turto panaudojimo sąlygos ir tvarka.
Fizinių asmenų grupės įsigytas turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sutartį sudariusiems asmenims. Grupės narių prievolės yra proporcingos jų sutartiniams įnašams.
3. Aukcionas gali vykti, jeigu užsiregistravo ne mažiau kaip du dalyviai. Aukciono dalyviai privalo ne vėliau kaip 7 dienas iki aukciono pradžios užsiregistruoti aukcionų organizavimo tarnyboje ir įmokėti į šios tarnybos nurodytą sąskaitą 5 procentus norimo įsigyti privatizavimo objekto pradinės kainos, taip pat sumokėti 50 rublių registracijos mokestį.
4. Per 5 dienas po aukciono pirkėjas turi sumokėti aukcione nustatytos kainos (jos privalomos dalies, jei objektas perkamas išsimokėtinai) ir pradinio įnašo skirtumą. Jei pirkėjas nustatytu laiku neatsiskaito, tai aukcionas laikomas neįvykusiu, o pradinis pirkėjo įnašas negrąžinamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytas taisykles fizinis asmuo gali aukcione parduodamą privatizavimo objektą įsigyti išsimokėtinai. Šiuo atveju pirkėjas turi sumokėti šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytu terminu ne mažiau kaip 60 procentų objekto kainos, įskaitant valstybės vienkartines išmokas ir kitas tikslines kompensacijas. Centrinė privatizavimo komisija turi teisę šį procentą pakeisti.
6. Jeigu aukcione pradinė kaina nebuvo pakelta bent 5 procentais, tai aukciono sandoris laikomas nesudarytu.
17 straipsnis. Valstybinių įmonių privatizavimas skelbiant viešą akcijų pasirašymą
1. Viešą akcijų pasirašymą skelbia ir vykdo vietos savivaldybės, kurių teritorijoje yra privatizavimo objektas (įmonės buveinė), privatizavimo tarnybos.
2. Valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės, kuriose privataus akcinio kapitalo, suformuoto iš fizinių asmenų ir privačių įmonių įnašų, nėra arba jis sudaro ne daugiau kaip 20 procentų jų įstatinio kapitalo, privatizuojamos išleidžiant akcijas. Numatytų išleisti akcijų nominali vertė turi sudaryti 25 procentus privatizuojamųjų įmonių įstatinio kapitalo. Centrinė privatizavimo komisija gali nustatyti kitokį šių įmonių privatizavimo laipsnį.
3. Valstybinės akcinės įmonės, kuriose privatus akcinis kapitalas sudaro daugiau kaip 20 procentų įmonės įstatinio kapitalo, turi būti įtrauktos į privatizavimo programas. Konkretų privatizavimo laipsnį nustato šių įmonių valdymo organai. Jie neturi teisės nustatyti, kad būtų privatizuojama mažiau kaip 30 procentų įmonėje turimo valstybinio kapitalo ir kad privatizuojamo valstybinio kapitalo dalis kartu su anksčiau (kitu būdu) sudarytu privačiu kapitalu būtų mažesnė kaip 50 procentų viso įmonės įstatinio kapitalo.
4. Pagal šį įstatymą privatizuojant valstybinį kapitalą gali būti išleidžiamos tik paprastosios vardinės akcijos. Išleidžiamų akcijų nominalių verčių suma turi būti lygi numatytam privatizuoti įmonės valstybiniam kapitalui.
5. Jei buvo privatizuota tik dalis įmonės valstybinio kapitalo, tai joje liekančio valstybinio kapitalo dydis turi būti lygus įmonės valstybinio kapitalo dydžio, apskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas taisykles, ir visų įmonės išleistų (išparduotų) akcijų bendros nominalios vertės skirtumui.
6. Privatizuojant įmonę, akcijų negali būti išleidžiama daugiau negu buvo numatyta pagal nustatytą jos privatizavimo laipsnį. Jeigu akcijų buvo pasirašyta daugiau negu nustatyta, tačiau pagal šio įstatymo 18 straipsnio trečiąją dalį akcijų pasirašymas laikomas įvykusiu, tai asmenims, kurie paskutinieji pasirašė akcijas, turi būti sugrąžinti jų pradiniai įnašai. Šių asmenų akcijų pasirašymo sutartys laikomos nesudarytomis.
18 straipsnis. Akcijų pasirašymas
1. Akcijų pasirašymą ir akcijų įsigijimo sąlygas skelbia vietos savivaldybių privatizavimo tarnybos ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki akcijų pasirašymo pradžios. Skelbiant akcijų pasirašymą ir akcijų įsigijimo sąlygas, vietos savivaldybių privatizavimo informaciniuose biuleteniuose turi būti nurodyta:
1) įmonės (objekto) pavadinimas ir adresas;
2) įmonės įstatinis kapitalas, numatomų išleisti akcijų skaičius ir nominali vertė;
3) akcijų pasirašymo pradinė kaina;
4) akcijų pasirašymo vieta, pradžia ir pabaiga pagal atskirus etapus;
5) šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti privatizavimo objekto ekonominiai ir techniniai duomenys.
Respublikiniame privatizavimo informaciniame biuletenyje skelbiami šios dalies 1-4 punktuose nurodyti duomenys.
2. Akcijų pasirašymas yra sutartis tarp valstybės (vietos savivaldybės), kiuriai atstovauja privatizavimo tarnybos, ir fizinio asmens ar jų grupės arba, šio įstatymo numatytais atvejais, juridinio asmens. Šia sutartimi viena šalis įsipareigoja pateikti tam tikrą skaičių akcijų, o kita šalis - apmokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą. Sutartis laikoma sudaryta, jei pasirašyta daugiau kaip 80 procentų numatytų išleisti akcijų ir akcijų pasirašymas atitinkamos privatizavimo komisijos patvirtintas.
3. Akcijos pasirašomos keliais etapais. Per pirmąjį etapą, trunkantį 30 dienų, jos pasirašomos už pradinę akcijų pasirašymo kainą, kurią nustato privatizavimo tarnyba. Pradinė akcijų pasirašymo kaina turi būti didesnė už jų nominalią vertę. Jei už pradinę akcijų pasirašymo kainą buvo pasirašyta daugiau kaip 80 ir ne daugiau kaip 110 procentų numatytų išleisti akcijų, tai akcijų pasirašymas laikomas įvykusiu. Šiuo atveju akcijų emisijos kaina yra lygi pradinei akcijų pasirašymo kainai.
4. Kai už pradinę kainą pasirašyta daugiau kaip 10 procentų numatytų išleisti akcijų, skelbiamas naujas akcijų pasirašymas už ne mažiau kaip 10 procentų padidintą pradinę kainą. Šiuo atveju kiekvienas akcijas pasirašęs asmuo turi teisę pareikalauti, kad įnašai jam būtų grąžinti be jokių išskaitymų.
5. Jeigu per pirmąjį etapą pasirašoma ne daugiau kaip 80 procentų numatytų išleisti akcijų, tai tęsiant akcijų pasirašymą pradinė jų kaina ne dažniau kaip kas 10 dienų mažinama 10 procentų, kol pasirašoma daugiau kaip 80 procentų numatytų išleisti akcijų.
6. Sumažinus akcijų kainą, asmenys, jas anksčiau pasirašę už didesnę kainą, privalo mokėti tą kainą, už kurią buvo pasirašyta paskutinioji įmonės akcija. Tokia kaina yra laikoma akcijų emisijos kaina. Akcijų emisijos kaina negali būti mažesnė už jų nominalią vertę.
7. Kol paskelbtas akcijų pasirašymo terminas nepasibaigė, tol asmuo turi teisę atsisakyti pasirašytųjų akcijų. Šiuo atveju jam grąžinama įmokėta už akcijas suma, atskaičius į Respublikos biudžetą 2,5 procento pasirašytų akcijų nominalios vertės.
8. Jeigu pagal akcijų nominalios vertės kainą pasirašoma ne daugiau kaip 80 procentų akcijų, laikoma, kad akcijų pasirašymas neįvyko ir apie tai informuojama privatizavimo informaciniame biuletenyje. Šiuo atveju atitinkama privatizavimo komisija mažina valstybinio turto įmonėje įvertinimą ir ne vėliau kaip per 10 dienų skelbia naują akcijų pasirašymą arba priima sprendimą ne vėliau kaip per 7 dienas nuo akcijų pasirašymo pabaigos grąžinti asmenims jų pradinius įnašus.
9. Pasirašant akcijas, turi būti tuoj pat įmokama į privatizavimo tarnybos nurodytą banko sąskaitą ne mažiau kaip 25 procentai nominalios akcijų vertės. Ne mažiau kaip 5 procentai šio sumos turi būti įmokėta pinigais. Jei atitinkama privatizavimo komisija patvirtino akcijų pasirašymą, tai jas įsigijusieji asmenys per 30 dienų privalo sumokėti visą akcijų emisijos kainą.Jei akcijos perkamos išsimokėtinai, tai jas įsigijusieji asmenys per 2 metus privalo sumokėti visą akcijų emisijos kainą.
10. Jeigu akcijos laiku neapmokamos, tai atitinkamos privatizavimo komisijos nutarimu pasirašytosios akcijos gali būti anuliuojamos, o įmokėtas pradinis įnašas perduodamas į atitinkamą privatizavimo fondą. Jei anuliavus akcijas pasirašytųjų akcijų lieka ne daugiau kaip 80 procentų, turi būti skelbiamas viešas anuliuotųjų akcijų pasirašymas. Nutarimus dėl akcijų pasirašymo anuliavimo galima per 10 dienų apskųsti Centrinei privatizavimo komisijai.
11. Privatizavimo tarnybos pateikiamoje akcijų pasirašymo sutartyje turi būti nurodyta:
2) atitinkamos privatizavimo komisijos nutarimo privatizuoti įmonę (objektą) numeris ir data, numatomo sukaupti privataus kapitalo ir liekančio valstybinio kapitalo dydžiai;
12. Patvirtinus akcijų pasirašymą ir apmokėjus visą jų emisijos kainą, išskyrus atvejus, kai akcijos perkamos išsimokėtinai, sukauptas akcinis kapitalas (jo padidėjimas), taip pat valstybinis kapitalas ir atitinkamai pakeisti įmonės įstatai įregistruojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
19 straipsnis. Aukcione sudarytų sandorių ir akcijų pasirašymo negaliojimas
Aukcione sudaryti sandoriai ir pasirašytos akcijos gali būti teismine tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu:
2) parduodamas objektas nebuvo įtrauktas į privatizavimo programas arba buvo įtrauktas pažeidžiant įstatymus;
4) privatizavimo objektas (akcijos) buvo pirktas asmens, kuris neturėjo teisės dalyvauti aukcione ar pasirašyti akcijų;
5) privatizavimo objektas (akcijos) parduotas pažeidžiant paskelbta aukciono ar akcijų pasirašymo laiką;