LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJOS KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS DEPARTAMENTO DIREKTORĖS

 

Į S A K Y M A S

DĖL KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS PROGRAMŲ, FINANSUOJAMŲ IŠ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS DEPARTAMENTUI SKIRIAMŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ, RENGIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

 

2000 m. sausio 20 d. Nr. 8

Vilnius

 

Vadovaudamasi Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir vykdydama Valstybinės paminklosaugos komisijos 1999 05 21 sprendimą Nr. 60

1. Tvirtinu Kultūros vertybių apsaugos programų, finansuojamų iš Kultūros vertybių apsaugos departamentui skiriamų valstybės biudžeto lėšų, rengimo tvarką (pridedama). Tvarka įsigalioja nuo 2000 04 02.

2. Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. Kultūros vertybių apsaugos departamento 1995 06 06 įsakymą Nr. 68 „Dėl 1996 metų nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų programos rengimo“;

2.2. Kultūros vertybių apsaugos departamento 1995 12 01 įsakymą Nr. 149 „Dėl departamento 1995 06 06 įsakymo Nr. 68 dalinio pakeitimo“;

2.3. Kultūros vertybių apsaugos departamento 1996 02 07 įsakymą Nr. 11 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų programų projektų rengimo laikinosios tvarkos dalinio pakeitimo ir papildymo“;

2.4. Kultūros vertybių apsaugos departamento 1996 01 30 įsakymą Nr. 07 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų atsiskaitymo tvarkos“;

2.5. Kultūros vertybių apsaugos departamento 1996 10 30 įsakymą Nr. 125 „Dėl kultūros vertybių tvarkymo darbų sąmatų rengimo kainos“.

 

 

DIREKTORĖ                                                                                                                D. VARNAITĖ

______________


PATVIRTINTA

Kultūros vertybių apsaugos

departamento direktorės

2000 01 20 d. įsakymu Nr. 8

 

KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS PROGRAMŲ, FINANSUOJAMŲ IŠ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS DEPARTAMENTUI SKIRIAMŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ, RENGIMO TVARKA

 

I. BENDROJI DALIS

 

1. Tvarka reglamentuoja kultūros vertybių apsaugos programų (toliau – apsaugos programos), finansuojamų iš Kultūros vertybių apsaugos departamentui skiriamų valstybės biudžeto lėšų (toliau – visuomenės lėšos) ar jas naudojant iš dalies, rengimą, įrašant į šias programas nekilnojamuosius ir kilnojamuosius kultūros paminklus ir kitas kultūros vertybes, įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrus [1], [3], bei objektus, saugomus kaip nekilnojamosios kultūros vertybės[2] (toliau – kultūros paminklai ir vertybės).

2. Tvarkos teisinis pagrindas yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, kiti įstatymai ir teisės aktai.

3. Tvarka nustato kultūros paminklų ir vertybių įrašymo į apsaugos programas principus, prioritetus ir kriterijus bei procentinį paskirstymą tarp atskirų apsaugos programų ir lėšų rezervą finansuoti skubius ir nenumatytus saugojimo darbus.

4. Tvarka taikoma rengiant kiekvienų metų apsaugos programas. Ši tvarka gali būti keičiama ar tikslinama pagal įvykdytų apsaugos programų analizės išvadas ar pakeitus šių programų rengimo principus, prioritetus ar kriterijus.

5. Kiekvienų metų apsaugos programas, gavus Valstybinės paminklosaugos komisijos vertinimą, tvirtina Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorius, o statinių puošybos ir įrangos ir kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir konservavimo, restauravimo programą, jeigu į programą įrašytos kilnojamosios kultūros vertybės, – ir kultūros ministras [1], [2], [3].

6. Kitų valstybės ar savivaldybių institucijų rengiamų ir visuomenės lėšomis finansuojamų programų, kuriose yra numatomas kultūros paminklų ir vertybių tvarkymas ar kiti saugojimo darbai ir kurios gali turėti įtakos kultūros vertybėms, įrašytoms į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrus, rengimo tvarka bei parengtos programos turi būti suderintos Kultūros vertybių apsaugos departamente [1].

 

II. NUORODOS

 

[1] Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 3-37; 1997, Nr. 30-713; Nr. 67-1676; Nr. 96-2421).

[2] Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin,. 1995, Nr. 9-184; 1996, Nr. 14-355).

[3] Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 14-352; 1997, Nr. 65-1550; Nr. 97-2442);

[4] Kultūros vertybių apsaugos departamento 1999 05 10 įsakymas Nr. 103 „Dėl paraiškų finansuoti kultūros vertybių tvarkymo darbus pateikimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 51-1671).

[5] Kultūros vertybių apsaugos departamento 1999 02 10 įsakymas Nr. 29 „Dėl nekilnojamosiose kultūros vertybėse atliekamų priešavarinių, remonto, pritaikymo, tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbų tvarkos“ (Žin.,1999, Nr. 18-499).

[6] Kultūros ministerijos 1997 12 01 įsakymas Nr. 831 „Dėl Kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo tvarkos patvirtinimo“.

[7] Organizacinis tvarkomasis reglamentas STR 1.12.01:1996 „Statinių avarinės būklės pripažinimo tvarka“ (Žin., 1996, Nr. 114-2645).

[8] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.06.01:1999 „Statinio projekto ir statinio ekspertizė“ (Žin., 1999, Nr. 67-2169).

 

III. SĄVOKOS

 

7. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:

7.1. „nekilnojamosios kultūros vertybės“, „kultūros paminklai“, „statinių priklausiniai“, „nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga“, „nekilnojamųjų kultūros vertybių požymių turintys objektai“ atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme apibrėžtas sąvokas [1].

7.2. „objektai, saugomi kaip nekilnojamosios kultūros vertybės“ – Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ nurodyti objektai [2];

7.3. „kilnojamosios kultūros vertybės“, „kultūros paminklai“, „konservavimas“, „restauravimas“ atitinka Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme apibrėžtas sąvokas [3].

7.4. „avarinė statinio ir jo inžinerinės įrangos būklė“, „statinio ir jo inžinerinės įrangos avarinės būklės požymiai“, „defektas“ atitinka organizaciniame tvarkomajame reglamente STR 1.12.01:1996 „Statinių avarinės būklės pripažinimo tvarka“ apibrėžtas sąvokas [7].

7.5. „nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbai“, „nekilnojamųjų kultūros vertybių remonto darbai“, „nekilnojamųjų kultūros vertybių konservavimas“, „nekilnojamųjų kultūros vertybių restauravimas“ – atitinka Kultūros vertybių apsaugos departamento 1999 02 10 įsakyme Nr. 29 apibrėžtas sąvokas [5].

7.6. Kitos tvarkoje vartojamos sąvokos:

kultūros paminklai ir vertybės – į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrus įrašyti nekilnojamieji ir kilnojamieji kultūros paminklai bei kitos kultūros vertybės ir juos atitinkantys objektai, saugomi kaip nekilnojamosios kultūros vertybės;

kultūros paminklų ir vertybių tyrimai – mokslinė teorinė ir praktinė veikla, atliekama siekiant nustatyti ar patikslinti kultūros paminklų ir vertybių kultūrinę vertę, sudėtį bei būklę ir surinkti informaciją mokslo ir apsaugos tikslais;

kultūros paminklų ir vertybių projektinė dokumentacija – šių paminklų ir vertybių tvarkymo darbų (statinių) projektai ar atskiros šių projektų dalys, defektiniai aktai, darbų skaičiuojamoji kaina bei atitinkamų ekspertizių aktai; šių paminklų ir vertybių tyrimų, konservavimo bei restauravimo programos; saugomų teritorijų steigimo projektai; teritorijų, kuriose yra kultūros paminklai ir vertybės, planavimo dokumentų projektai;

kultūros paminklų ir vertybių išsaugojimo darbai – apsaugos techninių priemonių įrengimo, avarinės būklės likvidavimo, priešavariniai ir kiti saugojimo darbai;

apsaugos techninės priemonės – apsauginiai stogeliai, uždengimai, skydai bei kitos priemonės mūro drėgmei, medienos puvimui, pagrindo irimui sustabdyti; ankeriai, stygos ar kitos priemonės konstrukcijoms sutvirtinti; šlaitų ar krantų drenažas ir žolinės dangos suformavimas, išramstymas, atramos, laiptai ir lieptai bei kitos priemonės stabilumui užtikrinti; taip pat signalizacija, šildymas ir vėdinimas bei visa kita, kas tiesiogiai susiję su kultūros vertybių saugojimu nuo sunaikinimo ir gelbėjimu nuo sunykimo;

priešavariniai darbai – statybinė veikla ir kompleksas priemonių, kuriomis sustabdomas kultūros paminklų ir vertybių (jų dalių, elementų, medžiagų ir kt.) greitas irimas bei likviduojama jų bloga, priešavarinė ar avarinė būklė;

kiti saugojimo darbai (užsakomieji) – apsaugos dokumentų rengimo darbai (kultūros paminklų ir vertybių tipiniai ir individualūs apsaugos reglamentai; fizinių ar juridinių asmenų veiklos vertinimo (analizių, prognozių bei kt.) dokumentai, projektai, schemos ar kita; dokumentų ir medžiagos, reikalingos projektinei dokumentacijai ir programoms, rengimo bei šios dokumentacijos ir kultūros vertybių ekspertizių darbai; kultūros vertybių priežiūrą, naudojimą bei tvarkymą reglamentuojančių aktų bei norminių dokumentų rengimo darbai; saugomų teritorijų steigimo ir teritorijų planavimo bei kiti panašūs dokumentai); kultūros vertybių, jų teritorijų bei apsaugos zonų ženklinimas ir tokių dokumentų parengimas; žemėje, vandenyje, pastatuose ir kitur rastų kultūros vertybių požymių turinčių objektų tyrimas ir išvadų bei dokumentų parengimas; žalos, padarytos kultūros vertybėms, tyrimas ir nustatymas (išvadų bei dokumentų parengimas); kultūros vertybių apsaugos specialistų mokymas bei kvalifikacijos kėlimas; ryšių su užsieniu bei Europos paveldo tarybos programų bei Europos paveldo dienų Lietuvoje programos vykdymo užsakomieji darbai; taip pat kompiuterizuotas duomenų apie kultūros paminklų ir vertybių priežiūrą, naudojimą bei tvarkymą kaupimas bei analizė;

kultūros paminklų ir vertybių gera būklė – stabili jų ar jų dalių, konstrukcijų ar medžiagų būklė;

kultūros paminklų ir vertybių patenkinama būklė – tokia jų ar jų dalių, konstrukcijų ar medžiagų būklė, kai priežiūros ar paprastais remonto darbais galima pašalinti atsiradusius defektus bei sustabdyti prasidėjusius irimo procesus;

kultūros paminklų ir vertybių bloga būklė – tokia jų ar jų dalių, konstrukcijų ar medžiagų būklė, kai dėl įvairių priežasčių atsiradę fiziniai pažeidimai, irimo procesai, pokyčiai bei defektai gali iš esmės pabloginti esamą būklę ir sumenkinti jų kultūrinę vertę;

kultūros paminklų ir vertybių priešavarinė būklė – tokia jų ar jų dalių bei medžiagų fizinė būklė, kai, nedelsiant nelikvidavus esamų gausių defektų, pokyčių ar pažeidimų židinių, ji gali tapti avarine ir, kai gręsia greitas jų suirimas, griūtis ar kitos pasekmės, lemsiančios neleistiną tolimesnį jų naudojimą pagal paskirtį ar jų sunykimą ir kultūrinės vertės praradimą.

 

IV. KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS PROGRAMŲ RENGIMAS

 

8. Šia tvarka rengiamos kultūros paminklų ir vertybių tyrimo, apskaitos bei informacijos kaupimo programos; kultūros paminklų ir vertybių tvarkymo darbų programos; Trakų istorinio nacionalinio parko programa; kultūros paminklų ir vertybių propagavimo programa; kultūros paminklų ir vertybių kitų saugojimo darbų (užsakomųjų) programa (toliau – apsaugos programos) [1], [2], [3], [4], [5], [6], [7].

9. Kultūros paminklų ir vertybių tyrimo, apskaitos, informacijos kaupimo ir propagavimo programų projektus rengia Kultūros vertybių apsaugos departamento (toliau – Departamentas) Kultūros paveldo centras ir teikia tvirtinti Departamento direktoriui [1], [3].

10. Kultūros paminklų ir vertybių tvarkymo darbų ir kitų saugojimo darbų (užsakomųjų) programų projektus pagal Departamento teritorinių padalinių pateiktus apsaugos programų projektus [4] bei nustatyta tvarka pateiktas paraiškas rengia Departamento direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė ir teikia tvirtinti Departamento direktoriui [1], [3].

11. Statinių puošybos ir įrangos ir kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir konservavimo, restauravimo programą pagal Departamento teritorinių padalinių pateiktus apsaugos programų projektus [4] bei nustatyta tvarka pateiktas paraiškas rengia Departamento direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė ir teikia tvirtinti Kultūros ministerijai, jeigu į programą įtrauktos kilnojamosios kultūros vertybės [1], [3].

12. Trakų istorinio nacionalinio parko programos projektą rengia šio parko direkcija ir teikia tvirtinti Departamento direktoriui [1].

13. Apsaugos programų projektai teikiami Departamento direktoriui [1], [2], o statinių puošybos ir įrangos ir kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir konservavimo, restauravimo programa – ir Kultūros ministerijai [3], [2] per 15 dienų po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritaria Valstybės biudžeto įstatymo projektui.

14. Apsaugos programų projektai, aprobuoti Departamento direktoriaus, o statinių puošybos ir įrangos ir kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir konservavimo, restauravimo programa – ir Kultūros ministerijos, teikiami Valstybinei paminklosaugos komisijai [1], [3] ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 15 dienos, jeigu yra išlaikyti 14 punkte nurodyti reikalavimai. Kitais atvejais – per 10 dienų po to, kai apsaugos programų projektai pateikiami Departamento direktoriui, o statinių puošybos ir įrangos ir kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir konservavimo, restauravimo programa – ir Kultūros ministerijai, jeigu į programą įtrauktos kilnojamosios kultūros vertybės.

15. Apsaugos programų patikslinti projektai per 15 dienų po Valstybės biudžeto įstatymo paskelbimo teikiami Valstybinei paminklosaugos komisijai ir, gavus jos vertinimą, teikiami tvirtinti Departamento direktoriui, o statinių puošybos ir įrangos ir kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir konservavimo, restauravimo programa – ir kultūros ministrui, jeigu į programą įtrauktos kilnojamosios kultūros vertybės.

16. Atskiroms patvirtintoms apsaugos programoms nustatyti valstybės asignavimai (procentine išraiška) gali būti keičiami tik gavus papildomą Valstybinės paminklosaugos komisijos vertinimą [1], [2], [3].

17. Vykdant patvirtintas apsaugos programas, jose numatytus kultūros paminklus ir vertybes bei jiems skirtus valstybės asignavimus tikslinti ir skirstyti lėšų rezervą iki 50 tūkst. Lt kultūros paminklų ir vertybių tvarkymo darbų kainos gali Departamento direktorius. Tikslinant ir skirstant lėšų rezervą daugiau kaip 50 tūkst. Lt, reikalingas Departamento Mokslinės tarybos pritarimas, o statinių puošybos ir įrangos ir kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir konservavimo, restauravimo programų atveju – ir Kultūros ministerijos pritarimas, jeigu į programą įtrauktos kilnojamosios kultūros vertybės [1], [2].

18. Rengiant apsaugos programas bei vertinant paraiškas, kaupiama statistinė informacija apie tikruosius krašto poreikius kultūros paminklams ir vertybėms saugoti [1], [2], [3].

 

Apsaugos programų projektų rengimo ir paraiškų vertinimo prioritetai

 

19. Departamento teritoriniai padaliniai, apygardos bei Departamento direktoriaus sudaryta darbo grupė, rengiant (pagal kompetenciją) apsaugos programų projektus, į juos įrašo objektus vadovaudamiesi šia tvarka ir ja nustatytais šių programų projektų rengimo bei paraiškų vertinimo prioritetais ir kriterijais [1], [2], [3]:

19.1. Kultūros paminklų ir vertybių tyrimo, inventorizavimo ir apskaitos dokumentų rengimas.

19.2. Kultūros paminklų ir vertybių apsaugos reglamentų bei kitos medžiagos, reikalingos apsaugos programoms ar projektinei dokumentacijai, rengimas.

19.3. Kultūros paminklų ir vertybių tyrimai bei projektinės dokumentacijos rengimas.

19.4. Kultūros paminklų ir vertybių avarinės būklės likvidavimo ir kiti išsaugojimo darbai.

19.5. Kultūros paminklų ir vertybių propagavimas.

19.6. Kultūros paminklų ir vertybių konservavimas.

19.7. Kultūros paminklų ir vertybių restauravimas:

1) tyrimų atlikimas ir restauravimo projektų parengimas;

2) restauravimo darbai.

19.8. Kultūros paminklų ir vertybių remontas.

 

Apsaugos programų projektų rengimo ir paraiškų vertinimo kriterijai pagal tyrimo ir kitų tvarkymo ar saugojimo darbų tęstinumą

 

20. Baigiami kultūros paminklų ir vertybių tyrimai bei kiti tvarkymo ir/ar saugojimo darbai.

21. Tęsiami kultūros paminklų ir vertybių tyrimo bei kiti tvarkymo ir/ar saugojimo darbai.

22. Pradedami kultūros paminklų ir vertybių tyrimo bei kiti tvarkymo ir/ar saugojimo darbai.

 

Apsaugos programų projektų rengimo ir paraiškų vertinimo kriterijai pagal kultūrinę vertę, nuosavybės formas bei naudojimą ir tvarkymo režimus

 

23. Valstybei priklausančių nekilnojamųjų kultūros paminklų [1] tyrimo, priešavariniai, konservavimo, restauravimo bei remonto ar priežiūros darbai, kilnojamųjų kultūros paminklų [3] bei valstybei priklausančių kilnojamųjų kultūros vertybių, nesančių valstybinėse saugyklose[3], tyrimų, konservavimo, restauravimo, bei kitų apsaugos priemonių įrengimo darbai, kurių visos išlaidos finansuojamos visuomenės lėšomis.

24. Ūkiškai nenaudojamų nekilnojamųjų kultūros paminklų[1] tyrimo, priešavariniai, konservavimo, restauravimo ar remonto bei priežiūros darbai, kurių visos išlaidos finansuojamos visuomenės lėšomis.

25. Visų ne valstybei priklausančių, bet visuomenės lankymui atvirų nekilnojamųjų kultūros paminklų[1] tyrimo bei konservavimo darbai, kurių 50 procentų išlaidų finansuojama visuomenės lėšomis. Vyriausybės nutarimu gali būti kompensuota ir didesnė šių darbų atlikimo išlaidų dalis.

26. Kilnojamųjų kultūros vertybių, nesančių valstybinėse saugyklose [3] tyrimo darbai, kurių visos išlaidos finansuojamos visuomenės lėšomis, ir šių vertybių [3], [2] restauravimo ir konservavimo darbai, kurių 50 procentų finansuojama visuomenės lėšomis.

27. Visų kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių [1] ir objektų, saugomų kaip nekilnojamosios kultūros vertybės [2], avarinės būklės likvidavimo, apsaugos techninių priemonių įrengimo ir kiti išsaugojimo darbai [1].

28. 23–27 punktuose nurodyti darbai, kai savo lėšomis prisideda kultūros paminklų ir vertybių savininkai (valdytojai), finansuojami pagal jo ar jo įgalioto atstovo ir valstybės asignavimų valdytojo – Kultūros vertybių apsaugos departamento pasirašytą sutartį, kurioje aptartos tyrimo, priešavarinių ir/ar konservavimo darbų finansavimo sąlygos.

29. Kultūros paminklams ir vertybėms, prie kurių tvarkymo savo lėšomis prisideda jų savininkai (valdytojai), sprendžiant dėl jų įrašymo į apsaugos programas, suteikiamas papildomas prioritetas.

 

Apsaugos programų sudėtis ir jų finansavimui skiriama lėšų dalis (procentine išraiška) nuo valstybės skiriamų asignavimų

 

30. Kultūros paminklų ir vertybių tyrimo, apskaitos bei informacijos kaupimo programos

(10 procentų):

1) vietų ir vietovių tyrimų, inventorizavimo ir apskaitos dokumentų rengimo programa

(25 procentai);

2) statinių tyrimų, inventorizavimo ir apskaitos dokumentų rengimo programa

(25 procentai);

3) statinių puošybos ir įrangos ir kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimų, inventorizavimo ir apskaitos dokumentų rengimo programa

(18 procentų);

4) Vilniaus istorinio centro (pasaulio paveldo objekto) inventorizavimo ir monitoringo programa

(12 procentų);

5) kultūros vertybių registrų, jų informacinės sistemos bei šių vertybių apsaugos dokumentų tvarkymo programa

(20 procentų).

31. Kultūros paminklų ir vertybių tvarkymo darbų programos

(75 procentai):

1) vietų ir vietovių tvarkymo darbų programa

(18 procentų);

2) statinių ir jų kompleksų tvarkymo darbų programa

(67 procentai);

3) statinių puošybos ir įrangos ir kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo ir konservavimo, restauravimo programa

(15 procentų).

32. Trakų istorinio nacionalinio parko programa

(3 procentai).

33. Kultūros paminklų ir vertybių propagavimo programa

(2 procentai).

34. Kultūros paminklų ir vertybių kitų saugojimo darbų (užsakomųjų) programa

(10 procentų).

35. Visose apsaugos programose numatomas lėšų rezervas skubiems tyrimų, apskaitos, priešavarinės ar avarinės būklės arba stichinių nelaimių pasekmių likvidavimo ir panašiems darbams finansuoti.

(10–15 procentų)

______________