LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINĖS TRIUKŠMO PREVENCIJOS VEIKSMŲ 2007–2013 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2007 m. birželio 6 d. Nr. 564

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 164-5971) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programą;

1.2. Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2007–2008 metų priemonių planą.

2. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai:

2.1. koordinuoti Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimą;

2.2. iki 2008 m. birželio 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2009–2013 metų priemonių plano projektą.

3. Nustatyti, kad Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2007–2008 metų priemonės vykdomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje atitinkamoms ministerijoms ir institucijoms, atsakingoms už programų vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

4. Rekomenduoti savivaldybėms prisidėti prie Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo.

Ministras Pirmininkas                                                                   Gediminas Kirkilas

Sveikatos apsaugos ministras                                            Rimvydas Turčinskas

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 564

VALSTYBINĖ TRIUKŠMO PREVENCIJOS VEIKSMŲ 2007–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos (toliau vadinama – ši Programa) paskirtis – numatyti priemones, kurios padėtų valdyti aplinkos triukšmą ir mažinti jo neigiamą poveikį gyventojų sveikatai.

2. Šioje Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme (Žin., 2004, Nr. 164-5971) vartojamas sąvokas.

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

3. Auga miestai, plėtojama pramonė, gausėja transporto priemonių, todėl vis labiau plečiasi ir akustinio diskomforto zonos. Vietinės reikšmės gatvėje triukšmo lygis būna 75 dBA, kelių eismo juostų greitkelyje - 85 dBA, aerodromų prieigose 0,5 kilometro atstumu nuo kilimo ir tūpimo tako – 110 dBA, sporto aikštelėse žaidimų metu - 65-75 dBA, garsaus pašnekesio metu - 60 dBA ir panašiai. Triukšmas blogai veikia visą žmogaus organizmą, bet labiausiai klausą, centrinę nervų ir kraujotakos sistemas. Triukšmas taip pat yra dirginimo, streso, miego sutrikimo, gyvenimo kokybės blogėjimo priežastis.

4. Aplinkos triukšmo lygis užstatytose teritorijose priklauso nuo daugybės veiksnių. Didžiausi aplinkos triukšmo šaltiniai yra automobilių triukšmas iš gatvių sankryžų ir automobilių stovėjimo aikštelių, geležinkelio linijų triukšmas, oro uostų ir orlaivių keliamas triukšmas, lokalių šaltinių (ventiliatorių, transformatorinių) triukšmas. Pagrindiniai aplinkos triukšmo šaltiniai užstatytose teritorijose yra automobilių srautai gatvėse, o nuo jų sklindantis triukšmas kai kuriais atvejais sudaro iki 80-82 procentų bendro triukšmo lygio.

5. Kelių transporto priemonės yra specifiniai aplinkos triukšmo taršos šaltiniai, dėl savo skvarbumo darantys poveikį įvairioms miesto zonoms - gyvenamosioms, gydymo ir rekreacinėms, pramonės, komunalinėms ir kitoms. Triukšmas, kurį kelia vidutinis statistinis automobilis, tolygiai mažėja, tačiau bendras vidutinis transporto keliamas triukšmas gatvėje beveik nekinta dėl transporto srautų intensyvumo didėjimo. Pagrindinė bendra tendencija, turinti įtakos automobilių keliamo triukšmo aplinkoje didėjimui, - automobilių gausėjimas, jų ridos didėjimas ir triukšmo plitimas laiko atžvilgiu. Dėl šių priežasčių ilgėja transporto triukšmo sukeltų dirginimų trukmė.

6. Geležinkelių transporto keliamo triukšmo poveikis aplinkai jaučiamas prie geležinkelio linijų, stočių teritorijose. Lietuvos geležinkeliuose taikomos šios techninės priemonės triukšmui mažinti: bėgių šlifavimas, šilumvežių ir vagonų ratų aptekinimas, metalinių prekinių vagonų stabdžių trinkelių pakeitimas į Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) rekomenduojamas kompozicines, ilgabėgių naudojimas geležinkelio konstrukcijoje.

7. Orlaivių triukšmas pasižymi aukštais garso lygiais ir apima didelius teritorijos plotus. Tarptautiniai Vilniaus ir Palangos oro uostai faktiškai yra miestų ribose. Įvairūs miesto ir sodų bendrijų pastatai bei statiniai išsidėstę apie minėtų oro uostų teritorijas. Tarptautiniuose Vilniaus, Palangos ir Kauno oro uostuose įrengtos triukšmo kontrolės sistemos, atnaujinamas aviakompanijų lėktuvų parkas, civilinės aviacijos specialistai rengiami dirbti su naujo tipo lėktuvais ir triukšmo kontrolės sistemomis, kontroliuojama, ar orlaiviai turi triukšmo pažymėjimus, diegiamos ir kitos triukšmo mažinimo priemonės. Gyventojai skundžiasi dėl orlaivių keliamo triukšmo virš gyvenviečių prie aeroklubų aerodromų. Aeroklubų aerodromai yra mokomieji, todėl juose atitinkamos skrydžių operacijos dažnai kartojamos (kilimai, tūpimai, skrydžiai nedideliame aukštyje virš to paties gyvenamojo rajono, akrobatinis skraidymas ir panašiai).

8. Mažinant neigiamą aplinkos triukšmo poveikį, taikomos techninės ir technologinės, urbanistinės architektūrinės, transporto eismo organizavimo ir inžinerinės apsaugos priemonės. Dažniausiai transporto triukšmo lygis mažinamas reguliuojant eismą, projektuojant kelių infrastruktūras, atitraukiant juos nuo apgyvendintų vietovių, projektuojant kelius iškasose, naudojant akustines sieneles, statinius-ekranus, apsaugines medžių ir krūmų juostas, įrengiant pastatuose specialius langus su stiklo paketais. Akustinės sienelės leidžia sumažinti triukšmą iki 15 dBA. Aukšti pastatai ar aukšti pylimai triukšmą sumažina 20 dBA ar net daugiau, o vieno metro pločio želdinių juosta sumažina triukšmą vidutiniškai 0,4-0,5 dBA.

9. Nors ir diegiamos triukšmo prevencijos priemonės, tačiau jų yra per mažai ir nėra visiškai užtikrinta visuomenės apsauga nuo neigiamo triukšmo poveikio. Be to, aplinkos triukšmą mažinančių priemonių įgyvendinimo problema yra tai, kad daugelis jų yra brangios, ne visada esama techninių galimybių jas įrengti, jas naudoti sudėtinga, ne visos priemonės ir pakankamai efektyvios, o kai kurias įrengti nesutinka gyventojai. Todėl turėtų būti taikomos tokios priemonės, kurios kainuotų mažiausiai, duotų didžiausią ekonominę naudą ir efektyviai saugotų visuomenės sveikatą nuo aplinkos triukšmo.

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

10. Šios Programos tikslas – numatyti kompleksinius ir koordinuotus veiksmus siekiant valdyti triukšmą ir jo poveikį visuomenės sveikatai.

11. Šios Programos uždaviniai:

11.1. suformuoti aplinkos triukšmo prevencijos sistemos pagrindus;

11.2. nustatyti aplinkos triukšmui jautrias vietas (mokyklas, ligonines, gyvenamuosius namus), kuriose triukšmas viršija didžiausią leistiną, ir įdiegti jose prevencijos priemones aplinkos triukšmui mažinti;

11.3. organizuoti specialistų, dirbančių triukšmo prevencijos srityje, mokymą;

11.4. gerinti informacijos apie triukšmo valdymo priemones prieinamumą visuomenei.

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

12. Šią Programą numatoma įgyvendinti dviem etapais:

12.1. Pirmasis etapas – 2007–2008 metai. Rengiama triukšmo prevencijai būtina metodinė medžiaga, atliekamos studijos, nustatomos tyliosios ir prevencijos zonos, diegiamos triukšmą mažinančios priemonės, mokomi specialistai, dirbantys triukšmo prevencijos srityje, teikiama informacija visuomenei apie triukšmo valdymo priemones.

12.2. Antrasis etapas – 2009–2013 metai. Nurodomos priemonės triukšmo veikiamų žmonių skaičiui aglomeracijose mažinti, pagrindiniuose keliuose taikytinos triukšmo prevencijos priemonės, tyliųjų zonų išsaugojimo priemonės, socialinio triukšmo mažinimo priemonės, plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas triukšmo prevencijos srityje, teikiama informacija visuomenei apie triukšmo valdymo priemones.

13. Šios Programos pirmojo etapo įgyvendinimo priemonės yra nurodytos jos įgyvendinimo 2007-2008 metų priemonių plane.

V. LAUKIAMI REZULTATAI

14. Įgyvendinus šią Programą, bus sukurtas aplinkos triukšmo prevencijos sistemos pagrindas, patobulės specialistų, dirbančių triukšmo prevencijos srityje, kvalifikacija, bus įdiegtos triukšmo prevencijos priemonės daugelyje triukšmui jautrių vietų, informacija apie triukšmo valdymo priemones taps prieinamesnė visuomenei.

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO EFEKTYVUMO VERTINIMO KRITERIJAI

15. Šios Programos įgyvendinimo efektyvumo vertinimo kriterijai:

15.1. įgyvendintų aplinkos triukšmo prevencijos priemonių skaičius, pobūdis ir jų akustinis efektyvumas;

15.2. apsaugotų nuo triukšmo jo poveikiui jautrių vietų skaičius;

15.3. apsaugotų nuo kenksmingo triukšmo poveikio žmonių skaičius;

15.4. kvalifikaciją patobulinusių specialistų, dirbančių triukšmo prevencijos srityje, skaičius;

15.5. informacijos, pateiktos visuomenei apie triukšmo valdymo priemones, apimtis.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 564

Valstybinės Triukšmo prevencijos Veiksmų 2007–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2007-2008 METŲ PRIEMONIŲ PLANAS

Uždaviniai	Priemonės	Vykdytojai	Įvykdymo laikas (metai)	Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų
				2007 metais	2008 metais
1. Suformuoti aplinkos triukšmo prevencijos sistemos pagrindus	1.1. Parengti ir patvirtinti tyliųjų zonų nustatymo metodines rekomendacijas	Sveikatos apsaugos ministerija	2007	-	-
	1.2. Nustatyti savivaldybių teritorijų tyliąsias gamtos ir viešąsias zonas	savivaldybės	2008	-	100
	1.3. Nustatyti tyliąsias aglomeracijų zonas	Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės	2008	-	5
	1.4. Nustatyti gyvenamųjų vietovių teritorijas, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos priemones	savivaldybės	2008	-	100
	1.5. Išanalizuoti ekonominius, finansinius triukšmo prevencijos poreikius, įvertinti triukšmo prevencijos priemonių taikymo apskrityse ir savivaldybėse praktiką, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nuostatas	Sveikatos apsaugos ministerija	2008	-	300
	1.6. Išanalizuoti technologijos (inžinerijos) mokslų srities specialistų kompetenciją triukšmo prevencijos srityje ir parengti rekomendacijas dėl priemonių specialistų kompetencijai tobulinti šioje srityje	Sveikatos apsaugos ministerija	2007-2008	-	70
	1.7. Atlikti laboratorijų, atliekančių triukšmo lygio matavimą, veiklos analizę siekiant įvertinti laboratorijų techninį aprūpinimą, tyrimo metodikos taikymą pagal standartų reikalavimus, darbų organizavimą, apimtį ir poreikį	Sveikatos apsaugos ministerija	2007	-	-
	1.8. Organizuoti Lietuvos gyventojų apklausą siekiant nustatyti gyventojų nepasitenkinimą triukšmu	Sveikatos apsaugos ministerija	2008	-	150
	1.9. Organizuoti racionalų transporto eismo reguliavimą gatvių tinkle – statyti kelio statinius, kelio ženklus, atitinkamai reguliuoti šviesoforus ir panašiai	savivaldybės	2008	-	1200
	1.10. Parengti triukšmo prevencijos zonų apskrityse nustatymo metodines rekomendacijas	Sveikatos apsaugos ministerija	2008	–	–
	1.11. Parengti triukšmo šaltinių valdytojų, veikiančių ar vykdančių ūkinę veiklą apskričių viršininkų patvirtintose triukšmo prevencijos zonose, triukšmo prevencijos planų ir šių planų įgyvendinimo ataskaitų rengimo metodines rekomendacijas	Sveikatos apsaugos ministerija	2008	–	–
2. Nustatyti aplinkos triukšmui jautrias vietas (mokyklas, ligonines, gyvenamuosius namus), kuriose triukšmas viršija	2.1. Matuoti triukšmą prie mokyklų ir ligoninių	Sveikatos apsaugos ministerija	2007-2008	-	150
	2.2. Įrengti kompensacines priemones triukšmui mažinti prie mokyklų, ligoninių, kur viršijamas didžiausias leistinas triukšmas	savivaldybės	2008	-	3000
didžiausią leistiną, ir įdiegti jose prevencijos priemones aplinkos triukšmui mažinti	2.3. Organizuoti nustatytų gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos priemones, priežiūrą	savivaldybės	2008	-	300
	2.4. Nustatyti, kiek žmonių gyvena geležinkelių sanitarinėje apsaugos zonoje	savivaldybės	2007-2008	-	40
	2.5. Išanalizuoti gyventojų skundus dėl geležinkelių transporto keliamo triukšmo ir parengti pasiūlymus, kaip spręsti problemas	Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija	2007-2008	-	10 10
3. Organizuoti specialistų, dirbančių triukšmo prevencijos srityje, mokymą	3.1. Parengti ir patvirtinti triukšmo prevencijos priemonių taikymo mokymo programas	Sveikatos apsaugos ministerija	2007	-	-
	3.2. Organizuoti mokytojų, teritorijų planavimo, transporto organizavimo, visuomenės sveikatos ir kitų specialistų mokymą triukšmo prevencijos klausimais	Sveikatos apsaugos ministerija, švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos	2008	-	70
	3.3. Organizuoti seminarus triukšmo prevencijos klausimais valstybės ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams	Sveikatos apsaugos ministerija	2007-2008	-	25
4. Gerinti informacijos apie triukšmo valdymo priemones prieinamumą visuomenei	4.1. Pagal kompetenciją teikti informaciją triukšmo valdymo klausimais	Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija, savivaldybės	2007-2008	-	-
	4.2. Rengti ir teikti suinteresuotoms institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms informacinę medžiagą pagal pirminės ir suvestinės triukšmo valdymo informacijos analizės rezultatus	Sveikatos apsaugos ministerija	2007-2008	-	-
	4.3. Organizuoti Tarptautinės triukšmo supratimo dienos minėjimą	Sveikatos apsaugos ministerija, švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos	2007-2008	-	80
	4.4. Organizuoti informacinės medžiagos apie triukšmo žalą parengimą ir pateikimą per visuomenės informavimo priemones	Sveikatos apsaugos ministerija	2007-2008	-	70
				0	5680
			Iš viso	5680

______________