LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIUBELIO MIŠKO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO
2007 m. sausio 12 d. Nr. D1-30
Vilnius
Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:
2. Pavedu Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, įgyvendinimą ir lėšų, reikalingų joms įgyvendinti, planavimą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2007 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. D1-30
LIUBELIO MIŠKO GAMTOTVARKOS PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Liubelio miško gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija). Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.
II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
2. Teritorija atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST) atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271). Ji yra Alytaus apskrityje, Lazdijų rajono savivaldybės Veisiejų seniūnijoje. Liubelio miško BAST patenka į Veisiejų regioninį parką, apima Liubelio gamtinį rezervatą ir dalį Šlavanto kraštovaizdžio draustinio. Teritorijos plotas – 75 ha. Liubelio miško BAST yra daugelio skirtingų augalijos tipų kompleksai, įskaitant net 13 augalų rūšių, kurios nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2005, Nr. 76-2784), ir 1 Lietuvoje saugomą augalų bendriją, nurodytą Augalų bendrijų raudonosios knygos sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976). Teritorijoje taip pat aptikta 1 Europos Bendrijos svarbos augalų rūšis, įtraukta į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva) II priedą, 7 Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai, įtraukti į Buveinių direktyvos I priedą, iš jų teritorijoje 4 buveinių tipai atitinka aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 nustatytus BAST atrankos kriterijus:
Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii). Vienintelė dvilapio purvuolio cenopopuliacija teritorijoje aptikta šalia Liubelio ežero pietrytinio galo prisišliejusioje šarmingoje žemapelkėje. Augavietei gresia intensyvus pelkės užžėlimas nendrėmis ir krūmais.
3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis. Šis buveinės tipas aptinkamas rytinėje teritorijos dalyje esančiame Liubelio ežere. Tai labai gerai išsilaikiusi ir reprezentatyvi buveinė. Ežere auga saugomi augalai – paprastosios vandens lelijos (Nymphaea alba). Šios buveinės plotas – 11,2 ha.
6410 Melvenynai. Apleistų ir degraduojančių melvenynų aptikta centrinėje teritorijos dalyje, drėgname duburyje. Buveinės pažeistos gaisro, intensyviai apauga krūmais ir aukštaisiais nitrofilais. Tolesniam šių buveinių išlikimui būtini atstatymo darbai ir reguliarus tolesnis naudojimas.
7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. Gerai išsilaikiusių tarpinių pelkių plotas plyti pietrytiniame Liubelio ežero krante. Buveinės pradeda apželti nendrėmis ir krūmais. Kiek prastesnės būklės pelkė yra šiaurės vakariniame teritorijos pakraštyje. Šios buveinės plotas – 15 ha.
7210 *Žemapelkės su šakotąja ratainyte. Gana dideli šakotosios ratainytės (Cladium mariscus) sąžalynai plyti šiaurvakariniame Liubelio ežero krante. Buveinių būklė gera, ji išlaikiusi tipingą rūšių sudėtį ir struktūrą. Šios buveinės plotas – 3,8 ha.
7230 Šarmingos žemapelkės. Nedideli šarmingų žemapelkių ploteliai išsidėstę tarp tarpinių pelkių ir liūnų pietrytiniame Liubelio ežero gale. Šioje buveinėje aptinkamos kelios būdingos saugomos augalų rūšys: dvilapis purvuolis, lieknasis švylys (Eriophorum gracile), paprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris), raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia), siauralapė gegūnė (Dactylorhiza traunsteineri), gelsvoji gegūnė (Dactylorhiza ochroleuca), pievinis plauretis (Gymnadenia conopsea). Buveinė pradeda apaugti nendrėmis ir krūmais. Šios buveinės plotas apie 1 ha.
9010 *Vakarų taiga. Šiam tipui priskiriami teritorijoje paplitę brandūs spygliuočių miškai (pušynai ir eglynai). Reprezentatyvių šio tipo buveinių teritorijoje gana mažai, tačiau jų plotai padidėtų apribojus ūkininkavimą ir naudojant specialias tvarkymo priemones. Šios buveinės plotas – 45 ha.
9080 *Pelkėti lapuočių miškai. Jauni pelkėti lapuočių miškai formuojasi Liubelio ežero apypelkyje ir giliuose pelkėtuose duburiuose. Ilgainiui reprezentatyvių šio tipo buveinių plotas turėtų padidėti.
Pagrindinė grėsmė yra 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 7210 *Žemapelkių su šakotąja ratainyte buveinių užaugimas nendrėmis, krūmais ir medžiais (gluosniais, juodalksniais, beržais) nustojus tradiciškai ūkininkauti: šienauti ar ganyti gyvulius.
Visa žemė teritorijoje yra valstybės nuosavybė.
III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 7210 *Žemapelkių su šakotąja ratainyte buveinių ir dvilapio purvuolio, kitų saugomų augalų ir gyvūnų rūšių populiacijų palankią apsaugos būklę.
IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:
| Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Atsakingos institucijos |
Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas |
Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1 |
Galimos alternatyvos |
| 1. Atkurti ir palaikyti tipišką struktūrą buveinėse 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7210 *Žemapelkės su šakotąja ratainyte ir kitomis saugomomis augalų rūšimis, reguliuojant savaiminį užžėlimą. |
1.1. organizuoti, kad sumedėjusi augalija (menkaverčiai medžiai ir krūmai) būrą iškirsti ir išvežti (2, 4 tvarkymo plotai) |
Veisiejų regioninio parko direkcija |
2007, 2008 metai |
I |
Konsultuoti ūkininkus, kad teritorijos dalyje, kuri yra kraštovaizdžio draustinyje, jie išsinuomotoje žemėje pievas tvarkytų pagal KPP AAP2 Kraštovaizdžio tvarkymo programą |
| 1.2. organizuoti sumedėjusios augalijos atžalų šalinimą (2, 4 tvarkymo plotai) |
Veisiejų regioninio parko direkcija |
2009, 2011, 2013, 2015 metai |
II |
|
|
| 1.3. organizuoti pelkių, nendrynų šienavimą (2, 4 tvarkymo plotai) |
Veisiejų regioninio parko direkcija |
2007, 2008, 2010, 2012, 2014, 2016 metai |
I |
|
1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.
2 KPP AAP – Kaimo plėtros plano Agrarinės aplinkosaugos priemonė.
V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI
7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai gali būti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.
VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA
8. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas ir prireikus siūloma jį tikslinti kas 3 metai, atsižvelgiant į realų Gamtotvarkos plano priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius ir siekiant įvertinti plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą.
9. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Veisiejų regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Veisiejų regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
10. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:
10.1. Gamtotvarkos plano uždavinio įgyvendinimas. Jei uždavinys neįgyvendinamas, nurodomos pagrįstos priežastys;
11. Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių ir augalų būklės stebėsena turi būti vykdoma vadovaujantis Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 695 (Žin., 2003, Nr. 4-161), ir Valstybine aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Saugomų Lietuvoje ir įtrauktų į Buveinių direktyvos II priedą augalų (dvilapio purvuolio) didėjanti gausa pelkinėse buveinėse laikytina patikimu rodikliu nustatant, ar Gamtotvarkos plano priemonės įgyvendinamos sėkmingai.
PASTABA. *ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai.
______________