LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL UŽSIENIO ŠALIŲ KARINIŲ PAJĖGŲ NAUDOJIMOSI LIETUVOS KARIUOMENĖS KARINIAIS POLIGONAIS TVARKOS
2002 m. vasario 25 d. Nr. 288
Vilnius
Siekdamas apibrėžti užsienio šalių karinių pajėgų rengimo Lietuvos kariuomenės kariniuose poligonuose sąlygas,
1. Tvirtinu Užsienio šalių karinių pajėgų rengimo Lietuvos kariuomenės kariniuose poligonuose taisykles (pridedama).
2. Įsakau KAM GŠ viršininko pavaduotojui tarptautiniam bendradarbiavimui ir integracijai kontroliuoti ir koordinuoti visus klausimus, susijusius su užsienio šalių karinių pajėgų rengimu Lietuvos kariuomenės kariniuose poligonuose.
PATVIRTINTA
krašto apsaugos ministro
2002 m. vasario 25 d.
įsakymu Nr. 288
UŽSIENIO ŠALIŲ KARINIŲ PAJĖGŲ RENGIMO LIETUVOS KARIUOMENĖS KARINIUOSE POLIGONUOSE TAISYKLĖS
I DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios taisyklės nustato KAM struktūrinių padalinių, junginių ir tarnybų veiksmų, susijusių su užsienio šalių karinių pajėgų rengimu Lietuvos kariuomenės kariniuose poligonuose (toliau – poligonuose), tvarką.
2. Užsienio šalių pajėgos gali būti rengiamos šiuose poligonuose:
- LK Centriniame poligone – sausumos kariuomenės pajėgos iki sustiprinto bataliono, remiamo aviacijos;
- Kazlų Rūdos poligone – sausumos kariuomenės pajėgos iki sustiprinto bataliono, remiamo aviacijos (karo aviacijai nenaudojant kovinių šaudmenų);
- Gaižiūnų poligone – sausumos kariuomenės pajėgos iki sustiprinto bataliono, remiamo aviacijos (karo aviacijai nenaudojant kovinių šaudmenų).
3. Dėl užsienio šalių karinių pajėgų naudojimosi Lietuvos kariniais poligonais, krašto apsaugos ministro įsakymu sudaroma derybų grupė. Derybų grupės viršininku skiriamas GŠ viršininko pavaduotojas tarptautiniam bendradarbiavimui ir integracijai (J-5) (toliau – J-5 viršininkas).
4. J-5 viršininko vadovaujamos specialios derybų grupės nariais skiriami atstovai iš:
KAM Tarptautinių ryšių departamento;
KAM Teisės departamento;
KAM Finansų ir biudžeto departamento;
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento;
Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos;
Karo policijos štabo;
Logistikos pajėgų valdybos;
LK Transportavimo tarnybos;
Ryšių ir informacinių sistemų tarnybos prie KAM;
Karo medicinos tarnybos.
II DALIS
PLANAVIMAS
Prašymų pateikimo ir svarstymo tvarka
6. Prašymus rengti užsienio šalių pajėgas Lietuvos kariuomenės poligonuose siunčiančiosios šalies karinė institucija raštu pateikia J-5 viršininkui.
7. Prašymus reikia pateikti iki kalendorinių metų, kurie bus prieš pratybų vykdymo metus, birželio 30 dienos.
8. Prašymuose turi būti pateikta smulki informacija apie pratybų apimtį, datą, vietą, tikslą, taip pat maksimalų karių skaičių, karinės įrangos, kuri bus naudojama per pratybas, rūšį ir kiekį.
9. Išanalizavęs gautus prašymus, J-5 viršininkas parengia siūlymus dėl kasmetinio užsienio šalių karinių pajėgų rengimo poligonuose ir iki rugsėjo 30 dienos pateikia juos svarstyti KAM Gynybos štabo viršininkui.
10. Kasmetinis užsienio šalių karinių pajėgų rengimo poligonuose planas yra pagrindas J-5 viršininkui pradėti derybas su prašymus pateikusių šalių karinių institucijų pareigūnais.
Sutarčių rengimas
12. Užsienio šalių karinių pajėgų rengimas poligonuose turi būti reglamentuojamas dvišaliais tarptautiniais susitarimais.
13. Papildomi protokolai, dėl kurių susitarė ir pasirašė įgalioti abiejų šalių atstovai, turi būti pridedami prie susitarimų.
14. Preliminarus pasitarimas dėl pratybų planavimo turi įvykti ne vėliau kaip likus 150 dienų iki numatytos mokymų pradžios. Pasitarimo tikslai:
14.3. parengti ir suderinti preliminarų pratybų susitarimo projektą. Į projektą įeina:
14.4. preliminarus papildomų protokolų sąlygų, susijusių su rengimo, operatyviniais, oro ir jūrų operacijų bei finansiniais aspektais ir Lietuvos kariuomenės karinių dalinių dalyvavimu, parengimas ir suderinimas;
15. Pagrindinis pasitarimas dėl pratybų planavimo turi būtisurengtas ne vėliau kaip likus 90 dienų iki numatytų mokymų pradžios. Tikslai:
15.2. papildomų protokolų, operatyvinių ir finansinių aspektų bei Lietuvos kariuomenės karinių dalinių dalyvavimo sąlygų galutinis parengimas ir suderinimas;
16. Galutinis pasitarimas dėl pratybų planavimo turi įvykti ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki numatytų pratybų pradžios. Jo tikslai:
17. Pasitarimai dėl planavimo turi būti organizuojami siunčiančiosios šalies iniciatyva. Tokių pasitarimų organizavimo išlaidos bus apmokamos šalių susitarimu.
18. Siunčiančiosios šalies pajėgoms turi būti suteikiama galimybė naudotis poligonu (visu ar jo dalimi, atsižvelgiant į pratybų pobūdį ir apimtį) susitarimų numatytu laikotarpiu, neapribojant poligono viršininko įgaliojimų, kuriuos jam suteikia kiti norminiai teisės aktai.
19. Prieš užsienio šalių karinėms pajėgoms perimant naudoti poligonus ir prieš juos grąžinant, jungtinė komisija, paskirta derybų grupių pirmininkų, turi įvertinti poligonų būklę.
Užduotys Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės struktūriniams padaliniams
21. KAM Tarptautinių ryšių departamentui
Bendradarbiauti su atitinkamais KAM struktūriniais padaliniais, parengti susitarimo projektą bei savo kompetenciją tarpininkauti palaikant ryšius su siunčiančiosios šalies karine institucija ir organizuojant siunčiančiosios šalies aukštų pareigūnų vizitus.
22. KAM Teisės departamentui
Pateikti išvadas dėl teisinių formuluočių aspektų ir dalyvauti rengiant pagrindinį dokumentą (sutartį) bei tarpininkauti sprendžiant galimus ginčus.
23. KAM Finansų ir biudžeto departamentui
Pateikti išvadas dėl teisinių formuluočių ir dalyvauti rengiant pagrindinį dokumentą (susitarimą) bei tarpininkauti sprendžiant galimus ginčus.
25. Karo policijos štabui
Nustatyti taisykles ir kontroliuoti Lietuvos Respublikos norminių teisinių aktų laikymąsi, lydėti siunčiančiosios šalies karines kolonas.
26. Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybai
Koordinuoti užsienio šalių pajėgoms suteikto poligono naudojimą.
27. Logistikos valdybai
Nustatyti siunčiančiosios šalies pajėgų techninio aprūpinimo poreikius, kurie buvo įtraukti į susitarimus ir papildomus pratybų protokolus, ir kontroliuoti, kaip tie poreikiai tenkinami.
28. Lietuvos kariuomenės Transportavimo tarnybai
Nustatyti užsienių šalių karinių pajėgų transportavimo Lietuvos teritorijoje taisykles, kontroliuoti transportavimo aprūpinimą, suderinti su atitinkamomis organizacijomis siunčiamosios šalies pajėgų transportavimo planą.
Su valstybės sienos kontrolės, muitinės institucijomis, oro ir jūrų uostais, krovinių perkrovimo terminalais spręsti iškilusius klausimus užsienio kariniams vienetams įstatymo nustatyta tvarka kertant Lietuvos Respublikos sieną, gabenant ir perkraunant karinius krovinius.
Derinti su Lietuvos Respublikos viešosios policijos eismo priežiūros tarnyba užsienio karinių vienetų pavojingų ir stambiagabaričių krovinių ir technikos gabenimą.
29. Ryšių ir informacinių sistemų tarnybai
Nustatyti telekomunikacijų ir informacinių technologijų infrastruktūros naudojimo taisykles ir kontroliuoti, kaip jų laikomasi pagal sąlygas, įtrauktas į susitarimus ir papildomus protokolus.
30. Karo medicinos tarnybai
Kontroliuoti, kaip laikomasi tarptautinių teisės normų ir kaip tenkinami medicininio aprūpinimo poreikiai, kurie įtraukti į susitarimus ir papildomus protokolus.
Koordinuoti civilinių ir karinių medicinos organizacijų naudojimą pagal siunčiančiosios šalies pajėgų poreikius.
III DALIS
MOKYMO TVARKA
Mokymo objektų naudojimas
31. Dėl Lietuvos kariuomenės dalinių mokymo poreikių ir kitų susijusių priežasčių, tarp jų miškotvarkos ir gamtosaugos, galimybė naudotis poligonais suteikiama:
- LK Centriniu poligonu – iki 45 dienų,
- Kazlų Rūdos poligonu – iki 30 dienų,
- Gaižiūnų poligonu – iki 30 dienų.
33. Padalinių, karių grupių ir atskirų asmenų judėjimas poligonų teritorijoje leidžiamas tik poligono vadų nurodytose vietose bei nurodytu laiku.
34. Kiekvieną kartą prieš pratybas poligono vadas informuoja pratybose dalyvausiančių pajėgų vadą apie draudžiamas zonas ir mokymo tikslams nenaudojamas zonas, apie leidžiamus fortifikavimo darbus.
35. Visi fortifikaciniai statiniai, kuriuos pastatė pratybose dalyvaujančios pajėgos, baigus pratybas turi būti nugriauti. Tai turi atlikti pratybose dalyvavusios pajėgos.
36. Poligonų vadai yra įgalioti:
36.1. sustabdyti pratybas ir šaudymą, jeigu pažeidžiamos saugos taisyklės, mokymo objektai naudojami ne pagal paskirtį arba ne pagal susitarimą, keliamas gaisro pavojus;
36.2. susitarti su pratybose dalyvaujančių pajėgų vadais, kokio dydžio turi būti skiriamos specialios pajėgos bei priemonės, kurios poligono vado sprendimu turėtų būti nedelsiant pasiųstos gaisro gesinti;
36.3. reikalauti iš pratybose dalyvaujančių pajėgų vadų, kad būtų suremontuota sugadinta poligono įranga bei objektai;
MAISTO TIEKIMAS
39. Maisto produktai ir vanduo iš nurodytų šaltinių pristatomi specialiu tiekėjo, KAS arba pratybose dalyvaujančių pajėgų transportu.
40. Kad būtų sudarytos tinkamos maisto atsargų laikymo sąlygos, KAM, atsižvelgdama į poligono turimas maisto produktų saugojimo patalpas bei šaldymo įrangą, gali nustatyti bendrą laikymo vietą ir laikymo šaldytuvuose bei šaldikliuose vietą.
APRŪPINIMAS APRANGA
42. Aprangos tarnyba už mokestį gali siunčiančiosios šalies pajėgas aprūpinti šia stovyklavimo įranga ir reikmenimis:
- segmentinėmis palapinėmis,
- antklodėmis,
- patalyne (paklodėmis, pagalvių užvalkalais, antklodžių užvalkalais).
PRAUSIMOSI IR SKALBIMO SĄLYGOS
44. Pratybose dalyvaujančios užsienio kariuomenės pajėgos už užmokestį gali naudotis stacionaria prausimosi ir skalbimo įranga, esančia poligone, arba civilinių įmonių teikiamomis paslaugomis pagal papildomus susitarimus.
APRŪPINIMAS DEGALAIS IR TEPALAIS
46. Prireikus leidžiama laikinai tiekti degalus bei tepalus iš Lietuvos kariuomenės atsargų. Kainos ir mokėjimo sąlygos turi būti nurodytos pratybų susitarime ir papildomuose protokoluose.
47. Tiekimo sąlygos kiekvieną kartą nustatomos atitinkamu poligono vado ir siunčiančiosios šalies karinės institucijos įgalioto atstovo susitarimu.
TECHNINIS APRŪPINIMAS
49. Siunčiančiosios šalies pareigūnams tenka visiška atsakomybė už Lietuvos poligonuose vykdomose pratybose dalyvaujančių pajėgų techninį aprūpinimą.
50. Siunčiančiosios šalies pareigūnai, besikreipiantys į KAS pareigūnus dėl techninės paramos suteikimo, privalo pranešti apie visus poreikius ne vėliau kaip likus 60 dienų iki mokymų pradžios.
APRŪPINIMAS TRANSPORTU
52. Siunčiančiosios šalies pajėgos, vykstančios į pratybas, turi laikytis tarptautinių susitarimų, įskaitant atitinkamus muitinės ir pasienio teisinius aktus.
53. Siunčiančiosios šalies prašymu ir remiantis susitarimais užsienio šalių karinių pajėgų vykimas Lietuvos teritorijoje gali būti organizuotas KAS transportu pagal taisykles, taikomas Lietuvos kariuomenės daliniams. Kariai ir materialinės priemonės turi būti transportuojami laikantis Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių.
54. Siunčiančiosios šalies karinio transporto (mašinų kolonų, traukinių, laivų, lėktuvų ir kt.) judėjimą Lietuvos Respublikos teritorija kontroliuoja Lietuvos transporto sistemos pareigūnai.
55. Siunčiančiosios šalies karinių pajėgų vadovybė atsako už karinių pajėgų transportavimo aprūpinimą.
56. Į siunčiančiosios šalies karinių pajėgų vadų, vadovaujančių pratyboms, pagrindines pareigas įeina pajėgų vykimo planavimas, organizavimas ir kontrolė.
57. Kiekvieną kartą siunčiančiosios šalies pareigūnai pateikia atstovo transporto koordinavimo klausimais, esančio Lietuvoje ir paskirto pratybų laikotarpiui, pavardę, adresą, telefono ir fakso numerius.
58. Siunčiančiosios šalies prašymu Lietuvos kariuomenės Transportavimo tarnyba gali paskirti savo atstovus:
58.1. dalyvauti grupių, koordinuojančių pasirengimą siunčiančiosios šalies karinių pajėgų pratyboms bei jų aprūpinimą, veikloje,
59. Apie užsienio karinių pajėgų vykimą į pratybas ne vėliau kaip prieš 30 – 45 dienas iki suplanuotos pajėgų vykimo dienos turi būti pranešta J-5 viršininkui, pateikiant vykimo planą, kuriame nurodoma informacija apie vykimą ir grįžimą.
60. Vykimo plane turi būti pateikta ši informacija:
60.5. vykimo maršrutas (nuo – iki), sienos kirtimo punktai ir datos, sustojimų (poilsio) vietos ir laikas,
60.6. transporto priemonių kiekis, rūšys ir judėjimo būdas (kolonos, traukiniai, geležinkelio vagonai, kariniai ir prekybos laivai, orlaiviai),
60.7. krovinių kiekis ir rūšys (žmonės, įranga, mašinos, konteineriai, įskaitant nesupakuotus krovinius),
60.9. kita reikalinga informacija:
60.9.1. specialūs reikalavimai (transportavimo sąlygos, komentarai, apribojimai, prašymai priimančiosios šalies transporto pareigūnams),
60.9.2. reikalavimai dėl stoties, uostų, aerouostų, pakrovimo punktų, taip pat duomenys apie didelių gabaritų mašinas (svoris, išoriniai matmenys, ašių apkrova),
62. Po to, kai KAM įvertina pateiktą planą, jis patvirtinamas be jokių pakeitimų arba gali būti tikslinimas (pvz.: laiko, maršrutų, uostų, aerouostų, stočių ir kt. pakeitimai).
63. Specialiųjų mašinų (ratinių transporterių ir vikšrinių mašinų), taip pat didelių gabaritų mašinų judėjimui viešaisiais keliais būtina gauti atitinkamų kelių eismo pareigūnų leidimus.
64. Didelių gabaritų mašinomis laikomos tokios, kurios viršija šiuos techninius duomenis:
MEDICININĖ PARAMA
66. Siunčiančiosios šalies pajėgų medicininė parama, kurią teikia KAM, turi apimti:
67. Medicininę paramą sudaro:
68. Kad būtų atliktos 67 ir 68 punktuose nurodytos užduotys, karo medicinos tarnyba kiekvieną kartą gali skirti:
69. Medicininės paramos organizavimas turi būti grindžiamas planu, prieš kiekvienas pratybas parengtu bendromis pastangomis ir abipusiais susitarimais, siunčiančiajai šaliai pageidaujant.
NAUDOJIMASIS TELEKOMUNIKACIJŲ INFRASTRUKTŪRA
72. Poligonų telekomunikacijų infrastruktūra (telefono komutatoriai, kabelių dėžės, kabelių tinklai, antenų bokštai) skirtingai pritaikyta pratybose dalyvaujančių pajėgų poreikiams.
73. Pagrindinės ryšių paslaugos nuolat teikiamos:
74. Telekomunikacijų centruose, teikiančiuose paslaugas poligonams, visą parą budi personalas, užtikrinantis nuolatinį sistemos veikimą.
75. Telekomunikacijų centrai yra aprūpinti reikiama perdavimo įranga (skaitmeninio ir analoginio tipo), kuri leidžia nustatyti komutuojamus arba tiesioginius ryšių kanalus poligono teritorijoje, arba didelių nuotolių ryšiams.
76. Telefono komutatoriai suteikia galimybę skambinti automatiniu arba pusiau automatiniu režimu. Atsižvelgiant į komutatoriaus tipą (analoginis arba skaitmeninis) gali būti teikiamos įvairios paslaugos.
77. Pageidavimai dėl naudojimosi telekomunikacijomis turi būti pateikti Ryšių valdybos (J-6) viršininkui ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki pratybų pradžios. Reikia nurodyti:
77.3. vietas, kur turi būti įrengti telefonai ir fakso aparatai (stacionari įranga: viešbučiuose ar pratybų vietovėje) ir pokalbių prioritetus (vietiniai, tarpmiestiniai ar tarptautiniai pokalbiai). Apie tai susitariama prieš kiekvienas pratybas,
77.6. abonentinės įrangos poreikius, pvz.: impulsinio rinkimo telefono aparatas, telefono aparatas su diskiniu rinkikliu, skaitmeninis telefono aparatas, ISDN (skaitmeninio ryšio tinklas su kompleksinėmis paslaugomis), telefono aparatas ar modemas – kai yra elektroninė automatinė įstaigos telefono stotis,
78. Poligonuose (viešbučiuose) yra įrengti Lietuvos telekomo taksofonai. Taksofono korteles galima nusipirkti viešbučiuose.
79. Poligonai įeina į mobiliojo telefono ryšio sistemų (civilinių) zonas, todėl galima naudotis mobiliojo ryšio telefonais. Siunčiančiosios šalies atstovas gali sudaryti sutartį su mobiliojo ryšio operatoriais dėl mobiliojo ryšio paslaugų teikimo ir telefonų nuomos.
80. Prašymą dėl užsienio kariuomenės laikino radijo dažnių naudojimo Lietuvos teritorijoje užsienio šalies karinė dažnių valdymo agentūra (arba jos funkcijas vykdanti institucija) ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki pratybų pradžios pateikia RIST prie KAM viršininkui. Prašymas pateikiamas ITU 14 taškų arba NATO ADEF formatu.
KONTRŽVALGYBOS PARAMA
81. Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas teikia kontržvalgybos paramą, kuria siekiama užkirsti kelią:
PARAMA TEISĖSAUGOS IR TYRIMŲ SRITYJE
83. Siunčiančiosios šalies karinėms pajėgoms teisėsaugos paramą teikia Lietuvos kariuomenės karo policija, bendradarbiaudama su:
84. Palydą nuo Lietuvos sienos, įsėdimo į transportą/pakrovimo ar išsilaipinimo/iškrovimo vietų į poligoną ir atgal organizuoja karo policija, bendradarbiaudama su policija.
85. Judant kolonomis, tik Lietuvos kariuomenės karo policija gali naudotis raudonos ir mėlynos šviesos švyturėliais. Siunčiančiosios šalies greitosios pagalbos ar gaisrininkų mašina turi teisę naudotis mėlynos spalvos švyturėliu tik tada, kai ji dalyvauja gelbėjimo operacijose.
IV DALIS
FINANSAVIMAS IR FINANSINIAI ATSISKAITYMAI
MOKESČIAI
88. Bendras poligono ar poligono objekto išlaidas sudaro siunčiančiosios šalies mokamas mokestis ir visos papildomos išlaidos:
88.1. siunčiančiosios šalies mokamas mokestis apskaičiuojamas remiantis poligono ar jo objekto naudojimo ir techninės priežiūros kaštais,
89. Dėl poligono nuomos mokesčio apskaitos vieneto kiekvieną kartą deramasi ir jis apskaičiuojamas vieneriems metams.
90. KAM pageidavimu siunčiančioji šalis gali sumokėti avansu iki 50% užsakytų prekių bei paslaugų kainos.
SĄSKAITOS IR MOKĖJIMAI
92. KAM Finansų ir biudžeto departamentas parengia sąskaitą (faktūrą) už naudojimąsi poligonu. Pagal susitarimą sąskaita parengiama ne vėliau kaip 30 dienų po paskutinės poligono ar įrangos nuomos dienos, remiantis apskaitos vienetais (pvz., žmogaus darbadienių mokymuose, skrydžių valandų ir kt.), dėl kurių abi šalys susitarė ir patvirtino tai raštu.
V DALIS
SAUGOS REIKALAVIMAI PRATYBŲ METU
Bendros taisyklės
94. Visų pratybose dalyvaujančių užsienio kariuomenių pajėgų vadų ir poligono viršininko pareiga yra pratybų, šaudymo metu užtikrinti karių ir vietinių civilinių gyventojų saugumą.
95. Kiekvieną kartą prieš pradedant pratybas, pratybose dalyvaujančios užsienio kariuomenės pajėgų vadas turi suderinti su poligono viršininku pagrindinius saugos reikalavimus, kurių turi būti laikomasi individualaus rengimo objektuose, ir su jais supažindinti pratybose dalyvaujančius karius.
96. Pratybose dalyvaujančių užsienio kariuomenių pajėgų vadai privalo:
96.1. jiems pavaldžius karius detaliai supažindinti su saugos reikalavimais, kurių reikia laikytis nurodytame mokymo objekte prieš pratybas ir jų metu;
97. Visi poligone ir jo objektuose esantys kariai turi būti supažindinti su saugos reikalavimais, galiojančiais pratybų ir kovinio rengimo zonose, taikomais poligono kelių, vairavimo ir žygio maršrutų sistemai, toms zonoms, kur vykdomi inžineriniai darbai. Be to, jie privalo laikytis šių instrukcijų:
97.1. neliesti užsikirtusių šovinių ar nesprogusių šaudmenų (sviedinių, bombų, granatų, sprogdiklių, sprogstamųjų medžiagų ir t. t.), neatidarinėti jokių šulinių, dėžių ar kitos įrangos, kur yra ar gali būti pavojinga įtampa;
98. Kiekvieną kartą prieš pratybų pradžią pratybų vadas ir poligono viršininkas turi patikrinti, kokių imtasi saugos priemonių. Tuo atveju, jei taikomos saugos priemonės neatitinka saugos reikalavimų, pratybų vadas ir poligono viršininkas atideda pratybas, kol sudaromos tinkamos sąlygos, užtikrinančios visišką jose dalyvaujančių pajėgų ir aplinkos saugumą.
99. Griežtai draudžiama:
99.1. pradėti šaudymo pratybas:
99.2. šaudyti:
99.2.1. į slėptuves ir kitus poligono objektus (bokštus, geodezinius punktus, tiltus, kelius ir t. t.);
99.2.2. kai šaudymo vadovo pozicijoje (vadavietėje) ir prie slėptuvių, kuriose yra žmonės, iškelta balta vėliava arba uždegta balta lempa;
100. Nutraukti šaudymą iš bet kokio ginklo, gavus pratybų vadovo, poligono viršininko komandą arba savo sprendimu, jeigu:
100.6. šaudmenys krenta gyvenamosios vietovės, ugnies valdymo postų, kelių ruožų, kurie nebuvo užblokuoti, kryptimi arba į poligono slėptuvių ir objektų zoną;
100.7. iškyla abejonių, ar artėjančio lėktuvo arba sraigtasparnio ekipažas žino aukščiausią šaudymo trajektorijos tašką;
100.9. įsakymas „nutraukti ugnį“ duodamas pakeliant baltą vėliavą arba iššaunant raudoną signalinę raketą;
101. Griežtai draudžiama pratybų metu naudoti raudoną signalinę raketą bet kokiais kitais atvejais. Pratybų metu signaliniai pistoletai ir tokio tipo signalinės raketos turi būti laikomos visose vadavietėse.
102. Šaudymas gali vykti tik nurodytomis kryptimis ir tik oro taikinių šaudymo zonose. Prieš kiekvieną šaudymą turi būti patikrinamos šaudymo ir saugos zonos. Jose neturi būti žmonių, naminių gyvūnų.
103. Tik poligono viršininkas ar jo paskirtas asmuo yra įgaliotas duoti leidimą atidengti ugnį (pradėti šaudymą) poligone.
104. Šaudymas šaudymo ruožuose ir pratybos, kai šaudoma kituose objektuose, pradedamos iškėlus raudoną vėliavą, o naktį – kai uždegama raudona lempa ir šaudymo vietoje ar taktinių pratybų ruože uždegama šviesi taikymosi juosta.
105. Kariams ir kitas funkcijas atliekančiam personalui, kuris nežino saugos reikalavimų, griežtai draudžiama vykdyti šaudymą ar jį paremti.
106. Kad būtų užtikrinta saugos kontrolė ir tinkama ataskaita apie šaudymo ar saugos zonoje esančius žmones, įrangą ir gyvūnus ir būtų nustatyti sprogimo ir nesprogusių, užsikirtusių šovinių smogimo taškai, organizuojama stebėjimo tarnyba. Stebėtojai skiriami iš šaudyme dalyvaujančio būrio ir atsiskaito objektų vadui, kuris juos instruktuoja.
107. Griežtai draudžiama eiti į pažymėtas zonas, kur yra nesprogusių, užsikirtusių šovinių, nesprogusių šaudmenų, minų, bombų, sprogdiklių ar sprogstamųjų medžiagų. Šios zonos turi būti laikomos draudžiamomis zonomis.
109. Saugos instrukcijos yra parengtos kiekvienam poligonui ir kiekvienam objektui, jos saugomos objekto pagrindinėje vadavietėje. Pratybose dalyvaujantys kariai turi griežtai jų laikytis.
Šaudymo iš kovos mašinų saugos reikalavimai
111. Šaudant iš kovos mašinų turi būti griežtai laikomasi šių taisyklių:
111.1. šaudyti tiesiu taikymu draudžiama, jei maksimalus ginklų šaudymo nuotolis duoto tipo šaudmenims viršija saugos zonas;
Šaudymo iš artilerijos pabūklų saugos reikalavimai
113. Šaudant iš artilerijos pabūklų, reikia griežtai laikytis šių reikalavimų:
113.2. pratybose dalyvaujančių pajėgų saugos zonų ilgis ir atstumas iki apkasuose išsidėsčiusio poligono personalo, matuojant nuo taikmenų zonos, turi būti mažiausiai 800 m šaudant iš vamzdinės artilerijos, ir mažiausiai 1200 m šaudant iš reaktyvinės artilerijos. Šis saugos zonos dydis padidinamas 150%, jei pajėgos nepridengtos ir jei poligono personalas yra slėptuvėse, kurios neužtikrina saugumo;
114. Draudžiama šaudyti:
114.3. iš didesnio nei 120 mm kalibro minosvaidžių pelkėtoje ar akmenuotoje vietovėje, kai sprogdiklis nustatytas į „Z“ padėtį;
114.5. mokomaisiais šaudmenimis, jei šaudykloje mažesniu nei 200 m atstumu nuo šaudymo pozicijos yra žmonių;
114.7. jei priešais pabūklo ar minosvaidžio vamzdį ar granatsvaidžių priekyje yra daiktų, galinčių sukelti sviedinių sprogimą jų skriejimo trajektorijoje;
Taktikos pratybų saugos reikalavimai
115. Taktikos pratybų metu turi būti laikomasi šių reikalavimų:
115.1. pratybų vadas atsako už pratybų organizavimą ir jų saugumą. Jis kartu su poligono viršininku turi nustatyti:
115.1.3. pratybose dalyvaujančių pajėgų paskirstymą ir zonų bei sektorių, kur buvo instaliuoti prietaisai, imituojantys priešo veiklą, saugos reikalavimus;
115.2. visi pratybose dalyvaujantys vadai atsako už saugos reikalavimus ir jų laikymąsi pratybų metu. Jie privalo visą personalą detaliai supažindinti su saugos reikalavimais, taip pat užtikrinti saugų šaudmenų, sprogmenų, imitavimo priemonių ir padegamųjų priemonių transportavimą bei organizuoti jų išdavimą;
115.3. pasibaigus pratyboms, ugnies imitavimo zonos turi būti sutvarkytos, pašalinti nesprogę, neiššovę šaudmenys, sunaikinti užtaisyti sprogmenys ir surinktos nepanaudotos imitavimo priemonės;
116. Pratybų metu draudžiama:
116.3. šaudyti imitaciniais šaudmenimis į žmonių pusę mažesniu nei 50 m atstumu (šaudant iš šaulių ginklų), mažesniu nei 100 m atstumu (šaudant iš kulkosvaidžio), mažesniu nei 200 m atstumu (šaudant iš artilerijos);
116.4. naudoti padidinto galingumo artilerijos sviedinių sprogstamuosius užtaisus, apšviečiamąsias minas ir kitas sprogstamąsias priemones mažesniu atstumu nei jų naikinamojo poveikio zonos (visų skeveldrų poveikis personalui ir kovinei technikai) spindulys;
116.5. šaudyti iš artilerijos pabūklų ir minosvaidžių neturint pažymėtos pavojaus linijos, kurią kariams kirsti draudžiama, kol ugnis nutraukiama (perkeliama);
116.6. sprogstamaisiais užtaisais imituoti artilerijos ugnį arčiau nei 100 m atstumu iki vietų, kur yra personalas ir išdėstyta įranga. Branduolinis sprogimas neturi būti imituojamas arčiau kaip 250 m nuo tų vietų;
116.7. sprogdinti sprogstamuosius užtaisus, granatas ir šaudmenis imituojančias priemones miškingose vietovėse, upėse ir vandens telkiniuose;
116.8. uždegti imituojamąsias priemones, dūmines granatas mažesniu nei 50 m atstumu iki personalo ir degiųjų medžiagų;
116.9. sprogdinti napalmo užtaisus tokiu atstumu, kai rizikuojama, kad bus sužeistas personalas ir apgadinta įranga;
116.11. šaudyti signalines raketas, imitacinius šaudmenis tarp pastatų, netoli šieno, javų bei šiaudų kupetų ir greta karinės įrangos bei tankiai medžiais apaugusių vietovių;
116.12. transportuoti žmones kartu su šaudmenimis ir sprogmenimis, degiomis medžiagomis ir kitais žmonėms pavojingais daiktais;
116.13. su kovinėmis mašinomis įvažiuoti į veiksmų imitavimo zonas, užvažiuoti ant apkasų ir kitų lauko objektų;
Šaudymo iš pėstininkų ginklų saugos reikalavimai
117. Šaudant iš automato ir kulkosvaidžio turi būti laikomasi šių reikalavimų:
121.2. šauliui, esančiam ties ugnies linija, draudžiama ginklą nukreipti į šalis, atgal ar į žmones netgi tuomet, jei ginklas neužtaisytas ar užtaisytas imitaciniais ar mokomaisiais šoviniais;
121.3. užtaisyto ginklo negalima padėti į šalį, o šaudymo poziciją ar šaulio poziciją galima pakeisti tik keitiklį nustačius į saugos padėtį;
121.5. šaudymo metu kariams draudžiama rinkti iššautų šaudmenų tūtas. Jos surenkamos baigus šaudyti;
Šaudymo į oro taikinius saugos reikalavimai
118. Šaudymas į oro taikinius vykdomas oro erdvės gynybos pajėgų ir kituose poligonuose, kuriuose yra atskiros kryptys priešlėktuvinei ugniai.
119. Šaudymo metu nustatomas šaudymo sektorius, kurio ribos aiškiai pažymimos. Už sektoriaus ribų šaudyti draudžiama.
121. Griežtai draudžiama šaudyti:
121.1. į nuo šaudančio padalinio tolstantį taikinį, už sektoriaus ir virš pratybose dalyvaujančių pajėgų;
Šaudymo iš prieštankinio granatsvaidžio saugos reikalavimai
122. Šaudant iš reaktyvinio granatsvaidžio reikia laikytis šių reikalavimų:
122.1. draudžiama, kad 50 m atstumu nuo granatsvaidžio vamzdžio būtų žmonės, šaudmenys, sprogmenys ar degios medžiagos;
122.2. šaudant iš apkaso, granatsvaidžio vamzdis neturi būti arčiau kaip 2 m iki galinės apkaso sienos (draudžiama galinę granatsvaidžio dalį atremti į bet kokį daiktą ar žemę);
122.4. šaudyti iš sunkiojo prieštankinio granatsvaidžio skeveldrinėmis granatomis leidžiama tik į taikinius, esančius toliau nei 200 m nuo šaudymo pozicijos;
Rankinių granatų mėtymo saugos reikalavimai
123. Rankinių granatų mėtymo pratybose neturi būti naudojamos apgadintos granatos ar granatų sprogdikliai. Už tai atsako pratybų vadas.
124. Pratybų zonos turi būti taip parengtos, kad jose nebūtų žmonių, gyvūnų ar objektų, atvirų skeveldrų poveikiui 200 m atstumu (mėtant puolamąsias granatas) ir 400 m atstumu (mėtant gynybines ar prieštankines granatas). Šios zonos turi būti pažymėtos vėliavomis ir įspėjimo ženklais.
125. Kad būtų užtikrinta sauga, reikia laikytis šių reikalavimų:
125.1. saugoti granatas ir sprogdiklius nuo smūgių, tiesioginių saulės spindulių, ugnies, drėgmės ir purvo;
125.2. granatas nešti neužtaisytas/be sprogdiklių (išskyrus pratybose dalyvaujančius karius); sprogdiklius nešti atskirai;
125.3. granatas ir sprogdiklius išduoti tuojau pat prieš pradedant pratybas, ir sprogdiklius įsukti tik prie ugnies linijos ir tik gavus pratybų vado komandą;
126. Griežtai draudžiama:
Saugos reikalavimai rengiantis cheminei gynybai ir pratybose naudojant cheminio ir radiacinio užteršimo imitavimo įrangą
127. Karių rengimas naudojant toksines medžiagas ir cheminius reagentus vyksta specialiai paruoštame poligone, tiksliai nurodytoje vietoje.
Šaudymo iš liepsnosvaidžio saugos reikalavimai
131. Šaudymo iš specialaus liepsnosvaidžio mokymų metu reikia laikytis tų pačių saugos reikalavimų kaip ir šaudant iš pėstininkų ginklų:
131.2. šaudmenų punktas įrengiamas tarp laukimo zonos ir vietos, kur liepsnosvaidžiai pripildomi padegamųjų mišinių, 200 m atstumu nuo ugnies linijos;
131.4. tarpai tarp liepsnosvaidį aptarnaujančių karių ir dengiančių karių turi būti ne mažesni nei 10 m;
Nesprogusių šaudmenų sunaikinimas
132. Pratybų saugumas užtikrinamas sunaikinant nesprogusius šaudmenis, kitas pavojingas medžiagas ir pirotechnikos priemones.
133. Nesprogę šaudmenys sunaikinami iš karto baigus pratybas ar šaudymą. Jei nesprogusių šaudmenų yra daug, pratybų vadas skiria karių ir įrangos surasti, pažymėti ir susprogdinti nesprogusiems šaudmenims.
134. Iš pratybose dalyvaujančių pajėgų skiriamas reikiamas stebėtojų skaičius. Jie turi stebėti paskirtus sektorius ir užsirašyti nesprogusių šaudmenų duomenis.
135. Griežtai draudžiama liesti ir sprogdinti nesprogusių šaudmenų ieškojimo metu rastus nesprogusius šaudmenis.
136. Kiekvieną dieną poligone surašomas nesprogusių šaudmenų sunaikinimo protokolas. Jame pažymima nesprogusių šaudmenų radimo data, kiekis, rūšis, kalibras ir kiti duomenys.
138. Siekiant užtikrinti vietinių gyventojų saugumą, reikia juos informuoti apie vykdomus darbus. Aptiktus, bet nesunaikintus nesprogusius šaudmenis reikia surinkti ir pažymėti įspėjamaisiais ženklais, o vietiniai gyventojai kiekvieną kartą turi būti informuojami apie numatytą šių šaudmenų sprogdinimo vietą ir laiką.
Poligono saugumas
140. Poligono saugumas užtikrinamas:
Civiliai poligono teritorijoje
142. Civiliai į poligono teritoriją įleidžiami tik tuomet, kai nevyksta šaudymas, ir leidus poligono vadui.
143. Tik poligono vadas gali duoti leidimą civiliams ar kariškiams įeiti į poligoną privačiais tikslais (pasivaikščioti, grybauti).
APLINKOS APSAUGA
145. Pratybose dalyvaujančios siunčiančiosios šalies karinės pajėgos privalo paskirti aplinkos apsaugos karininką, kuris rūpintųsi aplinkos apsauga ir, kilus aplinkosaugos problemoms, koordinuotų sąveiką tarp pratybų vadovybės ir civilinių asmenų (ar organizacijų), registruotų ir praneštų apie pažeidimus ar problemas, organizuotų pažeidimų likvidavimo darbus, žalos atlyginimo procedūrų vykdymą.
146. Pratybose dalyvaujančios užsienio kariuomenės pajėgos ir asmenys privalo rūpintis:
146.2. pratybų teritorijose esančios gyvūnijos ir augmenijos, vandens telkinių, ryšių bei komunikacijų įrenginių, kultūros ir gamtos paminklų apsauga;
147. Pratybose dalyvaujančios užsienio kariuomenės pajėgos, nustatyta tvarka suderinusios su poligono vadu, dislokacijos ir pratybų vietose gali vykdyti žemės kasimo, inžinerinius ar kitus darbus, kurių reikia pratyboms rengti.
148. Siunčiančiosios šalies kariniai daliniai privalo taikyti metodus, technologijas ir technines priemones, apsaugančias dirvožemį, paviršinius bei požeminius vandenis ir atmosferą nuo užteršimo.
149. Vidaus degimo variklių naudotojai privalo užtikrinti, kad varikliai ir kita su jais susijusi įranga būtų geros techninės būklės, ir tokiu būdu neleisti užteršti dirvožemio, vandens ir oro.
150. Jei planuojama naudoti kenksmingas ar pavojingas dirvožemį, vandenį ar orą teršiančias priemones ar medžiagas, daliniai privalo:
151. Lietuvos teritorijoje draudžiama įeiti į miškus ir ten rengti pratybas ar stovyklavietes, kai yra oficialiai paskelbta apie sausros ir gaisro pavojų, ir ten, kur:
151.1. yra draustiniai (botaniniai, zoologiniai, ornitologiniai, entomologiniai ir t. t.) ar rezervatai;
152. Miškuose griežtai draudžiama:
154. Pratybose dalyvaujančios užsienio kariuomenės pajėgos, kurių veiklos metu susikaupė šiukšlių ar kitokių buitinių atliekų, privalo jas rūšiuoti, surinkti ir supilti (patalpinti) į konteinerius tam skirtose vietose. Draudžiama jas deginti ir užkasti (išskyrus biodegraduojančias, ir tik suderinus su poligono vadu).
155. Jei yra ypač didelė grėsmė aplinkai, pratybose dalyvaujantis dalinys privalo apie tai iš karto pranešti poligono vadovybei. Ypatinga grėsmė yra tokia, kurią sukelia nenumatytas įvykis, kuris nors ir nėra stichinė nelaimė, tačiau gali padaryti didelę žalą aplinkai ir (ar) dėl kurio gali kilti pavojus žmonėms ar supančiai aplinkai.
156. Visi kariniai ir kiti siunčiančiosios šalies pajėgų perkėlime ir pratybose dalyvaujantys laivai turi laikytis 1974 metų kovo 22 dienos Helsinkyje sudarytos Baltijos jūros regiono aplinkos apsaugos konvencijos, vadinamos Helsinkio konvencija, nuostatų.
Priešgaisrinė sauga
159. Priešgaisrinės saugos instrukcijos, parengtos pagal atitinkamus nuostatus, yra kiekviename poligone. Visi pratybose dalyvaujančių pajėgų vadai turi susipažinti su šiomis instrukcijomis.
160. Kad poligonų teritorijoje esančios miško vietovės būtų papildomai apsaugotos nuo gaisro, reikia:
160.1. įrengti priešgaisrines užtvaras aplink pratybų vietas, mineralinėmis medžiagomis užpildytus paaukštinimus pratybų vietose bei aplink taikinių rajonus;
160.2. reguliariai rinkti sausas šakas ir kitus degius daiktus taikinių rajonuose (šaudymo sektoriuose), ypač vietose, kurios yra nuo priešgaisrinės užtvaros toliau kaip per 100 m;
160.3. kartu su valstybinės miškų priežiūros padaliniais paruošti priešgaisrines užtvaras ties miško keliais, skirtais vikšraratėms transporto priemonėms judėti vietose, kur galimas gaisro pavojus;
160.4. įrengti priešgaisrines užtvaras aplink stovyklų vietas, mašinų stovėjimo vietas, degalų papildymo taškus ir sprogmenų, degių bei pavojingų medžiagų laikymo vietas;
161. Transporto priemonėms sugadinus priešgaisrinės apsaugos kelius, pratybose dalyvaujančios pajėgos privalo nedelsiant atitaisyti jiems padarytą žalą.
162. Kiekvieną kartą prieš pratybų pradžią vadas privalo:
162.4. reguliariai tikrinti, kaip laikomasi priešgaisrinės saugos nuostatų ir priešgaisrinės saugos taisyklių;
163. Jei pratybų rajone ar pakeliui į jas kyla gaisras, pratybose dalyvaujančių pajėgų vadas privalo:
164. Siekiant apsisaugoti nuo gaisrų, pratybų rajone draudžiama:
164.1. kurti laužus, palikti degančius ar smilkstančius daiktus arba naudoti atvirą ugnį tam neskirtose vietose;
164.5. naudoti vikšrarates ar kitas transporto priemones tam neskirtuose keliuose ir pratybų rajonuose;
164.6. sausros metu pratyboms skirti krūmais apaugusius rajonus, šalia miško ir viržynų esančius rajonus ar sausa žole apaugusias vietas;
1 priedas
PAJĖGŲ KELIONĖS Į PRATYBŲ VIETOVĘ IR IŠ JOS PLANAS
| Nuo Siunčiančiosios šalies koordinacinio vieneto pavadinimas ir adresas Pavadinimas Vieta Tel. ir fakso Nr. |
Kam Priimančiosios šalies koordinacinio vieneto pavadinimas ir adresas Pavadinimas Vieta Tel. ir fakso Nr. |
| Pajėgų kelionės plano projektas |
|
| 1. Siunčiančioji šalis Pratybose dalyvaujančio dalinio pavadinimas |
2. Priimančioji šalis Pratybų pavadinimas ir vieta |
| 3. Keliavimo būdas – transporto rūšis |
|
| 4. Išvykimas – įsėdimas: Vieta (geležinkelio stotis, uostas, aerouostas) Planuojama įsėdimo ir išvykimo data |
5. Atvykimas – išsilaipinimas: Vieta (geležinkelio stotis, uostas, aerouostas) Planuojama įsėdimo ir išvykimo data |
| 6. Kelionės maršrutas: Iš – į Lietuvos sienos kirtimo punktai bei datos Sustojimo (poilsio) vietos bei datos |
|
| 7. Kolonų skaičius ir sudėtis (mašinų tipas ir skaičius kolonoje) - kolonų skaičius (maksimalus mašinų skaičius kolonoje) - traukinių skaičius (maksimalus vagonų skaičius, bendras svoris, ilgis) - laivų skaičius ir tipas - orlaivių skaičius ir tipas |
8. Gabenamų krovinių kiekis ir rūšis: - žmonių skaičius - įrangos vienetų skaičius - konteinerių skaičius ir rūšis - krovinių tipas (klasifikacija) ir svoris (t) |
| 9. Krovinių ekspeditorius (agentūra, bendrovė) Pavadinimas Vieta Tel. ir fakso Nr. |
|
| 10. Specialūs reikalavimai (transportavimo sąlygos, komentarai, įspėjimai, prašymai), tarp jų: - duomenys apie pavojingus krovinius (klasifikacija, kiekis, gabenimo būdas) - duomenys apie didelių gabaritų mašinas (išoriniai matmenys, svoris, ašių apkrova), duomenys apie didelių gabaritų geležinkelio krovinius (pateikiami kaip atskiri priedai-brėžiniai, parengti pagal geležinkelio pareigūnų reikalavimus) |
|
Pastabos
1. Kelionės planas pagal pateiktą formą turi būti parengtas atskirai kiekvienai transporto rūšiai. Vietoj pateiktosios formos galima naudoti STANAG 2156 formą.
2. Siunčiančiosios šalies karinė vadovybė taip pat turi nurodyti (jei tai įmanoma) jos atstovo transporto koordinavimui, paskirto pratybų laikotarpiui ir esančio Lietuvoje, pavardę bei adresą.
2 priedas
REIKALINGI RADIJO DAŽNIAI
9. Siųstuvo antena (antenos sustiprinimo koeficientas, iškilimas virš vidutinio jūros lygio, aukštis virš žemės)