LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS NAUDOJIMO IR PRIEŽIŪROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2006 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-629
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 82-3260) 7 straipsnio 5 punktu,
Tvirtinu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629
GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS NAUDOJIMO IR PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja savavališką įrenginių prijungimą prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandens tiekėjo ir abonento (vartotojo) pareigas ir teises, sunaudoto geriamojo vandens ir priimtų tvarkyti nuotekų apskaitą, laikiną abonento (vartotojo) geriamojo vandens naudojimo įrenginių ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginių atjungimą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų priežiūros organizavimą ir pan.
Šios Taisyklės taikomos viešiesiems ir kitiems vandens tiekėjams.
2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos;
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimas -veikla, susijusi su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų paleidimu ar stabdymu, jų priežiūra, remontu, modifikavimu ir aptarnavimu (įskaitant ir valymą);
geriamojo vandens apskaitos prietaisai – abonentų (vartotojų) sunaudoto geriamojo vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su vandens tiekėju už patiektą geriamąjį vandenį ir kurių rodmenims, kai nėra teisės aktų nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, yra prilyginamas vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis;
nuotekų išvadas – gulsčias vamzdis, kybantis pastate ar įkastas grunte, kuriuo nuotekos iš stovų ar pirmojo aukšto įlajų teka į kiemo nuotakyną;
įvadas – pirma geriamojo vandens tiekimo vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį vandens tiekėjo eksploatuojamą geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą su abonento (vartotojo) pastato ar teritorijos vidaus geriamojo vandens naudojimo įrenginiais ir geriamajam vandeniui tiekti reikalingomis komunikacijomis;
nuotekų apskaitos prietaisai – abonentų (vartotojų) išleistų nuotekų kiekio matavimo priemonės, įrengtos teisės aktų nustatytais atvejais, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su vandens tiekėju už suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas;
nuotekų apskaitos mazgas – nuotekų tvarkymo infrastruktūros dalis, kurioje sumontuoti matavimo ir reguliavimo įrenginiai, skirti abonentų (vartotojų) šalinamų nuotekų kiekiui matuoti ir jį tikrinti;
geriamojo vandens apskaitos mazgas – vandens tiekimo infrastruktūros dalis, kurioje sumontuoti matavimo ir reguliavimo įrenginiai, skirti abonentams (vartotojams) patiekto geriamojo vandens kiekiui matuoti ir jį tikrinti.
Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 82-3260) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) sąvokas.
II. SAVAVALIŠKAS ĮRENGINIŲ PRIJUNGIMAS PRIE GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS
3. Fiziniam arba juridiniam asmeniui savavališkai prijungti savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos ir (ar) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros draudžiama.
4. Savavališku prijungimu prie vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos ir (ar) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikomi šie atvejai:
4.1. geriamojo vandens naudojimo įrenginių ar geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų prijungimas prie vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos ir (ar) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros neturint vandens tiekėjo leidimo ir jam nedalyvaujant;
4.2. nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos ir (ar) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint vandens tiekėjo leidimo ir jam nedalyvaujant;
5. Per savavališkai įrengtą įvadą vanduo netiekiamas, ir šį įvadą vandens tiekėjas atjungia. Per savavališkai įrengtą nuotekų išvadą nuotekos nepriimamos tvarkyti, ir šį išvadą vandens tiekėjas atjungia. Savavališkai įrengto įvado ir (ar) nuotekų išvado atjungimo darbų sąnaudas apmoka neteisėtai prijungtų geriamojo vandens naudojimo įrenginių, geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginių savininkas.
III. VANDENS TIEKĖJO IR ABONENTO (VARTOTOJO) PAREIGOS IR TEISĖS
6. Vandens tiekėjas, naudodamas ir prižiūrėdamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, turi šias pareigas:
6.1. eksploatuoti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) naudojamus geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus taip, kad jie atitiktų šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
6.2. atlikus planinius arba avarinius geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų remonto arba atstatymo darbus, atlyginti žemės savininkui ar naudotojui nurodytųjų darbų metu padarytus nuostolius ir žemės naudmenas, šių darbų atlikimo vietoje sutvarkyti taip, kad būtų tinkamos toliau naudoti pagal paskirtį;
6.3. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis prijungti naujų abonentų (vartotojų) geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausančios ar kitais teisėtais pagrindais valdomos ir (ar) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros;
6.4. gavęs prieš 5 kalendorines dienas abonento (vartotojo) prašymą (raštu, telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis ir pan.), susitarti su juo dėl abiem šalims tinkamo laiko dėl abonento (vartotojo) pastatytų geriamojo vandens naudojimo įrenginių, geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginių hidraulinio (pneumatinio) bandymo ir plovimo laiko.
7. Vandens tiekėjas, naudodamas ir prižiūrėdamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, turi šias teises:
7.1. privažiuoti automobiliais ir (ar) kita technika prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, aptarnauti ir remontuoti juos, raštu, telefonu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis įspėjęs apie tai žemės sklypo (teritorijos) savininką ar naudotoją. Baigęs šiuos darbus, vandens tiekėjas privalo sutvarkyti aplinką, kurioje buvo vykdomi šie darbai;
7.2. reikalauti, kad žemės savininkas ar naudotojas, sugadinęs ar pažeidęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus, jų apsaugos nuo korozijos įrenginius, vamzdynų telemechanikos priemones, vamzdynų žymėjimo ženklus bei kitus įrenginius, susijusius su geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, atlygintų vandens tiekėjui padarytus nuostolius;
7.3. atjungti savavališkai prijungtus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius nuo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos ar naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros;
7.4. jei vandens tiekėjui likviduojant avariją jo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomoje ar naudojamoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūroje nustatoma, kad gedimas yra ne vandens tiekėjui, o abonentui (vartotojui) priklausančiuose geriamojo vandens naudojimo įrenginiuose, geriamajam vandeniui tiekti reikalingose komunikacijose ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiuose, vandens tiekėjas šiuos įrenginius suremontuoja, tačiau remonto sąnaudas apmoka abonentas (vartotojas) pagal vandens tiekėjo pateiktą sąskaitą, jei kitaip nenustatyta vandens tiekimo sutartyje (toliau – Sutartis).
8. Kitos vandens tiekėjų pareigos ir teisės yra nustatytos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamose Viešojo vandens tiekimo licencijavimo taisyklėse, Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėse sąlygose, šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose.
9. Abonentas (vartotojas) turi šias pareigas:
9.1. teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ar naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius ir geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir, vadovaudamasis statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01: 2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 (Žin., 2003, Nr. 83-3804), ne rečiau kaip kartą per metus išplauti geriamojo vandens naudojimo įrenginius ir (ar) geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas, pažymėdamas apie tai pastato techniniame pase;
9.2. užtikrinti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomuose ar naudojamuose statiniuose ir (ar) jo valdomame ar naudojamame žemės sklype esančio priešgaisrinio vandens tiekimo tinklo įvade ir geriamojo vandens apskaitos prietaiso apvedimo linijose įrengtų priešgaisrinių įrenginių plombų saugumą;
9.3. užtikrinti galimybę vandens tiekėjo atstovui nuotekų mėginių ėmimo vietose paimti abonento (išskyrus vartotojo) patiektų tvarkyti nuotekų mėginius;
9.4. teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą ir (ar) naudojamą nuotakyną ir nuotekų šalinimo įrenginius ir, vadovaudamasis statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01: 2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, ne rečiau kaip kartą per dvejus metus išplauti nuotekų šalinimo įrenginius;
9.5. planuodamas išleisti arba išleisdamas nuotekas į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, turi vadovautis Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103);
9.6. žemės savininkas ar naudotojas, sugadinęs ar pažeidęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus, jų apsaugos nuo korozijos įrenginius, vamzdynų telemechanikos priemones, vamzdynų žymėjimo ženklus bei kitus įrenginius, susijusius su geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, privalo vandens tiekėjui atlyginti padarytus nuostolius;
9.7. užtikrinti jo patalpose ir (ar) jo valdomame ar naudojamame žemės sklype esančių geriamojo vandens naudojimo įrenginių, geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginių priežiūros reikalavimų vykdymą ir geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisų plombų saugumą;
9.8. vartotojai, kurie už sunaudotą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal savivaldybės nustatytas vandens sunaudojimo normas, pasikeitus jų gyvenamosiose patalpose gyvenančių asmenų skaičiui ar geriamojo vandens naudojimo įrenginių skaičiui, privalo per 10 kalendorinių dienų raštu informuoti vandens tiekėją apie šį pasikeitimą.
10. Abonentai (vartotojai) turi šias teises:
10.1. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prijungti prie vandens tiekėjo nuosavybės teise ir (ar) kitais teisėtais pagrindais jo valdomos ir (ar) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros;
10.2. reikalauti, kad vandens tiekėjas pagal abonento (vartotojo) prašymą, pateiktą raštu ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki laikino geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sustabdymo, laikinai sustabdytų geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą. Laikinai sustabdęs geriamojo vandens tiekimą abonento (vartotojo) prašymu, viešasis vandens tiekėjas gali reikalauti sumokėti už atjungimo (prijungimo) paslaugą jo nustatytą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodiką atjungimo (prijungimo) paslaugos kainą.
Daugiabučio namo atskiriems butams ar kitoms patalpoms laikinai nutraukti, sustabdyti ar apriboti geriamojo vandens tiekimą galima tik tuo atveju, jeigu tai nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams ar kitų patalpų naudotojams;
10.3. prašyti vandens tiekėją atlikti neeilinę geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisų metrologinę patikrą, jeigu įtaria, kad naudojamas apskaitos prietaisas neatitinka jam nustatytų reikalavimų. Jeigu patikrinus nustatoma, kad apskaitos prietaisas atitinka jam nustatytus metrologinius reikalavimus, neeilinei patikrai patirtas vandens tiekėjo sąnaudas turi apmokėti abonentas (vartotojas);
11. Kitos abonentų (vartotojų) pareigos ir teisės yra nustatytos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamose Viešojo vandens tiekimo licencijavimo taisyklėse ir Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėse sąlygose, šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose.
IV. SUNAUDOTO GERIAMOJO VANDENS IR PRIIMTŲ TVARKYTI NUOTEKŲ APSKAITA
12. Geriamojo vandens apskaitos mazgai ir vandens apskaitos mazgai gaisrams gesinti įrengiami vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01: 2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“.
13. Abonentas (vartotojas) vandens tiekėjui apmoka už patiektą geriamąjį vandenį pagal ties vandens tiekimo ir vartojimo riba įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu abonento (vartotojo) sudarytoje su vandens tiekėju Sutartyje nenustatyta ko kita. Geriamojo vandens apskaitos prietaisus ties vandens tiekimo ir vartojimo riba įrengia ir eksploatuoja vandens tiekėjas savo lėšomis.
Vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui, kurioje vandens tiekėjas įrengia geriamojo vandens apskaitos prietaisą, nustatoma Sutartyje. Daugiabučiuose namuose vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui yra kiekvienas butas ar kita patalpa, išskyrus atvejus, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą tiekimo ir vartojimo ribą pasirenka įvade ir tai numato Sutartyse su vandens tiekėju.
14. Visi atsiskaitymui naudojami geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisai turi būti metrologiškai patikrinti ir atitikti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 74-1768; 2006, Nr. 77-2966), Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-96 (Žin., 2006, Nr. 86-3384), ir Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-31 (Žin., 2006, Nr. 40-1451), nuostatas.
15. Jei geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos mazgas yra įrengtas abonento (vartotojo) patalpose, tai jis atsako už šių mazgų ir juose esančių apskaitos prietaisų ir kitų įrenginių plombų saugumą. Šiuo atveju abonentas (vartotojas), pastebėjęs išlaužtas duris į apskaitos mazgų patalpas ar sugadintas spynas į šias patalpas, nedelsdamas turi pranešti apie tai vandens tiekėjui.
16. Jeigu geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisas, įrengtas abonento (vartotojo) patalpose, dėl abonento (vartotojo) kaltės yra sudaužytas, sugadintas, savavališkai nuimtas, tai jis turi atlyginti vandens tiekėjui apskaitos prietaiso įsigijimo ir įrengimo sąnaudas.
17. Įrengus, pakeitus ar patikrinus geriamojo vandens ar nuotekų apskaitos prietaisą, vandens tiekėjo darbuotojas surašo dviem egzemplioriais vandens tiekėjo nustatytos formos aktą, kurį pasirašo vandens tiekėjo darbuotojas ir abonentas (vartotojas). Vienas šio akto egzempliorius įteikiamas abonentui (vartotojui), o kitas – vandens tiekėjui. Abonentui (vartotojui) ar jo atstovui atsisakius dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti, jis galioja, tačiau vandens tiekėjo darbuotojas apie atsisakymą dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti turi pažymėti abejuose akto egzemplioriuose.
18. Abonentas (vartotojas) teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis turi teisę įsirengti ir eksploatuoti geriamojo vandens apskaitos prietaisą, kurio paskirtis būtų – nustatyti sunaudoto geriamojo vandens kiekį abonento (vartotojo) padaliniuose. Šiuo atveju abonentas (vartotojas) vandens tiekėjui atsiskaito pagal pirminio geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis.
19. Vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas) nustatytais atvejais įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų rodmenis. Tais atvejais, kai nuotekų apskaitos prietaisai yra neįrengti arba, nors ir yra įrengti, tačiau pagal Tvarkos aprašą nenaudojami atsiskaityti, vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis yra prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui.
20. Jei abonentas (vartotojas) turi įsirengęs perteklinio vandens (kritulių, paviršinio, drenažinio ar pan.) tinklą ir perteklinį vandenį sudarytoje su vandens tiekėju Sutartyje nustatyta tvarka išleidžia į vandens tiekėjo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, tai toks abonentas (vartotojas) vandens tiekėjui turi apmokėti ir už nuotekų tvarkymą, išleistą į vandens tiekėjo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Šis abonento (vartotojo) perteklinio vandens kiekis, išleistas per metus į vandens tiekėjo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kur:
W1 – perteklinio vandens kiekis, patenkantis per metus į vandens tiekėjo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, tenkantis vienam abonentui (vartotojui), įsirengusiam perteklinio vandens tinklą, kub. m;
W – bendras perteklinio vandens kiekis, patenkantis per metus į vandens tiekėjo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kuomet abonentai (vartotojai) turi įsirengę perteklinio vandens tinklą ir jų perteklinis vanduo patenka į atitinkamą vandens tiekėjo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kub. m;
Pb – visų abonentų (vartotojų), įsirengusių perteklinio vandens tinklą, kurių perteklinis vanduo patenka į atitinkamą vandens tiekėjo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, patalpų bendrasis naudingasis plotas, kv. m;
P1 – vieno abonento (vartotojo), įsirengusio perteklinio vandens tinklą, kurio perteklinis vanduo patenka į atitinkamą vandens tiekėjo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, patalpų bendrasis naudingasis plotas, kv. m.
Bendras perteklinio vandens kiekis, patenkantis per metus į vandens tiekėjo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kai abonentai (vartotojai) turi įsirengę perteklinio vandens tinklą ir jų perteklinis vanduo patenka į atitinkamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, apskaičiuojamas pagal šią formulę:
W = 10 x M x φ x F x K, kur:
W – bendras perteklinio vandens kiekis, patenkantis per metus į vandens tiekėjo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kai abonentai (vartotojai) turi įsirengę perteklinio vandens tinklą ir jų perteklinis vanduo patenka į atitinkamą vandens tiekėjo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kub. m;
M – vidutinis daugiametis kritulių kiekis per metus, mm. Šį kiekį vandens tiekimo įmonės gauna iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos;
φ – paviršinio nuotekio koeficientas (priimama vidutinė reikšmė 0,4);
F – atitinkamo perteklinio vandens telkinio plotas, ha;
K – koeficiento pataisa, jei abonentas (vartotojas) išveža sniegą ir apie tai raštu vieną kartą per ketvirtį informuoja vandens tiekėją ir pateikia jam dokumentus apie išvežtą sniego kiekį (K = 0,85).
21. Geriamojo vandens kiekis, sunaudotas bendroms daugiabučio namo, kito gyvenamojo namo, kuriame yra keli savininkai, reikmėms (laiptinių plovimui, šiukšlių šalintuvų plovimui, vidaus vandens tiekimo tinklų plovimui ir pan.), jei geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui yra nustatyta butams ir kitoms patalpoms, apskaičiuojamas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto bendrosioms namo reikmėms, rodmenis.
22. Jei daugiabučiame name geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui yra kiekvienas butas ar kita patalpa, tai vandens tiekėjas, apskaičiuodamas abonentui (vartotojui) tenkantį vandens kiekį, plaunant daugiabučio namo vidaus vandens tiekimo tinklus, už kurį abonentas (vartotojas) privalo apmokėti, taiko šią formulę:
kur:
Q1 – sunaudoto geriamojo vandens kiekis, plaunant daugiabučio namo vidaus (iki daugiabučio namo įvado) vandens tiekimo tinklus, tenkantis vienam abonentui (vartotojui), jei geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui yra daugiabučio namo butas ar kita patalpa, kub. m;
Q – bendras sunaudoto geriamojo vandens kiekis, plaunant daugiabučio namo vidaus (iki daugiabučio namo įvado) vandens tiekimo tinklus, jei geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui yra daugiabučio namo butas ar kita patalpa, kub. m;
Pb – visų abonentų (vartotojų), kurie naudojasi geriamuoju vandeniu iš šio daugiabučio namo įvado, patalpų bendrasis naudingasis plotas, kv. m;
P1 – vieno abonento (vartotojo), kuris naudojasi geriamuoju vandeniu iš šio daugiabučio namo įvado, patalpų bendrasis naudingasis plotas, kv. m.
Bendras sunaudoto geriamojo vandens kiekis, plaunant daugiabučio namo vidaus (iki daugiabučio namo įvado) vandens tiekimo tinklus, jei geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui yra daugiabučio namo butas ar kita patalpa, nustatomas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto bendrosioms daugiabučio namo reikmėms, rodmenų skirtumą po plovimo ir prieš plovimą, o jei šio apskaitos prietaiso nėra įrengto, tai apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Q = k x A x T x √H, kur:
Q – bendras sunaudoto geriamojo vandens kiekis, plaunant daugiabučio namo vidaus (iki daugiabučio namo įvado) vandens tiekimo tinklus, jei geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui yra daugiabučio namo butas ar kita patalpa, kub. m;
k – hidrotechninis dydis, kuris lygus 2,65;
A – vandens tiekimo tinklų angos plotas, kv. m;
T – plovimo laikas, s;
H – vandens slėgis, m.
23. Geriamojo vandens kiekis, sunaudotas gaisrų gesinimo metu ar priešgaisrinių hidrantų išbandymo metu, apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Qgaisr = n x q x T, kur:
Qgaisr – geriamojo vandens kiekis, sunaudotas gaisrų gesinimo metu ar priešgaisrinių hidrantų išbandymo metu, l;
n – hidrantų skaičius, vnt.;
q – vieno priešgaisrinio hidranto sunaudotas vandens kiekis, l/s;
T – hidranto naudojimo laikas, kurį vandens tiekėjui praneša priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, s.
V. LAIKINAS ABONENTO (VARTOTOJO) GERIAMOJO VANDENS NAUDOJIMO ĮRENGINIŲ IR (ARBA) NUOTEKŲ ŠALINIMO ĮRENGINIŲ ATJUNGIMAS
24. Vandens tiekėjas gali laikinai nutraukti, sustabdyti ar riboti geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą abonentui (vartotojui) Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamose Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėse sąlygose nustatytais atvejais.
25. Abonentas (vartotojas), pageidaujantis, kad jam laikinai, ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, būtų sustabdytas geriamojo vandens tiekimas ar nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, vandens tiekėjui prieš 10 kalendorinių dienų pateikia rašytinį prašymą. Dėl laikino nuotekų tvarkymo paslaugų sustabdymo abonentas (vartotojas) vandens tiekėjui pateikia atskirą rašytinį prašymą.
Vandens tiekėjas ne vėliau kai per 7 kalendorines dienas nuo abonento (vartotojo) prašymo gavimo dienos jį išnagrinėja ir, jei šis laikinas sustabdymas yra techniškai įmanomas atlikti, informuoja (raštu, telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis ir pan.) apie tai abonentą (vartotoją) ir suderina su juo abonento (vartotojo) geriamojo vandens naudojimo įrenginių, geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginių atjungimo datą. Jei abonento (vartotojo) geriamojo vandens naudojimo įrenginių, geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginių laikinas atjungimas yra techniškai neįmanomas atlikti, vandens tiekėjas, nurodydamas priežastį, apie tai raštu informuoja abonentą (vartotoją).
26. Jei šių Taisyklių 25 punkte nurodytame abonento (vartotojo) prašyme buvo nurodyta jo laikinai pageidaujamų atjungti geriamojo vandens naudojimo įrenginių ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginių prijungimo data ir apmokėta už prijungimo paslaugą, tai vandens tiekėjas šiame prašyme nurodytą dieną be atskiro abonento (vartotojo) kreipimosi prijungia laikinai atjungtus abonento (vartotojo) įrenginius prie vandens tiekėjo eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Jei abonento (vartotojo) prašyme nebuvo nurodyta laikinai atjungtų įrenginių prijungimo data, tai pasibaigus laikino atjungimo terminui, vandens tiekėjas su abonentu (vartotoju) suderina (raštu, telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis ir pan.) laikinai atjungtų įrenginių prijungimo datą.
VI. GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS OBJEKTŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS
27. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų būklės įvertinimas ir jų priežiūros darbų nustatymas yra vykdomas vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 01.12.07: 2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 (Žin., 2004, Nr. 98-3658), ir kitais normatyviniais statybos techniniais dokumentais.
28. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų remonto ir rekonstravimo darbai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, statybos techniniu reglamentu STR 1.08.02: 2002 „Statybos darbai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 (Žin., 2002, Nr. 54-2150), ir kitais normatyviniais statybos techniniais dokumentais.
29. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas ar naudotojas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę ir jo priežiūros organizavimą.
30. Vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų ir (ar) naudojamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai pavojingų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo elementų priežiūrai skiriami vandens tiekėjo darbuotojai, atsakingi už žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai pavojingų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros elementų eksploatavimą, turintieji nustatytus reikalavimus atitinkančią kvalifikaciją ir ją patvirtinantį kvalifikacijos atestatą.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
31. Asmuo, pastebėjęs vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos ir (ar) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros avariją arba abonento (vartotojo) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų ir (ar) naudojamų geriamojo vandens naudojimo įrenginių, geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginių avariją, turi nedelsdamas apie tai pranešti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą eksploatuojančio vandens tiekėjo dispečerinei tarnybai arba abonento (vartotojo) geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius eksploatuojančiam asmeniui, arba miesto (rajono) savivaldybės administracijai.