LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS IR VALSTYBINĖS KALBOS INSPEKCIJOS

SPRENDIMAS

DĖL IŠORINĖS VAIZDINĖS REKLAMOS VILNIAUS ISTORINIAME CENTRE

2011 m. kovo 25 d. Nr. S-5(169)

Vilnius

Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Komisija) ir Valstybinė kalbos inspekcija (toliau – Inspekcija) 2011-02-25 posėdyje apsvarstė valstybinės kalbos vartojimo išorinėje vaizdinėje reklamoje ir reklamos pateikimo kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose bei Vilniaus istoriniame centre problemas. Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomos funkcijos neatitinka ūkio ministro 2000-12-01 įsakymu Nr. 405 patvirtintų Išorinės reklamos tipinių taisyklių nuostatų.

Komisija ir Inspekcija, susipažinusios su kultūros ministro, Kultūros paveldo departamento direktoriaus, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir kitų valstybės institucijų priimtais teisės aktais, reglamentuojančiais Reklamos įstatymo įgyvendinimo nuostatas, ir atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-05-19 nutarimą Nr. 544 „Dėl institucijų, atsakingų už UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugą Lietuvoje, paskyrimo“, konstatuoja, kad reklaminės veiklos subjektai išorinėje reklamoje netinkamai pateikia informaciją apie prekes ir paslaugas. Šios informacijos vizualinė raiška ir išorinės reklamos kontrolė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Reklaminės veiklos subjektai, pateikdami reklamą, iki šiol visiems miestams ir miesteliams taiko bendrus reikalavimus ir neatsižvelgia į tai, kad Vilniaus istorinis centras Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskelbtas kultūros paminklu U1P, saugomu valstybės, ir yra pripažintas kultūros ir gamtos paveldo objektu, įrašytu į Pasaulio paveldo sąrašą.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi Išorinės reklamos įrengimo taisykles, Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialųjį planą, Senamiesčio tvarkymo planą, miesto mažosios architektūros (gatvių rodyklių, reklaminių stulpų, stendų, šviestuvų ir kt.) projektus; vadovaudamasi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, pastatus paskelbė kultūros paveldo objektais, tačiau Savivaldybės administracija, įgyvendindama jai patikėtas funkcijas, neskiria reikiamo dėmesio saugant Senamiesčio autentiškumą.

Valstybinė kultūros paveldo komisija ir Valstybinė kalbos inspekcija nusprendžia:

1. Siūlyti Kultūros ministerijai:

1.1. peržiūrėti kultūros ministro 2005-04-13 įsakymu Nr. ĮV-138 patvirtintas Reklamos kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose įrengimo taisykles ir 2005-04-18 įsakymu Nr. ĮV-152 patvirtintas Saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ženklinimo tipinėmis lentomis ir rodyklėmis taisykles ir nustatyti, ar jos atitinka Reklamos įstatymą;

1.2. tikslinti Valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ženklinimo tipinėmis lentomis procedūros aprašą ir nustatyti, kad tipinėmis lentomis pažymėtuose kultūros paveldo objektuose dominuotų informacija apie prekes ir paslaugas, o ne prekių, paslaugų ar kita reklama;

1.3. papildyti kultūros ministro 2005-04-13 įsakymu Nr. ĮV-138 patvirtintas Reklamos kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose įrengimo taisykles grafiniais ir kalbų vartojimo pavyzdžiais;

1.4. užtikrinti, kad nuo kultūros paveldo statinių ir statinių kompleksų būtų nuimtos iki 1990 m. galiojusios paminklinės lentos, neatitinkančios kultūros ministro 2005-04-18 įsakymu Nr. ĮV-152 patvirtintų Saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ženklinimo tipinėmis lentomis ir rodyklėmis taisyklių reikalavimų;

1.5. bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija Vilniaus istoriniame centre naudoti Jungtinį pasaulio paveldo vietovės ženklą ir įrengti informacinius stendus apie pasaulio paveldo vietovę ir jos ribas.

2. Siūlyti Vilniaus miesto savivaldybei:

2.1. išduodant reklamos įrengimo sąlygas, leidimus vykdyti darbus, derinant projektus ir stebint, kaip atliekami darbai, kontroliuoti, kad išorinė reklama neužstotų, nemenkintų ir nenustelbtų kultūros paveldo objektų (statinių, statinių kompleksų) vertingųjų savybių, jų dalių bei elementų ir atitiktų Vilniaus istorinio centro charakterį;

2.2. kontroliuoti, kad, pasibaigus reklamos leidimo galiojimo terminui, reklamos skleidėjas per nustatytą laiką nuimtų reklamą arba gautų leidimą pratęsti galiojimo terminą;

2.3. vykdant stebėseną skirti daugiau dėmesio Savivaldybės įrengtų mažosios architektūros objektų techninei priežiūrai ir naudojimui pagal paskirtį.

3. Siūlyti institucijoms (Ūkio ministerijai, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centrui ir kt.):

3.1. išanalizuoti pagal kompetenciją priimtus teisės aktus ir suderinti juos su Reklamos įstatymu ir kitais teisės aktais;

3.2. nustatyti kalbų vartojimo, simbolių, vaizdinės ir rašytinės informacijos pateikimo kultūros paveldo objektuose, saugomose teritorijose kriterijus;

3.3. įteisinant statinio, statinio dalies naudotoją kultūros paveldo objektuose ar jų teritorijose, įvardyti jo veiklos pobūdį.

Valstybinės kultūros paveldo

komisijos pirmininkė                                                                Gražina Drėmaitė

Valstybinės kalbos inspekcijos

viršininkas                                                                              Donatas Smalinskas

_________________