LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2004 M. SAUSIO 15 D. ĮSAKYMO NR. 3-23 „DĖL UŽSIENIO VALSTYBIŲ LAIVŲ VALSTYBINĖS KONTROLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪRŲ UOSTUOSE VYKDYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2008 m. vasario 15 d. Nr. 3-49

Vilnius

 

1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 3-23 „Dėl Užsienio valstybių laivų valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikos jūrų uostuose vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-564):

1.1. Išdėstau preambulę taip:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 75-2264; 2005, Nr. 31-974) 23 straipsniu, Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliucijomis A787(19), A882(21) ir įgyvendindamas 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyvą 95/21/EB dėl laivo saugumo, taršos prevencijos ir darbo bei gyvenimo sąlygų laivuose tarptautinių standartų taikymo laivams, atplaukiantiems į Bendrijos uostus ir plaukiojantiems valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse (uosto valstybės kontrolė) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 2 tomas, p. 263), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/84/EB (OL, 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 7 tomas, p. 173):“.

1.2. Išdėstau nurodytuoju įsakymu patvirtintas Užsienio valstybių laivų valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikos jūrų uostuose vykdymo taisykles nauja redakcija (pridedama).

2. Pavedu VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir AB „Mažeikių nafta“ Būtingės terminalui iki kiekvieno mėnesio 10 dienos teikti Lietuvos saugios laivybos administracijai informaciją apie praėjusį mėnesį atvykusius laivus, jų TJO numerius ir atvykimo datas, taip pat informaciją apie reguliarias susisiekimo paslaugas teikiančius keltus ir jų plaukimo grafikus.

 

 

 

 

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                     ALGIRDAS BUTKEVIČIUS

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 3-23

(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. 3-49 redakcija)

 

UŽSIENIO VALSTYBIŲ LAIVŲ VALSTYBINĖS KONTROLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪRŲ UOSTUOSE VYKDYMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Užsienio valstybių laivų valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikos jūrų uostuose vykdymo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato užsienio valstybių laivų uosto valstybės kontrolės Lietuvos Respublikoje vykdymo tvarką.

2. Šios taisyklės taikomos visiems užsienio valstybių laivams, įplaukiantiems į Lietuvos jurų uostus, išskyrus atvejus, apibrėžtus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse:

2.1. laivams, kuriems pagal bendro tonažo dydį netaikomi tarptautinių konvencijų reikalavimai, šių taisyklių taikymo apimtį nustato inspektorius, remdamasis laive esančiais dokumentais, išduotais laivo vėliavos valstybės kompetentingos institucijos (arba jos įgaliotos organizacijos), ir savo profesine patirtimi;

2.2. užsienio valstybių, kurios neratifikavo galiojančių tarptautinių konvencijų, laivams šių taisyklių reikalavimai taikomi be išlygų.

3. Šios taisyklės netaikomos:

3.1. karo laivams ar karinio transporto bei pagalbiniams laivams;

3.2. pramoginėms jachtoms, jeigu jos nenaudojamos komerciniais tikslais;

3.3. primityvios konstrukcijos mediniams laivams;

3.4. užsienio valstybėms priklausantiems nekomercinės paskirties laivams;

3.5. žvejybos laivams.

4. Laivų patikrinimo procedūras, atsižvelgdama į laivo tipą, dokumentų formas tvirtina Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija).

5. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Akivaizdus pagrindas – aiškūs faktai, kad laivas, jo įranga ar įgula neatitinka tarptautinių konvencijų reikalavimų.

Eilinis laivo patikrinimas – laivo dokumentų galiojimo ir jų buvimo laive patikrinimas, eksploatacinių laivo savybių patikrinimas.

Individualus laivo įplaukimas – pirmas laivo įplaukimas į Lietuvos Respublikos jūrų uostą per kalendorinius metus.

Inspektorius – Lietuvos saugios laivybos administracijos specialistas, turintis susisiekimo ministro nustatytos formos liudijimą ir įgaliotas vykdyti valstybinę laivų kontrolę uoste.

Išsamus laivo patikrinimas – atskirų tipų laivų privalomas patikrinimas pagal šių taisyklių V skyriaus nuostatas.

Išplėstinis laivo patikrinimas – išsamus bendros laivo būklės, mechanizmų ir įrangos darbinės būklės, laivo įgulos sudėties ir jos narių kvalifikacinių liudijimų patikrinimas, detalus darbo ir gyvenimo sąlygų laive atitikties tarptautinių konvencijų reikalavimams patikrinimas.

Laivo patikrinimas – tarptautinėmis konvencijomis nustatytų privalomų dokumentų buvimo laive ir jų galiojimo, bendros laivo būklės, jo mechanizmų bei įrangos, įgulos sudėties bei jos gyvenimo ir darbo sąlygų patikrinimas.

Laivo sulaikymas – inspektoriaus sprendimas neleisti laivui išplaukti iš uosto, jeigu laivo būklė kelia pavojų žmogaus gyvybei ar aplinkai, kol nebus pašalinti trūkumai.

Laivo eksploatacijos sustabdymas – inspektoriaus sprendimas uždrausti laivo veiklą uoste, jeigu rasti trūkumai kelia pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai.

Paryžiaus susitarimo memorandumas (toliau – Paryžiaus SM) – 1982 m. sausio 26 d. regioninis memorandumas dėl laivų valstybinės kontrolės uoste, papildytas 2006 m. gegužės 12 d.

Rizikos faktorius – skaitmeninė laivo rizikos laipsnio išraiška, pagal kurią nustatomas laivo patikrinimo pirmumas, palyginti su kitais uoste esančiais laivais pagal išrašą iš SIRENAC 2000 duomenų bazės.

SIRENAC 2000 – Paryžiaus SM valstybių narių informacinė duomenų bazė.

Tarptautinės konvencijos – 1966 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo (LL) (Žin., 2007, Nr. 48-1854), 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, pakeista 1978 m. protokolu (SOLAS 74) (Žin., 2006, Nr. 128-4887, Nr. 129, Nr. 130), 1973 m. Tarptautinė apsaugos nuo teršimo iš laivų konvencija, pakeista 1978 m. protokolu (MARPOL) (Žin., 2004, Nr. 138-5030), 1978 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW) (Žin., 2005, Nr. 10-325), 1972 m. Tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimo jūroje, konvencija (COLREG 72), 1969 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų matmenų nustatymo (TONNAGE 69) (Žin., 2006, Nr. 135-5098), 1992 m. Tarptautinė konvencija dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą, pakeista 1992 m. protokolu (CLC 92) (Žin., 2000, Nr. 43-1224), 1976 m. Konvencija dėl minimalių standartų prekybos laivuose (Žin., 2006, Nr. 61-2177), papildyta 1996 m. protokolu (Žin., 2006, Nr. 61-2178), kartu su taikymo metu galiojančiais šių konvencijų protokolais bei jų pakeitimais ir su jais susijusiais privalomojo pobūdžio kodeksais, privalomais Lietuvos Respublikoje.

TDO – Tarptautinė darbo organizacija.

TJO – Tarptautinė jūrų organizacija.

Užsienio valstybės laivas – su užsienio valstybės vėliava plaukiojantis laivas, kuriam taikoma viena ar daugiau šiose taisyklėse nurodytų tarptautinių konvencijų.

6. Įplaukiantys į Lietuvos Respublikos uostus užsienio laivai turi atitikti tarptautinių konvencijų, reglamentuojančių saugią laivybą, taršos iš laivų prevenciją bei gyvenimo ir darbo sąlygas, reikalavimus.

7. Užsienio laivų atitiktį tarptautinių konvencijų reikalavimams patvirtina laive esantys tarptautinėmis konvencijomis nustatyti galiojantys liudijimai.

 

II. LAIVŲ PATIKRINIMAS

 

8. Laivo kapitonas arba kiti atsakingi asmenys privalo sudaryti sąlygas inspektoriui patikrinti laivą ir įsitikinti, jog laivas ir įgula atitinka tarptautinių konvencijų reikalavimus, pateikti būtinus dokumentus, pademonstruoti laivo mechanizmų ir įrenginių darbą.

9. Jeigu laivo kapitonas arba atsakingi laivo įgulos asmenys atsisako bendradarbiauti su inspektoriumi, laivas turi būti sulaikomas uoste tol, kol inspektoriui nebus suteikta galimybė patikrinti laivą pagal šių taisyklių reikalavimus.

10. Tikrindamas laivus, inspektorius privalo vadovautis tik tarptautinių konvencijų ir šių taisyklių reikalavimais. Patikrinimas įforminamas surašant Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos formos patikrinimo aktą. Aktas įteikiamas laivo kapitonui (atsakingam asmeniui).

11. Pasirenkant laivus patikrinimui, vadovaujamasi šių taisyklių 1 priede nustatytais laivų patikrinimo pirmumo kriterijais.

12. Europos Sąjungos valstybių narių uostuose patikrinti laivai, kuriems netaikomos šių taisyklių 1 priedo nuostatos ir paskutinio patikrinimo metu nebuvo pastabų bei nėra akivaizdaus pagrindo laivui patikrinti, neturi būti tikrinami, jeigu nuo paskutinio patikrinimo dienos nepraėjo daugiau kaip šeši mėnesiai. Ši nuostata netaikoma tarptautinėse konvencijose numatytiems su laivo eksploatacija susijusių mechanizmų arba įrenginių patikrinimams.

13. Jeigu laivo, kurio išsamus patikrinimas neatliekamas, rizikos faktorius yra daugiau kaip 50, jis turi būti tikrinamas praėjus vienam mėnesiui po paskutinio patikrinimo Paryžiaus SM valstybių narių uoste.

14. Jeigu dėl kokių nors priežasčių laivas, nurodytas šių taisyklių 13 punkte, arba laivas, nurodytas šių taisyklių V skyriuje, negali būti patikrintas Lietuvos Respublikos jūrų uoste, Administracija nedelsdama skelbia informaciją apie tai SIRENAC duomenų bazėje.

Per kalendorinius metus tokių laivų skaičius neturi viršyti 5% dalies nuo visų individualių laivų įplaukimų per trejus paskutinius kalendorinius metus skaičiaus vidurkio.

Administracija privalo kas pusę metų pateikti Europos Komisijai informaciją apie nepatikrintų laivų skaičių ir priežastis, dėl kurių laivai nebuvo patikrinti.

15. Jeigu patikrinimo metu rasti trūkumai negali būti pašalinti šiame uoste, Administracija gali leisti laivui išplaukti į kitą artimiausią laivo savininko (valdytojo) pasirinktą uostą, kur jie būtų pašalinti. Laivo kapitonas ir laivo vėliavos valstybės kompetentinga institucija turi pateikti Administracijai priimtinas reiso sąlygas, kurios garantuotų laive esančių žmonių saugumą ir taršos prevenciją. Jeigu laivas išplaukia iš uosto neįvykdęs Administracijos nustatytų reikalavimų arba laivas neplaukia į paskirtą remontui uostą, laivui turi būti uždrausta įplaukti į bet kurį Europos Sąjungos ir Paryžiaus SM valstybių narių uostą.

16. Kai patikrinimo metu nustatoma, jog laive, kuriam Europos Sąjungos teritorijoje patikrinimo metu yra taikomas Tarptautinis saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksas (TSLV kodeksas), nėra atitikties dokumento kopijos ar saugaus valdymo liudijimo, išduoto vadovaujantis TSLV kodeksu, Administracija privalo užtikrinti laivo sulaikymą.

17. Jeigu šių taisyklių 16 punkte nurodytų dokumentų laive nėra, tačiau patikrinimo metu nerandama jokių kitų trūkumų, dėl kurių reikėtų sulaikyti laivą, Administracija gali atšaukti laivo sulaikymą, siekdama išvengti laivų susikaupimo uoste. Priėmusi tokį sprendimą, Administracija privalo nedelsdama apie tai informuoti kompetentingas kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijas.

18. Administracija privalo imtis priemonių, kad visiems laivams, kuriems leista išplaukti iš Lietuvos Respublikos jūrų uosto esant šių taisyklių 17 punkte nurodytoms aplinkybėms, būtų uždrausta įplaukti į visus Europos Sąjungos valstybių narių uostus tol, kol laivo savininkas ar valdytojas įrodys valstybės narės, kurioje buvo duotas įsakymas sulaikyti laivą, kompetentingai institucijai, jog laivas turi galiojančius liudijimus, išduotus pagal TSLV kodeksą. Nustačius trūkumus, kurių negalima ištaisyti uoste, kuriame laivas yra sulaikytas, taikomos ir atitinkamos šių taisyklių 15 ir 37 punktų nuostatos.

19. Administracija per metus privalo patikrinti ne mažiau kaip 25 % laivų. Ši dalis skaičiuojama nuo visų individualių laivų įplaukimų į uostą per paskutinius trejus metus skaičiaus vidurkio.

 

III. EILINIS LAIVO PATIKRINIMAS

 

20. Eilinis laivo patikrinimas pradedamas dar nepakilus ant laivo denio. Inspektorius, vadovaudamasis profesine patirtimi, įvertina bendrą laivo korpuso, jo apkalos, krovininės žymės, įlipimo į laivą laiptų būklę. Laive prisistato laivo kapitonui arba atsakingam asmeniui, pateikia nustatytos formos liudijimą, paaiškina atvykimo į laivą priežastį. Jeigu patikrinus tarptautinių konvencijų nustatytus privalomus dokumentus, jų galiojimą ir įvertinus bendrą laivo būklę, jo mechanizmus bei įrangą, įgulos sudėties bei jos gyvenimo ir darbo sąlygas nėra akivaizdaus pagrindo išplėstiniam laivo patikrinimui, laivo patikrinimas baigiamas užpildant nustatytos formos aktą.

 

IV. IŠPLĖSTINIS LAIVO PATIKRINIMAS

 

21. Išplėstinis laivo patikrinimas vykdomas, jei inspektorius eilinio patikrinimo metu nustato, jog yra akivaizdus pagrindas atlikti išplėstinį laivo patikrinimą. Laikoma, kad akivaizdus pagrindas atlikti išplėstinį laivo patikrinimą yra:

21.1. šių taisyklių 1 priedo 1, 2.3, 2.4 ir 2.5 punktuose nurodytais atvejais;

21.2. jei patikrinus operacijų, atliekamų su nafta, registracijos žurnalą įrašai jame neatitinka tikrovės;

21.3. jei patikrinus laivo liudijimus ir dokumentus (2 priedas) nustatoma, kad pasibaigęs jų galiojimo laikas arba kai kurių iš jų laive nėra;

21.4. jei patikrinus laivo įgulos kvalifikacinius dokumentus nustatoma, kad jie neatitinka laivo įgulos minimumo liudijimo nuostatų ir STCW konvencijos reikalavimų;

21.5. jei pažeidžiamas laivo pakrovimo (iškrovimo) technologinis procesas (pvz., inertinių dujų sudėtyje deguonies lygis viršija leistiną normą);

21.6. jei tanklaivio krovinio registravimo žurnale nėra naftos išpylimo į jūrą valdymo ir kontrolės sistemos įrašų paskutinio reiso be krovinio metu;

21.7. jei laivo veiksmų esant avarinei situacijai planas neatitinka SOLAS 74 konvencijos reikalavimų arba įgulos nariai nežino, kaip elgtis esant avarinei situacijai;

21.8. jei atitinkamoms institucijoms nebuvo pranešta apie klaidingai išsiųstą į eterį pagalbos šauksmo signalą;

21.9. jei laive trūksta įrenginių, kurie privalo būti pagal tarptautinių konvencijų reikalavimus;

21.10. jei laive nesilaikoma sanitarinių, gyvenimo ir darbo saugos taisyklių;

21.11. jei pagal bendrą įspūdį galima spręsti, kad rimtai pažeistos laivo korpuso konstrukcijos, vandeniui nelaidžios pertvaros ir t. t.;

21.12. jei gaunama informacija ar įrodymai, kad laivo kapitonas ar įgula nėra susipažinę su saugios laivybos ar taršos prevencijos priemonėmis arba tokių priemonių nebuvo imtasi esant atitinkamai situacijai.

22. Šių taisyklių 21 punkte pateiktas išplėstinio laivo patikrinimo pagrindą sudarančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Inspektorius, vadovaudamasis savo profesine patirtimi, kiekvienu atveju sprendžia, ar tikslinga atlikti išplėstinį laivo patikrinimą.

 

V. IŠSAMUS LAIVO PATIKRINIMAS

 

23. Atliekamas išsamus šių tipų laivų patikrinimas:

23.1. dujovežių ir chemines medžiagas vežančių senesnių kaip 10 metų laivų;

23.2. birius krovinius vežančių senesnių kaip 12 metų laivų (balkerių);

23.3. naftos tanklaivių, kurių bendras tonažas didesnis kaip 3000 ir kurie senesni kaip 15 metų;

23.4. senesnių kaip 15 metų keleivinių laivų. Ši nuostata netaikoma keleiviniams ro-ro laivams, dirbantiems reguliariose linijose.

24. Išsamus laivo patikrinimas gali būti atliekamas kas 12 mėnesių bet kuriame Paryžiaus SM valstybių narių uoste. Tarp išsamių patikrinimų kas šeši mėnesiai gali būti atliekami eiliniai patikrinimai.

25. Jeigu laivas gali būti tikrinamas pagal šių taisyklių 23 punkto nuostatas, kad išvengtų galimos laivo prastovos, laivo kapitonas arba valdytojas prieš tris dienas (arba laivui išplaukiant iš uosto, jeigu reisas trunka trumpiau negu tris dienas) iki laivui atplaukiant į paskirties uostą, kur gali būti vykdomas išsamus patikrinimas, Administracijai privalo pateikti šiuos duomenis apie laivą ir jo krovinį:

25.1. laivo pavadinimą;

25.2. laivo valstybės vėliavą;

25.3. TJO numerį;

25.4. dedveito tonažą;

25.5. laivo pastatymo datą, kaip tai nurodyta laivo liudijimuose;

25.6. apie tanklaivį papildomai pateikti informaciją:

25.6.1. laivo korpuso konstrukcijos ypatumus (viengubo korpuso apkalos, viengubo korpuso apkalos su atskirais švaraus balasto tankais, dvigubo korpuso apkalos);

25.6.2. krovininių ir balastinių tankų būklę (pakrauti, tušti ir degazuoti, su balastu, tušti);

25.6.3. krovinio kiekį ir jo charakteristiką;

25.7. laivo atvykimo į uostą laiką;

25.8. planuojamą laivo stovėjimo uoste laiką;

25.9. planuojamą laivo veiklą uoste (pakrovimas, iškrovimas, kita);

25.10. planuojamas kitų institucijų patikrinimo, remonto, aptarnavimo darbų apimtis.

26. Jeigu šių taisyklių 25 punkte nurodyta informacija Administracijai nepateikiama, uoste turi būti vykdomas išsamus laivo patikrinimas.

27. Jeigu po šių taisyklių 23 punkte nurodyto laivo paskutinio išsamaus patikrinimo Paryžiaus SM valstybės narės uoste praėjo 12 arba daugiau mėnesių ir laivo rizikos faktorius yra 7 arba daugiau, laivui atplaukus į uostą turi būti vykdomas išsamus laivo patikrinimas.

 

VI. LAIVO SULAIKYMAS

 

28. Jeigu patikrinus Lietuvos Respublikos jūrų uoste esantį laivą nustatoma, kad jis neatitinka tarptautinių saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos reikalavimų, taip pat įgulos gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose standartų, Administracija užtikrina, kad laivas būtų sulaikytas arba jo eksploatacija, kurios metu buvo atskleisti trūkumai, būtų sustabdyta. Priimdamas sprendimą dėl laivo sulaikymo, inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 75-2264; 2005, Nr. 31-974) 25 straipsnio 2 dalyje ir šių taisyklių 3 priede nurodytais pagrindais bei savo profesine patirtimi.

29. Sulaikęs laivą, inspektorius užpildo Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos formos pranešimą dėl laivo sulaikymo ir įteikia kapitonui. Įteikdamas jį, inspektorius raštu informuoja laivo kapitoną, kad per 14 kalendorinių dienų sprendimas dėl laivo sulaikymo raštu gali būti skundžiamas Administracijos direktoriui. Skundo pateikimas nesustabdo laivo sulaikymo.

30. Už pakartotinį jūrų laivo patikrinimą Lietuvos Respublikos jūrų uoste po sulaikymo ir akto surašymą imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Laivui neleidžiama išplaukti iš uosto tol, kol nesumokėta valstybės rinkliava arba laivo kapitonas nepateikia Administracijai priimtinų garantijų, kad rinkliava bus sumokėta po laivo išplaukimo.

31. Jeigu tikrinant laivą randama labai daug trūkumų, laivo patikrinimas gali būti sustabdytas ir atnaujintas tik po to, kai laivo savininkas (valdytojas) raštu informuos Administraciją, kad trūkumai pašalinti ir laivas atitinka tarptautinių konvencijų reikalavimus.

32. Pašalinus trūkumus, laivo kapitonas Administracijai raštu pateikia paraišką, patvirtinančią, kad laivas atitinka tarptautinių konvencijų reikalavimus ir paruoštas pakartotiniam patikrinimui. Jeigu patikrinus laivą nustatoma, kad jis atitinka tarptautinių konvencijų reikalavimus, laivui leidžiama išplaukti iš uosto.

33. Jeigu laivas nepagrįstai sulaikomas uoste, laivo savininko (valdytojo) nuostoliai atlyginami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

VII. PRANEŠIMAI

 

34. Inspektorius apie laivo sulaikymą raštu praneša uosto kapitonui ir informuoja Administraciją.

35. Inspektorius apie laivo sulaikymą informuoja laivo vėliavos valstybės administraciją, o kai tai neįmanoma – laivo vėliavos valstybės konsulinę įstaigą ar artimiausią diplomatinę atstovybę ir, jeigu trūkumai susiję su laivo klase, klasifikacinę bendrovę, kuri vykdo laivo techninę priežiūrą ir išdavė privalomus pagal tarptautines konvencijas liudijimus.

36. Inspektorius, kuris leidžia laivui išplaukti iš uosto, raštu informuoja uosto kapitoną ir laivo vėliavos valstybės administraciją.

37. Jeigu pagal šių taisyklių 15 punktą Administracija atideda trūkumų pašalinimo terminą iki laivo atplaukimo į kitą uostą, inspektorius to uosto valstybės administracijai nusiunčia nustatytos formos pranešimą. Jeigu laivui, kuris išplaukia iš uosto neįvykdęs Administracijos nustatytų reikalavimų arba neplaukia į paskirtą remontui uostą, uždraudžiama įplaukti į Europos Sąjungos ir Paryžiaus SM valstybių narių uostus, Administracija apie tai informuoja Europos Komisiją, Europos Sąjungos valstybes nares, laivo vėliavos valstybės kompetentingas institucijas ir klasifikacinę bendrovę, kuri vykdo laivo techninę priežiūrą ir išdavė privalomus pagal konvencijas liudijimus, pateikia informaciją duomenų bazei SIRENAC 2000. Jei Administracijai gavus pranešimą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės apie privalomą laivo atvykimą į Lietuvos Respublikos uostuose esančias remonto įmones šis išplaukia iš patikrinimo uosto neįvykdęs tos valstybės kompetentingos institucijos nustatytų reikalavimų ar neatvyksta į atitinkamą Lietuvos Respublikos uostą, Administracija apie tai praneša kompetentingoms kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms.

 

VIII. DRAUDIMAS ĮPLAUKTI Į EUROPOS SĄJUNGOS IR PARYŽIAUS SM VALSTYBIŲ NARIŲ UOSTUS

 

38. Laivams, nurodytiems šių taisyklių 4 priedo 1 punkte, uždraudžiama įplaukti į Europos Sąjungos ir Paryžiaus SM valstybių narių uostus, jeigu:

38.1. laivas plaukioja su valstybės, kuri yra „juodajame sąraše“, publikuojamame kasmetinėje Paryžiaus SM statistikos ataskaitoje, vėliava ir per 24 mėnesius buvo daugiau kaip du kartus sulaikytas Paryžiaus SM valstybių narių uostuose;

38.2. laivas plaukioja su valstybės, kuri yra „labai aukštos rizikos“ arba „aukštos rizikos“ sąraše pagal Paryžiaus SM kasmetinę ataskaitą, vėliava ir per 36 mėnesius buvo sulaikytas Paryžiaus SM valstybių narių uostuose daugiau kaip vieną kartą.

39. Uždraudimo laivui įplaukti į Europos Sąjungos ir Paryžiaus SM valstybių narių uostus procedūra vykdoma pagal šių taisyklių 4 priede išdėstytas nuostatas.

 

IX. LAIVŲ PATIKRINIMO REZULTATŲ PASKELBIMAS

 

40. Duomenys apie laivo sulaikymą viešai skelbiami Administracijos tinklalapyje. Ši informacija atnaujinama kas mėnesį. Tinklalapyje pateikiami šie duomenys:

40.1. laivo pavadinimas;

40.2. laivo TJO numeris;

40.3. laivo tipas;

40.4. laivo bendrasis tonažas;

40.5. laivo pastatymo metai, kaip nurodyta laivo liudijimuose;

40.6. laivo savininkas (valdytojas), jo adresas;

40.7. atsakingas laivo frachtuotojas ir jo adresas (jeigu laivas pakrautas (bus pakrautas) biriais arba piltiniais kroviniais), frachto tipas;

40.8. laivo vėliavos valstybė;

40.9. laivo techninę priežiūrą vykdanti klasifikacinė bendrovė;

40.10. klasifikacinė bendrovė, laivo vėliavos valstybės administracijos vardu išdavusi privalomus tarptautinėse konvencijose nustatytus dokumentus;

40.11. paskutinio išsamaus patikrinimo uostas, data, taip pat ar laivas buvo sulaikytas;

40.12. specialaus laivo patikrinimo uostas ir data, organizacijos, kuri vykdė specialų patikrinimą, pavadinimas (jeigu toks patikrinimas buvo);

40.13. laivo sulaikymų skaičius per paskutinius 24 mėnesius;

40.14. valstybė ir uostas, kur sulaikytas laivas;

40.15. laivo sulaikymo panaikinimo data;

40.16. kiek dienų laivas buvo sulaikytas;

40.17. trumpos ir aiškios pastabos bei trūkumai, dėl kurių laivas buvo sulaikytas;

40.18. tolesni Administracijos veiksmai dėl laivo sulaikymo;

40.19. trumpos ir aiškios priežastys, dėl kurių laivui uždrausta įplaukti į Europos Sąjungos valstybių uostus;

40.20. su laivo klase susiję trūkumai, kurie nulėmė laivo sulaikymą;

40.21. nurodomos sąlygos, jeigu laivui leista plaukti į artimiausią uostą remontui.

41. Apie laivo patikrinimą Administracijos tinklalapyje viešai skelbiami šie duomenys:

41.1. laivo pavadinimas;

41.2. laivo TJO numeris;

41.3. laivo tipas;

41.4. laivo bendrasis tonažas;

41.5. laivo pastatymo metai;

41.6. laivo savininko (valdytojo) adresas;

41.7. jeigu laivas pakrautas (bus pakrautas) biriais arba skystais piltiniais kroviniais, nurodomas atsakingas už pasirinktą laivą frachtuotojas, jo adresas ir frachto tipas;

41.8. laivo vėliavos valstybė;

41.9. klasifikacinė bendrovė, kuri vykdo techninę laivo priežiūrą;

41.10. klasifikacinė bendrovė, kuri, įgaliota laivo vėliavos valstybės administracijos, išdavė privalomus tarptautinėse konvencijose nustatytus dokumentus;

41.11. valstybė, uostas ir data, kur buvo patikrintas laivas;

41.12. pastabų skaičius ir pobūdis.

 

_________________

 

 

Užsienio valstybių laivų valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikos jūrų uostuose vykdymo taisyklių

1 priedas

 

LAIVŲ PATIKRINIMO PIRMUMO KRITERIJAI

 

1. Nepriklausomai nuo rizikos faktorių pirmiausia tikrinami šie laivai:

1.1. apie kurių trūkumus pranešė locmanas arba kitos uosto administracijos tarnybos;

1.2. dėl kurių patikrinimo pagrįstai kreipėsi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos;

1.3. apie kurių trūkumus pranešė laivo kapitonas arba kiti įgulos nariai. Šiuo atveju asmeniui, suteikusiam tokią informaciją, turi būti garantuojamas anonimiškumas;

1.4. kurie, prieš įplaukdami į uostą, patyrė avariją arba sukėlė avarinę situaciją (buvo užplaukę ant seklumos, susidūrę su kitais laivais, manevravo pažeisdami įplaukimo į uostą taisykles, praplaukdami rajonus, kuriuose nustatytos tam tikros laivybos taisyklės, pažeidė tų taisyklių reikalavimus);

1.5. kurie, prieš įplaukdami į uostą, nesuteikė būtinos informacijos apie laive esančius pavojingus krovinius;

1.6. kuriems dėl laivo saugumo trūkumų per paskutinius šešis mėnesius buvo sustabdytas laivo klasės liudijimo galiojimas.

2. Atsižvelgiant į rizikos faktoriaus dydį, pirmiausia tikrinami šie laivai:

2.1. kurie 12 mėnesių nebuvo įplaukę į Europos Sąjungos valstybių narių uostus;

2.2. po kurių paskutinio patikrinimo Paryžiaus SM valstybių narių uostuose praėjo 6 ir daugiau mėnesių;

2.3. kuriems privalomi tarptautinių konvencijų liudijimai, išduoti įgaliotos klasifikacinės bendrovės, kuri nėra pripažinta Europos Komisijos;

2.4. kuriems buvo leista išplaukti iš paskutinio uosto su trūkumais, kurie turi būti pašalinti kitame uoste;

2.5. kurių laivo vėliavos valstybės pagal Paryžiaus SM kasmetinę statistiką yra „juodajame sąraše“;

2.6. kurie buvo sulaikyti uoste, iš kurio atplaukia;

2.7. kurių vėliavos valstybės nėra ratifikavusios visų tarptautinių konvencijų, nurodytų Užsienio valstybių laivų valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikos jūrų uostuose vykdymo taisyklių 5 punkte;

2.8. kurių techninę priežiūrą vykdo klasifikacinė bendrovė, kurios prižiūrimuose laivuose nustatytų trūkumų vidurkis aukštesnis už vidutinį pagal Paryžiaus SM kasmetinę statistiką;

2.9. atskirų tipų, nurodytų Užsienio valstybių laivų valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikos jūrų uostuose vykdymo taisyklių 23 punkte;

2.10. 13 metų ir senesni.

Iš duomenų bazės SIRENAC 2000 įrašų nustačiusi rizikos faktorių, Administracija pirmiausia tikrina tuos laivus, kurių rizikos faktorius didesnis.

_________________

 

 

Užsienio valstybių laivų valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikos jūrų uostuose vykdymo taisyklių

2 priedas

 

LIUDIJIMŲ IR DOKUMENTŲ, TURINČIŲ BŪTI LAIVE, SĄRAŠAS1

 

___________________

1 Pagal konkrečiam laivui taikomus reikalavimus.

 

1. Tarptautinis laivo matmenų liudijimas, išduotas pagal 1969 m. Tarptautinę konvenciją dėl laivų matmenų nustatymo.

2. Keleivinio laivo saugumo liudijimas.

3. Krovininio laivo saugios konstrukcijos liudijimas.

4. Krovininio laivo saugių įrenginių liudijimas.

5. Krovininio laivo saugių radijo įrenginių liudijimas.

6. Išimties liudijimas su vežamų krovinių sąrašu pagal SOLAS 74 konvencijos II-2/53.1.3 taisyklės nuostatas.

7. Krovininio laivo saugumo liudijimas.

8. Laivo atitikties SOLAS 74 konvencijos II-2/54 taisyklės nuostatoms liudijimas.

9. Leidžiamų laivui vežti pavojingų krovinių sąrašas arba manifestas, arba pavojingų krovinių pakrovimo planas.

10. Tarptautinis liudijimas, patvirtinantis, kad laivas tinka vežti suskystintas dujas kaip piltinį krovinį, arba liudijimas, patvirtinantis, kad laivas tinka vežti suskystintas dujas kaip piltinį krovinį (atsižvelgiant į tai, kas yra taikoma).

11. Tarptautinis liudijimas, patvirtinantis, kad laivas tinka vežti pavojingas chemines medžiagas kaip piltinį krovinį, arba liudijimas, patvirtinantis, kad laivas tinka vežti pavojingas chemines medžiagas kaip piltinį krovinį (atsižvelgiant į tai, kas yra taikoma).

12. Tarptautinis teršimo nafta prevencijos liudijimas (pagal MARPOL konvencijos I priedą).

13. Tarptautinis teršimo skystomis kenksmingomis medžiagomis, vežant jas kaip piltinį krovinį, prevencijos liudijimas.

14. Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas.

15. Tarptautinis krovininės vaterlinijos išimties liudijimas.

16. Operacijų, atliekamų su nafta, registracijos žurnalas (I ir II dalys).

17. Laivo įgulos veiksmų avarinio naftos užteršimo atveju planas.

18. Laivo krovinio registravimo žurnalas.

19. Minimalios įgulos saugaus laivo valdymo liudijimas.

20. Kvalifikaciniai liudijimai, išduoti pagal STCW konvencijos nuostatas.

21. Sveikatos patikrinimo liudijimai (TDO konvencija Nr. 73).

22. Darbų laive planavimo grafikas (TDO konvencija Nr. 180 ir STCW konvencija).

23. Darbo ir poilsio valandų apskaitos dokumentas (TDO konvencija Nr. 180).

24. Laivo stovumo skaičiavimai.

25. Atitikties dokumento kopija ir laivo saugaus valdymo liudijimas, išduoti pagal Tarptautinio saugaus laivybos valdymo ir taršos prevencijos iš laivų kodekso nuostatas.

26. Laivo klasės liudijimas (jeigu laivui suteikta klasė).

27. Laivo korpuso konstrukcijų apžiūrų byla (taikoma tik tanklaiviams ir balkeriams).

28. Informacija apie santykio A/A-maks. dydį (taikoma tik ro-ro keleiviniams laivams).

29. Dokumentas, patvirtinantis, kad laivas tinka grūdams vežti.

30. Specialios paskirties laivo saugumo liudijimas.

31. Greitaeigio laivo saugumo liudijimas.

32. Naftos išpylimo į jūrą kontrolės ir registravimo įrangos įrašai paskutinio reiso be krovinio metu (taikoma tik tanklaiviams).

33. Laivo aliarmo planas, kovos su gaisru planas, veiksmų, esant laivo korpuso pažeidimams (dėl keleivinių laivų), keleivinių laivų kapitonui paruoštas veiklos, įvykus avarinei situacijai, planas.

34. Laivo žurnalas įrašams apie privalomus įgulos veiksmus, įvykus avarinei situacijai, mokymus ir treniruotes įgulai veikiant avarinėse situacijose registruoti.

35. Valstybinės uosto kontrolės laivo patikrinimo aktai.

36. Krovinio tvirtinimo vadovas.

37. Keleivinių laivų plaukiojimo rajono apribojimo dokumentas.

38. Keleivinio laivo bendradarbiavimo su jūriniais koordinaciniais gelbėjimo centrais planas.

39. Biriems kroviniams vežti pritaikyto laivo (balkerio) vadovas.

40. Biriems kroviniams vežti pritaikyto laivo pakrovimo (iškrovimo) planas.

41. Šiukšlių tvarkymo laive planas.

42. Šiukšlių tvarkymo laive registracijos žurnalas.

43. Civilinės atsakomybės draudimo ar kitokios finansinės garantijos už taršos nafta padarytą žalą liudijimas (pagal 1992 m. tarptautinę konvenciją dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą).

44. Procedūrų ir parengties vadovas (pagal MARPOL konvencijos II priedą).

45. Tarptautinis oro taršos prevencijos liudijimas (pagal MARPOL konvencijos VI priedą).

46. Tarptautinis taršos nuotekomis prevencijos liudijimas (pagal MARPOL konvencijos IV priedą).

47. Tarptautinis laivo apsaugos liudijimas.

48. Laivo istorijos tęstinis įrašas.

_________________

Užsienio valstybių laivų valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikos jūrų uostuose vykdymo taisyklių

3 priedas

 

LAIVO SULAIKYMO UOSTE PAGRINDAI

 

SOLAS 74 konvencija

 

1. Laive nėra Užsienio valstybių laivų valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikos jūrų uostuose vykdymo taisyklių 2 priede nurodytų dokumentų arba pasibaigęs jų galiojimas.

2. Laivo įgula neatitinka minimalios įgulos sudėties liudijimo reikalavimų.

3. Yra pagrindinės jėgainės arba kitų svarbių mechanizmų, elektros įrangos gedimų.

4. Nešvarios pagrindinės jėgainės patalpos, vamzdynų šiluminė izoliacija persisunkusi kuru arba tepalais, patalpose yra daug tepaluotų vandenų, neveikia nusausinimo sistema.

5. Nepatikimai veikia avarinis generatorius, neveikia avarinis apšvietimas, sugedusios akumuliatoriaus baterijos.

6. Nepakankamas individualių gelbėjimosi priemonių kiekis arba jos netinkamos naudoti. Neveikia gelbėjimo valčių (plaustų) nuleidimo įranga.

7. Nepakankamas priešgaisrinių įrenginių, siurblių, gaisrinės signalizacijos, stacionarios tūrinės gaisro gesinimo sistemos, priešgaisrinių sklendžių ventiliacijos kanaluose, nuotolinių momentinio uždarymo ventilių kuro ir tepalo sistemose, nuotolinio ventiliacijos, kuro ir tepalo siurblių išjungimo sistemų kiekis arba nepatikimas jų darbas.

8. Nepakankamas gesinimo skysčio kiekis arba nepatikimas stacionarios priešgaisrinės sistemos, sumontuotos ant tanklaivių krovininio denio, darbas. Nepatikimas tanklaivių inertinių dujų sistemos darbas.

9. Nepakankamas signalinių ugnių, ženklų ir garso signalų kiekis arba jie netinka naudoti.

10. Gedimas arba nepatikimas radijo įrenginių nelaimės signalo siuntimo į eterį darbas.

11. Atsižvelgiant į planuojamą reisą, neatlikta jūrlapių ir kitos šių jūros rajonų navigacinės literatūros korektūra.

12. Laive nėra ir nerengiami kito reiso planai.

13. Laive nėra navigacinių įrenginių, reikalaujamų pagal SOLAS 74 konvencijos V-12(o) taisyklę, arba jie nepatikimai dirba.

14. Tanklaivio siurblinės ventiliacijos kanalai neatitinka SOLAS 74 konvencijos II-2/59.3.1 taisyklės reikalavimų.

15. Dyzeliniuose varikliuose aukšto slėgio kuro padavimo vamzdžiai neatitinka SOLAS 74 konvencijos reikalavimų.

16. Laivo įgulos pasirengimas ir veiksmai tikrinant laivo eksploataciją turi daug trūkumų.

17. Nevykdomi SOLAS 74 konvencijos XI dalies 2 taisyklės reikalavimai dėl laivo korpuso konstrukcijų būklės sustiprintos kontrolės programos įgyvendinimo.

18. Nėra reiso duomenų registravimo (toliau – RDR) sistemos1 arba ji netinkamai dirba.

__________________

1 Pagal konkrečiam laivui taikomus reikalavimus.

 

Tarptautinis piltinių krovinių vežimo kodeksas (IBC)

 

19. Kraunamas į laivą krovinys nėra nurodytas liudijimo, išduoto pagal Tarptautinių piltinių krovinių pervežimo kodeksą, priede arba nėra informacijos apie krovinį.

20. Nėra arba neveikia aukšto slėgio saugos prietaisai.

21. Elektros įranga, skirta naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, neatitinka nustatytų saugos reikalavimų arba neatitinka IBC kodekso reikalavimų.

22. Potencialiai sprogioje aplinkoje yra gaisrą sukeliančių įrenginių.

23. Nevykdomi specialūs reikalavimai.

24. Krovininiuose tankuose krovinio pakrauta daugiau negu leidžiama.

25. Temperatūrai jautrūs produktai nepakankamai apsaugoti nuo temperatūros poveikio.

 

Tarptautinis dujų vežimo kodeksas (ICC)

 

26. Kraunamas krovinys nėra nurodytas tinkamumo liudijime, išduotame pagal Tarptautinį dujų pervežimo kodeksą, arba nėra informacijos apie krovinį.

27. Nėra užraktų gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose.

28. Pertvaros laidžios dujoms.

29. Neveikia oro užtvaros.

30. Nėra arba neveikia momentinio uždarymo vožtuvai.

31. Nėra arba neveikia saugos vožtuvai.

32. Elektros įrenginiai, sumontuoti potencialiai sprogioje aplinkoje, neatitinka reikalavimų.

33. Krovinio pakrovimo aplinkoje neveikia ventiliacija.

34. Krovininiuose tankuose neveikia slėgio signalizacija.

35. Neveikia dujų nutekėjimo kontrolės signalizacija arba kenksmingų dujų analizatorius.

36. Nėra kroviniui naudojamo katalizatoriaus liudijimo arba jo galiojimas pasibaigęs.

 

Tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo (LL)

 

37. Ryškus laivo korpuso deformavimas, korozija, galinti turėti įtakos laivo korpuso sandarumui, dėl kurių turi būti atliktas remontas.

38. Akivaizdus laivo stovumo nepakankamumas.

39. Kapitonas negali pateikti patikimos patvirtintos informacijos, kad jis reiso metu galėtų tinkamai įvertinti ir apskaičiuoti laivo stovumą keičiantis reiso sąlygoms.

40. Nėra arba netinkama triumų dangčių, vandeniui nelaidžių durų, ventiliacinių angų uždarymo įrenginių būklė.

41. Laivas perkrautas.

42. Ant korpuso apkalos nėra arba nematomi krovininės žymos ženklai.

 

MARPOL konvencijos I priedas

 

43. Nėra arba tinkamai neveikia naftuotų vandenų filtravimo, naftos išpylimo į jūrą valdymo ir kontrolės arba 15 ppm koncentracijos signalizacijos įrenginiai.

44. Planuojamam reisui nėra pakankamo laisvo kuro (tepalo) nuosėdų arba naftuotų vandenų cisternų tūrio.

45. Nėra operacijų, atliekamų su nafta ir jos produktais, registracijos žurnalo.

46. Laive rasta nelegali naftuotų vandenų nusausinimo sistema.

47. Nėra laivo konstrukcijų būklės patikrinimo aktų bylos arba aktai neatitinka MARPOL konvencijos I priedo reikalavimų.

 

MARPOL konvencijos II priedas

 

48. Nėra Procedūrų ir tvarkos vadovo.

49. Krovinys nesuskirstytas pagal kategorijas.

50. Nėra krovinio registracijos žurnalo.

51. Naftos grupės kroviniai vežami nesilaikant MARPOL konvencijos II priedo reikalavimų.

 

MARPOL konvencijos V priedas

 

52. Nėra šiukšlių tvarkymo laive plano.

53. Nėra šiukšlių tvarkymo laive registracijos žurnalo.

54. Laivo įgula nežino šiukšlių tvarkymo plano reikalavimų.

 

STCW konvencija

 

55. Laivo įgulos vadovaujantys nariai neturi laivo vėliavos valstybės administracijos diplomų patvirtinimų, nėra dokumento, patvirtinančio, kad dėl diplomų patvirtinimo buvo kreiptasi į laivo vėliavos valstybės administraciją.

56. Įgulos narių skaičius ir kvalifikacija neatitinka laivo vėliavos valstybės administracijos reikalavimų.

57. Laivo įgulos nariai neturi kvalifikacijos liudijimų.

58. Laivo įgulos nariai nesugeba vykdyti savo pareigų esant avarinėms situacijoms, susijusioms su laivo saugumu ir taršos prevencija.

59. Nėra galimybės prasidėjus reisui sukomplektuoti laive budėjimą iš pailsėjusių įgulos narių.

60. Laive organizuotas laivavedžių ir mechanikų budėjimas neatitinka laivo vėliavos valstybės administracijos reikalavimų.

 

1976 m. Konvencija dėl minimalių standartų prekybos laivuose

 

61. Nepakankamas maisto atsargų kiekis būsimam reisui.

62. Nepakankamas geriamojo vandens kiekis iki kito uosto.

63. Antisanitarinė laivo būklė.

64. Gyvenamosios patalpos nešildomos (jeigu laivas dirba platumose, kur žema temperatūra).

65. Laivas netvarkingai pakrautas arba denio krovinys trukdo laisvai prieiti prie priešgaisrinių arba gelbėjimosi įrenginių. Yra akivaizdu, kad budintys įgulos nariai ir tie, kurie privalės pratęsti budėjimą, yra pervargę. Laive neiškabintas įgulos narių budėjimo ir poilsio grafikas.

_________________

 

 

Užsienio valstybių laivų valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikos jūrų uostuose vykdymo taisyklių

4 priedas

 

UŽDRAUDIMO ĮPLAUKTI Į EUROPOS SĄJUNGOS IR PARYŽIAUS SM VALSTYBIŲ NARIŲ UOSTUS PROCEDŪRA

 

1. Šio priedo nuostatos taikomos:

1.1. naftos tanklaiviams;

1.2. chemines medžiagas vežantiems tanklaiviams;

1.3. keleiviniams (kruiziniams) laivams;

1.4. birius krovinius vežantiems laivams (balkeriams).

2. Jeigu sulaikius laivą nustatoma, kad yra aplinkybių, nurodytų Užsienio valstybių laivų valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikos jūrų uostuose vykdymo taisyklių 38.1 arba 38.2 punktuose, Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija) raštu privalo pranešti laivo kapitonui ir savininkui (valdytojui), jog laivui bus uždrausta įplaukti į bet kurį Europos Sąjungos ir Paryžiaus SM valstybių narių uostą.

3. Sulaikiusi laivą Administracija privalo raštu informuoti laivo vėliavos valstybės kompetentingas institucijas, jeigu trūkumai, dėl kurių jis buvo sulaikytas, susiję su laivo klase, klasifikacinę bendrovę, kuri vykdo laivo techninę priežiūrą (jeigu laivui suteikta klasė), SIRENAC 2000 duomenų bazę, Paryžiaus SM sekretoriatą, Europos Sąjungos valstybes nares, Europos Komisiją, Paryžiaus SM valstybes nares.

4. Uždraudimas įplaukti į bet kurį Europos Sąjungos ir Paryžiaus SM valstybių narių uostą įsigalioja leidus laivui išplaukti iš uosto, kai pašalinami trūkumai, dėl kurių laivas buvo sulaikytas.

5. Dėl uždraudimo įplaukti į bet kurį Europos Sąjungos ir Paryžiaus SM valstybių narių uostą panaikinimo laivo savininkas (valdytojas) turi raštu kreiptis į uždraudimą įplaukti išdavusią Administraciją. Prie prašymo turi būti pridėtas laivo vėliavos valstybės kompetentingos institucijos liudijimas, patvirtinantis, kad laivas visiškai atitinka jam taikomų tarptautinių konvencijų reikalavimus. Jeigu laivui suteikta klasė, prie prašymo turi būti pridėtas klasifikacinės bendrovės liudijimas, patvirtinantis, kad laivas visiškai atitinka klasifikacinės bendrovės taisyklių ir standartų reikalavimus.

6. Uždraudimą gali panaikinti tik Administracija, išdavusi draudimą ir patikrinusi laivą iš anksto sutartame uoste, jeigu ji įsitikina, kad laivas visiškai atitinka jam taikomų tarptautinių konvencijų reikalavimus.

7. Jeigu iš anksto sutartas uostas yra bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės uostas, šio uosto valstybės kompetentinga institucija, suderinusi su Administracija, gali leisti vienkartinį laivo įplaukimą į tą uostą, kur bus patikrinta, ar laivas visiškai atitinka jam taikomų tarptautinių konvencijų reikalavimus. Atliekamas išsamus laivo patikrinimas. Visas išlaidas, susijusias su laivo patikrinimu, atlygina laivo savininkas (valdytojas).

Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad laivas visiškai atitinka visų jam taikomų tarptautinių konvencijų reikalavimus, uždraudimas laivui įplaukti į Europos Sąjungos ir Paryžiaus SM valstybių narių uostus turi būti panaikinamas. Administracija apie tai raštu informuoja laivo savininką (valdytoją).

8. Administracija apie uždraudimo panaikinimą raštu praneša laivo vėliavos valstybės administracijai, laivo klasės liudijimą išdavusiai klasifikacinei bendrovei, Europos Sąjungos valstybių narių administracijoms, Paryžiaus SM valstybėms narėms, Europos Komisijai, Paryžiaus SM sekretoriatui, išsiunčia pranešimą į SIRENAC duomenų bazę.

9. Informacija apie visus laivus, kuriems buvo uždrausta įplaukti į Europos Sąjungos ir Paryžiaus SM valstybių narių uostus, kas mėnesį turi būti skelbiama viešai.

_________________

 

 

Užsienio valstybių laivų valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikos jūrų uostuose vykdymo taisyklių

5 priedas

 

INFORMACIJOS TEIKIMO TVARKA

 

1. Kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki balandžio 1 d., Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija) Europos Komisijai turi pateikti tokius praėjusių metų duomenis apie:

1.1. Administracijoje dirbančių inspektorių, vykdančių uosto valstybės kontrolę užsienio laivuose, skaičių. Europos Komisijai pateikiama šioje lentelėje nurodyta informacija:

 

Uostas / zona

Visu etatu dirbančių inspektorių skaičius

Ne visu etatu dirbančių inspektorių skaičius

Galutinis visu etatu dirbančių inspektorių skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IŠ VISO:

 

 

 

 

1.2. bendrą individualių laivų įplaukimų į Lietuvos Respublikos uostus skaičių.

2. Lietuvos Respublikos jūrų uostų ar jūrinių terminalų administracijos iki kiekvieno mėnesio 10 dienos teikia Administracijai informaciją apie praėjusį mėnesį į jų uostus atvykusius laivus, jų TJO numerius ir atvykimo datas, taip pat informaciją apie reguliarias susisiekimo paslaugas teikiančius keltus ir jų plaukimo grafikus. Informacija apie reguliarias susisiekimo paslaugas teikiančių keltų plaukimo grafiko pasikeitimą patikslinama kiekvieną kartą, kai pasikeičia keltų plaukimo grafikas.

3. Administracija, gavusi atitinkamus duomenis iš Lietuvos Respublikos jūrų uostų ar jūrinių terminalų administracijų, kas šešis mėnesius pateikia Europos Komisijai į Lietuvos Respublikos uostus įplaukusių individualių laivų, išskyrus reguliarias susisiekimo paslaugas teikiančius keltus, judėjimo sąrašą, kuriame nurodytas tų laivų TJO numeris ir atvykimo data.

4. Administracija privalo pateikti Europos Komisijai reguliarias susisiekimo paslaugas teikiančių keltų plaukimo sąrašą. Ši informacija patikslinama kiekvieną kartą, kai pasikeičia keltų plaukimo grafikas.

_________________

 

 

Užsienio valstybių laivų valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikos jūrų uostuose vykdymo taisyklių

6 priedas

 

REISO DUOMENŲ REGISTRAVIMO SISTEMŲ NAUDOJIMO ATSKIRŲ TIPŲ LAIVUOSE REIKALAVIMAI

 

1. Laivuose, įplaukiančiuose į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ar jūrinį terminalą, turi būti sumontuota Reiso duomenų registravimo (toliau – RDR) sistema, atitinkanti TJO asamblėjos rezoliucijoje A.861 (20) išdėstytus darbo standartus bei Tarptautinės elektronikos komisijos (IEC) standarte Nr. 61996 pateiktus bandymo standartus, jeigu tai yra:

1.1. 2002 m. liepos 1 d. arba vėliau pastatyti keleiviniai laivai;

1.2. iki 2002 m. liepos 1 d. pastatyti ro-ro keleiviniai laivai;

1.3. iki 2002 m. liepos 1 d. pastatyti keleiviniai laivai;

1.4. 2002 m. liepos 1 d. arba vėliau pastatyti 3000 tonų ir didesnės bendrosios talpos laivai, išskyrus keleivinius laivus.

2. Laivuose, pastatytuose iki 2002 m. liepos 1 d., kurie įplaukia į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ar jūrinį terminalą, turi būti sumontuota RDR sistema, atitinkanti TJO nustatytus reikalavimus:

2.1. krovininiuose laivuose, kurių bendroji talpa 20000 ir daugiau, RDR sistema turi būti sumontuota ne vėliau, negu įvyko pirmasis planinis jų pastatymas į doką po 2006 m. liepos 1 d., tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2009 m. liepos 1 d.;

2.2. krovininiuose laivuose, kurių bendroji talpa daugiau kaip 3000, bet mažiau nei 20 000, RDR sistema turi būti sumontuota ne vėliau, negu įvyko pirmasis planinis jų pastatymas į doką po 2007 m. liepos 1 d., tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2010 m. liepos 1 d.

 

_________________