LIETUVOS BANKO VALDYBOS
N U T A R I M A S
DĖL Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimo
Nr. 152 „Dėl Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarkos“ pakeitimo
2012 m. kovo 15 d. Nr. 03-63
Vilnius
Atsižvelgdama į Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) 2012 m. sausio 6 d. Pažangaus operacinės rizikos vertinimo (AMA) metodo papildymų ir pakeitimų gairėse (angl. EBA Guidelines on Advanced Measurement Approach (AMA) – Extensions and Changes) pateiktas rekomendacijas, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
Pakeisti Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarkos“ (Žin., 2006, Nr. 143-5460):
1. Išdėstyti 5.3.1 punktą taip:
„5.3.1. Globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija, vertindama finansinės grupės pasirengimą taikyti AMA metodą skaičiuojant kapitalo pakankamumą, prireikus koordinuoja ir derina su priimančiųjų šalių priežiūros institucijomis klausimus, susijusius su visų AMA metodo papildymų ir reikšmingų AMA metodo pakeitimų pripažinimu ir leidimo juos taikyti išdavimu, naujų finansinės grupės verslo padalinių įtraukimu į AMA taikymo sritį, pradiniu draudimo pripažinimu AMA modelyje, metodikos, naudojamos paskirstant finansinės grupės kapitalą, reikalingą operacinei rizikai padengti, tarp skirtingų šios grupės įmonių, pripažinimu, naudos, gaunamos dėl diversifikacijos poveikio, pripažinimu.“
3. Išdėstyti 19 punktą taip:
4. Išdėstyti 19.1.4 punktą taip:
5. Papildyti 19.5 punktu:
7. Papildyti nauju 21 punktu (buvusius 21, 21.1 ir 21.2 punktus laikyti atitinkamai 22, 22.1 ir 22.2 punktais):
8. Papildyti 22.3 punktu:
Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą
kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį
operacinės rizikos vertinimo metodą
išdavimo tvarkos
2 priedas
(Lietuvos banko valdybos 2012 m. kovo 15 d.
nutarimo Nr. 03-63 redakcija)
MINIMALŪS PAŽANGAUS OPERACINĖS RIZIKOS VERTINIMO (AMA) METODO PAPILDYMŲ IR PAKEITIMŲ REIKALAVIMAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Minimalūs pažangaus operacinės rizikos vertinimo (AMA) metodo papildymų ir pakeitimų reikalavimai parengti atsižvelgus į Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) 2012 m. sausio 6 d. Pažangaus operacinės rizikos vertinimo (AMA) metodo papildymų ir pakeitimų gairėse (angl. EBA Guidelines on Advanced Measurement Approach (AMA) – Extensions and Changes) pateiktas rekomendacijas.
2. Šio dokumento nuostatos taikomos bankams, kurie planuoja taikyti AMA metodą arba jau yra gavę leidimą jį taikyti operacinės rizikos kapitalo poreikiui apskaičiuoti. Bankai, turintys globojančius (patronuojančius) bankus kitose ES valstybėse narėse, kurie planuoja taikyti AMA metodą arba jau yra gavę leidimą jį taikyti operacinės rizikos kapitalo poreikiui apskaičiuoti, nerengia atskiros AMA metodo pakeitimų politikos, tačiau turi įrodyti Lietuvos bankui, kad sugebės taikyti globojančio (patronuojančio) banko AMA metodo pakeitimų politiką.
3. Šio dokumento II skyriuje pateikiami bankų AMA metodo pakeitimų politikai taikomi reikalavimai, III skyriuje pateikiamos AMA metodo pakeitimų klasifikavimo pagal jų svarbą kategorijos ir klasifikavimo reikalavimai, IV skyriuje nustatyti klasifikuojant AMA metodo pakeitimus naudojami kriterijai, V skyriuje nustatyti reikalavimai, kurių turi laikytis bankas, informuodamas Lietuvos banką apie AMA metodo papildymus ir pakeitimus, ir Lietuvos banko veiksmai, kurių jis gali imtis susipažinęs su banko pateikta informacija.
II. AMA METODO PAKEITIMŲ POLITIKAI TAIKOMI REIKALAVIMAI
4. Banke turi būti tinkamai įgyvendinta banko valdybos patvirtinta AMA metodo pakeitimų politika, įskaitant vidaus procedūras ir atsakomybės pasiskirstymą, remiantis kuriuo:
4.1. atliekamas AMA metodo papildymų ir pakeitimų atitikties įvertinimas siekiant juos pripažinti patikimais ir tinkamais naudoti, atsižvelgus į finansinės grupės organizacinę struktūrą ir pasirinkto AMA metodo ypatumus;
5. Bankas AMA metodo pakeitimų politikoje aprašo principus ir procedūras, naudojamus planuojamiems AMA metodo papildymams ir pakeitimams klasifikuoti ir įgyvendinti, atsižvelgdamas į III skyriaus reikalavimus.
6. Bankas pasirenka ir AMA metodo pakeitimų politikoje dokumentuoja tinkamus kriterijus galimiems pakeitimams klasifikuoti, atsižvelgdamas į IV skyriaus reikalavimus, ir atskleidžia informaciją apie tai, kaip nustatytų kategorijų AMA metodo papildymų ir pakeitimų įgyvendinimas suderinamas su banko vidaus valdymo sistema ir AMA modelio struktūra.
7. Banko AMA metodo pakeitimų politikoje numatoma, kas atliks planuojamų AMA metodo papildymų ir reikšmingų AMA metodo pakeitimų nepriklausomą peržiūrą – vidaus audito padalinys ar audito įmonė.
8. Bankas turi periodiškai, bent 1 kartą per kalendorinius metus, peržiūrėti ir prireikus patikslinti savo AMA metodo pakeitimų politiką, įvertinus banko vidaus valdymo arba AMA modelio struktūros pasikeitimus.
III. AMA METODO PAPILDYMŲ IR PAKEITIMŲ KLASIFIKAVIMO REIKALAVIMAI
10. AMA metodo papildymai ir pakeitimai AMA metodo pakeitimų politikoje klasifikuojami pagal svarbą į šias kategorijas (nuo pačių reikšmingiausių iki mažiausiai reikšmingų):
11. Banko AMA metodo pakeitimų politikoje turi būti numatytos visos keturios AMA metodo papildymų ir pakeitimų kategorijos.
12. Kiekvieno numatomo AMA metodo pakeitimo priskyrimas tam tikrai kategorijai atliekamas tik tada, kai įvertinamas jo galimas sąryšis ne tik su kitais anksčiau atliktais pakeitimais, bet ir su tais pakeitimais, kurie įsigalioja tuo pačiu metu, ir su pakeitimais, kuriuos numatoma atlikti ateityje.
13. Kai AMA metodo pakeitimas, vertinant jį pagal kiekybinį poveikį operacinės rizikos kapitalo poreikiui ir vertinant pagal kokybinius klasifikavimo kriterijus, skiriasi, bankas turi priskirti šį AMA metodo pakeitimą didesnės svarbos kategorijai.
14. Nesvarbu, pagal kuriuos banko AMA metodo pakeitimų politikoje nustatytus kriterijus bankas klasifikuoja galimus AMA metodo pakeitimus, Lietuvos bankas, peržiūrėjęs faktinio AMA metodo pakeitimo klasifikavimą, gali priskirti jį didesnės svarbos kategorijai ir taikyti atitinkamas procedūras, kaip nustatyta V skyriuje.
IV. AMA METODO PAPILDYMŲ IR PAKEITIMŲ KLASIFIKAVIMO KRITERIJAI
15. Šiame skyriuje pateiktas galimų AMA metodo papildymų ir pakeitimų klasifikavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Bankas taiko visus arba tik dalį iš pateiktų kriterijų, kurie atitinka jo specifinį AMA metodą, taip pat gali įtraukti į savo AMA metodo pakeitimų politiką papildomus kriterijus, pagal kuriuos bus klasifikuojami galimi AMA metodo papildymai ir pakeitimai.
1. AMA metodo papildymai
16. AMA metodo papildymai gali būti susiję su papildomų elementų įdiegimu į kiekybinę AMA metodo vertinimo sistemą ir su AMA metodo taikymo masto finansinėje grupėje pasikeitimu.
17. AMA metodo papildymų, susijusių su papildomų elementų įdiegimu į kiekybinę AMA metodo vertinimo sistemą, kriterijai:
17.1. pirmą kartą pradedamas taikyti AMA metodu apskaičiuoto kapitalo mažinimas dėl didžiausios tikėtinos nuostolio padengimo sumos ribos pripažinimo, t. y. kai planuojama kapitalo poreikį skaičiuoti vien tik netikėtam nuostoliui padengti, jeigu tenkinami Patikimumo vertinimo ir jo tikrinimo nuostatų III skyriaus VIII skirsnio 1 dalies reikalavimai;
17.2. pirmą kartą pradedamos naudoti draudimo ir kitos rizikos perkėlimo priemonės, dėl kurių pripažinimo gali būti mažinamas AMA metodu apskaičiuotas kapitalas, vadovaujantis Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų VII skyriaus XI skirsnio 2 dalimi;
17.3. pirmą kartą pradedama vertinti nauda, gaunama dėl diversifikacijos poveikio taikant AMA metodą;
18. AMA metodo papildymų, susijusių su AMA metodo taikymo masto finansinėje grupėje pasikeitimu, kriterijai:
18.1. AMA metodo taikymo finansinėje grupėje pasikeitimai, atsirandantys dėl banko sprendimo pradėti taikyti AMA metodą tose finansinės grupės įmonėse, kurioms iki tol nebuvo suteiktas leidimas taikyti AMA metodą ir jos nebuvo įtrauktos į AMA metodo įgyvendinimo finansinėje grupėje planą, pateiktą kartu su prašymu išduoti leidimą taikyti AMA metodą, vadovaujantis Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarkos 19.3 punktu;
18.2. AMA metodo taikymo finansinėje grupėje pasikeitimai, atsirandantys dėl banko, turinčio leidimą finansinėje grupėje taikyti AMA metodą kartu su bazinio indikatoriaus metodu arba AMA metodą kartu su standartizuotu metodu, kai tenkinamos Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų XII skirsnyje nustatytos sprendimo pakeisti leidime nurodytą šių metodų taikymo mastą sąlygos, t. y. pradėti taikyti AMA metodą verslo padaliniuose, kurie nebuvo įtraukti į AMA metodo įgyvendinimo finansinėje grupėje planą, pateiktą kartu su prašymu išduoti leidimą taikyti AMA metodą, vadovaujantis Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarkos 19.3 punktu.
19. 18 punkte nurodyti kriterijai priskiriami AMA metodo papildymų kategorijai tik tada, jeigu jie turi reikšmingą įtaką finansinės grupės rizikos pobūdžiui. Skaičiuodamas operacinės rizikos kapitalo poreikį, bankas turi įvertinti verslo padalinių susijungimus, įsigijimus ir kitus finansinės grupės verslo struktūros pasikeitimus, kurie gali paveikti AMA metodo taikymo mastą. Jeigu toks verslo išplėtimas ir kiti struktūriniai pokyčiai turi tik nežymų poveikį finansinės grupės rizikos pobūdžiui, jie priskiriami svarbių ir (arba) nežymių pakeitimų kategorijai. Tuo atveju bankas gali taikyti pakeitimus be išankstinio Lietuvos banko leidimo, bet turi iš anksto pateikti informaciją Lietuvos bankui apie numatomus svarbius AMA metodo pakeitimus, kaip nustatyta 26 punkte.
2. Reikšmingi AMA metodo pakeitimai
20. Reikšmingų AMA metodo pakeitimų kriterijai:
20.1. operacinės rizikos kapitalo poreikiui apskaičiuoti naudojamų duomenų rinkinio struktūros ir charakteristikų reikšmingi pasikeitimai (pvz., pirmą kartą pradedami naudoti nauji išorės duomenų šaltiniai);
20.2. AMA metodo kiekybinio vertinimo sistemos reikšmingi pasikeitimai, susiję su naujų skaičiavimo metodų naudojimu (pvz., perėjimas nuo duomenimis pagrįsto modelio prie scenarijų analize pagrįsto modelio ir atvirkščiai, keturių pagrindinių AMA metodo elementų lyginamojo svorio pasikeitimai, kiekybinio modelio prielaidų ir parametrų, nuo kurių priklauso operacinės rizikos nuostolių įverčių pasiskirstymas, pasikeitimai) arba svarbiais finansinės grupės struktūros pasikeitimais (pvz., reikšmingų verslo padalinių pašalinimas iš modelio);
20.3. kapitalo poreikio paskirstymo finansinės grupės viduje mechanizmo pakeitimai taikant AMA metodą;
3. Svarbūs AMA metodo pakeitimai
21. Svarbių AMA metodo pakeitimų kriterijai:
21.1. Banko vidaus procedūrų, reglamentuojančių vidaus nuostolio duomenų kaupimą, scenarijų analizės vykdymą, verslo aplinkos ir vidaus kontrolės veiksnių nustatymą, pakeitimai;
21.2. kiekybinio AMA metodo vertinimo sistemos pakeitimai, susiję su skaičiavimo metodų pasikeitimu arba finansinės grupės struktūros pasikeitimais (pvz., operacinės rizikos kapitalo poreikiui apskaičiuoti naudojamų duomenų rinkinio stebėjimo periodo pasikeitimas; kriterijų, pagal kuriuos nustatomos minimalios nuostolių ribos modeliuojant nuostolių įverčių pasiskirstymą pagrindinėje ir didelių nuokrypių zonoje, pasikeitimas; kriterijų, pagal kuriuos apibrėžiami tikėtini nuostoliai, rizikos perkėlimo priemonės ir atskirų operacinės rizikos įverčių koreliacija, kai bankas buvo gavęs leidimą AMA modelyje naudoti šias priemones, pasikeitimas);
21.3. AMA metodui įgyvendinti naudojamų informacinių technologijų sistemų, duomenų administravimo arba atskaitomybės pertvarkymas;
21.5. AMA metodo pakeitimai, dėl kurių susidaro ženklus operacinės rizikos kapitalo poreikio nuokrypis. Nuokrypis skaičiuojamas lyginant operacinės rizikos kapitalo poreikį, gautą naudojant esamą AMA metodą ir siūlomą AMA metodą po pakeitimų. Kai leidimas taikyti AMA metodą yra suteiktas finansinei grupei, nuokrypis skaičiuojamas finansinės grupės mastu. Kai vertinamas operacinės rizikos kapitalo poreikio nuokrypis finansinėje grupėje, turinčioje globojantį (patronuojantį) banką kitoje ES valstybėje narėje arba finansinėje grupėje, neturinčioje globojančio (patronuojančio) banko kitoje ES valstybėje narėje, tačiau turinčioje kontroliuojamas finansų įmones ES valstybėse narėse, Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su globojančių (patronuojančių) bankų priežiūros institucijomis ir priimančiųjų šalių priežiūros institucijomis (kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į tai, ar Lietuvos bankas yra priimančiosios šalies priežiūros institucija ar globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija), gali nustatyti minimalią ribą, nuo kurios operacinės rizikos kapitalo poreikio nuokrypis laikomas ženkliu.
4. Nežymūs AMA metodo pakeitimai
22. Visi AMA metodo papildymai ir pakeitimai, kurie neatitinka banko AMA metodo pakeitimų politikoje nustatytų kriterijų, pagal kuriuos jie turi būti priskirti papildymų, reikšmingų ir (arba) svarbių pakeitimų kategorijai, kaip tai apibrėžta 16–21 punktuose, ir kurie nebūtų priskirti minėtoms kategorijoms net ir įvertinus jų tarpusavio sąryšį, laikomi nežymiais AMA metodo pakeitimais.
V. INFORMACIJOS APIE AMA METODO PAPILDYMUS IR PAKEITIMUS PATEIKIMAS LIETUVOS BANKUI IR JOS VERTINIMAS
1. AMA metodo papildymai ir reikšmingi AMA metodo pakeitimai
23. Bankas, planuojantis papildyti ir (arba) reikšmingai pakeisti AMA metodą, turi iš anksto, ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki planuojamų AMA metodo papildymų arba reikšmingų AMA metodo pakeitimų įgyvendinimo pradžios, pateikti Lietuvos bankui prašymą išduoti leidimą juos taikyti ir pateikti šiuos dokumentus, kurių pagrindu vertinama, ar po pakeitimų banko taikomas AMA metodas ir toliau atitiks Lietuvos banko teisės aktuose nustatytus reikalavimus:
23.2. trumpą planuojamo AMA metodo papildymo arba reikšmingo AMA metodo pakeitimo aprašymą, kuriame atskleidžiama pakeitimo esmė, nurodoma planuojama įgyvendinimo pradžios data;
23.3. planuojamo AMA metodo papildymo arba reikšmingo AMA metodo pakeitimo pagrindimą, tikslus ir tikėtiną poveikį AMA metodo operacinės rizikos kapitalo poreikio dydžiui;
24. Gavęs banko prašymą ir būtinus dokumentus, Lietuvos bankas pradeda vertinti banko pasirengimą taikyti AMA metodo papildymus ir reikšmingus AMA metodo pakeitimus pagal Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarkos II skyriaus reikalavimus.
25. Bankas gali įgyvendinti AMA metodo papildymus ir reikšmingus AMA metodo pakeitimus tik gavęs Lietuvos banko leidimą. Prieš išduodamas leidimą, Lietuvos bankas gali nurodyti bankui patobulinti papildytas arba reikšmingai pakeistas AMA metodo dalis arba įvykdyti kitas papildomas sąlygas (pvz., atlikti paralelinį operacinės rizikos kapitalo poreikio skaičiavimą naudojant ankstesnįjį AMA metodą ir AMA metodą po pakeitimų).
2. Svarbūs AMA metodo pakeitimai
26. Bankas, planuojantis atlikti svarbius AMA metodo pakeitimus, turi iš anksto, ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki planuojamų svarbių AMA metodo pakeitimų įgyvendinimo pradžios, apie tai informuoti Lietuvos banką ir pateikti šiuos dokumentus:
26.2. trumpą planuojamo svarbaus AMA metodo pakeitimo aprašymą, kuriame atskleidžiama pakeitimo esmė, nurodant planuojamą įgyvendinimo pradžios datą;
27. Lietuvos bankas per 1 mėnesį nuo 26 punkte nurodytų dokumentų gavimo dienos įvertina planuojamą svarbų AMA metodo pakeitimą ir raštu informuoja banką, ar prieštarauja jis ar ne, kad šie pakeitimai būtų įgyvendinti. Įvertinęs banko pateiktą informaciją, Lietuvos bankas gali nurodyti bankui, prieš įgyvendinant svarbius AMA metodo pakeitimus, juos patobulinti arba įvykdyti kitas papildomas sąlygas (pvz., atlikti paralelinį operacinės rizikos kapitalo poreikio skaičiavimą naudojant ankstesnįjį AMA metodą ir AMA metodą po pakeitimų). Tokiu atveju 1 mėnesio terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai Lietuvos bankas gauna dokumentus, patvirtinančius nustatytų papildomų sąlygų įvykdymą.
28. Bankas gali įgyvendinti svarbius AMA metodo pakeitimus tik gavęs Lietuvos banko patvirtinimą, kad jis neprieštarauja šių pakeitimų įgyvendinimui. Lietuvos bankas, įvertinęs banko pateiktą informaciją apie svarbų AMA metodo pakeitimą, gali jį priskirti AMA metodo papildymų arba reikšmingų AMA metodo pakeitimų kategorijai, apie tai informuodamas banką. Tokiu atveju bankas turi teikti prašymą išduoti leidimą taikyti AMA metodo papildymus arba reikšmingus AMA metodo pakeitimus Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. Bankai, kuriems leidimas taikyti AMA metodą buvo išduotas iki 2011 m. gruodžio 31 d., ir bankai, pateikiantys Lietuvos bankui prašymą suteikti leidimą taikyti AMA metodą iki 2012 m. birželio 30 d., turi pateikti AMA metodo pakeitimų politiką ne vėliau kaip iki 2012 m. birželio 30 d. Vėliau šios datos AMA metodo pakeitimų politika teikiama kartu su prašymu išduoti leidimą taikyti AMA metodą. AMA metodą taikantys arba planuojantys taikyti bankai, turintys globojančius (patronuojančius) bankus kitose ES valstybėse narėse, pateikia globojančio (patronuojančio) banko AMA metodo pakeitimų politiką.