Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Slovėnijos Respublikos Vyriausybės

Sutartis

dėl investicijų skatinimo ir apsaugos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Slovėnijos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos Susitariančiosiomis Šalimis,

- siekdamos suaktyvinti abiem šalims abipusiai naudingą ekonominį bendradarbiavimą bei sukurti teisingas ir lygias sąlygas vienos Susitariančiosios Šalies investicijoms kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje,

- pripažindamos, kad investicijų skatinimas ir apsauga šios Sutarties pagrindu skatins verslo iniciatyvą,

susitarė:

1 straipsnis

Sąvokos

Šios Sutarties tikslais:

1. Sąvoka „investicija“ reiškia bet kurios rūšies turtą, investuotą vienos Susitariančiosios Šalies investuotojo kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje pagal pastarosios Susitariančiosios Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus. Ši sąvoka ypač, nors ne išimtinai, apima:

a) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir kitas turtines teises, tokias kaip hipoteka, užstatas ir turto sulaikymas;

b) akcijas, pajų, obligacijas ir kitas dalyvavimo bendrovėje formas;

c) pretenzijas į pinigus ar į bet kokią ekonominę vertę turinčią veiklą;

d) intelektinės nuosavybės teises; ir

e) įstatymu ar kompetentingo organo administraciniu aktu suteiktas koncesijas, įskaitant koncesijas gamtinių išteklių žvalgybai, gavybai ar panaudojimui.

Bet koks investuoto ar reinvestuoto turto formos pakeitimas neturi įtakos investicijos kaip tokios traktavimui, su sąlyga, kad toks pakeitimas padarytas pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje investuota, įstatymus ir tvarką.

2. Sąvoka „pajamos“ reiškia iš investicijų gautas sumas ir ypač, nors ne išimtinai, apima pelną, dividendus, palūkanas, autorinius honorarus, kapitalo prieaugį arba kitas su investicijomis susijusias pajamas. Pajamos iš investicijų bei reinvesticijų traktuojamos taip pat kaip ir pačios investicijos.

3. Sąvoka „investuotojas“ reiškia:

a) Lietuvos Respublikos atžvilgiu:

i) fizinį asmenį, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ir

ii) bet kurį ūkinį subjektą, įsteigtą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir įregistruotą Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

b) Slovėnijos Respublikos atžvilgiu:

i) fizinį asmenį, kuris yra Slovėnijos Respublikos pilietis pagal jos įstatymus, ir

ii) juridinį asmenį, įsteigtą pagal Slovėnijos Respublikos teisę.

4. Sąvoka „teritorija“ reiškia:

a) Lietuvos Respublikos atžvilgiu – Lietuvos Respublikos teritoriją, įskaitant teritorinę jūrą ir bet kuriuos jūros ar povandeninius plotus, kuriuose pagal tarptautinę teisę Lietuvos Respublika gali naudotis jūros dugno, žemės gelmių ir gamtinių resursų tyrinėjimo, gavybos ir apsaugos teisėmis;

b) Slovėnijos Respublikos atžvilgiu – jos suverenią teritoriją, įskaitant oro erdvę bei jūros plotus, kuriuose Slovėnijos Respublika pagal vidaus bei tarptautinę teisę įgyvendina savo jurisdikciją.

2 straipsnis

Investicijų skatinimas ir apsauga

1. Susitariančioji Šalis savo teritorijoje skatina kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijas bei priima tokias investicijas savo teritorijoje pagal savo įstatymus ir tvarką.

2. Susitariančioji Šalis savo teritorijoje teisingai ir lygiaverčiai traktuoja kitos Susitariančiosios šalies investuotojų investicijas bei užtikrina visišką ir nuolatinę jų apsaugą ir saugumą.

3. Susitariančioji Šalis savo teritorijoje netrukdo nepagrįstomis ar diskriminacinėmis priemonėmis kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams valdyti, palaikyti, naudoti investicijas bei naudotis ar disponuoti jomis.

3 straipsnis

Investicijų traktavimas

1. Vienos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijos kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje traktuojamos ne mažiau palankiai, negu pastaroji Susitariančioji Šalis traktuoja savo investuotojų ar bet kurios trečiosios valstybės investuotojų investicijos priklausomai nuo to, kuris traktavimas yra palankesnis.

2. Susitariančioji Šalis traktuoja kitos Susitariančiosios Šalies investuotojus jų investicijų valdymo, palaikymo, naudojimo, naudojimosi ir disponavimo jomis atžvilgiu ne mažiau palankiai, negu pirmoji Susitariančioji Šalis traktuoja savo investuotojus ar bet kurios trečiosios valstybės investuotojus priklausomai nuo to, kuris traktavimas yra palankesnis.

3. Šio straipsnio nuostatos nesudaromos taip, kad viena Susitariančioji Šalis privalėtų taikyti kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams palankumą, lengvatas ar privilegijas, teikiamas dėl:

a) esamo ar būsimo dalyvavimo muitų sąjungoje, bendroje rinkoje, laisvos prekybos zonoje, ekonominėje sąjungoje ar kitose regioninio ekonominio bendradarbiavimo formose, ir

b) bet kokios tarptautinės sutarties, visiškai ar iš dalies susijusios su apmokestinimu.

4 straipsnis

Ekspropriacija

1. Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijos kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje nėra eksproprijuojamos, nacionalizuojamos, jų atžvilgiu nesiimama bet kokių kitų priemonių, lygiaverčių ekspropriacijai ar nacionalizacijai (toliau vadinama „ekspropriacija“), išskyrus visuomenės poreikiams, nediskriminuojant, įstatymų nustatyta tvarka, nedelsiant suteikiant atitinkamą ir veiksmingą kompensaciją.

2. Tokia kompensacija atitinka eksproprijuotų investicijų rinkos vertę, buvusią prieš pat ekspropriaciją ar kai ekspopriacija tapo viešai žinoma, priklausomai nuo to, kas įvyko anksčiau; kompensacija apima palūkanas, apskaičiuotas pagal LIBOR kursą, nuo ekspropriacijos dienos iki mokėjimo dienos. Kompensacija yra veiksmingai realizuojama ir nedelsiant išmokama bei laisvai pervedama laisvai konvertuojama valiuta.

3. Investuotojas, kurio investicijos yra eksproprijuojamos, turi teisę į neatidėliotiną jo bylos peržiūrą tos Susitariančiosios Šalies teisminėse ar administracinėse institucijose bei jo investicijų įvertinimą pagal šio straipsnio principus.

5 straipsnis

Nuostolių atlyginimas

Vienos Susitariančiosios Šalies investuotojai, kurių investicijos patiria nuostolių dėl karo ar kito ginkluoto konflikto, revoliucijos, sukilimo, nepaprastosios padėties įvedimo ar bet kokio panašaus įvykio kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, yra pastarosios Susitariančiosios Šalies traktuojami tokių nuostolių atžvilgiu, įskaitant kompensaciją, patirtos žalos atlyginimą ar restituciją, ne mažiau palankiai, negu ši Susitariančioji Šalis traktuoja savo investuotojus ar bet kurios trečiosios valstybės investuotojus priklausomai nuo to, kas yra palankiau investuotojui. Bet koks pagal šį straipsnį atliktas mokėjimas yra išmokamas be nepagrįsto delsimo ir yra laisvai pervedamas.

6 straipsnis

Pervedimai

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams laisvą su investicijomis susijusių sumų pervedimą, ypač, bet ne išimtinai:

a) pradinio kapitalo bei papildomų sumų investicijoms palaikyti ar plėsti;

b) pajamų;

c) lėšų, skirtų su investicijomis susijusioms paskoloms apmokėti;

d) įplaukų, gautų visiškai ar iš dalies pardavus ar likvidavus investicijas;

e) bet kokios kompensacijos ar kitų sumų, nurodytų šios Sutarties 4 ir 5 straipsniuose;

f) sumų, susijusių su ginčo sprendimu;

g) užsienio piliečių, esančių jos teritorijoje dėl priežasčių, susijusių su investicijomis, uždarbio ir kito atlyginimo.

2. Kiekviena Susitariančioji Šalis taip pat užtikrina, kad pervedimai bus atliekami pagal pervedimo dieną vyraujantį rinkos valiutos keitimo kursą, atsižvelgiant į vietos sandorius pervedama valiuta.

7 straipsnis

Subrogacija

Jei Susitariančioji Šalis ar jos įgaliota įstaiga apmoka savo investuotojui pagal garantiją, kurią buvo suteikusi kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje esančiai investicijai, pastaroji Susitariančioji Šalis, neatsižvelgdama į šios Sutarties 9 straipsniu pirmajai Susitariančiajai Šaliai suteiktas teises, pripažįsta perdavimą pirmajai Susitariančiajai Šaliai ar jos įgaliotai įstaigai visų investuotojo teisių ir pretenzijų, kurias subrogacijos būdu ši Susitariančioji Šalis ar jos įgaliota įstaiga įgyvendina tokia pat apimtimi, kaip ir kompensaciją gavusi šalis.

8 straipsnis

Ginčai tarp investuotojo ir Susitariančiosios Šalies

1. Bet kuris ginčas tarp vienos Susitariančiosios Šalies investuotojo ir kitos Susitariančiosios Šalies sprendžiamas draugiškai.

2. Jei toks ginčas negali būti išspręstas per tris (3) mėnesius nuo prašymo spręsti ginčą dienos, investuotojas gali perduoti ginčą:

a) kompetentingam šios Susitariančiosios Šalies teismui; arba

b) sutaikymo procedūrai ar arbitražo teismui Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID), įsteigtame pagal Konvencijos dėl investicinių ginčų tarp atskirų valstybių ir kitų valstybių piliečių sprendimo, atviros pasirašymui Vašingtone nuo1965 m. kovo 18 d.; arba

c) ad hoc arbitražo teismui, sudaromam, jei kitaip nesutars ginčo šalys, pagal Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo taisykles.

3. Arbitražo sprendimas bus galutinis ir privalomas abiem ginčo šalims. Kiekviena Susitariančioji Šalis vykdys sprendimą pagal savo įstatymus ir pagal 1958 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl užsienio arbitražinių sprendimų pripažinimo ir vykdymo.

9 straipsnis

Ginčai tarp Susitariančiųjų Šalių

1. Ginčai tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šios Sutarties aiškinimo ar taikymo, kiek tai įmanoma, sprendžiami derybomis.

2. Jei ginčas tokiu būdu negali būti išspręstas per šešis (6) mėnesius nuo dienos, kai bet kuri Susitariančioji Šalis gavo prašymą pradėti tokias derybas, bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu jis perduodamas arbitražo teismui.

3. Toks arbitražo teismas sudaromas kiekvienu atskiru atveju tokiu būdu. Per du (2) mėnesius nuo prašymo ginčą spręsti arbitražo būdu gavimo dienos kiekviena Susitariančioji Šalis paskiria po vieną arbitražo narį. Šie du arbitražo nariai išrenka trečiosios valstybės pilietį, kuris, abiem Susitariančiosioms Šalims patvirtinus, paskiriamas arbitražo teismo pirmininku. Pirmininkas paskiriamas per du mėnesius nuo kitų dviejų arbitražo narių paskyrimo dienos.

4. Jei per laikotarpį, nurodytą šio straipsnio 3 punkte, reikiami paskyrimai nebuvo atlikti, bet kuri Susitariančioji Šalis gali, nesant jokio kito susitarimo, kreiptis į Tarptautinio teismo Prezidentą su prašymu atlikti reikiamus paskyrimus. Jeigu Prezidentas yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis ar negali atlikti minėtos funkcijos dėl kitų priežasčių, kreipiamasi į vyriausią amžiumi Tarptautinio teismo narį, kuris nėra kurios nors iš Susitariančiųjų Šalių pilietis ar nėra priežasčių, dėl kurių negalėtų atlikti minėtos funkcijos, atlikti reikiamų paskyrimų.

5. Arbitražo teismas priima sprendimą balsų dauguma. Arbitražo teismo sprendimai yra galutiniai ir privalomi abiem Susitariančiosioms Šalims. Kiekviena Susitariančioji Šalis apmoka savo teismo nario ir jos atstovavimo arbitražo procese išlaidas. Abi Susitariančiosios Šalys lygiomis dalimis apmoka arbitražo teismo Pirmininko bei kitas išlaidas. Arbitražo teismas gali priimti kitokį sprendimą dėl išlaidų pasidalijimo. Visais kitais atvejais arbitražo teismas pats nustato savo darbo tvarką.

10 straipsnis

Kitų taisyklių taikymas

Jei bet kurios Susitariančiosios Šalies teisės nuostatose ar tiek esamuose, tiek būsimuose įsipareigojimuose pagal tarptautinę teisę tarp Susitariančiųjų Šalių yra papildomai šalia šios Sutarties numatyta taisyklė, tiek bendroji, tiek specialioji, suteikianti kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms traktavimą, palankesnį, negu numatytą šioje Sutartyje, tokios nuostatos, tiek, kiek jos yra palankesnės, turės didesnę galią negu ši Sutartis.

11 straipsnis

Sutarties taikymas

Ši Sutartis taikoma visoms investicijoms, atliktoms tiek prieš jos įsigaliojimą, tiek po jo, bet nėra taikoma jokiam ginčui dėl investicijos, kuris iškilo, ar jokiai pretenzijai, kuri buvo išspręsta, iki šios Sutarties įsigaliojimo.

12 straipsnis

Sutarties įsigaliojimas, trukmė ir nutraukimas

1. Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai apie konstitucinių reikalavimų, būtinų šios Sutarties įsigaliojimui, įvykdymą. Sutartis įsigalioja trisdešimtą (30) dieną nuo paskutinio pranešimo gavimo dienos.

2. Ši Sutartis galioja penkiolika (15) metų ir bus laikoma pratęsta tokiomis pačiomis sąlygomis tolesniems penkiolikos (15) metų periodams, jei likus mažiausiai dvylikai (12) mėnesių iki jos pasibaigimo bet kuri Susitariančioji Šalis raštu nepraneš apie savo ketinimą nutraukti šią Sutartį.

3. Investicijoms, atliktoms iki šios Sutarties nutraukimo dienos, šios Sutarties 1–11 straipsnių nuostatos galioja dar penkiolika (15) metų nuo Sutarties nutraukimo datos.

Tai liudydami tinkamai įgalioti žemiau pasirašiusieji atstovai pasirašė šią Sutartį.

Sudaryta Liublianoje 1998 m. spalio 13 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas iš jų lietuvių, slovėnų ir anglų kalbomis, visi tekstai vienodos teisinės galios. Kilus nesutarimams dėl interpretavimo, remiamasi tekstu anglų kalba.

Lietuvos Respublikos	Slovėnijos Respublikos
Vyriausybės vardu	Vyriausybės vardu

______________