LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO“ 1 PRIEDĖLIO PAKEITIMO
2013 m. birželio 13 d. Nr. XII-370
Vilnius
(Žin., 2011, Nr. 80-3898)
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Vilniaus dailės akademijos senato 2012 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. S-06, n u t a r i a:
1 straipsnis.
Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. XI-1536
(Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. XII-370
nauja redakcija)
1 priedėlis
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS
STATUTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus dailės akademija (toliau – Akademija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji universitetinė mokykla. Akademijos steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas). Jos buveinės adresas: Maironio g. 6, LT-01124 Vilnius, Lietuvos Respublika.
2. Akademija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke.
3. Akademija turi autonomiją, kuri yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir Akademijos statute (toliau – Statutas).
4. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir Statute nustatyta tvarka Akademijos autonomija derinama su atsakomybe ir atskaitomybe visuomenei ir steigėjui, tačiau nė viena šio statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota aukštosios mokyklos autonomija.
5. Akademija naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Akademijos teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), įvertinusi Akademijos tarybos (toliau – Taryba) motyvuotą nuomonę. Jeigu Taryba nesutinka, teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali keisti Seimas.
II SKYRIUS
AKADEMIJOS MISIJA, VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI
6. Plėtodama intensyvią meno ir mokslinę tiriamąją veiklą, turėdama visuotinai pripažintą aukštą reputaciją, Akademija siekia kurti, tobulinti ir skleisti meninės kūrybos, meninių tyrimų ir socialinių bei humanitarinių mokslų žinias, ugdyti aukštos kvalifikacijos specialistus, įnešančius reikšmingą indėlį į Lietuvos ir pasaulio visuomenę.
7. Pagrindiniai Akademijos veiklos tikslai:
1) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti meno praktika, meniniais ir moksliniais tyrimais grindžiamą kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją;
2) laiduoti tokį meninės kūrybos, meninių ir mokslinių tyrimų bei studijų lygį, kuris leistų Akademijai lygiateisiais pagrindais dalyvauti tarptautinio bendradarbiavimo veikloje, būti aktyvia ir atsakinga tarptautinės akademinės bendruomenės nare;
3) rengti menininkus ir mokslininkus, stiprinti meninių ir mokslinių tyrimų bei studijų poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai bei demokratinės ir pilietinės visuomenės ugdymui;
5) sudaryti sąlygas asmens tęstiniam mokymuisi, įgytos kvalifikacijos kėlimui ir persikvalifikavimui;
6) meno, mokslo, šviečiamąja ir kita kultūrine veikla skatinti Lietuvos regionų ir visos šalies pažangą;
8. Įgyvendindama savo veiklos tikslus, Akademija turi teisę:
4) teikti ir panaikinti kvalifikacinius laipsnius ir kvalifikacijas, mokslo laipsnius (mokslo daktaro, meno daktaro), pedagoginius ir garbės vardus;
5) savarankiškai sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis;
6) gauti paramą pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas);
7) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir į juos investuoti Tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka, kai toks sprendimas yra susijęs su Akademijos vykdoma studijų organizavimo ir meninės kūrybos ar mokslinių tyrimų veikla, taip pat steigti savo filialus ir atstovybes;
8) turėti savo vėliavą, emblemą, ceremonijų aprangą ir kitą atributiką; jų sukūrimo ir naudojimo tvarką nustato Akademijos senatas (toliau – Senatas);
9) saugoti Akademijos archyve Akademijos archyvinius dokumentus, Akademijos muziejuje – Akademijoje sukauptas meno vertybes, bibliotekoje – menininkų, mokslininkų, kultūros ir meno veikėjų rankraščius ir kitą medžiagą, vertingą meno, mokslo ir kultūros istorijai. Akademijos archyvo, muziejaus ir bibliotekos medžiaga kitoms įstaigoms gali būti perduodama tik gavus Senato pritarimą;
9. Pagrindiniai Akademijos uždaviniai:
1) sudaryti sąlygas įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, grindžiamą menine kūryba, meniniais ir (ar) moksliniais tyrimais;
2) vykdyti studijas pagal universitetinių studijų programas, jungtines studijų programas kartu su kitomis mokslo ir studijų institucijomis (tarp jų ir užsienio), taip pat studijų programas, suteikiančias dvigubą kvalifikacinį laipsnį;
3) plėtoti meninę kūrybą, meninius ir mokslinius tyrimus, rengti mokslininkus ir tyrėjus menininkus, savo meninės kūrybos ir tyrimų srityse bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio partneriais;
4) vykdyti meniniais ir moksliniais tyrimais pagrįstą praktinę ekspertinę veiklą, tenkinančią žmogaus, visuomenės ir valstybės poreikius; teikti savo veiklos kryptis atitinkančias paslaugas asmenims, valstybės institucijoms ir kitiems subjektams;
5) savarankiškai ar bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio partneriais rengti ir įgyvendinti meno, mokslinius ir kitus Akademijos veiklos kryptis atitinkančius projektus;
6) aktyviai dalyvauti kuriant ir plėtojant Europos aukštojo mokslo, meninių ir mokslinių tyrimų erdvę;
7) skelbti meninių ir mokslo tiriamųjų darbų rezultatus, rengti ir leisti vadovėlius, mokomuosius ir kitus leidinius;
10. Akademijos veikla ir bendruomenės narių santykiai grindžiami šiais svarbiausiais principais:
III SKYRIUS
PAGRINDINĖS AKADEMIJOS VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS.
SVARBIAUSIOS MENO, MOKSLO IR STUDIJŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMO NUOSTATOS
11. Pagrindinės Akademijos veiklos sritys – švietimas, meninė kūryba, meniniai ir moksliniai tyrimai, kultūros sklaida.
12. Pagrindinės Akademijos veiklos rūšys – visų pakopų universitetinių studijų vykdymas ir visų rūšių meniniai ir moksliniai tyrimai, eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) ir technologijų plėtra.
13. Akademija gali verstis ir kita teisės aktuose neuždrausta veikla, jeigu tai neprieštarauja Akademijos misijai, veiklos tikslams, uždaviniams ir principams.
14. Akademijos meno ir mokslo veiklos vadybos pagrindinės nuostatos nustatomos ir kiti su meno ir mokslo veikla susiję klausimai reglamentuojami Senato patvirtintame Meno ir mokslo veiklos reglamente.
15. Vadovaudamiesi Meno ir mokslo veiklos reglamentu, šią veiklą koordinuoja Senato sudaryti komitetai.
17. Pagrindines studijų programų rengimo ir vykdymo vadybos nuostatas nustato Senato patvirtintas Studijų reglamentas.
IV SKYRIUS
AKADEMIJOS VALDYMAS
19. Akademijos kolegialūs valdymo organai yra Taryba, Senatas ir vienasmenis valdymo organas – Akademijos rektorius (toliau – rektorius).
20. Akademijos valdymas grindžiamas demokratijos, subsidiarumo, savivaldos ir efektyvumo principais.
pirmasis SKIRSNIS
TARYBA
21. Taryba atlieka šias funkcijas:
1) įvertinusi Senato siūlymus tvirtina Akademijos viziją ir misiją, rektoriaus pateiktą Akademijos strateginį veiklos planą;
4) įvertinusi Senato siūlymus nustato Akademijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
9) rektoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
10) įvertinusi Senato siūlymus nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų bei meno ir mokslo veiklos kokybę;
11) svarsto rektoriaus pateiktą Akademijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina jos įvykdymo ataskaitą;
13) įvertinusi Senato siūlymus tvirtina Akademijos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui;
15) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai Akademijos interneto svetainėje kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos;
22. Taryba sudaroma iš 9 narių tokia tvarka:
1) vieną Tarybos narį skiria Akademijos studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis susirinkimas (konferencija) daugiau kaip pusės visų jo (jos) narių balsų dauguma; jeigu šis Tarybos narys netenka Akademijos studento statuso, ta pačia tvarka į jo vietą renkamas kitas Tarybos narys;
2) keturis Tarybos narius iš Akademijos akademinės bendruomenės (išskyrus studentus), kuriems keliami kvalifikaciniai reikalavimai nustatyti šio statuto 24 punkte, renka, skiria ir atšaukia Senatas. Tas pats asmuo vienu metu negali būti Senato ir Tarybos nariu. Akademijos akademinių kamieninių padalinių tarybos teikia Senatui po vieną kandidatą į Tarybos narius. Senatas išrenka keturis Tarybos narius iš pateiktų kandidatų slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma. Tais atvejais, kai iš dviejų vienodą balsų skaičių gavusių kandidatų reikia išrinkti vieną, rengiamas pakartotinis balsavimas. Išrinktu laikomas daugiausia Senato narių balsų gavęs kandidatas. Jeigu ir per pakartotinį balsavimą kandidatai surenka vienodą balsų skaičių, Tarybos nariu tampa vyresnis pagal amžių kandidatas. Jeigu Tarybos nario darbo santykiai Akademijoje nutrūksta, į jo vietą skiriamas kitas Tarybos narys šiame statute nustatyta tvarka;
3) ne mažiau kaip penkis kandidatus į Tarybos narius, nepriklausančius Akademijos personalui ir studentams, kelia Senatas ir ne mažiau kaip du – Akademijos studentų atstovybė. Iškeltų kandidatų sąrašas teikiamas Aukštojo mokslo tarybai įvertinti. Jeigu Aukštojo mokslo tarybos įvertinime teikiama išvada, kad kandidatas neatitinka Mokslo ir studijų įstatyme Tarybos nariams keliamų reikalavimų, jo kandidatūra toliau nesvarstoma. Senato nustatyta tvarka viešo konkurso būdu trys iš Senato iškeltų kandidatų skiriami Tarybos nariais. Vienas Tarybos narys iš Akademijos studentų atstovybės iškeltų kandidatų viešo konkurso būdu skiriamas Tarybos nariu Akademijos studentų atstovybės nustatyta tvarka. Jeigu Akademijos personalui ir studentams nepriklausantis Tarybos narys tampa atitinkamai Akademijos personalo nariu ar studentu, į jo vietą skiriamas kitas Tarybos narys šiame statute nustatyta tvarka.
24. Akademijos akademinės bendruomenės nariai (išskyrus studentus), skiriami Tarybos nariais, turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus: jų pagrindinė darbovietė turi būti Akademija ir jie turi eiti konkurso būdu užimtas pareigas, būti nepriekaištingos reputacijos ir vadovautis Akademijos vertybėmis ir visuomenės interesais, taip pat turėti žinių bei gebėjimų, padedančių siekti Akademijos tikslų ir įgyvendinti jos misiją.
25. Tarybos nariu, nepriklausančiu Akademijos akademinei bendruomenei, gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų paskirtam Tarybos nariui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti Akademijos tikslų, pripažįstantis Akademijos vertybes ir siekiantis įgyvendinti jos misiją.
26. Kvalifikacinius reikalavimus studentų skiriamiems Tarybos nariams nustato Akademijos studentų atstovybė.
29. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta šiais atvejais:
4) Tarybos nariui pradėjus eiti Respublikos Prezidento, Seimo ar Vyriausybės nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, rektoriaus pareigas arba Tarybos nariui pradėjus eiti vadovaujamas pareigas kitų aukštųjų mokyklų valdymo organuose;
7) pasibaigus Tarybos nario – Akademijos darbuotojo – darbo santykiams einant pagrindines pareigas Akademijoje;
30. Pradėdamas eiti pareigas, Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Senato nariai ir kiti Akademijos bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Akademijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas funkcijas. Tarybos nario įsipareigojimo Akademijai tekstą ir jo pasirašymo ceremonijos aprašą tvirtina Senatas. Tarybos nario įgaliojimai prasideda nuo Tarybos nario įsipareigojimo pasirašymo.
31. Taryba per pirmąjį posėdį, pirmininkaujant vyriausiam pagal amžių posėdyje dalyvaujančiam Tarybos nariui, slaptu balsavimu visų Tarybos narių balsų dauguma išrenka Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininkas gali būti atšauktas ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių rašytiniu teikimu slaptu balsavimu visų Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos pirmininku negali būti Akademijos personalui priklausantis asmuo ar studentas.
32. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Visus sprendimus Taryba priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Tarybos sprendimai įsigalioja juos paskelbus Akademijos interneto svetainėje.
34. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo šiame statute, Tarybos darbo reglamente ar Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas pareigas arba nepasirašo šio statuto 30 punkte nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas Tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka sustabdo Tarybos nario įgaliojimus ir kreipiasi į tą Tarybos narį paskyrusį subjektą, prašydamas skirti naują Tarybos narį.
35. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį iki Tarybos kadencijos pabaigos Mokslo ir studijų įstatyme ir šiame statute nustatyta tvarka skiria subjektas, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujasis Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai jis pasirašo šio statuto 30 punkte nurodytą įsipareigojimą ir apie jo paskyrimą Tarybos nariu paskelbia Senato pirmininkas.
36. Tarybos nariams už veiklą einant Tarybos nario pareigas ir atitinkamų funkcijų atlikimą iš Akademijos lėšų gali būti atlyginama pagal pasirašytas Tarybos nario ir Akademijos sutartis. Išmokos dydis nustatomas pagal rektoriaus patvirtintą Akademijos dėstytojo valandinio atlyginimo vidurkį.
antrasis SKIRSNIS
SENATAS
39. Senatas atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina studijų, meno veiklos, meninių ir mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir kitas programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Akademijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos Akademijos meno veiklos, meninių ir mokslinių tyrimų kokybę ir lygį;
3) tvirtina vidinę meno veiklos, meninių ir mokslinių tyrimų bei studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
4) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
5) šaukia Akademijos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems Akademijos veiklos klausimams aptarti. Apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą (konferenciją) informuoja akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas Akademijos interneto svetainėje ir kitais Senato nustatytais būdais;
10) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Akademijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
11) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
13) suteikia ir panaikina akademiniams padaliniams kamieninio padalinio statusą ir tvirtina kamieninių ir šakinių padalinių nuostatus;
14) rektoriaus teikimu tvirtina mokslo ir pedagoginio personalo konkursų ir atestacijos komisijų sudėtį;
15) sudaro studijų, mokslo ir meno bei kitai akademinei veiklai vykdyti būtinus komitetus ir skiria jų pirmininkus;
18) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl rektoriaus pateiktos Akademijos metinės veiklos ataskaitos;
20) akademinio kamieninio padalinio tarybos siūlymu, atsižvelgdamas į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus, teikia Akademijos garbės ir kitus vardus;
40. Senato darbo tvarka nustatoma Senato patvirtintame Senato darbo reglamente. Senato posėdžius ne rečiau kaip tris kartus per semestrą šaukia Senato pirmininkas arba ne mažiau kaip 1/3 Senato narių.
41. Senatą sudaro 30 narių. Senato nariai yra renkami nariai ir nariai pagal pareigas. Renkamais Senato nariais gali būti Akademijos akademinės bendruomenės nariai, taip pat kitų institucijų darbuotojai.
42. Senato nariai pagal pareigas yra rektorius, studijų reikalų prorektorius bei meno ir mokslo reikalų prorektorius.
43. Šešis studentų atstovus į Senatą skiria Akademijos studentų atstovybė savo narių visuotiniame susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija).
44. Renkami šie Senato nariai: Akademijos profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys – jie turi sudaryti ne mažiau kaip 40 procentų Senato narių; Akademijos docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys – jie turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Šių narių kvotas akademiniams kamieniniams padaliniams nustato Senato rinkimų komisija Senato darbo reglamente nustatyta tvarka. Pagal nustatytas kvotas Senato narius slaptu balsavimu renka akademinių kamieninių padalinių tarybos. Jeigu Senato nario įgaliojimai nutrūksta iki Senato kadencijos pabaigos, naujas Senato narys einamajai Senato kadencijai skiriamas (renkamas) šiame statute nustatyta tvarka.
45. Senato narių pagal pareigas kadencija – iki rektoriaus kadencijos pabaigos, renkamų Senato narių kadencija – penkeri metai, studentų – dveji metai (bet ne ilgiau kaip iki studijų Akademijoje pabaigos ar jų pertraukimo).
46. Ne vėliau kaip per dvi savaites nuo oficialaus Senato narių sąrašo paskelbimo dienos rektorius sušaukia pirmąjį Senato posėdį. Jam pirmininkauja vyriausias pagal amžių posėdyje dalyvaujantis Senato narys. Pirmajame Senato posėdyje slaptu balsavimu išrenkami Senato pirmininkas ir jo pavaduotojas. Senato pirmininkas ir jo pavaduotojas laikomi išrinktais, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių Senato narių. Senato pirmininku negali būti Akademijos administracijos darbuotojas. Senato pirmininkas ir jo pavaduotojas gali būti atšaukti ne mažiau kaip 2/3 Senato narių balsų dauguma. Senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Senato narių.
47. Senato pirmininkas, atlikdamas savo pareigas, privalo vadovautis bendraisiais Akademijos interesais. Kai nėra Senato pirmininko, Senato posėdžiams pirmininkauja jo pavaduotojas.
trečiasis SKIRSNIS
REKTORIUS
49. Rektorius yra vienasmenis Akademijos valdymo organas. Rektorius veikia Akademijos vardu ir jai atstovauja.
50. Rektorius atlieka šias funkcijas:
1) vadovauja Akademijai, organizuoja jos veiklą, užtikrindamas Akademijos strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
2) sudaro nuolatinius meno, mokslo, studijų, strateginio planavimo ir kitus, jo nuomone, būtinus komitetus ir teikia Senatui tvirtinti jų pirmininkus iš Senato narių;
7) skatina Akademijos darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai paskelbia viešai;
8) įvertinęs Akademijos studentų atstovybės siūlymus, teikia Tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
9) svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Akademijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;
10) leidžia įsakymus, kuriais įgyvendinami Senato nutarimai, taip pat įsakymus, susijusius su klausimais, nepriklausančiais išimtinei Tarybos ar Senato kompetencijai;
11) teikia klausimus Senatui ir Tarybai, inicijuoja, jo nuomone, reikalingus Senato ir Tarybos posėdžius;
12) atsako už Akademijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
13) teikia Senatui svarstyti ir Tarybai tvirtinti bei viešai skelbia Akademijos metinę veiklos ataskaitą;
14) teikia Tarybai svarstyti ir viešai skelbia Akademijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, teikia Tarybai tvirtinti šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
15) teikia Senatui svarstyti ir Tarybai tvirtinti Akademijos strateginį veiklos planą ir jos struktūros pertvarkos planą;
52. Viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti skelbia Taryba. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių. Tarybos narys, keliantis savo kandidatūrą į rektoriaus pareigas, už save balsuoti negali. Jeigu renkant rektorių per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, tame pačiame Tarybos posėdyje rengiamas pakartotinis balsavimas ir konkurse dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai, per pirmąjį balsavimą surinkę daugiausia balsų. Jeigu pakartotinai balsuojant rektorius neišrenkamas arba jeigu rinkimuose dalyvauja tik vienas kandidatas ir už jį per pirmąjį balsavimą balsuoja mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių, Taryba skelbia naujus rinkimus.
53. Rektoriumi gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo ir (ar) meno daktaro laipsnį, arba pripažintas menininkas, turintis ne trumpesnę kaip penkerių metų mokslinio ir (ar) pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje patirtį ir vadybinės patirties.
54. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti Tarybos nario bei rektoriaus pareigų, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
6) atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų už šiurkščius pažeidimus, nurodytus įstaigos, kurioje ėjo skiriamas arba renkamas pareigas, nuostatuose (įstatuose, statutuose) ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai;
8) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla dėl neatitikties įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams bei už teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai.
55. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Akademijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
56. Rektoriaus kadencija – penkeri metai. Tas pats asmuo rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. Likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki rektoriaus kadencijos pabaigos, Taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti.
57. Jeigu Tarybos posėdyje Tarybos narių balsų dauguma rektoriaus pateikta Akademijos metinė veiklos ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita nepatvirtinama, rektorius teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleistas iš pareigų.
58. Rektoriaus įgaliojimai nutrūksta pasibaigus jo kadencijai, jam atsistatydinus, Tarybai jį atšaukus ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taryba turi teisę atšaukti rektorių, pareiškusi nepasitikėjimą juo. Sprendimas dėl nepasitikėjimo rektoriumi priimamas slaptu balsavimu ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma. Rektoriaus įgaliojimams nutrūkus, ne vėliau kaip po dešimties dienų skelbiami naujo rektoriaus rinkimai. Nutrūkus rektoriaus darbo sutarčiai, iki naujo rektoriaus išrinkimo Taryba skiria vieną iš prorektorių laikinai eiti rektoriaus pareigas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
REKTORATAS
60. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, akademinių kamieninių padalinių vadovai. Į rektorato posėdžius rektorius gali kviesti ir kitus asmenis.
61. Akademijos prorektoriai yra rektoriaus pavaduotojai, atsakingi už jiems rektoriaus pavestas funkcijas. Rektorius turi teisę atšaukti prorektoriaus teisės aktus. Prorektorius skiria ir atšaukia rektorius. Prorektorių įgaliojimai nutrūksta pasibaigus rektoriaus kadencijai, išskyrus atvejus, kai jie yra atleidžiami nepasibaigus jų įgaliojimų trukmei.
62. Jeigu rektorius ir jo paskirti prorektoriai iki jų paskyrimo į rektoriaus, prorektoriaus pareigas ėjo Akademijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas, pasibaigus šių asmenų penkerių metų kadencijai, jie turi teisę penkerius metus be konkurso eiti buvusias dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas.
V SKYRIUS
AKADEMIJOS PADALINIAI
63. Akademijos padaliniai pagal funkcijas skirstomi į akademinius ir neakademinius, o pagal statusą – į kamieninius ir šakinius.
64. Akademiniai kamieniniai padaliniai neįeina į kitų padalinių sudėtį ir sudaro Akademijos struktūros pagrindą, šakiniai padaliniai yra kamieninių padalinių sudedamosios dalys. Akademiniams kamieniniams padaliniams taikomus reikalavimus nustato ir akademiniam padaliniui kamieninio padalinio statusą suteikia arba panaikina Senatas.
65. Akademinių padalinių pagrindinė veiklos sritis yra meno veikla, meniniai ir (ar) moksliniai tyrimai ir (ar) studijos. Akademiniai kamieniniai padaliniai yra fakultetas, institutas ir filialas, o akademiniai šakiniai padaliniai yra katedra, skyrius, studija, centras, galerija, muziejus, dirbtuvės, laboratorija ir kita.
66. Akademijoje gali būti steigiami ir kiti akademiniai padaliniai, skirti meno, meno tiriamiesiems projektams įgyvendinti, taip pat studentų mokomosioms praktikoms atlikti.
67. Neakademinių padalinių pagrindinė veiklos sritis yra paslaugų, reikalingų akademinių padalinių veiklai, teikimas. Pagrindiniai neakademiniai kamieniniai padaliniai yra administracija, biblioteka, leidykla, ūkio, informacinių technologijų ir kitas paslaugas teikiantys Akademijos skyriai. Neakademiniams kamieniniams padaliniams taikomus reikalavimus nustato ir neakademiniam padaliniui kamieninio padalinio statusą suteikia arba panaikina Senatas.
68. Akademijos filialas yra akademinis kamieninis padalinys, atliekantis visas arba dalį Akademijos funkcijų. Akademijos filialui taikomos fakulteto veiklos reglamentavimo nuostatos.
69. Akademijos filialas steigiamas vykdant Tarybos patvirtintą Akademijos struktūros pertvarkos planą ir Senato sprendimu patvirtintus Akademijos filialo nuostatus. Nuostatai tvirtinami išnagrinėjus Akademijos filialo steigimo iniciatorių motyvuotą prašymą ir įvertinus Tarybos išvadas.
70. Akademinį kamieninį padalinį sudaro akademiniai ir neakademiniai padaliniai, turintys šakinio padalinio statusą. Akademiniam padaliniui kamieninio padalinio statusą Senatas gali suteikti ir tuo atveju, jeigu jame nėra šakinių akademinių padalinių, tačiau vykdomos ne mažiau kaip trijų skirtingų studijų krypčių programos. Akademinį kamieninį padalinį valdo dekano (direktoriaus) vadovaujama taryba. Jos nutarimai privalomi visiems padalinio darbuotojams ir studentams.
71. Fakultetas yra akademinis kamieninis padalinys, kuriame vykdomos pirmosios ar aukštesnių pakopų studijos ir kurį sudaro ne mažiau kaip trys akademiniai šakiniai padaliniai arba jame vykdomos ne mažiau kaip trijų skirtingų krypčių studijų programos.
72. Institutas yra akademinis kamieninis padalinys, kuriame vykdoma meno kūrybinė veikla, meniniai ir (ar) moksliniai tyrimai ir (ar) aukštesnių pakopų studijos, rengiami magistrantūros baigiamieji darbai ir meno doktorantūros (aspirantūros) projektai, taip pat mokslo (meno) daktaro disertacijos. Institutą sudaro ne mažiau kaip trys akademiniai šakiniai padaliniai.
73. Fakulteto taryba atsakinga už fakultete vykdomų pagrindinių studijų programų organizavimą ir koordinavimą, fakulteto akademinio personalo ugdymą, turimų materialinių išteklių racionalų panaudojimą ir sprendimų dėl savo veiklos priėmimą laiku bei šių sprendimų suderinimą su bendrąja Akademijos politika ir kitais panašių interesų turinčiais Akademijos akademiniais kamieniniais padaliniais. Iškilus ginčui dėl fakulteto tarybos sprendimų ir bendrųjų Akademijos interesų neatitikties, sprendimą rektoriaus teikimu priima Senatas.
74. Fakulteto taryba atlieka šias pagrindines funkcijas:
3) teikia rektoriui kandidatus į konkursų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti atestacinę komisiją;
4) teikia Senatui ir rektoriui siūlymus dėl akademinių šakinių padalinių steigimo ar panaikinimo, taip pat dėl jų nuostatų tvirtinimo;
5) dekano įsakymu tvirtina studijų programų komitetus, atsakingus už fakultete vykdomų studijų programų parengimą ir jų kokybę;
75. Fakulteto tarybą sudaro ne daugiau kaip 30 narių. Akademinių šakinių padalinių vadovai ir fakulteto dekanas yra fakulteto tarybos nariai pagal pareigas. Jeigu fakultete nėra šakinių akademinių padalinių, tai fakulteto tarybos nariai pagal pareigas yra studijų programų komitetų pirmininkai. Ne mažiau kaip 10 procentų fakulteto tarybos narių sudaro studentai; juos skiria Akademijos studentų atstovybė. Tikslų fakulteto tarybos narių skaičių nustato fakulteto mokslininkų, meno ir mokslo daktarų ir pripažintų menininkų, einančių fakultete pagrindines pareigas, susirinkimas. Kitus fakulteto tarybos narius renka fakulteto mokslininkų, meno ir mokslo daktarų ir pripažintų menininkų, einančių fakultete pagrindines pareigas, susirinkimas, neviršydamas nustatyto fakulteto tarybos narių skaičiaus. Fakulteto tarybos nariu gali būti fakultete pagrindines pareigas einantis mokslininkas, meno ir mokslo daktaras ar pripažintas menininkas, taip pat kitų institucijų darbuotojai. Renkamų fakulteto tarybos narių kadencija – penkeri metai, studentų – dveji metai (bet ne ilgiau kaip iki jų studijų Akademijoje pabaigos ar jų pertraukimo). Fakulteto tarybos narių pagal pareigas kadencija sutampa su jų darbo trukme einant šakinio padalinio vadovo pareigas, o einant studijų programų komitetų pirmininkų pareigas, – iki atitinkamos studijų programos akreditavimo pabaigos.
76. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia dekanas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Ne mažiau kaip 1/3 fakulteto tarybos narių siūlymu šaukiamas neeilinis tarybos posėdis ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo rašytinio siūlymo dekanui įteikimo. Siūlyme nurodoma, kokiu reikalu posėdis šaukiamas.
77. Fakulteto tarybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 fakulteto tarybos narių. Nutarimai priimami atviru arba slaptu balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių fakulteto tarybos narių balsų dauguma. Fakulteto tarybos nutarimus skelbia dekanas.
78. Dekanas yra fakulteto vadovas, fakulteto tarybos pirmininkas, veikia fakulteto vardu ir jam atstovauja. Dekanas yra atsakingas už fakulteto:
79. Dekanas atlieka šias pagrindines funkcijas:
2) leidžia įsakymus ir potvarkius, privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams, studentams ir klausytojams;
4) teikia rektoriui siūlymus dėl fakulteto prodekanų ir katedrų bei kitų akademinių šakinių padalinių vadovų skyrimo;
80. Dekaną iš fakulteto tarybos pateiktų kandidatų skiria rektorius. Dekanas atleidžiamas iš pareigų, kai baigiasi rektoriaus įgaliojimai. Motyvuotu sprendimu rektorius turi teisę neskirti nė vieno iš pasiūlytų kandidatų ir kreiptis į fakulteto tarybą dėl kitų kandidatų teikimo. Iki bus paskirtas fakulteto dekanas, rektorius paveda laikinai eiti dekano pareigas kuriam nors fakulteto tarybos nariui.
81. Prodekanus (dekano pavaduotojus) tvirtina rektorius dekano teikimu. Prodekanų kadencija sutampa su dekano įgaliojimų trukme.
82. Instituto taryba atsakinga už institute vykdomos meno ir mokslo tiriamosios veiklos koordinavimą, sąlygų antrosios ir trečiosios pakopų studijų baigiamiesiems darbams sudarymą, tarpdisciplininių ir tarptautinių ryšių skatinimą, instituto aukščiausios kvalifikacijos akademinio personalo ugdymą, racionalų turimų materialinių išteklių panaudojimą ir sprendimų dėl savo veiklos priėmimą laiku bei šių sprendimų suderinimą su bendraisiais Akademijos interesais. Iškilus ginčui dėl instituto tarybos sprendimų ir bendrųjų Akademijos interesų neatitikties, sprendimą rektoriaus teikimu priima Senatas.
83. Instituto taryba atlieka šias pagrindines funkcijas:
4) teikia Senatui ir rektoriui siūlymus dėl instituto šakinių padalinių steigimo ar panaikinimo, taip pat dėl jų nuostatų tvirtinimo;
84. Instituto tarybą sudaro ne daugiau kaip 15 narių. Akademinių šakinių padalinių vadovai ir instituto direktorius yra instituto tarybos nariai pagal pareigas. Ne mažiau kaip 20 procentų instituto tarybos narių turi eiti profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Tikslų instituto tarybos narių skaičių ir jų skyrimo (rinkimo) tvarką nustato Senatas. Renkamų instituto tarybos narių kadencija – penkeri metai. Instituto tarybos narių pagal pareigas kadencija sutampa su jų darbo einant atitinkamas pareigas trukme.
85. Instituto tarybai vadovauja instituto direktorius. Instituto tarybos posėdžių vedimo ir organizavimo, jų teisėtumo, sprendimų priėmimo ir skelbimo tvarka nustatoma instituto tarybos darbo reglamente, remiantis šio statuto 72 ir 83 punktų nuostatomis.
86. Instituto direktorius yra instituto vadovas, veikia instituto vardu ir jam atstovauja. Direktoriaus atsakomybę ir pagrindines funkcijas nustato rektorius, remdamasis šio statuto 72 ir 79 punktų nuostatomis.
87. Instituto direktorių iš instituto tarybos pateiktų dviejų kandidatų skiria rektorius. Instituto direktorius atleidžiamas iš pareigų, kai baigiasi rektoriaus įgaliojimai. Motyvuotu sprendimu rektorius turi teisę neskirti nė vieno iš pasiūlytų kandidatų į instituto direktoriaus pareigas ir kreiptis į instituto tarybą dėl kitų kandidatų teikimo. Iki tol, kol bus paskirtas instituto direktorius, rektorius paveda laikinai eiti direktoriaus pareigas kuriam nors instituto tarybos nariui.
88. Instituto direktoriaus pavaduotojus skiria rektorius instituto direktoriaus teikimu. Instituto direktoriaus pavaduotojų kadencija sutampa su instituto direktoriaus įgaliojimų trukme.
89. Jeigu dekanas (instituto direktorius) paskyrimo eiti pareigas metu eina Akademijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas, pasibaigus jo įgaliojimų trukmei, jis turi teisę penkerius metus be konkurso eiti buvusias dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas.
VI SKYRIUS
AKADEMIJOS BENDRUOMENĖ
91. Akademijos akademinę bendruomenę sudaro studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, tyrėjai menininkai, kiti tyrėjai, profesoriai emeritai.
92. Akademijos bendruomenės nariai taip pat yra administracijos ir kiti darbuotojai, Akademijos garbės daktarai ir garbės profesoriai, garbės mecenatai ir pensinio amžiaus buvę Akademijos darbuotojai.
93. Akademijos garbės ir kitus vardus už ypatingus nuopelnus padedant įgyvendinti Akademijos misiją suteikia Senatas.
PIRMASIS SKIRSNIS
DĖSTYTOJAI, MOKSLO DARBUOTOJAI, TYRĖJAI MENININKAI
94. Akademijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas. Asmenys, einantys ar pretenduojantys eiti dėstytojų pareigas, privalo atitikti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato Senatas.
95. Akademijos mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas, jaunesnysis mokslo darbuotojas, mokslininkas stažuotojas.
96. Asmenys, einantys ar pretenduojantys eiti mokslo darbuotojų pareigas, privalo atitikti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarką nustato Senatas.
97. Tyrėjų menininkų kvalifikacinius reikalavimus, taip pat konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir tyrėjų menininkų atestavimo tvarką nustato Senatas.
98. Akademijos dėstytojai, mokslo darbuotojai ir tyrėjai menininkai teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
1) pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose meno, kultūros, mokslo programoms įgyvendinti ir įvairių fondų paramai gauti;
4) gauti iš valstybės institucijų meno veiklai, meniniams tyrimams ar mokslo darbams reikalingą informaciją;
99. Akademijos dėstytojai, mokslo darbuotojai ir tyrėjai menininkai privalo laikytis Akademijos etikos kodekso, atlikti kitas įstatymuose, šiame statute ir jų darbo sutartyse nustatytas pareigas.
100. Ginčus dėl akademinės etikos pagal kompetenciją nagrinėja Senato sudarytos akademinių kamieninių padalinių akademinės etikos komisijos ir centrinė akademinės etikos komisija. Akademinės etikos komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo tvarka nustatoma Senato patvirtintuose nuostatuose.
101. Kviestiniai dėstytojai ir mokslo darbuotojai yra kitų institucijų darbuotojai, ne konkurso tvarka pakviesti į Akademiją pedagoginiam darbui, meniniams ar moksliniams tyrimams atlikti. Kviestiniai darbuotojai įdarbinami Senato nustatyta tvarka pagal terminuotas darbo sutartis ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui.
102. Sulaukusiems pensinio amžiaus profesoriams, aktyviai dalyvavusiems meno kūryboje ar produktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą bei pelniusiems tarptautinį pripažinimą meno ar mokslo srityse, nutraukus darbo sutartį su Akademija, Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą.
103. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Akademijos meno ar mokslo veikloje ir meno ar mokslo populiarinimo veikloje. Profesorių emeritų skaičių nustato Senatas. Profesoriams emeritams iš Akademijos lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio mėnesinė išmoka.
104. Į Akademijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta tvarka.
105. Senato nustatyta tvarka dėstytojai kas penkeri metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo meniniams ar moksliniams tyrimams atlikti ir meninei, mokslinei ar pedagoginei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
ANTRASIS SKIRSNIS
STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI
107. Akademijos studentų ir klausytojų (toliau – studentai) statusą, jų teises ir pareigas, dalyvavimą Akademijos valdyme ir studentų savivaldoje nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
108. Į Akademiją studentai priimami konkurso būdu. Bendrąją priėmimo į Akademiją tvarką nustato Mokslo ir studijų įstatymas, o konkursinių mokomųjų dalykų ir stojamųjų egzaminų dalykų sąrašą bei konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus tvirtina Senatas.
109. Studentų skatinimo ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato Senato patvirtintas Studijų reglamentas.
110. Studentas, įsitikinęs, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, gali kreiptis į rektorių arba į jo įgaliotus asmenis. Rektorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studento rašytinį pareiškimą ar skundą, privalo per 15 kalendorinių dienų jį išnagrinėti ir atsakyti raštu. Nepatenkintas rektoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavęs per 15 kalendorinių dienų, studentas turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją.
111. Ginčų nagrinėjimo komisija sudaroma iš šešių įgaliotų asmenų rektoriaus įsakymu. Į ginčų nagrinėjimo komisiją skiriama po lygiai Akademijos administracijos ir studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo komisija, gavusi studento skundą, turi jį išnagrinėti per vieną mėnesį nuo skundo gavimo dienos. Ginčų nagrinėjimo komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 šios komisijos narių, o sprendimai priimami daugiau kaip pusės visų ginčų nagrinėjimo komisijos narių balsų dauguma. Apie ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą studentas informuojamas raštu. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Akademijoje yra galutinis ir privalomai įgyvendinamas ne vėliau kaip per tris dienas po sprendimo priėmimo.
TREČIASIS SKIRSNIS
ADMINISTRACIJA IR KITI DARBUOTOJAI
112. Akademijos administracijos ir kitų darbuotojų statusą nustato Mokslo ir studijų įstatymas. Akademijos administracijos darbuotojų pareigybių sąrašą rektoriaus teikimu tvirtina Senatas.
113. Darbo sutartis su Akademijos darbuotojais sudaro ir jas nutraukia, darbuotojų skatinimo ir drausminių nuobaudų, kitus darbdavio kompetencijai priskiriamus klausimus sprendžia rektorius ar jo įgaliotas administracijos darbuotojas.
VII SKYRIUS
MENO, MOKSLO VEIKLA IR STUDIJOS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI PRINCIPAI
115. Studijos Akademijoje remiasi profesionalia meno veikla, meniniais ir moksliniais tyrimais ir yra neatsiejamos nuo studentų meno kūrybos praktikos, meninių ir (ar) mokslinių tyrimų.
116. Meno, mokslo veikla ir studijos Akademijoje yra grindžiamos šiais principais:
117. Akademijos meno ir mokslo veiklos, jos lygio vertinimo ir skatinimo tvarką, intelektinės nuosavybės ir kitus su kūrybine veikla susijusius klausimus nustato Senatas.
118. Meno, mokslo, pedagoginės ir administracinės veiklos rezultatai lemia asmeninę karjerą Akademijoje.
120. Mokslininkams ir tyrėjams menininkams rengti Akademijoje organizuojama doktorantūra pagal Senato patvirtintus doktorantūros reglamentus. Akademija gali organizuoti doktorantūrą kartu su kitomis mokslo ir studijų institucijomis.
121. Akademijoje vykdomos Studijų reglamente įtvirtintų rūšių ir formų studijos, kurias, vadovaudamasis Studijų reglamentu, prižiūri rektoriaus sudarytas Studijų komitetas. Už studijų programų turinį, jų įgyvendinimą, įgyjamas kompetencijas, studijų kokybės reikalavimų įgyvendinimą atsako Senato patvirtinti studijų programų komitetai.
122. Studijos Akademijoje vykdomos tik pagal įstatymų nustatyta tvarka akredituotas studijų programas.
123. Studentai ir klausytojai turi teisę studijuoti pagal individualų studijų planą, sudarytą Studijų reglamente nustatyta tvarka.
124. Baigusiems laipsnį suteikiančią studijų programą asmenims išduodamas nustatytos formos diplomas ir jo priedėlis (priedas).
125. Laipsnio nesuteikiančią studijų programą ar dalines studijas baigusiems asmenims išduodamas Senato patvirtintos formos pažymėjimas.
126. Sėkmingai baigusiems doktorantūrą asmenims suteikiamas mokslo ar meno daktaro laipsnis ir išduodamas nustatytos formos diplomas.
ANTRASIS SKIRSNIS
mENO VEIKLOS, MENINIŲ IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ BEI STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
128. Meno veiklos, meninių ir mokslinių tyrimų bei studijų kokybę garantuoja Senato patvirtinta vidinė kokybės užtikrinimo sistema, parengta laikantis tarptautinių ir nacionalinių kokybės reikalavimų ir susitarimų.
129. Akademinės bendruomenės nariai pagal savo kompetenciją yra atsakingi už nuolatinį Akademijos meno veiklos, meninių ir mokslinių tyrimų bei studijų kokybės gerinimą ir bendrą Akademijos kokybės kultūros ugdymą.
130. Akademija reguliariai Senato nustatyta tvarka atlieka meno veiklos, meninių ir mokslinių tyrimų bei studijų veiklos savianalizę.
VIII SKYRIUS
TURTAS IR LĖŠOS
132. Akademija valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja vadovaudamasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.
133. Akademijos turtą sudaro:
1) valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal turto patikėjimo sutartį Akademijai perduotas ilgalaikis materialusis turtas;
134. Akademijai nuosavybės teise priklausantis turtas yra:
2) pajamos, gautos kaip įmokos už studijas, taip pat pajamos iš meninių ir mokslinių tyrimų, kūrybinės, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šio punkto 2, 3 ir 4 papunkčiuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
8) turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);
135. Akademijos ūkinės ir komercinės pajamos skiriamos viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti.
136. Nuosavybės teise priklausantį turtą Akademija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais Tarybos nustatyta tvarka.
137. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Akademijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Akademija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
140. Šio statuto pakeitimus Seimui tvirtinti teikia Taryba, įvertinusi Senato nuomonę. Tarybos sprendimas teikti Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus gali būti priimtas ne mažesne kaip 2/3 Tarybos narių balsų dauguma.