LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LEIDIMŲ VERSLINEI ŽVEJYBAI IŠDAVIMO BEI MOKESČIŲ UŽ VERSLINĮ ŽUVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ SKAIČIAVIMO TVARKOS

1998 m. gruodžio 29 d. Nr. 284

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 61-1525), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 262 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1320 „Dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 24-610) bei siekdamas sutvarkyti leidimų verslinei žvejybai išdavimą pasikeitus funkcijų paskirstymui tarp ministerijai pavaldžių institucijų:

1. Tvirtinu Leidimų verslinei žvejybai neišnuomotinuose vandens telkiniuose išdavimo bei mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą ir lėšų, kurias naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, skaičiavimo bei mokėjimo tvarką (pridedama).

2. Tvirtinu Mokesčio už verslinį žuvų išteklių naudojimą bazinio tarifo perskaičiavimo įvairių tipų žvejybos įrankiams koeficientų bei lėšų, kurias žuvų išteklių naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti skaičiavimo lentelę (pridedama).

3. Įpareigoju Aplinkos ministerijos Žuvų išteklių departamentą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 03 05 nutarimu Nr. 262 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1320 „Dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 24-610) nustatyta tvarka kasmet iki gruodžio 15 d. apskaičiuoti bazinio mokesčio tarifo indeksavimo koeficientą ir bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo įvairių tipų įrankiams koeficientus.

4. Rajonų (miestų) savivaldybėms leidimus verslinei žvejybai neišnuomotuose valstybinio fondo vandens telkiniuose išduoti vadovaujantis šiuo įsakymu nustatyta tvarka.

5. Įpareigoju regionų aplinkos apsaugos departamentus iki 1998 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirti darbuotojus, atsakingus už leidimų verslinei žvejybai išdavimą ir jų pasirašymą, ir apie tai informuoti Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją bei Žuvų išteklių departamentą.

6. Pavedu ministerijos Visuomenės informavimo ir leidybos skyriui organizuoti leidimų verslinei žvejybai blankų gamybą Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos užsakymu.

7. Pavedu Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai organizuoti leidimų blankų išdavimą regionų aplinkos apsaugos departamentams ir kontroliuoti leidimų išdavimo tvarkos vykdymą bei kartu su Žuvų išteklių departamentu tikrinti, ar mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą bei lėšų, kurias naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, skaičiavimas atitinka nustatytąją tvarką.

8. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 1 d.

9. Įsigaliojus šiam įsakymui, pripažįstu netekusiu galios Aplinkos apsaugos ministerijos 1998 03 24 įsakymą Nr. 54 „Dėl leidimų verslinei žvejybai išdavimo ir mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą skaičiavimo tvarkos“ (Žin., 1998, Nr. 29-789).

10. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „valdymas“, „gyvūnija“.

APLINKOS MINISTRAS ALGIS ČAPLIKAS

PATVIRTINTA

aplinkos ministro

1998 12 29 įsakymu Nr. 284

Leidimų verslinei žvejybai neišnuomotinuose vandens telkiniuose išdavimo bei mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą ir lėšų, kurias naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, skaičiavimo bei mokėjimo TVARKA

1. Leidimas verslinei žvejybai (toliau – leidimas) yra pagrindinis dokumentas, suteikiantis teisę naudoti žuvų išteklius verslo tikslais jame nurodytame telkinyje bei nurodytu laiku, kiekiais, įrankiais ir sąlygomis.

2. Leidimus žvejoti kontroliuojamose teritorijose esančiuose neišnuomotinuose (valstybinės reikšmės) vandens telkiniuose, vadovaudamiesi šia tvarka, išduoda Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai.

3. Leidimai išrašomi griežtos apskaitos numeruotuose blankuose, kurie gaminami, laikomi, naudojami, jų apskaita tvarkoma pagal Finansų ministerijos 1992 10 15 rašte Nr. 96 „Dėl griežtos apskaitos dokumentų blankų gaminimo, laikymo, apskaitos ir panaudojimo tvarkos“ nurodytus reikalavimus.

4. Leidimuose nurodomi šie privalomi duomenys:

1) žvejojanti įmonė (jos padalinys);

2) žvejybos vieta (vandens telkinys, jo dalis);

3) žvejybos objektai (leidžiamos gaudyti žuvų bei kitų vandens gyvūnų rūšys bei kiekiai);

4) žvejybos įrankiai (tipas, akių dydis, ilgis, skaičius, kabliukų skaičius (ūdos));

5) žvejybos sąlygos (išteklių atkūrimo bei saugojimo sąlygos, kitos reikalingos sąlygos);

6) atsakingas už žvejybą asmuo (vardas, pavardė, pareigos);

7) leidimą išdavęs asmuo (vardas, pavardė);

8) leidimo išdavimo data;

9) leidimo galiojimo laikas.

5. Leidimuose žvejoti Baltijos jūroje (be teisės žvejoti priekrantėje) papildomai nurodomi šie privalomi duomenys:

1) laivo duomenys:

pavadinimas

registracijos uostas

vėliavos valstybė

registracijos numeris

borto numeris

laivo ilgis (m)

talpa (BRT)

talpa (NRT)

galingumas (AJ)

šaukinys;

2) laivo savininkas (įmonės pavadinimas, kodas, adresas);

3) laivo naudotojas (įmonės pavadinimas, kodas, adresas).

Laivo duomenys turi atitikti Lietuvos Respublikos laivų rejestre įrašytus duomenis.

6. Prireikus, į leidimą gali būti įrašomi ir kiti papildomi duomenys.

7. Leidimai išrašomi tik toms įmonėms, kurios nustatytąja tvarka yra gavusios žvejybos kvotą ir jos dar neišnaudojusios. Leidimai išrašomi ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, įmonei pateikus prašymą raštu. Prašymai leidimams gauti pateikiami ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki pageidaujamos leidimo įsigaliojimo datos.

Prašyme pirmajam kalendorinių metų leidimui gauti turi būti nurodyta, ar įmonė pati vykdys žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygas, ar įgaliojo jas vykdyti Žuvų išteklių departamentą arba jai atstovaujančią žvejybos įmonių asociaciją. Jeigu įmonė įgaliojo žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygas vykdyti Žuvų išteklių departamentą arba žvejybos įmonių asociaciją, prie paraiškos turi būti pridėtas įgaliojimas, kuris vėliau išsiunčiamas Žuvų išteklių departamentui, o jo kopija paliekama leidimą išdavusiame regiono aplinkos apsaugos departamente.

8. Leidimai išrašomi trimis egzemplioriais. Pirmas leidimo egzempliorius atiduodamas žvejybos įmonei, antras (pranešimas) – Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai, trečias (šaknelė) paliekamas leidimą išdavusiame aplinkos apsaugos regiono departamente.

Leidimų žvejoti neišnuomotinuose vidaus vandens telkiniuose kopijos (pranešimai) tą pačią dieną išsiunčiamos rajono (miesto), kuriame yra vandens telkinys, aplinkos apsaugos agentūrai, savivaldybės institucijai ir nacionalinio parko administracijai (jeigu telkinys yra parko teritorijoje).

9. Išduodami leidimai registruojami žurnale, kuriame pažymima:

1) eilės numeris;

2) išdavimo data;

3) leidimo numeris;

4) žvejybos įmonės ir jos padalinio (laivo) pavadinimas;

5) leidžiamų naudoti žūklės įrankių (pagal jų tipus ir akių dydį) skaičius ir ilgis;

6) žvejybos vieta;

7) leidimo galiojimo laikas;

8) apskaičiuotas mokesčio už verslinį žuvų išteklių naudojimą dydis;

9) apskaičiuotas lėšų, kurias naudotojas turi skirti žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, dydis;

10) dokumento, patvirtinančio lėšų, kurias naudotojai turi skirti žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, sumokėjimą, data ir numeris, sąskaita, kur buvo sumokėtos lėšos;

11) pastabos.

10. Išduodamas leidimus, prieš leidimo numerį kiekvienas regiono aplinkos apsaugos departamentas įrašo atitinkamas raides:

Alytaus „A“;

Kauno „K“;

Klaipėdos „KJ“ – (leidimuose žvejoti atviroje jūroje);

„KP“ – (leidimuose žvejoti jūros priekrantėje);

„KM“ – (leidimuose žvejoti Kuršių mariose);

„KV“ – (leidimuose žvejoti vidaus vandens telkiniuose);

Marijampolės „M“;

Panevėžio „P“;

Šiaulių „Š“;

Utenos „U“;

Vilniaus „V“.

11. Bet koks privalomų duomenų taisymas leidime (išskyrus gramatines klaidas), jo šaknelėje ar pranešime yra draudžiamas. Žvejyba su leidimu, kuriame ištaisyti privalomi duomenys, yra neteisėta. Asmenys, kalti dėl ištaisymų, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Taisymas leidimų registravimo žurnale gali būti daromas, jeigu dėl klaidos įrašas žurnale skiriasi nuo įrašo leidime. Tokiu atveju taisymas patvirtinamas padalinio vadovo parašu ir antspaudu.

12. Pratęsiami gali būti tik tie leidimai, kurie išduoti trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui ir kurių galiojimo laikas nepasibaigęs, tačiau bendras leidimo galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai. Leidimo pratęsimas įforminamas raštu, kurio kopijos išsiunčiamos 8 punkte nurodytoms institucijoms. Apie leidimo pratęsimą pažymima leidimų registravimo žurnale.

13. Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka leidimai gali būti anuliuojami regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus sprendimu. Apie leidimo anuliavimą pažymima leidimų registravimo žurnalo skiltyje „Pastabos“, nurodant sprendimo anuliuoti leidimą datą bei numerį, ir apie tai raštu informuojama leidimą turėjusi įmonė ir Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija. Anuliavus žvejybos Kuršių mariose ir vidaus vandens telkiniuose leidimus, perskaičiuojamas mokestis už verslinį žuvų išteklių naudojimą bei lėšų, kurias įmonė turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, dydis (neįskaičiuojant sumų už neišnaudotas leidimo galiojimo dienas). Perskaičiuoti lėšų dydžiai nurodomi žurnale bei apie juos ne vėliau kaip per 5 dienas nuo leidimo anuliavimo raštu informuojama įmonė ir Žuvų išteklių departamentas. Jeigu, prieš gaunant leidimą, avanso buvo sumokėta daugiau negu sudaro perskaičiuota suma, lėšų likutis grąžinamas įmonei arba, jai sutikus, įskaitomas už vėliau gaunamus leidimus.

14. Išduodant leidimą žvejoti Kuršių mariose arba vidaus vandens telkiniuose, leidimo dalyje „Žvejybos sąlygos“ nurodomos sumos, kurias įmonė turi sumokėti už verslinį žuvų išteklių naudojimą, sumos, kurias naudotojas turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, bei šių įmokų sąskaitos ir terminai. Leidimuose žvejoti Baltijos jūroje nurodomas terminas, kada įmonės savininkas arba jo įgaliotas asmuo turi atvykti į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą šioms sumoms apskaičiuoti (ne ilgesnis kaip 10 d. nuo paskutinės leidimo galiojimo dienos). Apskaičiavus lėšas žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti bei mokesčius už verslinį žuvų išteklių naudojimą už žvejybą Baltijos jūroje, įmonei išrašoma sąskaita-faktūra ir pateikiamos žinios Žuvų išteklių departamentui apie lėšas bei mokesčius, kuriuos turi mokėti įmonės už kiekvieną leidimą. Sąskaitoje-faktūroje įrašomas žvejybai naudotų kiekvienos rūšies įrankių skaičius bei jais žvejotų dienų skaičius. Vienas sąskaitos-faktūros egzempliorius paliekamas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente ir saugomas vadovaujantis finansinės ir buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka.

15. Jeigu aplinkos apsaugos pareigūnai nustato, kad, žvejojant Baltijos jūroje, į žvejybos žurnalą visai neįrašytas arba įrašytas mažesnis žvejybos parų arba žvejybai naudotų įrankių skaičius, apie tai, užbaigus administracinę bylą, informuojamas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Žuvų išteklių departamentas, išsiunčiant jiems nutarimo kopiją. Tokiu atveju mokesčiai už verslinį žuvų išteklių naudojimą ir lėšos žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti už laikotarpį nuo leidimo įsigaliojimo iki pažeidimo padarymo dienos apskaičiuojami pagal tai, kiek parų per šį laikotarpį galiojo leidimas žvejybai ir kiek leidime įrašyta žvejybos įrankių. Be to, tokiu atveju taikoma dešimteriopo mokesčio tarifo dydžio bauda, kuri mokama Valstybiniam gamtos apsaugos fondui. Baudos dydį apskaičiuoja ir raštu informuoja įmonę Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas.

16. Regionų aplinkos apsaugos departamentai lėšas, skirtas centralizuotai įgyvendinti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygas (pavedimų lėšas), gali priimti grynais pinigais tik vadovaudamiesi kasos darbo ir operacijų vykdymo taisyklėmis.

17. Regionų aplinkos apsaugos departamentai kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos privalo pateikti įmonėms bei atitinkamoms rajonų (miestų) mokesčių inspekcijoms (pagal įmonės registravimo vietą) kiekvienai įmonei apskaičiuotą mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą dydį (pagal leidimus, kurių galiojimas pasibaigė iki praėjusio ketvirčio pabaigos). Šie mokesčiai iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos turi būti sumokėti į rajono (miesto) valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją pajamų sąskaitą.

18. Už leidimus žvejoti Baltijos jūroje įmonės lėšų žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti avanso, prieš išduodant leidimą, nemoka. Šias lėšas įmonės gali sumokėti dalimis, galutinai atsiskaitant per 15 dienų pasibaigus leidimo galiojimo laikui. Kuršių mariose ir vidaus vandens telkiniuose žvejojančios įmonės šias lėšas privalo sumokėti Metodiniuose nurodymuose žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms nustatyti, patvirtintuose Aplinkos apsaugos ministerijos 1997 07 25 įsakymu Nr. 130 (Žin., 1997, Nr. 73-1890), nurodyta tvarka ir terminais.

19. Draudžiama išduoti leidimus įmonėms, nustatytu laiku neatsiskaičiusioms už lėšas, kurias jos turėjo skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti arba nesumokėjusioms mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą (pagal mokesčių inspekcijų pranešimus). Išduoti leidimai žvejybai, įmonėms laiku neatsiskaičius, pripažįstami negaliojančiais ir apie tai raštu pranešama 8 punkte nustatyta tvarka.

Lėšų žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti mokėjimo terminai gali būti atidėti tik Žuvų išteklių departamento sprendimu, esant objektyvioms priežastims ir įmonei pateikus garantinį raštą dėl skolos sumokėjimo.

20. Leidimus išduodantys regionų aplinkos apsaugos departamentai privalo pagal leidimų registravimo žurnalų duomenis iki kiekvieno ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos pateikti Žuvų išteklių departamentui: didėjančia tvarka lėšų, kurias naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, sumas, apskaičiuotas kiekvienai įmonei už leidimus, kurių galiojimo laikas baigėsi praėjusį ketvirtį, jų sumokėjimą į atskiras sąskaitas (Žuvų išteklių departamento pavedimų lėšų sąskaita, asociacijų sąskaitos ar kt.) pagal įmonių pateiktus mokėjimo dokumentus bei likusius įmonių įsiskolinimus ir kiekvienai įmonei apskaičiuotą mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą sumą (pagal leidimus, kurių galiojimas pasibaigė iki praėjusio ketvirčio pabaigos).

21. Žuvų išteklių departamentas privalo pagal Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos gaunamus pranešimus apie išduotus leidimus nuolat kontroliuoti bei ne rečiau kaip 1 kartą per metus regionų aplinkos apsaugos departamentuose patikrinti mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą bei lėšų, žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, skaičiavimo teisingumą. Patikrinimai įforminami aktais, kuriuos pasirašo tikrinantis pareigūnas bei padalinio vadovas. Patikrinimo metu nustačius priskaičiuotas per dideles arba per mažas mokesčių (lėšų žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti) sumas, apie tai per 5 dienas nuo akto pasirašymo patikrinimą atlikęs pareigūnas informuoja žvejybos įmonę, valstybinę mokesčių inspekciją ir Žuvų išteklių departamento buhalteriją (apie lėšas žuvų ištekliams atkurti ir saugoti). Pranešimai išsiunčiami registruotu laišku.

Nesumokėti mokesčiai bei lėšos, kurias naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, turi būti sumokami ne vėliau kaip per 20 dienų nuo dienos, kada apie tai buvo pranešta mokėtojui.

Permokėtos lėšos įmonei grąžinamos per 30 dienų nuo tada, kai Žuvų išteklių departamento buhalterija gavo raštišką pranešimą dėl jų permokėjimo arba, įmonei sutikus, įskaitomi už kitus leidimus.

22. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija privalo Žuvų išteklių departamento prašymu pateikti jam gautus pranešimus apie išduotus leidimus mokesčių skaičiavimui kontroliuoti ir ne rečiau kaip 1 kartą per metus patikrinti, kaip leidimus išduodantys regionų aplinkos apsaugos departamentai laikosi nustatytos leidimų išdavimo tvarkos.

______________

PATVIRTINTA

aplinkos ministro

199812 29 įsakymu Nr. 284

Mokesčio už verslinį žuvų išteklių naudojimą bazinio tarifo perskaičiavimo įvairių tipų žvejybos įrankiams koeficientų bei lėšų, kurias žuvų išteklių naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, skaičiavimo lentelė

I. Baltijos jūra

	Strimelinis tralas			Bretlinginis tralas 200 AJ laivui		Menkinis tralas	Plekšninis tralas
Žvejybos įrankio tipas	300 AJ laivui	200 AJ laivui		paprastas	porinis	200 AJ laivui	200 AJ laivui
	paprastas (bazinis įrankis)	paprastas	porinis
Žvejybos įrankio vidutinis efektyvumas (vidutinis paros sugavimas vienu įrankiu, kg) (En)	1800,0	1010,0	1870,0	770,0	3730,0	350,0	360,0
Vidutinė žvejybos įrankiu sugaunamų žuvų kaina, Lt/kg (Vn)	0,86	0,86	0,86	0,69	0,69	2,68	1,56
Vidutinės pajamos už vienu įrankiu per vieną parą sužvejojamas žuvis, Lt (En x Vn)	1548,0	869,0	1608,0	531,0	2574,0	938,0	562,0
Bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo koeficientas (kn) *	1,0	0,5614	1,0388	0,3430	1,6628	0,606	0,3630
Mokestis už vieną žvejybos vienu įrankiu parą, Lt***	15,48 indeksuotas bazinis mokesčio tarifas**	8,69	16,08	5,31	25,74	9,38	5,62
Lėšos, skiriamos žuvų išteklių saugojimui ir atkūrimui, Lt	61,92	34,76	64,32	21,24	102,96	37,52	22,48

Baltijos jūra (tęsinys)

Žvejybos įrankio tipas	Menkinis žiauninis tinklas 65 m, menkinė ūda 1000 kab.	Lašišinis dreifinis tinklas 25 m, lašišinė ūda 1000 kab.	Strimelinis statomas tinklas (gaudyklė)	Traukiamas tinklas pakrantės žvejybai 300 m		Statomasis tinklaitis pakrantės žvejybai 75 m	Ungurinė plekšninė ūda 1000 kab.
				lašišų, šlakių	kitų žuvų
Žvejybos įrankio vidutinis efektyvumas (vidutinis paros sugavimas vienu įrankiu, kg) (En)	7,3	0,5	200,0	20,0	50,0	2,7	5,0
Vidutinė žvejybos įrankiu sugaunamų žuvų kaina, Lt/kg (Vn)	2,68	11,0	0,86	11,0	2,5	2,96	10,0
Vidutinės pajamos už vienu įrankiu per vieną parą sužvejojamas žuvis, Lt (En x Vn)	19,56	5,5	172,0	220,0	125,0	8,0	50,0
Bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo koeficientas (kn)*	0,0126	0,0036	0,1111	0,1421	0,0807	0,0052	0,0323
Mokestis už vieną žvejybos vienu įrankiu parą, Lt***	0,20	0,06	1,72	2,20	1,25	0,08	0,5
Lėšos, skiriamos žuvų išteklių saugojimui ir atkūrimui, Lt	0,80	0,24	6,88	8,80	5,0	0,32	2,0

II. Kuršių marios

Žvejybos įrankio tipas	Traukiamas tinklas, 500 m	Dreifinis tinklas, 240 m	Statomasis tinklaitis (70 mm), 60 m	Statomasis tinklaitis (40–45 m), 50 m	Pelaginis tinklaitis (40–45 mm), 50 m	Stintinis statomasis tinklaitis, 20 m
Žvejybos įrankio vidutinis efektyvumas (vidutinis paros sugavimas vienu įrankiu, kg) (En)	1590,0	77,0	5,2	11,84	14,6	8,0
Vidutinė žvejybos įrankiu sugaunamų žuvų kaina, Lt/kg (Vn)	1,57	1,68	2,0	1,44	1,86	2,98
Vidutinės pajamos už vienu įrankiu per vieną parą sužvejojamas žuvis, Lt (En x Vn)	2496,0	129,0	10,4	17,05	27,16	23,84
Bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo koeficientas (kn)*	1,6124	0,0833	0,0067	0,0110	0,0175	0,0150
Mokestis už vieną žvejybos vienu įrankiu parą, Lt***	24,96	1,29	0,10	0,17	0,27	0,24
Lėšos, skiriamos žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, Lt	99,84	5,16	0,40	0,68	1,08	0,96

II. Kuršių marios (tęsinys)

Žvejybos įrankio tipas	Stintinė gaudyklė, 30 m	Ungurinė gaudyklė	Ungurinė gaudyklė (venteris)	Stambiaakė gaudyklė (varta)	Stintinis statomas tinklas (gaudyklė)	Ungurinė ūda, 1000 kab.
Žvejybos įrankio vidutinis efektyvumas (vidutinis paros sugavimas vienu įrankiu, kg) (En)	13,4	6,6	0,66	15,25	158,0	10,5
Vidutinė žvejybos įrankiu sugaunamų žuvų kaina, Lt/kg (Vn)	3,23	2,45	3,0	1,80	3,28	20,3
Vidutinės pajamos už vienu įrankiu per vieną parą sužvejojamas žuvis, Lt (En x Vn)	43,28	16,17	1,98	27,45	518,2	213,15
Bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo koeficientas (kn)*	0,028	0,0104	0,0013	0,0177	0,3348	0,1377
Mokestis už vieną žvejybos vienu įrankiu parą, Lt***	0,43	0,16	0,02	0,27	5,18	2,13
Lėšos, skiriamos žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, Lt	1,72	0,64	0,08	1,08	20,72	8,52

III. Ežerai, vandens talpyklos, upės

Žvejybos įrankio tipas	Traukiamas tinklas įvairiai žuviai, 300 m		Traukiamas seliavinis tinklas, 500 m	Traukiamas stintinis tinklas (upinis), 100 m	Plukdomasis stintinis tinklaitis, 60 m	Statomieji seliaviniai tinklaičiai (18-22 mm), 75 m	Statomieji, plukdomieji tinklaičiai, 75m
Žvejybos įrankio tipas	vasarinis	žieminis	Traukiamas seliavinis tinklas, 500 m	Traukiamas stintinis tinklas (upinis), 100 m	Plukdomasis stintinis tinklaitis, 60 m	Statomieji seliaviniai tinklaičiai (18-22 mm), 75 m	Kauno marios 34-46 mm	kiti telkiniai 24-40 mm
Žvejybos įrankio vidutinis efektyvumas (vidutinis paros sugavimas vienu įrankiu, kg) (En)	30,0	106,6	277,7	127,0	17,5	1,15	6,4	1,26
Vidutinė žvejybos įrankiu sugaunamų žuvų kaina, Lt/kg (Vn)	2,0	3,05	5,3	3,27	1,86	5,3	1,73	3,74
Vidutinės pajamos už vienu įrankiu per vieną parą sužvejojamas žuvis, Lt (En x Vn)	60,0	325,13	1472,0	415,29	32,55	6,10	11,07	4,71
Bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo koeficientas (kn)*	0,0388	0,2100	0,9509	0,2683	0,0210	0,0039	0,0071	0,0030
Mokestis už vieną žvejybos vienu įrankiu parą, Lt***	0,60	3,25	14,72	4,15	0,33	0,06	0,11	0,05
Lėšos, skiriamos žuvų išteklių saugojimui ir atkūrimui, Lt	2,40	13,0	58,88	16,6	1,32	0,24	0,44	0,2

III. Ežerai, vandens talpyklos, upės (tęsinys)

	Tinklaičiai, 75 m			Gaudyklė įvairiai žuviai	Ungurinė ežerinė gaudyklė (2 katilų)	Ungurinė ūda, 1000 kab.	Ungurinė upinė gaudyklė	Nėginis bučiukas	Vėžinis bučiukas
Žvejybos įrankio tipas	statomieji		plukdomieji virš 40 mm
	Kauno marios virš 46 mm	kiti telkiniai virš 40 mm	plukdomieji virš 40 mm
Žvejybos įrankio vidutinis efektyvumas (vidutinis paros sugavimas vienu įrankiu, kg) (En)	2,4	1,73	42,8	1,0	0,3	5,5	2,65	0,5	0,15
Vidutinė žvejybos įrankiu su-gaunamų žuvų kaina, Lt/kg (Vn)	2,56	3,70	2,76	2,0	24,72	24,63	25,0	4,24	15,0
Vidutinės pajamos už vienu įrankiu per vieną parą sužvejojamas žuvis, Lt (En x Vn)	6,14	6,4	118,13	2,0	7,42	135,47	66,25	2,12	2,25
Bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo koeficientas (kn)*	0,0040	0,0041	0,0763	0,0013	0,0048	0,0875	0,0428	0,0014	0,0015
Mokestis už vieną žvejybos vienu įrankiu parą, Lt***	0,06	0,06	1,18	0,02	0,07	1,35	0,66	0,02	0,02
Lėšos, skiriamos žuvų išteklių saugojimui ir atkūrimui, Lt	0,24	0,24	4,72	0,08	0,28	5,4	2,64	0,08	0,08

* Bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo koeficientai kn apskaičiuoti baziniu įrankiu imant paprastą strimelinį tralą 300 AJ (vidutinis naudojamų laivų galingumas) galingumo laivui pagal formulę:

** Indeksuotas bazinis mokesčio tarifas apskaičiuotas nesuapvalintą bazinį tarifą 14,76 Lt padauginus iš bazinio mokesčio tarifo indeksavimo koeficiento k_s = 1,05 (einamųjų metų lapkričio mėnesio strimelių pirmojo pardavimo vidutinė kaina 0,86 Lt dalijama iš praėjusių metų lapkričio mėnesio vidutinės kainos 0,82 Lt

0,86 Lt: 0,82 Lt = 1,05).

***Mokestis už verslinį žuvų išteklių naudojimą apskaičiuojamas pagal formulę: M_ž = T_b x k_s x k_n x I_n x D, kur

T_b x k_s – indeksuotas bazinis mokesčio tarifas;

k_n – bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo koeficientas;

I_{n –}žvejybai naudotų įrankių skaičius;

D – žvejybos parų skaičius.

Pastaba. Laivų galingumui, žvejybos įrankių ilgiui (ūdų kabliukų skaičiui) neatitinkant nurodytų lentelėje, efektyvumas, mokestis ir lėšos, skiriamos žuvų išteklių saugojimui ir atkūrimui, proporcingai didinamos arba mažinamos.

SUDERINTA

Žemės ūkio ministerijos

Žuvininkystės departamentas

1998 12 11

______________