LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ OPERACIJŲ CENTRO SUDĖTIES IR NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2013 m. sausio 17 d. Nr. V-35
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) 13 straipsnio 2 bei 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1213 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų sudarymo ir darbo organizavimo tipinės tvarkos aprašo ir Ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose steigiami ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 102-5272):
1. T v i r t i n u:
1.1. Švietimo ir mokslo ministerijos Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (toliau – ŠMM ESOC) sudėtį:
Dainius Numgaudis – Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris, ŠMM ESOC koordinatorius;
Albertas Žalys – Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius, ŠMM ESOC koordinatoriaus pavaduotojas;
Nomeda Barauskienė – Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja, ŠMM ESOC narė;
Tomas Daukantas – Švietimo ir mokslo ministerijos Teisės skyriaus vedėjas, ŠMM ESOC narys;
Mečislovas Griškevičius – Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Profesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vedėjas, ŠMM ESOC narys;
Onutė Kacevičienė – Švietimo ir mokslo ministerijos Personalo skyriaus vedėja, ŠMM ESOC narė;
Vanda Kerpauskaitė – Švietimo ir mokslo ministerijos Informacinių sistemų ir dokumentų valdymo skyriaus vedėja, ŠMM ESOC narė;
Regina Klepačienė – Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Švietimo organizavimo skyriaus vedėja, ŠMM ESOC narė;
Eglė Radėnienė – Švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento direktorė, ŠMM ESOC narė;
Alvydas Skuodis – Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas, ŠMM ESOC narys;
Loreta Žadeikaitė – Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja, ŠMM ESOC narė;
Edmundas Jonuška – Švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento Investicijų skyriaus vyr. specialistas, ŠMM ESOC sekretorius;
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. ISAK-2210 „Dėl Švietimo ir mokslo ministerijos ekstremalių situacijų valdymo centro sudarymo ir jo nuostatų patvirtinimo“;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2013 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-35
ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ OPERACIJŲ CENTRO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – ŠMM) Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (toliau – ESOC) nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja ŠMM ESOC veiklos tikslus, uždavinius ir vykdomas funkcijas, ŠMM ESOC sudarymo, darbo organizavimo, sušaukimo tvarką ir veiklą.
2. ŠMM ESOC yra iš ŠMM, įstaigų prie ŠMM ir ŠMM pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, o prireikus ir kitų institucijų, įstaigų, ŠMM reguliavimo sričiai priskirtų valstybės įmonių ir ūkio subjektų atstovų sudaromas organas, kuris pagal ŠMM kompetenciją vykdo ekstremaliųjų situacijų prevenciją, užtikrina Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (toliau – VESK) priimtų sprendimų įgyvendinimą, valstybės lygiu koordinuoja ŠMM valdymo srities institucijų, įstaigų ir įmonių veiklą, susidarius ekstremaliosioms situacijoms.
4. Įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų atvejais ŠMM ESOC vykdo jam priskirtas funkcijas.
5. ŠMM ESOC savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1213 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų sudarymo ir darbo organizavimo tipinės tvarkos aprašo ir Ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose steigiami ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 102-5272), kitais civilinės saugos sistemos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
6. ŠMM ESOC nuostatuose vartojamos šios pagrindinės sąvokos:
Civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą.
Civilinės saugos sistema – civilinę saugą užtikrinanti sistema, kurią sudaro šie subjektai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos, ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybių ekstremaliųjų situacijų komisijos, savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, kitos įstaigos, operacijų centrai, civilinės saugos sistemos pajėgos.
Civilinės saugos sistemos pajėgos – pajėgos, skirtos gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti ekstremaliosios situacijos židinyje. Prie civilinės saugos sistemos pajėgų priskiriamos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, policijos pajėgos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pajėgos, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pajėgos, avarinių tarnybų, atliekančių neatidėliotinus darbus, pajėgos, ūkio subjekto pajėgos, parengtų savanorių ir asociacijų pajėgos.
Civilinės saugos sistemos parengtis – civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimas reaguoti į susidariusią ekstremaliąją situaciją.
Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą.
Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas – civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje.
Ekstremaliųjų situacijų komisija – iš valstybės politikų, valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių sudaroma nuolatinė komisija, koordinuojanti ekstremaliųjų situacijų prevenciją, valdymą, likvidavimą ir padarinių šalinimą.
Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras – iš valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, ūkio subjektų darbuotojų sudaromas organas, vykdantis ekstremaliųjų situacijų prevenciją, užtikrinantis Ekstremaliųjų situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą, organizuojantis ir koordinuojantis įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų, turto gelbėjimą.
Ekstremaliųjų situacijų prevencija – kryptingai vykdoma pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms priemonių visuma, kad būtų išvengta ekstremaliųjų situacijų arba mažėtų jų galimybė, o susidarius ekstremaliajai situacijai būtų kuo mažiau pakenkta gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų veiklai, turtui ir aplinkai.
Ekstremalusis įvykis – nustatytus kriterijus atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, kuris kelia pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai.
II. ŠMM ESOC TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
7. Pagrindiniai ŠMM ESOC veiklos tikslai – pagal ŠMM kompetenciją vykdyti ekstremaliųjų situacijų prevenciją, organizuoti ir koordinuoti įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų židinių lokalizavimą, jų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą, tinkamiausio ŠMM kompetencijai priskirtų materialinių išteklių panaudojimo mokinių, studentų, darbuotojų saugumui užtikrinti, švietimo sistemos stabilumui palaikyti.
8. ŠMM ESOC uždaviniai:
8.1. užtikrinti Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos ir ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo priimtų sprendimų įgyvendinimą;
8.2. pagal kompetenciją organizuoti ir koordinuoti įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos likvidavimą, padarinių šalinimą, sudaryti sąlygas švietimo įstaigoms ir jų mokiniams, studentams, darbuotojams pereiti iš įprastinių darbo ir mokymosi sąlygų į ekstremalios situacijos padėtį, patiriant kuo mažesnius nuostolius, išlaikyti rimtį, išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą, apsaugoti aplinką nuo ekstremalios situacijos poveikio;
8.3. pagal kompetenciją prognozuoti galimas ekstremalias situacijas, jų padarinių pobūdį bei mastą ir numatyti civilinės saugos priemones bei gelbėjimo veiksmus, teikti siūlymus dėl kompensavimo tvarkos už švietimo srities patirtus nuostolius;
9. Vykdydamas jam pavestus uždavinius, ŠMM ESOC atlieka šias funkcijas:
9.1. pagal kompetenciją organizuoja ekstremaliųjų situacijų prevenciją, prognozuoja galimas ekstremaliąsias situacijas, jų padarinių pobūdį ir mastą, numato civilinės saugos priemones ir gelbėjimo veiksmus;
9.3. pagal kompetenciją renka, analizuoja ir vertina duomenis ir informaciją apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, prognozuoja jų eigą ir mastą, pavojų ir galimą poveikį švietimo ir mokslo sistemai, numato civilinės saugos priemones;
9.4. informuoja švietimo ir mokslo ministrą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybą, VESK, ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą, savivaldybes, o prireikus ir kitas valstybės institucijas apie susidariusią ekstremaliąją situaciją ir jos eigą, apsaugos ir gelbėjimo priemonių organizavimą ekstremaliosios situacijos metu;
9.5. keičiasi informacija su kitų institucijų ESOC, analizuodamas, vertindamas įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos eigą;
9.6. rengia ir teikia savivaldybėms ir švietimo srities subjektams rekomendacijas dėl pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir veiksmų bei priemonių joms susidarius;
9.7. valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju pagal kompetenciją valstybės lygiu organizuoja ar koordinuoja ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir padarinių šalinimą;
9.8. pagal kompetenciją teikia VESK siūlymus dėl:
9.8.1. materialinių ir finansinių išteklių, reikalingų ekstremaliosioms situacijoms švietimo ir mokslo srityje likviduoti ir jų padariniams šalinti, panaudojimo ir kompensavimo už patirtus nuostolius;
III. ŠMM ESOC STEIGIMAS IR DARBO ORGANIZAVIMAS
12. ŠMM ESOC personalinė sudėtis tvirtinama vadovaujantis šiomis nuostatomis:
13. Prireikus ŠMM ESOC veikloje dalyvauja kitų institucijų ir įstaigų, civilinės saugos sistemos pajėgų atstovai.
14. ŠMM ESOC koordinatorius:
14.2. pagal kompetenciją koordinuoja civilinės saugos sistemos pajėgų, dalyvaujančių likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje, veiksmus iki paskiriamas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, kai nėra gelbėjimo darbų vadovo;
14.3. pagal kompetenciją teikia pasiūlymus VESK, ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui dėl priemonių ir veiksmų, reikalingų gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti ir padariniams šalinti;
14.6. informuoja Švietimo ir mokslo ministrą apie įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų eigą ar pavojų joms atsirasti ir apie priemones, kurių numatoma imtis švietimo ir mokslo srities veiklai organizuoti;
14.7. teikia Švietimo ir mokslo ministrui siūlymus ir sprendimų projektus dėl:
14.7.1. ŠMM ir jos valdymo srities institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos organizavimo ir koordinavimo ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų atvejais;
15. ŠMM ESOC koordinatorius pavaldus ir atskaitingas Švietimo ir mokslo ministrui ir ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui. ŠMM ESOC koordinatoriaus pavaduotojas ir nariai pavaldūs ŠMM ESOC koordinatoriui.
16. ŠMM ESOC koordinatoriaus pavaduotojas padeda ŠMM ESOC koordinatoriui vykdyti šiuose nuostatuose jam nustatytas funkcijas, o jo nesant arba jo pavedimu jį pavaduoja.
17. ŠMM ESOC sekretorius:
17.1. organizuoja planinius ir neeilinius ŠMM ESOC posėdžius ir teikia ŠMM ESOC koordinatoriui tvirtinti jų darbotvarkę;
19. Atsižvelgiant į teisės aktuose ŠMM kompetencijai priskirtų įvykių, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų pobūdį, gali būti sudaromos šios ŠMM ESOC grupės:
20. Šių Nuostatų 19 punkte išvardytos ŠMM ESOC grupės pagal ŠMM kompetenciją vykdo šias funkcijas:
20.1. Operacinio vertinimo ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos grupė:
20.1.1. teisės aktų nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją vykdo ekstremaliųjų situacijų prevenciją;
20.1.2. prognozuoja įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos eigą, jos padarinių pobūdį ir mastą, planuoja civilinės saugos priemones ir gelbėjimo veiksmus;
20.1.3. įvertina susidariusią situaciją ir, suderinusi su ŠMM ESOC koordinatoriumi, teikia ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui pasiūlymus dėl reikiamų civilinės saugos sistemos pajėgų, racionalaus ir veiksmingo finansinių ir kitų materialinių išteklių panaudojimo gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos padariniams šalinti;
20.1.4. organizuoja ir koordinuoja įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos likvidavimą, padarinių šalinimą;
20.2. Informacijos valdymo grupė:
20.2.1. organizuoja, analizuoja ir vertina informaciją ir duomenis apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją;
20.2.2. surinktą, išanalizuotą ir įvertintą informaciją apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, suderinusi su ŠMM ESOC koordinatoriumi, perduoda ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui;
20.3. Materialinio techninio aprūpinimo grupė:
20.3.1. ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nurodymu organizuoja būtinų materialinių išteklių, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti panaudoti įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ir ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jų padariniams šalinti ar jų prevencijai vykdyti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, valstybės įmonių bei ūkio subjektų veiklai palaikyti ir atkurti, telkimą;
20.4. Visuomenės informavimo grupė:
20.4.1. rengia visuomenei informaciją apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, jų šalinimo priemones ir rekomendacijas dėl apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos galimo neigiamo poveikio ar to poveikio mažinimo;
20.4.3. teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, valstybės įmonių ir ūkio subjektų perspėjimą ir informavimą apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ir ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo būdus.
20.5. Administravimo grupė:
20.6. Elektroninių ryšių organizavimo ir palaikymo grupė:
20.6.1. atsižvelgdama į įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos eigą ir prognozę, planuoja ŠMM ESOC ryšių, duomenų perdavimo įrangos ir sistemų veiklą, užtikrina tinkamą ESOC ryšių sistemų veikimą;
21. ŠMM ESOC pagal kompetenciją vykdo kitus ŠMM ESOC koordinatoriaus sprendimus, būtinus VESK ir (ar) ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo priimtiems sprendimams ir (ar) kitiems ŠMM ESOC uždaviniams įgyvendinti.
22. Į šių Nuostatų 19 punkte išvardytų grupių sudėtį gali būti įtraukiami ŠMM struktūrinių padalinių, įstaigų prie ŠMM bei ŠMM pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai.
23. Šių Nuostatų 19 punkte nurodytų grupių funkcijos gali būti pavedamos ŠMM struktūriniams padaliniams, taip pat įstaigoms prie ŠMM bei ŠMM pavaldžioms įstaigoms ir (ar) šių įstaigų struktūriniams padaliniams.
24. Šių Nuostatų 19 punkte nurodytų grupių vadovai pavaldūs ir atskaitingi ŠMM ESOC koordinatoriui ir jo pavaduotojui.
26. Atsižvelgiant į įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos pobūdį ir mastą, gali būti aktyvuojama mažiau negu nurodyta Nuostatų 19 punkte ŠMM ESOC grupių ir pavedama vienai ŠMM ESOC grupei atlikti kelių ŠMM ESOC grupių funkcijas.
27. Sprendimai dėl šių Nuostatų 19 punkte nurodytų grupių sudarymo tvirtinami Švietimo ir mokslo ministro įsakymais.
28. Vykdydamas savo funkcijas ŠMM ESOC turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės įmonių, ūkio subjektų išsamią informaciją apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, jų turimas civilinės saugos sistemos pajėgas ir materialinius išteklius, kurie galėtų būti panaudoti gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai likviduoti, jos padariniams šalinti ar prevencijai.
IV. ŠMM ESOC SUŠAUKIMAS IR VEIKLA
30. ŠMM ESOC sušaukiamas:
30.2. teisės aktų nustatyta tvarka paskelbus trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį;
31. ŠMM ESOC sušaukia:
31.2. ŠMM ESOC koordinatorius arba jo pavaduotojas, kuris nesant ŠMM ESOC vadovo vykdo jo funkcijas;
32. Atsižvelgiant į įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos mastą ir pobūdį, taip pat ŠMM ESOC sušaukimo tikslus:
32.1. gali būti inicijuojamas visų arba kai kurių ŠMM ESOC narių, visų arba kai kurių ŠMM ESOC grupių bei visų arba kai kurių jų narių sušaukimas;
33. ŠMM ESOC narių ir ŠMM ESOC grupių sušaukimą organizuoja ir vykdo, ŠMM ESOC narių kontaktinius duomenis kaupia ir atnaujina ŠMM ESOC sekretorius.
34. Kai ŠMM ESOC šaukiamas šių nuostatų 30.1–30.3 punktuose numatytais atvejais, ŠMŪM ESOC nariai privalo susirinkti nedelsiant, o ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis – kaip galima greičiau arba per ŠMM ESOC koordinatoriaus nustatytą laiką.
35. Pagrindinė ŠMM ESOC veiklos forma – posėdžiai, kurių vietą ir laiką nustato ŠMM ESOC koordinatorius. Sprendimai priimami atviruoju balsavimu posėdyje dalyvaujančių ŠMM ESOC narių balsų dauguma, o esant vienodam balsų skaičiui, sprendimą priima ŠMM ESOC koordinatorius. Posėdžiuose dalyvaujantys kviestieji kitų institucijų, įstaigų, valstybės įmonių ir ūkio subjektų atstovai turi patariamojo balso teisę.
36. ŠMM ESOC posėdžiai, jų metu pareikštos nuomonės, pateikti siūlymai ir sprendimų projektai yra protokoluojami. Posėdžių protokolavimą ir protokolų saugojimą organizuoja ŠMM sekretorius.
37. ŠMM ESOC nariai vykdo jiems pavestas funkcijas iš anksto įrengtose ŠMM ESOC patalpose ir (ar) darbo vietose. ŠMM ESOC koordinatoriaus sprendimu ŠMM ESOC nariai gali dirbti slėptuvėse, kai būtina užtikrinti jų apsaugą nuo gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, atsiradusių dėl gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos.