LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL KINTŲ AKVAKULTŪROS ŪKIO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2009 m. birželio 23 d. Nr. D1-349

Vilnius

 

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Kintų akvakultūros ūkio gamtotvarkos planą (pridedama).

2. Pavedu Nemuno deltos regioninio parko direkcijai koordinuoti priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                        GEDIMINAS KAZLAUSKAS

 

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2009 m. birželio 23 d.

įsakymu Nr. D1-349

 

KINTŲ AKVAKULTŪROS ŪKIO GAMTOTVARKOS PLANAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kintų akvakultūros ūkio gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas Kintų akvakultūros ūkiui, kuris yra dalis Nemuno deltos paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2009, Nr. 41-1593). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

 

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

 

2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, yra Klaipėdos apskrityje, Šilutės rajono savivaldybėje. Teritorija patenka į Nemuno deltos regioninio parko vandens ūkio funkcinio prioriteto zoną, kitos ir vandens ūkio tikslinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonas, apima Kintų akvakultūros ūkį.

Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, apima dalį paukščių apsaugai svarbios teritorijos – Nemuno delta. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas Nemuno deltai suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635).

Teritorija taip pat yra dalis didesnės vietovės, kuri tuo pačiu pavadinimu „Nemuno delta“ yra įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039).

Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 570 ha.

Teritorijoje, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, įtrauktos į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva) (OL 1992 specialusis leidimas, 45 skyrius, 2 tomas, p. 102) I priedą, nenustatytos. Tačiau tvenkiniuose aptinkama viena gyvūnų rūšis, įtraukta į Buveinių direktyvos II ir IV priedus, – ūdra (Lutra lutra). Šis žinduolis taip pat nurodytas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331) (toliau – Lietuvos raudonoji knyga). Nemuno deltoje ūdra paplitusi ir sutinkama praktiškai palei visus teritorijos vandenis, tarp jų Kintų žuvininkystės tvenkiniuose ir su jais besiribojančios Minijos upės pakrantėse. Todėl būtina išsaugoti natūralius upės pakraščius ir žuvininkystės tvenkinių tinklą.

Teritorijoje, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, gausiai aptinkamos šios migruojančios vandens paukščių rūšys, kurios Nemuno deltoje formuoja paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus atitinkančias sankaupas:

Mažoji gulbė (Cygnus bewickii). Skaitlingos sankaupos registruojamos balandžio ir spalio mėnesiais;

Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus) (Lietuvos raudonoji knyga). Skaitlingos sankaupos registruojamos kovo ir balandžio mėnesiais;

Smailiauodegė antis (Anas acuta) (Lietuvos raudonoji knyga). Skaitlingos sankaupos registruojamos tik anksti pavasarį iki balandžio mėnesio vidurio;

Šaukštasnapė antis (Anas clypeata) (Lietuvos raudonoji knyga). Skaitlingos sankaupos registruojamos pavasarį balandžio–gegužės mėnesiais;

Didysis ir mažasis dančiasnapiai (Mergus merganser, M. albellus). Didysis dančiasnapis yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Skaitlingas sankaupas abi rūšys formuoja migracijų metu, rečiau žiemą. Rudenį gausiai pasirodo tik lapkričio antroje pusėje, piką pasiekdamos, kai vidaus vandenys užsitraukia ledu. Pavasarį gausesni būriai išsilaiko iki balandžio mėnesio. Žiemos mėnesiais aptinkami, kuomet tvenkiniai nepadengti ledu.

Skaitlingas sankaupas, kurios yra svarbios tarptautiniu mastu, teritorijoje suformuoja ir įvairių rūšių tilvikiniai paukščiai.

Tačiau išskirtinės svarbos sankaupas teritorijoje suformuoja į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla). Šis reiškinys sietinas su aplinkybe, kad akvakultūros ūkyje gausu žuvų ir vandens paukščių, kas užtikrina palankias mitybos sąlygas. Gausiausios rūšies sankaupos teritorijoje stebimos vasaros pabaigoje – rudens mėnesiais, nors jūriniai ereliai čia sutinkami ištisus metus.

Užtikrinant visų minėtų migruojančių paukščių sankaupų apsaugą, būtina vengti paukščių trikdymo ir išsaugoti tinkamas buveinės sąlygas paukščių sankaupų vietose. Dėl šios priežasties svarbu užtikrinti tęstinumą ūkinės veiklos – tvenkinių žuvininkystės, formuojančios tinkamas sąlygas migruojantiems paukščiams.

Teritorija taip pat svarbi perinčių upinių žuvėdrų (Sterna hirundo), įrašytų į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 1979 specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 98) I priedą, apsaugai. Šiuo metu rūšis skaitlingas kolonijas suformuoja ne kasmet, tačiau įgyvendinus specialias rūšies apsaugai skirtas gamtotvarkos priemones (salų formavimą ir nuolatinę priežiūrą), čia įsikūrusi populiacija turėtų atitikti šios rūšies gausumui keliamus reikalavimus pagal paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.

Teritorijoje, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, taip pat aptinkamos šios negausiai perinčios paukščių rūšys, kurios įtrauktos į Paukščių direktyvos I priedą: didysis baublys (Botaurus stellaris), nendrinė lingė (Circus aeruginosus), švygžda (Porzana porzana), griežlė (Crex crex), tulžys (Alcedo athis), paprastoji medšarkė (Lanius collurio) ir raiboji devynbalsė (Sylvia nisoria). Didysis baublys, švygžda, griežlė, tulžys, taip pat teritorijoje negausiai perinčios pilkoji žąsis (Anser anser), urvinė antis (Tadorna tadorna), raudonkojis tulikas (Tringa totanus) ir ūsuotoji zylė (Panurus biarmicus) yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą.

Pagrindinė grėsmė šioms perinčioms paukščių rūšims yra veisimosi buveinių praradimas, todėl Gamtotvarkos plane numatytos priemonės, skirtos gerinti jų būklę: pylimų šienavimas, sumedėjusios augalijos sąžalynų naikinimas, nendrynų tvarkymas, kanalų valymas ir kitos.

Visa teritorija yra valstybės nuosavybės teise valdoma žemės ūkio paskirties žemė, kurią nuomoja privati akvakultūros įmonė UAB „Kintai“.

 

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

3. Gamtotvarkos plano tikslai yra:

3.1. suformuoti upinėms žuvėdroms tinkamas buveines ir atkurti perinčios populiacijos skaitlingumą (ne mažiau kaip 60 porų);

3.2. užtikrinti migruojančių vandens paukščių (mažųjų gulbių, gulbių giesmininkių, smailiauodegių ir šaukštasnapių ančių, didžiųjų ir mažųjų dančiasnapių) sankaupų vietų apsaugą, gerinant jų buveinių būklę ir tuo pačiu išlaikant ne mažesnę kaip 20 reguliariai aptinkamų jūrinių erelių gausą bei skaitlingas migruojančių tilvikų sankaupas;

3.3. palaikyti dabartinę perinčių didžiųjų baublių, pilkųjų žąsų, nendrinių lingių, griežlių ir kitų saugomų paukščių rūšių populiacijų būklę.

4. Gamtotvarkos plano tikslams pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. užtikrinti atviro kraštovaizdžio išsaugojimą akvakultūros ūkyje;

4.2. gerinti vandens paukščių veisimosi buveinės – nendrynų – būklę;

4.3. mažinti plėšriųjų žvėrių neigiamą poveikį perinčių ir migruojančių paukščių populiacijoms, užtikrinant nuolatinį plėšrūnų gaudymą;

4.4. pagausinti uoksuose perinčių vandens ir kitų saugumų paukščių rūšių vietines populiacijas;

4.5. formuojant tinkamas vandens paukščių buveinės sąlygas, reguliariai įgyvendinti specialias žuvų populiacijų sveikatingumo profilaktines priemones;

4.6. sudaryti sąlygas upinių žuvėdrų ir kitų salose perinčių paukščių vietinėms populiacijoms atkurti ir palaikyti;

4.7. gerinti aplinkos būklę, užtikrinant hidrotechninių įrenginių tinkamą funkcionavimą, kartu didinant potvynio vandens paėmimo galimybes bei mažinant išleidžiamo vandens taršą, taip pat gerinant paukščiams svarbių buveinių būklę naikinant nereikšmingas apžėlusias seklių tvenkinių zonas;

4.8. formuoti laikinas buveines atvirose šlapžemėse perinčioms ir jose besimaitinančioms paukščių rūšims.

 

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

5. Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti nustatomos šios priemonės:

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas

Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1

Galimos alternatyvos

1. Užtikrinti atviro kraštovaizdžio išsaugojimą akvakultūros ūkyje

1.1. kasmet šienauti ne mažesnį kaip 8 ha pylimų plotą

2009–2013 metai

II

 

1.2. iškirsti ant pylimų ir greta jų želiančius menkaverčius krūmus ir medžius ne mažesniame kaip 5 ha plote (Pagrindžiamosios informacijos 1 brėžinyje pažymėtuose plotuose)

2010–2013 metai

I

 

2. Gerinti vandens paukščių veisimosi buveinės – nendrynų – būklę

2.1. kasmet šienauti sausumoje ir sekliame vandenyje augančius nendrynus ne mažesniame kaip 1 ha plote, kad bendras sausumoje ir sekliame vandenyje nušienautų nendrynų plotas per Gamtotvarkos plano įgyvendinimo laikotarpį sudarytų ne mažiau kaip 6 ha (Pagrindžiamosios informacijos 1 brėžinyje pažymėtuose plotuose)

2009–2013 metai

I

Galimas grunto išstumdymas tokiose vietose, žemes panaudojant salų formavimui

2.2. reguliariai gilesniame vandenyje augančiuose nendrynuose iššienauti juostas, kurių bendras plotas ne mažesnis kaip 1 ha (Pagrindžiamosios informacijos 1 brėžinyje pažymėtuose plotuose)

2010–2013 metai

II

 

3. Mažinti plėšriųjų žvėrių neigiamą poveikį vietinėms paukščių populiacijoms, užtikrinant nuolatinį plėšrūnų gaudymą

3.1. įrengti ne mažiau kaip 6 stacionarias gyvagaudes gaudykles plėšriesiems žvėrims: lapėms, mangutams, kiaunėms, audinėms

2009–2013 metai

I

Teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti plėšrūnų medžiokles, jei gaudyklės neužtikrins jų gausos mažinimo

3.2. reguliariai prižiūrėti ir tikrinti įrengtas gaudykles, kad būtų užtikrintas gyvūnų globos principų laikymasis

2009–2013 metai

I

 

4. Pagausinti uoksuose perinčių vandens ir kitų saugomų paukščių rūšių vietines populiacijas

4.1. įrengti ne mažiau kaip 6, bet ne daugiau kaip 15 inkilų didiesiems dančiasnapiams, klykuolėms ir kukučiams, kartu įrengiant specialias apsaugos priemones nuo kiauninių žvėrių

2009–2013 metai

II

 

4.2. kasmet prižiūrėti iškeltus inkilus

2009–2013 metai

II

 

5. Formuojant tinkamas vandens paukščių buveinės sąlygas, reguliariai įgyvendinti specialias žuvų populiacijų sveikatingumo profilaktines priemones

5.1. kasmet kalkinti tvenkinių dugną ne mažesniame kaip 200 ha plote ir ne mažiau kaip 4 tvenkiniuose

2009–2013 metai

II

 

6. Sudaryti sąlygas upinių žuvėdrų ir kitų salose perinčių paukščių vietinėms populiacijoms atkurti ir palaikyti

6.1. suformuoti ne mažiau kaip tris stacionarias (ne mažesnes kaip 2 ha bendro ploto) salas (Pagrindžiamosios informacijos 1 brėžinyje pažymėtuose plotuose)

2009–2013 metai

I

 

6.2. suformuotas salas kasmet šienauti (rugpjūčio–kovo mėn.), užtikrinant jų funkcionalumą per visą paukščių veisimosi laikotarpį

2010–2013 metai

I

 

7. Gerinti aplinkos būklę, užtikrinant hidrotechninių įrenginių tinkamą funkcionavimą, kartu didinant potvynio vandens paėmimo galimybes bei mažinant išleidžiamo vandens taršą, taip pat gerinant paukščiams svarbių buveinių būklę naikinant nereikšmingas apžėlusias seklių tvenkinių zonas

7.1. atlikti pylimų tvirtinimo darbus ne mažesniame kaip 800 m ilgio ruože (Pagrindžiamosios informacijos 1 brėžinyje pažymėtuose plotuose)

2009–2013 metai

I

 

7.2. išgilinti tranzitinius vandens išleidimo ir padavimo kanalus ne mažesniame kaip 2 km ilgio ruože (Pagrindžiamosios informacijos 1 brėžinyje pažymėtuose plotuose)

2009–2013 metai

II

 

7.3. išgilinti centrinį vandens išleidimo kanalą ne mažesniame kaip 2,5 km ilgio ruože, kad jis veiktų kaip nusodintuvas (Pagrindžiamosios informacijos 1 brėžinyje pažymėtoje atkarpoje)

2009–2013 metai

I

 

7.4. atlikti vandens paėmimo kanalų remonto darbus ne mažesniame kaip 400 metrų ruože, siekiant maksimaliai išnaudoti pavasario potvynio perteklinį vandenį, kartu sumažinant vandens paėmimą iš natūralių vandens telkinių (Pagrindžiamosios informacijos 1 brėžinyje pažymėtuose plotuose)

2009–2010 metai

I

 

8. Formuoti laikinas buveines atvirose šlapžemėse perinčioms ir jose besimaitinančioms paukščių rūšims

8.1. kasmet vasaros laikotarpiui palikti neužpildytą vandeniu bent vieną ne mažesnį kaip 10 ha ploto tvenkinį. Tas pats tvenkinys be vandens paliekamas ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui

2009–2013 metai

II

 

8.2. vasaros pabaigoje tinkamai įdirbti paliktų neužpildytų tvenkinių dugną ir atlikti jų sanitarinį paruošimą

2009–2013 metai

II

 

 

1Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – mažiau svarbios.

 

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

 

6. Gamtotvarkos plane nurodytas priemones organizuoja ir įgyvendina paramos gavėjas naudodamasis parama, kaip numatyta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Vandens aplinkosaugos priemonės“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-70 (Žin., 2009, Nr. 18-719).

Nemuno deltos regioninio parko (toliau – NDRP) direkcija koordinuoja ir talkina paramos gavėjui, teikdama pagal poreikį specialistų konsultacijas dėl Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo geriausių būdų ir terminų.

 

VI. IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI

 

7. Išteklių analizė ir preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Gamtotvarkos plano priemonės gali būti finansuojamos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Vandens aplinkosaugos priemonės“. Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metu išaugus lėšų poreikiui, taip pat gali būti naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

 

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA

 

8. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ir patikslintas atsižvelgus į realų gamtotvarkos priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius, įvertinus plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą. Jei, atliekant reguliarią rūšių buveinių kokybės, dydžio ir rūšių individų gausos stebėseną, paaiškės, kad mažėja saugomų rūšių gausa arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę, turi būti siūloma Gamtotvarkos planą tikslinti.

9. Šio Gamtotvarkos plano II skyriuje nurodytų saugomų paukščių rūšių stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Įgyvendinant Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos 4.1.3 priemonę (Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, monitoringas), NDRP direkcija Kintų akvakultūros ūkyje privalo vykdyti šių saugomų paukščių rūšių apskaitas: migruojančių jūrinių erelių sankaupų ir perinčių upinių žuvėdrų. Stebėsenos darbų vietos ir kiti reikalavimai išdėstyti Nemuno deltos paukščių apsaugai svarbios teritorijos individualioje stebėsenos programoje.

10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga NDRP direkcija kartu su Gamtotvarkos plano 6 punkte nurodytu paramos gavėju. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino rūšių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir pasiūlymus. Parengta Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaita pateikiama Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

11. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

11.1. Gamtotvarkos plano uždavinių ir priemonių įgyvendinimas. Jei uždaviniai ir priemonės neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

11.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

11.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

11.4. pasiekti rezultatai;

11.5. Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių būklė, vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;

11.6. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

 

_________________