LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

R E G L A M E N T A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS REGLAMENTAS

ĮVADAS

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir jos organų veiklos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, šis Reglamentas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

2 straipsnis. Visais Aukščiausiosios Tarybos veiklos procedūriniais klausimais, kurie nenumatyti šiame Reglamente ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, sprendžia Aukščiausiosios Tarybos posėdžio pirmininkas. Jeigu bent du deputatai nesutinka su posėdžio pirmininko sprendimu, sprendžia Aukščiausioji Taryba. Toks sprendimas priimamas be diskusijų po trumpo posėdžio pirmininko motyvų išdėstymo paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma.

Pirmoji dalis

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS ORGANIZACIJA

I s k y r i u s

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS STRUKTŪRA

1 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos deputatas

3 straipsnis. Pagrindines Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato pareigas apibrėžia Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, šis Reglamentas, taip pat įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso“, o deputato teises nustato šie ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

4 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas Aukščiausiojoje Taryboje turi teisę:

1) balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Aukščiausiosios Tarybos ir nuolatinės komisijos, kurios narys jis yra, posėdžiuose;

2) rinkti ir būti išrinktas į bet kurias vienerias Aukščiausiosios Tarybos pareigas;

3) dalyvauti diskusijose visais svarstomais klausimais pateikti žodžiu ir raštu pasiūlymus, pastabas, pataisas;

4) stebėtojo teisėmis dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir visų nuolatinių komisijų posėdžiuose;

5) perduoti posėdžio pirmininkui savo numatyto pasisakymo tekstą, kad būtų įrašytas į posėdžio stenogramą;

6) siūlyti kandidatus į pareigas Aukščiausiojoje Taryboje;

7) siūlyti svarstyti klausimus;

8) rengti ir pateikti svarstyti tinkamai parengtus įstatymų bei kitų teisinių aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų leidimo;

9) kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės organų vadovus, pateikti jiems, taip pat Aukščiausiosios Tarybos pareigūnams klausimus;

10) Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose teikti klausimus pranešėjams ir papildomiems pranešėjams;

11) daryti pareiškimus ir teikti pasiūlymus posėdžio pirmininkui dėl posėdžio tvarkos ir reglamento;

12) betarpiškai ar per padėjėją gauti įstatymų, kitų Aukščiausiosios Tarybos užregistruotų dokumentų projektų, taip pat įstatymų ir visų kitų Aukščiausiosios Tarybos bei jos Prezidiumo priimtų dokumentų kopijas.

Šių teisių įgyvendinimo tvarką nustato kiti Reglamento straipsniai. Dalies šių teisių apribojimai yra nustatyti šio skirsnio 7 straipsnyje.

5 straipsnis. Deputatas, jeigu jo įgaliojimai nėra apriboti pagal Reglamento 7 straipsnį, dalyvaudamas Aukščiausiosios Tarybos sesijoje, privalo dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu.

Kiekvienas deputatas, išskyrus Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narius, Aukščiausiosios Tarybos seniūną, jo pavaduotojus, Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pavaduotoją, Vyriausybės paskirtus pareigūnus ir tuos, kurių įgaliojimai apriboti pagal šio skirsnio 7 straipsnį, privalo būti kurios nors nuolatinės komisijos narys ir turi dalyvauti jos darbe.

Taip pat nuo nuolatinio darbo komisijose gali būti atleidžiami deputatai, kuriems Aukščiausioji Taryba leidžia vykdyti deputatinius įgaliojimus nenutraukiant kitos darbinės veiklos. Tam deputatas pirmiausia turi gauti komisijos, kurios nariu jis yra, raštišką sutikimą. Toks deputatas išlaiko visas komisijos nario teises, bet neprivalo dalyvauti visuose komisijos posėdžiuose.

6 straipsnis. Dalyvaudamas Aukščiausiosios Tarybos ir nuolatinių komisijų posėdžiuose, deputatas turi laikytis šio Reglamento.

Jeigu deputatas negali dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos posėdyje, jis apie tai turi tuoj pat pranešti posėdžių sekretoriatui arba Aukščiausiosios Tarybos seniūnui, nurodydamas priežastis. Tačiau pats pranešimas nėra pateisinama priežastis nedalyvauti posėdyje.

Negalėdamas dalyvauti komisijos posėdyje, deputatas turi apie tai pranešti komisijos pirmininkui.

Deputatas apie visas išvykas sesijos metu už Lietuvos Respublikos ribų, o Aukščiausiosios Tarybos posėdžių metu – ir Lietuvos teritorijoje, turi pranešti nuolatinei komisijai, kurios narys jis yra.

Grįžęs iš komandiruotės, kurioje buvo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo siuntimu, deputatas turi pateikti ataskaitą apie užduočių vykdymą.

7 straipsnis. Jeigu deputatas išrenkamas arba paskiriamas į Aukščiausiosios Tarybos sudaromus valstybės organus, jis turi teisę ir toliau naudotis deputato mandatu atstovaudamas savo rinkėjų interesams. Tačiau, kol eina tas pareigas, praranda deputato teises, numatytas šio skirsnio 4 straipsnio 1, 2, 6 bei 9 punktuose, taip pat negali būti nuolatinės ar laikinosios komisijos narys.

Tokie deputatai į bendrą deputatų skaičių neįskaitomi.

8 straipsnis. Negalėdamas vykdyti savo pareigų, deputatas gali atsisakyti įgaliojimų raštišku pareiškimu Aukščiausiajai Tarybai, kuri dėl to turi priimti nutarimą.

Deputatas, nepateisinęs rinkėjų pasitikėjimo, gali būti bet kuriuo momentu atšauktas daugumos rinkėjų sprendimu įstatymo numatyta tvarka.

2 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, jo pavaduotojai, Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius ir jo pavaduotojas

9 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko ir jo pavaduotojų kompetenciją apibrėžia Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas gali nustatyti savo pavaduotojų veiklos kryptis.

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, jo pavaduotojai ir Sekretorius Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose dalyvauja bendra tvarka.

10 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, o jam nesant posėdyje, Pirmininko pavaduotojas, jeigu pats nepirmininkauja posėdžiui, bet kuriuo svarstomu klausimu Aukščiausiosios Tarybos, jos nuolatinių ar laikinųjų komisijų posėdžiuose gali be eilės išsakyti savo arba Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nuomonę.

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas arba jo pavedimu Pirmininko pavaduotojas Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose ne rečiau kaip kartą per mėnesį daro pranešimus apie Respublikos padėtį ir svarbiais Lietuvos vidaus bei užsienio politikos klausimais.

Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, jo pavaduotojai ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsako į deputatų iš anksto pateiktus klausimus dėl savo pareigų vykdymo.

11 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius:

1) koordinuoja viso Aukščiausiosios Tarybos aparato darbą ir atsako už aparato padalinių veiklą; teikia Prezidiumui parengtų nutarimų projektus ir pasirašo įsakymus dėl Aukščiausiosios Tarybos darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo;

2) atsižvelgdamas į Aukščiausiosios Tarybos seniūno, nuolatinių komisijų pirmininkų, frakcijų pirmininkų ir kitų deputatų pasiūlymus bei šio Reglamento reikalavimus, rengia Aukščiausiosios Tarybos sesijos darbų programos ir savaitės posėdžių darbotvarkės projektus ir pateikia juos svarstyti Prezidiumui;

3) rengia ir su Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku aptaria pasiūlymus Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo posėdžių ir pasitarimų darbotvarkei sudaryti;

4) atsako, kad kiekvienam Aukščiausiosios Tarybos ar jos Prezidiumo posėdžiui būtų iš anksto parengta ir jo dalyviams išdalyta visa reikalinga medžiaga, pranešta darbotvarkė ir pakviesti visi reikalingi asmenys;

5) padedamas posėdžių sekretoriato, rūpinasi Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovams ir Vyriausybei pateiktų paklausimų ir interpeliacijų eiga;

6) kontroliuoja, kaip Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretoriatas vykdo savo funkcijas;

7) užtikrina, kad deputatai laiku gautų oficialius Aukščiausiosios Tarybos leidinius, reikiamą informacinę bei kitą medžiagą;

8) priima raštu pateiktus deputatų protestus bei pasiūlymus dėl posėdžių darbo tvarkos ir Reglamento laikymosi ir pateikia juos svarstyti Aukščiausiajai Tarybai;

9) iš anksto vizuoja Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui teikiamus pasirašyti oficialius dokumentus, taip pat pagal savo kompetenciją pasirašo oficialius dokumentus;

10) skelbdina Aukščiausiosios Tarybos ir jos Prezidiumo dokumentų projektus bei priimtus dokumentus;

11) atsako už Aukščiausiosios Tarybos ir Prezidiumo antspaudų su valstybės herbu naudojimą ir saugojimą.

12 straipsnis. Aukščiausioji Taryba renka Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pavaduotoją, kuris Sekretoriaus pavedimu gali vykdyti jo funkcijas ir pavaduoti Sekretorių, jeigu jo nėra arba jis negali eiti savo pareigų.

3 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas

13 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo kompetenciją apibrėžia Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas.

Prezidiumo posėdžius kviečia ir jiems vadovauja Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas arba jo pavedimu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas.

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų pirmininkai, Aukščiausiosios Tarybos seniūnas, Ministras Pirmininkas, jo pavaduotojai, Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Stebėtojais Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo posėdžiuose gali dalyvauti kiti Aukščiausiosios Tarybos deputatai, Vyriausybės įgaliotas atstovas, o Prezidiumo kvietimu – ir kiti asmenys. Kviestieji asmenys Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo posėdyje gali pasisakyti tik tais klausimais, dėl kurių jie yra pakviesti.

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas gali rengti ir uždarus posėdžius, kuriuose dalyvauja tik Prezidiumo nariai ir kviestieji asmenys.

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas gali posėdžiauti ir Aukščiausiosios Tarybos posėdžių, kuriuose nenumatytas balsavimas, metu.

14 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sprendimai priimami, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip septyni Prezidiumo nariai. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma, kai už juos balsuoja ne mažiau kaip penki Prezidiumo nariai. Jeigu balsai pasidalija po lygiai, priimamas tas sprendimas, už kurį balsavo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, o jam nesant, – posėdžiui pirmininkaujantis pavaduotojas.

Negalintys dalyvauti posėdyje Prezidiumo nariai gali raštu pateikti savo nuomonę svarstomais klausimais, kuri turi būti paskelbta posėdyje.

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas gali turėti detalesnį savo reglamentą, neprieštaraujantį šiam įstatymui.

15 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui svarstyti klausimus gali teikti Prezidiumo nariai, frakcijos, nuolatinės komisijos ir Vyriausybė.

Teikiami svarstyti Prezidiumo dokumentų projektai, pasirašyti iniciatorių, perduodami Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui.

16 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos deputatai per nuolatines komisijas informuojami apie Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas sesijos metu arba ne vėliau kaip per savaitę kitos sesijos pradžioje. Prireikus deputatas gali gauti jį dominančio Prezidiumo dokumento kopiją.

Nuolatinės komisijos, frakcijos arba laikinosios deputatų grupės gali teikti pasiūlymus Aukščiausiosios Tarybos savaitės posėdžių darbotvarkėje numatyti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimų, kuriems jos prieštarauja, svarstymą.

17 straipsnis. Prezidiumas, rengdamas Aukščiausiosios Tarybos sesijas:

1) apsvarsto Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus parengtus sesijos darbų programos ir savaitės posėdžių darbotvarkės projektus ir pateikia juos Aukščiausiajai Tarybai;

2) Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui prašant, padeda vykdyti bendrąjį vadovavimą rengimui klausimų, kuriuos turi apsvarstyti Aukščiausioji Taryba;

3) koordinuoja įstatymų projektų rengimą ir jų pateikimą Aukščiausiajai Tarybai;

4) turi teisę svarstyti Aukščiausiojoje Taryboje gautus įstatymų projektus ir teikti pasiūlymus Aukščiausiajai Tarybai dėl tolesnės jų eigos;

5) prireikus sudaro darbo grupes įstatymų projektams rengti ir komisijas Aukščiausiosios Tarybos bei Prezidiumo pavedimams vykdyti;

6) teikia Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus dėl Vyriausybės nutarimų ir potvarkių neatitikimo Lietuvos Respublikos įstatymams;

7) kviečia į Aukščiausiosios Tarybos posėdžius valstybės organų vadovus ir darbuotojus, visuomeninių organizacijų atstovus, ekspertus, mokslininkus bei kitus asmenis ir nustato kvietimų išdavimo bei žurnalistų akreditacijos tvarką.

8) nuolatinių komisijų teikimu svarsto ir siunčia į komandiruotes deputatus su Aukščiausiosios Tarybos, Prezidiumo, nuolatinių ar laikinųjų komisijų užduotimis;

9) nuolatinių komisijų ar frakcijų teikimu svarsto ir, atsižvelgdamas į kelionės svarbą bei tikslingumą, pritaria arba nepritaria deputatų išvykoms ne Aukščiausiosios Tarybos lėšomis sesijos metu.

18 straipsnis. Prezidiumas, koordinuodamas Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių ir laikinųjų komisijų veiklą:

1) prireikus perduoda komisijoms preliminariai ar papildomai svarstyti ir pateikti išvadas, pasiūlymus dėl įstatymų bei kitokių Aukščiausiosios Tarybos arba Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo teisinių aktų projektų;

2) duoda komisijoms pavedimus ir pateikia rekomendacijas įstatymų projektams rengti, valstybės organų ir organizacijų veiklai kontroliuoti bei kitiems klausimams spręsti;

3) komisijų teikimu išklauso valstybės organų ir organizacijų informacijas apie nuolatinių komisijų rekomendacijų svarstymo rezultatus ir priemones, kurių imtasi šioms rekomendacijoms realizuoti;

4) padeda organizuoti bendrą komisijų darbą tais klausimais, kurie priklauso keleto komisijų kompetencijai;

5) svarsto Prezidiumui pateiktus komisijų pasiūlymus.

19 straipsnis. Prezidiumas, organizuodamas Aukščiausiosios Tarybos aparato padalinių darbą:

1) svarsto ir tvirtina Aukščiausiosios Tarybos ir komisijų išlaidų sąmatą;

2) skiria Aukščiausiosios Tarybos aparato vadovą, kuris yra atsakingas bei atskaitingas Prezidiumui ir tiesiogiai pavaldus Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui;

3) pagal Aukščiausiosios Tarybos patvirtintą struktūrą sudaro Aukščiausiosios Tarybos ir nuolatinių komisijų aparato pareigybių sąrašą ir nustato atlyginimus;

4) suderinęs su suinteresuotomis nuolatinėmis komisijomis, skiria ir atleidžia visų Aukščiausiosios Tarybos padalinių vadovus bei jų pavaduotojus;

5) tvirtina šių padalinių bei nuolatinių komisijų darbuotojų darbo nuostatus ir raštvedybos taisykles.

4 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos seniūnas, jo pavaduotojai ir posėdžių sekretoriatas

20 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos seniūnas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavedimu pirmininkauja Aukščiausiosios Tarybos posėdžiams.

21 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos seniūnas:

1) suderinęs su nuolatinių bei laikinųjų komisijų pirmininkais, pateikia Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui pasiūlymus sesijos darbų programos ir kiekvienos savaitės posėdžių darbotvarkės projektams parengti;

2) pagal patvirtintą savaitės posėdžių darbotvarkę sudaro detalų kiekvienos dienos posėdžių darbotvarkės projektą ir pateikia jį Aukščiausiajai Tarybai;

3) pasiūlo balsų skaičiavimo grupės narius Reglamento 112 straipsnyje numatyta tvarka;

4) pagal registracijos ir balsų skaičiavimo grupės duomenis pateikia žinias apie deputatų dalyvavimą Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose Mandatų ir etikos komisijai;

5) radijo, televizijos ir spaudos atstovams teikia informaciją apie būsimų Aukščiausiosios Tarybos posėdžių darbotvarkę;

6) tvarko atsakymų į deputatų pateiktus klausimus eilę;

7) gali pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai arba Prezidiumui surengti Aukščiausiosios Tarybos posėdį kitu negu numatyta metu, jeigu yra žinoma, kad jame dalyvaus per mažai deputatų.

22 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavedimu pirmininkauja Aukščiausiosios Tarybos posėdžiams. Taip pat jis pavaduoja seniūną ir vykdo jo funkcijas jam nesant arba negalint eiti savo pareigų. Seniūno pavedimu pavaduotojas gali atlikti kitas jo funkcijas.

23 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos posėdžių sekretoriatas techniškai aptarnauja Aukščiausiosios Tarybos posėdžius. Jis sudaromas iš Aukščiausiosios Tarybos darbuotojų, kuriems vadovauja Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius. Aukščiausiosios Tarybos posėdžių sekretoriatas vykdo taip pat ir Aukščiausiosios Tarybos seniūno bei posėdžio pirmininko pavedimus.

Aukščiausiosios Tarybos posėdžių sekretoriatas:

1) rūpinasi tinkamu posėdžių techniniu paruošimu ir pagalba deputatams posėdžių metu;

2) rūpinasi, kad posėdžiui reikalinga medžiaga būtų laiku pateikta deputatams ir posėdžio pirmininkui;

3) registruoja posėdyje dalyvaujančius deputatus, priima iš deputatų pareiškimus dėl negalėjimo dalyvauti posėdyje ir praneša apie tai posėdžio pirmininkui bei seniūnui;

4) priima iš deputatų raštiškus pageidavimus pasisakyti ir perduoda posėdžio pirmininkui;

5) priima ir registruoja deputatų klausimus ir paklausimus, perduoda juos atitinkamai Aukščiausiosios Tarybos seniūnui ar Sekretoriui ir padeda kontroliuoti jų eigą;

6) priima iš deputatų kitus raštiškus pareiškimus, pasiūlymus, protestus bei pageidavimus ir perduoda juos adresatams;

7) pasirūpina posėdžių vertimu;

8) priima posėdžiui atsiųstus rinkėjų pasiūlymus, pageidavimus, laiškus ir perduoda juos Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui;

9) teikia informaciją apie posėdį Aukščiausiosios Tarybos Informacijos ir Protokolų skyriams;

10) vykdo kitus Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus, seniūno ir posėdžio pirmininko pavedimus.

5 skirsnis. Deputatų grupės ir frakcijos

24 straipsnis. Bendriems interesams konkrečiu klausimu įgyvendinti Aukščiausiosios Tarybos deputatai gali burtis į laikinąsias deputatų grupes. Tokia grupė laikoma sudaryta, kai posėdžio pirmininkui įteikia pareiškimą, pasirašytą ne mažesnės kaip vienos penkioliktosios bendro deputatų skaičiaus deputatų grupės.

Laikinųjų deputatų grupių teisės yra įtvirtintos šiame Reglamente.

25 straipsnis. Savo politinėms pažiūroms reikšti ir politiniams tikslams įgyvendinti deputatai gali jungtis į frakcijas (nuolatines deputatų grupes), kurias registruoja Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, o kol jis nesuformuotas,- Mandatų komisija.

Frakcija turi būti ne vėliau kaip per savaitę įregistruota, jeigu ji yra pateikusi visų narių pasirašytą politinę deklaraciją, kurioje be dėstomų frakcijos nuostatų turi būti ir įsipareigojimas veikti laikantis Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo ir kitų įstatymų, siekti stiprinti Lietuvos nepriklausomybę ir ginti jos teritorinį vientisumą. Deklaracija skelbiama visiems deputatams, taip pat oficialiojoje spaudoje. Kad būtų užregistruota, frakcija taip pat turi nurodyti savo pavadinimą, pirmininko bei jo pavaduotojo pavardes ir atitikti kitas šiame skirsnyje nurodytas sąlygas.

26 straipsnis. Frakcijos negali būti kuriamos asmeninių, profesinių ar vietinių interesų pagrindu. Frakcijoje turi būti ne mažiau kaip viena penkioliktoji bendro deputatų skaičiaus narių, išskyrus Aukščiausiosios Tarybos nutarimu padarytas išimtis. Vienas deputatas gali būti tik vienos frakcijos narys. Frakcijos gali jungtis į koalicijas, kurios sutartais klausimais gali veikti kaip viena frakcija.

Apie frakcijos sudėties ir vadovybės pasikeitimus arba pavadinimo pasikeitimą, frakcijos iširimą, veiklos nutraukimą, taip pat apie koalicijų sudarymą turi būti ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešta Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui ir paskelbta visiems deputatams bei oficialiojoje spaudoje.

Frakcijų pareiškimus Aukščiausiajai Tarybai pasirašo jų pirmininkai arba pavaduotojai. Frakcijų vidaus darbo tvarką nusistato pačios frakcijos.

27 straipsnis. Sudarant Aukščiausiosios Tarybos darbotvarkes, turi būti numatomas laikas (ne mažiau kaip pusė dienos per savaitę) ir skiriamos patalpos frakcijų susirinkimams. Šiuo laiku neturi būti planuojami nei Aukščiausiosios Tarybos, nei nuolatinių komisijų posėdžiai.

Susiformavus frakcijoms ir joms pageidaujant, Aukščiausiosios Tarybos seniūnas kartu su frakcijų atstovais paskirsto posėdžių salėje vietas frakcijų nariams, taip pat į frakcijas neįeinantiems deputatams.

Kitos frakcijų teisės yra įtvirtintos šiuo Reglamentu.

28 straipsnis. Deputatai, nepareiškę noro priklausyti kuriai nors frakcijai, gali dirbti nuolatinėje mišrioje deputatų grupėje. Ji gali naudotis teisėmis, suteiktomis frakcijoms, jeigu sprendimai pasinaudoti tokiomis teisėmis yra priimti grupės susirinkime, kuriame dalyvauja dauguma frakcijoms nepriklausančiųjų deputatų. Savo interesams santykiuose su kitomis deputatų grupėmis išreikšti nuolatinė mišri deputatų grupė gali išsirinkti grupės atstovus.

6 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos. Sudarymo tvarka

29 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos sudaromos pirmojoje sesijoje.

Kiekvienos kitos eilinės sesijos pradžioje išklausomos nuolatinių komisijų darbo ataskaitos, prireikus keičiama komisijų sistema, tvirtinami nuolatinių komisijų personalinės sudėties pasikeitimai išlaikant proporcingo frakcijų atstovavimo principą arba nuolatinės komisijos sudaromos iš naujo.

30 straipsnis. Nuolatinės komisijos sudaromos laikantis proporcingo frakcijų atstovavimo principo. Vietų nuolatinėse komisijose paskirstymo procedūroje dalyvauja Aukščiausiosios Tarybos seniūnas, frakcijų pirmininkai ir nuolatinės mišrios deputatų grupės įgaliotasis atstovas. Pagal šio paskirstymo rezultatus ir deputatų pageidavimus frakcijos rekomenduoja savo narius į nuolatines komisijas įteikdamos pareiškimus su rekomenduojamų deputatų parašais Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui. Nuolatinių komisijų sudėtį tvirtina Aukščiausioji Taryba.

31 straipsnis. Nuolatinę komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip 7 nariai, iš kurių daugiau kaip pusė turi būti deputatai, pagal šį Reglamentą privalantys dalyvauti visuose komisijos posėdžiuose.

32 straipsnis. Nuolatinės komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją iš nuolat Aukščiausiojoje Taryboje dirbančių deputatų komisijos narių renka nuolatinė komisija. Nuolatinės komisijos pirmininką tvirtina Aukščiausioji Taryba.

Nuolatinės komisijos pirmininkas perrenkamas, kai performuojama komisija.

33 straipsnis. Nuolatinės komisijos svarbiausioms veiklos kryptims iš savo narių gali sudaryti pakomisijus.

Pakomisijį turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai. Pakomisijo pirmininką renka nuolatinė komisija.

Pakomisijų veiklos nuostatus tvirtina nuolatinės komisijos.

34 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje sudaromos šios nuolatinės komisijos:

Agrarinė

Biudžeto

Ekonomikos

Gamtos apsaugos

Krašto apsaugos ir vidaus reikalų

Mandatų ir etikos

Piliečių teisių ir tautybių reikalų

Savivaldybių

Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų

Švietimo, mokslo ir kultūros

Teisinės sistemos

Užsienio reikalų

Valstybės atkūrimo ir konstitucijos

7 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos. Teisės, pareigos ir organizavimas

35 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų veiklos kryptis, jų teises ir pareigas, organizavimo ir veiklos tvarką nustato Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, šis Reglamentas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos yra atsakingos ir atskaitingos Aukščiausiajai Tarybai.

Nuolatinių komisijų veiklą koordinuoja Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

36 straipsnis. Visos nuolatinės komisijos turi lygią įstatymų ir kitų teisinių aktų leidybos iniciatyvos teisę.

Nuolatinės komisijos, svarstydamos savo kompetencijos klausimus, turi lygias teises ir pareigas.

37 straipsnis. Pagrindiniai Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų įgaliojimai jų kompetenciją atitinkančiais klausimais:

1) savo iniciatyva arba Aukščiausiosios Tarybos ar Prezidiumo pavedimu rengti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisinių aktų projektus;

2) svarstyti įstatymų projektus, rengti išvadas ir nagrinėti klausimus, perduotus komisijai preliminariai ar papildomai apsvarstyti;

3) įstatymų tobulinimo tikslais rengti ir svarstyti klausimus, susijusius su valstybiniu, ūkiniu, socialiniu ar kultūriniu darbu;

4) rengti ir teikti pasiūlymus, svarstytinus Aukščiausiojoje Taryboje arba Prezidiume;

5) preliminariai svarstyti kandidatūras, siūlomas į Aukščiausiosios Tarybos sudaromų organų vadovų ir Vyriausybės narių pareigas, taip pat į Aukščiausiosios Tarybos aparato padalinių vadovų ir pavaduotojų pareigas;

6) preliminariai svarstyti Lietuvos valstybės biudžeto projekto skyrius bei biudžeto įvykdymo apyskaitas;

7) padėti įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus Aukščiausiosios Tarybos sprendimus;

8) teikti Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus panaikinti Vyriausybės nutarimus ir potvarkius, rajonų ir miestų tarybų sprendimus, kai jie prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

9) vykdant parlamentinę kontrolę, išklausyti ministerijų ir kitų valstybės organų informacijas ir pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Aukščiausiosios Tarybos sprendimai;

10) nagrinėti piliečių bei visuomeninių organizacijų pasiūlymus ir skundus, jei reikia, su rekomendacijomis perduoti juos valstybės organams; taip surinktus duomenis panaudoti įstatymams rengti ir tobulinti;

11) dalyvauti tarpparlamentiniuose Aukščiausiosios Tarybos ryšiuose.

38 straipsnis. Kelių nuolatinių komisijų kompetencijos klausimus komisijos gali rengti ir nagrinėti kartu savo iniciatyva arba Aukščiausiosios Tarybos ar Prezidiumo pavedimu.

Nuolatinė komisija svarstomais klausimais gali pasiteirauti kitų komisijų nuomonės.

39 straipsnis. Nuolatinė komisija turi teisę pateikti pasiūlymą Aukščiausiajai Tarybai ar Prezidiumui dėl jos nagrinėjamų klausimų perdavimo svarstyti ir kitai komisijai.

Nuolatinė komisija turi teisę pateikti savo išvadą kitos nuolatinės komisijos nagrinėjamu klausimu.

40 straipsnis. Nuolatinės komisijos turi teisę pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai, kad Lietuvos Respublikos įstatymų projektai arba kiti svarbiausi valstybinio ir visuomeninio gyvenimo klausimai būtų pateikti svarstyti visuomenei.

41 straipsnis. Nuolatinės komisijos svarstomais klausimais priima sprendimus, kurie valstybės organams ir organizacijoms yra rekomendacinio pobūdžio. Siųsdamos savo rekomendacijas valstybės organams bei organizacijoms, nuolatinės komisijos apie tai praneša Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, o prireikus – ir Vyriausybei.

Nuolatinių komisijų rekomendacijas ir pasiūlymus privalo apsvarstyti atitinkami valstybės organai ir kitos organizacijos. Apie svarstymo rezultatus arba priemones, kurių imtasi, turi būti pranešta komisijoms ne vėliau kaip per 15 dienų arba per kitą komisijų nustatytą laiką.

42 straipsnis. Nuolatinės komisijos pagal savo kompetenciją turi teisę tikrinti, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Aukščiausiosios Tarybos sprendimai, kaip atsižvelgiama į nuolatinių komisijų rekomendacijas bei pasiūlymus.

Jos taip pat turi teisę išklausyti valstybės organų ir organizacijų vadovus ar atstovus. Nuolatinės komisijos kvietimu šie pareigūnai privalo atvykti į komisijos posėdį ir svarstomais klausimais duoti paaiškinimus. Apie tai pareigūnai turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš 2 dienas.

Jei nuolatinė komisija nusprendžia, kad reikia išklausyti Vyriausybės nario informaciją, ji kreipiasi į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, kuris apie tai praneša Ministrui Pirmininkui.

43 straipsnis. Nuolatinės komisijos pagal savo kompetenciją turi teisę išreikalauti iš valstybės organų bei visuomeninių organizacijų ir pareigūnų dokumentus, išvadas raštu, ataskaitinius duomenis ir kitokią reikiamą medžiagą.

44 straipsnis. Nuolatinės komisijos turi teisę Aukščiausiojoje Taryboje duoti paklausimus Vyriausybės nariams ir Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovams, teikti interpeliacijas Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybės nariams.

45 straipsnis. Nuolatinės komisijos, neviršydamos joms skirtų išlaidų sąmatos, turi teisę pasiūlyti sudaryti sutartis su komisijų veiklą aptarnaujančiais darbuotojais bei kviestis ekspertus.

Nuolatinės komisijos gali kviesti į posėdžius kitus Aukščiausiosios Tarybos deputatus, taip pat pasitelkti savivaldybių tarybų deputatus, ministerijų, kitų valstybės organų, visuomeninių organizacijų, mokslo įstaigų atstovus, specialistus, mokslininkus ir kitus reikalingus asmenis, suderinusios tai su tų organų ar organizacijų vadovais.

46 straipsnis. Nuolatinės komisijos narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komisijoje svarstomais klausimais; turi teisę pats siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant ir svarstant; siūlyti kviesti į komisijos posėdžius reikalingus asmenis; teikti pasiūlymus dėl valstybės organų ir kitų organizacijų patikrinimo, dėl jų informacijos išklausymo. Komisijos narys turi teisę susipažinti su visais komisijos žinioje esančiais dokumentais bei kita medžiaga, prireikus – jais naudotis savo darbe.

47 straipsnis. Nuolatinės komisijos pirmininkas:

1) šaukia komisijos posėdžius ir rūpinasi, kad jiems būtų parengti reikalingi dokumentai bei kita medžiaga;

2) pagal komisijos patvirtintus darbo planus ir kitus komisijos sprendimus duoda komisijos nariams pavedimus, pateikia jiems su komisijos veikla susijusią medžiagą ir dokumentus;

3) komisijos darbų planui vykdyti organizuoja komisijos narius dirbti parengiamosiose komisijose ir darbo grupėse, atlikti kitus komisijos pavedimus;

4) kviečia dalyvauti komisijos posėdžiuose reikalingus asmenis;

5) pirmininkauja komisijos posėdžiams;

6) pasirašo komisijos sprendimus, išvadas ir posėdžių protokolus, taip pat komisijos rengtų įstatymų projektus, perduodamus svarstyti Aukščiausiajai Tarybai arba visuomenei, vizuoja komisijos rengtus priimtus įstatymus ir kitus Aukščiausiosios Tarybos aktus;

7) atstovauja komisijai santykiuose su kitais valstybiniais bei visuomeniniais organais ir organizacijomis;

8) organizuoja komisijos sprendimų vykdymą;

9) patariamojo balso teise dalyvauja Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo posėdžiuose, informuoja Prezidiumą apie komisijos apsvarstytus klausimus;

10) dalyvauja rengiant Aukščiausiosios Tarybos sesijos darbų programos ir savaitės posėdžių darbotvarkės projektus;

11) reguliariai informuoja komisijos narius apie gautus įstatymų projektus, naujus pavedimus komisijai, apie komisijos sprendimų vykdymą, jos rekomendacijų svarstymą ir darbą atstovaujant komisiją;

12) praneša Mandatų ir etikos komisijai apie komisijos posėdžiuose nedalyvaujančius narius;

13) koordinuoja komisijos pakomisijų veiklą.

48 straipsnis. Nuolatinės komisijos pirmininko pavaduotojas pirmininko pavedimu vykdo jo funkcijas ir pavaduoja pirmininką, jeigu jo nėra arba jis negali eiti savo pareigų.

8 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos. Veiklos kryptys

49 straipsnis. Agrarinės komisijos veiklos kryptys:

1) rengti žemės ūkio ir maisto pramonės veiklą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisinių aktų projektus ir teikti išvadas apie perduotus komisijai preliminariai ir papildomai nagrinėti projektus;

2) rengti ir nagrinėti pasiūlymus Lietuvos agrarinei politikai formuoti, žemės ūkio mokslo ir mokymo kryptims nustatyti, tam reikalingiems norminiams aktams sudaryti;

3) svarstyti ir teikti išvadas dėl Vyriausybės pateiktų įstatymų ir programų projektų, valstybės biudžeto projekto straipsnių susijusių su žemės ūkiu ir maisto pramone, jų materialiniu techniniu aprūpinimu, kaimo socialinės bazės plėtimu;

4) atlikti Lietuvos ūkį reglamentuojančių įstatymų projektų ekspertizę agrarinės politikos aspektu ir teikti pasiūlymus bei išvadas;

5) kontroliuoti ir dalyvauti formuojant žemės ūkio bei maisto pramonės valstybinių organų sistemą;

6) koordinuoti suinteresuotų valstybės organų ir kitų organizacijų darbą, rengiant žemės ūkio ir maisto pramonės sistemos veiklą reglamentuojančių įstatymų projektus.

50 straipsnis. Biudžeto komisijos veiklos kryptys:

1) svarstyti Vyriausybės pateiktą Aukščiausiajai Tarybai tvirtinti Lietuvos valstybės biudžeto projektą ir teikti dėl jo apibendrintas visų nuolatinių komisijų išvadas;

2) atlikti bendrą nuolatinę valstybės biudžeto vykdymo kontrolę;

3) kartu su kitomis nuolatinėmis komisijomis rengti išvadas dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitų;

4) rengti įstatymų ir kitų teisinių aktų projektus bei pasiūlymus biudžeto ir finansų klausimais;

5) rengti ir pateikti išvadas dėl įstatymų, turinčių įtakos valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, projektų;

6) svarstyti ir rengti išvadas bei pasiūlymus dėl mokesčių ir specialiųjų fondų įstatymų projektų, valstybės biudžeto vykdymo kontrolės, įstaigų bei organizacijų, išlaikomų iš biudžeto, finansavimo tvarkos, jų išlaidų normatyvų, savivaldybių biudžetų sudarymo normatyvų, biudžeto asignavimų įvairioms programoms įgyvendinti, taip pat Aukščiausiajai Tarybai bei jos aparatui išlaikyti.

51 straipsnis. Ekonomikos komisijos veiklos kryptys:

1) svarstyti ir teikti išvadas apie ekonominės ir socialinės reformos įstatymų, kitų teisinių aktų projektus ir Vyriausybės programas;

2) rengti ir nagrinėti pasiūlymus Lietuvos ūkio plėtojimo bei techninės pažangos politikai formuoti;

3) rengti įstatymų ir kitų teisinių aktų projektus bei pasiūlymus ekonominės ir socialinės plėtros planavimo klausimais;

4) nagrinėti antimonopolinių veiksmų, ūkinio mechanizmo tobulinimo, užsienio ryšių plėtojimo programų projektus ir teikti išvadas Aukščiausiajai Tarybai;

5) kontroliuoti valstybės turto naudojimą, bankų veiklą, teikti su tuo susijusius pasiūlymus ir rekomendacijas.

52 straipsnis. Gamtos apsaugos komisijos veiklos kryptys:

1) rengti įstatymų ir kitų teisinių aktų projektus bei pasiūlymus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo klausimais;

2) koordinuoti suinteresuotų valstybės organų ir kitų organizacijų darbą, rengiant įstatymų projektus minėtais klausimais;

3) gamtosaugos aspektu nagrinėti komisijai perduotus įstatymų ir kitų teisinių aktų projektus;

4) rengti ir nagrinėti pasiūlymus Lietuvos gamtosaugos politikai formuoti;

5) kontroliuoti ir dalyvauti formuojant gamtosaugos organų sistemą, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas valstybės organų ir organizacijų, susijusių su aplinkos apsauga bei gamtonauda, veiklai gerinti.

53 straipsnis. Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos veiklos kryptys:

1) svarstyti ir rengti įstatymų bei kitų teisinių aktų projektus krašto apsaugos, valstybės saugumo ir vidaus reikalų sistemos klausimais;

2) koordinuoti suinteresuotų valstybės organų ir kitų organizacijų darbą, rengiant įstatymų projektus minėtais klausimais;

3) svarstyti ir teikti pasiūlymus krašto apsaugos politikai formuoti, atitinkamoms struktūroms kurti ir tobulinti;

4) rengti pasiūlymus vidaus reikalų sistemos reformai įgyvendinti;

5) kontroliuoti ir dalyvauti formuojant krašto apsaugos, valstybės saugumo ir vidaus reikalų organų sistemas;

6) teikti pasiūlymus ir rekomendacijas techninėms sporto šakoms vystyti.

54 straipsnis. Mandatų ir etikos komisijos veiklos kryptys:

1) tikrinti išrinktų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimus ir pateikti svarstyti pasiūlymus dėl šių įgaliojimų pripažinimo, o jeigu buvo pažeistas rinkimų įstatymas, – dėl paskirų deputatų rinkimų pripažinimo negaliojančiais;

2) rengti įstatymų ir kitų teisinių aktų, susijusių su deputatų veikla, projektus bei pasiūlymus;

3) stebėti, kaip laikomasi įstatymų dėl deputatų veiklos garantijų;

4) išnagrinėti turimą informaciją ir pateikti išvadas, jeigu rinkėjai siūlo deputatą atšaukti;

5) nagrinėti Aukščiausiosios Tarybos posėdžio pirmininko, seniūno, nuolatinių komisijų pirmininkų, kitų deputatų pateiktus duomenis apie Reglamento, deputato statuso ir etikos pažeidimus, svarstyti su tuo susijusius ginčus ir, jeigu reikia, perduoti išvadas Aukščiausiajai Tarybai ar Prezidiumui;

6) nagrinėti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pateiktą informaciją dėl deputatų asmeninės veiklos, prieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams, ir teikti išvadas Aukščiausiajai Tarybai;

7) tarnybinės etikos aspektu svarstyti ir pateikti išvadas apie siūlomus kandidatus į Aukščiausiosios Tarybos sudaromų organų vadovų ir Vyriausybės narių pareigas;

8) teikti spaudai apibendrintus duomenis apie Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose skelbtų balsavimų metu nedalyvaujančius deputatus.

55 straipsnis. Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos veiklos kryptys:

1) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisinių aktų projektus bei pasiūlymus klausimais, susijusiais su piliečių teisių garantijomis ir Lietuvoje gyvenančių tautybių santykių reguliavimu;

2) ministerijoms, valstybės organams ir kitoms organizacijoms, Aukščiausiosios Tarybos komisijoms teikti rekomendacijas ir pasiūlymus piliečių teisių gynimo bei tautybių santykių gerinimo klausimais;

3) teikti pasiūlymus valstybės organams bei tarnyboms, nagrinėjantiems Lietuvos piliečių ir jų susivienijimų pareiškimus, bendradarbiauti su šiomis tarnybomis, rūpintis jų efektyviu darbu;

4) tirti piliečių skundus dėl teisių pažeidimo ir teikti jiems pagalbą.

56 straipsnis. Savivaldybių komisijos veiklos kryptys:

1) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisinių aktų projektus savivaldybių darbo organizavimo klausimais, pateikti išvadas;

2) rengti pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos administracinio ir teritorinio padalijimo keitimo;

3) teikti išvadas ginčuose tarp Vyriausybės ir savivaldybių bei tarp skirtingų pakopų savivaldybių;

4) teikti pasiūlymus dėl savivaldybių tarybų paleidimo, jų rinkimų organizavimo;

5) kartu su kitomis nuolatinėmis komisijomis spręsti savivaldybių ekonominės ir organizacinės veiklos problemas;

6) kartu su Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumu teikti savivaldybėms metodinę pagalbą;

7) nagrinėti gaunamus duomenis ir teikti Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus dėl neteisėtų teisinių aktų, priimtų vietos savivaldybių tarybų, panaikinimo.

57 straipsnis. Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijos veiklos kryptys:

1) rengti gyventojų sveikatos apsaugą, sanitarinę aplinkos būklę, užimtumą, socialinę rūpybą bei aprūpinimą butais reglamentuojančius įstatymus ir teikti išvadas apie tokių įstatymų bei normatyvinių aktų, perduotų komisijai nagrinėti, projektus;

2) koordinuoti suinteresuotų valstybės organų ir kitų organizacijų darbą, rengiant įstatymų projektus minėtais klausimais;

3) svarstyti ir įvertinti Vyriausybės programų minėtais klausimais projektus;

4) svarstyti ir teikti pasiūlymus valstybės socialinei ir sveikatos apsaugos politikai formuoti;

5) kontroliuoti ir dalyvauti formuojant sveikatos ir socialinės apsaugos organų sistemą, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas šių organų veiklai gerinti.

58 straipsnis. Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos veiklos kryptys:

1) rengti ir svarstyti švietimo, mokslo, kultūros ir masinės informacijos teikimo įstatymų, nutarimų ir kitų dokumentų projektus bei pasiūlymus;

2) svarstyti ir teikti išvadas dėl komisijai perduotų dokumentų projektų, susijusių su švietimo, mokslo ir masinės informacijos teikimo klausimais, taip pat kitus projektus jų atitikimo valstybės politikai šiais klausimais aspektu;

3) rengti pasiūlymus ir rekomendacijas Vyriausybei ir savivaldybėms švietimo, mokslo, kultūros ir masinės informacijos teikimo baruose;

4) rūpintis parama kultūrai tarnaujantiems asmenims, organizacijoms ir judėjimams.

59 straipsnis. Teisinės sistemos komisijos veiklos kryptys:

1) svarstyti ir teikti pasiūlymus valstybės teisinei politikai formuoti;

2) rengti ir padėti įgyvendinti teisinės sistemos tobulinimo koncepciją;

3) rengti įstatymų projektus bei pasiūlymus klausimais, susijusiais su teisingumo vykdymu, teisėtumo ir teisėtvarkos stiprinimu;

4) teikti išvadas dėl kitų nuolatinių komisijų rengiamų įstatymų ir kitų teisinių aktų projektų;

5) koordinuoti įstatymų, susijusių su teisingumo vykdymu, teisėtumo ir teisėtvarkos stiprinimu, projektų rengimo tvarką;

6) kontroliuoti ir dalyvauti formuojant teisėsaugos organų sistemą;

7) rengti ir teikti Aukščiausiajai Tarybai išvadas bei rekomendacijas dėl Teisingumo ministerijos, Prokuratūros ir kitų teisėsaugos organų veiklos.

60 straipsnis. Užsienio reikalų komisijos veiklos kryptys:

1) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisinių aktų, susijusių su užsienio reikalais, projektus ir teikti išvadas;

2) analizuoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, valstybinių ir visuomeninių organizacijų, palaikančių ryšius su užsienio šalimis, pagrindines politikos kryptis, metodus bei veiklą, teikti pasiūlymus, rekomendacijas, supažindinti su jais Aukščiausiąją Tarybą;

3) analizuoti ir teikti pasiūlymus dėl užsieniui skirtos masinės informacijos priemonių bei kitų valstybinių ir visuomeninių organizacijų informacinės ir propagandinės veiklos;

4) kartu su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis palaikyti ir plėtoti ryšius su Lietuvos išeiviais bei jų organizacijomis užsienyje, taip pat su lietuviais autochtonais, gyvenančiais už Lietuvos ribų;

5) kartu su kitomis komisijomis nagrinėti migracijos reguliavimo problemas ir teikti pasiūlymus bei išvadas;

6) kartu su Užsienio reikalų ministerija įvertinti įstatymų ir kitų teisinių aktų projektus Lietuvos Respublikos užsienio politikos ir tarptautinės teisės aspektais.

61 straipsnis. Valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisijos veiklos kryptys:

1) analizuoti politinę situaciją ir teikti pasiūlymus valstybės politikos pagrindams formuoti;

2) pačiai arba su kitomis komisijomis rengti ir svarstyti Konstitucijos pakeitimų, taip pat valstybės institucijų steigimo ir reorganizavimo projektus;

3) koordinuoti Lietuvos Respublikos naujos Konstitucijos projekto rengimą;

4) kartu su kitomis nuolatinėmis komisijomis rengti pasiūlymus pagrindinėms Lietuvos ūkio plėtojimo kryptims parinkti;

5) kartu su kitomis nuolatinėmis komisijomis svarstyti ir teikti išvadas tarpvalstybinių ryšių struktūroms formuoti.

9 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos laikinosios komisijos

62 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, pripažinusi, kad reikia, gali sudaryti tyrimo, kontrolės, tardymo, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas bet kuriam klausimui ištirti, parengti ar kitiems Aukščiausiosios Tarybos pavedimams vykdyti.

Jeigu steigimo metu nebuvo aiškiai apibrėžtas laikinosios komisijos įgaliojimų laikas, komisijos veikla nutraukiama Aukščiausiosios Tarybos nutarimu, kai iškelti uždaviniai yra įvykdyti.

63 straipsnis. Sudarant laikinąją komisiją, pirmiausia nustatomas komisijos narių skaičius. Po to nustatomos proporcingo atstovavimo normos frakcijoms ir terminas komisijos narių kandidatūroms pateikti. Jeigu kurios nors frakcijos neišreiškia pageidavimo dalyvauti komisijos darbe ir tokiu būdu sudarytas komisijos narių sąrašas nepakankamas, po vieną papildomą kandidatą posėdžio metu gali žodžiu siūlyti nuolatinės komisijos, laikinosios deputatų grupės, o po to ir kiekvienas Aukščiausiosios Tarybos deputatas, kol bus reikiamas kandidatų skaičius.

Kiekvienas iš pateiktų kandidatų turi duoti žodinį, o jeigu pats posėdyje nedalyvauja, – raštišką sutikimą dalyvauti laikinosios komisijos darbe. Aukščiausioji Taryba balsuoja už frakciniu būdu suformuotą visą komisijos narių sąrašą. Jeigu jis nepatvirtinamas, procedūra kartojama.

Kai kandidatai į komisijos narius siūlomi Aukščiausiosios Tarybos posėdyje (ne pagal frakcijoms skirtas normas) ir nors du deputatai pareiškia abejonę dėl kurio nors kandidato, už jį balsuojama atskirai. Jeigu posėdyje pasiūlytų kandidatų į laikinosios komisijos narius yra daugiau negu nustatytas komisijos narių skaičius ir visi pasiūlytieji kandidatai sutinka dirbti komisijoje, balsuojama atvirais biuleteniais su kandidatų sąrašu.

Tam tikrais atvejais Aukščiausioji Taryba gali nustatyti ir kitokią laikinųjų komisijų sudarymo tvarką, tačiau niekada jų negali sudaryti vienos frakcijos, partijos ar vieno regiono atstovai.

64 straipsnis. Jeigu komisijos įgaliojimų laikas ilgesnis kaip savaitė, komisijos siūlymu Aukščiausioji Taryba tvirtina komisijos pirmininką, o patvirtinti išlaidų sąmatą ir išspręsti kitus su jos veikla susijusius klausimus paveda Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui.

65 straipsnis. Jeigu Aukščiausioji Taryba nenutaria kitaip, laikinosios komisijos savo įgaliojimų metu vadovaujasi nuolatinių komisijų darbo tvarkos taisyklėmis, turi visas jų teises ir pareigas, išskyrus teisę kelti kandidatus Aukščiausiosios Tarybos pareigūnų rinkimuose, reikalauti atšaukti, teikti interpeliacijas ar reikšti nepasitikėjimą kuriam nors pareigūnui.

II s k y r i u s

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS SESIJOS

10 skirsnis. Pirmoji Aukščiausiosios Tarybos sesija

66 straipsnis. Pirmoji po rinkimų Aukščiausiosios Tarybos sesija rengiama pirmąją darbo dieną po ankstesniojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos kadencijos pabaigos. Ją surengia ankstesniojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

Jeigu iki to laiko nėra išrinkti du trečdaliai visų deputatų, ankstesniojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos kadencija tęsiasi tol, kol tiek deputatų bus išrinkta. Tuo atveju pirmoji sesija rengiama kitą dieną po to, kai Respublikos rinkiminė komisija patvirtina, jog du trečdaliai visų deputatų yra išrinkti.

67 straipsnis. Pirmosios sesijos pirmąjį posėdį pradeda Respublikos rinkiminės komisijos pirmininkas. Jis vadovauja posėdžiams tol, kol išrenkamas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

Pirmasis po rinkimų Aukščiausiosios Tarybos sesijos posėdis pradedamas Respublikos rinkiminės komisijos pranešimu. Po to pagal Reglamento 63 straipsnio reikalavimus renkama Mandatų komisija.

Mandatų komisija, išnagrinėjusi Respublikos rinkiminės komisijos pateiktus duomenis, išvadas dėl deputatų įgaliojimų pripažinimo pateikia Aukščiausiajai Tarybai. Tų deputatų, dėl kurių įgaliojimų teisėtumo nei Mandatų komisijai, nei kitiems deputatams abejonių nekilo, įgaliojimus tvirtina Aukščiausioji Taryba visus iš karto, o likusiųjų – apsvarsčiusi kiekvieną atskirai. Jeigu nustatoma, kad kurioje nors apygardoje buvo įstatymo pažeidimų, lėmusių rinkimų rezultatus, ten įvykę deputato rinkimai pripažįstami negaliojančiais.

68 straipsnis. Kai yra patvirtinti ne mažiau kaip dviejų trečdalių visų Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme numatytų deputatų įgaliojimai skiriama laiko frakcijoms suformuoti ir įregistruoti. Po to Aukščiausioji Taryba pirmojoje sesijoje paprastai dirba tokia tvarka:

1) renka Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, jo pavaduotojus, Aukščiausiosios Tarybos Sekretorių, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narius;

2) sudaro Aukščiausiosios Tarybos nuolatines komisijas ir tvirtina jų pirmininkus;

3) priima Vyriausybės sugrąžinamus įgaliojimus;

4) Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu skiria Ministrą Pirmininką;

5) Ministro Pirmininko teikimu, nuolatinėms komisijoms apsvarsčius, skiria Vyriausybės narius;

6) Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu, nuolatinėms komisijoms apsvarsčius, skiria arba renka kitus valstybės pareigūnus;

7) renka Aukščiausiosios Tarybos seniūną ir jo pavaduotojus;

8) sudaro sesijos darbų programą Reglamente numatyta tvarka.

11 skirsnis. Bendrieji sesijos organizavimo klausimai

69 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kasmet renkasi į eilines – pavasario ir rudens – sesijas. Pavasario sesija pradedama kovo 10 dieną, o baigiama birželio 30 dieną; rudens sesija pradedama rugsėjo 10 dieną, o baigiama gruodžio 23 dieną. Aukščiausioji Taryba gali pratęsti sesijų trukmę arba surengti neeilinę sesiją.

Jeigu sesijos pradžios diena yra nedarbo diena, tai sesija pradedama kitą po jos darbo dieną.

Aukščiausiosios Tarybos deputatai į eilines sesijas renkasi pagal įstatymą, t. y. be atskiro kvietimo.

70 straipsnis. Neeilinės sesijos gali būti rengiamos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo arba ne mažesnės kaip vieno trečdalio bendro deputatų skaičiaus deputatų grupės iniciatyva.

Apie neeilinės sesijos rengimą Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas turi laiku informuoti visus deputatus.

Neeilinėje sesijoje svarstomi tik tie neatidėliotinos valstybinės reikšmės klausimai, kuriuos pateikia jos iniciatoriai.

71 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sesija susideda iš Aukščiausiosios Tarybos posėdžių, taip pat iš tarp jų rengiamų nuolatinių ir laikinųjų komisijų posėdžių. Sesija pradedama ir baigiama Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose.

72 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos posėdžiai vyksta Vilniuje, Aukščiausiosios Tarybos rūmuose. Esant reikalui, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas gali paskirti kitą posėdžio vietą. Apie šį sprendimą turi būti laiku pranešta visiems deputatams.

73 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos, Prezidiumo, nuolatinių komisijų posėdžiai vyksta lietuvių kalba. Jos nemokantieji turi teisę kalbėti kita kalba, jeigu ne vėliau kaip prieš 24 valandas apie tai praneša posėdžių sekretoriatui, kuris turi pasirūpinti vertimu.

74 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu paprastai rengiami keturi posėdžiai per savaitę – po du antradienį ir ketvirtadienį. Ketvirtadienio vakarinis posėdis paprastai skiriamas Vyriausybės valandai, paklausimams, taip pat Aukščiausiosios Tarybos pareigūnų, Aukščiausiosios Tarybos sudaromų valstybės organų vadovų atsakymams į deputatų klausimus. Kitomis savaitės dienomis rengiami Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, frakcijų, nuolatinių ir laikinųjų komisijų posėdžiai, deputatų susitikimai su rinkėjais.

Aukščiausioji Taryba ar Prezidiumas gali nustatyti kai kuriomis dienomis prioritetus kurių nors komisijų darbui. Tuo metu kita deputatine veikla galima užsiimti tiek, kiek tai netrukdo šioms komisijoms.

75 straipsnis. Sesijų rengimą organizuoja Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ne vėliau kaip likus 10 dienų iki sesijos pradžios parengia sesijos darbų programos bei pirmosios savaitės posėdžių darbotvarkės projektus ir išsiunčia juos deputatams kartu su komisijose parengtų dokumentų projektais.

Pirmosios savaitės posėdžių darbotvarkės projektą Aukščiausioji Taryba svarsto ir tvirtina pirmajame sesijos posėdyje. Pirmosios sesijos darbų programą Aukščiausioji Taryba svarsto ir tvirtina po to, kai suformuota Vyriausybė. Kitos sesijos pradedamos darbų programos aptarimu ir tvirtinimu. Darbų programa vėliau gali būti koreguojama Reglamento nustatyta tvarka.

Už sesijos darbų programą ir savaitės darbotvarkę bei atskirus jų punktus gali būti balsuojama, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė bendro deputatų skaičiaus, o jiems priimti reikia daugiau kaip trečdalio bendro deputatų skaičiaus balsų. Atskiri sesijos darbų programos ir darbotvarkės punktai aptariami ir balsuojami ta pačia tvarka kaip įstatymo straipsniai.

76 straipsnis. Preliminariems sesijos darbų programos ir savaitės posėdžių darbotvarkės projektams parengti ir aptarti Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius arba seniūnas gali sukviesti nuolatinių komisijų ir frakcijų pirmininkų pasitarimą.

77 straipsnis. Kiekvienos savaitės paskutinę posėdžių dieną apsvarstoma ir tvirtinama kitos savaitės darbotvarkė, kurios projektą parengia Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, o pristato posėdžio pirmininkas. Darbotvarkėje turi būti nurodytas plenarinių posėdžių laikas, svarstomi klausimai, pranešėjai bei papildomi pranešėjai. Kartu Aukščiausiajai Tarybai turi būti pranešta apie nepriimtus pasiūlymus.

Į savaitės darbotvarkę įrašomi tik sesijos darbų programoje esantys klausimai, kuriems pagal Reglamento 21 skirsnyje numatytus reikalavimus yra tinkamai parengti įstatymų, nutarimų ar kitų aktų projektai, išskyrus specialius Reglamente numatytus atvejus.

78 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos seniūnas, remdamasis patvirtinta savaitės posėdžių darbotvarke, kiekvieną posėdžių dieną pateikia Aukščiausiajai Tarybai tvirtinti kitos posėdžių dienos detalų darbotvarkės projektą, kuriame kiekvienam klausimui atskirai turi būti numatytas laikas pranešimams, diskusijoms ir sprendimui priimti. Sprendimams, kuriems reikalingas Reglamento 101 straipsnyje nustatytas kvorumas, priimti laikas paprastai skiriamas vieną kartą per dieną.

79 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos posėdyje teisę siūlyti papildomai įrašyti klausimus į priimtą sesijos darbų programą, savaitės ar posėdžių dienos darbotvarkę turi Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, frakcijos, nuolatinės komisijos, laikinosios deputatų grupės ir Vyriausybė.

Ne mažesnės kaip vieno trečdalio bendro deputatų skaičiaus deputatų grupės reikalavimu klausimas į sesijos darbų programą ar savaitės darbotvarkę įrašomas privaloma tvarka, jeigu jis parengtas šiame Reglamente numatyta tvarka.

80 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę pareikalauti į Aukščiausiosios Tarybos savaitės posėdžių darbotvarkę įtraukti Vyriausybės pranešimą svarbiu klausimu. Aukščiausiajai Tarybai nutarus, po tokio pranešimo gali vykti diskusija.

12 skirsnis. Sesijos posėdžiai

81 straipsnis. Rytinis Aukščiausiosios Tarybos posėdis paprastai rengiamas nuo 10 valandos iki 13 valandos 30 minučių, o vakarinis – nuo 15 valandos iki 18 valandos 30 minučių. Nuo posėdžio pradžios praėjus 1.5 valandos, daroma pusės valandos pertrauka.

Deputatai registruojami prieš kiekvieną posėdį, o posėdžio pirmininko nurodymu – ir posėdžio metu.

82 straipsnis. Darbotvarkėje nenumatytas Aukščiausiosios Tarybos posėdis gali būti surengtas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo arba ne mažesnės kaip vieno trečdalio bendro deputatų skaičiaus deputatų grupės iniciatyva.

Apie tokio posėdžio rengimą ir darbotvarkę Prezidiumas turi informuoti visus deputatus. Jame svarstomi tik tie klausimai, kuriuos pateikia posėdžio iniciatoriai.

83 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos posėdžiams pirmininkauja Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas gali tai pavesti Aukščiausiosios Tarybos seniūnui ar seniūno pavaduotojui.

Aukščiausiosios Tarybos posėdyje privalo dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius arba jo pavaduotojas.

84 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos posėdžiai yra atviri. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovai posėdžiuose gali dalyvauti be atskiro kvietimo ir diskusijose išdėstyti savo nuomonę, kai svarstomi su jų veikla susiję klausimai. Posėdžius stebėti gali ir Vyriausybės narių atstovai. Kitų asmenų dalyvavimas posėdžiuose nustatytas Reglamento 135 straipsnyje.

Aukščiausiajai Tarybai nutarus, taip pat Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui ar Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui pareikalavus, rengiamas uždaras posėdis, kuriame, be deputatų, gali dalyvauti tik specialiai šiam posėdžiui kviesti asmenys ir, jeigu reikia, posėdžių sekretoriato darbuotojai. Teisę siūlyti surengti uždarą posėdį turi Vyriausybė, frakcijos, laikinosios deputatų grupės ir nuolatinės komisijos, būtinai šį pasiūlymą motyvuodamos.

85 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose kviečiami kalbėti žymiausieji Lietuvos Respublikos svečiai: užsienio valstybių vadovai, vyriausybių nariai, parlamentinių delegacijų vadovai, lietuvių išeivijos organizacijų pirmininkai. Kiti garbingi svečiai gali būti pakviesti stebėti sesijos posėdžius.

86 straipsnis. Kurių nors klausimų pirminiam aptarimui Aukščiausioji Taryba paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma gali nutarti surengti visų deputatų pasitarimą, kuriame šio Reglamento taisyklės negalioja. Jo metu Aukščiausioji Taryba jokių formalių sprendimų nepriima. Deputatai išsirenka susirinkimo pirmininką ir gali nustatyti laikiną susirinkimo reglamentą.

87 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos posėdžio pirmininkas:

1) žodžiu ir plaktuko smūgiu skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, esant reikalui, gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką;

2) tikrina, ar yra posėdyje kvorumas;

3) rūpinasi Aukščiausiosios Tarybos posėdžių darbo tvarka, stebi, kad juose būtų laikomasi šio Reglamento, kontroliuoja, kaip vykdo pareigas balsų skaičiavimo grupė ir posėdžių sekretoriatas;

4) pats nedalyvauja diskusijose ir negali kitais būdais daryti deputatams įtakos dėl priimamų sprendimų;

5) suteikia deputatams žodį, vadovauja svarstymams, patikslindamas pasiūlymų esmę, gali deputatų paklausti;

6) seka pasisakymų trukmę, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antrojo įspėjimo kalbėtoją gali nutraukti;

7) jeigu Aukščiausioji Taryba neprieštarauja, svarbiu klausimu pasisakymo laiką gali pratęsti;

8) jeigu kalbėtojas nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės, gali jį įspėti; po antrojo įspėjimo kalbėtoją gali nutraukti, išskyrus Reglamento 92 straipsnyje nurodytų kategorijų kalbėtojus;

9) jeigu Aukščiausioji Taryba neprieštarauja, gali suteikti žodį asmenims, kurie nėra Aukščiausiosios Tarybos deputatai ir Vyriausybės nariai;

10) remdamasis svarstymų rezultatais, formuluoja klausimus balsavimui, vadovaudamasis šiuo Reglamentu, nustato balsavimo tvarką ir pagal balsų skaičiavimo grupės ar elektroninės sistemos pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus;

11) įspėja deputatus, jeigu jie nesilaiko Reglamento, kelia triukšmą salėje, įžeidinėja Aukščiausiąją Tarybą, jos Pirmininką, deputatus, Vyriausybę ar Ministrą Pirmininką ir gali teikti pasiūlymus dėl įspėjimo įrašant protokole, apsvarstymo Mandatų ir etikos komisijoje arba deputato pašalinimo iš salės;

12) priima sprendimą pašalinti iš posėdžių salės kviestuosius asmenis ar korespondentus, jeigu jie akivaizdžiai posėdžiui trukdo;

13) pasirašo posėdžio protokolą, stenogramą, oficialų pranešimą apie posėdį ir protokolinius Aukščiausiosios Tarybos nutarimus, taip pat vizuoja posėdyje priimtus įstatymus ir kitus aktus.

88 straipsnis. Posėdžio metu kalbėti galima tik posėdžio pirmininkui leidus. Pertraukti kalbantįjį gali tik posėdžio pirmininkas Reglamento 87 ir 95 straipsniuose numatytais atvejais.

Visi pranešimai ir kitos kalbos Aukščiausiosios Tarybos posėdyje sakomi iš centrinės tribūnos. Replikuoti, klausti ar kalbėti dėl balsavimo motyvų galima ir prie salėje esančių mikrofonų.

89 straipsnis. Kiekvienu darbotvarkės klausimu paprastai daromas vienas pagrindinis pranešimas ir iki trijų papildomų pranešimų. Pranešimo trukmę nustato posėdžio pirmininkas, suderinęs su pranešėju. Paprastai ji neturi viršyti pusės valandos. Kiekvienam papildomam pranešimui skiriama iki 20 minučių, baigiamajam žodžiui ir pirmą kartą kalbėti diskusijoje komisijos, frakcijos ar laikinosios deputatų grupės vardu skiriama iki 15 minučių, o savo vardu – iki 10 minučių.

Po pranešimo dar skiriama iki pusės valandos, o po papildomų pranešimų – iki 15 minučių atsakymams į klausimus. Atsakymas į vieną klausimą neturi trukti ilgiau kaip 3 minutes, o pats klausimas – ne ilgiau kaip 1 minutę. Klausti galima tik po vieną klausimą. Dar kartą klausti leidžiama tik po to, kai klausiantysis iš naujo sulaukia eilės. Atsakymus į klausimus galima nutraukti anksčiau laiko, jeigu už pateiktą ir bent vieno deputato paremtą tokį pasiūlymą balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai posėdyje dalyvaujančių deputatų.

90 straipsnis. Užsirašyti pasisakymams pradedama valandą prieš pirmąjį tos dienos, kuriame numatytas klausimo svarstymas, posėdį.

Užsirašyti baigiama pranešėjui baigiant atsakinėti į deputatų klausimus. Tada posėdžio pirmininkas turi paskelbti diskusijoje dalyvausiančių deputatų sąrašą ir pranešti, kad po 10 minučių bus baigtas užsirašymas.

Pageidautina, kad užsirašydamas deputatas nurodytų „už“ ar „prieš“ siūlomą sprendimą jis pasisakys, taip pat apytikrę kalbos trukmę.

Neišnaudojus darbotvarkėje numatyto laiko klausimui svarstyti, posėdžio pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo svarbą, jei Aukščiausioji Taryba neprieštarauja, gali leisti pasisakyti iš anksto neužsirašiusiems deputatams.

91 straipsnis. Žodis diskusijose deputatams ir kitiems kalbėtojams, atsižvelgus į jų turimą pirmumo teisę pagal šio skirsnio 92 straipsnį, suteikiamas užsirašymo eilės tvarka. Posėdžio pirmininkas gali keisti šią eilę, kad diskusijoje proporcingiau būtų atstovaujamos frakcijos, nuolatinės komisijos, argumentuojama „už“ ir „prieš“. Deputatai, susitarę tarpusavyje, gali keisti pasisakymų eilę, jeigu Aukščiausioji Taryba tam neprieštarauja. Svarstant tam tikrus klausimus, Reglamente numatoma kitokia žodžio suteikimo tvarka.

Deputatas gali atsisakyti pasisakymo. Jei deputatas neįspėjęs palieka posėdžių salę ir nebūna, kai posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį, jis laikomas atsisakiusiu kalbėti.

92 straipsnis. Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje gali Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, o jam nesant posėdyje – Pirmininko pavaduotojas.

Jeigu Vyriausybės nariai ir Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovai, po vieną nuolatinių komisijų paskirtą atstovą, frakcijų ar laikinųjų deputatų grupių atstovą apie savo pageidavimą kalbėti praneša posėdžių sekretoriatui iki diskusijų nutraukimo, jie išlaiko teisę pasisakyti, net jeigu nutariama diskusijas nutraukti.

93 straipsnis. Diskusijose deputatai turi teisę kalbėti ne daugiau kaip du kartus, išskyrus atvejus, kai klausiama, replikuojama, pasisakoma dėl balsavimo motyvų, keliami prejudicialiniai, atmetimo ar atidėjimo klausimai. Šiais atvejais iš anksto užsirašyti nereikalaujama. Tačiau tuo pačiu darbotvarkės klausimu deputatas turi teisę tik į vieną tokį pasisakymą ar repliką, o dėl balsavimo motyvų – į vieną pasisakymą prieš kiekvieną balsavimą.

Žodis replikai ar pasisakymui dėl prejudicialinio, atidėjimo ar atmetimo klausimo suteikiamas eiliniam oratoriui baigus kalbėti. Šiais atvejais (išskyrus repliką), taip pat pakartotinio pasisakymo diskusijoje trukmė neturi viršyti 5 minučių. Pasisakymo dėl balsavimo motyvų ir replikos trukmė – iki 3 minučių.

94 straipsnis. Diskusijos nutraukiamos Aukščiausiajai Tarybai nutarus, jeigu tam tikrais atvejais Reglamente nenumatyta kitokia diskusijų baigimo tvarka. Pasiūlymas diskusijas nutraukti gali būti pateiktas pasisakius ne mažiau kaip dviems deputatams ir be aptarimo teikiamas balsavimui, jeigu jį paremia dar bent vienas deputatas. Prieš tai posėdžio pirmininkas turi informuoti deputatus, kiek buvo užsirašiusiųjų kalbėti ir kiek kalbėjo.

Nutarus diskusijas nutraukti, posėdžio pirmininkas privalo leisti pasisakyti pagal eilę dar vienam deputatui ir visiems, kurie dar turi teisę kalbėti pagal Reglamento 92 straipsnį. Be to, pranešėjas dar gali tarti baigiamąjį žodį.

Aukščiausioji Taryba gali iš anksto apriboti bendrą diskusijų kiekvienu klausimu trukmę arba kalbėtojų skaičių. Antruoju atveju teikimai nutraukti diskusijas nepriimami.

95 straipsnis. Pareiškimai dėl posėdžio tvarkos ar reglamento turi prioritetą prieš nagrinėjamą klausimą ir, eiliniam oratoriui baigus kalbėti, sustabdo diskusiją. Svarstant darbotvarkės klausimą, deputatas gali vieną kartą pareikalauti žodžio tokiam pareiškimui. Posėdžio pirmininkas turi suteikti deputatui žodį (iki 3 minučių), bet gali ir nutraukti kalbantįjį, jeigu jo pareiškimas nesusijęs su posėdžio tvarka ar reglamentu.

Pranešti darbotvarkėje nenumatytą informaciją leidžiama iki 3 minučių posėdžio pradžioje, pabaigoje arba prieš pradedant svarstyti naują klausimą.

96 straipsnis. Svarstant kiekvieną darbotvarkės klausimą, iki balsavimo pradžios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, posėdžio pirmininko, nuolatinės komisijos pirmininko, frakcijos arba laikinosios deputatų grupės reikalavimu Aukščiausiosios Tarybos posėdyje daroma neeilinė, ne ilgesnė kaip 1 valandos pertrauka. To paties klausimo svarstymo metu galima daryti tik dvi tokias pertraukas, o tie patys deputatai neeilinės pertraukos gali reikalauti tik vieną kartą.

97 straipsnis. Jeigu deputato elgesys ar žodžiai kituose pasisakymuose pateikiami iškreiptai, jis turi teisę posėdžio pirmininko prašyti leisti pasisakyti asmeniniu klausimu. Jei posėdžio pirmininkas nesutinka, deputatas turi teisę prašyti, kad dėl leidimo jam pasisakyti asmeniniu klausimu būtų balsuojama.

Žodis asmeniniu klausimu deputatui suteikiamas posėdžio pabaigoje arba prieš pradedant svarstyti naują klausimą.

98 straipsnis. Jeigu svarstant klausimą buvo akivaizdžiai pažeistas Reglamentas, nuolatinės komisijos, rengusios įstatymo ar kito teisinio akto projektą, pirmininkas, frakcija arba laikinoji deputatų grupė turi teisę reikalauti, kad klausimas toliau būtų svarstomas po ne ilgesnės kaip savaitės pertraukos. Toks sprendimas priimamas paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma po to, kai „už“ ir „prieš“ pasisakė po du deputatus.

13 skirsnis. Balsavimas ir balsų skaičiavimas

99 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose svarstomi klausimai balsuojami atvirai, pakeliant kortelę, išskyrus šiame Reglamente numatytus atvejus. Posėdžio pirmininko pasiūlymu vietoj kortelių pakėlimo galima balsuoti atsistojimu.

Deputatai balsuoja asmeniškai. Balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims.

100 straipsnis. Balsavimo procedūros pradžią skelbia ir plaktuko smūgiu patvirtina posėdžio pirmininkas po to, kai aiškiai suformulavo balsuojamą klausimą, įsitikino, kad deputatai jį suprato ir pasibaigė pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Posėdžio pirmininkas taip pat turi informuoti deputatus, kiek balsų reikia sprendimui priimti.

Kai balsuojama pakeliant korteles, paprastai posėdžio pirmininkas balsuoja tik tada, kai sprendimui priimti trūksta vieno balso. Šiuo atveju jis gali balsuoti ir po to, kai susumuoti balsavimo rezultatai.

Kol nepasibaigia balsavimo procedūra, jokie klausimai nesvarstomi ir žodis deputatams nesuteikiamas. Balsavimo metu po salę nevaikščiojama.

101 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymai, Aukščiausiosios Tarybos nutarimai arba kitokie aktai, išskyrus Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme ir Reglamente numatytus atvejus, priimami Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai bendro deputatų skaičiaus (kvorumas) paprasta (t. y. daugiau kaip pusės) posėdyje dalyvaujančių deputatų balsų dauguma. Jeigu balsavimo metu, kuris buvo nustatytas ne vėliau kaip prieš dieną, posėdyje dalyvauja mažiau deputatų, minėti Aukščiausiosios Tarybos sprendimai gali būti priimti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė bendro deputatų skaičiaus.

Bendru deputatų skaičiumi laikomas skaičius visų patvirtintus mandatus turinčių deputatų, kurių įgaliojimai nėra apriboti šio Reglamento 7 straipsnyje numatytais atvejais.

Posėdžio pirmininkas turi patikrinti kvorumą prieš pirmąjį balsavimą kiekviename posėdyje. Jeigu prieš kurį nors balsavimą posėdžio pirmininkas arba kuri nors frakcija nepareikalavo patikrinti kvorumo, vėliau dėl jo abejonių kelti negalima. Posėdyje dalyvaujančiųjų skaičiumi laikomas paskutinis nustatytasis tame posėdyje.

102 straipsnis. Balsuojant protokolinius Aukščiausiosios Tarybos nutarimus, atskirus svarstomo klausimo aspektus, atskirus įstatymo straipsnius ar teiginius, sesijos darbo tvarkos klausimus, išskyrus sesijos darbų programos ir savaitės posėdžių darbotvarkės tvirtinimą ir pakeitimus, taip pat Reglamente numatytus specialius atvejus, sprendimai priimami paprasta (t. y. daugiau kaip pusės) balsavusiųjų skaičiaus dauguma, o kvorumas neskaičiuojamas.

Šiais atvejais sprendimas gali būti priimtas ir be balsavimo (visuotinu pritarimu), t. y. po to, kai į posėdžio pirmininko klausimą, ar yra prieštaraujančių, niekas neatsako, ir jis paskelbia: „Priimta“.

Šiame straipsnyje nurodytais būdais priimti sprendimai gali būti atšaukti balsuojant pagal Reglamento 101 straipsnio reikalavimus iki viso klausimo svarstymo pabaigos, jeigu to reikalauja posėdžio pirmininkas, frakcija arba laikinoji deputatų grupė.

103 straipsnis. Priimant Lietuvos Respublikos įstatymus, Aukščiausiosios Tarybos nutarimus arba kitokius aktus, išskyrus personalijų klausimus, galima balsuoti ir vardiniu būdu, jeigu to reikalauja frakcija arba laikinoji deputatų grupė. Toks reikalavimas gali būti pateiktas tik baigus svarstyti klausimą, prieš balsavimą dėl viso projekto.

Šiuo atveju kiekvienas deputatas turi užpildyti balsavimo kortelę, ją pasirašyti ir įteikti balsų skaičiavimo grupei. Suskaičiavus balsus, posėdžio pirmininkas paskelbia, kaip balsavo kiekvienas deputatas.

104 straipsnis. Tik slaptu balsavimu balsuojama tada, kai renkamas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, sprendžiamas atšaukimo ar nepasitikėjimo kuriuo nors Aukščiausiosios Tarybos pareigūnu arba Aukščiausiajai Tarybai atskaitingo valstybės organo vadovu klausimas. Aukščiausiajai Tarybai nutarus, gali būti slaptas balsavimas ir kitais personalijų klausimais.

Šiuo būdu balsuojama pertraukos metu. Balsavimo biuletenius antspauduoja ir išduoda balsų skaičiavimo grupė. Gaudami biuletenį, deputatai pasirašo biuletenių išdavimo lape.

Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė. Pastaroji turi būti taip pastatyta, kad balsuojantieji, eidami prie jos, galėtų pereiti slapto balsavimo kabiną.

105 straipsnis. Atviru balsavimu biuleteniais balsuojama, kai į kurias nors pareigas iš didesnio kandidatų skaičiaus reikia išrinkti keletą, o slaptai balsuoti nenutarta.

Balsuojama ir rezultatai nustatomi tokia pat tvarka kaip slapto balsavimo atveju, išskyrus tai, kad nesinaudojama slapto balsavimo kabinomis, o biuleteniai užpildomi salėje. Biuletenių pasirašyti nereikia.

106 straipsnis. Slapto ar atviro balsavimo biuletenių pavyzdį prieš balsavimą tvirtina Aukščiausioji Taryba.

Kurio nors pareigūno atšaukimas ar nepasitikėjimo juo pareiškimas balsuojamas biuleteniais, kuriuose įrašyti teiginiai: „atšaukti“ ir „neatšaukti“ arba „pasitikiu“ ir „nepasitikiu“. Vienu biuleteniu gali būti balsuojamas tik vieno pareigūno atšaukimas arba nepasitikėjimo kolektyviniu organu ar jo nariu pareiškimas.

Viename biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti įrašomos tik kandidatų į vienodas pareigas pavardės. Visais atvejais biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama.

Balsuojantysis biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimtini.

Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, taip pat tie, kuriuose palikta pavardžių daugiau negu renkama pareigūnų, arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkimui duotas teiginys. Papildomai įrašytos pavardės ar teiginiai neskaičiuojami.

Balsavimo biuleteniais rezultatus turi patvirtinti Aukščiausioji Taryba kortelių pakėlimu. Jeigu rezultatai nepatvirtinami, balsavimas skelbiamas negaliojančiu ir klausimas sprendžiamas iš naujo.

107 straipsnis. Reglamento 102 straipsnyje numatytais atvejais galima balsuoti naudojantis elektronine balsų skaičiavimo sistema. Kaip ja naudotis, nustatoma atskira Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo tvirtinama instrukcija.

108 straipsnis. Balsavimui gali būti pateiktas vienas arba du alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“. Antruoju atveju balsuojama „už pirmąjį teiginį“, „už antrąjį teiginį“ arba „susilaikoma“.

Alternatyvūs teiginiai balsuojami pagal pateikimo svarstyti eilę. Jeigu teiginių yra daugiau kaip du, posėdžio pirmininkas juos turi pagal prasmę sugrupuoti taip, kad per keletą alternatyvių balsavimų po du teiginius būtų išspręsti visi. Jei alternatyvaus balsavimo metu nė vienas iš teiginių negauna reikiamos balsų daugumos, daugiau balsų surinkęs teiginys pateikiamas papildomam balsavimui patvirtinti sprendimą. Jeigu to nepavyksta padaryti, deputatai gali pasiūlyti kompromisinį sprendimą arba klausimą atidėti.

Savo iniciatyva arba, jeigu bent du deputatai pareikalauja, posėdžio pirmininkas turi balsavimui teikiamą klausimą padalinti į du.

109 straipsnis. Klausimo atidėjimas ar atmetimas balsuojamas pirmiau negu esmės klausimas. Dėl skaičių balsuojama jų didėjimo tvarka. Prireikus posėdžio pirmininkas gali keisti balsavimo tvarką, jeigu neprieštarauja pasiūlymų teikėjai.

110 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų galima kalbėti po to, kai posėdžio pirmininkas paskelbia, dėl ko bus balsuojama, ir jeigu dar nepaskelbta balsavimo pradžia.

Reglamento 102 straipsnyje išvardintais atvejais dėl balsavimo motyvų leidžiama pasisakyti ne daugiau kaip dviems deputatams „už“ ir dviems „prieš“. Kai balsuojama dėl viso darbotvarkės klausimo ar įstatymo projekto, dėl balsavimo motyvų leidžiama pasisakyti ne daugiau kaip penkiems deputatams „už“ ir penkiems „prieš“.

111 straipsnis. Kai nenaudojama elektroninė sistema, balsavimą organizuoja ir balsus skaičiuoja balsų skaičiavimo grupė. Ji taip pat padeda posėdžio pirmininkui patikrinti salėje kvorumą ir patikslinti deputatų registraciją.

Grupės nariai balsuoja bendra tvarka.

112 straipsnis. Balsų skaičiavimo grupę abėcėlės tvarka vienam Aukščiausiosios Tarybos posėdžių mėnesiui seniūno pasiūlymu skiria Aukščiausioji Taryba. Grupės negali sudaryti vienos frakcijos nariai. Aukščiausiosios Tarybos bei Vyriausybės skirti pareigūnai bei deputatai, kurių įgaliojimai apriboti, į balsų skaičiavimo grupę neskiriami. Balsų skaičiavimo grupė iš savo narių išsirenka pirmininką.

Aukščiausioji Taryba gali pareikšti nepasitikėjimą balsų skaičiavimo grupe ar jos nariu. Tokiu atveju skiriama nauja grupė arba jos narys.

113 straipsnis. Balsavimo rezultatus paskelbia posėdžio pirmininkas, remdamasis balsų skaičiavimo grupės išvadomis arba elektroninės skaičiavimo sistemos rodikliais.

114 straipsnis. Balsavimą pakeliant korteles ar naudojant elektroninę sistemą galima vieną kartą pakartoti, jeigu to reikalauja posėdžio pirmininkas, frakcija arba laikinoji deputatų grupė. To galima reikalauti, jeigu nebuvo tinkamai ir aiškiai suformuluotas klausimas balsavimui ir tik tol, kol darbotvarkės klausimas nebaigtas svarstyti.

Frakcijos arba nuolatinės komisijos, rengusios projektą, reikalavimu balsavimą galima pakartoti kitu metu dėl sprendimo, už kurį balsavo dauguma balsavusiųjų, bet jis nebuvo priimtas dėl to, kad posėdyje dalyvavo mažiau, negu du trečdaliai bendro deputatų skaičiaus.

14 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos. Darbo tvarka

115 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos dirba pagal komisijų patvirtintus planus, kurie turi būti suderinti su Aukščiausiosios Tarybos sesijos darbų programa. Komisijų darbų planai perduodami Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, taip pat Informacijos skyriui, su jais supažindinami visi deputatai.

116 straipsnis. Sesijos metu nuolatinių komisijų posėdžiai rengiami pagal reikalą, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę. Vykstant Aukščiausiosios Tarybos posėdžiui, nuolatinių komisijų posėdžiai nerengiami.

Nuolatinių komisijų posėdžiai rengiami komisijų pirmininkų arba ne mažiau kaip vieno trečdalio komisijos narių iniciatyva, taip pat Aukščiausiosios Tarybos ar jos Prezidiumo pavedimu.

Tokiu pat būdu nuolatinių komisijų posėdžiai gali būti rengiami ir tarp sesijų.

Nuolatinės komisijos gali rengti uždarus posėdžius.

117 straipsnis. Nuolatinės komisijos posėdžiams pirmininkauja komisijos pirmininkas arba jo pavedimu pirmininko pavaduotojas. Kol nuolatinės komisijos pirmininkas Aukščiausiosios Tarybos nepatvirtintas, komisijos posėdžiams pirmininkauja vyriausio amžiaus komisijos narys.

Nuolatinių komisijų posėdžiuose, taip pat ir uždaruose, patariamojo balso teise gali dalyvauti į tas komisijas neįeinantys kiti Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Kitų asmenų dalyvavimą nuolatinių komisijų posėdžiuose nustato pati komisija.

118 straipsnis. Klausimams, susijusiems su kelių nuolatinių komisijų kompetencija, svarstyti nuolatinės komisijos gali rengti bendrus posėdžius. Bendriems komisijų posėdžiams pirmininkauja dalyvaujančių komisijų pirmininkai paeiliui.

119 straipsnis. Svarstytiniems klausimams parengti nuolatinės komisijos iš savo narių gali sudaryti parengiamąsias darbo grupes. Į jas gali būti įtraukti davę sutikimą kiti Aukščiausiosios Tarybos deputatai, valstybės organų ir visuomeninių organizacijų atstovai, ekspertai bei mokslininkai. Lėšos tokių grupių veiklai skiriamos iš patvirtintos nuolatinės komisijos išlaidų sąmatos. Jeigu lėšų neužtenka, nuolatinė komisija kreipiasi į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą.

Kelios nuolatinės komisijos gali sudaryti bendras parengiamąsias darbo grupes.

120 straipsnis. Nuolatinių komisijų sprendimai yra teisėti, kai posėdyje yra ne mažiau kaip du trečdaliai posėdyje privalančiųjų dalyvauti, arba daugiau kaip pusė visų komisijos narių.

Nuolatinių komisijų sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma.

Nuolatinės komisijos mažuma, jeigu ją sudaro bent trys deputatai, komisijos svarstytu klausimu gali pareikšti atskirą nuomonę, kuri turi būti paskelbta kartu su komisijos sprendimu.

Kelių nuolatinių komisijų bendruose posėdžiuose sprendimai priimami tik tada, kai už juos pasisako kiekviena komisija.

121 straipsnis. Savo rengtais klausimais nuolatinės komisijos Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose daro pranešimus, o klausimais, perduotais komisijai preliminariai ar papildomai nagrinėti, – papildomus pranešimus. Tam jos iš savo narių skiria pranešėjus ar papildomus pranešėjus. Išimtiniais atvejais, jeigu Aukščiausioji Taryba neprieštarauja, pranešėjas gali būti ir ne komisijos narys. Visais kitais klausimais komisijos ar jų nariai diskusijose dalyvauja bendra tvarka.

Nuolatinių komisijų bendrai parengtais ar nagrinėtais klausimais komisijos gali daryti bendrus pranešimus ir papildomus pranešimus arba pastabas bei pasiūlymus pateikti atskirai.

15 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos dokumentų įforminimas ir skelbimas. Informacija apie Aukščiausiosios Tarybos veiklą

122 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos posėdžių protokolus sudaro ir skelbia Protokolų skyrius, o pasirašo posėdžio pirmininkas. Protokolas paskelbiamas deputatams susipažinti ir išdalinamas nuolatinėms komisijoms ne vėliau kaip kitos po posėdžio darbo dienos 14 valandą.

Deputatai gali pareikšti pretenzijas dėl protokolo kitame artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje iki pirmos pertraukos. Esant ginčytiniems klausimams, po trumpo praeito posėdžio pirmininko paaiškinimo, Aukščiausioji Taryba priima sprendimą paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma.

123 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos Protokolų skyrius sudaro ir skelbia Aukščiausiosios Tarybos posėdžių stenogramas. Jų originalai neredaguojami ir saugomi Protokolų skyriuje. Aukščiausiosios Tarybos posėdžių magnetofoniniai įrašai saugomi Protokolų skyriuje ne trumpiau kaip 1 mėnesį.

Uždarų posėdžių stenogramos neskelbiamos. Jas saugo ir sudaro sąlygas deputatams vietoje susipažinti Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius.

Aukščiausiosios Tarybos deputatai ir kiti posėdyje kalbėjusieji asmenys turi teisę per 1 mėnesį po Aukščiausiosios Tarybos posėdžio patikrinti suredaguotą spaudai savo kalbos stenogramą ir, jeigu sutinka, pasirašyti ją. Jeigu per šį laiką kalbėtojas nepareiškia pretenzijų dėl stenogramos teksto, laikoma, kad jis sutinka su tekstu. Po to posėdžio stenograma pateikiama pasirašyti to posėdžio pirmininkui.

Kalbėtojas gali patikslinti savo kalbos stenogramos redakciją, jeigu tai nekeičia pasakytos kalbos esmės, patikrinus tekstą pagal magnetofoninį įrašą. Iškilus nesusipratimams, stenogramos redakcija derinama su Protokolų skyriaus vedėju, o nepriėjus prie bendros išvados, sprendimą priima posėdžio, kuriame buvo pasakyta kalba, pirmininkas.

124 straipsnis. Nepaskelbtomis Aukščiausiosios Tarybos posėdžių stenogramomis gali naudotis tik Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Kiti asmenys gali jomis naudotis tik su Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus žinia. Deputato kalbą iš šios stenogramos viešai galima cituoti tik jam sutikus.

125 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo posėdžiai protokoluojami, o stenogramos nerašomos. Protokole išvardijami posėdžio dalyviai, svarstyti klausimai, kalbėtojai, priimti nutarimai ir balsavimų rezultatai. Protokolą pasirašo to posėdžio pirmininkas.

Aukščiausiosios Tarybos deputatai su šiais protokolais gali susipažinti Protokolų skyriuje.

126 straipsnis. Nuolatinės komisijos rašo savo posėdžių protokolus. Nuolatinės komisijos sprendimus, išvadas ir posėdžių protokolus pasirašo komisijos pirmininkas.

Nuolatinių komisijų bendrų posėdžių sprendimus, išvadas ir protokolus pasirašo dalyvavusiųjų komisijų pirmininkai.

Komisijų posėdžių protokolai yra vidaus tarnybiniai dokumentai, kuriais naudotis vietoje gali tik Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Kiti asmenys šiais protokolais gali naudotis tik komisijai sutikus. Pasibaigus kalendoriniams metams arba kadencijai, jeigu dokumentai reikalingi ilgiau, protokolai ir kiti komisijų dokumentai nustatyta tvarka perduodami į archyvą.

127 straipsnis. Teikiami visuomenei svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymų projektai skelbiami laikraščiuose „Lietuvos Aidas“, „Echo Litvy“ ir „Kurier Wilenski“. Skelbiant projektus, turi būti nurodyti jų rengėjai ir iniciatoriai.

Atiduodamą skelbti įstatymo projektą turi pasirašyti nuolatinės komisijos, kuriai projektas perduotas rengti, pirmininkas ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius.

128 straipsnis. Priimti Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Aukščiausiosios Tarybos aktai Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui pateikiami pasirašyti su projektą rengusios nuolatinės komisijos pirmininko, Aukščiausiosios Tarybos posėdžio, kuriame aktas buvo priimtas, pirmininko ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus vizomis.

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo priimtus aktus Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas pasirašo, kai yra Juridinio skyriaus vedėjo ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus viza.

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, pasirašęs aktą, perduoda jį Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui paskelbti.

Aukščiausiosios Tarybos protokolinius nutarimus pasirašo posėdžio pirmininkas. Jie išdalijami nuolatinėms komisijoms ir paskelbiami deputatams susipažinti.

129 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Aukščiausiosios Tarybos dokumentai skelbiami ir įsigalioja pagal įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir jos organų priimtų aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Prezidiumo nutarimai ar pavedimai išsiunčiami Vyriausybei, Aukščiausiajam teismui, generaliniam prokurorui, valstybės kontrolieriui, vyriausiajam valstybiniam arbitrui, Aplinkos apsaugos departamentui bei rajonų, miestų savivaldybėms ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo.

130 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba turi didįjį – 38 mm skersmens ir mažąjį – 27 mm skersmens antspaudus su Lietuvos valstybės herbu. Už Aukščiausiosios Tarybos antspaudų naudojimą ir saugojimą atsakingas Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius. Jam pavedus, Aukščiausiosios Tarybos didįjį antspaudą su Lietuvos valstybės herbu saugo ir deda Protokolų skyriaus vedėjas, o mažąjį – Kadrų skyriaus vedėjas.

131 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos didysis antspaudas su Lietuvos valstybės herbu dedamas ant įstatymų, nutarimų, kitų oficialių Aukščiausiosios Tarybos dokumentų, taip pat ir siunčiamų užsienio valstybių valdžios ir valdymo organams, tarptautinių sutarčių ir kitų dokumentų, kuriuos pasirašo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

132 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos mažasis antspaudas su Lietuvos valstybės herbu dedamas ant Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, jo pavaduotojų ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pasirašytų tarnybinių pažymėjimų ir kitų dokumentų.

133 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas turi savo antspaudus su Lietuvos valstybės herbu. Šių antspaudų pavyzdžius, saugojimo ir naudojimo tvarką nustato Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

134 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos ir Prezidiumo vardu kalbėti turi teisę Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, jo pavaduotojai ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius. Taip pat Aukščiausioji Taryba ir Prezidiumas gali įgalioti jų vardu kalbėti kitą Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narį, deputatą ar Prezidiumo skiriamą Aukščiausiosios Tarybos atstovą spaudai.

Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos vardu gali kalbėti komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas arba įgaliotas komisijos narys.

135 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos atviri posėdžiai yra vieši. Juos stebėti gali kvietimus gavę visuomenės ir jos organizacijų atstovai, taip pat prie Aukščiausiosios Tarybos akredituoti radijo, televizijos ir spaudos žurnalistai. Kvietimų išdavimo ir akreditacijos tvarką nustato Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

Darbui reikalingais dokumentais akredituotus žurnalistus aprūpina Informacijos skyrius.

136 straipsnis. Lietuvos radijas ir televizija reguliariai rengia reportažus apie atvirus Aukščiausiosios Tarybos posėdžius. Aukščiausiajai Tarybai nutarus, atskiri posėdžiai transliuojami per radiją ar televiziją ištisai. Kitais atvejais dėl posėdžio ištisinio transliavimo kiekvieną kartą reikia gauti Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus sutikimą. Ginčytinais atvejais klausimą sprendžia Aukščiausioji Taryba.

Apie posėdžių darbotvarkę radijo ir televizijos atstovus informuoja Aukščiausiosios Tarybos seniūnas.

137 straipsnis. Oficialius pranešimus apie Aukščiausiosios Tarybos ar jos padalinių posėdžius parengia ir skelbia Informacijos skyrius, o pasirašo posėdžio pirmininkas. Šie pranešimai spausdinami laikraščiuose „Lietuvos aidas“, „Echo Litvy“ ir „Kurier Wilenski“ ir perduodami ELTA'i.

Lietuvos radijas ir televizija, Lietuvos laikraščiai, spausdindami ar transliuodami reportažus apie Aukščiausiosios Tarybos bei jos padalinių posėdžius, turi paskelbti ir oficialų pranešimą. Reportažai turi būti atskirti nuo komentarų apie Aukščiausiosios Tarybos veiklą.

138 straipsnis. Nuolatinė komisija po svarbesnių posėdžių paprastai parengia pranešimus informacijos priemonėms apie komisijos darbą bei rezultatus ir pateikia juos Informacijos skyriui.

Transliacijos arba reportažai iš Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, nuolatinių komisijų ir kitų Aukščiausiosios Tarybos padalinių posėdžių daromi jų vadovams sutikus. Komisijos narių kalbos, pasakytos posėdyje, viešai gali būti skelbiamos tik jų autoriams neprieštaraujant.

139 straipsnis. Visi dokumentai Aukščiausiojoje Taryboje, išskyrus nuolatinių komisijų, frakcijų, aparato padalinių vidinius dokumentus bei Informacijos skyriaus parengtą medžiagą, gali būti platinami tik pasirašyti bent vieno deputato ir užregistruoti Priimamojo kanceliarijoje. Dokumentai, skirti visiems deputatams, nuolatinėms komisijoms ar frakcijoms platinami per posėdžių sekretoriatą.

Informacinę medžiagą apie Aukščiausiosios Tarybos veiklą kaupia ir prireikus pateikia deputatams Informacijos skyrius. Už Aukščiausiosios Tarybos ribų ši informacija perduodama su Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus žinia.

16 skirsnis. Deputatų drausmė ir imunitetas

140 straipsnis. Mandatų ir etikos komisijos teikimu laikraščiuose „Lietuvos aidas“, „Echo Litvy“ ir „Kurier Wilenski“ reguliariai skelbiamos žinios apie Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose skelbtų balsavimų metu nedalyvaujančius deputatus. Jiems Aukščiausiosios Tarybos nutarimu gali būti apribotas deputatinio atlyginimo išmokėjimas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų darbo, materialinio ir socialinio aprūpinimo nuostatuose numatyta tvarka.

141 straipsnis. Jeigu posėdžio metu deputatas pradeda posėdžio pirmininko nekontroliuojamus ginčus su deputatais ar kitais posėdžio dalyviais, kelia triukšmą salėje, posėdžio pirmininkas gali deputatą įspėti žodžiu.

142 straipsnis. Įspėjimas įrašant protokole gali būti pareikštas deputatui už šio skirsnio 141 straipsnyje aprašytus nusižengimus, jeigu jis nekreipia dėmesio į posėdžio pirmininko įspėjimą. Įspėjimas įrašant protokole gali būti iš karto skiriamas deputatui už viešus grasinimus savo kolegoms, už deputato ar jų grupės įžeidimą, už nesąžiningumą balsavimo metu ar asmeniško balsavimo principo pažeidimą.

Tokį įspėjimą skiria Aukščiausioji Taryba posėdžio pirmininko arba Mandatų ir etikos komisijos teikimu be svarstymo, paprasta posėdyje dalyvaujančių deputatų balsų dauguma. Deputatas, kuriam siūloma pareikšti tokį įspėjimą, turi teisę prieš balsavimą Aukščiausiajai Tarybai pasiaiškinti (iki 5 min.).

143 straipsnis. Aukščiausioji Taryba gali laikinai pašalinti deputatą iš posėdžių salės, jeigu jis:

1) atkakliai prieštarauja prieš jam pareikštą įspėjimą įrašant protokole arba nekreipia į tai dėmesio, tuo trukdydamas Aukščiausiosios Tarybos darbą;

2) posėdžio metu kviečia naudoti prievartą arba pats ją panaudoja;

3) posėdžio metu viešai įžeidžia Aukščiausiąją Tarybą, jos Pirmininką, posėdžio pirmininką, Vyriausybę ar Ministrą Pirmininką arba jiems grasina.

144 straipsnis. Sprendimą dėl deputato pašalinimo iš posėdžių salės priima Aukščiausioji Taryba posėdžio pirmininko arba Mandatų ir etikos komisijos teikimu be svarstymo, paprasta posėdyje dalyvaujančių deputatų balsų dauguma.

Laikino pašalinimo iš posėdžių salės trukmę kiekvienu atveju nustato Aukščiausioji Taryba, bet ne ilgiau kaip vienai posėdžių dienai. Jeigu terminas nenurodomas, laikoma, kad deputatas pašalinamas iki posėdžio pabaigos.

Laikino pašalinimo iš posėdžių salės laikas prilyginamas deputato nedalyvavimui posėdžiuose be pateisinamų priežasčių.

145 straipsnis. Jeigu nubaustasis deputatas atsisako paklusti posėdžio pirmininko įsakymui apleisti salę, posėdis laikinai nutraukiamas ir Rūmų apsaugos darbuotojai palydi nubaustą deputatą iki posėdžių salės durų. Šiuo atveju pašalinimo iš salės laikas gali būti pratęstas iki penkių posėdžių.

146 straipsnis. Draudžiama deputato mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y. ne tautos, valstybės ir visuomenės interesų atstovavimui.

Šį straipsnį pažeidžiančią deputato veiklą turi išnagrinėti Mandatų ir etikos komisija arba tam tikslui sudaryta laikinoji kontrolės komisija ir parengti išvadas Aukščiausiajai Tarybai.

147 straipsnis. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimui dėl deputato asmens neliečiamybės atėmimo svarstyti sudaroma tyrimo komisija šio Reglamento 63 straipsnyje numatyta tvarka.

Komisija, nagrinėdama klausimą dėl asmens neliečiamybės atėmimo, privalo išklausyti suinteresuotą deputatą arba jo įgaliotą kitą deputatą ir prokuratūros atstovą.

148 straipsnis. Tyrimo komisijai parengus ir išplatinus savo pažymą bei rezoliucijos projektą, šis klausimas pirmumo tvarka įrašomas į artimiausio Aukščiausiosios Tarybos posėdžio darbotvarkę. Deputatas turi teisę dalyvauti posėdyje, kuriame svarstomas jo asmens neliečiamybės klausimas.

Svarstant šį klausimą, taip pat pateiktoje rezoliucijoje apsiribojama tik teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu.

Sprendimas priimamas pagal Reglamento 101 straipsnio reikalavimus, po diskusijos, kurioje dalyvauja komisijos pranešėjas, suinteresuotas deputatas ar jį atstovaujantis kolega ir ne daugiau kaip po du deputatus, pasisakančius „už“ ir „prieš“.

Antroji dalis

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS VEIKLA

III s k y r i u s

PAREIGŪNŲ SKYRIMAI IR RINKIMAI

17 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos vadovybės ir kitų pareigūnų rinkimo tvarka

149 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos vadovybę sudaro šie pareigūnai: Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, jo pavaduotojai, Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius. Taip pat pareigūnais laikomi įstatymų nustatytus valdžios įgaliojimus turintys Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariai, Aukščiausiosios Tarybos seniūnas, jo pavaduotojai, Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pavaduotojas, nuolatinių ir laikinųjų komisijų pirmininkai.

Aukščiausiosios Tarybos pareigūnai renkami iš Aukščiausiosios Tarybos deputatų pirmojoje Aukščiausiosios Tarybos sesijoje.

Bet kuriam iš šių pareigūnų atsistatydinus, mirus arba Aukščiausiajai Tarybai jį atšaukus, taip pat išrinkus ar paskyrus į kitas pareigas, rinkimai jo pareigoms užimti rengiami artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje šiame Reglamente numatyta tvarka.

150 straipsnis. Deputatas tuo pat metu gali būti išrinktas tik į vienerias pareigas Aukščiausiojoje Taryboje.

Teisę būti išrinktam Aukščiausiosios Tarybos pareigūnu turi kiekvienas nuolat dirbantis deputatas, išskyrus šio Reglamento 7 straipsnyje numatytus atvejus.

151 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, jo pavaduotojai, Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius, jo pavaduotojas, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariai renkami visam Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimų laikui.

Aukščiausiosios Tarybos seniūnas ir jo pavaduotojai renkami kiekvienos sesijos pradžioje. Nuolatinių komisijų pirmininkai perrenkami ir tvirtinami Aukščiausiojoje Taryboje, kai performuojamos nuolatinės komisijos. Laikinųjų komisijų pirmininkai renkami komisijos įgaliojimų laikui.

152 straipsnis. Tas pats deputatas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, Pirmininko pavaduotoju, Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriumi ar Prezidiumo nariu į tas pačias pareigas gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

153 straipsnis. Kandidatus į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojų ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pareigas siūlo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Jis taip pat pasiūlo Aukščiausiajai Tarybai tvirtinti Pirmininko pavaduotojų skaičių. Kandidatą į Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pavaduotojus siūlo Sekretorius.

Kandidatus į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narius siūlo frakcijos pagal joms skirtas proporcingo atstovavimo kvotas. Nuolatinė mišri deputatų grupė savo kandidatus į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą parenka bendrame susirinkime. Jeigu frakcijos nesusidariusios, kandidatai į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narius siūlomi taip pat, kaip į kitas Aukščiausiosios Tarybos pareigas.

Susikūrus naujai frakcijai ar pasikeitus frakcijos narių skaičiui, frakcija gali reikalauti perrinkti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narį ar narius tik kitos sesijos pradžioje. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariui atsistatydinus, mirus arba Aukščiausiajai Tarybai jį atšaukus, kandidatą į jo vietą siūlo ta pati frakcija.

154 straipsnis. Nuolatinės komisijos pirmininką renka nuolatinė komisija, o tvirtina Aukščiausioji Taryba.

Kandidatus į visas kitas pareigas Aukščiausiojoje Taryboje raštišku pareiškimu gali siūlyti frakcijos, laikinosios į frakcijas neįeinančiųjų deputatų grupės, taip pat paskiri deputatai. Pasiūlyti ir Aukščiausiosios Tarybos posėdyje aptarti kandidatai įrašomi į balsavimo biuletenius.

155 straipsnis. Baigus siūlyti kandidatus į kurias nors Aukščiausiosios Tarybos pareigas, visi jie iki balsavimo turi pareikšti, ar sutinka balotiruotis.

Kiekvienam kandidatui abėcėlės tvarka skiriama iki 15 minučių, o kandidatui į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigas – iki pusės valandos pasisakymui ir tiek pat atsakymams į klausimus. Po to, jei deputatai pageidauja, pradedamos diskusijos.

156 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas renkamas slaptu balsavimu. Kiti Aukščiausiosios Tarybos pareigūnai paprastai renkami atviru balsavimu.

157 straipsnis. Už kiekvieną kandidatą balsuojama atskirai.

Jeigu atviru balsavimu renkamų kandidatų į tas pačias pareigas pasiūlyta daugiau negu reikia išrinkti, balsuojama atvirai biuleteniais su kandidatų sąrašu.

158 straipsnis. Rinkimų rezultatai yra galiojantys, jeigu nepažeistos Reglamento 101 straipsnyje nustatytos sąlygos, išskyrus šiame skirsnyje numatytus pakartotinių balsavimų atvejus, kai išrinktu laikomas kandidatas, gavęs santykinę balsų daugumą. Tačiau tokiais atvejais posėdyje turi dalyvauti ne mažiau kaip du trečdaliai bendro deputatų skaičiaus.

Jeigu nė vienas iš kandidatų negauna reikiamos balsų daugumos arba negalima nustatyti, kurie kandidatai, surinkę po lygiai balsų, yra išrinkti, rengiamas pakartotinis balsavimas.

Prieš kiekvieną pakartotinį balsavimą kandidatas gali atšaukti sutikimą balotiruotis.

159 straipsnis. Kai renkama į vieną laisvą vietą, o kandidatų yra daugiau kaip du, į kitą balsavimo turą patenka visi buvusieji kandidatai, išskyrus surinkusįjį mažiausiai balsų. Jeigu keli kandidatai gavo po lygiai ir mažiausiai balsų, o už juos daugiau balsų yra surinkę bent du kandidatai, visi mažiausiai surinkusieji į kitą turą nepatenka. Priešingu atveju kitam turui lieka visi kandidatai. Jeigu po tokio pakartotinio balsavimo padėtis nesikeičia, rinkimai atidedami kitai dienai. Jeigu kandidatai lieka du, elgiamasi taip, kaip aprašyta žemiau.

Jeigu pakartotinai balsuojant į vieną laisvą vietą buvo du kandidatai, laimi daugiau balsų gavęs deputatas. Jeigu balsų surinkta po lygiai, balsavimas kartojamas kitą dieną, o jeigu ir tada neišrenkama, rengiami nauji rinkimai.

160 straipsnis. Kai rinkimai vyksta iš karto į keletą laisvų vietų, o kandidatų yra daugiau negu šių vietų, į pakartotinio balsavimo biuletenius įrašomos visos pasiūlytų, bet neišrinktų kandidatų pavardės. Pakartotinai balsavus, laikomi išrinktais daugiausia balsų gavusieji kandidatai. Jeigu reikia, rinkimai kartojami kitą dieną.

161 straipsnis. Deputatas, išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, jo pavaduotoju, Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriumi, Prezidiumo nariu ar kitu Aukščiausiosios Tarybos pareigūnu, Aukščiausiosios Tarybos posėdyje viešai ir iškilmingai prisiekia Lietuvos Respublikai. Aukščiausioji Taryba, priimdama priesaiką, atsistoja. Priesaikos tekstas nustatomas įstatymu dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso.

18 skirsnis. Vyriausybės sudarymas

162 straipsnis. Nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudaroma:

- kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus naujojo šaukimo Aukščiausiajai Tarybai jos pirmojoje sesijoje;

- kai Vyriausybė atsistatydina;

- kai Aukščiausioji Taryba pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe.

Kol bus sudaryta nauja Vyriausybė, Aukščiausioji Taryba gali pavesti atsistatydinusiajai toliau vykdyti savo pareigas.

163 straipsnis. Bet kuriuo šio skirsnio 162 straipsnyje minėtu atveju Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, apsvarsčiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiškimą dėl įgaliojimų grąžinimo, skiria Ministrą Pirmininką ir paveda jam pateikti Vyriausybės narių kandidatūras.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybę ne vėliau kaip per du mėnesius po ankstesniosios Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo. Jeigu per mėnesį nuo naujos Vyriausybės personalinės sudėties pateikimo Aukščiausioji Taryba nepaskiria dviejų trečdalių Vyriausybės narių, arba per du mėnesius po ankstesniosios Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo – visos Vyriausybės, o Aukščiausioji Taryba nepriima nutarimo pratęsti šiuos terminus, Ministras Pirmininkas privalo atsistatydinti.

164 straipsnis. Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Aukščiausioji Taryba skiria Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu. Apie numatytą pretendentą į Ministro Pirmininko pareigas Aukščiausiajai Tarybai turi būti paskelbta ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki jo oficialaus pristatymo.

165 straipsnis. Po pristatymo pretendentas pateikia savo programą. Pretendentas ir jį pristatęs pareigūnas atsako į deputatų klausimus. Aiškindamas programą, pretendentas į Ministro Pirmininko pareigas gali kalbėti iki 40 minučių, o kiti pretendentai – iki 20 minučių. Atsakymams į klausimus iš viso skiriama dar tiek pat laiko. Po to pradedamos diskusijos dėl kandidatūros.

Klausimai ir diskusijos dėl kandidatūros gali būti nutraukti dviejų trečdalių balsavusiųjų skaičiaus dauguma. Toks pasiūlymas be aptarimo teikiamas balsavimui, jeigu jį paremia dar bent vienas deputatas. Diskusijoms pasibaigus, žodis suteikiamas pretendentui ir baigiamasis žodis – jį pristačiusiajam pareigūnui (ne daugiau kaip po 15 minučių). Po to balsuojama.

167 straipsnis. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojus ir ministrus Aukščiausiajai Tarybai skirti pateikia Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per mėnesį nuo jo paskyrimo dienos.

Apie į šias pareigas numatytus kandidatus Ministras Pirmininkas pirmiausia turi pranešti nuolatinėms komisijoms, taip pat frakcijoms.

Nuolatinės komisijos per dvi dienas, kai gautas pranešimas apie pretendentą, turi pateikti savo išvadas Ministrui Pirmininkui. Gavęs šias išvadas, Ministras Pirmininkas sprendžia, ar teikti numatytą kandidatą Aukščiausiajai Tarybai, ar ieškoti naujo pretendento.

Aukščiausioji Taryba turi pradėti svarstyti pretendentą ne anksčiau kaip po trijų dienų ir ne vėliau kaip po savaitės, kai Ministras Pirmininkas apie jį pranešė nuolatinėms komisijoms.

168 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos posėdyje Ministrui Pirmininkui pristačius pretendentą, pirmiausia išklausomos jį apsvarsčiusiųjų nuolatinių komisijų išvados ir komisijų pirmininkų atsakymai į deputatų klausimus. Po to suteikiamas žodis pretendentui.

Toliau svarstoma šio skirsnio 165 straipsnyje numatyta tvarka.

169 straipsnis. Patvirtinus visus Vyriausybės narius, Aukščiausioji Taryba priima nutarimą dėl Vyriausybės sudarymo.

Naujai sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar paskirtas jos narys Aukščiausiosios Tarybos posėdyje viešai ir iškilmingai prisiekia Lietuvos Respublikai. Aukščiausioji Taryba, priimdama priesaiką, atsistoja. Priesaikos tekstas nustatomas Vyriausybės įstatymu.

19 skirsnis. Kitų valstybės pareigūnų skyrimas. Teismų teisėjų ir Aukščiausiojo teismo tarėjų rinkimas

170 straipsnis. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, jo pavaduotojai ir Prokuratūros kolegija, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis arbitras, jo pavaduotojas, valstybiniai arbitrai ir valstybinio arbitražo kolegija, Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius, kitų Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovai renkami, skiriami arba tvirtinami naujai išrinktos Aukščiausiosios Tarybos pirmojoje sesijoje Aukščiausiosios Tarybos kadencijos laikui ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sesijos pradžios.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierių ir jo pavaduotojus septyneriems metams skiria Aukščiausioji Taryba, kai pasibaigia jų įgaliojimų laikas.

171 straipsnis. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis arbitras, kitų Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovai renkami, skiriami arba tvirtinami Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu, o jų pavaduotojai, taip pat valstybinio arbitražo kolegijos ir Prokuratūros kolegijos nariai – atitinkamų įstaigų vadovų teikimu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitaip.

Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius skiriamas Lietuvos radijo ir televizijos valdybos teikimu.

172 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas, jo pavaduotojai ir Aukščiausiojo teismo teisėjai renkami dešimčiai metų naujai išrinktos Aukščiausiosios Tarybos pirmojoje sesijoje.

Kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininko pareigas pateikia Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, o kandidatūras į Aukščiausiojo teismo pirmininko pavaduotojų pareigas – Aukščiausiojo teismo pirmininkas.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kandidatūras Aukščiausiajai Tarybai teikia Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Prezidiumo pavedimu kandidatus į Aukščiausiojo teismo teisėjų pareigas Aukščiausiajai Tarybai pristato Aukščiausiojo teismo pirmininkas.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo prezidiumą sudaro Aukščiausioji Taryba. Jo narių kandidatūras siūlo Aukščiausiojo teismo pirmininkas.

Aukščiausiojo teismo pirmininko, jo pavaduotojų, prezidiumo narių ir teisėjų rinkimuose vadovaujamasi šio skirsnio reikalavimais ir Aukščiausiosios Tarybos pareigūnų rinkimo taisyklėmis, nustatytomis Reglamento 157–160 straipsniuose.

173 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo teismo tarėjus penkeriems metams renka Aukščiausioji Taryba.

Aukščiausiojo teismo tarėjų kandidatūras Aukščiausiajai Tarybai teikia Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Prezidiumo pavedimu Aukščiausiojo teismo tarėjų kandidatūras Aukščiausiajai Tarybai pristato Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas.

Jeigu kandidatų į Aukščiausiojo teismo tarėjus yra ne daugiau negu reikia išrinkti, balsuojama už tų kandidatūrų, dėl kurių neprieštarauja nė vienas deputatas, sąrašą. Likusios kandidatūros aptariamos ir balsuojamos po vieną.

Kai kandidatų yra daugiau negu reikia išrinkti Aukščiausiojo teismo tarėjų, balsuojama atvirai biuleteniais su kandidatų sąrašu.

Tame pačiame posėdyje negali būti svarstoma daugiau kaip 50 kandidatų. Jeigu kandidatų yra daugiau, jie paskirstomi grupėmis teritoriniu principu pagal darbo vietą.

174 straipsnis. Aukščiausiojo teismo teisėjų kandidatūros svarstomos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo posėdyje Aukščiausiojo teismo plenumo teikimu. Kandidatus Prezidiumui pristato Aukščiausiojo teismo pirmininkas.

Jeigu Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nepritarė kurioms nors Aukščiausiojo teismo teisėjų kandidatūroms, jis gali pavesti Aukščiausiojo teismo plenumui per nustatytą laiką pasiūlyti naujus kandidatus, kurie taip pat svarstomi Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo posėdyje.

175 straipsnis. Aukščiausiojo teismo tarėjų kandidatūros svarstomos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo posėdyje savivaldybių tarybų teikimu. Kandidatus Prezidiumui pristato Teisinės sistemos ir Savivaldybių reikalų komisijos.

Jeigu Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nepritarė kurioms nors Aukščiausiojo teismo tarėjų kandidatūroms, jis gali pavesti savivaldybių taryboms per nustatytą laiką pasiūlyti naujus kandidatus, kurie taip pat svarstomi Prezidiumo posėdyje.

176 straipsnis. Rajonų ir miestų teismų teisėjus, administracinio proceso teisėjus renka Aukščiausioji Taryba dešimčiai metų. Kandidatus Aukščiausiajai Tarybai pristato kartu teisingumo ministras ir Aukščiausiojo teismo pirmininkas.

Rajonų ir miestų teismų teisėjų, administracinio proceso teisėjų rinkimuose vadovaujamasi šio skirsnio reikalavimais ir Aukščiausiosios Tarybos pareigūnų rinkimo taisyklėmis, nustatytomis Reglamento 157–160 straipsniuose. Viename Aukščiausiosios Tarybos posėdyje negali būti svarstoma ir balsuojama daugiau kaip 30 rajonų ir miestų teismų teisėjų ar administracinio proceso teisėjų kandidatūrų.

Rajono ar miesto teismų pirmininkus ir jų pavaduotojus iš išrinktų teisėjų tvirtina Aukščiausioji Taryba, remdamasi teisingumo ministro teikimu.

177 straipsnis. Apie numatytus pretendentus į valstybės pareigūnus, teismų teisėjus ir tarėjus pirmiausia turi būti pranešta Mandatų ir etikos bei kitoms atitinkamos kompetencijos nuolatinėms komisijoms, kurių išvados išklausomos Aukščiausiosios Tarybos posėdyje.

Aukščiausiojo teismo teisėjų kandidatūros turi būti paskelbtos „Lietuvos aido“, „Echo Litvy“ ir „Kurier Wilenski“ laikraščiuose, o Aukščiausiojo teismo tarėjų ir rajonų (miestų) teismų teisėjų, administracinio proceso teisėjų kandidatūros – rajonų ir miestų savivaldybių spaudoje (pagal darbo vietą) ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų svarstymo Aukščiausiojoje Taryboje.

178 straipsnis. Aukščiausioji Taryba turi pradėti svarstyti klausimą dėl valstybės pareigūno, teismų teisėjo ar tarėjo rinkimo, skyrimo arba tvirtinimo ne anksčiau kaip po trijų dienų ir ne vėliau kaip po savaitės nuo pranešimo apie jį nuolatinėms komisijoms.

179 straipsnis. Pristačius pretendentą Aukščiausiajai Tarybai, išvadas dėl jo kandidatūros pateikia nuolatinės komisijos, po to suteikiamas žodis pretendentui (iki pusės valandos pretendentui į Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovo postą ir iki 15 minučių – kitiems pretendentams).

Deputatai gali užduoti klausimų pretendentą pristačiusiajam pareigūnui, kompetentingų komisijų atstovams ir pačiam pretendentui. Tam skiriama tiek pat laiko, kiek pretendento kalbai.

Po to pradedamos diskusijos dėl kandidatūros. Joms pasibaigus, dar kartą suteikiamas žodis pretendentui ir baigiamasis žodis – jį pristačiusiajam pareigūnui. Tada pradedamas balsavimas.

Šio straipsnio reikalavimai netaikomi, kai renkamos, skiriamos ar tvirtinamos tos kolegijos, už kurių narius pagal Reglamentą leidžiama balsuoti sąrašu. Šiuo atveju apsiribojama tik nuolatinių komisijų išvadų išklausymu.

180 straipsnis. Jei pristatyto kandidato Aukščiausioji Taryba neišrenka, nepaskiria ar nepatvirtina, šiame skirsnyje nurodyta tvarka pristatoma kita kandidatūra.

Jeigu Aukščiausioji Taryba neišrinko kurių nors kandidatų į Aukščiausiojo teismo teisėjus ar tarėjus, ji gali pavesti Aukščiausiojo teismo plenumui per nustatytą laiką pasiūlyti naujus kandidatus, kurie taip pat svarstomi Prezidiumo ir Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose.

Jeigu Aukščiausioji Taryba neišrinko kurių nors kandidatų į rajonų ar miestų teismų teisėjus, administracinio proceso teisėjus, ji gali pavesti teisingumo ministrui ir Aukščiausiojo teismo pirmininkui per nustatytą laiką pasiūlyti naujus kandidatus, kurie svarstomi Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose.

181 straipsnis. Jeigu valstybės pareigūnas, teismo teisėjas atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kurių nors kitų priežasčių toliau negali eiti pareigų, Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu ne vėliau kaip per mėnesį nuo vakansijos atsiradimo ar sesijos pradžios į šias pareigas turi būti išrinktas, paskirtas ar patvirtintas kitas.

Išrinkus ar paskyrus Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovą, šiame skirsnyje numatyta tvarka renkami, skiriami ar tvirtinami jo pavaduotojai.

182 straipsnis. Naujai paskirti ar išrinkti Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovai ir Aukščiausiojo teismo nariai Aukščiausiosios Tarybos posėdyje viešai ir iškilmingai prisiekia Lietuvos Respublikai. Aukščiausioji Taryba, priimdama priesaiką, atsistoja. Priesaikos tekstą nustato tų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.

IV s k y r i u s

ĮSTATYMŲ LEIDYBOS PROCEDŪRA

21 skirsnis. Įstatymų ir kitų norminių aktų projektų rengimas ir pateikimas

183 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymų projektus ir pasiūlymus dėl įstatymų leidimo Aukščiausiajai Tarybai svarstyti pateikia institucijos ir asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę.

Teikiamą projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo rengėjų ir iniciatorių atstovai. Kartu su įstatymo projektu pateikiami ir svarstymui reikalingi pagrindimai, paaiškinimai, įstatymai ar įstatymų straipsniai, kurie turi būti panaikinti priėmus siūlomą įstatymo projektą.

Įstatymo projekto iniciatorių atstovai, jeigu jie nėra deputatai, turi teisę dalyvauti visose projekto svarstymo stadijose ir kalbėti Aukščiausiosios Tarybos posėdyje, kai svarstomas šis projektas.

Šio skirsnio reikalavimai taikomi visiems įstatymų ir kitų Aukščiausiosios Tarybos norminių aktų projektams (toliau šiame skirsnyje jie visi vadinami įstatymų projektais), išskyrus specialius Reglamente numatytus atvejus.

184 straipsnis. Visi teikiami įstatymų projektai ir pasiūlymai registruojami Aukščiausiosios Tarybos Juridinio skyriaus gautų įstatymų projektų ir pasiūlymų rejestre. Registruojant užpildomas standartinis projekto titulinis lapas ir formuliaras, nurodomi visi projekto rengėjai ir iniciatoriai, išvardijami visi pristatyti dokumentai. Projektą svarstant ir toliau rengiant Juridiniam skyriui pateikiamos ir užregistruojamos visos naujos projekto redakcijos, pažymima, kas pateikė pataisas ir papildymus. Projektas indeksuojamas pagal įstatymų leidybos sričių klasifikatorių. Dokumentų standartus ir klasifikatorių tvirtina Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

Dėl užregistruoto įstatymo projekto Juridinis skyrius parengia išvadas, ar nėra prieštaravimų galiojantiems įstatymams, ar projektas atitinka juridinės technikos taisykles. Užregistruotas įstatymo projektas kartu su šia išvada ne vėliau kaip per savaitę perduodamas Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui.

Įstatymo projektą kartu su prie jo pridėta medžiaga bei Juridinio skyriaus išvada Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius ne vėliau kaip per tris dienas perduoda preliminariai nagrinėti atitinkamoms nuolatinėms komisijoms ir pateikia Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui. Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius įstatymo projektą taip pat išplatina visoms kitoms nuolatinėms komisijoms, frakcijoms, perduoda Vyriausybei, apie jį informuojami visi deputatai.

Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu preliminarias išvadas nuolatinės komisijos turi parengti ne vėliau kaip per dešimt dienų. Apie išvadas pranešama projekto iniciatoriams.

185 straipsnis. Įstatymų projektų Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius svarstymui nepriima, jei jie prieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui ir nėra pridėto Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisų projekto. Jeigu pateiktasis ar kitas analogiško turinio įstatymo projektas per praeitus šešis mėnesius Aukščiausiosios Tarybos buvo atmestas, pakartotiniam svarstymui jis taip pat nepriimamas.

Įstatymų projektai, pateikti subjektų, neturinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės, tik užregistruojami, o svarstymui neperduodami.

Visais šiais atvejais projektas su atitinkama Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus viza grąžinamas į Juridinį skyrių, kur atžymimas atmestų įstatymų ir pasiūlymų rejestre, ir perduodamas į archyvą. Apie tai turi būti paskelbta Aukščiausiosios Tarybos posėdyje ir pranešta pateikėjui.

186 straipsnis. Jeigu įstatymo projektas pateiktas kartu su Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisomis, abu projektai nagrinėjami kartu, bet pirma balsuojama dėl Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisų pagal jo keitimo procedūrą.

Jeigu yra gauti keli alternatyvūs to paties įstatymo projektai, iki pirmojo svarstymo Aukščiausiosios Tarybos posėdyje ir jo metu jie nagrinėjami kartu, kad būtų pasirinktas vienas iš jų.

187 straipsnis. Prieš pristatant projektą Aukščiausiosios Tarybos posėdyje, atsižvelgdamas į jo svarbą, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas gali projektą apsvarstyti ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai savo pasiūlymus dėl tolesnės projekto eigos. Į tokį Prezidiumo posėdį paprastai kviečiami įstatymo projekto iniciatorių, Vyriausybės ir nuolatinių komisijų, kurioms buvo pavesta pateikti preliminarias išvadas, atstovai.

Prireikus Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas gali duoti pavedimą kitoms nuolatinėms komisijoms preliminariai išnagrinėti įstatymo projektą arba pasiūlyti Vyriausybei parengti savo išvadas. Prezidiumas taip pat gali sudaryti specialią parengiamąją darbo grupę iš Aukščiausiosios Tarybos deputatų, suinteresuotų valstybės institucijų atstovų, ekspertų ir mokslininkų įstatymo projektui parengti svarstymui. Prireikus įstatymo projektas gali būti perduotas kompetentingoms visuomeninėms organizacijoms atsiliepimams gauti.

188 straipsnis. Nuolatinėms komisijoms pateikus savo preliminarias (teigiamas arba neigiamas) išvadas, Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius ne vėliau kaip per mėnesį turi pasiūlyti į Aukščiausiosios Tarybos savaitės posėdžių darbotvarkę įrašyti įstatymo projekto pristatymą. Jeigu Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu arba nuo sesijos pradžios per mėnesį nuolatinės komisijos išvadų nepateikia, Sekretorius apie tai turi informuoti Aukščiausiąją Tarybą.

Į Aukščiausiosios Tarybos posėdį, kuriame projektas pristatomas, kviečiamas iniciatorių atstovas. Jis trumpai (iki 10 minučių) pristato projektą. Po to posėdžio pirmininkas perskaito nuolatinių komisijų, Juridinio skyriaus, taip pat, jeigu gautos, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir Vyriausybės preliminarias išvadas ir, jeigu jos iš esmės sutampa, teikia pasiūlymus balsavimui.

Aukščiausioji Taryba turi nuspręsti, ar atmesti įstatymo projektą, ar atidėti kitoms sesijoms, ar įrašyti jį į sesijos darbų programą, ar taikyti skubesnio priėmimo procedūrą.

Jeigu išvados nesutampa arba jeigu joms prieštarauja projekto iniciatoriai, frakcijos, laikinosios deputatų grupės, nuolatinės komisijos ar Vyriausybė, pradedama diskusija.

189 straipsnis. Diskusija dėl įstatymo projekto įrašymo į sesijos darbų programą ar savaitės darbotvarkę vyksta tokia tvarka:

1) projekto iniciatorių atstovo atsakymai į deputatų klausimus (iš viso iki 15 minučių);

2) nuolatinių komisijų, preliminariai tyrusių projektą, išvadų ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nuomonės, jeigu ji pareikšta, išdėstymas (iki 5 minučių kiekvienam);

3) Vyriausybės nuomonės, jeigu ji pareikšta, išdėstymas (iki 5 minučių);

4) kitų komisijų frakcijų ar deputatų grupių, kurių nuomonė skiriasi nuo išsakytųjų, atstovų argumentų išsakymas (iki 5 minučių kiekvienam);

5) pasiūlyti sprendimai balsuojami šio skirsnio 188 straipsnyje nurodyta tvarka.

190 straipsnis. Visi sprendimai įstatymo projekto pristatymo metu priimami paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma, išskyrus atmetimą ir skubesnės svarstymo procedūros taikymą, kurie gali būti priimti tik pagal Reglamento 101 straipsnyje išdėstytas taisykles.

191 straipsnis. Jeigu įstatymo projektas įrašomas į prasidėjusios sesijos darbų programą, Aukščiausioji Taryba tame pačiame posėdyje turi paskirti apytikrę pirmojo svarstymo datą (bet ne anksčiau kaip po 2 savaičių), nuolatinę komisiją projektui toliau nagrinėti arba tobulinti ir kitas nuolatines komisijas papildomai jį svarstyti. Aukščiausioji Taryba gali taip pat sudaryti laikiną parengiamąją komisiją įstatymo projektui tobulinti.

Taip pat šiame posėdyje gali būti priimtas nutarimas pateikti įstatymo projektą svarstyti visuomenei.

192 straipsnis. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia valstybės lėšų, pirmajam projekto svarstymui turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto komisijos ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių.

Jeigu įstatymui priimti reikia pakeisti ir Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, pirmajam projekto svarstymui turi būti pateiktos Valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisijos išvados.

193 straipsnis. Kartu su įstatymo projektu rengiamas jo lydraštis su iniciatorių ir įstatymą rengiančios komisijos motyvais, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, kitų komisijų išvadomis.

Protokolų skyriuje suredaguotas projekto tekstas turi būti išdalintas deputatams ir įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki pirmojo svarstymo. Papildomi duomenys kartu su lydraščiu deputatams išdalijami ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki pirmojo svarstymo.

Apie komisijų pranešėjus ir papildomus pranešėjus turi būti pranešta Aukščiausiosios Tarybos seniūnui ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki įstatymo projekto svarstymo.

194 straipsnis. Įstatymo projekto iniciatoriai iki pirmojo svarstymo turi teisę projektą atšaukti. Apie šį sprendimą jie skubiai raštu informuoja Aukščiausiosios Tarybos Sekretorių, o jis – Aukščiausiąją Tarybą. Tokiu atveju atitinkamoje nuolatinėje komisijoje ir Juridiniame skyriuje lieka projekto kopija. Teikiamas pataisytas projektas registruojamas kaip naujas.

Tačiau, jeigu atšauktą įstatymo projektą nedelsiant oficialiai paremia ir pateikia kitas įstatymų leidybos teisę turintis subjektas, tokio projekto leidybos procedūra tęsiama toliau.

195 straipsnis. Tokia pat tvarka preliminarios išvados rengiamos ir įstatymo projektui, kuriam priimti yra sudaryta iniciatyvinė referendumo paskelbimo grupė. Ši grupė supažindinama su gautomis preliminariomis išvadomis.

Sesijos metu ne vėliau kaip savaitė po to, kai patvirtinama, jog yra surinktas reikiamas skaičius parašų, rengiamas Aukščiausiosios Tarybos posėdis, skirtas referendumui paskelbti, kuriame kviečiami dalyvauti referendumo iniciatorių atstovai. Jame, atsižvelgiant į gautas išvadas, įstatymo projekte gali būti padarytos pataisos, su kuriomis sutinka referendumo iniciatoriai.

Jeigu nustatoma, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui, skelbiamas referendumas Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimams priimti.

Jeigu Aukščiausioji Taryba nutaria per laikotarpį, priimtiną iniciatyvinei grupei, apsvarstyti ir priimti įstatymo projektą, referendumo paskelbimas gali būti atidėtas. Tačiau referendumas turi būti paskelbtas tame pačiame posėdyje, kuriame Aukščiausioji Taryba projektą atmeta arba priima jį su pataisa, kuriai prieštarauja referendumo iniciatoriai. Taip pat referendumas turi būti nedelsiant paskelbtas, jeigu Aukščiausioji Taryba per nustatytą laikotarpį įstatymo nepriima.

22 skirsnis. Įstatymo projekto svarstymas nuolatinėje komisijoje

196 straipsnis. Nuolatinė komisija, kuriai įstatymo projektas perduotas preliminariai nagrinėti, turi nustatyti:

1) ar projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui, kitiems įstatymams. Jeigu taip, tai ar komisija pritaria šių įstatymų keitimui;

2) apytikrę išlaidų iš valstybės biudžeto sumą tokiam įstatymui įgyvendinti;

3) koks tokio projekto tikslingumas politiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriais;

4) ar projekto koncepcija atitinka patvirtintą Vyriausybės programą;

5) ar projektas neprieštarauja tarptautiniams Lietuvos Respublikos įsipareigojimams;

6) ar projektas nėra analogiškas kitiems per paskutinius šešis mėnesius atmestiems projektams;

7) ar projektas atitinka teisinio reguliavimo dalykiškumo, konkretumo ir išbaigtumo kriterijus, ar priimtinas teisinės kultūros bei teisinės technikos požiūriais.

Šiais aspektais išnagrinėjusi projektą, nuolatinė komisija turi suformuluoti savo preliminarias išvadas taip, kad būtų galima išspręsti klausimą dėl tolesnės projekto eigos pagal Reglamento 188–189 straipsnių reikalavimus.

197 straipsnis. Jeigu teikiamas tik pasiūlymas parengti ir priimti įstatymą, nuolatinė komisija turi apsvarstyti tokio pasiūlymo įgyvendinimo tikslingumą pagal tuos pačius kriterijus, kaip ir įstatymo projektą. Komisija, jeigu nesiima pasiūlymą įgyvendinti pati, Aukščiausiajai Tarybai pateikia savo išvadą.

198 straipsnis. Nuolatinė komisija, kuriai įstatymo projektas perduotas papildomai svarstyti, turi jį išnagrinėti pagal šio skirsnio 196 straipsnyje nurodytus kriterijus bei specifiškai pagal savo kompetenciją ir nutarti – pritarti ar nepritarti įstatymo projektui. Nepritarimas turi būti motyvuotas.

Pritarimas gali būti reiškiamas trejopai: be jokių pastabų, su tam tikromis pastabomis, su sąlyga, kad projekte bus padarytos tam tikros pataisos. Pastaruoju atveju gali būti pateiktos konkrečios siūlomų pataisų formuluotės.

Savo nuomonę nuolatinė komisija gali pareikšti ir projektą rengiančios komisijos posėdyje, delegavusi į jį savo atstovą.

199 straipsnis. Nuolatinės komisijos, papildomai nagrinėjančios įstatymo projektą, taip pat kitos nuolatinės komisijos, deputatų grupės, paskiri deputatai, Vyriausybė raštu pateikia pastabas, pasiūlymus, papildymus įstatymą rengiančiai komisijai ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki įstatymo projekto svarstymo Aukščiausiojoje Taryboje. Jeigu įstatymo projektas paskelbtas visuomenei svarstyti, gauti pasiūlymai perduodami tai pačiai komisijai.

200 straipsnis. Įstatymą rengianti komisija turi projektą išsiuntinėti suinteresuotoms valstybės institucijoms, kad jos galėtų atsiųsti atsiliepimus.

Visą dėl įstatymo projekto gautą medžiagą įvertina bei apibendrina įstatymą rengianti komisija. Ji iniciatorių pateiktą arba savo perredaguotą, jeigu komisijai tai buvo pavesta, projektą perduoda Juridiniam skyriui. Jeigu Aukščiausiojoje Taryboje nuspręsta svarstyti iniciatorių pateiktą projekto tekstą, įstatymą rengianti komisija turi teisę pirmajam svarstymui pateikti ir savo variantą.

201 straipsnis. Jeigu nuolatinė komisija per nustatytą laiką nespėja parengti įstatymo projekto, dėl termino pratęsimo turi kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą. Dėl termino pratęsimo preliminarioms išvadoms pateikti nuolatinė komisija turi kreiptis į Aukščiausiosios Tarybos Sekretorių, o dėl termino pratęsimo papildomoms išvadoms pateikti – į įstatymą rengiančią komisiją.

23 skirsnis. Įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas Aukščiausiosios Tarybos posėdyje

202 straipsnis. Pirmojo svarstymo metu aptariamas įstatymo projekto tikslingumas, koncepcija, pagrindinės projekto nuostatos ir principai. Svarstoma tokia tvarka:

1) nuolatinės komisijos, rengiančios įstatymo projektą, pranešimas;

2) alternatyvių projektų, jeigu tokių yra, iniciatorių atstovų pranešimai;

3) kitų nuolatinių komisijų papildomi pranešimai;

4) bendros diskusijos – Vyriausybės, kitų nuolatinių komisijų, frakcijų ir paskirų deputatų pasisakymai;

5) baigiamasis pranešėjo ir alternatyvių projektų pranešėjų žodis.

203 straipsnis. Po pirmojo svarstymo Aukščiausioji Taryba nusprendžia:

1) pritarti projektui arba vienam iš alternatyvių projektų iš esmės ir paskirti antrojo svarstymo datą. Jei reikia, nuolatinei komisijai pavedama padaryti būtinas pataisas ir papildymus pagal diskusijoje išsakytas pastabas. Jeigu diskusijoje daug kritinių pastabų bei pasiūlymų deputatai nepateikė ir projektas nėra sudėtingas, Aukščiausioji Taryba gali nutarti antrojo svarstymo nerengti, t. y. toliau taikyti skubesnio svarstymo procedūrą;

2) paskelbti projektą visuomenės svarstymui. Jam pasibaigus ir įstatymą rengiančiai komisijai apibendrinus gautus rezultatus, kartojama pirmojo svarstymo procedūra. To paties įstatymo projektas du kartus visuomenei svarstyti neskelbiamas;

3) atidėti projektą tobulinti iš esmės. Atidėtas įstatymo projektas grąžinamas nuolatinei komisijai arba sudaroma laikina parengiamoji komisija. Atidėti galima tai pačiai arba kitai sesijai. Pataisytas įstatymo projektas svarstomas tokia pat tvarka kaip ir naujas įstatymo projektas;

4) atmesti projektą visai arba pavesti parengti naują.

Priėmus pirmajame arba antrajame punkte nurodytą sprendimą, Aukščiausioji Taryba gali pavesti kitoms nuolatinėms komisijoms papildomai nagrinėti projektą.

Kai projektui pritarta pirmuoju svarstymu, alternatyvūs projektai nepriimami.

204 straipsnis. Antrasis projekto svarstymas gali būti surengtas ne anksčiau kaip po šešių dienų nuo pirmojo.

Pirmojo svarstymo metu pasiūlytų pataisų ir papildymų autoriai jas raštu turi perduoti įstatymą rengiančiai komisijai ne vėliau kaip per dvi dienas.

Įstatymo projektas arba rengiančios komisijos padarytos pataisos ir papildymai ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki antrojo svarstymo turi būti įteikti deputatams ir Vyriausybei.

205 straipsnis. Antrojo svarstymo metu aptariamos projekto pataisos ir papildymai. Pranešėjas informuoja Aukščiausiąją Tarybą, kurios ir kieno siūlytos pataisos ir papildymai priimtos, kurios ne. Išklausomos naujai paskirtų papildomai nagrinėti projektą nuolatinių komisijų ir, jeigu gautos, Vyriausybės išvados.

Po to rengiama bendroji diskusija naujai įstatymo redakcijai aptarti, o po jos – specialioji diskusija projekto struktūrai, atskiriems skyriams, skirsniams ir straipsniams svarstyti, pataisoms ir pasiūlymams dėl jų teikti.

Specialiosios diskusijos metu posėdžio pirmininkas, atsižvelgdamas į pranešėjo ir kitų deputatų nuomonę, turi deputatams pasiūlyti, kurios projekto dalys bus svarstomos atskirai, kurios kartu. Kilus prieštaravimams, be diskusijų sprendžia Aukščiausioji Taryba paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma. Taip pat Aukščiausioji Taryba gali nutarti svarstyti visą projektą iš karto. Prireikus specialioji diskusija gali būti pertraukta ir tęsiama kituose Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose.

206 straipsnis. Po antrojo svarstymo Aukščiausioji Taryba nusprendžia:

1) pritarti projektui ir paskirti trečiąjį svarstymą. Šis svarstymas negali būti surengtas anksčiau negu kitą artimiausią Aukščiausiosios Tarybos posėdžių dieną. Jeigu nuolatinei komisijai pavedama pateikti pagal deputatų pastabas perredaguotą projektą, trečiasis svarstymas rengiamas ne anksčiau kaip po šešių dienų;

2) grąžinti projektą nuolatinei komisijai patobulinti. Toks sprendimas įstatymo projektui gali būti priimtas tik vieną kartą. Nuolatinė komisija turi pristatyti patobulintą projektą ne vėliau kaip po 10 dienų. Po to kartojama antrojo svarstymo procedūra;

3) padaryti projekto svarstymo pertrauką, jeigu išaiškėja, kad deputatams reikia papildomos informacijos įstatymo priėmimui, arba Reglamento 98 straipsnyje numatytais atvejais. Pertrauka negali tęstis iki kitos sesijos. Toks sprendimas įstatymo projektui gali būti priimtas tik vieną kartą;

4) atmesti projektą visai arba pavesti parengti naują.

207 straipsnis. Pirmojo ir antrojo svarstymų metu visi sprendimai priimami paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma, išskyrus projekto atmetimą, skubesnės svarstymo procedūros taikymą ir paskelbimą svarstyti visuomenei, kurie gali būti priimti tik pagal Reglamento 101 straipsnyje išdėstytas taisykles.

208 straipsnis. Jeigu nuolatinė komisija trečiajam svarstymui pateikia naujai suredaguotą projektą, jis turi būti išdalytas deputatams ir įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki posėdžio.

Visas siūlomas įstatymo projekto pataisas ir papildymus deputatai, jų grupės, frakcijos, nuolatinės komisijos ir Vyriausybė su savo parašais turi įteikti posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio, kuriame numatytas trečiasis projekto svarstymas, pradžios. Posėdžių sekretoriatas jas perduoda įstatymą rengiančiai komisijai ir padaugina bei išdalija visiems deputatams.

Vyriausybė, nuolatinės komisijos, frakcijos arba laikinosios deputatų grupės gali papildomai įteikti pataisas iki trečiojo svarstymo pradžios, jeigu turi jas parengusios raštu ir gali išdalyti visiems deputatams.

Trečiojo svarstymo metu naujos pataisos ir papildymai nepriimami, išskyrus redakcines pataisas, kurios nesvarstomos ir nebalsuojamos, o tik raštu pateikiamos rengiančiai komisijai.

Pataisa ar papildymas turi būti tinkamai suformuluoti, atitikti projekto esmę ir negali būti didesni kaip vienas straipsnis.

209 straipsnis. Trečiojo svarstymo metu pranešėjas trumpai informuoja apie komisijos padarytus pakeitimus, pristato gautus papildomus pasiūlymus ir pataisas, nurodydamas jų pateikėjus.

Toliau rengiamas įstatymo projekto atskirų dalių svarstymas ir balsavimas. Jeigu Aukščiausioji Taryba nenutaria kitaip, svarstoma ir balsuojama projekto skyrių, skirsnių ir straipsnių eilės tvarka. Straipsnius, kurie lemia projekto principus ir struktūrą, posėdžio pirmininkas gali pateikti balsavimui pirmiau už kitus. Tuos straipsnius, dėl kurių nėra pataisų ar pasiūlymų visai išbraukti, galima priimti be balsavimo, jeigu tam neprieštarauja nė vienas deputatas. Kitais atvejais balsuojama už kiekvieną straipsnį, skirsnį, skyrių.

Trečiojo svarstymo metu leidžiama kalbėti tik pateiktų pataisų ir papildymų autoriams (iki 5 minučių dėl kiekvieno pasiūlymo), pranešėjui, papildomiems pranešėjams ir dėl balsavimo motyvų, o pranešėjai neklausinėjami.

210 straipsnis. Atskiras įstatymo straipsnis aptariamas bei priimamas tokia tvarka:

1) paskelbiami gauti pasiūlymai – pakeisti kai kuriuos straipsnio teiginius, išbraukti kai kuriuos straipsnio teiginius, papildyti straipsnį, pakeisti visą straipsnį, išbraukti straipsnį. Kiekvieną iš jų gali trumpai pakomentuoti pranešėjas ar papildomi pranešėjai (iki 3 minučių kiekvienas);

2) balsavimu pasirenkami alternatyvūs pasiūlymai. Kai tam pačiam straipsniui yra keletas pasiūlymų, balsuojama šio straipsnio 1 punkte nurodyta eile, išskyrus straipsnio išbraukimą, o toje eilėje – pagal pasiūlymų pateikimo tvarką. Pataisų pataisos balsuojamos anksčiau už pagrindines. Pasiūlymus, prieštaraujančius anksčiau priimtiems, posėdžio pirmininkas atmeta be balsavimo. Kai pranešėjas paskelbia, kad komisija priima pasiūlymą, dėl jo galima nebalsuoti, jeigu nėra prieštaraujančių deputatų. Pateikėjas prieš balsavimą gali atsiimti pasiūlymą;

3) balsuojama už visą straipsnį. Pasiūlymai straipsnį išbraukti traktuojami kaip balsavimas „prieš“ straipsnį.

Papildomai pateikti įstatymo straipsniai svarstomi bei priimami tokia pat tvarka kaip kiti įstatymo straipsniai.

211 straipsnis. Pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno nuolatinės komisijos posėdžio, arba Reglamento 98 straipsnyje numatytais atvejais po visų straipsnių balsavimo trečiajame svarstyme gali būti padaryta pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki kitos artimiausios Aukščiausiosios Tarybos posėdžių dienos. Po pertraukos apsvarstomi ir balsuojami komisijos padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų straipsnių esmei. Šio svarstymo metu kiti pakeitimai ir papildymai nepriimami.

Jeigu balsavimo metu nebuvo priimti įstatymo principus ir struktūrą lemiantys straipsniai, taip pat atskiri skirsniai ar skyriai, pranešėjas iki balsavimo už visą įstatymą gali pasiūlyti atidėti projektą taisymui. Jeigu Aukščiausioji Taryba tokį pasiūlymą priima, ji turi paskirti kito svarstymo, kuris vyks pagal antrojo svarstymo procedūrą, datą. Šia galimybe svarstant įstatymo projektą galima pasinaudoti tik vieną kartą.

212 straipsnis. Trečiojo svarstymo metu siūlymai atmesti projektą nepriimami. Jis gali būti atmestas tik tada, jeigu negauna reikiamo skaičiaus balsų.

Apsvarsčius visus įstatymo straipsnius, balsuojama už visą įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai nustatomi pagal Reglamento 101 straipsnį. Jeigu projektas nepriimamas, Aukščiausioji Taryba gali pavesti parengti naują projektą, arba, jeigu yra surinktas reikiamas skaičius deputatų parašų, – paskelbti referendumą.

Po įstatymo priėmimo toliau svarstomas ir tą pačią dieną gali būti priimtas nutarimas dėl įstatymo įsigaliojimo tvarkos ir, jei reikia, priimamas įstatymas arba nutarimas, panaikinantis kitų įstatymų ar jų straipsnių, prieštaraujančių priimtajam, galiojimą.

213 straipsnis. Jeigu įstatymo projektas ar pasiūlymas dėl įstatymo leidimo bet kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, jis vėl gali būti siūlomas ne anksčiau kaip po šešių mėnesių. Atmesti projektai grąžinami Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui.

24 skirsnis. Skubesnis įstatymų svarstymas

214 straipsnis. Pagal šią procedūrą svarstomi Aukščiausiosios Tarybos nutarimai, o jei taip nusprendžia Aukščiausioji Taryba, ir įstatymai.

Siūlyti skubesnę įstatymo svarstymo procedūrą turi teisę Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, kompetentinga nuolatinė komisija, frakcija arba Vyriausybė. Toks motyvuotas siūlymas gali būti pateikiamas projekto pristatymo metu, o nutarimas taikyti šią procedūrą gali būti priimtas tik pagal Reglamento 101 straipsnio taisykles. Aukščiausioji Taryba gali nutarti pereiti prie skubesnės procedūros ir pirmojo svarstymo metu.

215 straipsnis. Nusprendus taikyti šią procedūrą, pirmojo svarstymo data paskiriama ne anksčiau kaip kitą Aukščiausiosios Tarybos posėdžių dieną ir ne vėliau kaip po savaitės, jeigu įstatymo ar nutarimo projektas jau buvo sesijos darbų programoje. Jeigu pateiktas nenumatytas plane projektas, pirmojo svarstymo data gali būti paskirta ne anksčiau kaip po savaitės ir ne vėliau kaip po dviejų savaičių.

216 straipsnis. Nuolatinės komisijos, kuriai pavesta toliau rengti projektą, pirmininkas tame pačiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje turi paskelbti, kada vyks komisijos atviras posėdis, skirtas deputatų pasiūlytoms pataisoms ir papildymams apsvarstyti.

Iki šio posėdžio turi būti pateikta Biudžeto komisijos išvada dėl įstatymui ar nutarimui įgyvendinti reikalingų valstybės lėšų ir jų galimo šaltinio. Jeigu pagal Biudžeto komisijos išvadą įstatymui įgyvendinti reikia keisti patvirtintą valstybės biudžetą, toliau projektas svarstomas bendra tvarka.

217 straipsnis. Iniciatoriai arba įstatymą ar nutarimą rengianti komisija bet kuriuo metu iki įstatymo ar nutarimo trečiojo svarstymo pradžios gali pareikalauti jį svarstyti bendra tvarka. Tokiu atveju sprendimą Aukščiausioji Taryba gali priimti paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma.

218 straipsnis. Taikant šią procedūrą, pirmasis ir antrasis svarstymai sujungiami į vieną ir vyksta Reglamento 202 straipsnyje nustatyta tvarka. Paprastai Aukščiausioji Taryba nutaria apriboti diskusijos šiuo klausimu trukmę arba jos dalyvių skaičių. Po projekto svarstymo Aukščiausioji Taryba nusprendžia:

1) surengti trečiąjį svarstymą viename iš artimiausių Aukščiausiosios Tarybos posėdžių. Jis vyksta pagal Reglamento 23 skirsnio reikalavimus;

2) toliau svarstyti projektą bendra tvarka. Šiuo atveju tęsiama nuo antrojo svarstymo procedūros;

3) atmesti projektą visai arba pavesti parengti naują.

219 straipsnis. Nutarimai dėl tarptautinių Lietuvos Respublikos sutarčių ratifikavimo svarstomi šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, nuolatinė komisija, frakcija arba laikinoji deputatų grupė gali reikalauti svarstymo bendra tvarka. Tokį sprendimą Aukščiausioji Taryba priima paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma.

Nutarimai dėl tarptautinių Lietuvos Respublikos sutarčių ratifikavimo priimami daugiau kaip pusės bendro deputatų skaičiaus balsų dauguma, o dėl sutarčių denonsavimo – ne mažesne kaip dviejų trečdalių bendro deputatų skaičiaus balsų dauguma. Tarptautinės sutartys dėl Lietuvos Respublikos sienų keitimo ratifikuojamos ne mažesne kaip keturių penktadalių visų Aukščiausiosios Tarybos deputatų balsų dauguma.

25 skirsnis. Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo keitimas

220 straipsnis. Pasiūlymas pakeisti arba papildyti Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą pateikiamas kaip „Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimų“ projektas atskirai arba kartu su kitu įstatymu, kuris gali būti priimtas tik pakeitus Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą.

Tokį projektą pateikti gali institucijos ir asmenys, kurie turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą Aukščiausioji Taryba jį svarstyti turi tada, kai jį pateikia nuolatinė komisija, frakcija, laikinoji deputatų grupė arba Vyriausybė savo nutarimu.

221 straipsnis. „Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimų“ projektas gali būti svarstomas tik bendra tvarka.

Parengtam įstatymo projektui pataisas Aukščiausioji Taryba turi svarstyti tada, kai jas pateikia subjektai, nurodyti šio skirsnio 220 straipsnio 2 dalyje, ir ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio, kuriame numatytas trečiasis svarstymas, pradžios.

222 straipsnis. Pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą jo pakeitimai ir papildymai priimami ne mažesne kaip dviejų trečdalių bendro Aukščiausiosios Tarybos deputatų skaičiaus balsų dauguma, balsuojant kiekvieną „Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimų“ projekto straipsnį ir visą įstatymą. Balsavimo tvarką projekto rengėjų pasiūlymu paprasta posėdyje dalyvaujančiųjų skaičiaus dauguma nustato Aukščiausioji Taryba iki paties projekto balsavimo.

Įstatymo projekto straipsniai svarstomi eilės tvarka pagal Reglamento 210 straipsnį. Alternatyvūs straipsnių teiginiai išsprendžiami paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma.

223 straipsnis. Jeigu įstatymo projektas nepriimamas, Aukščiausioji Taryba gali nuspręsti:

1) skelbti referendumą dėl įstatymo priėmimo. Toks nutarimas gali būti priimtas daugiau kaip pusės bendro deputatų skaičiaus balsų dauguma arba surinkus tokį pat skaičių deputatų parašų;

2) grąžinti projektą pataisyti kompetentingoms komisijoms. Po to procedūra tęsiama nuo pirmojo svarstymo. Jeigu įstatymo projektas trečiojo svarstymo metu jau buvo grąžintas, antrą kartą toks pasiūlymas negali būti pateiktas;

3) pavesti parengti naują projektą.

Jei nė viena šių galimybių nepriimama balsuojant pagal Reglamento 101 straipsnio reikalavimus, projektas laikomas atmestu.

26 skirsnis. Rezoliucijų priėmimas

224 straipsnis. Rezoliucija yra Aukščiausiosios Tarybos nenorminis aktas, priimamas, kai siekiama raštiško Aukščiausiosios Tarybos nuomonės patvirtinimo kokiu nors valstybei svarbiu klausimu. Kiti Aukščiausiosios Tarybos nenorminiai aktai (kreipimaisi, deklaracijos ir kt.) priimami taip pat kaip rezoliucijos.

Rezoliucijos iniciatyvos teisę turi Aukščiausiosios Tarybos deputatai, Prezidiumas, nuolatinės komisijos, frakcijos ir laikinosios deputatų grupės. Pasiūlymas svarstyti rezoliuciją gali būti pateiktas savaitės arba dienos posėdžių darbotvarkės aptarimo metu.

225 straipsnis. Rezoliucijos tekstas turi būti įteiktas deputatams ne vėliau kaip prieš dieną iki jos svarstymo.

Svarstymo metu pasisako ir atsako į klausimus rezoliucijos iniciatorių atstovas, o po to vyksta diskusija bendra tvarka.

226 straipsnis. Po svarstymo Aukščiausioji Taryba nusprendžia:

1) priimti rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti priimtas, jei tam prieštarauja kuri nors frakcija arba laikinoji deputatų grupė;

2) redaguoti rezoliuciją;

3) atmesti rezoliuciją visai arba pavesti parengti naują.

227 straipsnis. Jei nutarta rezoliuciją redaguoti, Aukščiausioji Taryba nustato jos svarstymo datą ir laiką, sudaro laikinąją redakcinę komisiją. Joje negali būti daugiau kaip 10 deputatų. Į redakcinę komisiją turi įeiti nors vienas iš rezoliucijos iniciatorių. Kiti deputatai savo pasiūlymus perduoda redakcinei komisijai raštu.

228 straipsnis. Redakcinei komisijai paskelbus suredaguotą tekstą, nauji pasiūlymai gali būti svarstomi tik Aukščiausiajai Tarybai nusprendus.

Jei iš anksto pateiktus pasiūlymus redakcinė komisija atmetė, pasiūlymų teikėjų reikalavimu Aukščiausioji Taryba dėl jų balsuoja. Baigus balsuoti dėl alternatyvių pasiūlymų, balsuojama dėl viso rezoliucijos teksto.

27 skirsnis. Valstybės biudžeto tvirtinimas.

229 straipsnis. Vyriausybė, parengusi ateinančiųjų metų valstybės biudžeto projektą, ne vėliau kaip iki lapkričio 1 dienos pateikia jį Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui. Gavęs projektą, Sekretorius per dvi darbo dienas perduoda jo nuorašus nuolatinėms komisijoms ir frakcijoms.

Artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje išklausomas Vyriausybės pranešimas apie biudžeto projektą. Toliau biudžeto projektui nagrinėti nuolatinėse komisijose ir frakcijose skiriama ne mažiau kaip dešimt dienų. Tuo metu eiliniai Aukščiausiosios Tarybos posėdžiai nerengiami.

230 straipsnis. Nuolatinės komisijos išnagrinėja valstybės biudžeto projektą pagal klasifikacinius padalinius, atitinkančius jų kompetenciją, suformuluoja savo išvadas bei pataisas ir iki lapkričio 20 dienos pateikia Biudžeto komisijai.

Į nuolatinių komisijų posėdžius, kuriuose nagrinėjamas valstybės biudžeto projektas, kviečiami Vyriausybės ir Biudžeto komisijos atstovai. Vyriausybė privalo pateikti nuolatinėms komisijoms visus duomenis, kuriais pagrįstas biudžeto projektas.

231 straipsnis. Nuolatinės komisijos, frakcijos ir paskiri deputatai visose valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius.

Tačiau negalima siūlyti mažinti tų išlaidų, kurios į biudžeto projektą įrašytos pagal įstatymus, kitus Aukščiausiosios Tarybos priimtus norminius aktus ir tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus. Norėdama tokias išlaidas sumažinti, Aukščiausioji Taryba pirmiausia turi pakeisti atitinkamus norminius aktus.

232 straipsnis. Pasiūlymai didinti arba mažinti biudžeto projekte numatytas pajamas turi būti pateikiami kaip mokesčių įstatymų ar kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės pajamas, pataisų ar galiojimo panaikinimo, taip pat naujų įstatymų projektai.

Aukščiausioji Taryba šiuos projektus svarsto bendra tvarka kartu su valstybės biudžeto projektu.

233 straipsnis. Biudžeto komisija, gavusi kitų komisijų išvadas, frakcijų nuomonę, siūlomas pataisas, kartu su Vyriausybės, frakcijų ir kitų nuolatinių komisijų atstovais apsvarsto valstybės biudžeto projektą ir formuluoja apie jį savo išvadas.

Biudžeto komisija privalo arba priimti kitos nuolatinės komisijos siūlomas pataisas, jeigu jos atitinka komisijos kompetenciją, arba pateikti motyvuotą atsakymą.

Nuolatinė komisija turi teisę teikti pasiūlymus koreguoti ir tuos biudžeto straipsnius, kurie nepriklauso jos kompetencijai. Šiuo atveju Biudžeto komisija neprivalo informuoti nuolatinės komisijos apie priimtą sprendimą.

234 straipsnis. Iki gruodžio 1 dienos valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Aukščiausiosios Tarybos posėdyje. Jame išklausomas Biudžeto komisijos pranešimas, pateikiamos kitų nuolatinių komisijų išvados, jei jos nepaminėtos Biudžeto komisijos pranešime, frakcijų ir paskirų deputatų nuomonė bei pastabos.

235 straipsnis. Ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo pirmojo valstybės biudžeto projekto svarstymo skiriamas antrasis, kuriame Vyriausybė pristato pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą. Posėdžio metu Vyriausybės atstovas informuoja, kurie iš nuolatinių komisijų, frakcijų ir paskirų deputatų pasiūlymų bei pataisų įrašyti į biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis, atsako į deputatų klausimus.

Po diskusijos balsuojama dėl įstatymo trečiojo svarstymo paskyrimo artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje. Iki jo Vyriausybės atstovui pateikiami nauji pasiūlymai ir pataisos Reglamento 208 straipsnyje numatyta tvarka. Jeigu yra rimtų pastabų projektui, jis gali būti grąžintas Vyriausybei pataisyti. Tam skiriama ne daugiau kaip 10 dienų, po to grįžtant prie antrojo svarstymo procedūros.

236 straipsnis. Alternatyvūs pasiūlymai ir pataisos, su kuriomis nesutinka Vyriausybė, bet kurios atitinka šio skirsnio 231 ir 232 straipsniuose numatytas sąlygas, gali būti priimti tik tada, kai gauna pusės bendro deputatų skaičiaus balsų daugumą.

Apsvarsčiusi ir priėmusi sprendimus dėl pasiūlymų ir pataisų, Aukščiausioji Taryba turi priimti visą valstybės biudžeto projektą.

237 straipsnis. Jeigu Aukščiausioji Taryba atmeta valstybės biudžeto projektą, ne anksčiau kaip po penkių ir ne vėliau kaip po dešimties dienų skiriamas dar vienas svarstymas, kuriame pateikiamas pagal nuolatinių komisijų, frakcijų ir deputatų pastabas pataisytas projektas. Svarstymas vyksta šio skirsnio 235 straipsnyje numatyta tvarka.

Aukščiausiajai Tarybai pakartotinai atmetus biudžeto projektą, tame pačiame posėdyje Prezidiumas, nuolatinė komisija arba frakcija gali pareikalauti balsuoti dėl nepasitikėjimo Vyriausybe Reglamento 260 straipsnyje nurodyta tvarka.

238 straipsnis. Biudžeto įstatymas tvirtinamas pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo nustatytus rodiklius. Kartu patvirtinami asignavimai pagal biudžeto išlaidų klasifikacijos skyrius. Šie asignavimai privalomi visiems biudžeto vykdytojams.

239 straipsnis. Vyriausybei atsistatydinus dėl valstybės biudžeto projekto nepatvirtinimo, naujos Vyriausybės pateiktas biudžeto projektas svarstomas ir tvirtinamas šio skirsnio 229 – 237 straipsniuose numatyta tvarka. Svarstymo terminus nustato Aukščiausioji Taryba nutarimu, priimamu ne vėliau kaip artimiausią posėdžių dieną po naujo Ministro Pirmininko prisaikdinimo.

240 straipsnis. Per metus prireikus lėšų, kurių negalima skirti iš Vyriausybės rezervinio fondo ar papildomų lėšų, susidarančių biudžeto vykdymo metu, Vyriausybė pateikia Aukščiausiajai Tarybai įstatymo dėl papildomų asignavimų projektą. Jame nurodoma trūkstamų lėšų paskirtis ir kiekis bei jų finansavimo šaltinis. Projektas gali būti svarstomas bendra arba skubesne tvarka.

241 straipsnis. Per metus nuolatinės komisijos, frakcijos ar paskiri deputatai, laikydamiesi šio skirsnio 231 ir 232 straipsniuose numatytų sąlygų, gali pasiūlyti įstatymo projektą dėl kai kurių biudžeto išlaidų pakeitimų. Projektas gali būti svarstomas bendra arba skubesne tvarka.

Įstatymas priimamas pagal Reglamento 101 straipsnio reikalavimus, jeigu jam neprieštarauja Vyriausybė. Priešingu atveju įstatymui priimti reikia daugiau kaip pusės bendro deputatų skaičiaus balsų daugumos.

242 straipsnis. Naujai sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo jos sudarymo turi Aukščiausiosios Tarybos posėdyje pateikti būsimosios veiklos programą savo įgaliojimų laikui. Šios programos metmenys turi būti įteikti deputatams raštu ne vėliau kaip vieną savaitę prieš posėdį.

Po svarstymo Aukščiausiosios Tarybos posėdyje Vyriausybės programa turi būti aprobuota daugiau kaip pusės bendro deputatų skaičiaus balsų dauguma. Jeigu Aukščiausioji Taryba programos neaprobuoja, Vyriausybė per 2 savaites turi pristatyti pagal išsakytas pastabas pakoreguotą programą.

Jeigu Aukščiausioji Taryba pakartotinai neaprobuoja Vyriausybės programos, tame pačiame posėdyje Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, nuolatinė komisija arba frakcija gali pareikalauti balsuoti dėl nepasitikėjimo Vyriausybe Reglamento 260 straipsnyje nurodyta tvarka.

Trečioji dalis

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS SPRENDIMŲ VYKDYMO KONTROLĖ

28 skirsnis. Vyriausybės narių ir kitų valstybės pareigūnų atskaitomybė Aukščiausiajai Tarybai

242 straipsnis. Naujai sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo jos sudarymo turi Aukščiausiosios Tarybos posėdyje pateikti būsimosios veiklos programą savo įgaliojimų laikui. Šios programos metmenys turi būti įteikti deputatams raštu ne vėliau kaip vieną savaitę prieš posėdį.

Po svarstymo Aukščiausiosios Tarybos posėdyje Vyriausybės programa turi būti aprobuota daugiau kaip pusės bendro deputatų skaičiaus balsų dauguma. Jeigu Aukščiausioji Taryba programos neaprobuoja, Vyriausybė per 2 savaites turi pristatyti pagal išsakytas pastabas pakoreguotą programą.

Jeigu Aukščiausioji Taryba pakartotinai neaprobuoja Vyriausybės programos, tame pačiame posėdyje Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, nuolatinė komisija arba frakcija gali pareikalauti balsuoti dėl nepasitikėjimo Vyriausybe Reglamento 260 straipsnyje nurodyta tvarka.

243 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus už darbą, įstatymų bei biudžeto vykdymą atsiskaito Aukščiausiajai Tarybai.

Dėl konkrečių Aukščiausiosios Tarybos pavedimų ir įpareigojimų vykdymo Vyriausybė atsiskaito nustatytu laiku arba kreipiasi į Aukščiausiąją Tarybą pratęsti skirtą terminą.

244 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu kartą per savaitę vieną valandą atsakinėja į deputatų klausimus, kurie per posėdžių sekretoriatą pateikiami ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki posėdžio. Numatomų atsakyti klausimų sąrašą eilės tvarka nustato seniūnas ir prieš pirmąjį tos dienos posėdį perduoda išdalinti deputatams.

Likus laiko, deputatai gali posėdyje dalyvaujantiems Vyriausybės nariams užduoti kitų klausimų raštu ir žodžiu. Po to paprastai skiriama laiko paklausimams nagrinėti.

245 straipsnis. Per dvi darbo dienas po kiekvieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui turi būti perduotas jo nustatytas priimtų nutarimų kopijų skaičius. Prezidiumas juos išplatina visoms nuolatinėms komisijoms ir frakcijoms.

246 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu, ne rečiau kaip kartą per mėnesį, Vyriausybės valandos metu į deputatų iš anksto pateiktus klausimus turi atsakyti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, valstybės kontrolierius ir kiti Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovai. Klausimų pateikimo ir registravimo tvarka – tokia pat kaip šio skirsnio 244 straipsnyje.

Likus laiko, deputatai posėdyje gali užduoti šiems pareigūnams klausimų žodžiu. Po to paprastai skiriama laiko paklausimams nagrinėti.

247 straipsnis. Aukščiausioji Taryba savo sprendimu gali iškviesti į posėdį bet kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės narį ar Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovą atsiskaityti už darbą. Pakviestieji atsako į deputatų paklausimus ir klausimus, pateikia kitą informaciją apie jų ir jiems pavaldžių organų veiklą.

29 skirsnis. Paklausimai

248 straipsnis. Su paklausimu deputatas ar jų grupė raštu kreipiasi į Vyriausybės narį ar Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovą, reikalaudami pateikti informaciją apie jo veiklą bei priimtus sprendimus.

Paklausimu laikomas tik toks valstybinės ar visuomeninės reikšmės klausimas, dėl kurio deputatas ar jų grupė kreipėsi į valstybės institucijas, tačiau, jų nuomone, jis nebuvo tinkamai išnagrinėtas arba buvo išspręstas neigiamai. Paklausimu gali būti laikomas ir toks klausimas, kurio valstybinę ar visuomeninę reikšmę pripažįsta Aukščiausioji Taryba, Prezidiumas, taip pat kuri nors nuolatinė komisija, frakcija ar laikinoji deputatų grupė.

249 straipsnis. Paklausimo teikėjas turi nurodyti konkretų pareigūną, į kurį jis kreipiasi, ir laukiamo atsakymo būdą (žodžiu ar raštu). Jeigu atsakymo būdas nenurodytas, atsakymas pateikiamas raštu, išplatinamas nuolatinėms komisijoms ir frakcijoms, o Aukščiausiosios Tarybos posėdyje nenagrinėjamas.

Paklausimus užregistruoja posėdžių sekretoriatas ir perduoda Sekretoriui, kuris apie tai praneša Aukščiausiajai Tarybai. Sekretoriatas taip pat padeda įteikti paklausimus adresatams bei organizuoti jų nagrinėjimą.

Deputatas turi teisę bet kuriuo momentu atšaukti savo paklausimą.

250 straipsnis. Atsakymo į paklausimą bei jo nagrinėjimo terminas negali viršyti dviejų savaičių nuo jo pateikimo adresatui dienos.

Jeigu pareigūnas, kuriam pateiktas paklausimas, negali nustatytu laiku duoti atsakymo, jis privalo tai motyvuoti ir pasiūlyti savo terminą.

251 straipsnis. Paklausimai nagrinėjami Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose ne rečiau kaip du kartus per mėnesį sesijos metu.

Paklausimų sąrašas pateikiamas deputatams ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki jų nagrinėjimo.

Nagrinėjant paklausimą, turi dalyvauti jo pateikėjas. Kai paklausimo pateikėjas posėdyje nedalyvauja, paklausimo nagrinėjimas atidedamas arba anuliuojamas, jeigu pateikėjas nedalyvauja apie tai iš anksto nepranešęs.

Paklausimo pateikėjas negali pirmininkauti posėdžiui, kuriame paklausimas svarstomas.

252 straipsnis. Paklausimas Aukščiausiosios Tarybos posėdyje nagrinėjamas šia tvarka:

1) paklausimo pateikėjo pasisakymas (iki 7 minučių);

2) pareigūno, kuriam pateiktas paklausimas, atsakymas (iki 15 minučių);

3) diskusija, jeigu jos reikalauja kuri nors nuolatinė komisija, frakcija arba laikinoji deputatų grupė. Diskusijoje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į paklausimą deputatams. Jeigu Aukščiausioji Taryba nenutaria diskusijos pratęsti, leidžiama pasisakyti ne daugiau kaip keturiems deputatams.

30 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos pareigūnų ir Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovų atšaukimas

253 straipsnis. Pasiūlymas atšaukti Aukščiausiosios Tarybos pareigūną ar Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovą (kelti pasitikėjimo jais klausimą) turi būti svarstomas, kai tą motyvuotu raštu pateikia Prezidiumas, nuolatinė komisija, frakcija ar laikinoji deputatų grupė. Nuolatinė ar laikinoji komisija negali siūlyti atšaukti kitos komisijos pirmininką.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų, teismų teisėjų, administracinio proceso teisėjų, valstybės kontrolieriaus, jo pavaduotojų, vyriausiųjų kontrolierių, vyriausiojo valstybinio arbitro ir jo pavaduotojų atšaukimo tvarką nustato šių valstybės organų veiklą reglamentuojantieji įstatymai.

254 straipsnis. Pareiškimas dėl kurio nors pareigūno atšaukimo įteikiamas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, o dėl paties Pirmininko – Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui. Toks pareiškimas turi būti paskelbtas artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje.

Tie patys deputatai negali vienos sesijos metu pakartotinai reikalauti atšaukti tą patį pareigūną.

255 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos pareigūnas, dėl kurio atšaukimo vyksta diskusijos, tam posėdžiui pirmininkauti negali.

Diskusijose dėl Aukščiausiosios Tarybos pareigūno ar Aukščiausiajai Tarybai atskaitingo valstybės organo vadovo atšaukimo pirmiausia pasisako atšaukimo iniciatorių atstovas, po to – pareigūnas, kurio atšaukimo klausimas yra svarstomas. Kiekvieno pasisakymo trukmė neturi viršyti pusės valandos. Abiems skiriama dar po pusę valandos atsakyti į klausimus. Toliau diskusijos tęsiamos bendra tvarka.

256 straipsnis. Sprendimas dėl Aukščiausiosios Tarybos pareigūnų ar Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovų atšaukimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės bendro deputatų skaičiaus balsų dauguma.

31 skirsnis. Interpeliacijos ir pasitikėjimas Vyriausybe

257 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu su interpeliacija deputatų grupė raštu kreipiasi į Ministrą Pirmininką, kitą Vyriausybės narį, reikalaudami paaiškinti jų sprendimų motyvus ir tolesnės veiklos kryptis tam tikrais Vyriausybės politikos aspektais.

Interpeliacija gali būti pateikta Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, nuolatinės komisijos, frakcijos arba laikinosios deputatų grupės. Jeigu interpeliaciją pasirašo mažiau deputatų negu reikia laikinajai grupei sudaryti, interpeliacija tampa paklausimu ir nagrinėjama tam atvejui numatyta tvarka. Po interpeliacijos įteikimo Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui, nė vienas parašas negali būti atšauktas.

Ta pati komisija ar deputatų grupė negali vienos sesijos metu dar kartą pateikti interpeliaciją tam pačiam Vyriausybės nariui.

258 straipsnis. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami deputatai.

Gavus atsakymą į interpeliaciją, Aukščiausioji Taryba turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per penkias dienas.

259 straipsnis. Interpeliacija Aukščiausiosios Tarybos posėdyje nagrinėjama šia tvarka:

1) interpeliacijos pateikėjų atstovo pasisakymas (iki 15 minučių);

2) Vyriausybės nario, kuriam pateikta interpeliacija, atsakymas (iki 30 minučių);

3) to paties pareigūno atsakymai į deputatų klausimus (iki 30 minučių);

4) diskusija. Diskusijoje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į paklausimą deputatams;

5) baigiamasis interpeliaciją gavusiojo pareigūno žodis;

6) redakcinės komisijos interpeliacijos rezoliucijos projektui parengti sudarymas. Joje būtinai turi dalyvauti bent vienas iš interpeliacijos pateikėjų;

7) interpeliacijos rezoliucijos projekto svarstymas ir priėmimas.

260 straipsnis. Interpeliacijos rezoliucijoje gali būti pareikštas Aukščiausiosios Tarybos pritarimas arba nepritarimas Vyriausybės, jos nario atsakymui.

Jeigu rezoliucijos projekte pareikštas nepasitikėjimas Ministru Pirmininku, Vyriausybe ar jos nariu, tai gali būti priimta slaptu balsavimu daugiau kaip pusės bendro Aukščiausiosios Tarybos deputatų skaičiaus balsų dauguma. Jeigu tokia rezoliucija priimama, Vyriausybė ar jos narys privalo atsistatydinti.

32 skirsnis. Laikinosios kontrolės komisijos

261 straipsnis. Laikinosios kontrolės komisijos sudaromos Aukščiausiosios Tarybos sprendimų vykdymui kontroliuoti, surinkti ir Aukščiausiajai Tarybai pateikti informaciją bei išvadas, reikalingas kilusiai problemai nagrinėti ir sprendimui priimti.

262 straipsnis. Laikinosios kontrolės komisijos sudarymo iniciatyvos teisę turi Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, nuolatinės komisijos, frakcijos ir laikinosios deputatų grupės. Iniciatoriai turi pateikti Aukščiausiajai Tarybai nutarimo projektą dėl laikinosios kontrolės komisijos sudarymo, kuriame nurodomas komisijos sudarymo tikslas, uždaviniai ir jos įgaliojimai. Nutarimo projektas svarstomas Reglamento 24 skirsnyje numatyta tvarka.

Apie laikinosios kontrolės komisijos sudarymo iniciatyvą Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius turi informuoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą ir, jei reikia, Vyriausybę arba paskirus jos narius. Jeigu generalinis prokuroras raštu praneša, kad pagal faktus, lėmusius laikinosios komisijos sudarymo iniciatyvą, iškelta baudžiamoji byla, tokia komisija nesudaroma, o, jeigu jau yra sudaryta, – jos veikla nutraukiama.

263 straipsnis. Laikinąją kontrolės komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip keturi nariai ir pirmininkas. Jie renkami Reglamento 63 straipsnyje nustatyta tvarka.

Komisija darbui gali pasitelkti atitinkamų sričių specialistų.

Laikinosios kontrolės komisijos darbo trukmė – iki 6 mėnesių.

264 straipsnis. Laikinosios kontrolės komisijos posėdžiai uždari visiems asmenims, išskyrus kviestuosius. Komisijos darbo metu surinkti duomenys ir išvados neskelbiamos.

Laikinoji kontrolės komisija turi teisę išreikalauti, kad įmonės, įstaigos, organizacijos pateiktų reikiamus duomenis apie jų veiklą, kad teisėtvarkos ir prokuratūros darbuotojai pateiktų dokumentus bei parodymus, kad bet kuris Lietuvos pilietis pateiktų parodymus.

265 straipsnis. Laikinoji kontrolės komisija, atlikusi pavestą darbą, surinktus ir apibendrintus duomenis, gautas išvadas ir parengtą rezoliucijos projektą pateikia Aukščiausiajai Tarybai.

Laikinosios kontrolės komisijos nagrinėtu klausimu Aukščiausiosios Tarybos uždarame posėdyje priimama rezoliucija. Joje gali būti išreikštas nepasitikėjimas Vyriausybe, jos nariu ar Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų organų vadovu. Šiuo atveju rezoliucijai priimti taikomi Reglamento 260 ar 256 straipsnių reikalavimai.

33 skirsnis. Valstybės biudžeto apyskaitos kontrolė

266 straipsnis. Valstybės biudžeto vykdymo bendrą nuolatinę kontrolę atlieka Biudžeto komisija. Kitos nuolatinės Aukščiausiosios Tarybos komisijos gali kontroliuoti jų kompetenciją atitinkančių biudžeto straipsnių vykdymą.

Aukščiausiosios Tarybos posėdyje valstybės biudžeto vykdymas svarstomas ne rečiau kaip vieną kartą per šešis mėnesius. Nuolatinių komisijų posėdžiuose biudžeto vykdymas svarstomas ne mažiau kaip tris kartus per jo vykdymo laiką.

267 straipsnis. Vyriausybė parengia ir iki kovo 31 dienos pateikia Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui praėjusiųjų metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą. Taip pat iki šios datos valstybės kontrolierius turi pateikti Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui pažymą apie valstybės biudžeto įvykdymą.

Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius per dvi darbo dienas šios apyskaitos ir valstybės kontrolieriaus pažymos nuorašus pateikia Biudžeto komisijai, kitoms nuolatinėms komisijoms ir frakcijoms.

Artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje išklausomas Vyriausybės pranešimas apie valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą. Per tris savaites po šio pranešimo nuolatinės komisijos apsvarsto valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą ir parengia išvadas.

268 straipsnis. Ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita turi būti apsvarstyta Aukščiausiosios Tarybos posėdyje.

Posėdyje išklausomas Biudžeto komisijos pranešimas, kitų nuolatinių Aukščiausiosios Tarybos komisijų išvados. Po diskusijų priimamas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl valstybės biudžeto įvykdymo.

269 straipsnis. Jei apyskaita nepatvirtinama, Aukščiausioji Taryba sprendžia klausimą dėl pajamų ar išlaidų teisėtumo atstatymo. Tame pačiame posėdyje Aukščiausioji Taryba turi balsuoti dėl nepasitikėjimo Vyriausybe ar jos nariais Reglamento 260 straipsnyje nurodyta tvarka.

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

270 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamentas bei atskiri jo straipsniai gali būti naikinami arba keičiami tik Aukščiausiosios Tarybos posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip dviems trečdaliams bendro deputatų skaičiaus, o už tokį sprendimą turi balsuoti daugiau kaip pusė bendro deputatų skaičiaus.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos

Pirmininkas                                                                                                    V. LANDSBERGIS

Vilnius, 1991 m. balandžio 18 d.

Nr. I-1241