Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL NAUJOS REDAKCIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2008 m. birželio 18 d. Nr. 620
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 880 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 620
NAUJOS REDAKCIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO KONCEPCIJA
I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS
1. Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcija (toliau vadinama – ši koncepcija) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 880 punktą ir atsižvelgiant į Įstatymų koncepcijų rengimo metodikos, patvirtintos teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 277 (Žin., 2002, Nr. 1-10), 3.2 punkto nuostatą.
II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO DALYKO IR TIKSLŲ BENDROJI CHARAKTERISTIKA
2. Šios koncepcijos pagrindu siūloma parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą (toliau vadinama – Įstatymas), kuris iš naujo reglamentuos (pakeis) karo prievolės atlikimo ir jos užtikrinimo tvarką. Įstatyme taip pat bus pakeista valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencija, fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos karo prievolės srityje.
Piliečių pareiga atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą įstatymo nustatyta tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, todėl pasirinktas karo prievolės teisinių santykių reguliavimas įstatymu.
3. Pagrindiniai Įstatymo tikslai:
3.1. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“, kurioje siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti reikiamus įstatymų pakeitimo projektus, taip pat konstatuoja būtinybę išsaugoti karo prievolės institutą numatant privalomąją karo tarnybą mobilizacijos atveju, o privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo poreikį persvarstyti kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu tvirtinant ribinius karių skaičius, pakeisti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 106-2427) nuostatas, reglamentuojančias privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo atidėjimo pagrindus, įvertinti karo prievolę administruojančių institucijų funkcijas.
3.2. Atsižvelgiant į vykdomą kariuomenės pertvarką, taip pat šiandieninę kitų valstybių praktiką karo prievolės srityje, reglamentuoti karo prievolę ir jos administravimą.
3.3. Siekiant didesnio atrankos objektyvumo ir racionalumo, pakeisti ir suderinti su pakitusia situacija šaukimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą procedūras.
3.4. Atsižvelgiant į kintančius karo prievolės administravimo poreikius, pakeisti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją ir funkcijas karo prievolės administravimo ir karinės įskaitos tvarkymo srityse, kad funkcijos nebūtų dubliuojamos.
3.5. Atsižvelgiant į tai, kad rengimasis valstybės gynybai negali būti suprantamas tik kaip tarnyba kariniam parengimui įgyti, nes tai formuoja ir pilietines nuostatas, nustatyti privalomą karo prievolininkų švietimą gynybos klausimais.
3.6. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimo pagrindai nepasiteisino, be to, iškilo poreikis nustatyti naujus tarnybos atidėjimo pagrindus, pakeisti tarnybos atidėjimo pagrindus.
III. TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS KARO PRIEVOLĘ
4. Lietuvos Respublikos Konstitucija (Žin., 1992, Nr. 33-1014) (toliau vadinama – Konstitucija) įtvirtina karo prievolę: jos 139 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Konstitucijoje nurodoma, kad įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
5. Šiuo metu karo prievolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas, kuris nustato nuolatinę 12 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą. Šiame įstatyme reglamentuojama asmenų registracija ir šaukimas (įskaitant šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą atleidimo, pakeitimo ir atidėjimo pagrindus), karinės įskaitos tvarkymas, karo prievolės administravimas (pirmos ir antros pakopos), privalomosios pradinės karo tarnybos (tarnybos vieta, trukmė, būtinieji kariniai mokymai), alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, atsargos tarnybos atlikimas, karo prievolės užtikrinimas, įstatymą vykdančių institucijų kompetencija.
6. Su karo prievole susiję kiti įstatymai:
6.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16) priedėlio I dalies 7 skyriaus antruoju skirsniu, Lietuvos gynybinė galia grindžiama įstatymo nustatyta visuotine privalomąja karo tarnyba; 6 skyriuje nurodoma, kad viena iš Konstitucijos kertinių normų, tiesiogiai reglamentuojančių valstybės gynimo klausimus, yra Konstitucijos 139 straipsnis; 23 skyriuje apibrėžiama alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba.
6.2. Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1927) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti, kad pagal Konstituciją ir įstatymus valstybės institucijos, ginkluotosios pajėgos ir kiekvienas pilietis privalo ginti Lietuvos nepriklausomybę, jos teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.
6.3. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325) 30 straipsnyje nustatyta, kad į privalomąją pradinę karo tarnybą piliečiai šaukiami Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu priimamas į profesinę karo tarnybą asmuo nėra atlikęs privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitu būdu įgijęs reikiamo pagrindinio karinio parengimo, priimant į profesinę karo tarnybą jam nustatomas iki 6 mėnesių bandomasis laikotarpis, kurio metu karys siunčiamas į pagrindinio karinio parengimo kursus. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad krašto apsaugos ministras teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas kasmet teikia Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą (tarp jų ir ribinį privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių), civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinį skaičių, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires.
6.4. Lietuvos Respublikos kariuomenės principinės struktūros 2007 metais, planuojamos principinės struktūros 2012 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo (Žin., 2007, Nr. 59-2283) 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius 2007 metais gali siekti 2 600.
6.5. Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo (Žin., 2000, Nr. 52-1482) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, įvedus karo padėtį, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo nustatyta tvarka skelbiama ir vykdoma mobilizacija, kurios metu atsargos karo prievolininkai šaukiami į tikrąją karo tarnybą.
6.6. Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 116-2695) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta mobilizacinio rezervo sąvoka, kurioje nurodoma, kad į šį rezervą patenka ir atsargos karo prievolininkai. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad mobilizacinio rezervo rengimą sudaro atsargos karo prievolininkų mobilizacinė apskaita ir kariniai bei specialūs mokymai. 8 straipsnyje reglamentuojamas mobilizacinis karo prievolininkų rezervas, t. y. nurodoma, iš ko jis susideda, taip pat kad atsargos karo prievolininkų apskaitos ir mokymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas.
6.7. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) 8 straipsnio 15 punkte įtvirtinta, kad viena iš savivaldybės valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų yra dalyvavimas atrenkant šauktinius į karo tarnybą. To paties įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktu seniūnijai priskirta funkcija rinkti ir savivaldybės administracijos direktoriui teikti duomenis apie šaukiamojo amžiaus jaunuolius, gyvenančius seniūnijos teritorijoje.
6.8. Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) 49 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie mokosi aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos įgyti karinį parengimą, kuris įskaitomas kaip privalomoji pradinė karo tarnyba.
6.9. Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo (Žin., 2002, Nr. 64-2575) 17 straipsnis numato, kad nepaprastosios padėties metu prireikus įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti panaudojama Lietuvos kariuomenė ir mobilizacinis rezervas, į kurį įeina atsargos karo prievolininkai.
6.10. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) 212 straipsnyje nustatytos sankcijos asmenims, neatvykusiems į privalomąją pradinę karo tarnybą arba mokymus be pateisinamos priežasties. 213 straipsnyje įvardytos sankcijos pareigūnams, laiku nepateikusiems vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms jaunuolių, privalančių registruotis šaukimo komisijose, sąrašų ar dokumentų, reikalingų karo prievolininkų karinei įskaitai, arba pateikusiems melagingus duomenis. Kodekso 2131 straipsnis įtvirtina sankciją už karo prievolininkų karinės įskaitos pažeidimą, o 2132 – už tyčinį kario liudijimo sugadinimą ar jo praradimą dėl nerūpestingumo.
6.11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 314, 315 ir 316 straipsniai atitinkamai nustato atsakomybę už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimo, šaukimo į karo tarnybą karo padėties metu vengimo ir vengimo atlikti karo tarnybą veikas.
7. Su karo prievole susiję įstatymus įgyvendinantys teisės aktai:
7.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 206 „Dėl Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo valstybės institucijose ir prievolininkų materialinio aprūpinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 18-435) nustato alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo tvarką, įstaigos, į kurią asmuo paskiriamas atlikti šią tarnybą, vadovo teises ir pareigas, šią tarnybą atliekančių asmenų materialinį aprūpinimą.
7.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl Karo prievolininkų prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nagrinėjimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 18-436). Šie nuostatai reglamentuoja karo prievolininkų prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nagrinėjimo komisijos funkcijas, teises, pareigas ir darbo organizavimą.
7.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 18 d. nutarimas Nr. 583 „Dėl Savivaldybės karo prievolininkų atrankos komisijos pavyzdinio darbo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 43-1525) nustato savivaldybės karo prievolininkų atrankos komisijos sudarymo principus, jos funkciją ir darbo tvarką.
7.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 21 d. nutarimas Nr. 590 „Dėl Savivaldybės administracijos tarnautojo karo prievolei administruoti pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 44-1545) nustato savivaldybės administratoriaus paskirto tarnautojo, turinčio administracinius įgaliojimus įgyvendinti karo prievolę savivaldybės teritorijoje, pavyzdinius nuostatus, t.y. jo uždavinius, teises, pareigas, atsakomybę.
7.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1431 „Dėl valstybinės mobilizacinės užduoties ministerijoms, apskričių viršininkams ir savivaldybėms patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 111-4940) nustato ministerijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių kompetenciją rengiant mobilizacijos planus, jų rengimo ir įgyvendinimo tvarką.
IV. KEIČIAMŲ AR PANAIKINAMŲ TEISĖS NORMŲ NEPAKANKAMO EFEKTYVUMO ANALIZĖ
8. Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. kovo 13 d. priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“ (Žin., 2008, Nr. 47-1753), kurioje konstatuojama būtinybė išsaugoti karo prievolės institutą numatant privalomąją karo tarnybą mobilizacijos atveju, o privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo poreikį persvarstyti kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu tvirtinant ribinius karių skaičius, todėl Įstatyme turi būti nustatytas naujas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindas.
Ne visi Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme numatyti privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimo pagrindai pasiteisino, be to, atsirado naujų atidėjimo pagrindų teisinio reglamentavimo poreikis. Antai Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atidėti tarnybą, kai šauktinis ūkininko šeimoje yra vienintelis darbingas vyras. Tai sudarė pagrindą piktnaudžiauti šauktiniams, kurie turi tėvus ūkininkus, tačiau gyvena atskirai nuo tėvų ir šauktinių darbingumas būtinos paramos šeimai nesudaro. Kita vertus, šiuo metu nenumatyta privalomosios pradinės karo tarnybos atidėti dėl laikinojo sveikatos sutrikimo. Tai sąlygoja karo prievolę administruojančių institucijų dviprasmišką situaciją, kai objektyviai vertinant šauktinių negalima laikinai pašaukti atlikti privalomosios karo tarnybos, tačiau Įstatymas tokio atidėjimo pagrindo nenumato.
9. Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (Žin., 2006, Nr. 80-3143) pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai, kurioje Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006–2008 metais įsipareigoja perpus sumažinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių. Šiam tikslui pasiekti tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), numatyta priemonė – sumažinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių iki 1 600. Sparčiai mažinant privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių (nuo 2002 iki 2008 metų jų skaičių planuojama sumažinti nuo 5 000 iki 1 600, t. y. apie 70 procentų), dabartinė karo prievolės administravimo sistema tapo per didelė, todėl reikia keisti karo prievolę reglamentuojančius teisės aktus. Be to, numačius, kad privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo poreikis bus persvarstomas kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu tvirtinant ribinius karių skaičius (vadinasi, ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius gali būti 0), kis karo prievolę administruojančių institucijų funkcijos, o kai kurių funkcijų vykdyti nebereikės. Todėl reikia tikslinti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 154 straipsnio nuostatas dėl karo prievolės administravimo savivaldybės institucijoje, 155 straipsnio nuostatas dėl savivaldybės administracijos tarnautojo, 156 straipsnį dėl savivaldybės atrankos komisijos, 157 straipsnio nuostatas dėl priežiūros komisijos. O įvertinus tai, kad privalomoji pradinė karo tarnyba nenaikinama, kai Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos kariuomenės principinės struktūros nustatymo įstatymu numato privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, lygų 0, savivaldybių institucijoms gali būti nustatytos kitokios funkcijos, nei vykdant šauktinių atranką į privalomąją pradinę karo tarnybą (pavyzdžiui, padėti organizuoti Krašto apsaugos dienos renginius).
10. Palyginti su bendru karo prievolininkų skaičiumi, nedidelis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius lemia poreikį įtvirtinti naujas nuostatas, kurios leistų ne tik objektyviai ir nešališkai atrinkti karius tais atvejais, kai šauktinių yra daugiau, nei jų numatyta kariuomenės principinę struktūrą nustatančiame įstatyme, bet ir siekti racionalesnės šauktinių atrankos. Nors Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytos papildomos tarnybos atidėjimo sąlygos, kai šauktinių šaukimo metu yra daugiau, negu gali būti pašaukta pagal nustatytą tarnybos vietų skaičių, o 9 straipsnio 4 dalis numato atsitiktinės atrankos principą, tačiau tokia sistema reikalinga didelių karo prievolės administravimo sistemos pajėgumų, t. y. šauktinis privalo dalyvauti visuose atrankos etapuose, kad būtų atsitiktinės atrankos būdu atrinktas privalomajai karo tarnybai. Siūloma atsitiktinę atranką organizuoti ne atrinkus šauktinius privalomajai pradinei karo tarnybai, o prieš atliekant išankstinę (preliminarią) šauktinių atranką ir sveikatos patikrinimą (Administravimo tarnybos regioniniame karo prievolės centre). Tai leistų racionalizuoti šauktinių atrankos procesą, taupyti išteklius, skiriamus karo prievolei administruoti.
11. Taip pat būtina atskirti savivaldybių institucijų ir valstybės institucijų, atliekančių karo prievolės administravimą, funkcijas ir atsakomybę, t. y. būtina suderinti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 28 straipsnio 4 punktą (kuris numato, kad vietinė teritorinė karinė įstaiga organizuoja karo prievolininkų pakvietimą ir atvykimą į savivaldybių atrankos komisijas) su 155 straipsnio 1 dalies 5 punktu (kuriame įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos tarnautojas kviečia šauktinius į savivaldybės atrankos komisijos posėdžius). Taip pat būtina suderinti 28 straipsnio 6 punktą (kuriame numatyta, kad vietinė teritorinė karinė įstaiga kontroliuoja karo prievolininkų apskaitą visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose) ir 3 punktą (pagal kurį vietinė teritorinė karinė įstaiga sutikrina karo prievolininkų sąrašus su gautaisiais iš savivaldybių, įmonių, įstaigų ir organizacijų) su 155 straipsnio 1 dalies 6 punktu (kuriame numatyta, kad savivaldybės administracijos tarnautojas kontroliuoja, kaip visų rūšių ir nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos vykdo Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą).
12. Siekiant karinę įskaitą tvarkyti efektyvesniu, t.y. automatizuotu elektroniniu duomenų perdavimo būdu, reikia atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15 straipsnį, kurio 2 dalis, reglamentuojanti karinę įskaitą, numato, kad piliečiai (vyrai) privalo įsirašyti į karinę įskaitą, o 15 straipsnio 7 dalis numato, kad patys karo prievolininkai privalo pateikti įstatyme numatytus duomenis. 15 straipsnio 8 dalis numato, kad duomenis apie sveikatos būklės pasikeitimą karo prievolininkai privalo pateikti per 2 mėnesius nuo invalidumo nustatymo ar susirgimo (traumos) dienos. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos piliečiai (vyrai), kai jiems sukanka 16 metų, privalo per 2 mėnesius pasitikrinti sveikatą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigose Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir gautą išrašą iš asmens sveikatos istorijos (ambulatorinės kortelės) pristatyti į vietines teritorines karines įstaigas. Vis daugiau duomenų bazių tvarkoma automatizuotu būdu, taigi yra galimybė gauti duomenis tiesiogiai iš duomenų bazių valdytojų. Todėl minėtas Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nuostatas būtina keisti, kad duomenys būtų gaunami automatizuotu duomenų perdavimo būdu.
13. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 30 straipsnis numato, kad švietimo įstaigos ir aukštosios mokyklos privalo ugdyti mokinių ir studentų pasiryžimą ginti Tėvynę. Šio įstatymo 155 straipsnyje minima, kad viena iš savivaldybių tarnautojų funkcijų yra visuomenės teisinio švietimo karo prievolės klausimais vykdymas, tačiau toks visuomenės švietimas yra per siauras, nepakankamas, neturi privalomojo pobūdžio. Svarbu reglamentuoti krašto apsaugos institucijų indėlį į pilietinį ir tautinį ugdymą. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimas nuspręstų, kad ribinis karių skaičius turi būti 0, dėl to piliečiai kaip karo prievolininkai prarastų ryšį su kariuomene. Todėl būtina Įstatymu reglamentuoti švietimą gynybos klausimais (nustatomas privalomas dalyvavimas Krašto apsaugos dienos renginiuose). Šios dienos renginiuose taip pat būtų patikrinami atvykusio asmens duomenys, svarbūs karo prievolei administruoti.
14. Karo prievolę suprantant kaip pasirengimą ginti ginklu valstybę ir valstybės gynimą ginklu, būtina aiškiau reglamentuoti ir mobilizacijos paskelbimo metu vyksiančios privalomosios karo tarnybos atlikimo tvarką. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 27 straipsnis numato tik tai, kad ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių metu, kai gresia pavojus valstybės saugumui, atsargos karo prievolininkai gali būti mobilizuojami Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo nustatyta tvarka. Todėl Įstatyme siūloma numatyti šaukimą į tarnybą mobilizacijos atveju.
V. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖKŪROS APŽVALGA
15. Rengiant šią koncepciją, vadovautasi Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau vadinama – NATO) valstybių narių patirtimi. NATO nenurodo, kokį kariuomenės modelį pasirinkti, tai paliekama valstybių narių nuožiūrai. Daugelis NATO valstybių narių privalomosios pradinės karo tarnybos jau atsisakė, kelios valstybės tai svarsto ar ketina jos atsisakyti, 6 valstybės šios tarnybos neketina atsisakyti. Atsižvelgiant į kintančius karo prievolės administravimo sistemos poreikius Lietuvoje, rengiant šią koncepciją, buvo išanalizuotas įvairių valstybių karo tarnybos teisinis reglamentavimas, tačiau atrinkti keli svarbiausieji (Portugalijos, Vengrijos, Nyderlandų, Danijos) patirties pavyzdžiai karo prievolės administravimo srityje. Padarytos šios išvados:
15.1. Lietuvai būtų priimtinas Portugalijos pavyzdys stiprinant visuomenės švietimą gynybos klausimais. 1997 metais Portugalijoje buvo pakeista Konstitucija ir atsisakyta nuostatų dėl šauktinių privalomosios karo tarnybos, tačiau įteisintas privalomas piliečių švietimas gynybos klausimais. Dalyvauti Nacionalinės gynybos dienos renginiuose privaloma visiems vaikinams (svarstoma nustatyti prievolę ir merginoms). Nacionalinė gynybos diena atlieka dvejopą vaidmenį – tai ir pilietinis ugdymas (aiškinama pilietybės esmė, piliečių pareigos ginant valstybę, nacionalinės gynybos svarba), ir jaunuolių agitavimo, pritraukimo į kariuomenę priemonė (jaunuoliai supažindinami su kariuomene, jos funkcijomis, uždaviniais, ginkluote, istorija, išdėstomi tarnavimo kariuomenėje privalumai siekiant kuo labiau sudominti jaunuolius tarnyba).
15.2. Lietuvai aktualūs Vengrijos ir Nyderlandų pavyzdžiai dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sustabdymo. Nemažai valstybių atsisakė privalomosios pradinės karo tarnybos, nenumatydamos išlygų dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atkūrimo, tačiau Vengrija ir Nyderlandai tokias išlygas nustatė. Parlamentui pakeitus Konstituciją, Vengrijoje šaukimas atlikti privalomąją karo tarnybą buvo sustabdytas 2004 metais. Tačiau įstatymas nustato, kad šaukimas gali būti atkuriamas, jeigu taip nusprendžia du trečdaliai parlamento narių.
Nyderlanduose privalomoji karo tarnyba oficialiai buvo sustabdyta 1997 metais. Sustabdymo esmė – piliečiams nėra prievolės tarnauti ginkluotosiose pajėgose tol, kol tai nėra būtina valstybės saugumui. Kiekvienas 17 metų sulaukęs vyriškosios lyties jaunuolis gauna raštą, kuriame išdėstyta, kad jis užregistruotas kaip karo prievolininkas, tačiau neturi prisistatyti tarnauti. Formaliai Nyderlandai nepanaikino šaukimo, taigi įstatymai ir procedūros, kurie reguliuoja karo prievolės personalo šaukimą, tebegalioja. Nyderlandų Konstitucijos 98 straipsnyje nurodoma, kad tarnyba ginkluotosiose pajėgose privaloma ir galimybė atidėti šaukimą į aktyviąją tarnybą reguliuojama parlamento aktu.
15.3. Dėmesio vertas ir Danijos pavyzdys – kaip užtikrinti nešališką ir skaidrią atranką į privalomąją pradinę karo tarnybą, kaip stiprinti visuomenės ir kariuomenės bendradarbiavimą. Kariuomenės dienos metu stiprinamas kariuomenės ir visuomenės bendradarbiavimas, siekiama pritraukti į kariuomenę jaunuolius. Atlikus dalyvaujančio šios dienos renginiuose jaunuolio sveikatos patikrinimą ir pasikalbėjus su juo, nusprendžiama, ar jis tinka karinei tarnybai, tinka su apribojimais, ar netinka. Jeigu tinka ar tinka su apribojimais, jaunuolis atsitiktinės atrankos būdu atrenkamas atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos. Šio būdo tikslas – užtikrinti skaidrią ir nešališką karių atranką. Atsitiktinės atrankos būdas yra tinkama priemonė, nes reikia atrinkti tik ribotą privalomosios tarnybos karių skaičių.
VI. TARPTAUTINĖS TEISĖS, EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMŲ IR PRINCIPŲ ANALIZĖ
16. Europos Sąjungos teisė karo prievolės nereglamentuoja. Tarptautinėje teisėje normos dėl karo prievolės išdėstytos Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (Žin., 2002, Nr. 77-3288), kurio 8 straipsnyje sakoma, kad prievartiniu ar privalomu darbu nelaikoma jokia karinio pobūdžio tarnyba, o tose šalyse, kuriose pripažįstamas atsisakymas nuo karo tarnybos dėl įsitikinimų, – jokia tarnyba, įstatymo nustatyta asmenims, atsisakantiems karo tarnybos dėl įsitikinimų, t. y. alternatyvioji tarnyba. Beveik identiška yra ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 straipsnio nuostata.
17. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme pažymėta, kad Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių ir kitų valstybių pilietybę, karo prievolės atlikimo tvarką reguliuoja tarptautinės sutartys. Jeigu su valstybe nepasirašyta tarptautinė sutartis, karo prievolės atlikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas.
VII. PAGRINDINĖS VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO NUOSTATOS
18. Privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimo pagrindai bus papildyti. Bus įtrauktas naujas punktas dėl laikinojo sveikatos sutrikimo, taip pat bus nustatytas papildomas naujas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindas, numatantis, kad privalomoji pradinė karo ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba visiems šauktiniams gali būti atidedama, jeigu atitinkamų metų kariuomenės principinę struktūrą reglamentuojantis įstatymas nustato, jog ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius yra 0. Šiuo pagrindu privalomoji pradinė karo ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba būtų atidedama krašto apsaugos ministro įsakymu.
19. Įstatyme bus pakeista dabartinė šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą vykdymo procedūra. Iš pradžių bus kviečiama tarnauti savanoriškai; nesurinkus pakankamo skaičiaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių, bus rengiama atsitiktinė atranka. Automatizuotu duomenų perdavimo būdu nustačius šauktinius, kurie atleisti nuo privalomosios pradinės karo tarnybos ar tam tikrais pagrindais ši tarnyba atidėta, jie nebus įtraukti į šauktinių, dalyvaujančių atsitiktinėje atrankoje, sąrašus. Atsitiktinės atrankos būdu kiekvienam šauktiniui bus suteikiamas šaukimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą eilės numeris. Ši nustatyta atsitiktinės atrankos eilės tvarka galios iki kito šaukimo, kurio poreikis bus nustatomas kasmet, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo sprendimą, priimant kariuomenės principinę struktūrą (kartu ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių) reglamentuojantį įstatymą. Siekiant nustatyti šauktinių tinkamumą privalomajai pradinei karo tarnybai, šia atsitiktinės atrankos būdu nustatyta eilės tvarka bus tikrinama tokio skaičiaus šauktinių sveikata, kiek reikia privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Tuo atveju, jeigu po medicininio patikrinimo nebūtų surinktas reikiamas skaičius asmenų, tinkamų privalomajai pradinei karo tarnybai, medicininis šauktinių patikrinimas būtų organizuojamas dar kartą tokiam skaičiui šauktinių ir ta eilės tvarka, kuri bus nustatyta atsitiktinės atrankos būdu iki reikiamo privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus. Taigi atsitiktinės atrankos būdu nustatyta eilės tvarka šauktinių medicininis patikrinimas būtų vykdomas tol, kol būtų pasiektas reikiamas privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius. Pagrindinis skirtumas nuo esamo teisinio reglamentavimo yra tai, kad atsitiktinė šauktinių atranka bus organizuojama ne įveikus preliminaraus šauktinių atrankos ir sveikatos patikrinimo (Administravimo tarnybos regioniniame karo prievolės centre) etapus, o pradėjus atranką.
20. Siekiant stiprinti karo prievolininkų švietimą gynybos klausimais, nustatomas privalomas jų dalyvavimas Krašto apsaugos dienos renginiuose. Šis vienos dienos šviečiamasis krašto apsaugos renginys, kurio metu karo prievolininkams aiškinama Tėvynės gynybos svarba, piliečių karo prievolės pagrindai, supažindinama su kariuomene ir karo tarnyba (panašiai kaip Portugalijoje vykdomas pilietinis ugdymas), būtų karo prievolės sudedamoji dalis. Tai būtų privaloma visiems jaunuoliams (vyrams) nuo 16 metų, išskyrus neįgaliuosius, Šaulių sąjungos narius ir (arba) pabaigusius Tėvynės gynėjo kursus (tai būtų savanoriški, trumpalaikiai kursai, kurių metu jaunuoliai būtų supažindinami su teoriniais Tėvynės gynybos pagrindais, įgytų praktinių karinės gynybos pradmenų; šių jaunuolių dalyvavimas Krašto apsaugos dienos renginiuose būtų savanoriškas).
21. Įstatyme savivaldybių institucijų funkcijos bus pritaikytos prie pasikeitusių sąlygų administruojant karo prievolę. Jeigu privalomoji pradinė karo tarnyba bus atidėta Lietuvos Respublikos Seimui nustačius, kad ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius lygus 0, daugelio savivaldybių institucijų funkcijų, susijusių su karo prievolės administravimu, nebereikės vykdyti, todėl jos bus skirtos visuomenės teisiniam švietimui karo prievolės klausimais. Įstatymu taip pat reikės reglamentuoti naujas ar laikinas funkcijas esant šiam privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindui, pvz., funkcijos dalyvauti organizuojant Krašto apsaugos dienos renginius, atsitiktinę šauktinių atranką į privalomąją pradinę karo tarnybą. Taip pat bus nustatytos savivaldybių institucijų, kaip karo prievolę mobilizacijos atveju administruojančių institucijų, funkcijos. Savivaldybių institucijų funkcijos, susijusios su ikišauktinio amžiaus jaunuolių apskaita ir pradine šauktinių atranka, bus persvarstytos atsižvelgiant į karo prievolininkų duomenų tvarkymą pagal informacines technologijas ir į tai, kad šauktinių atrankai taikytinas atsitiktinės atrankos būdas.
22. Bus patikslintos nuostatos dėl karo prievolės užtikrinimo ir įstatymą vykdančių institucijų (t. y. vietos savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų, švietimo įstaigų ir aukštųjų mokyklų, asmens sveikatos priežiūros viešųjų ir biudžetinių įstaigų, Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų, teismų, civilinės metrikacijos įstaigų, socialinės apsaugos ir darbo srities institucijų ir įstaigų) pareigos. Šioms institucijoms bus nustatyta pareiga teikti krašto apsaugos sistemos atsakingai institucijai elektroniniu būdu ar automatizuotu duomenų perdavimo būdu duomenis, kurių reikia karinei įskaitai tvarkyti. Atsižvelgiant į tai, kad elektroninė sveikatos duomenų tvarkymo bazė dar kuriama, ketinama numatyti šių Įstatymo nuostatų įgyvendinimo terminą, per kurį sukūrus elektroninę sveikatos duomenų tvarkymo bazę būtų visiškai įgyvendintos nuostatos dėl automatizuoto duomenų perdavimo.
VIII. GALIMI NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PADARINIAI
23. Pakeitus privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimo pagrindus, kurie nepasiteisino dėl sąlygų piktnaudžiauti sudarymo, bus aiškiau reglamentuoti tarnybos atidėjimo pagrindai, o kartu apribotos karo prievolininkų piktnaudžiavimo arba vengimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą galimybės, padaugės šauktinių, privalančių ir galinčių atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.
24. Ėmus taikyti automatizuotą karo prievolininkų duomenų tvarkymo sistemą, karo prievolininkams bus patogiau: nebereikės rūpintis įvairių pažymų pristatymu karo prievolės administravimą vykdančioms institucijoms, o šioms lengviau bus vykdyti su karinės įskaitos tvarkymu susijusias pareigas; tai padės užtikrinti sistemos skaidrumą.
25. Nustačius privalomosios karo tarnybos atlikimo paskelbus mobilizaciją tvarką, bus aiškiai reglamentuotas karo prievolės atlikimas, pradedant privalomąja pradine karo tarnyba, kurioje įgyjamas karinis pasirengimas valstybės gynybai, baigiant karo tarnyba mobilizacijos atveju.
26. Taikant atsitiktinės atrankos būdą šaukimui į privalomąją pradinę karo tarnybą, ne tik padidės atrankos į šią tarnybą objektyvumas ir skaidrumas, bet ir racionaliau bus naudojami ištekliai.
27. Organizuojant Įstatyme numatytos Krašto apsaugos dienos renginius, bus įgyvendinamas karo prievolininkų švietimas gynybos klausimais, jie bus skatinami dalyvauti su valstybės gynyba susijusioje savanoriškoje veikloje (Tėvynės gynėjų kursuose ir Lietuvos šaulių sąjungoje) – bus prisidedama prie pilietinio ir tautinio ugdymo.
28. Įstatyme bus nustatyta, kad į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas karo prievolininkas, be pateisinamos priežasties nedalyvavęs Krašto apsaugos dienos renginyje. Karo prievolininkams, dalyvavusiems Krašto apsaugos dienos renginyje, bus išduodamas atitinkamas sertifikatas arba apie tai įrašoma karo prievolininko dokumente, kurį bus privaloma pateikti įsidarbinant valstybės tarnyboje ir kitais teisės aktų numatytais atvejais. Šie dokumentai bus įtraukti į Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nurodytą dokumentų, privalomų pateikti stojant į valstybės tarnybą, sąrašą.
29. Iki Įstatymo įsigaliojimo bus pakeistas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas – jame bus numatyta administracinė atsakomybė už vengimą dalyvauti Krašto apsaugos dienos renginiuose.
30. Teritoriniu veiklos pagrindu grindžiama karo prievolės sistemos institucijų, kurios įgyvendintų Įstatymą, organizacinė sistema yra sukurta, tačiau pakeitus Įstatymą (organizuojant ir vykdant Krašto apsaugos dienos renginius; tvarkant karinę įskaitą elektroniniu būdu, įtvirtinus tarnybos atidėjimo pagrindą, kai visiems šauktiniams privalomoji pradinė tarnyba atidedama, jeigu atitinkamų metų kariuomenės principinę struktūrą reglamentuojantis įstatymas nustato, kad ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius yra 0) bus nustatytos naujos funkcijos ir atsisakyta dabar dubliuojamų funkcijų, taigi padidės veiklos efektyvumas, be to, reikės tikslinti atitinkamas funkcijas atliekančių institucijų etatų skaičių, jų struktūrą.
IX. FINANSINIS IR EKONOMINIS PAGRINDIMAS
X. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA
32. Numatoma, kad Įstatymą sudarys šie 8 skyriai: I. Bendrosios nuostatos. II. Karinės įskaitos tvarkymas. Karo prievolės užtikrinimas ir įstatymą vykdančios institucijos. III. Šaukimas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. IV. Privalomoji pradinė karo tarnyba. V. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba. VI. Karo tarnyba paskelbus mobilizaciją. VII. Privalomas karo prievolininkų švietimas gynybos klausimais. VIII. Baigiamosios nuostatos.
34. II skyrius reglamentuos karinės įskaitos tvarkymą, karo prievolės užtikrinimą ir nurodys karo prievolės administravimo subjektus, pakopas.
35. III skyrius reglamentuos šaukimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą tvarką: atleidimo nuo privalomosios pradinės karo tarnybos ir jos atidėjimo pagrindus ir tvarką, šaukimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą būdus ir etapus, šauktinių pareigas ir karo prievolės administravimą vykdančių institucijų funkcijas užtikrinant šaukimą.
36. IV skyrius reglamentuos privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo trukmę, būdus ir vietą, šios tarnybos atlikimo tvarką, atsakingų institucijų, užtikrinančių privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą, funkcijas.
37. V skyrius reglamentuos karo prievolininkų skyrimo atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą sąlygas ir tvarką, atleidimo nuo alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos ir jos atidėjimo pagrindus ir tvarką, šios tarnybos atlikimo trukmę, vietą ir tvarką, atsakingų institucijų, užtikrinančių alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimą, funkcijas.
38. VI skyrius reglamentuos šaukimo atlikti karo tarnybą paskelbus mobilizaciją tvarką, karo prievolės administravimą vykdančių institucijų, užtikrinančių karo prievolę paskelbus mobilizaciją, funkcijas, karo prievolininkų pareigas ir karo tarnybos paskelbus mobilizaciją atlikimo tvarką.
39. VII skyrius reglamentuos privalomo karo prievolininkų švietimo gynybos klausimais būdus ir vykdymo tvarką, nustatys atsakingas institucijos ir jų funkcijas.
XI. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI
41. Iki Įstatymo įsigaliojimo būtų keičiamos atitinkamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos, o Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms pagal kompetenciją būtų pavesta pakeisti galiojančius arba parengti ir priimti naujus teisės aktus, būtinus Įstatymui įgyvendinti.