LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL GAMTINIŲ DUJŲ NATŪRALIOS NETEKTIES NUOSTOLIŲ DUJŲ SISTEMOSE BEI GAMTINIŲ DUJŲ SUVARTOJIMO TECHNOLOGINĖMS REIKMĖMS DUJŲ SISTEMOSE

1999 m. birželio 9 d. Nr. 213

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio 1990 m. liepos 31 d. įstatymo Nr. I-442 papildymais ir pakeitimais (1998 m. liepos 2 d. Nr. VIII-836; Žin., 1998, Nr. 68-1977),

1. Tvirtinu Gamtinių dujų natūralios netekties nuostolių dujų sistemose bei Gamtinių dujų suvartojimo technologinėms reikmėms dujų sistemose skaičiavimo metodikas (pridedama).

2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos energetikos ministro 1996 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 55 „Dėl dujų nuostolių skaičiavimo metodikos“.

L. E. ŪKIO MINISTRO PAREIGAS                                                                VINCAS BABILIUS

Patvirtinta

l. e. ūkio ministro pareigas

1999 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 213

Gamtinių dujų natūralios netekties nuostoliai dujų sistemose

Skaičiavimo metodika

1. Bendroji dalis

Ši metodika taikytina visose dujas tiekiančiose ir vartojančiose įmonėse.

Nuostoliai susidaro dėl dujų nutekėjimų per dujų vamzdynų ir įrenginių nesandarumus.

Natūralių gamtinių dujų nutekėjimų skaičiavimas daugeliu atvejų paremtas lyginamosiomis nuostolių normomis. Šios lyginamosios normos nustatytos remiantis normatyvine technine dokumentacija ir dujų apskaitos dujas tiekiančiose ir naudojančiose įmonėse rezultatų analize [1-4].

Natūralūs gamtinių dujų nutekėjimai priklauso nuo techninės dujų sistemos būklės. Šiuo metu Lietuvoje vyksta dujų sistemos modernizavimas. Tobulinant dujų sistemą natūralios netekties nuostolių normos turės keistis ir jas reikės periodiškai tikslinti.

2. Gamtinių dujų natūralios netekties nuostolių klasifikacija

2.1. Gamtinių dujų natūralios netekties nuostoliai dujų sistemose

2.1.1. Dujų nutekėjimai per dujų reguliavimo punktų (DRP) įrenginių nesandarumus

2.1.2. Dujų nutekėjimai per skirstomųjų dujotiekių, dujotiekių įvadų ir vidaus dujotiekių nesandarumus

2.1.3. Dujų nutekėjimai per namų viduje įrengtų buitinių dujinių prietaisų nesandarumus

2.2. Gamtinių dujų natūralios netekties nuostoliai magistralinių dujotiekių sistemoje

2.2.1. Dujų nutekėjimai per dujų skirstymo stočių (DSS) įrenginių nesandarumus

2.2.2. Dujų nutekėjimai per magistralinių dujotiekių nesandarumus

3. Gamtinių dujų natūralios netekties nuostolių skaičiavimas

3.1. Gamtinių dujų natūralios netekties nuostoliai dujų sistemose

3.1.1. Per DRP įrenginių nesandarumus nutekėjusių dujų kiekis skaičiuojamas pagal [1] pateiktą formulę

V_DRP = v_DRP. n_p nm³;                                                                             (1)

čia v_DRP – lyginamieji dujų nutekėjimai per DRP įrenginių nesandarumus, v_DRP = 14,4 m³/para; n_p – parų skaičius.

3.1.2. Per skirstomųjų dujotiekių, dujotiekių įvadų ir vidaus dujotiekių nesandarumus nutekėjusių dujų kiekis skaičiuojamas pagal [1] pateiktą formulę

V_d = v_d. p. d. l. n_p nm³;                                                                           2)

čia v_d – lyginamieji dujų nutekėjimai per skirstomųjų dujotiekių, dujotiekių įvadų ir vidaus dujotiekių nesandarumus nm³/(m². para):

- dujotiekių įvadams ir vidaus dujotiekiams v_d = 0,00240 nm³/(m²·para);

- žemo slėgio skirstomiesiems dujotiekiams v_d = 0,00072 nm³/(m²·para);

- aukšto ir vidutinio slėgio skirstomiesiems dujotiekiams v_d = 0,00480 nm³/(m²·para);

d, l – vamzdžio skersmuo ir ilgis m; n_p – parų skaičius.

3.1.3. Per namų viduje įrengtų buitinių dujinių prietaisų nesandarumus nutekėjusių dujų kiekis skaičiuojamas pagal formulę

V_{b pr} = v_{b pr}. n_p nm³;                                                                                (3)

čia vb_{. pr} – lyginamieji dujų nutekėjimai per prietaisų nesandarumus:

- dujinėms viryklėms vb_{. pr} = 0,044 nm³/para;

- sroviniams vandens šildytuvams vb. _pr = 0,044 nm³/para;

- šildymo katilams arba tūriniams vandens šildytuvams šildymo sezono metu v_b. _pr = 0,6 nm³/para ir nešildymo sezono metu vb. _pr = 0,023 nm³/para.

3.2. Gamtinių dujų natūralios netekties nuostoliai magistralinių dujotiekių sistemoje

3.2.1. Per DSS įrenginių nesandarumus nutekėjusių dujų kiekis skaičiuojamas pagal (1) formulę.

3.2.2. Per magistralinių dujotiekių nesandarumus nutekėjusių dujų kiekis skaičiuojamas pagal [3] pateiktą formulę

V_m. _d = v_m. _d π. d l× p / T nm³/mėn.;                                                       (4)

čia v_{m. d} – lyginamieji dujų nutekėjimai per magistralinių dujotiekių nesandarumus; v_{m. d} = 21,8 nm³. K/(m². MPa. mėn.); d, l – dujotiekių vidutinis skersmuo ir bendras ilgis m; p – vidutinis mėnesinis dujų slėgis MPa; T – vidutinė mėnesinė dujų temperatūra K.

4. Literatūra

1. Dujų suvartojimo technologiniams nuostoliams eksploatuojant magistralinius vamzdynus nustatymo metodika, UKRNIIGAZ, Charkovas, 1981 (versta iš rusų kalbos).

2. Dujų suvartojimo dujų ūkio įmonių technologiniams (saviems) poreikiams nustatymo metodika ir priemonės jų taupymui. RDM 204 RTFSR, 3.14-82. Saratovas, 1984 (versta iš rusų kalbos).

3. Dujų nuostoliai dujų tiekimo sistemose ir dujų suvartojimas technologiniams bei saviems poreikiams AB „Lietuvos dujos“. Skaičiavimo metodika. LD D2:1995.

4. Darbo „Sukurti dujų nuostolių magistraliniuose dujotiekiuose skaičiavimo metodiką“ ataskaita, Lietuvos energetikos institutas, Kaunas, 1995.

______________

Patvirtinta

l. e. ūkio ministro pareigas

1999 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 213

Gamtinių dujų suvartojimas technologinėms reikmėms dujų sistemose

Skaičiavimo metodika

1. Bendroji dalis

Ši metodika yra pirmojo leidinio pataisytas variantas ir taikoma visose gamtines dujas tiekiančiose ir vartojančiose įmonėse.

Dėl daugelio priežasčių dujų firmai patiektas dujų kiekis visada didesnis už dujų kiekį, patiektą vartotojui. Šis nebalansas atsiranda dėl dalies dujų suvartojimo įvairioms technologinėms reikmėms, kurios užtikrina normalų įmonių darbą, taip pat dėl dujų nuostolių. Nuostoliai susidaro dėl natūralių dujų nuotėkių iš dujotiekio ir įrenginių (nesandarumai, avarijos ir t. t.) bei dėl to, kad dalis dujų neapskaičiuojama dėl matavimo prietaisų paklaidų ir apskaitos sistemos netobulumo.

Viena antrojo metodikos leidinio ypatybė – nauja technologinių reikmių ir su tuo susijusių dujų nuostolių klasifikacija. Klasifikacijoje išskirtos technologinės reikmės, nesusijusios ir susijusios su dujų išleidimu į atmosferą. Taip pat išskirti dujų nuostoliai dėl natūralių dujų nuotėkių į atmosferą, kurie skaičiuojami remiantis atskiru dokumentu „Gamtinių dujų natūralios netekties nuostoliai dujų sistemose. Skaičiavimo metodika“ (dokumento žymuo LD D4:1999).

Kita ypatybė – technologinių nuostolių dėl matavimo prietaisų paklaidų ir apskaitos sistemos netobulumo skaičiavimas priklausomai nuo dujų apskaitai naudojamų dujų tūrio matavimo prietaisų tipo ir membraniniams skaitikliams papildomai nuo jų įrengimo sąlygų.

Daugeliu atvejų dujų suvartojimo technologinėms reikmėms ir su tuo susiję nuostolių skaičiavimai paremti lyginamosiomis suvartojimo ir nuostolių normomis. Šios lyginamosios normos nustatytos remiantis technine literatūra, normatyvine technine dokumentacija ar dujų apskaitos dujų firmose rezultatų analize [1-7].

Nuostolių dėl matavimo prietaisų paklaidų ir apskaitos sistemos netobulumo normos labai priklauso nuo apskaitos būklės. Šiuo metu Lietuvoje vyksta dujų apskaitos modernizavimas. Dujų apskaitai tobulėjant, normos turės keistis ir jas reikės periodiškai tikslinti. Šioje metodikoje nurodytos nuostolių dėl matavimo prietaisų paklaidų ir apskaitos sistemos netobulumo normos galioja iki 2001 metų ir šiam terminui pasibaigus turi būti peržiūrėtos.

2. Technologinių reikmių ir su tuo susijusių nuostolių klasifikacija

2.1. Technologinių reikmių ir su tuo susijusių nuostolių dujų sistemose klasifikacija

a) Dujų suvartojimas technologinėms reikmėms ir su tuo susiję nuostoliai neišleidžiant dujų į atmosferą

________________________________________________________________________________

1) Dujų suvartojimas dujotiekiui užpildyti dujomis pradedant jį eksploatuoti po statybos

2) Dujų suvartojimas dujotiekiui užpildyti dujomis po remonto, montavimo arba kitų darbų, kai vamzdynas buvo ištuštintas

3) Dujų suvartojimas bitumui paruošti pervežamuose katiluose

4) Dujų suvartojimas sušalusiai žemei atšildyti

5) Dujų suvartojimas ledo kamščiams vamzdynuose pašalinti

6) Technologiniai nuostoliai dėl matavimo prietaisų paklaidų ir apskaitos sistemos netobulumo

________________________________________________________________________________

b) Dujų suvartojimas technologinėms reikmėms, susijusioms su dujų išleidimu į atmosferą

________________________________________________________________________________

1) Dujų suvartojimas dujotiekiui prapūsti dujomis pradedant jį eksploatuoti po statybos

2) Dujų suvartojimas išleidžiant dujas į atmosferą prieš remontą arba kitus darbus, kai vamzdynas turi būti ištuštintas

3) Dujų suvartojimas dujotiekiui prapūsti dujomis po remonto, montavimo arba kitų darbų, kai vamzdynas buvo ištuštintas

4) Dujų suvartojimas atliekant gyvenamųjų namų dujinių įrenginių paleidimo ir derinimo darbus

5) Dujų suvartojimas dulkių gaudytuvams ir kondensato surinktuvams prapūsti

6) Dujų suvartojimas dujų-reguliavimo punktų (DRP) įrenginiams ir dujų-reguliavimo įtaisams (DRĮ) paleisti ir patikrinti

7) Dujų suvartojimas išleidžiant dujas į atmosferą per apsauginius vožtuvus

8) Dujų nutekėjimai iš avarijų metu pažeisto dujotiekio

________________________________________________________________________________

2.2. Technologinių reikmių ir su tuo susijusių nuostolių magistralinių dujotiekių sistemoje klasifikacija

a) Dujų suvartojimas technologinėms reikmėms ir su tuo susiję nuostoliai neišleidžiant dujų į atmosferą

________________________________________________________________________________

1) Dujų suvartojimas dujotiekiui užpildyti dujomis pradedant jį eksploatuoti po statybos

2) Dujų suvartojimas dujotiekiui užpildyti dujomis po remonto, montavimo arba kitų darbų, kai vamzdynas buvo ištuštintas

3) Dujų suvartojimas bitumui paruošti pervežamuose katiluose

4) Dujų suvartojimas sušalusiai žemei atšildyti

5) Dujų suvartojimas ledo kamščiams vamzdynuose pašalinti

6) Dujų suvartojimas dujoms pašildyti

7) Dujų suvartojimas kompresorių darbui

8) Technologiniai nuostoliai dėl matavimo prietaisų paklaidų ir apskaitos sistemos netobulumo

________________________________________________________________________________

b) Dujų suvartojimas technologinėms reikmėms, susijusioms su dujų išleidimu į atmosferą

________________________________________________________________________________

1) Dujų suvartojimas dujotiekiui prapūsti dujomis pradedant jį eksploatuoti po statybos

2) Dujų suvartojimas išleidžiant dujas į atmosferą prieš remontą arba kitus darbus, kai vamzdynas turi būti ištuštintas

3) Dujų suvartojimas dujotiekiui prapūsti dujomis po remonto, montavimo arba kitų darbų, kai vamzdynas buvo ištuštintas

4) Dujų suvartojimas dulkių gaudytuvams ir kondensato surinktuvams prapūsti

5) Dujų suvartojimas DSS įrenginiams paleisti ir patikrinti

6) Dujų suvartojimas išleidžiant dujas į atmosferą per apsauginius vožtuvus

7) Dujų nuostoliai susiję su pneumatinių sklendžių pavarų darbu

8) Dujų suvartojimas jas odoruojant

9) Dujų suvartojimas slėgio reguliatorių darbui

10) Dujų nutekėjimai iš avarijų metu pažeisto dujotiekio

________________________________________________________________________________

3. Dujų suvartojimas technologinėms reikmėms ir su tuo susiję nuostoliai dujų sistemose

3.1. Dujų suvartojimas technologinėms reikmėms ir su tuo susiję nuostoliai neišleidžiant dujų į atmosferą

3.1.1. Dujų suvartojimas dujotiekiui užpildyti dujomis pradedant jį eksploatuoti po statybos skaičiuojamas pagal formulę

               (1)

čia V_d. v – užpildomo dujotiekio vamzdyno tūris m³; pp – darbinis perteklinis dujų slėgis MPa; p_b – barometrinis slėgis MPa; p_n – norminis slėgis MPa (p_n = 0,101325 MPa); T_n – norminė temperatūra K (T_n =293,15 K); υ – dujų temperatūra °C; Z_n, Z – dujų spūdumo koeficientai norminėmis ir darbinėmis sąlygomis; k_Zº Z/Z_n – santykinis dujų spūdumo koeficientas, nustatomas remiantis dokumentu [8]. Orientacinės k_Z vertės priklausomai nuo dujų slėgio ir temperatūros pateiktos 1 lentelėje.

1 lentelė. Santykinio dujų spūdumo koeficiento k_Z vertės (esant r_n=0,6808 kg/m³; =0,8%; =0,02%)

Dujų temperatūra υ °C	Perteklinis dujų slėgis pp Mpa
	0.1	0.3	0.6	1	2	3	4
-10	0.9973	0.9919	0.9837	0.9727	0.9452	0.9177	0.8902
0	0.9976	0.9928	0.9855	0.9759	0.9518	0.9279	0.9043
10	0.9979	0.9936	0.9872	0.9787	0.9575	0.9367	0.9162

3.1.2. Dujų suvartojimas dujotiekiui užpildyti dujomis po remonto, montavimo arba kitų darbų:

- kai vamzdynas visiškai ištuštinamas, dujų suvartojimas dujotiekiui užpildyti dujomis skaičiuojamas pagal (1) formulę;

- kai vamzdynas nevisiškai ištuštinamas ir dujotiekio dalyje arba įrenginiuose dujų slėgis sumažinamas iki tam tikro dydžio (paprastai artimo atmosferiniam), dujų suvartojimas dujotiekiui užpildyti dujomis skaičiuojamas pagal formulę

                    (2)

čia p_p. _s – perteklinis dujų slėgis, iki kurio sumažinamas slėgis vamzdyne MPa; k_Zs santykinis dujų spūdumo koeficientas esant slėgiui p_{p. s} ir temperatūrai υ, nustatomas remiantis dokumentu [8].

3.1.3. Dujų suvartojimas bitumui paruošti pervežamuose katiluose ir jo temperatūrai palaikyti skaičiuojamas pagal degiklių našumą atitinkamame darbo režime ir darbo trukmę.

3.1.4. Dujų suvartojimas sušalusiai žemei atšildyti skaičiuojamas pagal degiklių našumą atitinkamame darbo režime ir darbo trukmę.

3.1.5. Dujų suvartojimas ledo kamščiams vamzdynuose pašalinti skaičiuojamas pagal degiklių našumą atitinkamame darbo režime ir darbo trukmę.

3.1.6. Technologiniai nuostoliai dėl matavimo prietaisų paklaidų ir apskaitos sistemos netobulumo yra susiję su:

- daugumai dujų apskaitai naudojamų matavimo priemonių būdingomis sistematinėmis paklaidomis, atsirandančiomis eksploatavimo metu ir priklausančiomis nuo matavimo priemonių tipo, techninės būklės, įrengimo sąlygų ir darbo režimo;

- leistinųjų matavimo ribų pažeidimais;

- nepakankamu matavimų automatizavimu ir operatorių įtaka matavimų rezultatams;

- temperatūros korekcijos nevykdymu;

- dujų vagyste, ypač buityje, ir kt.

Šie nuostoliai skaičiuojami priklausomai nuo dujų apskaitai naudojamų skaitiklių tipo, membraniniams skaitikliams dar nuo jų įrengimo vietos [3,4]. Kiekvienam iš nurodytų 2 lentelėje prietaisų tipų nuostoliai V_{pakl i} dėl apskaitos sistemų matavimo prietaisų paklaidų skaičiuojami pagal formulę

V_{pakl i} = v_{pakl i} ×V_i nm³; (3)

čia v_{pakl i} – lyginamieji nuostoliai (nedimensinis dydis) dėl apskaitos sistemų matavimo prietaisų paklaidų, vykdant apskaitą vienu 2 lentelėje nurodytų matavimo prietaisų tipų; V_i – dujų tūris nm³, suskaičiuotas naudojant tam tikro tipo matavimo prietaisą.

v_{pakl i} vertės nurodytos 2 lentelėje.

2 lentelė. Lyginamieji dujų nuostoliai dėl apskaitos sistemų matavimo prietaisų paklaidų

Eil. Nr.	Dujų tūrio matavimo prietaisų tipas	Lyginamieji dujų nuostoliai vpakl i
1	Turbininiai ir rotaciniai (išskyrus RG tipo) skaitikliai	0.012
2	Rotaciniai RG tipo skaitikliai	0.044
3	Sūkuriniai skaitikliai	0.028
4	Nekompiuterizuotos diafragmos	0.028
5	Kompiuterizuotos diafragmos	0.017
6	Dideli (G10–G25) membraniniai skaitikliai, membraniniai skaitikliai, įrengti daugiabučiuose namuose	0.017
7	Membraniniai skaitikliai be temperatūros korekcijos, įrengti individualiuose namuose (lauke)	0.072-0.0031υapl čia υapl – vidutinė mėnesinė aplinkos temperatūra oC
8	Membraniniai skaitikliai be temperatūros korekcijos, įrengti individualiuose namuose (patalpoje)	0.03-0.001υapl

Vidutinių mėnesinių oro temperatūrų vertės didžiausiuose Lietuvos miestuose pagal žinyną [9] pateiktos 3 lentelėje.

3 lentelė. Vidutinė mėnesinė oro temperatūra didžiausiuose Lietuvos miestuose oC

Miestas	Mėnesiai											Vidutinė metinė
	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12
Vilnius	-6.4	-5.2	-0.9	5.5	12.3	15.6	16.7	16.0	11.3	6.3	0.9	-3.2	5.7
Kaunas	-5.1	-4.4	-0.1	6.2	12.9	16.3	17.4	16.8	12.3	7.2	1.9	-2.2	6.6
Klaipėda	-3.3	-3.4	-0.1	5.0	10.9	14.7	16.5	16.4	12.9	8.6	3.2	-0.3	6.8
Šiauliai	-5.1	-4.7	-1.0	5.2	11.8	15.5	16.7	16.1	11.7	7.0	1.8	-2.6	6.0
Panevėžys	-5.3	-4.7	-0.6	5.6	12.3	15.7	17.1	16.2	11.7	6.9	1.9	-2.9	6.2
Alytus	-5.4	-4.8	-0.5	6.3	12.5	15.5	16.7	16.5	12.1	7.5	2.0	-2.8	6.3
Ukmergė	-5.7	-4.8	-0.8	5.9	12.5	15.7	16.8	16.2	11.8	7.0	1.8	-2.8	6.1
Telšiai	-4.7	-4.4	-0.9	4.8	11.2	14.9	16.4	15.7	11.5	7.0	1.7	-2.3	5.9
Vidutinė Lietuvoje	-5.1	-4.6	-0.7	5.4	11.9	15.4	16.7	16.2	11.9	7.2	2.0	-2.4	6.2

Remiantis 3 lentelės duomenimis, skaičiuojami įrengtų individualiuose namuose skaitiklių be temperatūros korekcijos numatomi lyginamieji dujų nuostoliai. Realūs nuostoliai skaičiuojami remiantis realiomis vidutinėmis mėnesinėmis oro temperatūromis.

Bendrieji technologiniai nuostoliai dėl apskaitos sistemų matavimo prietaisų paklaidų V_pakl skaičiuojami kaip visų V_{pakl i} nuostolių suma.

3.1.7. Bendras dujų suvartojimas technologinėms reikmėms ir su tuo susiję nuostoliai, neišleidžiant dujų į atmosferą, skaičiuojami sumuojant atskiroms reikmėms suvartotus dujų kiekius, suskaičiuotus 3.1.1–3.1.6 poskyriuose.

3.2. Dujų suvartojimas technologinėms reikmėms, susijusioms su dujų išleidimu į atmosferą

3.2.1. Dujų suvartojimas dujotiekiui prapūsti dujomis pradedant jį eksploatuoti po statybos skaičiuojamas pagal formulę

                   (4)

čia Vd. v – prapučiamo dujotiekio vamzdyno tūris m³; p_pr – absoliutinis prapūtimo dujų slėgis MPa, artimas atmosferiniam slėgiui (p_pr 0,1 MPa); p_n – norminis slėgis MPa (p_n = 0,101325 MPa); T_n – norminė temperatūra K, (T_n =293,15 K); J – dujų temperatūra prapūtimo metu °C.

3.2.2. Dujų suvartojimas išleidžiant dujas į atmosferą prieš remontą arba kitus darbus, kai vamzdynas turi būti ištuštintas, skaičiuojamas pagal (1) formulę.

3.2.3. Dujų suvartojimas dujotiekiui prapūsti dujomis po remonto, montavimo arba kitų darbų, kai vamzdynas buvo ištuštintas, skaičiuojamas pagal (4) formulę.

3.2.4. Dujų suvartojimas atliekant gyvenamųjų namų dujinių įrenginių paleidimo ir derinimo darbus nustatomas pagal skaitiklio rodmenis.

3.2.5. Dujų suvartojimas dulkių gaudytuvams ir kondensato surinktuvams prapūsti susideda iš dujų kiekio, išleisto su kondensatu ir kondensate ištirpusio dujų kiekio. Prapučiant alyvinius dulkių gaudytuvus, išleidžiamos tik kondensate ištirpusios dujos.

3.2.5.1. Su kondensatu išleistas dujų kiekis skaičiuojamas pagal [6] pateiktą formulę

                                              (5)

čia višl – lyginamoji dujų, išleidžiamų kartu su kondensatu, norma, v_išl =0,133 nm³×K/(MPa×m³×s); A – prapūtimo vamzdelio skerspjūvio plotas mm²; Z – dujų spūdumo koeficientas darbinėmis sąlygomis; t- prapūtimo laikas s.

3.2.5.2. Kondensate ištirpusių dujų kiekis skaičiuojamas pagal [6] pateiktą formulę

                                         (6)

čia v_ištirp – lyginamoji kondensate ištirpusių dujų norma, v_ištirp =1692 nm³×K/(MPa×m³); V_k – išleisto kondensato kiekis m³.

3.2.6. Dujų suvartojimas dujų-reguliavimo punktų (DRP) įrenginiams ir dujų-reguliavimo įtaisams (DRĮ) paleisti ir patikrinti skaičiuojamas pagal formules (priimta vidutinė dujų izoentropinio rodiklio vertė k = 1,31):

- kai santykis (p_p+ p_b)/p_b ³ 1,84,

                                               (7)

- kai santykis (p_p+ p_b)/p_b < 1,84,

                       (8)

čia A_pr – dujų išleidimo angos plotas mm²; t – išleidimo laikas s; p_p ir p_b – perteklinis ir barometrinis slėgiai MPa; r_n – nominalus dujų tankis kg/m³.

3.2.7. Dujų suvartojimas išleidžiant dujas į atmosferą per apsauginius vožtuvus skaičiuojamas remiantis apsauginio vožtuvo pralaidumu pagal formulę

V_aps. _v =v_aps. _v×t nm³;                                                                               (9)

čia v_aps. _v – apsauginio vožtuvo pralaidumas, esant vidutinei slėgio vertei išleidimo metu nm3/h, nustatomas pagal paso duomenis; t – išleidimo trukmė h, nustatoma užrašančiu prietaisu.

Kai apsauginio vožtuvo pralaidumas v_aps. _v nežinomas, dujų suvartojimas skaičiuojamas pagal 3.2.6 poskyrio formules, į kurias įrašomas vožtuvo išleidimo angos plotas.

3.2.8. Nutekėjusių iš avarijų metu pažeisto dujotiekio dujų kiekis V_avar priklauso nuo pažeidimo laipsnio ir dujų slėgio dujotiekyje ir skaičiuojamas pagal 3.2.8.1 ir 3.2.8.2 poskyrių nuorodas.

3.2.8.1. Kai plyšio ar skylės (kelių skylių), susidariusių avarijų metu pažeidus vamzdyną, plotas Ask daug mažesnis nei vamzdyno skerspjūvio plotas, dujų slėgis vamzdyne, pažeidus jo sandarumą, praktiškai mažai kinta. Šiuo atveju, kai santykis (p_p+ p_b)/p_b ³ 1,84,

                                                  (10)

kai santykis (p_p+ p_b)/p_b < 1,84,

                    (11)

čia A_sk – dujų ištekėjimo angos plotas mm²; t – laikas nuo vamzdyno pažeidimo iki remonto darbų pradžios h; p_p ir p_b – perteklinis ir barometrinis slėgiai MPa; υ – dujų temperatūra oC; r_n – nominalus dujų tankis kg/m³.

3.2.8.2. Kai skylės ar plyšio plotas A_sk yra tos pačios eilės kaip vamzdžio skerspjūvio plotas, slėgis vamzdyne sumažėja ir tampa daugelio parametrų funkcija, kaip skylės ar plyšio plotas, vamzdžio plotas ir kiti vamzdyno geometriniai parametrai, taip pat slėgio reguliatoriaus charakteristikos ir pan. Todėl bendruoju atveju uždavinys tampa neapibrėžtu ir būtina, įvykus tokiam pažeidimui, atlikti ekspertizę siekiant nustatyti ištekėjusį dujų kiekį.

3.2.9. Bendras dujų suvartojimas technologinėms reikmėms, susijusioms su dujų išleidimu į atmosferą, skaičiuojamas sumuojant atskiroms reikmėms suvartotus dujų kiekius, apskaičiuotus 3.2.1–3.2.8 poskyriuose.

4. Dujų suvartojimas technologinėms reikmėms ir su tuo susiję nuostoliai magistralinių dujotiekių sistemoje

4.1. Dujų suvartojimas technologinėms reikmėms ir su tuo susiję nuostoliai neišleidžiant dujų į atmosferą

4.1.1. Dujų suvartojimas dujotiekiui užpildyti dujomis pradedant jį eksploatuoti po statybos skaičiuojamas pagal formulę

    (12)

čia V_d. _v – užpildomo dujotiekio vamzdyno tūris m³; _pp – darbinis perteklinis dujų slėgis MPa; p_b – barometrinis slėgis MPa; p_n – norminis slėgis MPa (p_n = 0,101325 MPa); T_n – norminė temperatūra K (T_n =293,15 K); υ – dujų temperatūra °C; Z_n, Z – dujų spūdumo koeficientai norminėmis ir darbinėmis sąlygomis; k_Zº Z/Z_n – santykinis dujų spūdumo koeficientas.

4.1.2. Dujų suvartojimas dujotiekiui užpildyti dujomis po remonto, montavimo arba kitų darbų:

- kai vamzdynas visiškai ištuštinamas, dujų suvartojimas dujotiekiui užpildyti dujomis skaičiuojamas pagal (12) formulę;

- kai vamzdynas nevisiškai ištuštinamas ir dujotiekio dalyje arba įrenginiuose dujų slėgis sumažinimas iki tam tikro dydžio (paprastai artimo atmosferiniam), dujų suvartojimas dujotiekiui užpildyti dujomis skaičiuojamas pagal formulę

                               (13)

čia p_{p. s} – perteklinis dujų slėgis, iki kurio sumažinamas slėgis vamzdyne MPa; k_Zs santykinis dujų spūdumo koeficientas esant slėgiui p_{p. s} ir temperatūrai J, nustatomas remiantis dokumentu [8].

4.1.3. Dujų suvartojimas bitumui paruošti pervežamuose katiluose ir jo temperatūrai palaikyti skaičiuojamas pagal degiklių našumą atitinkamame darbo režime ir darbo trukmę.

4.1.4. Dujų suvartojimas sušalusiai žemei atšildyti skaičiuojamas pagal degiklių našumą atitinkamame darbo režime ir darbo trukmę.

4.1.5. Dujų suvartojimas ledo kamščiams vamzdynuose pašalinti skaičiuojamas pagal degiklių našumą atitinkamame darbo režime ir darbo trukmę.

4.1.6. Dujų suvartojimas dujoms pašildyti matuojamas skaitikliu.

4.1.7. Dujų suvartojimas kompresorių darbui matuojamas skaitikliu.

4.1.8. Technologiniai nuostoliai dėl matavimo prietaisų paklaidų ir apskaitos sistemos netobulumo skaičiuojami pagal [1] pateiktą formulę

                                                           (14)

čia v_pakl. _{m. d} – lyginamieji dujų nuostoliai dėl matavimo prietaisų paklaidų ir apskaitos sistemos netobulumo, v_{pakl. m. d} = 0,00504; V_gaut – gautas dujų kiekis nm³/mėn.

4.1.9. Bendras dujų suvartojimas technologinėms reikmėms ir nuostoliai, nesusiję su dujų išleidimu į atmosferą, skaičiuojami sumuojant atskiroms reikmėms suvartotus dujų kiekius, suskaičiuotus 4.1.1–4.1.8 poskyriuose.

4.2. Dujų suvartojimas technologinėms reikmėms, susijusioms su dujų išleidimu į atmosferą

4.2.1. Dujų suvartojimas dujotiekiui prapūsti dujomis pradedant jį eksploatuoti po statybos skaičiuojamas pagal formulę

                  (15)

čia V_{d. v} – prapučiamo dujotiekio vamzdyno tūris m³; _ppr – absoliutinis prapūtimo dujų slėgis MPa, artimas atmosferiniam slėgiui (p_pr 0,1 MPa); p_n – norminis slėgis MPa (p_n = 0,101325 MPa); T_n – norminė temperatūra K, (T_n =293,15 K); υ – dujų temperatūra prapūtimo metu °C.

4.2.2. Dujų suvartojimas išleidžiant dujas į atmosferą prieš remontą arba kitus darbus, kai vamzdynas turi būti ištuštintas, skaičiuojamas pagal (12) formulę.

4.2.3. Dujų suvartojimas dujotiekiui prapūsti dujomis po remonto, montavimo arba kitų darbų, kai vamzdynas buvo ištuštintas, skaičiuojamas pagal (15) formulę.

4.2.4. Dujų suvartojimas dulkių gaudytuvams ir kondensato surinktuvams prapūsti susideda iš dujų kiekio, išleisto su kondensatu, ir kondensate ištirpusio dujų kiekio. Prapučiant alyvinius dulkių gaudytuvus, išleidžiamos tik kondensate ištirpusios dujos.

4.2.4.1. Su kondensatu išleistas dujų kiekis skaičiuojamas pagal [6] pateiktą formulę

                                                (16)

čia v_išl – lyginamoji dujų, išleidžiamų kartu su kondensatu, norma, v_išl =0,133 nm³×K/(MPa×m³×s); A – prapūtimo vamzdelio skerspjūvio plotas mm²; Z – dujų spūdumo koeficientas darbinėmis sąlygomis; t – prapūtimo laikas s.

4.2.4.2. Kondensate ištirpusių dujų kiekis skaičiuojamas pagal [6] pateiktą formulę

                                            (17)

čia v_ištirp – lyginamoji kondensate ištirpusių dujų norma, v_ištirp =1692 nm³×K/(MPa×m³); V_k – išleisto kondensato kiekis m³.

4.2.5. Dujų suvartojimas dujų skirstymo stoties (DSS) įrenginiams paleisti ir patikrinti.

Išleidžiamų iš įrenginių dujų kiekis skaičiuojamas pagal formulę (priimta vidutinė dujų izoentropinio rodiklio vertė k = 1,45):

                              (18)

čia A_pr – dujų išleidimo angos plotas mm²; t- išleidimo laikas s; p_p ir p_b – perteklinis ir barometrinis slėgiai MPa; r_n – nominalus dujų tankis kg/m³.

4.2.6. Dujų suvartojimas išleidžiant dujas į atmosferą per apsauginius vožtuvus skaičiuojamas remiantis apsauginio vožtuvo pralaidumu. Dujų suvartojimas skaičiuojamas pagal formulę

V_{aps. v} = v_aps. _v×t nm³;                                                                               (19)

čia v_{aps. v} – apsauginio vožtuvo pralaidumas, esant vidutinei slėgio vertei išleidimo metu nm³/h, nustatomas pagal paso duomenis; t – išleidimo trukmė h, nustatoma užrašančiu prietaisu.

Kai apsauginio vožtuvo pralaidumas v_{aps. v} nežinomas, dujų suvartojimas skaičiuojamas pagal 3.2.6 poskyrio formules, į kurias įrašomas vožtuvo išleidimo angos plotas.

4.2.7. Dujų suvartojimas pneumatinių sklendžių pavarų darbui skaičiuojamas pagal formulę

                              (20)

čia V_kam – pavaros kameros tūris m³.

4.2.8. Dujų suvartojimas dujas odoruoti, kai užpildant odorantu arba metanolu iš užpildomos talpos išleidžiamos dujos ir slėgis sumažinimas iki atmosferinio, skaičiuojamas pagal formulę

                                (21)

čia V_t- užpildomos talpos tūris m³.

4.2.9. Dujų suvartojimas slėgio reguliatorių darbui.

Jei veikiant reguliatoriui suvartojamos dujos, jų kiekis skaičiuojamas remiantis reguliatoriaus paso duomenimis.

4.2.10. Nutekėjusių iš avarijų metu pažeisto dujotiekio dujų kiekis priklauso nuo pažeidimo laipsnio ir dujų slėgio dujotiekyje:

4.2.10.1. Kai plyšio ar skylės (kelių skylių), susidariusių avarijų metu pažeidus vamzdyną, plotas A_sk daug mažesnis nei vamzdyno skerspjūvio plotas, nutekėjusių iš avarijų metu pažeisto magistralinio dujotiekio dujų kiekis skaičiuojamas pagal (10) formulę.

4.2.10.2. Kai skylės ar plyšio plotas A_sk yra tos pačios eilės kaip vamzdžio skerspjūvio plotas, slėgis vamzdyne sumažėja ir tampa daugelio parametrų funkcija, kaip skylės ar plyšio plotas, vamzdžio plotas ir kiti vamzdyno geometriniai parametrai, taip pat slėgio reguliatoriaus charakteristikos ir pan. Todėl bendruoju atveju uždavinys tampa neapibrėžtu ir būtina, įvykus tokiam pažeidimui, atlikti ekspertizę siekiant nustatyti ištekėjusį dujų kiekį.

4.2.11. Bendras dujų suvartojimas technologinėms reikmėms, susijusioms su dujų išleidimu į atmosferą, skaičiuojamas sumuojant atskiroms reikmėms suvartotus dujų kiekius, suskaičiuotus 4.2.1–4.2.10 poskyriuose.

5. Literatūra

1. Darbo „Sukurti dujų nuostolių magistraliniuose dujotiekiuose skaičiavimo metodiką“ pagal sutartį Nr. 12.11.5.5 su valstybine įmone „Lietuvos dujos“ ataskaita. Lietuvos energetikos institutas, Kaunas, 1995.

2. Darbo „Dujų nuostolių AB „Lietuvos dujos“ regioninėse ir magistralinėse dujų tiekimo sistemose analizė ir jų normų tikslinimas“ ataskaita, LEI, Kaunas, 1997, 41 p.

3. Darbo „Dujų apskaitos AB „Lietuvos dujos“ trūkumų analizė ir priemonių jiems šalinti“ ataskaita, LEI, Kaunas, 1998, 109 p.

4. Darbo „Dujų nuostolių AB „Lietuvos dujos“ statistinė analizė“ ataskaita, VDU, Kaunas, 1999.

5. Dujų suvartojimo technologiniams nuostoliams eksploatuojant magistralinius vamzdynus nustatymo metodika, UKRNIIGAZ, Charkovas, 1981 (versta iš rusų kalbos).

6. Dujų suvartojimo dujų ūkio įmonių technologiniams (saviems) poreikiams nustatymo metodika ir priemonės jų taupymui. PDM 204 RTFSR, 3.14-82 Saratovas, 1984 (versta iš rusų kalbos).

7. Dujų nuostoliai dujų tiekimo sistemose ir dujų suvartojimas technologiniams bei saviems poreikiams AB „Lietuvos dujos“. Skaičiavimo metodika. LD D2:1995.

8. Dujų ir skysčių kiekio matavimo standartiniais siaurėjančiais įtaisais taisyklės, RD 50-213-80. M., Standartų leid., 1982, 320 psl. (versta iš rusų kalbos).

9. Lietuvos klimato žinynas. Oro temperatūra. Vilnius, 1992, 136 p.

______________