LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PREKIŲ (PASLAUGŲ) ĮSIGIJIMO TVARKOS BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE
1992 m. gegužės 15 d. Nr. 355
Vilnius
1. Nustatyti, kad finansuojamos iš Lietuvos valstybės, savivaldybių ir socialinio draudimo biudžetų įstaigos (ministerijos, departamentai, kitos valstybinės tarnybos, inspekcijos, savivaldybių valdybos ir skyriai, taip pat kitos organizacijos) už įsigyjamas prekes, atliekamus darbus bei patarnavimus apmoka rinkos kainomis tuo atveju, jeigu netaikomos deklaruojamosios kainos, sutartinės kainos arba kitoks valstybinis kainų reguliavimas.
Tuo atveju, kai rinkoje panašios kokybės prekės (paslaugos) parduodamos (teikiamos) skirtingomis kainomis, ta pati prekė (paslauga) turi būti perkama mažiausia kaina, o sutartis sudaroma su tuo pardavėju (tiekėju, rangovu), kuris siūlo mažiausią kainą.
2. Įstaigų, nurodytų 1 punkte, vadovai turi užtikrinti racionalų joms skirtų biudžetinių lėšų naudojimą, užkirsti kelią piktnaudžiavimams įsigyjant prekes, apmokant už darbus bei patarnavimus. Kiekvienoje įstaigoje vadovo sprendimu kainų taikymo teisingumui įvertinti turi būti sudaroma 3–5 asmenų komisija, į kurią įtraukiamas įstaigos (organizacijos) finansininkas (buhalteris), administracijos atstovas ir ekonominės tarnybos atstovas. Tais atvejais, kai šių prekių vieneto, darbų bei patarnavimų vertė viršija 2 tūkst. rublių, ši komisija turi patvirtinti kainų taikymo teisingumą (ar kaina nėra padidinta). Komisija kainų ekspertizei atlikti gali pasitelkti ekspertus.
3. Šios komisijos turi įvertinti prekių, darbų bei patarnavimų kainas iki jas įsigyjant (atliekant) ir pateikti išvadas (pažymą) įstaigos vadovui bei vyriausiajam finansininkui (buhalteriui), kuris pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl Biudžetinių įstaigų vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) nuostatų patvirtinimo“ yra atsakingas už įstaigos piniginių lėšų naudojimą.
4. Nustatyti, kad prekės (paslaugos), kurių vertė (vieneto ar bendra pirkinio) didesnė kaip 10 tūkst. rublių, perkamos konkurso būdu.
Prekė (paslauga) laikoma įsigyta konkurso būdu, jeigu siūlymą ją pirkti pateikia ne mažiau kaip trys prekių (paslaugų) pardavėjai (tiekėjai, rangovai), išskyrus tuos atvejus, kai nėra tiek pardavėjų (tiekėjų) ir prekė įsigyta už mažiausią kainą. Tais atvejais, kai prekių (paslaugų) vertė (vieneto ar bendra pirkinio) viršija 100 tūkst. rublių, konkursas skelbiamas prieš savaitę per respublikinę spaudą. Jeigu prekės (paslaugos) įsigytos ne konkurso tvarka, laikoma, jog jų kaina yra padidinta 50 procentų palyginti su apmokėta už pirkinį kaina ir yra padaryta tokio dydžio žala.
5. Nustatyti, kad įstaigų vadovams ar komisijoms arba valstybės kontrolės ir revizijos tarnyboms ar aukštesniesiems valdymo organams nustačius, jog prekės (paslaugos) buvo pirktos padidintomis kainomis, taip pat kitus neteisingo kainų taikymo atvejus (nebuvo atsižvelgta į komisijos išvadas arba su ja iš viso nebuvo derinamas kainų teisingumas pagal 2 punkte nustatytą tvarką, nebuvo skelbtas konkursas), asmenys, dėl kurių kaltės padaryta žala, atsako dešimteriopu tikrosios žalos dydžiu. Tuo atveju, kai asmuo negali įstatymų nustatyta tvarka atlyginti viso nuostolių dydžio ir baudos, trūkstama suma išieškoma iš įstaigos darbo užmokesčio fondo.