LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
dėl asvejos regioninio parko liudgardo rekreacinės zonos tvarkymo plano patvirtinimo
2005 m. liepos 25 d. Nr. D1-380
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 18 straipsniu ir 28 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484, Nr. 113-5041) 1.27 punktu,
2. Pavedu:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:
2.1.1. per 15 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo įregistruoti Asvejos regioninio parko Liudgardo rekreacinės zonos tvarkymo planą Teritorijų planavimo dokumentų registre;
2.2. Asvejos regioninio parko direkcijai:
2.2.1. organizuoti Asvejos regioninio parko Liudgardo rekreacinės zonos tvarkymo plano įgyvendinimą;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. liepos 25 d.
įsakymu Nr. D1-380
asvejos REGIONINIO PARKO LIUDGARDO REKREACINĖS ZONOS TVARKYMO PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Asvejos regioninio parko Liudgardo rekreacinės zonos tvarkymo planas nustato teritorijos naudojimą ir apsaugą reguliuojančias kraštovaizdžio tvarkymo zonas, kraštovaizdžio formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo bei kitas tvarkymo priemones.
2. Liudgardo rekreacinei zonai taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) įstatymais, Asvejos regioninio parko nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 (Žin., 1999, Nr. 39-1227), bei Asvejos regioninio parko apsaugos reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 411 (Žin., 2002, Nr. 86-3710), Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), Saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), bei kitais teisės aktais nustatyti reikalavimai. Nesudėtingų statinių įrengimas stovyklavietėse, kempinguose, paplūdimiuose ir kt. vykdomas vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639), ir kitais teisės aktais. Paplūdimių įrengimo higienos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 92-1999 „Paplūdimiai ir jų maudyklos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 307 (Žin., 1999, Nr. 58-1907). Miško ugdymo kirtimai vykdomi vadovaujantis Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 669 (Žin., 2004, Nr. 25-778).
3. Liudgardo rekreacinės zonos tvarkymo plano tikslai yra:
3.1. detalizuoti rekreacinės zonos naudojimą ir tvarkymą, nustatyti rekreacinės infrastruktūros kūrimo bei kitas tvarkymo priemones;
3.2. sudaryti palankesnes sąlygas projektuoti bei įrengti visuomenės poreikiams (poilsiautojams aptarnauti) skirtą infrastruktūrą;
3.3. numatyti rekreacinės paskirties pastatų statybos galimybes, užtikrinant teritorijos ekologinę apsaugą;
II. TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS
4. Asvejos regioninio parko Liudgardo rekreacinio prioriteto zonoje pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos (Asvejos regioninio parko Liudgardo rekreacinės zonos tvarkymo plano brėžinys M 1: 5000):
4.1. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos ekosistemų apsaugos miškų grupėje – išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona (MEk);
4.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos rekreacinių miškų grupėje:
4.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos rekreacinių agrarinių teritorijų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zona (Žre);
4.4. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių grupėje – intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo rekreacinio kraštovaizdžio tvarkymo zona (GRi);
4.5. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zona (NRu);
4.6. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, pramoninės-komunalinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – intensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių-komunalinių sklypų kraštovaizdžio tvarkymo zona (NFu);
III. BENDRIEJI REIKALAVIMAI LIUDGARDO REKREACINĖS ZONOS KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMUI IR REKREACINĖS INFRASTRUKTŪROS FORMAVIMUI
5. Formuojant kraštovaizdį vykdomi darbai, didinantys vietovės rekreacinį potencialą – naudojamos specialios kraštovaizdžio architektūros priemonės: želdinimas (erškėtrožių želdynai), ežero pakrantės, miško parko valymas, naudojama vieninga ženklinimo sistema, įrengiamos pažintinio turizmo trasos, takai, esami bendro naudojimo keliai pritaikomi autoturizmui ir dviratininkų turizmui, kt.
6. Miškai tvarkomi vykdant kraštovaizdžio formavimo kirtimus bei įrengiant minimalią rekreacinę infrastruktūrą.
7. Miškuose, kuriuose formuojami miško ir poilsio parkai, siekiant sudaryti sąlygas poilsiui, vykdomos sanitarinių-higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo bei medynų atsparumo didinimo priemonės. Vykdant ugdymo kirtimus būtina pagerinti miško estetines, rekreacines ir higienines savybes bei suformuoti atsparius įvairiems neigiamiems veiksniams medynus, siekiant išlaikyti optimalų uždarų, pusiau uždarų ir atvirų erdvių santykį.
8. Prie pažintinio turizmo (automobilių, dviratininkų, pėsčiųjų) trasų/takų ir rekreacinės infrastruktūros objektų formuojama rekreacinė aplinka, atliekant specialius kraštovaizdžio formavimo (erdvių, sudėties formavimo ir dekoratyvinius) ir kitų rūšių (ugdymo, rekonstrukcinius) kirtimus bei želdinimo darbus, įrengiama tik minimali rekreacinė infrastruktūra – atokvėpio vietos, informacinė sistema.
9. Išplėtota infrastruktūra su įvairiomis paslaugomis lankytojams koncentruojama numatytose urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose, šiose zonose įrengiama stacionari ar laikina įranga higienos poreikiams tenkinti ir atliekoms surinkti, taip pat lankytojams skirta informacija ir infrastruktūra.
10. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus, gręžtinius šulinius galima įrengti tik gyvenamosios ir visuomeninės bei urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose.
11. Inžinerinė infrastruktūra (komunikacijos, keliai, privažiavimai, statiniai) projektuojama ir įrengiama kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei neteršiant aplinkos. Gerinant kelių dangą, išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, kt.). Draudžiama užtverti turistines trasas, takus, kelius, taip pat naikinti kelius prie rekreacijai skirto Žverno ežero, jo pakrantės, paplūdimių, lankytinų objektų, apžvalgos aikštelių.
IV. KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMAS IR REKREACINĖS INFRASTRUKTŪROS FORMAVIMAS REKREACINĖS PASKIRTIES ŽEMĖS KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO ZONOSE
12. Pagal tvarkymo pobūdį išskirtose urbanizuotos (galimos urbanizuoti) rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonose (brėžinyje išskirtos 8 teritorijos) tvarkymo ir apsaugos darbai vykdomi pagal specialiuosius ir detaliuosius planus, jose kuriama šiame specialiajame plane numatyta intensyviai lankyti pritaikyta aplinka:
12.1. 1NRu – esami rekreaciniai pastatai gali būti rekonstruojami, pritaikomi lankytojų apgyvendinimui, kitų turizmo paslaugų teikimui. Gali būti didinamas rekreacinių pastatų talpumas. Atsižvelgiant į rekreacinius interesus, miškas tvarkomas teritoriją formuojant kaip miško parką;
12.2. 2NRu – teritorijoje lankytojams apgyvendinti gali būti įrengiamas kempingas: statomi paprastų konstrukcijų rekreaciniai statiniai – mediniai poilsio nameliai, įrengiamos sporto, automobilių, palapinių stovėjimo aikštelės. Miškas rekreaciniams poreikiams pertvarkomas minimaliai – atliekami kirtimai, būtini teritorijos pritaikymui rekreaciniam naudojimui;
12.3. 3NRu – teritorijos tvarkymas tiesiogiai susijęs su 8NRu teritorijos tvarkymu. 3NRu teritorija performuojama: poilsiavietės „Asveja“ mediniai poilsio nameliai griaunami, teritorija rekultivuojama bei suformuojama lygiaverčio ploto 8NRu teritorija, kurioje statomi ne daugiau kaip 4 poilsio nameliai, vykdomi estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo darbai, įrengiama apžvalgos aikštelė.
12.4. 4NRu – esamos dvi poilsio bazės su stacionariais pastatais gali būti rekonstruojamos išlaikant rekreacinę paskirtį, pritaikant pastatus rekreacinių paslaugų teikimui visus metus. Negalima bloginti rekreacinių išteklių kokybės, naikinti Asvejos ežero pakrantės kraštovaizdžio estetinio potencialo. Intensyviam lankymui pritaikyta aplinka pastoviai prižiūrima, atnaujinama rekreacinė inžinerinė infrastruktūra.
12.5. 5NRu – įrengiama stovyklavietė. Gamtinė aplinka tvarkoma atsižvelgiant į rekreacinius poreikius – vykdomi ežero kraštovaizdį atveriantys kirtimai, valoma pakrantė. Pakrantė paruošiama rekreaciniam naudojimui: įrengiamos maudymosi vietos, leidžiama statyti paplūdimių įrangą (pavėsines, persirengimo kabinas, informacinius stendus, vandens pramogų sezoninius statinius, prieplauką). Įrengiamos palapinių statymo vietos, laužavietės, sporto (tinklinio, krepšinio, futbolo, badmintono ir kt.) aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelė. Renginiams organizuoti gali būti įrengiami lengvai išardomi ir kilnojami sezoniniai statiniai (paviljonai, palapinės), vasaros teatrai, estrados, atviros šokių aikštelės. Stovyklavietei, automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo, sporto aikštelėms, įrengiamoms pakrantėje ar miške, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keisti nereikia.
12.6. 6NRu – rekreacinių pastatų ir rekreacinių įrenginių statyba galima tik detaliaisiais planais numatytose vietose. Žemės sklypuose numatant rekreacinių pastatų statybą, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama į kitos paskirties žemę, nustatant rekreacinių teritorijų žemės sklypų naudojimo būdą. Galima vandens sporto klubo, viešbučių, motelių, maitinimo įstaigų statyba. Statiniai turi derėti prie gamtinės aplinkos, atsižvelgiant į kraštovaizdžio bei šio regiono architektūros ypatumus (forma, dydis, aukštingumas, medžiagos, spalvos). Statomi pastatai turi būti ne aukštesni nei 8 m nuo nulinės altitudės iki stogo kraigo. Pastatams naudojamos tradicinės statybinės ir apdailos medžiagos. Gali būti įrengiami vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniai tinklai, gręžtiniai šuliniai. Įrengiami paplūdimiai su pavėsinėmis, persirengimo kabinomis, sezoniniais vandens pramogų statiniais, valčių prieplauka, elingas.
12.7. 7NRu – nedidelė teritorija Asvejos ežero šiaurinėje pakrantėje, kurioje lankytojams įrengiamas paplūdimys su paplūdimių įranga: pavėsinėmis, persirengimo kabinomis, vandens pramogų sezoniniais statiniais bei prieplauka. Ant esamų pamatų leidžiama statyti gelbėjimo punkto statinį, kuriame būtų integruotos valčių nuomos bei kitos aptarnavimo paslaugos. Gali būti įrengiami sezoniniai sanitariniai-higieniniai statiniai.
V. REKREACINĖ INFRASTRUKTŪRA
13. Liudgardo rekreacinė zona yra neatskiriama Asvejos regioninio parko dalis. Liudgardo rekreacinės zonos rekreacinė infrastruktūra turi būti integruota į bendrą regioninio parko infrastruktūrą. Liudgaro rekreacinėje zonoje plėtojamos šios pažintinio turizmo rūšys: