LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS NACIONALINĖS 2004 METŲ STRUKTŪRINIŲ REFORMŲ ATASKAITOS

2004 m. lapkričio 8 d. Nr. 1400

Vilnius

Vadovaudamasi Konsoliduotos Europos Bendrijos steigimo sutarties (Žin., 2004, Nr. 2-2) 4 ir 98 straipsniais ir atsižvelgdama į 1998 metais Kardifo Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos Sąjungos valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo procedūrą, kurios pagrindinės priemonės yra nacionalinės struktūrinių reformų ataskaitos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pritarti Lietuvos nacionalinei 2004 metų struktūrinių reformų ataskaitai (pridedama).

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

Finansų ministras                                                                      Algirdas Butkevičius

______________

Pritarta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1400

LIETUVOS NACIONALINĖ 2004 METŲ STRUKTŪRINIŲ REFORMŲ ATASKAITA

I. ĮŽANGA

Nacionalinė ekonominių reformų ataskaita – tai Kardifo Europos Vadovų Tarybos nustatytas dokumentas, išreiškiantis Vyriausybės ekonominės politikos įsipareigojimus tęsti ekonomikos ir struktūrines reformas koordinuojant šią politiką su Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybėmis narėmis, siekiant įgyvendinti Lisabonos tikslus ir atsižvelgiant į Bendrosiose ekonominės politikos gairėse pateiktas rekomendacijas.

Lietuvos nacionalinėje 2004 metų struktūrinių reformų ataskaitoje apžvelgiama pastaraisiais metais Lietuvoje vykdomų struktūrinių reformų prekių ir paslaugų, darbo ir kapitalo rinkose eiga ir laimėjimai daugiau dėmesio skiriant 2003 ir 2004 metais vykusioms reformoms.

Per praėjusius 10 metų Lietuvoje sukurta lanksti rinkos ekonomika. Tai vienas iš svarbiausių to laikotarpio ekonominių reformų rezultatų. Kylant efektyviam nominaliam valiutos kursui, ūkis išliko konkurencingas, nes taip pat nuosaikiai (palyginti su darbo našumu) didėjo nominalusis darbo užmokestis, išliko stabilios kainos. Sparti Lietuvos eksporto plėtra ir didėjanti vidaus paklausa sparčiausiai Europos Sąjungoje didino bendrąjį vidaus produktą (toliau vadinama – BVP) ir mažino nedarbą. Lietuvos fiskalinės politikos orientavimas pagal Stabilumo ir augimo pakto tikslus stiprino rinkų lūkesčius dėl artėjančios narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, mažino investicijų Lietuvoje rizikingumą. Spartus investicijų didėjimas užtikrins ilgalaikį Lietuvos konkurencingumą.

Pagrindiniai Lietuvos ekonominės politikos tikslai yra reali ekonominė konvergencija, ūkio konkurencingumo didinimas, narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Visa reformų programa orientuota į priemonių kūrimą vidutinės trukmės laikotarpiu, kad būtų įgyvendinti šie tikslai:

1) sparti ir tolygi ekonomikos plėtra ir stabili makroekonominė aplinka;

2) palankios verslo plėtros sąlygos ir sėkmingai įgyvendintos struktūrinės reformos;

3) skaidrus valstybės valdymas ir politinis sutarimas dėl vykdytinų reformų;

4) stabili ir prognozuojama teisinė aplinka;

5) gili ekonominė integracija su ES.

Bendrosiose ekonominės politikos gairėse pateiktos rekomendacijos, kur pabrėžiamos Lietuvai iškylančios struktūrinės darbo rinkos problemos, būtinumas skatinti konkurencingumą transporto, telekomunikacijų ir energetikos rinkose, užtikrinti, kad sparčiau didėtų darbo našumas. Per laikotarpį nuo Lietuvos nacionalinės 2003 metų struktūrinių reformų ataskaitos pateikimo tęsiamos darbo rinkos ir transporto sektoriaus reformos, liberalizuota telekomunikacijų rinka, energetikos įmonių privatizavimas, vykdoma mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų politika sudarė sąlygas toliau gerinti darbo rinkos struktūrinius rodiklius, didinti konkurencingumą telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose, plėtoti geležinkelių rinką. Tai lems tolesnį darbo našumo didėjimą šiuose svarbiuose sektoriuose.

Lietuvai pertvarkant savo politiką žinių ekonomikos infrastruktūros plėtojimo srityje ir siekiant tarpinio tikslo – švietimo, mokymo, informacinių technologijų plėtros ir telekomunikacijų išvystymo lygiu atitikti minimalius išsivysčiusių ES valstybių rodiklius, – bus kuriamas tvirtas pagrindas, įgalinantis didinti šalies ekonomikos konkurencingumą ir užtikrinti sparčią konvergenciją su ES valstybėmis.

Atsižvelgiant į Lisabonos strategijoje numatytus tikslus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1646 buvo patvirtinta Ilgalaikė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategija, kurios tikslas – stiprinti šalies mokslinį techninį potencialą ir siekti, kad jis kuo veiksmingiau būtų naudojamas šalies pažangai spartinti ir konkurencingumui didinti.

Lietuva, orientuodamasi į 2000 metų Lisabonos Europos Vadovų Tarybos susitikime Europos Bendrijos užsibrėžtus tikslus ir įgyvendindama 2004 metų Bendrosiose ekonominės politikos gairėse Europos Tarybos pateiktas rekomendacijas, privalo daugiau dėmesio skirti investicijoms į žmogiškuosius išteklius, kad kuo geriau būtų pritaikomos įgytos žinios kintančioje darbo rinkoje. 2003 metais bendroji pridėtinė vertė, sukurta švietimo veikloje, sudarė 2827 mln. litų, arba 5,1 procento BVP (t. y. 19,7 mln. litų daugiau nei 2002 metais). Tačiau daugelis struktūrinių trūkumų Lietuvos darbo rinkoje yra susiję su ribotu profesiniu ir geografiniu darbo jėgos mobilumu, įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikimu. Todėl pritaikyti švietimo sistemą prie darbo rinkos poreikių – vienas iš svarbiausių Lietuvos uždavinių. Tik šitai leis išlaikyti esamas produktyvumo didėjimo tendencijas.

II. NAŠUMO IR VERSLO PLĖTROS SKATINIMAS

1. NAŠUMas IR EKONOMINIO AUGIMO RAIDA

Spartus Lietuvos ekonomikos vystymasis 2001–2003 metais ir 2004 metų I pusmetyje rodo gerėjančią šalies ekonominę būklę. 2001 metais realusis Lietuvos BVP padidėjo 6,4 procento, 2002 metais - 6,8 procento. 2003 metais sukurtas BVP buvusiomis kainomis sudarė 56179 mln. litų. Realiojo BVP didėjimas 2003 metais siekė 9,7 procento. Išankstiniu vertinimu, per 2004 metų I pusmetį realusis BVP padidėjo 7,2 procento. Eurostato duomenimis, pagal perkamosios galios standartą BVP vienam gyventojui padidėjo nuo 41 procento 2001 metais iki prognozuojamų 46 procentų ES valstybių narių (25) vidurkio 2003 metais. Tai patvirtina, jog išlaikytas makroekonominis stabilumas, sėkmingai vykdomos struktūrinės reformos, gausėja vidaus ir užsienio investicijų, užtikrinamas eksporto konkurencingumas.

Kaip rodo Eurostato prognozė, 2003 metais pagal perkamosios galios standartą Lietuvoje BVP vienam gyventojui sudarė 46 procentus. ES valstybių narių (25) vidurkio ir, palyginti su 2002 metais, padidėjo 2,5 procentinio punkto. Prognozuojama, kad 2004 metais vienam Lietuvos gyventojui sukurtas BVP sieks 48,3 procento ES valstybių narių (25) vidurkio.

1 grafikas. Realiojo darbo našumo (lyginamosiomis 2000 metų kainomis) didėjimas pagal pagrindines ekonominės veiklos rūšis 2001–2003 metais, palyginti su 2000 metais, procentais

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) skaičiavimais, atliktais remiantis atskirų ekonominės veiklos rūšių bendrosios pridėtinės vertės ir faktiškai dirbtų valandų įvertinimu, šalies ūkio darbo našumas 2003 metais, palyginti su 2000 metais, padidėjo 22 procentais, o 2003 metais, palyginti su 2002 metais, – 4,9 procento. Sparčiausiai darbo našumas ir pridėtinė vertė didėjo su gamyba ir vartojimu susijusioje veikloje. Pramonės, statybos ir gamybinių paslaugų veiklos rūšyse darbo našumas didėjo sparčiausiai. Apskritai visame ūkyje darbo našumo didėjimas per 3 pastaruosius metus (2001–2003) viršijo darbo užmokesčio didėjimą ir leido išlaikyti konkurencingumą kylančio nominaliojo lito kurso sąlygomis: realusis darbo užmokestis 2003 metais, palyginti su 2000 metais, padidėjo 11,6 procento, o darbo našumas – 22 procentais.

BVP didėjimą 2003–2004 metais skatino sparčiai didėjančios paskolos ir ekonomikoje buvę nepanaudoti gamybiniai pajėgumai. Lietuvos banko duomenimis, 2003 metais bankų suteiktos paskolos padidėjo 52,4 procento. Šios tendencijos buvo pastebimos ir 2004 metų I pusmetį: per metus iki 2004 metų I pusmečio pabaigos bankų klientams suteiktų paskolų portfelis padidėjo 5,3 mlrd. litų, arba 60,5 procento. Paskolų portfelis išaugo nuo 15,7 procento BVP 2003 m. liepos 1 d. iki 23,1 procento BVP – 2004 m. liepos 1 dieną.

2. KONKURENCIJA PREKIŲ bei PASLAUGŲ IR VIDAUS RINKOSE

Naujų rinkų atvėrimas konkurencijai, tolesnė ekonominė integracija

Lietuvos užsienio prekybos politika 2003–2004 metais glaudžiai susijusi su narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (toliau vadinama – PPO) įsipareigojimais ir stojimu į ES. Lietuva prisiėmė svarbius įsipareigojimus dėl laipsniško prekių ir paslaugų rinkų liberalizavimo.

Daugiau nei 50 procentų Lietuvos prekybos sudaro prekyba su ES valstybėmis. Atsižvelgdama į Lietuvos geografinę padėtį ir jos istorinius prekybos santykius su kaimyninėmis šalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė skatina regioninį bendradarbiavimą su Rusija, Ukraina ir Baltarusija. 2004 metų balandžio mėnesį su Rusija ir Ukraina buvo baigtos dvišalės Lietuvos derybos, susijusios su šių šalių stojimu į PPO. Rusijai ir Ukrainai įstojus į PPO, daugeliui Lietuvos pramonės įmonių prekybos sąlygos pagerėtų.

Nors prekių eksportas 2003 metais padidėjo 9,1 procento, o importas – 6 procentais, prekių rinkų integracija sudarė 46,6 procento ir, palyginti su 2002 metais, sumažėjo 0,8 procentinio punkto. Sumažėjęs prekių eksporto didėjimas – vienas iš pagrindinių BVP didėjimo indikatorių pastaraisiais metais – neigiamai atsiliepė ekonomikos atvirumo laipsnio rodikliui (prekių ir paslaugų eksporto santykiui su BVP), kuris 2003 metais sumažėjo iki 51,8 procento BVP, palyginti su 53,1 procento – 2002 metais. Sumažėjimą iš dalies lėmė smukęs JAV dolerio kursas lito atžvilgiu, sumažinęs Lietuvos eksporto į kai kurias rinkas konkurencingumą. Tačiau 2003 metais didėjo lietuviškos kilmės prekių eksportas, kuriam teigiamą įtaką turėjo gamybos modernizavimas bei standartizavimas ir Lietuvos veiksmai pasirašant ir ratifikuojant tarptautinius dokumentus, reglamentuojančius standartizacijos klausimus.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į ES, pasikeitė užsienio prekybos santykiai. Nuo šios datos nebegalioja prekybos suvaržymai tarp ES valstybių senbuvių ir naujokių, todėl susiklostė palankios sąlygos jų tarpusavio prekybai. Kaip ir kitos ES valstybės narės, Lietuva laikosi bendros muitų politikos, pagal kurią prekiaudama su trečiosiomis šalimis taiko ES nustatytus vienodus importo muitus, preferencijas ir kitus prekybinius apribojimus. Tačiau nebegalioja ir kai kurios lengvatos, nustatytos ankstesnėmis Lietuvos laisvos prekybos sutartimis su kai kuriomis trečiosiomis šalimis (pvz., prekybiniams santykiams su Ukraina). Tokie prekybinių sąlygų pokyčiai, be abejo, turi ir ateityje turės labai didelę įtaką Lietuvos užsienio prekybai.

Vienodų prekybos taisyklių taikymas, laisvo prekių judėjimo kliūčių panaikinimas, galimybės naudotis palankiomis ES prekybos sutarčių su kitomis valstybėmis ar jų grupėmis sąlygomis sudarė Lietuvos įmonėms galimybes skverbtis į kitų šalių rinkas ir pradėti jose savo verslą. Nuo prekybos (prekių ir paslaugų eksporto) plėtros tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso ir darbo vietų gausėjimas.

Prekybos maisto produktais su ES valstybėmis narėmis liberalizavimas sukėlė vienkartinį lietuviškos kilmės maisto prekių pabrangimą, nes ES rinkoje šie produktai brangesni. Antra vertus, dėl muitų panaikinimo pigo iš kitų ES valstybių narių importuojami maisto produktai.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme (2004 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, Nr. IX-2052) ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatyme (2003 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pakeitimo ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas, Nr. IX-1840) panaikintas alkoholio produktų ir tabako gaminių importo iš ES valstybių licencijavimas. Pagal ES reglamentus licencijuojami tik žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, vyno ir vynuogių misos importas iš trečiųjų šalių ir eksportas į jas. Tabako gaminių importas iš trečiųjų šalių ir eksportas į jas nelicencijuojami.

JAV dolerio kurso smukimas realaus poveikio BVP augimui neturi. Prekybos ryšiai su JAV dolerio zonos šalimis, kuriose išlaikomas kainų stabilumas, menkai išplėtoti. Lietuvos ūkio priklausomybę nuo smunkančio JAV dolerio kurso mažina prekybos plėtra su ES, ypač su euro zonos šalimis.

Sparčiausiai plėtojama ir ekonominį augimą lemia paslaugų rinka. 2003 metais prekybos, viešbučių ir restoranų, transporto ir ryšių sektoriuose sukurta pridėtinė vertė sudarė 32,5 procento bendrosios pridėtinės vertės (ES vidurkis – 21,5 procento); finansinio tarpininkavimo, nekilnojamojo turto ir kitos verslo veiklos – 12,3 procento (ES – 27,4 procento); kitų paslaugų – 17,1 procento (ES – 22,2 procento). Lietuvos paslaugų rinkos integracija 2001 metais sudarė 7,7 procento, 2002 metais – 8,5 procento, o 2003 metais padidėjo iki 8,6 procento.

Nors Lietuvos paslaugų rinka yra liberalizuota ir atitinka tarptautinius PPO ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau vadinama – EBPO) standartus, reikia toliau gerinti ir plėtoti paslaugų aplinką. Tyrimas, kurį EBPO atliko 2003 metais (EBPO, Susitikimas dėl regioninės ir daugiašalės prekybos paslaugomis plėtros strategijų pereinamojo laikotarpio šalyse: Baltijos valstybių, Rusijos ir Pietryčių Europos patirtis. CCNM/TD(2003)7, http://www. oecd. org/trade), rodo, kad reikėtų stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir paramą elektros energetikos, telekomunikacijų, bankų sektoriuose, taip pat krovinių vežimo sektoriuje (žr. 1 priedo skyrių „EBPO studijos dėl regioninės ir daugiašalės prekybos paslaugomis plėtros strategijų pereinamojo laikotarpio šalyse santrauka“).

2003 metais tiesioginių užsienio investicijų padidėjo 4 procentais; jų intensyvumas (tiesioginių užsienio investicijų santykis su BVP) sudarė 0,6 procento. Tiesioginių užsienio investicijų srauto sumažėjimo priežastis – tai, kad maždaug 2 procentus BVP (apytikriai 1,29 mlrd. litų) sudarančių ankstesnių metų investicijų buvo perklasifikuota iš tiesioginių užsienio investicijų į portfelines pasikeitus akcininkams, taip pat padidėjo vietinio kapitalo konkurencija privatizuojant valstybei priklausančias įmones. Tiesioginių užsienio investicijų srautas 2004 metais vėl pradėjo didėti: 2004 metų I pusmetį jis sudarė 1,3 mlrd. litų ir, palyginti su atitinkamu 2003 metų laikotarpiu, padidėjo 39,6 procento. Įplaukos už privatizuotus objektus 2004 metų I pusmetį sudarė tik 8,6 procento viso tiesioginių užsienio investicijų srauto į Lietuvą.

Viena iš svarbiausių sąlygų, užtikrinančių tolygų ES vidaus rinkos funkcionavimą, – kruopščiai ir laiku perkelti vidaus rinką reglamentuojančias direktyvas į nacionalinę teisę ir tinkamai jas įgyvendinti. Remiantis 2004 metų liepą Europos Komisijos paskelbtais duomenimis, Lietuvoje ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę rezultatas yra geriausias iš ES valstybių naujokių (naudojant skirtingas metodologijas, perkėlimo deficitas siekia 0,8 arba 1,2 procento) ir yra mažesnis už leistiną maksimalų – 1,5 procento deficitas.

Kad būtų išvengta naujų prekybos kliūčių, nuo narystės ES dienos vykdomi direktyvose 98/34/EB ir 98/48/EB numatyti įsipareigojimai dėl keitimosi su Europos Komisija ir Europos standartizacijos institucijomis informacija apie Lietuvoje priimamus naujus reglamentus ir standartus nesuderintose srityse. Pradėtos įgyvendinti ir kai kurios ES iniciatyvos, padedančios tobulinti ES vidaus rinkos funkcionavimą, spręsti verslui ir piliečiams iškylančias problemas, susijusias su Bendrijos teisės principų pažeidimu (įkurtas SOLVIT centras, priklausantis ES vidaus rinkos koordinavimo centrų sistemai).

Siekiant didinti pramonės konkurencingumą, pasirengti atlaikyti ES valstybių ir kitų šalių rinkų konkurencinį spaudimą, sudaryti palankesnes sąlygas laisvam Lietuvos ūkio subjektų prekių judėjimui, 2003 metais baigta įgyvendinti Atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymų laboratorijų, sertifikacijos įstaigų) plėtros programa (jai buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 21 d. posėdyje, protokolo Nr. 9, 2 klausimas), stiprinama metrologinė ir rinkos priežiūros sistema, baigiama derinti teisinė bazė perimant ES direktyvas įvairioms produktų grupėms.

2002 metų vasario–2003 metų rugpjūčio mėnesių laikotarpiu buvo įgyvendinamas PHARE projektas „Administracinių ir techninių gebėjimų, skatinant laisvą prekių judėjimą, stiprinimas“. Pagal šį projektą buvo finansuojama darniųjų ES standartų vertimas į lietuvių kalbą, brošiūros „Direktyvos ir susiję standartai“, leidinių apie Asmeninių apsaugos priemonių ir Mašinų saugos direktyvas, taip pat ES naujuoju požiūriu ir visuotiniu požiūriu grindžiamų direktyvų įgyvendinimo vadovo leidyba.

Viešieji pirkimai. 2002 m. gruodžio 3 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-1217, kuris visiškai suderintas su ES viešųjų pirkimų direktyvomis. Europos Parlamentui ir Tarybai 2004 m. kovo 31 d. priėmus naujas viešųjų pirkimų direktyvas, Lietuva numato šių direktyvų nuostatas perkelti į nacionalinę teisę direktyvose nustatytais jų įgyvendinimo terminais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, skelbimai apie pirkimus spausdinami Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje nuo Lietuvos Respublikos narystės ES dienos (t. y. nuo 2004 m. gegužės 1-osios). Siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą, duomenys apie viešai skelbiamų viešųjų pirkimų vertę (BVP procentais) teikiami pradedant 2004 metais.

Atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų nuostatas, šiuolaikinėms informacinėms sistemoms keliamus reikalavimus ir tenkinant viešųjų pirkimų subjektų informacijos perdavimo, kaupimo, apdorojimo bei valdymo poreikius, 2004 metais buvo toliau vykdoma Viešųjų pirkimų tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Viešųjų pirkimų tarnyba) įdiegtos viešųjų pirkimų monitoringo informacinės sistemos plėtra. Nuo 2003 metų liepos pradžios iki 2004 metų rugpjūčio pabaigos internete buvo pateikti 8759 viešųjų pirkimų skelbimai, iš jų 69 procentus informacijos perkančiosios organizacijos perdavė naudodamosi viešųjų pirkimų monitoringo informacinės sistemos priemonėmis. Ši sistema valstybės tarnyboms ir didelėms perkančiosioms organizacijoms taip pat suteikia galimybę per internetą prieiti prie ataskaitų ir statistikos duomenų.

2003 metų pabaigoje atlikta globali galimybių studija. Joje buvo apžvelgta viešųjų pirkimų būklė ir jų problemos, išnagrinėta ES valstybių patirtis ir laimėjimai, parengta metodika, pagal kurią įvertinti įvairiose ES valstybėse pasiekti rezultatai elektroninės prekybos srityje, pateikta Lietuvos Respublikos elektroninių pirkimų sistemos vizija ir viešųjų pirkimų perkėlimo į elektroninę terpę koncepcija, išnagrinėtos perėjimo teisinės, organizacinės, technologinės sąlygos, nubrėžti perėjimo etapai 5 metams (žr. 1 priedą, skyrių „Elektroninių viešųjų pirkimų galimybių studija“). 2004 metais pradėtas vykdyti pirmasis elektroninių pirkimų perkėlimo į elektroninę terpę darbų etapas – kuriama centrinė viešųjų pirkimų prieiga.

Valstybės konkurencijos politika, transportas ir ryšiai; elektros, dujų ir vandens tiekimas ir kitos paslaugos

Valstybės konkurencijos politika

Lietuvoje iš esmės jau sukurti teisiniai pagrindai, saugantys ekonomiką nuo nesąžiningos konkurencijos, konkurenciją ribojančių veiksmų ir monopolizavimo tendencijų. Rengiantis narystei ES, 2004 m. balandžio 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pakeitimo ir papildymo, valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo pripažinimo netekusiu galios ir Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. IX-2126, kuriuo:

sudarytos teisinės prielaidos veiksmingai įgyvendinti konkurencijos politiką Lietuvai tapus ES nare;

pakeistos arba pripažintos netekusiomis galios praktikoje nepasiteisinusios Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo normos.

Įstatymas buvo papildytas nuostatomis, leidžiančiomis Konkurencijos tarybai veiksmingiau ginti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tai ypač susiję su griežtesnių sankcijų politika.

Šiuo metu pagrindinės konkurencijos politikos plėtros kryptys yra susijusios su tolesniu konkurencijos teisės įgyvendinimo efektyvumo didinimu, tiesioginiu Europos Bendrijos konkurencijos teisės normų taikymu. Ypač daug dėmesio skiriama veiksmingam Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo įgyvendinimui tokiose prioritetinėse srityse, kaip draudžiami susitarimai, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi ir rinkų struktūros koncentracijos kontrolė. Siekiama užkirsti kelią pažeidimams, kurie kelia didžiausią grėsmę konkurencijai, daro daug žalos rinkai ir vartotojams.

Konkurencijos taryba per metus išnagrinėja ir priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimų ir koncentracijos vidutiniškai apie 70 atvejų. Šiais metais jau išnagrinėtos 6 bylos: 3 bylos – dėl draudžiamų susitarimų, 2 bylos – dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, viena byla – dėl koncentracijos vykdymo be leidimo. Ūkio subjektams paskirta viena bauda už koncentracijos be leidimo vykdymą. 2004 metais jau yra išduoti 33 leidimai vykdyti koncentraciją pagal pateiktus pranešimus. 2003 metais buvo gauti 54 pranešimai dėl leidimų vykdyti rinkų struktūros koncentraciją. 52 atvejais Konkurencijos tarybos nutarimais buvo leista vykdyti koncentraciją; iš jų 6 atvejais – su sąlygomis ir įpareigojimais, kad būtų išvengta dominuojančios padėties sukūrimo ar sustiprinimo. 2003 metais užsienio ūkio subjektams išduota mažiau leidimų – 10 (2002 metais – 15). Kitais 42 nagrinėtais atvejais koncentracija vyko tarp Lietuvoje registruotų ūkio subjektų, iš kurių 6 atvejais leidimai buvo duoti užsienio kapitalo kontroliuojamiems ūkio subjektams, o 5 atvejais – bendro užsienio ir Lietuvos kapitalo kontroliuojamiems ūkio subjektams. Koncentracijos procesų analizė rodo: palyginti su 2002 metais, padidėjo horizontalaus lygio koncentracijos skaičius, suintensyvėjo koncentracijos procesai pramonės, statybos, žemės ūkio sektoriuose.

Konkurencijos tarybos 2004 metų biudžetas, palyginti su 2003 metų biudžetu, padidėjo 21,5 procento ir sudaro 2971 tūkst. litų. Konkurencijos tarybai pavestas funkcijas atlieka 43 specialistai.

Daug dėmesio skiriama konkurencijos politikos įgyvendinimo viešumui, ypač diegiant konkurencijos principus tokiuose sektoriuose, kaip energetika, transportas ir komunikacijos.

Valstybės pagalba

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus valstybės pagalbos srityje, Konkurencijos taryba nuosekliai vykdė valstybės pagalbos kontrolę (nuo 2004 m. gegužės 1 d. valstybės pagalbos kontrolę vykdo Europos Komisija). 2003 metais buvo išnagrinėti 48 valstybės paramos teikimo atvejai, apimantys tiek valstybės institucijų rengiamų teisės aktų projektus, tiek pranešimus apie valstybės pagalbą. Kai kuriais atvejais Konkurencijos taryba priėmė atitinkamus nutarimus, kitais atvejais buvo pateikta pastabų ar pasiūlymų. Valstybės pagalbos teikėjai, laikydamiesi valstybės pagalbos kontrolės vykdymo tvarkos, pateikė 16 pranešimų apie valstybės pagalbą. Trimis atvejais Konkurencijos taryba nesąlygiškai pritarė valstybės pagalbai, dviem atvejais pritarė iškeldama sąlygas, vienu atveju valstybės pagalbai nepritarė. Vienu atveju Konkurencijos tarybos nutarimu buvo pradėtas valstybės pagalbos vertinimas, kuris baigtas 2004 metais. Kitais atvejais buvo nustatyta, kad pranešimuose apie valstybės pagalbą nurodytos paramos priemonės nėra valstybės pagalba arba nurodyta valstybės pagalba yra nereikšminga ir Konkurencijos tarybos pritarimas nėra būtinas.

Vykdant Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo (2000 m. gegužės 18 d. įstatymas Nr. VIII-1689; neteko galios nuo 2004 m. gegužės 1 d.) priežiūrą, buvo siekiama užtikrinti teikiamos valstybės pagalbos kontrolę ir skaidrumą. 2003 metais ir toliau buvo kaupiama ir sisteminama valstybės pagalbos duomenų bazė – Valstybės pagalbos žinybinis registras. Remiantis Valstybės pagalbos žinybinio registro duomenimis, parengta metinė ataskaita Europos Komisijai. Nacionalinė valstybės pagalba nuo 1996 metų mažėjo ir 2002 metais sudarė 75 mln. eurų, arba 0,5 procento BVP. Sektorinė pagalba 2002 metais sudarė 39 procentus visos nacionalinės valstybės pagalbos.

Transportui 2002 metais buvo skirta 39,4 procento visos nacionalinės valstybės pagalbos. Valstybės pagalba apdirbamajai pramonei ir paslaugoms minėtuoju laikotarpiu kito netolygiai. Ji 2002 metais sudarė didžiausią nacionalinės valstybės pagalbos dalį (58,74 procento) ir buvo suteikta šiems tikslams: moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms, prekybai, taip pat įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti, laivų statybai ir regionų plėtrai. Daugiausia valstybės pagalbos apdirbamajai pramonei ir paslaugoms – net 91,35 procento – buvo suteikta įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti.

Transportas ir ryšiai

Transporto ir ryšių sektoriuose sukurtos pridėtinės vertės dalis 2004 metų I pusmetį, palyginti su 2003 metų I pusmečiu, padidėjo 13,2 procento ir siekė 13,5 procento: transporto ir sandėliavimo veikla sudarė 9,8 procento, pašto ir ryšių veikla – 3,7 procento bendrosios pridėtinės vertės. Didžiausią transporto ir sandėliavimo veiklos dalį sudaro sausumos transportas (įskaitant ir geležinkelių transportą) ir pagalbinė transporto veikla, į kurią įeina jūrų ir oro uostų darbas.

2 grafikas. Transporto sektoriaus pridėtinė vertė 2003 metais, procentais

Per 2003 metus, palyginti su 2002 metais, labai padidėjo krovinių vežimas geležinkelių transportu – 18,5 procento daugiau krovinių (43,4 mln. tonų). Krova į jūrų laivus ir iš jų (Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale) padidėjo 23,6 procento (31,9 mln. tonų).

3 grafikas. Krovinių vežimo dinamika, mln. tonų

Šiuo metu parengta nauja ilgalaikė (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija, pagal kurią siekiama toliau tęsti Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimą. Ilgalaikė naujosios strategijos vizija numato, kad iki 2025 metų Lietuvoje turi būti sukurta moderni ir subalansuota multimodalinė transporto sistema, savo techniniais parametrais, sauga ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstanti ES valstybių senbuvių lygiui. Darniai sąveikaudama su kaimyninių šalių transporto sistemomis, ji leis verslo sektoriui sėkmingai plėtoti veiklą, o Lietuvos gyventojams – patogiai ir negaištant laiko susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo, kultūros ir verslo centrais. Lietuvos transporto sektorius taps svarbiu Baltijos jūros pietinio regiono transporto sistemos elementu ir teikdamas geros kokybės paslaugas tarnaus bendriems Lietuvos ir išsiplėtusios ES poreikiams bei interesams.

Lietuvos kelių, oro ir vandens transporto sektoriai yra visiškai liberalizuoti. 2004 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, kelių transporte licencijas vežti krovinius tarptautiniais maršrutais turėjo 1928 vežėjai. Tai daugiausia smulkūs tarptautinių maršrutų krovinių vežėjai, turintys nuo 1 iki 10 automobilių (iš viso 1641 įmonė). Vidutiniškai įmonėms, turinčioms teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, tenka 6,6 automobilio. Teisę vežti keleivius tarptautiniais maršrutais (Bendrijos licencija) turi 224 vežėjai (789 autobusai). Oro transporto sektoriuje licencijas verstis krovinių ir keleivių vežimu turi 8 įmonės (7 įmonės – A tipo ir 1 įmonė – B tipo). Tarptautiniame Vilniaus oro uoste daugiausia keleivių (maždaug 40 procentų) aptarnauja (gabena) akcinė bendrovė aviakompanija „Lietuvos avialinijos“. Tarptautiniame Kauno oro uoste ir tarptautiniame Palangos oro uoste daugiausia keleivių (maždaug 95 procentus ir 60 procentų atitinkamai) aptarnauja akcinė bendrovė „Aviakompanija Lietuva“. Be to, Lietuvoje skrydžius vykdo 9 užsienio aviakompanijos. Vandens transporto sektoriuje licencijas vežti krovinius ir keleivius turi 18 įmonių.

Apskritai struktūrinės reformos visuose Lietuvos transporto sektoriuose, išskyrus geležinkelių sektorių, jau pabaigtos.

Geležinkelių transporto sektorius. Lietuvoje iki 2004 m. gegužės 1 d. buvo sukurtos reikiamos teisinės sąlygos liberalizuoti geležinkelių transporto paslaugų teikimo rinką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 931 patvirtinta Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus reformos 2003–2006 metų strategija. Ji parengta siekiant užtikrinti efektyvią Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus veiklą rinkos sąlygomis, sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas plėtoti konkurencingą geležinkelių transporto sektorių stojant į ES ir jungiantis prie Europos geležinkelių transporto tinklų. Strategija stojimo į ES laikotarpiu numatė lėšų šaltinius valstybei priklausančių viešojo naudojimo geležinkelių renovavimo ir plėtros projektams finansuoti ir visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti, apibrėžė Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus 2003–2006 metais reformos etapus ir būsimąją akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ struktūrą.

Įgyvendinant Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus reformos 2003–2006 metais strategiją, 2004 m. balandžio 8 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymas, Nr. IX-2104, kuris nustatė Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus reformos tikslus, reformos įgyvendinimo tvarką ir etapus, geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos bei šios veiklos priežiūros reformos metu ypatumus, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros finansavimo šaltinius.

2004 m. gegužės 1 d. įsteigta akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Infrastruktūros turto valdyba. Tuo įgyvendintas vienas iš svarbiausių Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus reformos tikslų – atskirti keleivių, bagažo ir krovinių vežimo paslaugų teikimo veiklą nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūros ir valdymo.

Itin svarbus Lietuvos transporto sektoriaus prioritetas yra modernios šiaurės–pietų transporto ašies, formuojamos visos Europos transporto I koridoriaus (Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva) pagrindu ir jungiančios Baltijos šalis su Lenkija, sukūrimas. Plečiant minėtą transporto ašį ir įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, vienas iš svarbiausių projektų yra modernios geležinkelio linijos Talinas–Varšuva nutiesimas per Kauną. 2004 metų balandį Europos Parlamentas priėmė naujas transeuropinio transporto tinklo plėtros gaires, kur prioritetinių projektų sąraše yra ir „Rail Baltica“.

Telekomunikacijos. 2003 m. sausio 1 d. visiškai liberalizuota Lietuvos telekomunikacijų rinka. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas (2004 m. balandžio 15 d. įstatymas Nr. IX-2135), reglamentuojantis visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais, su jais susijusiomis priemonėmis ir paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu. Šio įstatymo nuostatos atitinka ES teisės aktų, sudarančių elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, reikalavimus.

Lietuvos telekomunikacijų rinka 2003 metais sparčiai plėtėsi, pajamos viršijo 2 mlrd. litų ir sudarė apie 3,6 procento BVP. Vienas iš svarbiausių išorės veiksnių, 2003 metais nulėmusių telekomunikacijų paslaugų kainų mažėjimą, buvo didėjanti konkurencija telekomunikacijų sektoriuje. Per 2003 metus skambučių kainos iš viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo į judriojo telefono ryšio tinklus sumažėjo vidutiniškai 52 procentais. Nuo 2003 metų rugsėjo viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo vietinių ir tarpmiestinių skambučių kainos ne piko metu vidutiniškai sumažėjo 66 procentais, nuo 2003 metų spalio viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo tarptautinių skambučių kainos vidutiniškai sumažėjo 34 procentais. 2003 metais patvirtinta aukščiausia tinklų sujungimo kainų riba sudarė sąlygas tolesniam konkurencijos didėjimui elektroninių ryšių rinkoje.

2004 metų I pusmetį viešojo fiksuoto telefono ryšio veikla vertėsi 18 ūkio subjektų, kurie teikė tarptautinių pokalbių paslaugas, keletas iš jų taip pat teikė vietinių ir (ar) tarpmiestinių pokalbių paslaugas. Per 2003 metus viešojo fiksuoto telefono ryšio linijų (abonentų, kurie naudojasi paslaugomis) sumažėjo beveik 12 procentų ir metų pabaigoje sudarė 824,2 tūkstančio, skvarba siekė 23,9 linijos 100 gyventojų.

Viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas 2004 metų I pusmečio pabaigoje teikė 3 operatoriai ir 4 paslaugų teikėjai. 2004 metų I ketvirčio pabaigoje buvo 2,5 mln. viešojo judriojo telefono ryšio abonentų, skvarba siekė 72,6 procento (abonentų skaičius 100 gyventojų).

Nuo 2004 m. sausio 1 d. viešojo fiksuoto ir viešojo judriojo telefono ryšio abonentams sudarytos galimybės išsaugo abonentinį numerį pakeitus telefono ryšio paslaugų teikėją ar paslaugų teikimo vietą ir būdą (numerio perkeliamumas). Per 2004 metų I ketvirtį tokia paslauga pasinaudojo maždaug 1 procentas vartotojų.

Pastaraisiais metais Lietuvoje aktyviai rengiamasi pereiti nuo analoginio radijo ir televizijos programų transliavimo formato prie skaitmeninio. Numatoma, kad Lietuvoje atsiras 4 skaitmeninės televizijos tinklai ir 2 skaitmeninio radijo tinklai, kuriais laidas galės transliuoti maždaug 100 radijo ir televizijos stočių. 2004 metais jau pradėtos transliacijos skaitmeniniais mikrobangės daugiakanalės televizijos tinklais Panevėžyje ir Šiauliuose. Šalyje veikia 69 kabelinės televizijos tinklai, kurių teikiamomis paslaugomis naudojasi daugiau kaip 257 tūkst. gyventojų (abonentų) (maždaug 75 procentai Lietuvos gyventojų turi galimybę prisijungti prie kabelinės televizijos tinklų). Daugelis kabelinės televizijos tinklų, ypač didžiuosiuose miestuose, turi grįžtamojo ryšio kanalą, taigi sudaromos techninės galimybės teikti interneto paslaugas.

Nuo 2004 m. balandžio 15 d. iki 2004 m. lapkričio 1 d. operatoriai gali naudoti UMTS/IMT-2000 radijo dažnius eksperimentiniais tikslais (bandomiesiems tinklams steigti) nekomerciniam naudojimui (UMTS bandomąjį tinklą įsteigė tik uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“).

Parengtas ir paskelbtas viešai konsultacijai trečiosios kartos judriojo radijo ryšio (UMTS/IMT-2000) plėtros plano projektas. Pagal šį planą numatoma išduoti 4 leidimus naudoti radijo dažnius (kanalus) UMTS/IMT-2000 radijo ryšio 4 tinkluose.

Pašto sektorius. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pašto įstatymas (2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo įstatymas, Nr. IX-2118), kuris suderintas su ES acquis.

Kaip ir daugelyje ES valstybių, tradicinis universaliųjų pašto paslaugų teikėjas užima didesnę rinkos dalį (2003 metais valstybės įmonės Lietuvos pašto pajamų už suteiktas pašto paslaugas rinkos dalis sudarė 54 procentus, kitų pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų teikėjų – 46 procentus). Lietuvos pašto rinkoje vyksta aktyvi konkurencija. Kai kurie pasiuntinių pašto paslaugų teikėjai teikia paslaugas šalies ir (ar) tarptautiniu mastu, kiti apsiriboja tik Lietuvos miestais (-u) ar rajonais (-u). Be valstybės įmonės Lietuvos pašto, įgalioto teikti universaliąsias pašto paslaugas, ūkio subjektams išduoti 69 leidimai teikti pašto ir pasiuntinių pašto paslaugas. Didžiausia konkurencija yra ir artimiausiu metu numatoma pašto siuntinių rinkoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 55 buvo patvirtinta Lietuvos pašto sektoriaus 2004–2008 metų plėtros strategija, kurią įgyvendinant bus optimaliai liberalizuojama pašto paslaugų rinka, užtikrinamas universaliųjų pašto paslaugų prieinamumas, planuojama pertvarkyti valstybės paštą, kad jo veikla taptų efektyvesnė. 2004 m. gegužės 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos pašto pertvarkymo į akcinę bendrovę Lietuvos paštą įstatymas, Nr. IX-2245, reglamentuojantis valstybės įmonės Lietuvos pašto pertvarkymą į akcinę bendrovę Lietuvos paštą, kur visų akcijų savininkė turi būti valstybė.

Energetikos sektorius

Elektros energetika. Lietuvos elektros energetikos sistema šiuo metu visiškai tenkina elektros energijos poreikius šalyje. Iš viso elektros energijos Lietuvoje sunaudojama maždaug 8,2 TWh, o maksimali sistemos apkrova – maždaug 2 GW. Elektros energijos gamybos apimtis šalyje padidėjo nuo 14,7 TWh 2001 metais iki 19,5 TWh – 2003 metais; pagamintos valstybės įmonėje Ignalinos atominėje elektrinėje (toliau vadinama – Ignalinos AE) – nuo 11,4 TWh 2001 metais iki 14,3 TWh – 2003 metais (apie 79 procentai viso pagaminto elektros energijos kiekio). Eurostato duomenimis, elektros energijos vidutinė kaina pramoniniams vartotojams 2003 m. sausio 1 d. buvo 0,055 euro/kWh, 2004 m. sausio 1 d. – 0,0513 euro/kWh.

Atsinaujinančios energijos dalis (atsinaujinančios energijos indėlis į bendrą elektros suvartojimą) 2001 metais sudarė 3 procentus, 2002 metais – 3,2 procento, 2003 metais – 2,8 procento elektros energijos suvartojamo kiekio. Su Europos Komisija suderinta, kad Lietuvoje 2010 metais elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarys 7 procentus viso elektros energijos suvartojamo kiekio. Iki 2006 metų pabaigos numatoma pastatyti 50 MW kogeneracinę jėgainę Panevėžyje ir pradėti papildomai eksploatuoti apie 70 MW elektros generavimo pajėgumų, naudojančių atsinaujinančius energijos šaltinius, daugiausia – vėjo energiją.

Lietuvoje suvartojamos pirminės energijos apimtis labai priklauso nuo elektros energijos eksporto dydžio. Todėl šalies ūkyje suvartojamos energijos efektyvumą tiksliau apibūdina galutinės energijos kiekis, tenkantis BVP vienetui. Bendrą šalyje suvartojamos energijos intensyvumo (energijos sąnaudų, tenkančių BVP vienetui) mažėjimo tendenciją patvirtina 1 lentelėje pateikti duomenys. Pirminės energijos intensyvumo kitimas susijęs su elektros energijos eksporto svyravimu, tačiau intensyvumo indeksas 2003 metais sumažėjo iki 68,4 procento.

1 lentelė. Energijos intensyvumo kitimo indeksas (1995 metais = 100)

Metai	1995	1996	1997	1998	1999	2000	2001	2002	2003
Pirminė energija	100	102,6	90,6	88,7	76,8	67,9	71,8	71,5	68,4
Galutinė energija	100	92,6	87,3	80,1	74	65,4	63,8	61,9	58,2

2001 m. birželio 26 d. įstatymu Nr. IX-408 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, nustatant elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo Lietuvos Respublikoje reguliavimo pagrindus pagal ES teisės reikalavimus. Patvirtinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti būtini teisės aktai sudarė sąlygas funkcionuoti elektros energijos rinkai. Rinka yra organizuojama pagal elektros gamintojų, tiekėjų ir laisvųjų vartotojų dvišales sutartis ir kitais Prekybos elektros energija taisyklėse (patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380) nustatytais būdais, taikant reguliuojamąjį trečiosios šalies dalyvavimo principą nupirktai elektros energijai persiųsti. Konkurencija galima elektros energijos gamybos ir jos tiekimo srityse, o perdavimo ir skirstymo sritys išlieka reguliuojamos. 2004 metais priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (2004 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas, Nr. IX-2307), kuriame į Lietuvos teisę perkeltos naujų ES direktyvų nuostatos.

Elektros energijos rinka Lietuvoje kuriama etapais, laipsniškai suteikiant reguliuojamojo trečiosios šalies dalyvavimo teisę ir teisę sudaryti laisviesiems vartotojams tiesioginę elektros energijos tiekimo sutartį su elektros energijos tiekimo licencijas turinčiais gamintojais. Nuo 2004 m. liepos 1 d. laisvaisiais vartotojais tapo visi vartotojai, išskyrus buitinius. Absoliučiai visi vartotojai taps laisvaisiais vartotojais ne vėliau kaip nuo 2007 m. liepos 1 dienos.

Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. IX-1130 „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ buvo patvirtinta atnaujinta Nacionalinė energetikos strategija, kurioje numatytos šalies energetikos plėtros gairės ir strateginiai tikslai 20 metų laikotarpiui. Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, kad dėl Ignalinos AE antrojo bloko stabdymo vidutinė elektros energijos gamybos kaina padidės apie 3 ct/kWh. Skaičiuojant vidutinę elektros energijos gamybos kainą, atsižvelgta į visas elektrinių eksploatavimo išlaidas, investicijas naujų agregatų statybai ar esamų modernizavimui, taip pat į besikaupiančių radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro sutvarkymo bei galutinio palaidojimo išlaidas.

Tęsiamas darbas kuriant bendrą Baltijos šalių elektros rinką. Bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas sudarys galimybes geriau panaudoti Lietuvos perteklinius elektros gamybos pajėgumus. 2002 metais trys Baltijos šalių energetikos veiklą reguliuojančios institucijos pasirašė memorandumą, nustatantį bendros rinkos reguliavimo principus. Parengtas Baltijos tinklų kodekso projektas, kuris reglamentuos techninį elektros tinklų darbą, kad būtų užtikrintas patikimas energijos tiekimas.

2002 metais atlikta Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos sistemų sujungimo galimybių studija. Atsižvelgiant į studijos išvadas ir rekomendacijas, parengti pasiūlymai dėl šių sistemų sujungimo projekto tolesnio įgyvendinimo. 2003 metais Varšuvoje įvyko bendros Lietuvos ir Lenkijos darbo grupės posėdis, kur pasiūlyta įsteigti projekto tobulinimo bendrovę. Toliau tęsiamas ES finansinės pagalbos projekto įgyvendinimo darbas.

2004 metais pradėtas įgyvendinti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos elektros tinklų (tiesiant povandeninį elektros kabelį) sujungimo projektas. Tai sudarys sąlygas vartotojams ir gamintojams dalyvauti Skandinavijos šalių elektros energijos rinkose.

Gamtinės dujos. 2003 metais į Lietuvą iš Rusijos atvirosios akcinės bendrovės „Gazprom“ patiekta 2,9 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų, t. y. 8,4 procento daugiau nei 2002 metais. Gamtines dujas į Lietuvą tiekė uždaroji akcinė bendrovė „Dujotekana“ (58,5 procento viso šalies vartotojams tiekiamo dujų kiekio), akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ (14,8 procento) ir akcinė bendrovė „Achema“ (26,3 procento), gamtines dujas naudojanti daugiausia savo reikmėms.

Po akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ privatizavimo 2004 metais (žr. II skyriaus „Našumo ir verslo plėtros skatinimas“ 3 skirsnio „Verslo aplinka“ poskirsnį „Privatizavimas“) keičiasi dujų tiekėjų padėtis rinkoje – numatoma, kad uždarosios akcinės bendrovės „Dujotekana“ tiekiamų dujų rinkos dalis mažės maždaug 30 procentų (daugiausia – 2004 metų II pusmetį). Be to, tiesioginio gamtinių dujų tiekimo sutartį su atvirąja akcine bendrove „Gazprom“ sudarė Kauno termofikacinė elektrinė, dujas naudojanti savo reikmėms.

2004 metų I pusmetį į Lietuvą iš Rusijos importuota 1,5 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų, arba 2,6 procento mažiau, palyginti su atitinkamu 2003 metų laikotarpiu: uždaroji akcinė bendrovė „Dujotekana“ importavo 51,8 procento, akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ – 18,3 procento, akcinė bendrovė „Achema“ – 24,4 procento ir 2004 metų kovą pradėjusi tiesiogiai iš atvirosios akcinės bendrovės „Gazprom“ pirkti gamtines dujas Kauno termofikacinė elektrinė – 5,5 procento bendro importuotų dujų kiekio.

2003 metais Lietuvos vartotojams parduota beveik 2,9 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų, t. y. 7 procentais daugiau nei 2002 metais. Prognozuojama, kad 2004 metais šalyje taip pat bus suvartota maždaug tiek gamtinių dujų.

Lietuvos dujų rinka reguliuojama atsižvelgiant į ES direktyvų nuostatas. Siekiant liberalizuoti šalies dujų rinką, nuo 2001 m. liepos 1 d. visi gamtinių dujų vartotojai skirstomi į laisvuosius (turinčius teisę rinktis dujų tiekimo įmonę) ir reguliuojamuosius (neturinčius teisės rinktis dujų tiekimo įmonės) vartotojus. Laisvaisiais vartotojais pripažįstami: elektrinės; vartotojai, kurie suvartoja daugiau kaip 15 mln. kub. metrų gamtinių dujų per metus; vartotojai, kurių sistemos tiesiogiai prijungtos prie magistralinių dujotiekių, bei paskirstymo įmonės, kurių dujų sistemos prijungtos prie magistralinių dujotiekių. 2003 metų pabaigoje laisvieji vartotojai buvo 22 įmonės, kurios per metus suvartojo 81,9 procento viso šalyje suvartoto dujų kiekio.

Toliau liberalizuojant šalies dujų rinką, nuo 2004 m. sausio 1 d. laisvaisiais vartotojais pripažįstami vartotojai, per metus suvartojantys daugiau kaip 1 mln. kub. metrų gamtinių dujų, ir laisvaisiais vartotojais jau gali tapti daugiau kaip 90 įmonių.

Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių nuostatas, parengtas Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo projektas, kuris 2004 m. birželį pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 710 „Dėl Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“). Įstatymo projekte siūloma tikslinti gamtinių dujų sektoriaus veiklos teisinį reguliavimą siekiant šių tikslų: sukurti teisines sąlygas konkurencijai šiame sektoriuje skatinti; užtikrinti laisviesiems vartotojams galimybę pasirinkti tiekimo įmonę; užtikrinti gamtinių dujų transportavimo bei tiekimo saugumą ir vartotojų apsaugą.

Gamtinių dujų sektoriuje perdavimo, paskirstymo ir dujų kainos reguliuojamiesiems vartotojams reguliuojamos: nustatomos viršutinės kainų ribos. Viršutines kainų ribas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (žr. 2 priedą, lentelę „Gamtinių dujų vidutinės metinės kainos namų ūkiams“).

Naftos produktų ir naftos valstybės atsargos. Pagal Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir kontrolės tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1901, valstybėje turi būti sukaupta tiek naftos produktų ir naftos atsargų, kad jų pakaktų ne mažiau kaip 90 dienų, skaičiuojant pagal vidutinį kasdieninį sunaudojimą valstybėje per praeitus kalendorinius metus. Iki 2004 m. gruodžio 31 d. turi būti sukaupta atsargų ne mažiau kaip 56 dienoms (2003 m. gruodžio 31 d. atsargų buvo sukaupta 64 dienoms). 90 dienų valstybės atsargos bus sukauptos iki 2009 metų pabaigos.

Prekybos naftos produktais rinkoje veikia laisvosios konkurencijos principai. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva panaikino naftos produktų importo ir eksporto licencijavimą, tačiau išliko nefasuotų naftos produktų didmeninės ir mažmeninės prekybos licencijos. Vadovaujantis teisės aktais, licencijos išduodamos Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms ir užsienio valstybių įmonių filialams.

Didėjančių naftos kainų poveikis Lietuvos prekių ir paslaugų rinkoms. JAV dolerio kurso smukimas mažina naftos kainas nacionaline valiuta ir stabilizuoja bendrą kainų lygio didėjimą. Tačiau didelės naftos ir dujų kainos išlieka, o tai neigiamai veikia šalies einamosios sąskaitos deficitą ir BVP augimą. Lietuva naftą importuoja didesnėmis kainomis ir trumpuoju laikotarpiu nemažina sunaudojamo naftos kiekio. Kasmet Lietuva savo vidiniams poreikiams sunaudoja daugiau kaip 2 mln. tonų naftos (įskaitant Lietuvos teritorijoje išgautą naftą); importuotiems naftos produktams vidaus vartojimui išleidžiama daugiau kaip 3 procentai BVP. Didelis energijos intensyvumas sąlygoja didelį BVP ir infliacijos jautrumą ilgalaikiam naftos kainos ir su ja susijusios dujų kainos padidėjimui.

Be kita ko, tikimasi, kad 2004 metais priimti teisės aktai iš esmės paspartins ir gyvenamojo būsto renovaciją, 25–70 procentų sumažins gyventojų išlaidas, susijusias su šilumine energija.

3. VERSLO APLINKA

Lietuvoje daug dėmesio skiriama verslo, ypač smulkiojo ir vidutinio (toliau vadinama – SVV), sąlygoms gerinti. Verslo investicijos (privataus sektoriaus bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo) dalis didėjo nuo 16,4 procento BVP 2000 metais iki 17,8 procento BVP – 2003 metais.

Palankių verslui sąlygų kūrimas visuomet bus vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų. Pasaulio banko grupės parengtoje verslo aplinkos ataskaitoje (Pasaulio bankas. Doing Business in 2005: Removing Obstacles to Growth, www.worldbank.lt) Lietuva minima kaip viena iš dešimties labiausiai investicinę aplinką reformavusių pasaulio valstybių, o pagal palankių verslo sąlygų reitingą tarp 145 vertintų pasaulio šalių Lietuva užima 17 vietą. Minėtoje ataskaitoje pateikiami pagrindiniai verslo klimato vertinimo rodikliai: verslo steigimo sąlygos, darbuotojų samdymo ir atleidimo reikalavimai, sutarčių vykdymo užtikrinimas, galimybės gauti kreditą ir verslo likvidavimas, turto registravimas ir investuotojų teisių apsauga. Pagal Pasaulio banko parengtą verslo aplinkos ataskaitą galima tvirtinti, kad Lietuvoje verslo steigimo procedūros užtrunka 26 dienas.

Administracinės naštos mažinimas ir verslo sektoriaus skatinimas

Pastaraisiais metais buvo pradėtas kurti paslaugų verslui įstaigų tinklas, kurį 2004 metų liepos pradžioje sudarė 7 verslo inkubatoriai ir 33 verslo informacijos centrai. Jų veikla susijusi su lengvatinių informacijos, konsultacijų, mokymo paslaugų, metodinės ir kitos pagalbos teikimu ūkio subjektams verslo pradžios, planavimo, finansų tvarkymo, personalo valdymo ir kitais bendraisiais verslo plėtros klausimais. 2004 metais planuojama įsteigti dar 8 verslo informacijos centrus. 2004 metų I pusmečio pabaigoje verslo inkubatoriuose veikė 170 įmonių, kurios per 2004 metų I pusmetį sukūrė 175 naujas darbo vietas.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros agentūra (toliau vadinama – LSVVPA) taip pat atlieka darbus SVV plėtros srityje. LSVVPA nuolat atnaujina interneto svetainę verslininkams (http://www.svv.lt), Baltijos jūros regiono šalių interneto svetainę (http://www.svv.lt/balticmarket) anglų kalba, rengia ir platina informacinius biuletenius apie verslo naujoves ir pokyčius verslo aplinkoje, leidžia leidinius, skirtus verslininkams, įgyvendina didelių, vidutinių ir mažų įmonių bendradarbiavimo skatinimo modelį (Internetinė tiekimo birža).

Tiesioginė parama verslui. Skiriama tiesioginė parama įmonių plėtrai ir naujų įmonių steigimuisi skatinti. Įmonėms teikiama valstybės pagalba, kad ūkio subjektai galėtų dalyvauti parodose, remiamas informacinių leidinių parengimas, inovaciniai projektai, iš dalies finansuojamos kitos verslą skatinančios priemonės.

Greta nacionalinių lėšų, nuo 2004 metų teikiama parama iš ES struktūrinių fondų. Kaip tiesioginė parama verslui 2004–2006 metų laikotarpiui skirta per 100 mln. eurų įmonių plėtros, modernizavimo, inovaciniams ir kitiems projektams remti.

ES struktūrinių fondų, skirtų verslui, įsisavinimui užtikrinti 2003 metais buvo įkurta viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, kurios pagrindinė funkcija – administruoti Lietuvos pramonės ir verslo plėtrai skiriamas ES lėšas ir nacionalinę paramą.

2003 metų pabaigoje–2004 metų pradžioje smulkioms įmonėms buvo teikiama parama iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), kad jos įstengtų parengti finansuotinų projektų dokumentaciją ES struktūrinių fondų paramai gauti.

2004 metų pradžioje pradėtas įgyvendinti PHARE Ekonominės ir socialinės sanglaudos 2002 metų programos projektas „Parama verslo plėtrai“, pagal kurį 4 mln. eurų skirta įmonių projektams subsidijuoti. Įmonės galėjo teikti projektus pagal 2 schemas: „Tiesioginė parama įmonėms“ (inovaciniai ir elektroninio verslo projektai) ir „Tiesioginė parama privatiems turizmo paslaugų teikėjams“. Kiekvienai iš šių subsidijų schemų numatyta skirti po 2 mln. eurų.

Privatizavimas

Laikotarpiu nuo 1998 metų iki 2004 metų spalio Lietuvoje privatizuota per 5000 įmonių ir nekilnojamojo turto objektų už 5,8 mlrd. litų.

2 lentelė. Privatizuoti objektai ir sudaryti privatizavimo sandoriai 1998–2004 metais

Metai	1998^*	1999	2000	2001	2002	2003	2004 (9 mėnesiai)
Parduotų objektų skaičius (vienetais)	344	693	939	842	963	787	432
Privatizavimo sandoriai (mln. litų)	2330	470	902	468	349	910	377

1999 metais baigta privatizuoti draudimo sektorių, 2000 metais – telekomunikacijų sektorių, 2002 metais – finansinį sektorių.

2002 metais buvo paskelbta akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ 34 procentų valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo gamtinių dujų tiekėjams privatizavimo programa. Akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ 34 procentų valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sandoris užbaigtas 2004 m. kovo 24 d., atvirajai akcinei bendrovei „Gazprom“ sumokėjus už privatizuojamas akcijas 100 mln. litų ir prieš tai akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ir atvirosios akcinės bendrovės „Gazprom“ atstovams pasirašius ilgalaikės gamtinių dujų tiekimo sutarties papildymą (dabartinės sutarties galiojimas pratęsiamas iki 2015 metų). Po šio privatizavimo sandorio bendrovės akcijas turi keli investuotojai: strateginis investuotojas – „Ruhrgas AG“ (Vokietija) – 35,69 procento, dujų tiekėjas – atviroji akcinė bendrovė „Gazprom“ (Rusijos Federacija) – 34 procentus; Lietuvos Respublikos Vyriausybė – 24,4 procento, kiti asmenys – 6 procentus akcijų.

4 grafikas. Akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų pasiskirstymas (procentais)

2003 metų liepą buvo paskelbti dviejų elektros energijos skirstomųjų tinklų įmonių (įsteigtų po akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ reorganizavimo) – akcinės bendrovės „Rytų skirstomieji tinklai“ ir akcinės bendrovės „Vakarų skirstomieji tinklai“ – privatizavimo konkursai. Akcinė bendrovė „Vakarų skirstomieji tinklai“ (toliau vadinama – VST) baigta privatizuoti 2003 metų gruodį: su Lietuvos fizinių asmenų grupe (9 asmenų) buvo pasirašyta VST valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Konsorciumas už privatizuojamus 77 procentus bendrovės akcijų sandorio užbaigimo dieną (2003 m. gruodžio 23 d.) sumokėjo 539,9 mln. litų.

2003 metų vasarį buvo paskelbtos keturių didžiausių alkoholio pramonės įmonių – akcinių bendrovių „Stumbras“, „Vilniaus degtinė“, „Alita“ ir „Anykščių vynas“ – privatizavimo programos. 2003–2004 metais trijų iš jų (t. y. akcinių bendrovių „Stumbras“, „Alita“ ir „Anykščių vynas“) valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketus įsigijo Lietuvos investuotojai, o ketvirtosios (t. y. akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“) – užsienio investuotojai.

2004 metų gegužę buvo pasirašyta akcinės bendrovės Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo ir akcinės bendrovės Nacionalinės vertybinių popierių biržos valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis su pirkėju „Helsinki Securities and Derivatives Exchange, Clearing House Ltd“ ir užbaigtas sandoris – už 10,8 mln. litų pirkėjui buvo perduotos bendrovių akcijos. Kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis pagal atskiras pirkimo–pardavimo sutartis buvo parduodamos ir akcinės bendrovės Nacionalinės vertybinių popierių biržos privačių akcininkų akcijos.

Mokesčių politika

2004 metais priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, Nr. IX-2112), kuriame tiksliau, nuosekliau ir išsamiau reglamentuotos mokesčių administravimo procedūros ir pakeisti mokesčių administratoriaus veiklos prioritetai – pirmenybė teikiama savanoriškam mokesčių mokėjimui skatinti, taip pat pagalbai mokesčių mokėtojams įstatymų laikymosi srityje.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas. Įgyvendinant mokesčių reformą, nuo 2002 metų įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. IX–675), nustatęs, kad Lietuvos vienetų ir užsienio vienetų nuolatinių buveinių pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, o SVV numatytas lengvatinis 13 procentų pelno mokesčio tarifas. Pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai) apmokestinamos taikant 15 procentų tarifą, tačiau didžioji dalis išmokamų dividendų, taikant dalyvavimo išimties principą (jeigu dividendus gaunantis asmuo turi daugiau kaip 10 procentų įmonės akcijų ne trumpiau kaip metus), neapmokestinama. Naujuoju Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymu buvo siekiama atsisakyti nepagrįstų lengvatų ir išimčių, užtikrinti aiškumo ir skaidrumo principų taikymą. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas smulkiajam verslui, 2004 metais buvo priimtos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisos (2004 m. balandžio 13 d. įstatymas Nr. IX–2120), numatančios, kad individualių įmonių ir ūkinių bendrijų, kuriose dirba ne daugiau kaip 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkst. litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą.

Siekiant suvienodinti pelno mokesčio lengvatų taikymą laisvosiose ekonominėse zonose įregistruotiems vienetams nepriklausomai nuo to, kokios kilmės kapitalas investuotas, ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos verslo apmokestinimo taisyklių nuostatas, pagal kurias papildomų mokestinių lengvatų suteikimas užsienio rezidentams leidžia Europos Komisijai pripažinti valstybę potencialiai žalingos konkurencijos valstybe, 2004 metais priimti atitinkami Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimai (2004 m. kovo 30 d. įstatymas Nr. IX–2091).

2004 metais buvo priimti įstatymų lydimieji teisės aktai, kuriais užtikrinamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo reikalavimų, nustatančių mokesčių mokėtojams prievolę atlikti sandorius tikrąja rinkos kaina (o jeigu ši prievolė nevykdoma – suteikiančių mokesčių administratoriui teisę tikslinti kainas), įgyvendinimas pagal ES ir EBPO rekomendacijas.

Netiesioginiai mokesčiai. ES teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais tvarką, nuostatos, išskyrus nuostatas, kurioms perkelti Lietuva yra gavusi pereinamąjį laikotarpį, galutinai buvo perkeltos nuo 2004 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymas Nr. IX-1960) ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. įstatymas Nr. IX-1987) pakeitimams. Nuo narystės ES datos įsigalioję Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymų pakeitimai įtvirtino naujus šių mokesčių administravimo principus apmokestinant sandorius tarp ūkio subjektų, esančių skirtingose ES valstybėse. Taigi nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvoje taikomos tos pačios apmokestinimo šiais mokesčiais taisyklės, kurios taikomos visose ES valstybėse narėse ir kurios sąlygoja prekių ir paslaugų rinkos efektyvų funkcionavimą.

Mokesčiai už aplinkos teršimą. Tobulinant ekonominio aplinkosaugos reguliavimo sistemą, taikant principą „teršėjas moka“, nuo 2003 metų buvo įvestas mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis (2002 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymas, Nr. IX-720). Šiuo mokesčiu apmokestinta visų rūšių pirminės užpildytos pakuotės ir kai kurie gaminiai (padangos, akumuliatoriai, galvaniniai elementai, gyvsidabrio lempos, vidaus degimo variklių degalų ir tepalų filtrai, oro įsiurbimo filtrai ir automobilių hidrauliniai amortizatoriai), aiškiai reglamentuota gamintojų ir importuotojų atsakomybė už gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą. Parengta ir įgyvendinama Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo programa. Surinktos lėšos bus skiriamos gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo išlaidoms kompensuoti ir priemonėms, kuriomis siekiama įgyvendinti pagrindinius atliekų tvarkymo tikslus, finansuoti. Pagal 2003 metais įsigaliojusį Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą mokesčio nereikia mokėti tiems gamintojams ir importuotojams, kurie patys tvarko ar dalyvauja atliekų tvarkymo sistemoje ir įvykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas atliekų tvarkymo užduotis. Neįvykdę užduoties, kad ir kiek būtų likę atliekų, moka mokestį už visą apmokestinamųjų gaminių ir atliekų kiekį.

Skatinant atliekų perdirbimą ir antrinį pakuočių panaudojimą, 2004 metais priimtos Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos (2004 m. sausio 22 d. įstatymas Nr. IX-1970), numatančios taikyti mokesčio lengvatas ir tiems gamintojams bei importuotojams, kurie vykdo dalines atliekų tvarkymo užduotis, t. y. mokestį skaičiuoti tik už neįvykdytą užduoties dalį, o ne už visą kiekį. Be to, buvo pakeista nuostata dėl apmokestinimo momento, t. y. nustatyta, kad gaminiai ir pripildytos gaminių pakuotės mokesčio objektais tampa tada, kai yra išleidžiami į rinką laisvai cirkuliuoti. Taip išvengiama esančių gamintojo sandėlyje pakuočių ir gaminių apmokestinimo.

Nustačius mokestį, pradėtas kontroliuoti pakuočių atliekų tvarkymo sektorius – įvesta privaloma pakuočių ir gaminių apskaita. Mokesčio taikymas paskatino kurti naujus ar plėsti jau turimus atliekų tvarkymo pajėgumus ir plėtoti naują verslo sektorių. Gamintojai savo ruožtu ėmėsi iniciatyvos mažinti pakuočių svorį, kad turėtų mažiau išlaidų verslo sektoriuje ir prisidėtų prie aplinkos taršos pakuočių atliekomis mažinimo.

Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatyti 2005–2009 metams mokesčio už teršalus, išmetamus į atmosferą ir vandenį, tarifai visu šiuo laikotarpiu išlieka pastovūs – 2004 metų lygio. Todėl minėtu laikotarpiu jie neturėtų didinti išlaidų verslo sektoriuje ir prekių bei paslaugų kainų.

3 lentelė. Numatomos pajamos į nacionalinį biudžetą iš mokesčių už aplinkos teršimą 2004–2007 metais

(mln. litų)

Mokesčiai už aplinkos teršimą	Metai
	2004	2005	2006	2007
Vandens teršimas	14	11	11,5	12
Gaminių ir pakuočių mokestis	15	15	14	13
Oro teršimas	33	20	15	15
Iš viso	62	46	40,5	40

SVV įmonių finansavimo sąlygų gerinimas

Siekiant sudaryti palankesnes SVV įmonių finansavimo sąlygas visuose regionuose, 2001 metais įkurta uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau vadinama – INVEGA) garantuoja bankui dalį SVV subjekto paskolos (iki 80 procentų) ir kompensuoja iki 50 procentų garantuotos paskolos palūkanų. Valstybė užtikrina INVEGA garantinius įsipareigojimus, o tai sumažina SVV įmonių kreditavimo riziką ir sudaro sąlygas didesniam SVV subjektų skaičiui pasinaudoti bankų finansavimu.

Lietuva aktyviai dalyvauja Europos Komisijos įgyvendinamoje daugiametėje įmonių (ypač mažųjų ir vidutinių įmonių) ir verslininkystės programoje. Dalyvaujant šioje programoje, tęsiamas dialogas su Europos investicijų fondu (toliau vadinama – EIF) dėl naujų priemonių, skirtų SVV finansavimo galimybėms plėsti. 2004 metų I ketvirtį pasirašyta sutartis su EIF dėl INVEGA įsipareigojimų pergarantavimo. Bendradarbiavimas su EIF sudaro sąlygas didinti INVEGA garantijų apimtis, kartu gerina Lietuvos SVV įmonių finansavimo galimybes valstybei mažiau įsipareigojant.

INVEGA paslaugų poreikis yra nemažas: per 2004 metų I pusmetį buvo išduotos 89 garantijos už 23,4 mln. litų smulkaus verslo subjektų paskolų. Per minėtąjį laikotarpį kompensuota 458,5 tūkst. litų smulkaus verslo subjektų bankams sumokėtų palūkanų, t. y. 30 procentų daugiau, palyginti su atitinkamu 2003 metų laikotarpiu. Įgyvendinus verslo projektus, kuriems 2004 metų I pusmetį buvo paimtos paskolos su INVEGA garantija, numatoma sukurti apie 519 naujų darbo vietų, t. y. 69 procentais daugiau negu per atitinkamą 2003 metų laikotarpį.

Viešasis administravimas

Įgyvendindama Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje nustatytą ilgalaikio valstybės prioriteto „Žinių visuomenė“ kryptį „Valstybės valdymas ir savivalda“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2004 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 488 „Dėl Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos patvirtinimo“.

Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos tikslas – modernizuoti viešojo administravimo sistemą taip, kad būtų pereita prie skaidraus, į rezultatus ir tinkamą piliečių ir kitų asmenų aptarnavimą orientuoto viešojo administravimo, pagrįsto informacinėmis technologijomis. Šios strategijos įgyvendinimas padės įtvirtinti perėmimu ir tęstinumu grindžiamą šalies socialinės ir ekonominės raidos politiką, modernizuoti ir racionalizuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų struktūrą, planavimo, organizavimo ir koordinavimo ryšius, įtvirtinti patikimą veiklos kontrolės ir vidaus audito sistemą, užtikrinti optimalių įgaliojimų, kompetencijos ir atsakomybės paskirstymą centriniu, teritoriniu ir vietos savivaldos lygiais. Tobulės viešojo administravimo sprendimų dėl asmenų, kurie kreipėsi į valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas, priėmimo procedūros, bus siekiama paprasčiau reglamentuoti verslą, sukurti profesionalią, stabilią valstybės tarnybą, gebančią tinkamai atlikti savo funkcijas Lietuvai tapus ES nare, užtikrinti gerą viešųjų paslaugų kokybę. Sparti informacinės visuomenės plėtra suteiks galimybes modernizuoti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbą, patį viešojo administravimo procesą, kad jis veiktų efektyviai, būtų atviras asmenims, būtų operatyviai reaguojama į sparčiai kintančias aplinkybes.

Rengiamas Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo priemonių, vykdytinų 2004–2006 metais, planas. Taip pat bus sukurta šios strategijos įgyvendinimo stebėsenos sistema.

4. INFORMACINĖ VISUOMENĖ IR INOVACIJOS

Vienas iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos augimo šaltinių yra žmogiškieji ištekliai ir technologijų plėtra. Išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau vadinama – MTEP) Lietuvoje didėjo ir išankstiniais duomenimis 2003 metais pasiekė 0,68 procento BVP. Šio rodiklio atotrūkiui nuo ES vidurkio didžiausią įtaką turi neproporcingai maža lėšų dalis, skiriama privačių įmonių. Valstybės biudžeto išlaidos MTEP sudarė 0,42 procento BVP, t. y. daugiau kaip 60 procentų visų išlaidų MTEP. Bendras asmenų, baigusių technologines specialybes, skaičius tūkstančiui 20–29 metų gyventojų nuolat didėja ir 2003 metais pasiekė 16,3. Šis rodiklis gerokai viršija ES vidurkį, pagal jį Lietuva yra tarp pirmaujančių ES valstybių.

Informacinių technologijų (toliau vadinama – IT) sektoriaus 2003 metų produkcija to meto kainomis, palyginti su 2002 metais, padidėjo 7,6 procento ir sudarė 5 mlrd. litų. Statistikos departamento duomenimis, 2003 metų III ketvirtį interneto vartotojai sudarė 27 procentus Lietuvos gyventojų. 2004 metų pradžioje prie interneto buvo prisijungę 10,6 procento Lietuvos namų ūkių; ES 15 valstybių senbuvių vidurkis – 45 procentai.

2004 metų pradžioje kompiuteriais naudojosi 89,7 procento, internetu – 79,8 procento apdirbamosios pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonių (Statistikos departamento duomenys). Toliau sparčiai didėja šalies elektroninės bankininkystės vartotojų skaičius. 2004 metų I pusmetį internetinės bankininkystės paslaugų vartotojų skaičius viršijo 784 tūkstančius (Lietuvos bankų, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys) – palyginti su 2004 metų pradžia, jų padaugėjo maždaug 18 procentų, o per pastaruosius dvylika mėnesių – 65 procentais. Maždaug ketvirtadalis visų šalies įmonių naudojosi elektroninės komercijos galimybėmis (duomenų šaltinis: TNS Gallup).

MTEP ir inovacijos

Atsižvelgiant į Lisabonos strategijoje numatytus tikslus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1646 buvo patvirtinta Ilgalaikė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategija ir ją įgyvendinanti Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programa. Strategijos tikslas – stiprinti šalies mokslinį ir techninį potencialą, kad jis kuo veiksmingiau būtų naudojamas šalies pažangai spartinti ir konkurencingumui didinti, nes:

Lietuva iki 2015 metų turi tapti žinių visuomene;

per artimiausius 7 metus reikia pasiekti, kad mokslo ir gamybos sąveikos sistema atitiktų europinę inovacijų diegimo praktiką;

iki 2010 metų MTEP skiriamos iš visų finansavimo šaltinių bendros išlaidos turi padidėti iki 3 procentų BVP, o privačios lėšos – sudaryti 2 procentus BVP;

per artimiausius 10 metų aukštųjų technologijų gamybos dalis turi pasiekti iki 20 procentų BVP.

Atsižvelgdama į šalies poreikį skatinti aukštųjų technologijų gamybą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1645 patvirtino Aukštųjų technologijų plėtros programą, kurios tikslas – plėtoti 5 aukštųjų technologijų gamybos šakas: biotechnologijas; mechatroniką; lazerių technologijas; informacines technologijas; nanotechnologijas ir elektroniką. Lietuvoje egzistuoja stipri šių technologijų pramonė ir gaminami pasaulio rinkoje konkurencingi produktai.

Įgyvendinant 2003 metais patvirtintos Inovacijų versle programos nuostatas, vykdomos įvairios priemonės, skirtos inovacijų paramos infrastruktūros įstaigoms ir jų teikiamoms verslo paslaugoms plėtoti, inovacijų finansinei aplinkai gerinti.

Skatinant mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimą, vykdomas „Saulėtekio slėnio“ (angl. Sunrise Valley) – žinių ekonomikos branduolio sukūrimo – projektas. Jo tikslas – sudaryti aukštųjų technologijų verslui palankias sąlygas, skatinti užmegzti glaudesnius ryšius tarp verslo, mokslo ir studijų, pritraukti investicijas moksliniams tyrimams ir kartu užtikrinti modernių technologijų taikymą visose ekonomikos ir viešojo administravimo srityse. Numatoma, kad šio žinių ekonomikos branduolio sukūrimas labai pagerins jame esančių universitetų mokslinių tyrimų, studijų kokybę, taip pat inovacijų ir verslo plėtrą lazerių, IT ir telekomunikacijų srityse.

Pasinaudojant PHARE projekto „Inovaciniai gebėjimai“ teikiama parama, įsteigtas regioninis inovacijų paramos tinklas su koordinaciniu centru Lietuvos inovacijų centre ir 5 padaliniais šalies regionuose (Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose). Vykdydamas projektą „Inovacijų perdavimo centras Lietuvoje“, Lietuvos inovacijų centras dalyvauja Europos inovacijų perdavimo centrų tinkle. Taip Lietuvos įmonėms ir mokslinio tyrimo įstaigoms suteikiama galimybė dalyvauti tarptautinio technologijų perdavimo ir perėmimo procese ir užmegzti bendradarbiavimą su atitinkamais partneriais. Vykdomi projektai SINO (angl. Support to the Innovation Structure in Lithuania) ir „Baltijos žinių vartai“ (angl. Baltic Gateway), skirti inovacijų sistemai stiprinti ir technologijų perdavimo veiklai plėtoti.

Skatinant įmonių inovacinę veiklą, privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, iš dalies finansuojami įmonių įgyvendinami inovaciniai projektai, remiamas įmonių dalyvavimas Europos tyrimų, plėtros ir bendradarbiavimo programos „Eureka“ projektuose. Inovacinius projektus įgyvendinančios įmonės nustatytąja tvarka gali gauti subsidijas, sudarančias iki 50 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Viena iš finansinės paramos inovacijų ir technologijų plėtrai atsiveriančių naujų galimybių – ES struktūriniai fondai. Parama verslui bus teikiama tiesiogiai (teikiant subsidijas įmonėms) ir netiesiogiai (subsidijuojant paslaugas verslui ir kuriant verslui palankią aplinką) naudojant Europos regioninės plėtros fondo (toliau vadinama – ERDF) lėšas.

Šiuo metu dėl finansinių galimybių tik vienas kitas iš Lietuvos išradėjų turi galimybę patentuoti savo išradimus užsienyje. Eurostato duomenimis, 2002 metais Europos patentų biurui (toliau vadinama – EPO) paduota patentuoti 2,59 išradimo/mln. gyventojų. Siekiant sudaryti palankias sąlygas ir galimybes Lietuvos išradėjams patentuoti savo išradimus užsienyje ir vykdant 2003 metais patvirtintas Inovacijų versle programos 2004–2006 m. įgyvendinimo priemones, analizuojamos galimybės ir tikslingumas finansiškai remti patentavimą ir patentų palaikymą.

Informacinė visuomenė

Informacinės visuomenės kūrimo kryptys apibrėžtos Lietuvos informacinės visuomenės plėtros koncepcijoje, kurią pakeis rengiama Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategija, kuri bus ilgalaikis informacinės visuomenės plėtros planavimo dokumentas. Svarbiausi prioritetai, nustatyti minėtuose dokumentuose, yra didinti Lietuvos gyventojų kompetenciją ir socialinę sanglaudą (šalia švietimo sektoriuje vykdomų šios srities projektų); modernizuoti viešąjį administravimą panaudojant IT; spartinti žinių ekonomikos ir elektroninio verslo plėtrą, pasitelkus IT, puoselėti ir skleisti Lietuvos kultūrą, užtikrinti Lietuvos kultūros paveldo ir lietuvių kalbos išsaugojimą globalios informacinės visuomenės aplinkoje.

4 lentelė. Prognozuojamas BVP ir IT sektoriaus produkcijos didėjimas (optimistinis ir realistinis variantai)

Metai	BVP to meto kainomis (mln. litų)	IT sektoriaus produkcija, metinis augimas – 15 procentų (mln. litų)	BVP procentais	IT sektoriaus produkcija, metinis augimas – 10 procentų (mln. litų)	BVP procentais
2002^*	51643	4654	9	4654	9
2003^*^*	56179	5007	8,9	5007	8,9
2006	72424	7615	10,5	6664	9,2
2007	78686	8757	11,1	7331	9,3

Šiuo metu daug Lietuvos visuomenės narių nežino apie IT teikiamas galimybes ir nemoka arba negali jomis naudotis, be to, IT Lietuvoje naudoja gana maža gyventojų grupė. Tai lemia ne tik finansinės priežastys (Lietuvoje IT yra gana brangios), bet ir IT sudėtingumas, todėl būtina skatinti potencialių vartotojų švietimą ir informavimą. Skatinant mokymąsi ir informacinės visuomenės plėtrą, 2004 metais Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisose numatyta galimybė iš gautų pajamų atimti išlaidas už vieną per trejus metus įsigytą asmeninį kompiuterį su programine įranga ir (arba) interneto prieigos įrengimą kartu su šiai prieigai reikalingos įrangos įsigijimo išlaidomis, neviršijant 4000 litų, ir susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio (2004 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymas, Nr. IX-2272).

Valstybinėms institucijoms sukūrus palankias sąlygas informacinės visuomenės plėtrai, suteikiama papildoma paskata didinti kitų šakų produktyvumą. Galima prognozuoti, kad pagrindiniai augimo veiksniai bus IT atnaujinimas valstybiniame ir privačiame sektoriuose, ES lėšos, kurios turėtų būti pradedamos naudoti 2004 metų pabaigoje, ir antrinės rinkos plėtra. Pradėdamos kurti paslaugas, kurių potencialūs vartotojai dar tik formuojasi, IT įmonės iš naujo svarsto savo veiklą, ieško naujų veiklos nišų ir reorganizuojasi.

Aprūpinimas kvalifikuotais mokslinių tyrimų ir IT specialistais

Atsižvelgdama į šiuolaikinės visuomenės poreikius, Švietimo ir mokslo ministerija nuo 2002 metų įgyvendina Informatikų ir informacinių technologijų specialistų rengimo 2002–2004 metų programą, kuria siekiama užtikrinti informatikos ir IT specialistų su aukštuoju išsilavinimu rengimo kokybę, tinkamą nuolat didėjančiam jų poreikiui patenkinti, taip pat visų specialistų su aukštuoju išsilavinimu pakankamą išprusimą informatikos ir IT srityje, leidžiantį laisvai panaudoti šias technologijas savo profesinėje veikloje. Įgyvendinant Informatikų ir informacinių technologijų specialistų rengimo 2002–2004 metų programą, studentų priėmimas į informatikos ir informatikos inžinerijos studijų krypties specialybes kai kuriose aukštosiose mokyklose padidėjo nuo 30 iki 100 procentų.

Švietimo sistemos gebėjimas atsižvelgti į kintančius darbuotojų kvalifikacijos reikalavimus

Lietuvoje įgyvendinamas socialinės partnerystės procesas, todėl tikėtinas švietimo sistemos lankstumas nuolat derinant kvalifikaciją ir darbo rinkos reikalavimus.

Profesinis mokymas. Valstybiniu lygiu kaip patariamoji institucija profesinio rengimo klausimais funkcionuoja Lietuvos profesinio mokymo taryba. Ūkio šakų ekspertų grupės yra pagrindinės patarėjos įteisinant profesinio rengimo standartus ir formuojant profesinio rengimo turinį. Jose lygiomis dalimis (po 3) atstovaujama visiems profesinio rengimo socialiniams partneriams.

Regioniniu lygiu profesinio mokymo valdymo procese kaip patariamosios institucijos dalyvauja apskrities profesinio mokymo tarybos. Jos atlieka ekspertizės, konsultavimo ir derinimo funkcijas sprendžiant profesinio rengimo klausimus regionuose. Tarybos įsteigtos visose Lietuvos apskrityse.

Bendradarbiaujant instituciniu lygiu, darbdaviai dalyvauja mokymo įstaigos valdymo, mokymo poreikių nustatymo ir konkrečių programų rengimo procesuose.

Aukštasis mokslas. Valstybės mastu patariančioji institucija specialistų rengimo kokybės klausimais yra Studijų kokybės vertinimo centras. Studijų kokybė vertinama dviem lygiais – vertinamos naujos studijų programos ir atliekamas išsamus išorinis vertinimas (akreditavimas) pagal atskiras studijų kryptis (pasitelkiami Lietuvos, taip pat užsienio šalių ekspertai, sričiai atstovaujantys darbdaviai). Rengdamos specialistų užsakymą valstybinėms aukštosioms mokykloms, bendradarbiauja suinteresuotos valstybės institucijos, ekspertų ir profesinės organizacijos; atsižvelgiama į specialistų poreikio darbo rinkai tyrimų vertinimą ir prognozes.

Instituciniu lygiu specialistų rengimo kokybės priežiūra atliekama diegiant institucijų vidinės kokybės užtikrinimo sistemas, karjeros centrus, į aukštosios mokyklos valdymą įtraukiant socialinius partnerius.

5. KAPITALO RINKOS IR FINANSINĖS PASLAUGOS

Finansų rinkos ir finansinių institucijų reguliavimas, teisinė bazė

Siekiant paskatinti Lietuvos finansų sektoriaus plėtrą, stabilumą ir sklandų įsiliejimą į ES finansų rinkas, 2003 ir 2004 metais toliau buvo tobulinama finansinių paslaugų teisinė, reguliavimo ir priežiūros sistema. Ypač daug dėmesio buvo skiriama finansinių paslaugų veiksmų plano priemonių įgyvendinimui nacionalinėje teisės sistemoje.

2003 metais patikslintos ir su ES teise suderintos Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo nuostatos (2004 m. vasario 5 d. įstatymas Nr. IX-1998), kurios įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 dienos. Įstatyme nustatyta, kad Lietuvos bankas, būdamas Europos centrinių bankų sistemos dalis ir įgyvendindamas savo pagrindinį tikslą – palaikyti kainų stabilumą, yra nepriklausomas nuo ES institucijų ir ES valstybių narių vyriausybių ar institucijų. Siekiant užtikrinti lankstesnę ir operatyvesnę sprendimų priėmimo sistemą, sumažintas Lietuvos banko valdybos narių skaičius ir nustatyta, kad visi valdybos nariai gali dirbti tik Lietuvos banke. Įstatymo pataisose numatytos didesnės galimybės keistis priežiūros tikslais gauta informacija su atitinkamomis užsienio valstybių kredito įstaigų priežiūros tarnybomis, užtikrinant tokios informacijos konfidencialumą.

2004 m. kovo 30 d. priimtas ir nuo Lietuvos įstojimo į ES dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos bankų įstatymas Nr. IX-2085, kuris pakeitė anksčiau galiojusį Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymą. Lietuvos Respublikos bankų įstatyme įgyvendintos ES direktyvų, reglamentuojančių kredito įstaigų veiklą, nuostatos, susijusios su bankų steigimosi teise ir laisve teikti paslaugas, veiklos rizikos valdymu, kontrole, bankų priežiūra. Naujajame įstatyme įtvirtintos nuostatos, pagal kurias nustatomi vienodi reikalavimai kitų ES valstybių narių bankams, norintiems pradėti veiklą šalyje ir užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas; numatyta galimybė taikyti bankams individualius normatyvų dydžius ir išplėstos konsoliduotos priežiūros funkcijos, įteisinant galimybę vykdyti bankų dukterinių įmonių inspektavimą.

2003 metais Lietuvos bankas toliau tobulino ir stiprino kredito įstaigų priežiūrą. Daugiausia dėmesio buvo skiriama rizikos valdymo procesų bankuose reglamentavimui ir vidaus kontrolės sistemų tobulinimui skatinant bankus tinkamai įvertinti, kontroliuoti ir valdyti tradicines rizikos rūšis, laiku nustatyti atsirandančias naujas problemas, su kuriomis susiduriama plėtojant bankų paslaugas, taip pat iš anksto pasirengti veikti nenumatytomis aplinkybėmis.

Lietuvos bankas tęsė darbus, rengdamasis įgyvendinti šalyje Bazelio komiteto Naujojo kapitalo susitarimą (Basel II): supažindino bankus su numatomais svarbiausiais pasikeitimais skaičiuojant kapitalo pakankamumą ir paprašė įvertinti galimybes įgyvendinti Naujojo kapitalo susitarimą. Siekdamas tobulinti kredito rizikos valdymą ir sudaryti galimybes bankams laipsniškai pereiti prie Naujojo kapitalo susitarime rekomenduojamų taikyti vidinių skolininkų reitingų sistemų, Lietuvos bankas pradėjo įgyvendinti naują centralizuotai tvarkomos Paskolų rizikos duomenų bazės koncepciją. Išsamesnė duomenų bazė, kurioje nuo 2004 metų vasario pradėti kaupti platesnio spektro duomenys, teikia papildomų galimybių atlikti kiekybinę ir kokybinę kredito rizikos analizę.

Plėtodami savo veiklą, šalia įprastų rizikos rūšių, bankai neišvengiamai susiduria su naujais iššūkiais, vienas iš jų – operacinės rizikos, kuri glaudžiai susijusi su didėjančiu IT naudojimu, valdymas. Lietuvos bankas 2003 metais patvirtino Operacinės rizikos valdymo banke bendrąsias nuostatas, reglamentuojančias operacinės rizikos nustatymo, įvertinimo, stebėjimo ir kontrolės procedūras. Be to, Lietuvos bankas į inspektavimo programą įtraukė naują tikrinimo sritį – IT ir elektroninę bankininkystę.

Stiprindamas bendradarbiavimą su užsienio šalių finansų sektoriaus priežiūros institucijomis, Lietuvos bankas 2004 metų pradžioje pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Švedijos finansų sektoriaus priežiūros tarnyba. Tokios bendradarbiavimo sutartys jau pasirašytos su atitinkamomis Lenkijos, Suomijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Rusijos ir Baltarusijos bankų priežiūros institucijomis.

Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir ES teisės aktų nuostatomis, 2004 m. balandžio 8 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-2101.

2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas (2004 m. balandžio 15 d. įstatymas Nr. IX-2127), įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47/EB dėl finansinio užtikrinimo susitarimų nuostatas. Įstatymo tikslas – garantuoti saugų, patikimą ir efektyvų finansinio užtikrinimo susitarimų vykdymą.

Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/87/EB, nustatančios papildomą priežiūrą kredito įstaigoms, draudimo įmonėms ir investicinėms firmoms, priklausančioms finansiniam konglomeratui, nuostatas, 2004 m. liepos 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymas, Nr. IX-2387. Kad finansų sistema būtų stabili ir patikima, jame įtvirtinti papildomos priežiūros reikalavimai kredito įstaigoms, draudimo įmonėms ir finansų maklerio įmonėms, priklausančioms finansų konglomeratui.

2004 metais įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos draudimo įstatymui (2003 m. rugsėjo 18 d. įstatymas Nr. IX-1737), pasikeitė valstybinės draudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklos priežiūros institucijos statusas – Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos tapo Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija. Draudimo priežiūros komisijai suteikta plati kompetencija draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklos priežiūros srityse; jai patikėtos naujos funkcijos, susijusios su vartotojų ir draudikų ginčų nagrinėjimu, Lietuvos Respublikos draudimo įmonių ir draudimo tarpininkų, teikiančių paslaugas kitose ES valstybėse narėse, priežiūra.

2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo pakeistas Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (2004 m. kovo 5 d. įstatymas Nr. IX-2041). Šis įstatymas nustato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus, suderintus su ES teise ir žaliosios kortos sistemos teisės aktais.

Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl piktnaudžiavimo rinka, 2004 metais priimtos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo pataisos (2004 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. IX-2174) – pakoreguotas draudimo naudotis viešai neatskleista informacija ir manipuliuoti rinka reglamentavimas. Siekiant užtikrinti efektyvią vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų veiklos vidaus kontrolę, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2003 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13 patvirtintos Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų ir valdymo įmonių veiklos vidaus kontrolės organizavimo ir vykdymo taisyklės.

Įgyvendinant ES teisės aktus dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo, kredito įstaigų steigimo ir veiklos, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2003 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 6 buvo išdėstytos nauja redakcija Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklės, o 2004 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 3 – patvirtintos Valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklės.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 11 patvirtintos Valdymo įmonių ir investicinių kintamojo kapitalo bendrovių, kurių turto valdymas neperduotas valdymo įmonėms, informacijos rengimo ir pateikimo taisyklės, kurios nustato Vertybinių popierių komisijai ir visuomenei valdymo įmonių teikiamos periodinės informacijos apie valdomus pensijų fondus, kolektyvinio investavimo subjektus, kitą veiklą turinį ir pateikimo dažnumą.

Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. N-14 patvirtinta Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodika, nustatanti papildomo savanoriško kaupimo pensijų fondų, valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principus ir tvarką, skaičiavimo dažnumą ir skelbimą, investicinio fondo grynųjų aktyvų dydžio reikalavimus.

2004 metais priimti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai (2004 m. birželio 1 d. įstatymas Nr. IX-2254), kurie įtvirtino asmens teisę tam tikrais atvejais nutraukti sudarytą pensijų kaupimo sutartį, liberalizavo alternatyvių skaičiuoklių naudojimą, numatė galimybę pensijų kaupimo bendrovėms naudoti prognozes, konservatyvaus investavimo pensijų fondo lėšas investuoti į kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į Lietuvos Respublikos, ES ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių vyriausybių, centrinių bankų ir Europos centrinio banko išleistus arba į jų garantuotus skolos vertybinius popierius, vienetus ar akcijas.

Rinkos raida

Bankų sektorius. 2003 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 10 bankų ir 3 užsienio bankų skyriai. Bankų sektoriuje vyrauja privatus užsienio kapitalas: užsienio investuotojų valdoma bankų akcinio kapitalo dalis 2003 metais beveik nepakito ir metų pabaigoje siekė 88,7 procento. Tai visų pirma sietina su baigtu bankų privatizavimu. Be to, 2003 metais buvo itin sparti bankų veiklos plėtra, pagrįsta ne vien skolintomis lėšomis, bet ir nuosavo kapitalo didinimu. Bendra bankų akcininkų nuosavybė per 2003 metus padidėjo penktadaliu – iki 2,1 mlrd. litų.

2003 metais rinkos koncentracija, kurią apibūdina 3 didžiausių bankų valdoma rinkos turto dalis, toliau mažėjo nuo 74 procentų iki 71,2 procento. Valdomą rinkos dalį iki 8,7 procento 2003 metais padidino užsienio bankų skyriai, dar sparčiau didėjo kitų bankų turima rinkos dalis, sudariusi 20,1 procento. Stabilus koncentracijos lygio mažėjimas visose pagrindinėse bankų rinkos srityse (pagal valdomą turto, paskolų, gyventojų indėlių dalį) liudija, kad mažesnieji bankai atlaiko konkurenciją, sugebėdami pasiūlyti klientams patrauklias sąlygas, gerą aptarnavimą, ir išsaugo turimas pozicijas rinkoje.

Šalies bankų sistemos turtas 2004 m. sausio 1 d. buvo 22 mlrd. litų, arba 27,9 procento didesnis negu prieš metus, ir sudarė 39,5 procento BVP. Toliau augantis šalies ūkis, didėjantis verslo aktyvumas, pagerėjusi šalies įmonių ir gyventojų finansinė būklė, bankų siūlomos palankios skolinimosi sąlygos leido spartėti kreditavimo apimties augimui. Klientams suteiktų paskolų portfelis 2003 metais padidėjo daugiau kaip pusantro karto ir metų pabaigoje siekė 12,1 mlrd. litų. Kita vertus, bankų paskolų portfelio ir BVP santykis, palyginti su analogiškais kitų valstybių rodikliais, rodo, kad paskolų ateityje gali būti teikiama dar daugiau (2003 metais iš bankų paskolų finansuota apie ketvirtadalis šalies BVP).

Privatiems asmenims suteiktų paskolų suma 2003 metais padvigubėjo ir sudarė apie penktadalį klientams suteiktų paskolų, o didžiąją jų dalį (apie 82,4 procento) sudarė būsto paskolos. Jeigu bankai teiks šias paskolas palankiomis sąlygomis, išliks nedidelės palūkanų normos ir mokestinės lengvatos, tikėtina, kad ir ateityje šių paskolų apimties augimas spartės. Kita vertus, šį procesą gali veikti cikliškumas, būdingas nekilnojamojo turto rinkai, į kurį turėtų atsižvelgti bankai, vertindami su šiomis paskolomis susijusią kredito riziką.

Paskolos privačioms įmonėms 2003 metais padidėjo iki 74 procentų visų klientams suteiktų paskolų. Suteiktų paskolų pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos rūšis rodo, kad paskolų portfelis gana diversifikuotas ir atspindi bendras ūkio raidos tendencijas, liudijančias apie augančią šalies vidaus vartojimo rinką ir teigiamus verslo lūkesčius. Vidutinės įmonėms suteiktų paskolų metų palūkanų normos toliau mažėjo, tą visų pirma lėmė sumažėjusios JAV ir Europos centrinių bankų pagrindinės palūkanų normos ir dėl didėjančios bankų konkurencijos mažėjanti paskolų ir indėlių palūkanų marža.

2003 metais toliau gerėjo bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai. Specialiųjų atidėjinių paskoloms santykis su paskolų portfeliu per metus sumažėjo nuo 1,1 iki 0,6 procento, o neveiksnių (III–V grupės) paskolų dalis – atitinkamai nuo 5,8 iki 2,6 procento. Indėlių likučiai bankuose 2003 metais padidėjo 14,7 procento – iki 13,6 mlrd. litų. Nors indėliai ir 2003 metais buvo svarbiausias bankų piniginių išteklių šaltinis, labai padidėjo įsiskolinimų bankams ir kitoms kredito ir finansų įstaigoms dalis iš visų įsipareigojimų. Tokį pokytį lėmė padidėjęs bankų klientų kreditavimo poreikis, todėl šalies bankai ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų skyriai trūkstamus kreditinius išteklius gavo iš užsienio bankų (daugiausiai iš savo patronuojančių institucijų).

Auditorių patvirtintas 2003 metų šalies bankų veiklos rezultatas – 233,7 mln. litų grynasis pelnas yra didžiausias per bankų veiklos laiką nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tai rodo, kad nuoseklus bankų darbo efektyvumo didinimas, naujausių informacinių technologijų diegimas, paskolų portfelio kokybės gerėjimas ir naujų finansinių paslaugų plėtra duoda teigiamų rezultatų, bankai sėkmingai prisitaiko prie didėjančios konkurencijos ir didina veiklos pelningumą, nors realioji palūkanų marža 2003 metais, kaip ir kelerius pastaruosius metus, nuolat mažėjo.

Kredito unijos. 2003 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 57 kredito unijos, vienijusios daugiau kaip 32 tūkstančius narių, ir Lietuvos centrinė kredito unija, kurios viena svarbiausių funkcijų – suteikti finansinę paramą kredito unijoms, turinčioms likvidumo ar mokumo problemų, ir užtikrinti stabilią kredito unijų sektoriaus veiklą.

Nors 2003 metais kredito unijų veiklos mastas padidėjo beveik dvigubai, tačiau jų valdomas turtas metų pabaigoje sudarė tik 0,6 procento bankų sistemos turto.

Draudimo rinka. Lietuvoje 2003 m. gruodžio 31 d. veikė 28 draudimo įmonės: 9 – gyvybės draudimo įmonės ir 19 – ne gyvybės draudimo įmonių, iš kurių 3 – kredito draudimo įmonės. Iš draudimo rinkos 2003 metais pasitraukė 3 ne gyvybės draudimo įmonės. Lietuvos draudimo rinkoje vyrauja ne gyvybės draudimas: pagal pasirašytas sutartis šios rūšies draudimo įmokos 2003 metais sudarė 74,4 procento visų įmokų. Tačiau ne gyvybės draudimo rinka 2003 metais, palyginti su 2002 metais, sumažėjo 2,4 procento dėl 19,7 procento sumažėjusių transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų. Draudimo įmokų santykis su BVP, rodantis, kiek išplėtota draudimo rinka, 2003 metais buvo 1,49 procento.

Dėl gyvybės draudimo draudimo rinka ir toliau sparčiai plečiasi. Draudimo įmonės 2003 metais pasirašė sutarčių dėl 833,2 mln. litų draudimo įmokų, t. y. 7,5 procento daugiau nei 2002 metais. Įmokų sumos didėjimą ir toliau lėmė masiškai 2002 metais sudaromos gyvybės draudimo sutartys, nes gyventojai skubėjo pasinaudoti ypač palankia pajamų mokesčio lengvata, taikyta iki 2003 metų sudarytoms gyvybės draudimo sutartims.

Penkios gyvybės draudimo įmonės, gavusios Priežiūros komisijos leidimą vykdyti pensijų kaupimo veiklą, pradėjo platinti pensijų kaupimo sutartis. Per pirmąjį pensijų kaupimo sutarčių pasirašymo etapą, t. y. iki 2003 m. gruodžio 1 d., kaupti pensijas draudimo įmonių valdomuose pensijų fonduose apsisprendė daugiau kaip 143 tūkstančiai gyventojų, arba 32 procentai visų pensijų fondų dalyvių. Kiti 298 tūkstančiai pensijų reformoje dalyvaujančių asmenų pasirinko valdymo įmonių valdomus pensijų fondus.

2003 metais draudimo įmonių bendras veiklos rezultatas – 54,5 mln. litų pelnas (2002 metais – 13,3 mln. litų nuostolis).

Vertybinių popierių rinka. Vertybinių popierių rinkoje 2003 metais vyravo plėtros tendencijos. Bendrovės vis daugiau lėšų pritraukia pirminėje vertybinių popierių rinkoje. 2003 metais bendrovės sėkmingai pritraukė 680,5 mln. litų (t. y. 3 procentais daugiau negu 2002 metais), iš kurių 37 procentus – pirminėje vertybinių popierių rinkoje.

Antrinėje vertybinių popierių rinkoje 2003 metais vyravusios plėtros tendencijos kėlė daugelio bendrovių akcijų kainas (bendras kainų indeksas „Litin G“ per metus padidėjo 98 procentais). Įspūdingą 40 procentų akcinės bendrovės Nacionalinės vertybinių popierių biržos kapitalizacijos šuolį (iki 17,9 mlrd. litų) 2003 metais lėmė akcijų kainų didėjimo sukeltas į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus įtrauktų vertybinių popierių kapitalizacijos padidėjimas iki 12,9 mlrd. litų. Rinką 2003 metais labiausiai skatino aktyvūs investuotojai, palaikę akcijų paklausą, strateginių energetikos įmonių, alkoholio gamybos įmonių privatizavimas, valstybės sprendimas skirti kompensacijas už grąžintiną nekilnojamąjį turtą į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus įtrauktomis bendrovių akcijomis. Teigiamos rinkos plėtros tendencijos išliko ir 2004 metais – I pusmečio apyvarta, palyginti su atitinkamu 2003 metų laikotarpiu, padidėjo 55 procentais.

Didžiausia Šiaurės Europos vertybinių popierių biržų operatorė „OMX“ ir valstybės įmonė Valstybės turto fondas 2004 metų gegužę užbaigė privatizavimo sandorį, pagal kurį „OMX“ įsigijo akcinės bendrovės Nacionalinės vertybinių popierių biržos ir akcinės bendrovės Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo akcijų (žr. II skyriaus „Našumo ir verslo plėtros skatinimas“ 3 skirsnio „Verslo aplinka“ poskirsnį „Privatizavimas“). „OMX“ 2004 metų rugpjūtį turėjo 93 procentų biržos ir 32 procentų depozitoriumo akcijų paketus.

Investicijų valdymo rinka. Prasidėjusi 2003 metų liepą pensijų reforma ir priimtas Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas paskatino investicijų valdymo veiklą. Jeigu 2003 metų pabaigoje Lietuvoje veikė vos 2 kolektyvinio investavimo subjektai, kurių grynieji aktyvai sudarė 23,2 mln. litų, tai po pusmečio jų jau buvo 6, o grynųjų aktyvų vertė padidėjo iki 61,1 mln. litų. Po pirmojo įmokų į pensijų fondus srauto 2004 m. birželio 30 d. valdymo įmonių valdomų pensijų fondų turtas siekė 34 mln. litų, o kolektyvinių investicijų valdymo rinka išaugo iki 95 mln. litų.

III. APLINKOS APSAUGOS POLITIKA

Įgyvendinant 2003 metais patvirtintą Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją ir siekiant kurti darnaus vystymosi principais pagrįstą ekonomiką, 2004 metais daug dėmesio skirta energijos ir kitų gamtos išteklių sąnaudoms, klimato kaitą skatinančių medžiagų emisijai, kitiems aplinkosauginio efektyvumo rodikliams.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija. Lietuvoje iki nepriklausomybės atkūrimo buvo išplėtotos energijos imlios pramonės šakos, dėl to buvo sudeginama labai daug organinio kuro ir išmetama į atmosferą daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. 1990 metais į atmosferą išmesta 46,1 mln. tonų (CO₂ ekvivalentu) šių dujų. Įdiegus naujesnes kuro deginimo technologijas energetikos ir pramonės objektuose, 2002 metais į atmosferą išmesta 16 mln. tonų (CO₂ ekvivalentu), arba 34,8 procento viso 1990 metais išmestų šių dujų kiekio.

Transporto priemonių sukeliama tarša. Transporto priemonių taršos poveikis tiesiogiai priklauso nuo suvartotų degalų kiekio, rūšies ir kokybės. Nors pastaraisiais metais naudojama vis daugiau suskystintų naftos dujų (nuo 38,5 tūkst. tonų 1998 metais iki 137,3 tūkst. tonų 2002 metais), tačiau 2002 metais transporto sektoriuje daugiausia naudota dyzelino – apie 51 procentą visų degalų. Kiekvienais metais kelių transporto priemonių daugėja, tačiau naudojama daugiau ekologiškai švaresnių degalų – suskystintų naftos dujų, sugriežtinti degalų ir išmetamų dujų kokybės reikalavimai, taigi į atmosferą 2002 metais išmesta teršalų beveik tiek kiek 2001 metais: azoto oksidų – 43,4 tūkst. tonų, anglies monoksido – 101,3 tūkst. tonų.

Energijos intensyvumas. Šalies ekonomikai gana reikšmingas buvo energijos intensyvumo, t. y. energijos sąnaudų, tenkančių BVP vienetui, mažėjimas (žr. II skyriaus „Našumo ir verslo plėtros skatinimas“ 2 skirsnio „Konkurencija prekių bei paslaugų ir vidaus rinkose“ poskirsnį „Energetikos sektorius“). Mažėjimo tendencija išlieka.

ES fondų parama. Vadovaujantis Sanglaudos fondo strategija, finansuojami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo, regioninių atliekų tvarkymo sistemų kūrimo ir oro apsaugos investicijų projektai, taip siekiama užtikrinti tinkamos kokybės geriamojo vandens tiekimą gyventojams ir sumažinti aplinkos teršimą buitinėmis nuotekomis, atliekomis, į atmosferą išmestais teršalais. Aplinkosaugos projektams įgyvendinti iš ES Sanglaudos fondo 2004–2006 metais numatyta skirti apie 1088 mln. litų. Naudojant ES struktūrinių fondų lėšas, numatoma išspręsti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo problemas kaimo vietovėse, pritaikyti saugomas teritorijas gamtosaugos ir pažintiniams tikslams, atkurti ir išlaikyti kraštovaizdžio komponentus ir pažeistus gamtos kompleksus, stiprinti ir tobulinti aplinkos apsaugos valdymo sistemą.

Ekonominės priemonės. Įsigaliojus 2003 metų Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimui (2002 m. sausio 22 d. įstatymas Nr. IX-720), nustatančiam mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis, pradėti įgyvendinti „teršėjas moka“ ir gamintojo atsakomybės principai (žr. II skyriaus „Našumo ir verslo plėtros skatinimas“ 3 skirsnio „Verslo aplinka“ poskirsnį „Mokesčių politika“).

Vandens išteklių apsauga. Vandens išteklių apsaugos sistemos pertvarkymo (reformos) pagrindus nustatė priimtas 2003 metais naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (2003 m. kovo 25 d. įstatymas Nr. IX-1388). Vandens išteklių apsaugos tikslais Lietuva padalyta į keturis upių baseinų rajonus. Pradėtos vandens išteklių apsaugos valstybinio reguliavimo reformos pagrindinis tikslas – iki 2015 metų pasiekti, kad visuose Lietuvos vandens telkiniuose vandens būklė būtų gera. Visiems upių baseinams parengti ilgalaikiai investicijų planai, kuriuose numatytas investicijų į aplinkosaugos objektus poreikis – 900 mln. eurų.

Siekiant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio plėtrą padaryti tolygesnę ir efektyvesnę ir užtikrinti, kad visi esami vandens tiekimo įmonių abonentai ir asmenys, pageidaujantys jais tapti, galėtų kuo palankesnėmis sąlygomis (mažesnėmis kainomis) gauti reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, taip pat reikalavimus atitinkančias nuotekų tvarkymo paslaugas, parengtas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (vandentvarkos) įstatymo projektas. Priėmus minėtąjį įstatymą, būtų pradėta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio reforma – vietoj gausybės vandenį tiekiančių ir nuotekas tvarkančių įvairaus dydžio ir tipo įmonių įsteigta 10 regioninių vandens tiekėjų, kurie eksploatuotų visus jiems priskirtoje teritorijoje esančius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo objektus (kaimuose ir miestuose); visiems vienoje apskrityje esantiems abonentams (vartotojams) būtų taikomos vienodos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos ir taip šalinami didžiuliai kainų skirtumai tarp kaimo ir miesto; vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustatytų regioniniai vandens tiekėjai, o jas derintų ir jų taikymo kontrolę atliktų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Taip būtų atsisakyta politinio kainų reguliavimo, kaip tai neretai pasitaiko savivaldybių tarybose.

Atliekų tvarkymas. Siekiant sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią rinkos ekonomikos principų, pradėtos įgyvendinti Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo priemonės. Teigiamus pokyčius šiame sektoriuje paskatino 2003 metais įsigaliojęs Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymas (2002 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. IX-1004), kiti atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai. Siekiant didinti atliekų tvarkymo efektyvumą, atliekų tvarkymo sistemos kuriamos regioniniu principu. Lietuvoje numatoma įkurti 10 regioninių atliekų tvarkymo sistemų. Iki 2010 metų numatoma uždaryti apie 800 esamų nei ES, nei Lietuvos reikalavimų neatitinkančių sąvartynų, įkurti 10–12 regioninių sąvartynų, įdiegti atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemas.

Miškų sektorius. 2003 metų gruodį priimtas pagrindinis Lietuvos miškų ūkį reglamentuojantis dokumentas – Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo įstatymas (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymas Nr. IX-1925). Priėmus šiuos pakeitimus, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme įteisintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos dėl leidimo užsienio subjektams įsigyti nuosavybės teise miškus.

Valstybiniame miškų ūkio sektoriuje 2003 metais atkurta ir įveista 10572 hektarai miško, iš jo žemdirbystei netinkamose ir nenaudojamose žemėse – 1180,5 hektaro. Visais kirtimo būdais valstybiniame miškų ūkio sektoriuje 2003 metais iškirsta 3731,6 tūkst. kub. metrų medienos, arba 99,1 procento patvirtintos kirtimų normos.

Kioto protokolo įsipareigojimų vykdymas. Įgyvendinant Kioto protokolo, kuris ratifikuotas 2002 metais, nuostatas, į Lietuvos nacionalinę teisę perkeliami reikalavimai, susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO₂) emisijų mažinimu. Vienas iš tokių mechanizmų, skatinančių CO₂ emisijų mažinimą, – prekyba apyvartiniais taršos leidimais. Atsižvelgiant į tai, aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašas, kuris iš esmės įteisino prekybos šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemą. Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, parengtas šiltnamio dujų nacionalinio paskirstymo 2005–2007 metų plano projektas.

Aplinkos ministro ir ūkio ministro įsakymu patvirtintos Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo bendro įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimo strateginės kryptys ir funkcijų pasiskirstymas tarp institucijų įgyvendinant šį mechanizmą.

Nuo 1993 metų Lietuva dalyvauja Švedijos aplinkosauginėje energetikos sistemų programoje Baltijos regiono ir Rytų Europos valstybėms. Šios programos tikslas – efektyviau naudoti energiją ir skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą. Pagal šią programą jau įgyvendinta 20 projektų.

IV. EKONOMINĖ IR SOCIALINĖ SANGLAUDA

Atsižvelgdama į 2000 metais Lisabonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime užsibrėžtus Europos Bendrijos tikslus ir įgyvendindama 2004 metų Bendrosiose ekonominės politikos gairėse Europos Tarybos pateiktas Lietuvai rekomendacijas, Lietuva privalo daugiau dėmesio skirti investicijoms į žmonių kapitalą, kad įgytos žinios kuo geriau būtų taikomos kintančioje darbo rinkoje. Bendroji pridėtinė vertė, sukurta švietimo veiklos, 2003 metais sudarė 2827 mln. litų (arba 5,1 procento BVP), t. y. 19,7 mln. litų daugiau nei 2002 metais. Tačiau dauguma Lietuvos darbo rinkos struktūrinių trūkumų susiję su ribotu profesiniu ir geografiniu darbo jėgos mobilumu, kvalifikacijų pasiūlos ir paklausos neatitikimu. Taigi pritaikyti švietimo sistemą prie darbo rinkos poreikių – vienas svarbiausių Lietuvos uždavinių, siekiant išlaikyti esamas produktyvumo didėjimo tendencijas.

Siekiant išvengti nedarbo, ypač ilgalaikio, padarinių, įgyvendinamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Bedarbių, dalyvaujančių intensyvaus konsultavimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, 2001–2003 metais padaugėjo 1,4 karto, pasyvus bedarbių rėmimas sumažėjo 0,8 karto, o bedarbiams suteiktų naujo starto galimybių pagausėjo nuo 79,3 procento 2001 metais įregistruotų bedarbių iki 89,1 procento 2003 metais.

Užimtumą skatinančios priemonės:

Darbo pasiūlos ir paklausos suderinamumas. Nepasirengusiems darbo rinkai asmenims per pirmąją jų nedarbo stadiją taikomos darbo pasiūlos ir paklausos suderinamumo priemonės – intensyviai skatinama darbinė motyvacija, teikiama informacija ir lavinami darbo paieškos įgūdžiai. Ši veikla organizuojama darbo klubuose pagal dalyvių poreikių ir konkurencijos galimybių panašumus.

Profesinis mokymas. Pagrindinį profesinį mokymą organizuoja, dirbančius asmenis ir bedarbius perkvalifikuoja 8 viešosios profesinio mokymo įstaigos – regioniniai profesinio mokymo centrai, 13 regioninių profesinio rengimo centrų ir 49 profesinės mokyklos. Profesinio mokymo ir nedarbo prevencijos priemonėse dalyvauja bedarbiai, kuriems teritorinė darbo birža nustatytąja tvarka negali pasiūlyti darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą ir sveikatos būklę, taip pat bedarbiai, neturintys profesinio pasirengimo. Bedarbių profesinis mokymas finansuojamas ir bedarbio mokymo pašalpos iš Užimtumo fondo lėšų jiems mokamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Kai kuriais atvejais profesinio mokymo finansavimas ir bedarbio mokymo pašalpos mokėjimas gali būti pratęstas iki 10 mėnesių.

Užimtumo rėmimo priemonės:

Užimtumo fondo remiami darbai. Iš Užimtumo fondo remiami darbai, trunkantys ne ilgiau kaip 6 mėnesius, organizuojami bedarbiams, pradedantiems darbo veiklą, taip jiems sudaroma galimybė įgyti pirminių darbo įgūdžių (darbo praktikos) ir įsitvirtinti nuolatiniam darbui. Darbdaviams, su darbo biržos siuntimu įdarbinusiems bedarbius į Užimtumo fondo remiamus darbus, kas mėnesį iš Užimtumo fondo padengiamos minimalios mėnesinės algos ir nuo šios sumos apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų dydžio išlaidos. Pirmenybė teikiama absolventams ir asmenims, baigusiems darbo rinkos profesinį mokymą, kad jie įgytų pirminių darbo įgūdžių konkrečiose darbo vietose.

Subsidijuojamų darbo vietų steigimas. Subsidijuojamos darbo vietos steigiamos darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams įdarbinti. Atsižvelgiant į jų kategoriją, darbdaviams, įsteigusiems arba pritaikiusiems darbo vietas ir į jas įdarbinusiems darbo rinkoje papildomai remiamus bedarbius, mokamos nustatytojo dydžio užimtumo rėmimo subsidijos. Toks bedarbio užimtumo rėmimo krepšelis – nuo vienerių iki 1,5 metų užimtumo rėmimo subsidijos – seka iš paskos įdarbintam darbo rinkoje papildomai remiamam bedarbiui. Ši užimtumo rėmimo priemonė taikoma visų nuosavybės formų įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms.

Viešieji darbai organizuojami bedarbiams, negaunantiems bedarbio pašalpos, ir kitiems profesinės kvalifikacijos ar darbo patirties neturintiems nustatytąja tvarka užsiregistravusiems teritorinėje darbo biržoje asmenims, siekiant padėti jiems greičiau integruotis į darbo rinką. Asmenims, dirbantiems viešuosius darbus, už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, apskaičiuotas taikant ne mažesnį už valstybės nustatytą minimalų valandinį atlygį. Darbdaviai, įdarbinę asmenis į viešuosius darbus, sudaro su jais darbo sutartis.

Bedarbių skatinimas imtis savo verslo. Bedarbiams, panorusiems imtis verslo, teikiama pradinė organizacinė ir finansinė parama. Teritorinių darbo biržų verslo organizavimo specialistai – konsultantai teikia jiems individualias konsultacijas verslo organizavimo klausimais ir pagal parengtą programą organizuoja nemokamus 2 savaičių verslo pagrindų kursus.

Investicijos į žmonių kapitalą ir žinių pritaikymas darbo rinkoje

Užimtumo srityje daugiausia dėmesio pastaraisiais metais skiriama bedarbių įsidarbinimo gebėjimų didinimui. Dalyvauti profesinio mokymo programose 2003 metais nusiųsta 22,8 tūkstančio bedarbių ir 3,2 tūkstančio darbuotojų įspėta apie atleidimą – daugiausia per visą Lietuvos darbo biržos veiklos laiką. Vykdant profesinio mokymo programas, siekiama, kad kuo daugiau baigusių mokymo programas bedarbių įsidarbintų ir integruotųsi į darbo rinką. Darbo biržos duomenimis, 2003 metais 66 procentai bedarbių, įgijusių naują profesiją, ir 54 procentai bedarbių, įgijusių pirmąją profesinę kvalifikaciją, įsidarbino per 90 dienų.

Atsižvelgiant į tai, kad mažai darbdavių dalyvauja profesinio rengimo, ypač dirbančių asmenų tęstinio profesinio mokymo, procese, naujos redakcijos Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 670, numatytos priemonės, skatinančios darbdavius investuoti į darbuotojų profesinį mokymą, ir palankesnės sąlygos socialiniams partneriams dalyvauti rengiant specialistus. Numatomas priimti 2004 metų IV ketvirtį naujos redakcijos Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas sudarys darbdavių, kurie rūpinasi dirbančių asmenų kvalifikacijos tobulinimu ir prisideda prie profesinio mokymo, skatinimo teisinį pagrindą.

Privataus sektoriaus darbuotojų mokymas iki 2004 metų tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nebuvo remiamas, tačiau siekiant skatinti mokymąsi ir žmonių kapitalo plėtrą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta galimybė fiziniams asmenims, pateikusiems metinę pajamų mokesčio deklaraciją, iš gautų per mokestinį laikotarpį pajamų atimti už studijas sumokėtas sumas ir susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio. Pakeistas 2003 metais Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas (2003 m. birželio 24 d. įstatymas Nr. IX-1645) numato, kad turi būti nustatyta tvarka, pagal kurią investuojančios įmonės galėtų gauti valstybės paramą darbuotojams perkvalifikuoti. Investicijoms į žmonių kapitalą skatinti ir profesinio mokymo prieinamumui dirbantiems asmenims didinti numatoma naudoti struktūrinių fondų lėšas pagal Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935, 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“. Be to, Lietuvos 2004–2006 metų Bendrajame programavimo dokumente numatytos Europos socialinio fondo (ESF) investicijos žmonių išteklių plėtrai finansuoti siekiant didinti darbo jėgos kompetenciją ir gebėjimus prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių; pagerinti švietimo ir profesinio rengimo kokybę ir prieinamumą, sumažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti didesnę socialinę integraciją.

Mokymosi visą gyvenimą strategija, profesinis ir geografinis mobilumas

Lietuvos gyventojai palyginti gerai išsilavinę, gyventojų, turinčių aukštesnį už vidurinį išsilavinimą, tolydžio daugėja. 2003 metais 82,1 procento 20–24 metų gyventojų turėjo ne žemesnį už vidurinį išsilavinimą. Tačiau esama Lietuvos profesinio rengimo sistema dar gana nedarni, neišplėsta ir nepajėgia visiškai užtikrinti visuotinio profesinio mokymo prieinamumo ir tęstinumo, dirbančių asmenų profesinė kvalifikacija dažnai neatitinka darbo rinkos kvalifikacijų paklausos. Profesinio rengimo, kvalifikacijos tobulinimo poreikis didesnis nei jo tenkinimo galimybės. Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, 2003 metais mokėsi tik 8,6 procento 25–34 metų gyventojų, o 35–59 metų – tik apie 2,3 procento.

Mokymosi visą gyvenimą prieinamumo užtikrinimas. Švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 patvirtinta Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas. Strategijoje numatyti šie pagrindiniai mokymosi visą gyvenimą plėtros uždaviniai:

didinti profesinio rengimo ir tęstinio mokymosi įtaką užimtumo strategijai;

didinti mokymosi prieinamumą, ypač tiems, kurie iš švietimo sistemos gavo mažiausiai; sukurti antrojo šanso galimybes tiems, kurie neįgijo pagrindinio išsilavinimo iki 16 metų;

plėtoti švietimo infrastruktūrą tolydžio didinant investicijas į institucijų, teikiančių švietimo, profesinio informavimo, orientavimo ir konsultavimo paslaugas, techninės bazės atnaujinimą;

gerinti mokymosi visą gyvenimą koordinavimą, tobulinant bendradarbiavimą šioje srityje;

gerinti tęstinio mokymosi finansavimą, sukuriant specialius fondus ir įtraukiant darbdavius ir darbuotojus;

kelti mokymo ir profesinio konsultavimo personalo kvalifikaciją;

diferencijuotai plėtoti mokymosi visą gyvenimą regioninę struktūrą, atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius regionų poreikius;

sukurti mokymo kokybės stebėsenos sistemą ir nustatyti mokymo kokybės rodiklius.

Profesinio ir teritorinio mobilumo didinimas. Gyventojų profesinį mobilumą ribojo Lietuvos profesinio rengimo sistemos teisinė bazė, taip pat 1997 metais priimtas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas (1997 m. spalio 14 d. įstatymas Nr. VIII-450). Naujos redakcijos įstatymo koncepcijoje numatytos priemonės, skatinančios darbdavius investuoti į darbuotojų profesinį mokymą, ir palankesnės sąlygos socialiniams partneriams dalyvauti rengiant specialistus; profesinis rengimas traktuojamas kaip visą gyvenimą trunkantis procesas. Siekiant didinti studijų ir profesinio rengimo atitiktį darbo rinkos poreikiams, numatyta sukurti nacionalinę kvalifikacijų sistemą.

Didinti profesinį mobilumą leidžia pastaruoju metu plintantis neformalusis darbo rinkos profesinis mokymas. Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatyme (1998 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. VIII-822) nustatyta, kad asmenys, įgiję žinių neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje, gali laikyti egzaminus formaliojo švietimo, mokslo ir studijų institucijose ir gauti valstybės pripažįstamą išsilavinimo ar atskiro mokymo programos modulio baigimo dokumentą.

Siekiant panaikinti vieną iš profesinio mobilumo ribojimo priežasčių – informacijos apie mokymosi ir įsidarbinimo galimybes stoką, švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1635/A1-180 patvirtinta Profesinio orientavimo strategija, kurioje numatyti šie profesinio orientavimo tikslai:

teikti gyventojams geros kokybės informaciją apie mokymosi ir įsidarbinimo galimybes;

teikti geros kokybės profesinio orientavimo paslaugas visiems gyventojams, neatsižvelgiant į amžių, lytį, tautybę ar gyvenamąją vietą, socialinę padėtį, pagal individualius ir visuomenės poreikius;

gerinti jaunimo ir suaugusiųjų įsidarbinimo gebėjimus, skatinti jų verslumą ir nuolatinį žinių siekimą;

ugdyti gyventojų socialinį aktyvumą ir atsakomybę už savo profesinę veiklą, siekiant išvengti nedarbo.

Lietuvos gyventojų teritorinio mobilumo padidėjimas susijęs su išorės rinka (ieškoma darbo užsienyje), tai gyventojų emigracija. Gyventojų teritorinis mobilumas (migracija) vidaus rinkoje didėja vis dar lėtai. 2003 metais gausiausiai vykta į labiausiai urbanizuotas apskritis (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos). Teritorinio mobilumo ir darbo rinkos požiūriu ši tendencija teigiama, nes šalies gyventojai pradėjo labiau migruoti į regionus, kuriuose darbo vietų daugiau; tai padidina jų įsidarbinimo galimybes. Lietuvos gyventojų teritoriniam mobilumui didėti kliudo:

per didelės transporto išlaidos, kurios 2003 metais sudarė 8,6 procento visų vidutinių vartojimo išlaidų (vienam namų ūkio nariui per mėnesį), daugumai gyventojų, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, jeigu į darbą reikėtų važiuoti daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų;

dideli būsto įsigijimo ir nuomos kainų skirtumai miestuose, kurie yra gyventojų traukos centrai, ir kituose miestuose (gyvenvietėse) – gyventojai, pardavę būstą mieste ar gyvenvietėje, kurioje trūksta darbo vietų, neįstengtų nusipirkti būsto didžiuosiuose miestuose;

nuo 2000 metų sumažėję viešojo naudojimo autobusų maršrutų, dėl to asmenims iš atokesnių gyvenviečių sunku nuvažiuoti į darbą regionuose, kuriuose darbo vietų pasiūla didesnė.

Viena iš gyventojų geografinio mobilumo didinimo priemonių – mobilumo skatinimas, juos reikiamai informuojant ir konsultuojant. Šios paslaugos teikiamos Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos ir Lietuvos darbo biržos teritoriniuose padaliniuose.

Regioninis inovacijų paramos tinklas

Verslo regioninis diversifikavimas ir plėtra informacinių technologijų ir inovacijų srityje sudarytų palankias sąlygas didinti užimtumą regionuose.

Su PHARE projekto „Inovaciniai gebėjimai“ teikiama parama įsteigtas regioninis inovacijų paramos tinklas su koordinavimo centru Lietuvos inovacijų centre ir 5 padaliniais regionuose (Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose). Šis tinklas propaguoja inovacijas, konsultuoja įmones, rengia inovacijų projektus, taip siekiama pasirengti efektyviai naudoti struktūrinių fondų paramą. Pagal šį projektą Lietuvos inovacijų centro tinklas kartu su partnerėmis – organizacijomis iš Vokietijos ir Škotijos konsultavo daugiau kaip 600 įmonių ir organizacijų. Sukurta specializuota interneto svetainė (inovacijų portalas) www. innovation. lt, administruojama Lietuvos inovacijų centro ir nemokamai informuojanti apie inovacijas Lietuvoje ir pasaulyje. Šioje inovacijų svetainėje vieno langelio principu teikiama informacija apie inovacijų paramos paslaugas, politiką, renginius Lietuvoje, ES ir kitose valstybėse.

Inovacijų paramos tinklą taip pat sudaro 6 mokslo ir technologijų parkai. Mokslo ir technologijų parkai steigiami taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus atliekančioms įmonėms remti, mokslo ir verslo ryšiams stiprint, paversti pelningais mokslinių tyrimų įstaigų veiklos rezultatus. Mokslo ir technologijų parkai teikia juose įsikūrusiems ūkio subjektams informaciją, konsultacijas, metodinę pagalbą technologiniam verslui ir inovacijoms plėtoti, organizuoja mokymą.

Gebėjimų stiprinimas mažinant regioninius skirtumus

Pereinamuoju laikotarpiu susilpnėjus valstybės reguliavimui (ekonominiu ir investicijų sprendimų priėmimo požiūriu), tiesioginės investicijos dažniausiai ėjo į labiausiai išsivysčiusius regionus, kuriuose buvo pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos. Regionai, kuriuose vyravo žemės ūkis, sumažėjus žemės ūkio produkcijos gamybos apimčiai, nepajėgė absorbuoti laisvos darbo jėgos. Taigi susiformavo regionai su vyraujančia infrastruktūra – pramonės ir paslaugų arba žemės ūkio sektoriais. Atsirado dideli regioniniai užimtumo skirtumai. 2003 metais 15–64 metų gyventojų užimtumas regionuose (apskrityse) svyravo nuo 54,5 procento (Alytaus apskrityje) iki 66,2 procento (Tauragės apskrityje).

Siekiant mažinti regioninius užimtumo skirtumus, 2002–2003 metais tiksliniuose regionuose – Klaipėdos, Tauragės, Utenos ir Marijampolės apskrityse įgyvendinta ES PHARE 2000 Ekonominės ir socialinės sanglaudos programa, vykdytos vietinės užimtumo iniciatyvos. Užimtumo skirtumus regionuose siekiama mažinti ir per 46 teritorinių darbo biržų bei teritorinių Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybų ir mokymo centrų veiklą, taip pat specializuotus darbo, jaunimo darbo, darbo galimybių, profesinio informavimo, savarankiškos informacijos paieškos centrus ir EURES biurus.

Struktūrinių fondų naudojimas regioniniams skirtumams mažinti. Įgyvendinant ES regioninę politiką, Lietuva traktuojama kaip vienas pirmojo tikslo regionas, galintis pretenduoti į investicinę ES struktūrinių fondų paramą – papildomas investicijas į gamybą, infrastruktūros plėtrą, žmogiškųjų išteklių plėtrą, mokymą, verslo skatinimą, ūkio modernizavimą, kurios padės didinti užimtumą regionuose. Daugėjant Lietuvoje investicijų ir keičiantis jų finansavimo prioritetams, būtina siekti, kad ES investicinė parama nesikoncentruotų ekonomiškai stipriausiuose regionuose, kad nedidėtų Lietuvos regionų plėtros skirtumai.

ES PHARE 2000 Ekonominės ir socialinės sanglaudos programa. Vienas iš PHARE 2000 paramos prioritetų (projektai įgyvendinti iki 2003 metų gruodžio) – žmogiškųjų išteklių plėtra. Žmogiškųjų išteklių plėtros paramos fondo lėšos buvo naudojamos:

įmonių darbuotojų ir socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių mokymuisi organizuoti;

viešojo administravimo gebėjimams ugdyti;

mokymo programoms rengti, dėstytojams, mokytojams ir instruktoriams rengti, nuotoliniam mokymui ir informacinėms technologijoms diegti.

Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas. Siekiant mažinti dėl ūkio struktūros pokyčių kai kuriose šalies teritorijose kylančių sudėtingų darbo rinkos problemų, sukurta teisinė ir ekonominė aplinka plėtoti vietines užimtumo iniciatyvas. Tai netradicinė darbo rinkos priemonė gyventojų užimtumui didinti, kai tiesiogiai remiamas naujų darbo vietų kūrimas žemiausiu (ūkio subjektų) lygiu ir kartu tiesiogiai veikiama vietos bendruomenės socialinė ekonominė raida.

2003 metais dvigubai padaugėjo teritorijų, kuriose įgyvendinti projektai, sukurta 791 nauja darbo vieta. Kaime, kuriame be paramos būtų neįmanoma steigti darbo vietų, įgyvendinta 70 procentų visų projektų ir sukurta kas antra darbo vieta bedarbiams.

Didžiausio nedarbo teritorijų plėtra. Siekdama mažinti nedarbą didžiausio nedarbo regionuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimus dėl bendrų priemonių socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti 5 savivaldybėse: Mažeikių, Lazdijų, Akmenės, Pasvalio ir Druskininkų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 49 „Dėl bendrų priemonių Mažeikių rajono socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 2003 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 829 „Dėl bendrų priemonių Lazdijų rajono savivaldybės socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti patvirtinimo“, 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 1163 „Dėl bendrų priemonių Akmenės rajono savivaldybės socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti patvirtinimo“, 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimas Nr. 1423 „Dėl bendrųjų priemonių Pasvalio rajono savivaldybės socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti patvirtinimo“, 2003 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 549 „Dėl bendrų priemonių Druskininkų savivaldybės socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti įgyvendinimo plano patvirtinimo“). Šioms savivaldybėms parengti bendrų priemonių socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti įgyvendinimo planai. Įgyvendinamos įvairios socialinės ekonominės plėtros priemonės – tobulinama vietos infrastruktūra, stengiamasi pritraukti daugiau investicijų, skatinamas darbo jėgos mobilumas.

V. IŠVADOS

Rinkos liberalizavimas, konkurencijos skatinimas, vykdomos struktūrinės reformos padidino Lietuvos prekių, paslaugų ir kapitalo rinkų atvirumą, padarė jas konkurencingesnes. Iki 2004 m. gegužės 1 d. nacionalinė teisė baigta derinti su Bendrijos teise, taip sukurtas pagrindas ES rinkai tolygiai funkcionuoti Lietuvoje, sudarytos palankios sąlygos laisvai judėti prekėms ir kapitalui, įgyvendinti daugelį kitų ES iniciatyvų, susijusių su ES vidaus rinka.

Siekiant užtikrinti tvarią ir sparčią ekonomikos plėtrą, ilgalaikį darbo našumo didėjimą ir ūkio konkurencingumą, vidutinį ir ilgą laikotarpį pirmenybė bus teikiama darbo rinkos ir transporto sektoriaus reformoms, rinkos ekonomikos principus atitinkančiai aplinkos politikai ir žinių ekonomikos infrastruktūros plėtrai. Nuosekliai įgyvendinama 2004 metais pradėta pensijų reforma sudarys sąlygas išvengti pensijų sistemos krizės dėl demografinių pokyčių ilgalaikėje perspektyvoje, užtikrins ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą.

Darbo rinka. Siekiant užtikrinti Lisabonos tikslų ir 2003 metų Europos Tarybos patvirtintų užimtumo politikos gairių ir trijų pagrindinių bendrų tikslų – visiško užimtumo, darbo kokybės ir našumo bei socialinės sanglaudos ir aprėpties stiprinimo – įgyvendinimą, nacionalinėmis priemonėmis numatoma:

išlaikyti didelį moterų ir vyresnio amžiaus gyventojų užimtumą, siekti, kad per artimiausius 12–15 metų bendras užimtumo lygis priartėtų prie 70 procentų, sumažinti ir išlaikyti stabiliai nedidelį (ne daugiau kaip 6–7 procentų) nedarbą;

per artimiausius 7–10 metų užtikrinti būtinų darbo sąlygų ir santykių, darbo apmokėjimo, darbų saugos ir sveikatos, kitų reikalavimų įgyvendinimą;

per artimiausius 10–12 metų sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį, įveikti kraštutinį skurdą.

Žinių ekonomika ir informacinė visuomenė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1646 patvirtintos Ilgalaikės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategijos tikslas yra stiprinti šalies mokslinį techninį potencialą ir siekti, kad jis kuo efektyviau būtų naudojamas šalies pažangai spartinti ir konkurencingumui didinti, pasiekti, kad:

Lietuva iki 2015 metų taptų žinių visuomene;

per artimiausius 7 metus mokslo ir gamybos sąveikos sistema atitiktų europinę inovacijų diegimo praktiką;

iki 2010 metų bendros išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai iš visų finansavimo šaltinių padidėtų iki 3 procentų BVP, o privačios sudarytų 2 procentus BVP;

per artimiausius 10 metų aukštųjų technologijų gamyba pasiektų iki 20 procentų BVP.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 488 patvirtinta Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategija, kurios tikslas – modernizuoti viešojo administravimo sistemą, siekiant sukurti skaidrų, į rezultatus ir geros kokybės piliečių ir kitų asmenų aptarnavimą orientuotą viešąjį administravimą, pagrįstą informacinėmis technologijomis.

Aplinkos apsaugos politika. Siekiant iki 2015 metų užtikrinti gerą vandens būklę visuose Lietuvos vandens telkiniuose, pradėta vandens išteklių apsaugos valstybinio reguliavimo reforma, kurią vykdant bus įdiegtas vandens išteklių valdymas pagal upių baseinų rajonus, pradėtas pertvarkyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkis. Siekiant sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią rinkos ekonomikos principų, Lietuvoje numatoma sukurti 10 regioninių atliekų tvarkymo sistemų. Iki 2010 metų ketinama uždaryti apie 800 esamų sąvartynų, įkurti 10–12 regioninių sąvartynų, įdiegti atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemas. Įgyvendinant Kioto protokolo nuostatas, parengtas šiltnamio dujų nacionalinio paskirstymo 2005–2007 metų plano projektas.

Transporto sektorius. Nauja Ilgalaikė Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija sudarys palankias sąlygas toliau siekti Lisabonos strategijos tikslų. Iki 2025 metų Lietuvoje numatoma sukurti modernią ir darnią multimodalinę transporto sistemą, techniniais parametrais, sauga ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstančią ES narių senbuvių lygiui. Lietuvos transporto sektorius taps svarbiu Baltijos jūros pietinio regiono transporto sistemos elementu ir teikdamas geros kokybės paslaugas efektyviai tarnaus bendriems Lietuvos ir išsiplėtusios ES poreikiams ir interesams.

______________

Lietuvos nacionalinės 2004 metų struktūrinių

reformų ataskaitos

1 priedas

EBPO studijos apie regioninės ir daugiašalės paslaugų prekybos plėtros strategijAs pereinamojo laikotarpio valstybėse santrauka

Baltijos valstybių elektros energijos vartotojai nejaučia didelio poreikio greitai keistis. Tikimasi, kad po stojimo į ES atsivėrus rinkoms ir padidėjus konkurencijai elektros energijos kainos mažės, tačiau integracija į ES rinką tuo pat metu skatins ir jų didėjimą. Dabartines palyginti nedideles kainas iš dalies lemia pigi vietinė ir iš Rusijos tiekiama energija, taip pat tai, kad Baltijos valstybės neprisijungusios prie bendro Europos elektros tinklo. Taigi Baltijos rinka ir toliau lieka padalyta į segmentus. Kadangi esami elektros energijos generavimo pajėgumai pasenę, teks didinti kainas, kad būtų sukaupta išteklių naujiems generavimo pajėgumams statyti. Taigi gali atsirasti ir galimybių prisijungti prie ES tinklo. Ypač opi Lietuvai problema – Ignalinos atominė elektrinė, kuri gamina 80 procentų visos Lietuvoje pagaminamos elektros energijos. Uždarius pirmąjį Ignalinos atominės elektrinės bloką, Lietuvai elektros energiją teks importuoti. Reikėtų svarstyti įvairius variantus, kuo būtų galima pakeisti energijos generavimo pajėgumus, kurių Lietuva neteks, kai (jeigu) bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė.

Telekomunikacijų sektorius visiškai atitinka acquis reikalavimus, kuriuos įvykdyti nebuvo lengva. Akcinė bendrovė „Lietuvos telekomas“ privatizuota tik 1998 metais, o fiksuotojo telefono ryšio linijų monopolis panaikintas nuo 2003 m. sausio 1 dienos. Atsivėrus fiksuotojo telefono ryšio rinkai, atsirado stipri konkurencija. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai apie ketinimus teikti fiksuotojo telefono ryšio paslaugas pranešė apie 20 bendrovių. Baltijos telekomunikacijų rinkoje didžiausias akcininkas (49 procentų Latvijoje ir Estijoje), o Lietuvoje – akcinės bendrovės „Lietuvos telekomas“ kontrolinio akcijų paketo savininkas (60 procentų), yra neseniai įsteigta „Telia-Sonera“ grupė. Ši grupė – didžiausių šių valstybių judriojo telefono ryšio operatorių akcininkė.

Bankų sektorius labai skiriasi nuo ES 15 valstybių bankų sektoriaus tuo, kad jame didelė užsienio kapitalo dalis. Užsienio bankų atėjimo į Lietuvos rinką strategija pagrįsta įsigijimais ir susijungimais, o ne filialų steigimu.

Krovinių vežimo kelių transportu srityje ES pageidavimu su Lietuva susitarta dėl pereinamųjų priemonių, kurias įgyvendinus į vidaus kabotažo rinką būtų palaipsniui įsileisti užsienio vežėjai. Lietuvai suteiktas pereinamasis laikotarpis (iki 2005 metų pabaigos) pagamintiems iki 1987 metų vidaus rinkoje naudojamiems automobiliams. Nepaisant to, tik vidaus rinkoje veiklą vykdančių vežėjų finansinės būklės reikalavimai bus įgyvendinti iki 2006 metų pabaigos.

Elektroninių viešųjų pirkimų galimybių studija

Studijoje siūlomas nuoseklus elektroninių viešųjų pirkimų vykdymo būdas – esama viešųjų pirkimų sistema papildoma elektroninėmis pirkimų vykdymo priemonėmis, tvarkoma teisinė bazė, sistema centralizuojama, prie jos prijungiama kuo daugiau perkančiųjų organizacijų, įvedami nauji pirkimo būdai. Tuo tikslu siūlomi šie strateginiai sprendimai:

visos pirkimų procedūros palaipsniui perkeliamos į elektroninę terpę;

sprendžiami elektroninio parašo – vieno iš esminių elektroninės viešųjų pirkimų sistemos komponentų naudojimo klausimai;

įvedami nauji elektroninės terpės lemiami pirkimų būdai (pirkimai iš e. katalogų, elektroniniai reversiniai aukcionai);

įteisinamos ir įvedamos preliminariosios sutartys, kurioms sudaryti ir palaikyti, viešiesiems pirkimams centralizuotai vykdyti numatoma steigti Pirkimų agentūrą;

pertvarkoma teisinė bazė – įteisinami siūlomi viešųjų pirkimų sistemos pakeitimai.

Siekiant maksimalaus elektroninių viešųjų pirkimų efekto ir naudos, studijoje nustatyti tokie uždaviniai:

parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, kuris atitiktų norimą įdiegti praktiką ir ES naująsias konsoliduotas viešųjų pirkimų direktyvas;

parengti reikiamas juridines ir organizacines priemones, kurios leistų Lietuvoje įvesti agreguotus pirkimus pagal preliminariąsias sutartis;

parengti reikiamas juridines ir organizacines priemones, kurios leistų naudoti dinamines pirkimų sistemas, įvedant naujus – elektroninius – pirkimo būdus (e. katalogus, e. aukcionus ir panašiai);

parengti reikiamas priemones, skirtas išplėsti Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms, susijusioms su viešųjų pirkimų elektroninėje terpėje vykdymu;

parengti reikiamas priemones Pirkimų agentūrai įsteigti;

sukurti ir taikyti naujų pirkimų būdų praktiką: e. konkursų, preliminariųjų sutarčių, e. katalogų, e. aukcionų naudojimą.

organizuoti ir vykdyti perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų mokymą;

sukurti ir įdiegti e. pirkimų technologines priemones.

Numatant palaipsnį teisinių, organizacinių ir technologinių priemonių įgyvendinimą, galimybių studijoje taip pat nustatyti viešųjų pirkimų perkėlimo į elektroninę terpę etapai penkeriems metams:

centrinės viešųjų pirkimų sistemos kūrimas.

konkursų vykdymo sistemos pirkimų portale sukūrimas.

atvirosios viešųjų raktų infrastruktūros (e. parašo) įdiegimas viešųjų pirkimų sistemoje.

preliminariųjų sutarčių sudarymas ir centralizuotų pirkimų vykdymas.

elektroninių reversinių aukcionų organizavimas.

______________

Lietuvos nacionalinės 2004 metų struktūrinių

reformų ataskaitos

2 priedas

STRUKTŪRINIAI RODIKLIAI

II. NAŠUMO IR VERSLO PLĖTROS SKATINIMAS

Naujų rinkų atvėrimas konkurencijai ir tolesnė ekonominė integracija

Rodikliai	1998 metais	1999 metais	2000 metais	2001 metais	2002 metais	2003 metais	2004 metais
Ekonomikos atvirumo laipsnis (prekių ir paslaugų eksporto santykis su BVP), procentais	45,7	39,1	44,9	50	53,1	51,8	:
Prekių rinkų integracija (prekių eksporto ir importo santykis su BVP), procentais	42,6	35,6	40,6	45,1	47,4	46,6	:
Paslaugų rinkų integracija (paslaugų eksporto ir importo santykis su BVP), procentais	8,9	8,7	7,7	7,7	8,5	8,6	:
Tiesioginių užsienio investicijų intensyvumas (TUI santykis su BVP), procentais	4,2	2,3	1,7	1,9	2,6	0,6	:
Produktyvumo lygis (BVP perkamosios galios standartais vienam užimtajam); ES-15=100	32,8	32	34,4	38,1	43,6^p	44,9^p	46,6^p
Vidutinė metinė infliacija	5	0,7	0,9	1,3	0,4	-1,1	:
Rinkos integracija. Vidutinės įmonėms suteiktų trumpalaikių paskolų (litais) metų palūkanų normos	:	13,14	11,98	9,5	6,44	5,57	:
Rinkos integracija. Vidutinės įmonėms suteiktų ilgalaikių paskolų (litais) metų palūkanų normos	:	12,38	11,4	8,75	6,6	5,37	:
Rinkos integracija. Vidutinės įmonėms suteiktų trumpalaikių paskolų (užsienio valiutomis) metų palūkanų normos	:	11,86	10,87	8,47	6,21	4,93	:
Rinkos integracija. Vidutinės įmonėms suteiktų ilgalaikių paskolų (užsienio valiutomis) metų palūkanų normos	:	10,88	10,05	7,48	5,46	3,82	:

Duomenų šaltinis: Eurostatas, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos bankas.

^p – prognozė.

Valstybės konkurencijos politika, transportas ir ryšiai; elektros, dujų ir vandens tiekimas, kitos paslaugos

Gamtinių dujų vidutinės metinės kainos namų ūkiams

	Vartotojų grupės pavadinimas	Matavimo vienetas	Kaina su PVM, litais (eurais)
			2003 m. liepos 1 d.–2003 m. gruodžio 31 d.	2004 m. sausio 1 d.–2004 m. birželio 30 d.
1.	Vartotojai, vartojantys gamtines dujas maistui ir (arba) karštam vandeniui ruošti, suvartojantys per metus iki 90 kub. metrų dujų	1000 kub. metrų	1140 (330,17)	1130 (327,27)
2.	Vartotojai, vartojantys gamtines dujas maistui ir (arba) karštam vandeniui ruošti, suvartojantys per metus daugiau kaip 90 kub. metrų dujų:
	kintamoji dalis	1000 kub. metrų	800 (231,7)	790 (228,8)
	fiksuota kainos dalis mėnesiui	litai (eurai)	3 (0,87)	3 (0,87)
3.	Vartotojai, vartojantys gamtines dujas šildymui, karštam vandeniui bei maistui ruošti ir visoms kitoms reikmėms:
	kintamoji dalis	1000 kub. metrų	570 (165,08)	550 (159,29)
	fiksuota kainos dalis mėnesiui	litai (eurai)	16 (4,63)	16 (4,63)

Duomenų šaltinis – Lietuvos dujų įmonės.

Telekomunikacijos

Rodikliai	2001 metais	2002 metais	2003 metais
Telekomunikacijų paslaugų kainos – už 10 minučių viešojo fiksuoto vietinio telefono ryšio, eurais, su PVM (kainų lygis ir dinamika)	0,341	0,388	0,388
Telekomunikacijų paslaugų kainos – už 10 minučių viešojo fiksuoto tarpmiestinio telefono ryšio, eurais, su PVM (kainų lygis ir dinamika)	1,151	1,199	1,199
Telekomunikacijų paslaugų kainos – už 10 minučių viešojo fiksuoto tarptautinio telefono ryšio (skambučius į JAV), eurais, su PVM (kainų lygis ir dinamika)	7,827	8,121	4,066
Didžiausio operatoriaus viešojo fiksuoto telefono ryšio vietinių skambučių (įskaitant internetą) rinkos dalis, visos viešojo fiksuoto telefono ryšio vietinių skambučių rinkos procentais	100	100	93,9
Didžiausio operatoriaus viešojo fiksuoto telefono ryšio tarpmiestinių (nacionalinių) skambučių rinkos dalis, visos viešojo fiksuoto telefono ryšio tarpmiestinių (nacionalinių) skambučių rinkos procentais	100	100	93,3
Didžiausio operatoriaus viešojo fiksuoto telefono ryšio tarptautinių skambučių rinkos dalis, visos viešojo fiksuoto telefono ryšio tarptautinių skambučių rinkos procentais	100	100	87,2
Didžiausio viešojo judriojo telefono ryšio operatoriaus rinkos dalis, visos viešojo judriojo telefono ryšio rinkos procentais	:	51,65	56,27

Duomenų šaltinis – Susisiekimo ministerija.

Viešojo fiksuoto telefono ryšio linijų skaičius, tūkstančiais

Viešojo judriojo telefono ryšio abonentų, tūkstančiais

Fiksuoto ir judriojo telefono ryšio abonentų 100 gyventojų

Judriojo telefono ryšio operatorių rinkos dalys pagal abonentų skaičių 2004 m. sausio 1 d., procentais (iš viso abonentų – 2169,9 tūkst.)

Verslo aplinka

Rodikliai	1998 metais	1999 metais	2000 metais	2001 metais	2002 metais	2003 metais
Verslo investicijos (privataus sektoriaus bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo santykis su BVP), procentais	21,6	19,6	16,4	18	17,6	17,8

Duomenų šaltinis – Eurostatas.

Informacinė visuomenė ir inovacijos

Rodikliai	1998 metais	1999 metais	2000 metais	2001 metais	2002 metais	2003 metais	2004 metais
Išlaidos žmonių ištekliams (valstybės išlaidos švietimui), BVP procentais	5,96	6,14	5,67	5,92	5,89	:	:
Iš viso baigusiųjų mokslines ir technologines specialybes 1000 gyventojų (20–29 metų grupė)	9,3	11,7	13,5	14,8	14,6	16,3	:
Iš viso išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, BVP procentais	0,55	0,51	0,59	0,68	0,67	0,68^2:	:
Visų išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai struktūra pagal finan-savimo šaltinius, procentais:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė	:	:	61,72	56,25	65,1	:	:
užsienio lėšos	:	:	6,72	6,64	7,06	:	:
pramonė	:	:	31,56	37,11	27,84	:	:
Namų ūkių naudojimasis internetu, visų namų ūkių procentais	:	:	2,3	3,2	4,1	6,2	10,6
Įmonių naudojimasis internetu, visų įmonių procentais	:	:		58,6	65,5	68,5	79,8
Patentų skaičius (paraiškos į Europos patentų biurą (EPO), vnt./mln. gyventojų	1,08	0,55	1,35	2,58^1,2	2,59^2	:	:
Patentų, išduotų JAV patentų ir prekinių ženklų biuro (USPTO), vnt./mln. gyventojų	0,63	0,43	:	0,86^1,2	0,50^1,2	:	:

Duomenų šaltinis: Eurostatas, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

–––––––––––––––––––––––

¹ Laiko eilučių nutrūkimas.

² Išankstiniai duomenys.

Kapitalo rinkos ir finansinės paslaugos

Rodikliai (visų paskolų procentais)	2001 metais	2002 metais	2003 metais
Komercinių bankų paskolos fiziniams asmenims (metų pabaigoje)	10,4	14,3	18,4
Komercinių bankų paskolos nefinansinėms valstybinėms įmonėms (metų pabaigoje)	3,7	2,3	1,1
Komercinių bankų paskolos privačioms įmonėms (metų pabaigoje)	66	67	65,1

Duomenų šaltinis – Lietuvos bankas.

III. APLINKOS APSAUGOS POLITIKA

Rodikliai	1998 metais	1999 metais	2000 metais	2001 metais	2002 metais	2003 metais
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija (pokytis procentais, bazinius 1990 metus palyginus su Kioto protokole nurodytais tikslais), baziniai metai=100	43,9	42,9	41,8	40,8	39,8	:
Energijos naudojimo intensyvumas (bendro energijos sunaudojimo santykis su BVP lyginamosiomis 1995 metų kainomis), kilogramas naftos ekvivalentu 1000 eurų	1641	1419	1243	1321	1273	:
Atsinaujinančiosios energijos dalis (atsinaujinančiosios energijos indėlis į bendrą elektros sunaudojimą), procentais	3,6	3,8	3,4	3	3,2	2,8
Komunalinių atliekų surinkimas, kilogramais vienam gyventojui per metus	426,03	333,98	293,63	300,58	287,72	:
Komunalinių atliekų išvežimas į sąvartyną, kilogramais vienam gyventojui per metus	426,03	333,98	293,63	300,58	287,72	:
Komunalinių atliekų sudeginimas, kilogramais vienam gyventojui per metus	0	0	0	0	0	0

Duomenų šaltinis: Eurostatas, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

IV. EKONOMINĖ IR SOCIALINĖ SANGLAUDA

Rodikliai	1998 metais	1999 metais	2000 metais	2001 metais	2002 metais	2003 metais
Užimtumo didėjimo tempas (metinis procentinis užimtųjų skaičiaus pokytis)	-0,8	-2,2	-4	-3,3	4	2,3
Moterų užimtumo didėjimo tempas (metinis procentinis užimtų moterų skaičiaus pokytis)	:	0	-2,2	-3,4	1,6	2
Vyrų užimtumo didėjimo tempas (metinis procentinis užimtų vyrų skaičiaus pokytis)	:	-4,2	-5,9	-3,2	6,5	2,6
Bendras vidutinis pasitraukimo iš darbo rinkos amžius	:	:	:	57,7^2	57,6^2	57,7^2
Moterų vidutinis pasitraukimo iš darbo rinkos amžius	:	:	:	56,5^2	56,6^2	56,7^2
Vyrų vidutinis pasitraukimo iš darbo rinkos amžius	:	:	:	60^2	59,5^2	59,5^2
Užimtumo lygis (15–64 metų užimtųjų visų 15–64 metų gyventojų dalis procentais)	62,3	61,7	59,1	57,5	59,9	61,1
Moterų užimtumo lygis (visų 15–64 metų užimtų moterų dalis procentais)	58,6	59,4	57,7	56,2	57,2	58,4
Vyrų užimtumo lygis (visų 15–64 metų užimtų vyrų dalis procentais)	66,2	64,3	60,5	58,9	62,7	64
Vyresnių gyventojų užimtumo lygis (visų 55–64 metų užimtų gyventojų dalis procentais)	39,5	40,9	40,4	38,9	41,6	44,7
Vyresnių moterų užimtumo lygis (visų 55–64 metų užimtų moterų dalis procentais)	28,3	30,6	32,6	31,1	34,1	36,7
Vyresnių vyrų užimtumo lygis (visų 55–64 metų užimtų vyrų dalis procentais)	54,4	54,4	50,6	49,2	51,5	55,3
Nedarbo lygis (bedarbiai visų aktyvių gyventojų procentais)	13,2	13,7	16,4	16,4	13,5	12,7
Moterų nedarbo lygis (bedarbės visų aktyvių moterų procentais)	11,7	12,3	14,1	14,3	13,4	13,3
Vyrų nedarbo lygis (bedarbiai visų aktyvių vyrų procentais)	14,6	15,1	18,6	18,5	13,6	12,1
Darbo apmokėjimo skirtumai (vidutinio valandinio moterų darbo užmokesčio bruto dalis, palyginti su atitinkamu vyrų darbo užmokesčiu), procentais	22	16	16	16	16	17
Mokesčiai, tenkantys mažas pajamas gaunantiems gyventojams, procentais	39,5	39,7	42	42,2	41,3	39,5
Bendras visą gyvenimą trunkančio mokymosi rodiklis, procentais	:	3,9	2,8	3,6	3,3^1	4,5
Visą gyvenimą trunkančio mokymosi rodiklis (moterų), procentais	:	5,3	3,6	4,8	4,2^1	5,7
Visą gyvenimą trunkančio mokymosi rodiklis (vyrų), procentais	:	2,4	1,9	2,3	2,3^1	3,3
20–24 metų gyventojų, įgijusių bent vidurinį išsilavinimą, procentais	83,2	81,3	77,9^1	81,2	79,3^1	82,1
Pajamų paskirstymo netolygumas (pajamų penktajame ir pirmajame kvintiliuose santykis, arba kvintilinis koeficientas)	4,8	5	5	4,9	4,7	4,5
Rizikos lygis prieš suteikiant socialines išmokas, procentais (prie socialinių išmokų nepriskirtos senatvės ir našlių pensijos)	21	22	23	24	24	23
Rizikos lygis prieš suteikiant socialines išmokas (moterims), procentais (prie socialinių išmokų nepriskirtos senatvės ir našlių pensijos)	22	22	24	24	25	23
Rizikos lygis prieš suteikiant socialines išmokas (vyrams), procentais (prie socialinių išmokų nepriskirtos senatvės ir našlių pensijos)	20	21	23	24	24	22
Rizikos lygis suteikus socialines išmokas, procentais	17	17	17	17	17	15
Rizikos lygis suteikus socialines išmokas (moterims), procentais	17	18	17	17	17	15
Rizikos lygis suteikus socialines išmokas (vyrams), procentais	16	17	17	17	16	14
Vidurinio išsilavinimo neturinčių (ir toliau nesimokančių) 18–24 metų gyventojų, procentais	:	:	16,7	13,7	14,3^1	11,8
Vidurinio išsilavinimo neturinčių (ir toliau nesimokančių) 18–24 metų moterų, procentais	:	:	14,9	9,3	13,4^1	8,9
Vidurinio išsilavinimo neturinčių (ir toliau nesimokančių) 18–24 metų vyrų, procentais	:	:	18,5	18,4	15,1^1	14,9
Bendras ilgalaikio nedarbo lygis, procentais	6,7	4,3	7,6	9,1	7,3	6,1
Moterų ilgalaikio nedarbo lygis, procentais	6,2	3,6	6,2	7,4	7,1	6,5
Vyrų ilgalaikio nedarbo lygis, procentais	7,1	4,9	9,1	10,7	7,4	5,7
18–59 metų gyventojų neturinčiuose darbo namų ūkiuose, visų šio amžiaus gyventojų procentais	10,4	8,8	9,2	10	9,1^1	7,4
18–59 metų moterų neturinčiuose darbo namų ūkiuose, visų šio amžiaus gyventojų procentais	11,2	8,5	8,6	10	9,7^1	7,4
18–59 metų vyrų neturinčiuose darbo namų ūkiuose, visų šio amžiaus gyventojų procentais	9,5	9	9,8	10,1	8,5^1	7,4

Duomenų šaltinis: Eurostatas, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

––––––––––––––––––

¹ Laiko eilučių nutrūkimas.

² Darbo jėgos tyrimo duomenys.

______________

---

^* Didesnė šios sumos dalis gauta privatizavus 60 procentų akcinės bendrovės „Lietuvos telekomas“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų.

^* Faktiniai duomenys.

^** Išankstiniai duomenys.

(Duomenų šaltiniai: 2002 ir 2003 metų duomenys – Statistikos departamentas; BVP prognozė – Finansų ministerija).